CP v2

Tag: Google

  • „Google“ svarsto reklamas „Gemini“: po trijų mėnesių tylos – signalas, kad DI brangs

    „Google“ svarsto reklamas „Gemini“: po trijų mėnesių tylos – signalas, kad DI brangs

    „Google“ dirbtinio intelekto paslauga „Gemini“ sparčiai auga, o įmonės vadovai vis atviriau kalba apie reklamos galimybę pačiame pokalbių robote. Toks posūkis rodo, kad DI produktų monetizacija tampa prioritetu, ypač augant skaičiavimo kaštams ir konkurencijai.

    Per investuotojų aptarimą „Google“ vyriausiasis verslo vadovas Philippas Schindleris teigė, kad bendrovė yra atvira idėjai ateityje į „Gemini“ integruoti reklamą. Tai nėra patvirtinimas, kad reklamos bus įjungtos artimiausiu metu, tačiau signalas, jog scenarijus svarstomas.

    Ši žinutė išsiskiria tuo, kad vos prieš kelis mėnesius „Google“ atstovai viešai tikino neturintys planų reklamos „Gemini“ programėlėje. Dabar tonas atsargesnis, o rinkai tai dažnai reiškia, kad pradėta ieškoti realių būdų, kaip paversti dideles DI išlaidas tvaresnėmis pajamomis.

    Reklamos pirmiausia keliauja į paiešką

    Šiuo metu didžiausias „Google“ dėmesys nukreiptas į paiešką ir joje diegiamą DI režimą, kuriame reklama jau rodoma. Bendrovė tradiciškai didžiąją dalį pajamų generuoja iš reklamos, todėl natūralu, kad pirmiausia bandoma išlaikyti ir perkelti šį modelį į naujus paieškos formatus.

    Jei reklamos DI režime pasiteisins ir nepablogins vartotojų patirties, „Gemini“ integracija tampa logišku kitu žingsniu. Vadovai investuotojams taip pat akcentuoja, kad reklama gali būti naudinga kaip komercinė informacija, tačiau praktiškai tai reikštų dar vieną kanalą, kuriame būtų derinamas atsakymų turinys ir reklaminiai pasiūlymai.

    Brangaus DI era skatina naujus modelius

    Visoje industrijoje ryškėja tendencija, kad ankstyvasis pigių DI paslaugų laikotarpis baigiasi. Didelių kalbos modelių palaikymas reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, todėl bendrovės ieško mišrių strategijų: mokamų planų, naudojimo ribojimų ir papildomų pajamų šaltinių.

    Konkurentai taip pat eksperimentuoja skirtingais keliais: vieni stiprina prenumeratas ir verslo planus, kiti ieško reklamos ar partnerystės integracijų. Vartotojams tai gali reikšti daugiau mokamų funkcijų, griežtesnes nemokamo naudojimo sąlygas ir dažnesnius bandymus įterpti reklaminį turinį ten, kur anksčiau jo nebuvo.

    Ką tai reikštų „Gemini“ naudotojams?

    Jei reklama „Gemini“ atsirastų, tikėtina, kad ji būtų diegiama palaipsniui ir testuojama atskirose rinkose, o vėliau plečiama. Reklama pokalbių robote gali pasireikšti rekomendacijomis, „sponsoriniais“ atsakymais ar kontekstiniais pasiūlymais pagal užklausą.

    Didžiausias iššūkis būtų pasitikėjimas: vartotojai tikisi aiškaus atskyrimo, kur baigiasi neutralus atsakymas ir kur prasideda komercinis turinys. Todėl bet koks reklamos įvedimas turėtų būti lydimas skaidrių žymėjimų ir aiškių taisyklių, kaip komerciniai interesai veikia DI pateikiamą informaciją.

  • „Google“ ausinėse „Pixel Buds“ dingo svarbūs mygtukai: vartotojai įtaria naują atnaujinimą

    „Google“ ausinėse „Pixel Buds“ dingo svarbūs mygtukai: vartotojai įtaria naują atnaujinimą

    Dalį „Google“ belaidžių ausinių „Pixel Buds“ naudotojų pastaruoju metu erzina keistas sutrikimas: telefono garso valdymo lange pradingsta arba neveikia aktyvaus triukšmo slopinimo ir aplinkos garsų praleidimo jungikliai. Dėl to greitas perjungimas, kuris įprastai trunka sekundę, kai kuriems virsta nuolatiniu vargu.

    Skundai daugiausia susiję ne su ausinių valdymu lietimu, o su perjungimu per susieto „Android“ telefono garsumo slankiklio meniu. Naudotojai teigia, kad tame išplėstiniame valdymo lange mygtukai kartais visai nepasirodo, o kartais paspaudus vietoj perjungimo matoma tuščia balta juosta ekrano apačioje.

    Fizinis perjungimas pačiose ausinėse daugeliu atvejų, anot naudotojų, veikia kaip įprasta. Tačiau tie, kas įpratę režimus keisti telefone, priversti ieškoti aplinkkelio ir atsidarinėti „Pixel Buds“ programėlę, kurioje pasirinkimai paprastai vis dar matomi.

    Kas keičiasi po atnaujinimų?

    Diskusijose minima, kad problema išryškėjo po 2026 metų kovo mėnesio „Android“ atnaujinimo, o daliai žmonių 2026 metų balandį ji trumpam buvo dingusi ir vėliau grįžo. Tai leidžia įtarti, kad sutrikimą lemia programinės įrangos pokyčiai, o ne pačių ausinių gedimas.

    Vartotojai praneša išbandę įprastus veiksmus: perkrovimą, „Pixel Buds“ programėlės duomenų išvalymą, ausinių susiejimą iš naujo, tačiau aiškaus sprendimo tai dažniausiai neduoda. Tokiais atvejais praktinė išeitis lieka valdymas ausinėse arba režimo keitimas per programėlę, nors tai ir nepatogu.

    Ką galima daryti dabar?

    Kol „Google“ nepateikia pataisos, verta patikrinti, ar ausinių programinė įranga ir „Pixel Buds“ programėlė atnaujintos iki naujausių versijų, o taip pat ar telefone įdiegti visi sistemos pataisymai. Jei problema kartojasi, naudotojai dažniausiai rekomenduoja laikinai kliautis ausinių lietimo valdikliais, nes jie dažniau išlieka stabilūs.

    Jei trikdis trukdo kasdien, verta apie jį pranešti per „Android“ atsiliepimų mechanizmus arba „Pixel Buds“ pagalbos kanalus, nurodant telefono modelį ir „Android“ versiją. Tokie pranešimai dažnai padeda gamintojui greičiau identifikuoti, kuriuose įrenginiuose ir kokiomis sąlygomis klaida pasireiškia.

    Kol kas aišku viena: belaidžių ausinių patirtį vis dažniau lemia ne vien garsas, o programinė įranga ir sklandus valdymas. Kai išnyksta pagrindiniai mygtukai, net ir brangus priedas staiga tampa gerokai mažiau patogus.

  • „Google“ tyliai pašalino COSMO iš „Play Store“: kas tai per DI įrankis ir ko laukti per I/O?

    „Google“ tyliai pašalino COSMO iš „Play Store“: kas tai per DI įrankis ir ko laukti per I/O?

    „Google“ iš „Play Store“ netikėtai pašalino programėlę „COSMO“, kuri trumpam buvo pasirodžiusi kaip eksperimentinis DI asistentas „Android“ įrenginiams. Programėlė išnyko taip pat greitai, kaip ir atsirado, todėl kilo klausimų, ar ji buvo paskelbta per anksti, ar skirta tik vidiniams bandymams.

    Apie „COSMO“ viešai sužinota po to, kai ją pastebėjo „Android“ naujienas sekantys šaltiniai. Aprašyme ji buvo įvardijama kaip eksperimentinė DI asistento programėlė, o jos atsiradimas iškart įsipaišė į platesnę „Google“ kryptį DI funkcijas diegti visoje produktų ekosistemoje.

    Skelbiama, kad „COSMO“ dydis siekė kiek daugiau nei 1 GB, o viduje buvo integruotas „Gemini Nano“ modelis. Tokia architektūra signalizuoja bandymus DI funkcijų dalį perkelti arčiau įrenginio, kad kai kurios užduotys būtų apdorojamos lokaliai, o ne vien debesyje.

    Lokaliai veikiantis DI paprastai reiškia mažiau priklausomybės nuo ryšio ir potencialiai daugiau privatumo, tačiau tam reikia daugiau įrenginio resursų. Dėl to praktikoje dažnai taikomi hibridiniai sprendimai, kai dalis užklausų atliekama telefone, o sudėtingesnės užduotys perduodamos į internetinius modelius, siekiant taupyti bateriją ir užtikrinti spartą.

    Pagal ankstyvą informaciją, „COSMO“ turėjo įrankių rinkinį, orientuotą į kasdienes užduotis: sąrašų stebėjimą, dokumentų rengimą, renginių siūlymus, pokalbių santraukas ir gilesnės analizės režimą. Tokios funkcijos atitinka šiuo metu populiariausius DI naudojimo scenarijus, kai vartotojai nori greitai susisteminti informaciją ar sugeneruoti tekstus.

    Nustatymuose esą buvo numatyta galimybė rinktis lokalų modelį, internetinį modelį arba jų derinį. Būtent toks pasirinkimas leidžia „Google“ testuoti, kaip skirtingi veikimo režimai pasiteisina realiomis sąlygomis, atsižvelgiant į įrenginių galią ir vartotojų lūkesčius.

    Kol kas „Google“ oficialiai nepaaiškino, kodėl „COSMO“ dingo iš „Play Store“, ir nepatvirtino, ar programėlė bus grąžinta. Vis dėlto artėjant „Google I/O“ renginiui, tikėtina, kad įmonė gali pristatyti naujų „Gemini“ ir „Android“ DI funkcijų, tarp jų ir bandymus su atskirais asistento sprendimais.

    Neatmetama ir kita versija: „COSMO“ galėjo būti laikinas eksperimentas ar vidinis prototipas, netyčia tapęs matomas viešai. Tokie atvejai technologijų bendrovėse pasitaiko, o galutinis produktas neretai būna pervadinamas, integruojamas į esamas programėles arba visai nebeišleidžiamas.

  • „Google“ atveria „Youtube“ funkciją visiems: „Premium“ nebėra būtinas, bet yra viena svarbi išimtis

    „Google“ atveria „Youtube“ funkciją visiems: „Premium“ nebėra būtinas, bet yra viena svarbi išimtis

    Kas keičiasi „Youtube“ programėlėje

    „Google“ pradeda visame pasaulyje nemokamai įjungti „Youtube“ vaizdo vaizde (PiP) režimą, kuris iki šiol daugelyje rinkų buvo siejamas su „Youtube Premium“. Tai reiškia, kad „Android“ ir „iOS“ naudotojai galės toliau žiūrėti vaizdo įrašą mažame lange, kol tuo pačiu metu naudojasi kitomis programėlėmis.

    Iki šiol nemokamas PiP mobiliojoje „Youtube“ versijoje buvo plačiau prieinamas tik JAV, o kitur dažnai reikėjo mokamos prenumeratos. Dabar „Google“ šį funkcionalumą plečia globaliai, tačiau pabrėžia, kad naujovė visus pasieks ne iš karto.

    Kada atsiras ir kam neveiks

    „Youtube“ nurodo, kad pilnas PiP įjungimas visiems vartotojams gali užtrukti iki kelių mėnesių. Dėl tokio diegimo etapo dalis žmonių Lietuvoje kurį laiką dar gali nematyti pasikeitimų, net jei programėlė atnaujinta.

    Svarbi sąlyga yra turinio tipas: nemokamas PiP bus taikomas ilgų formatų vaizdo įrašams, bet ne muzikos turiniui. Kitaip tariant, kai kuriems klipams ar muzikiniams vaizdo įrašams mažasis grotuvo langas vis dar gali būti neprieinamas be prenumeratos.

    Ką vis dar suteikia „Youtube Premium“

    Nors PiP tampa lengviau pasiekiamas, „Youtube Premium“ išlieka su papildomomis naudomis, kurios nepriklauso nuo šio vieno režimo. Mokamas planas paprastai užtikrina platesnį funkcijų paketą, įskaitant galimybę naudoti PiP su įvairiu turiniu ir be minėtų ribojimų.

    Praktiškai tai reiškia, kad daliai vartotojų nemokamas PiP bus pakankamas kasdieniam žiūrėjimui, tačiau aktyviau „Youtube“ muzikai naudojantys žmonės vis dar gali susidurti su apribojimais. „Google“ šiuo žingsniu akivaizdžiai siekia suvienodinti funkcijų prieinamumą skirtingose rinkose ir sumažinti skirtį tarp regionų.

    Kaip įjungti vaizdo vaizde režimą

    Norint naudoti PiP, reikia paleisti vaizdo įrašą „Youtube“ programėlėje ir perjungti vaizdą į mažą plaukiojantį langą, leidžiantį vienu metu naršyti kitose programėlėse. Toks langas paprastai gali būti tempiamas į patogią ekrano vietą ir, priklausomai nuo įrenginio, keisti dydį gestais.

    Jei funkcijos dar nėra, verta patikrinti, ar atnaujinta „Youtube“ programėlė, ir įsitikinti, kad telefono operacinės sistemos nustatymuose leidžiama naudoti vaizdą vaizde. Kadangi diegimas vyksta etapais, daliai naudotojų pokytis gali atsirasti vėliau.

  • „Google“ paieškoje – naujovė Lenkijoje: leis pasirinkti mėgstamus šaltinius „Top stories“

    „Google“ paieškoje – naujovė Lenkijoje: leis pasirinkti mėgstamus šaltinius „Top stories“

    „Google“ paieška Lenkijoje pradeda diegti naują funkciją, leidžiančią vartotojams pasirinkti pageidaujamus naujienų šaltinius. Ji skirta paieškos rezultatų bloke „Top stories“, kuriame rodomos svarbiausios publikacijos pagal užklausą.

    Iki šiol šio bloko turinį daugiausia formuodavo algoritmai, o vartotojo įtaka buvo minimali. Dabar atsiranda galimybė personalizuoti, iš kurių leidėjų dažniau matyti naujienas, kai tema aktyviai aptarinėjama žiniasklaidoje.

    Kaip veikia „Pageidaujami šaltiniai“?

    Nauja parinktis leidžia susikurti pasirinktų leidėjų sąrašą ir suteikti jiems prioritetą „Top stories“ skiltyje. Tai reiškia, kad šių šaltinių straipsniai gali būti rodomi dažniau, tačiau kiti leidėjai visiškai nedingsta.

    Funkcija skirta tiems, kurie nori patogiau sekti konkrečių redakcijų turinį ir sumažinti atsitiktinių šaltinių dominavimą. Toks personalizavimas ypač aktualus, kai paieškoje ieškoma naujienų apie politinius sprendimus, krizes, sporto įvykius ar technologijų naujienas.

    Kur rasti ir kaip įjungti?

    Norint pasinaudoti naujove, „Top stories“ bloko antraštėje reikia paspausti žvaigždutę primenančią piktogramą. Tuomet atsidaro langas „Pasirinkite pageidaujamus šaltinius“, kuriame galima ieškoti pagal pavadinimą ar svetainę.

    Pasirinkti leidėjai patenka į skiltį „Jūsų šaltiniai“, kurią galima bet kada peržiūrėti ir koreguoti, įskaitant šaltinių pašalinimą. Tokiu būdu vartotojas gali greitai prisitaikyti informacijos srautą prie savo poreikių.

    Kontekstas: daugiau personalizavimo ir DI

    „Google“ pastaraisiais metais nuosekliai plečia paieškos personalizavimo galimybes ir eksperimentuoja su naujais informacijos pateikimo būdais, įskaitant sprendimus, paremtus DI. Tokios funkcijos paprastai diegiamos etapais, todėl skirtingose rinkose jos atsiranda nevienodu metu.

    Pačios įmonės teigimu, „Pageidaujami šaltiniai“ pirmiausia buvo išbandyti kitose rinkose, o dabar pasiekia ir Lenkiją. Tikėtina, kad sėkmingo pritaikymo atveju funkcija bus plečiama ir į daugiau šalių bei kalbinių versijų.

    Vartotojams tai reiškia daugiau kontrolės, tačiau kartu išlieka svarbus klausimas, kaip suderinti personalizavimą su informacijos įvairove. Kuo labiau naujienos pritaikomos asmeniniams pasirinkimams, tuo didesnė rizika rečiau pamatyti alternatyvius požiūrius ar mažesnių leidėjų turinį.

  • „Google“ slapukai ir duomenys: ką reiškia Accept all, Reject all ir kaip tai keičia jūsų naršymą

    „Google“ paslaugose vartotojai vis dažniau pirmiausia pamato pranešimą apie slapukus ir duomenų naudojimą, o ne patį turinį. Mygtukai Accept all ir Reject all iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti, tačiau jų pasirinkimas tiesiogiai lemia, kiek duomenų bus naudojama personalizavimui ir reklamai.

    Slapukai yra mažos naršyklėje išsaugomos informacijos dalys, padedančios atpažinti įrenginį ar sesiją. Jie gali būti būtini funkcijoms, pavyzdžiui, prisijungimui ar nustatymų išsaugojimui, tačiau dalis jų skirta statistikai, reklamos matavimui ir interesų profiliavimui.

    Kas keičiasi pasirinkus Accept all

    Pasirinkus Accept all, paprastai leidžiamas platesnis duomenų naudojimas, įskaitant personalizuotą turinį ir personalizuotas reklamas. Tai reiškia, kad rekomendacijos ir skelbimai gali būti taikomi pagal ankstesnę veiklą šiame naršyklės seanse ir istorinius veiksmus, pavyzdžiui, ankstesnes paieškas.

    Toks sutikimas dažnai apima ir papildomus tikslus, pavyzdžiui, reklamos veiksmingumo matavimą, auditorijų kūrimą ar turinio tobulinimą. Vartotojui tai gali atrodyti kaip patogesnė patirtis, bet kartu tai platesnis sekimas ir didesnis duomenų panaudojimo mastas.

    Ką reiškia Reject all

    Pasirinkus Reject all, „Google“ nurodo, kad nenaudos slapukų ir duomenų papildomiems tikslams, susijusiems su personalizavimu. Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad reklamos ir dalis rekomendacijų tampa mažiau pritaikytos konkrečiam vartotojui.

    Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad visi slapukai išjungiami. Dalis jų gali likti naudojami tam, kad paslauga veiktų, būtų užtikrintas saugumas, apsaugota nuo sukčiavimo ar išlaikytas esminis funkcionalumas, pavyzdžiui, kalbos nustatymai.

    Nepersonalizuotas turinys ir reklama

    „Google“ aiškina, kad nepersonalizuotas turinys gali būti parenkamas pagal tai, ką žmogus šiuo metu žiūri, aktyvumą aktyvioje paieškos sesijoje ir apytikrę vietą. Nepersonalizuotos reklamos dažniau remiasi puslapio turiniu ir bendra lokacija, o ne individualiu profiliu.

    Tai svarbu suprasti, nes net ir atmetus personalizavimą reklamos niekur nedingsta. Skirtumas tas, kad jos labiau kontekstinės, o ne pritaikytos pagal ilgalaikius interesus, sudarytus iš ankstesnių veiksmų.

    Kur pasitikrinti ir pakeisti nustatymus

    Pranešime dažnai siūloma More options, kur galima detaliau peržiūrėti tikslus, kuriems prašoma sutikimo, ir pasirinkti ne viską iš karto. Tai leidžia tiksliau suvaldyti, kas leidžiama, o kas ne, ypač jei norisi sumažinti sekimą, bet neatsisakyti dalies patogumų.

    Jei nustatymai buvo pasirinkti skubotai, juos paprastai galima pakeisti privatumo valdymo įrankiuose. Praktinis patarimas vartotojams paprastas: prieš spaudžiant bet kurį mygtuką verta atsidaryti išplėstinius nustatymus ir įvertinti, ar personalizavimas jums tikrai reikalingas.

  • JAV kapitalas į Lenkiją plaukia sparčiai: ryškėja viena sritis, kurioje investicijos auga labiausiai

    Nepaisant geopolitinės įtampos, JAV bendrovės Lenkiją vis dažniau vertina kaip patrauklią vietą naujoms investicijoms ir gamybai, skirtai Europos Sąjungos rinkai. Tai sustiprina energetikos ir infrastruktūros projektai, taip pat augančios išlaidos gynybai, kurios didina šalies strateginę svarbą.

    Apie šias tendencijas diskutuota Europos ekonomikos kongrese vykusioje sesijoje, skirtoje Lenkijos ir JAV ekonominiam bendradarbiavimui. Joje dalyvavę verslo ir institucijų atstovai akcentavo, kad investuotojams svarbūs ne tik kaštai, bet ir kompetencijos, stabilus reguliavimas bei gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę.

    Technologijos tampa pagrindiniu magnetu

    Pastaraisiais metais ryškiausiai išsiskiria naujųjų technologijų kryptis: Lenkijoje veikia arba savo centrus plečia tokie JAV technologijų milžinai kaip „Google“, „Microsoft“, „Meta“, „Amazon“, „Intel“, „IBM“ ir „Oracle“. Šalies patrauklumą didina kvalifikuota darbo jėga, palyginti didelė inžinerinė bazė ir augantis paslaugų bei produktų kūrimo mastas.

    Lenkijos rinkoje investuotojai vis labiau domisi inovacijų kultūra ir dirbtinio intelekto sprendimų diegimu. Remiantis dar nepublikuotu „McKinsey & Company“ tyrimu, būtent DI ir inovacijų diegimo tempas tampa vienu svarbiausių argumentų priimant sprendimus dėl naujų projektų.

    Daugėja aviacijos ir gynybos projektų

    Kita sparčiai auganti kryptis susijusi su aviacija, kosmoso pramone, automobilių sektoriumi ir gynybos pramone. Ekspertai pabrėžia, kad Lenkijos vaidmuo keičiasi: šalis vis dažniau matoma ne tik kaip tiekimo grandinės dalis, bet ir kaip vieta, kur kuriama didesnė vertė, vystoma gamyba bei inžinerija.

    Diskusijose akcentuota ir tai, kad Lenkija yra vadinamoji fronto valstybė, tačiau investuotojų atsargumą neretai nusveria galimybė dalyvauti ilgalaikiuose energetikos ir saugumo projektuose. Prie šio požiūrio prisideda ir gynybos finansavimo augimas regione bei poreikis stiprinti pramoninius pajėgumus.

    „Bendradarbiaujame ir kuriame bendrus ryšius. Matome galimybių plėsti partnerystę ir naujose srityse, įskaitant gynybą“, – sakė JAV konsulė generalinė Gretchen Cureton.

    Rekordinės investicijos ir lūkesčiai dėl reguliavimo

    Pasak Amerikos prekybos rūmų Lenkijoje, pernai JAV investicijos šalyje pasiekė rekordą ir siekė apie 1,3 milijardo eurų. Taip pat nurodoma, kad Lenkijoje veikia daugiau nei 1 500 JAV kapitalo įmonių, o amerikietiškas kapitalas aktyvus ir Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

    Tuo pačiu investuotojai vis dažniau kelia reguliavimo aplinkos ir teisėkūros nuspėjamumo klausimus. Ekspertų vertinimu, aiškesnės taisyklės ir mažesnė teisinė rizika gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar technologijų ir pramonės projektai įgaus dar didesnį pagreitį.

    „Amerikietiškos investicijos Lenkijoje – įspūdingos, bet būtina gerinti reguliavimo aplinką ir didinti teisės nuspėjamumą“, – sakė „McKinsey & Company“ partneris Jakub Urbaniak.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad Lenkija gali tapti patogia baze JAV įmonėms plėstis ES rinkoje, o kartu ir logišku užnugariu projektams, susijusiems su Ukrainos atstatymu. Ši kryptis investuotojams svarbi dėl geografinės padėties, sukauptų kompetencijų ir jau veikiančių tiekimo bei paslaugų centrų.

  • DI bumas įsibėgėja: „Google“ ir „Microsoft“ išlaidos artėja prie 1 trilijono eurų

    DI bumas įsibėgėja: „Google“ ir „Microsoft“ išlaidos artėja prie 1 trilijono eurų

    Volstrito analitikai prognozuoja, kad pasaulinės didžiųjų technologijų bendrovių investicijos į DI infrastruktūrą 2027 metais gali perkopti 1 trilijoną eurų. Tokios prognozės pasirodė po naujausių ketvirčio rezultatų pristatymų, kuriuose vadinamieji hiperskalės debesijos tiekėjai atskleidė dar ambicingesnius plėtros planus.

    Remiantis rinkos vertinimais, 2026 metais bendros kapitalo išlaidos šiame sektoriuje gali siekti apie 800–900 mlrd. eurų. Analitikai pabrėžia, kad investicijas didina ne tik auganti DI paslaugų paklausa, bet ir ribota duomenų centrų įrangos pasiūla bei brangstantys komponentai.

    Milžiniški biudžetai ir spaudimas atsipirkimui

    Tarp daugiausiai investuojančių įvardijamos „Google“ patronuojanti „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Microsoft“. Bankų analitikų skaičiavimai rodo, kad jų planuojamos metinės kapitalo išlaidos jau skaičiuojamos šimtais milijardų eurų, o kai kuriais atvejais augimo tempai per metus siekia dviženklius skaičius.

    Investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus atsakymo, kada tokios investicijos atsipirks. Rinkoje didėja jautrumas tam, ar DI infrastruktūra realiai virsta pajamomis, ypač debesijos paslaugose, kur klientai sudaro ilgalaikes sutartis, o bendrovės fiksuoja užsakymų portfelius.

    Debesija rodo monetizacijos ženklus

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad dalis bendrovių jau demonstruoja DI investicijų poveikį finansams: spartėja debesijos pajamos, didėja sutartinių įsipareigojimų portfeliai, o tai leidžia pagrįsti tolesnį duomenų centrų plėtimą. Kita vertus, rinkos dalyviai vertina ne vien augimą, bet ir tai, ar pavyksta išlaikyti pelningumą didėjant amortizacijai bei energijos sąnaudoms.

    Didžiausiu iššūkiu išlieka tai, kad DI infrastruktūrai reikia ne tik grafikos procesorių, bet ir plataus spektro kitų komponentų: atminties, tinklų įrangos, serverių procesorių, spartaus duomenų perdavimo sprendimų. Dėl to investicijų apimtis auga greičiau nei vieno produkto ar vienos tiekimo grandinės pajėgumai.

    Kas iš to uždirba pirmieji?

    Nuosekliai didėjant kapitalo išlaidoms, aiškūs laimėtojai trumpuoju laikotarpiu yra lustų, atminties ir duomenų centrų įrangos gamintojai. Analitikai pabrėžia, kad DI plėtra skatina paklausą ne tik GPU, bet ir specializuotiems spartintuvams bei naujos kartos procesoriams, kurie reikalingi vadinamųjų DI agentų ir kitų sudėtingų taikymų veikimui.

    Tuo pat metu rizika išlieka dvejopa: jei DI paslaugų kainodara nesugebės kompensuoti milžiniškų investicijų, daliai bendrovių gali tekti koreguoti planus, o investuotojai gali reikalauti griežtesnės kapitalo drausmės. Vis dėlto šiandien rinka labiau linkusi tikėti, kad DI infrastruktūra tampa naujuoju ilgalaikiu ciklu, panašiu į ankstesnes debesijos ar mobiliųjų technologijų bangas.

    Dar vienas veiksnys, darantis įtaką išlaidoms, yra komponentų kainų dinamika: ypač svarbi atminties rinka, kur kainų šuoliai gali reikšmingai padidinti vieno duomenų centro įrengimo savikainą. Dėl to bendrovės vis dažniau akcentuoja, kad investicijų augimą lemia ne vien apimtys, bet ir brangstantys techniniai sprendimai.

  • „Alphabet“ akcijos šovė 34 proc.: „Google“ geriausias mėnuo nuo 2004 metų, „Meta“ krenta

    „Alphabet“ akcijos šovė 34 proc.: „Google“ geriausias mėnuo nuo 2004 metų, „Meta“ krenta

    „Alphabet“ akcijos balandį pakilo 34 proc. ir tai tapo geriausiu bendrovės mėnesiu nuo 2004 metų, kai „Google“ ką tik buvo debiutavusi biržoje. Rinką kilstelėjo geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai ir spartėjantis „Google Cloud“ augimas.

    Investuotojų nuotaikos technologijų sektoriuje išsiskyrė: „Alphabet“ šuoliui priešpriešą sudarė „Meta“ kritimas, siejęs beveik 9 proc. Toks kontrastas parodė, kad Volstritas ne visoms bendrovėms vienodai atlaidus, kai kalbama apie milžiniškas investicijas į DI infrastruktūrą.

    Kas pakėlė „Alphabet“ akcijas

    Įmonė pranešė, kad „Google Cloud“ pajamos per metus šoktelėjo 63 proc., o tai tapo vienu svarbiausių rezultatų akcentų. DI paklausą čia vis labiau generuoja verslo klientai, kurie perka skaičiavimo išteklius, duomenų apdorojimo paslaugas ir modelių pritaikymą savo reikmėms.

    „Matome milžinišką paklausą mūsų DI įrankiams ir nuosaviems lustams, DI uždega kiekvieną verslo dalį“, – sakė „Google“ vadovas Sundaras Pichai.

    „Alphabet“ taip pat padidino šių metų kapitalo išlaidų prognozę iki 180–190 mlrd. eurų, anksčiau skelbus 175–185 mlrd. eurų rėžį. Kapitalo išlaidos apima duomenų centrus, serverius, tinklo plėtrą ir kitą infrastruktūrą, kuri šiuo metu yra kertinė DI plėtros sąlyga.

    „Meta“ investicijos išgąsdino rinką

    „Meta“ ketvirčio pajamos ir pelnas viršijo lūkesčius, tačiau investuotojus labiau paveikė didėjantis išlaidų planas. Bendrovė kapitalo išlaidų prognozę kilstelėjo iki 125–145 mlrd. eurų, prieš tai numatydama 115–135 mlrd. eurų.

    Įmonė aiškino, kad didesnį biudžetą lemia brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų sąnaudos, reikalingos ateities pajėgumams. Vis dėlto daliai rinkos dalyvių svarbiausias klausimas išlieka tas pats: kaip greitai DI investicijos virs aiškiai pamatuojamu pelnu už reklamos verslo ribų.

    Dar vienas investuotojų jautrumą didinantis signalas – planuojamas skolos finansavimas. Pranešta, kad „Meta“ svarsto apie 19–23 mlrd. eurų obligacijų emisiją, kuri padėtų finansuoti DI infrastruktūros plėtrą, kai kapitalo poreikis auga sparčiau nei anksčiau.

    Kodėl rinkos reakcijos skiriasi

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija: investuotojai vis atidžiau vertina ne vien DI ambicijas, bet ir jų monetizavimo kelią. „Alphabet“, „Microsoft“ ir „Amazon“ turi didelius debesijos verslus, kurie leidžia DI investicijas greičiau paversti pajamomis iš įmonių klientų.

    „Meta“ tokio masto debesijos pasiūlos neturi, todėl rinkai sunkiau įvertinti, kaip infrastruktūros išlaidos atsipirks per atskirą, nuoseklų pajamų srautą. Dėl to kiekvienas pranešimas apie išlaidų didinimą gali sukelti aštresnę reakciją, net jei ketvirčio rodikliai išlieka stiprūs.

  • „Reddit“ vadovas rėžė: be mūsų nebus DI – skaičiai stulbina, akcijos šoktelėjo

    „Reddit“ vadovas rėžė: be mūsų nebus DI – skaičiai stulbina, akcijos šoktelėjo

    „Reddit“ vadovas Steve’as Huffmanas teigia, kad bendrovė gali būti vienas labiausiai neįvertintų laimėtojų sparčiai augant dirbtinio intelekto rinkai. Jo teigimu, DI sistemoms reikia realių žmonių žinių, o jų „Reddit“ turi milžinišką archyvą.

    „Be tikros žmonių inteligencijos dirbtinio intelekto nėra. Tos žinios turi kažkur atsirasti, o „Reddit“ yra vienas pagrindinių šaltinių, kurių DI labiausiai reikia“, – sakė S. Huffmanas.

    Tokie komentarai nuskambėjo po itin sėkmingo ketvirčio rezultatų, kurie rinkoje sulaukė pozityvios reakcijos. Bendrovė pranešė, kad pajamos per metus šoktelėjo 69 proc. ir siekė 663 mln. eurų, o didžioji dalis jų gauta iš reklamos.

    Dar vienas signalas investuotojams – auganti auditorija. „Reddit“ skelbė, kad kasdienių aktyvių vartotojų skaičius padidėjo 17 proc. iki 126,8 mln., o bendrasis pelningumas viršijo 90 proc., kas technologijų sektoriuje laikoma išskirtinai aukštu lygiu.

    Pasak S. Huffmano, „Reddit“ modelis leidžia uždirbti iš DI bumo be milžiniškų išlaidų duomenų centrams. Bendrovė pabrėžė, kad ketvirčio kapitalo išlaidos siekė apie 1 mln. eurų, o laisvasis pinigų srautas pasiekė 311 mln. eurų ir buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei prieš metus.

    Didėjančią „Reddit“ vertę DI ekosistemoje stiprina ir sutartys su didžiaisiais rinkos žaidėjais. Bendrovė yra paskelbusi partnerystes su „Google“ ir „OpenAI“, kurios atspindi augančią paklausą autentikai vartotojų diskusijų duomenims, naudojamiems modelių mokymui ir paslaugų tobulinimui.

    „Žmonės nori to, ką turi „Reddit“. Pastaraisiais metais rinka suprato, kad „Reddit“ yra kuras visam šiam procesui“, – teigė S. Huffmanas.

    Pastaruoju metu vis daugiau interneto platformų ieško būdų, kaip apsaugoti savo turinį nuo nekontroliuojamo nuskaitymo ir kartu jį monetizuoti DI plėtrai. Tokios sutartys ir licencijavimas tampa svarbia verslo kryptimi, nes kokybiški, nauji ir realaus pasaulio tekstiniai duomenys yra vienas didžiausių išteklių DI konkurencijoje.