CP v2

Tag: Google

  • Pentagonas plečia DI su „Google“: įslaptinti projektai, ginčai ir perspėjimas dėl vieno modelio

    Pentagonas plečia DI su „Google“: įslaptinti projektai, ginčai ir perspėjimas dėl vieno modelio

    Pentagono DI kryptis keičiasi

    Pentagono vyriausiasis dirbtinio intelekto pareigūnas Cameronas Stanley patvirtino, kad JAV Gynybos departamentas plečia „Google“ DI modelio „Gemini“ naudojimą. Tai vyksta po sprendimo laikinai nebedirbti su „Anthropic“ ir jos modeliu „Claude“, kai bendrovė buvo įvardyta kaip tiekimo grandinės rizika.

    Pasak su situacija susipažinusio asmens, „Gemini“ naudojamas ir įslaptintiems projektams, nors detalių viešai neatskleidžiama. Pentagonas pabrėžia, kad modernizuojant pajėgumus bendradarbiaujama su keliais tiekėjais, o sprendimai priklauso nuo konkrečių užduočių.

    Kodėl Pentagonas vengia vieno tiekėjo

    C. Stanley akcentavo, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo ar vieno modelio nėra gera strategija, ypač programinės įrangos srityje. Pentagono pozicija atspindi platesnę tendenciją kritinėje infrastruktūroje ir gynyboje kurti atsparumą, mažinant technologinę priklausomybę.

    „Pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo niekada nėra geras dalykas“, – sakė C. Stanley.

    Teisinis ginčas su „Anthropic“ tęsiasi

    „Anthropic“ situaciją komplikuoja paralelūs teisiniai procesai: viename teisme bendrovei buvo palankiai įvertintas prašymas riboti draudimo taikymą, kitame sprendimas buvo nepalankus. Dėl to „Anthropic“ šiuo metu gali tęsti darbą su kitomis institucijomis, tačiau yra apribota dalyvauti Gynybos departamento sutartyse.

    Gynybos departamento atstovas patvirtino, kad šiuo metu su „Anthropic“ nedirbama. Tuo pat metu viešai paliekama galimybė, kad ateityje bendradarbiavimo formatas gali keistis, jei teisiniai ir saugumo klausimai bus išspręsti.

    Ką Pentagonas tikisi laimėti su „Gemini“

    Pentagonas teigia, kad DI diegimas padeda taupyti laiką ir resursus, ypač ten, kur svarbūs greiti sprendimai ir dideli duomenų srautai. C. Stanley nurodė, kad kai kuriais atvejais sutaupoma tūkstančiai žmogaus darbo valandų per savaitę, nors konkrečių projektų apimtys neatskleidžiamos.

    „Google“ savo ruožtu teigia, kad dirba platesniame partnerių konsorciume, teikiančiame paslaugas nacionalinio saugumo reikmėms. Bendrovė mini veiklas nuo logistikos ir kibernetinio saugumo iki vertimų, techninės priežiūros ir kritinės infrastruktūros apsaugos.

    Vidinė įtampa „Google“ viduje

    Susitarimai dėl įslaptintų darbų kelia įtampą ir pačioje „Google“: dalis darbuotojų ragina bendrovę atsisakyti įslaptintų užduočių, argumentuodami etinėmis rizikomis. Ši darbuotojų reakcija primena ankstesnius technologijų sektoriaus ginčus dėl kariuomenės projektų ir DI panaudojimo ribų.

    Pentagonas pabrėžia, kad tikslas yra parinkti tinkamą technologiją konkrečiam naudojimo atvejui, o DI plėtra bus vertinama per saugumo, kontrolės ir praktinio efektyvumo prizmę. Gynybos sektoriuje tai reiškia ir papildomas apsaugas, auditus bei tiekimo grandinės patikras.

  • „Google“ žinutėse keičiasi perskaitymo žymės: vartotojai sutrikę, kodėl viskas atrodo kitaip

    „Google“ žinutėse keičiasi perskaitymo žymės: vartotojai sutrikę, kodėl viskas atrodo kitaip

    „Google“ programoje „Messages“ dalis vartotojų pastebi pasikeitusį perskaitymo žymių vaizdą, nors oficialių pranešimų apie tokį atnaujinimą beveik nėra. Tai ypač matoma tiems, kurie naudoja beta versijas, kuriose dizaino sprendimai neretai testuojami prieš platesnį diegimą.

    Įprastai „Google Messages“ žinutės būsenos rodomos keturiais etapais: siunčiama, išsiųsta, pristatyta ir perskaityta. Šie indikatoriai padeda suprasti, ar žinutė tik paliko telefoną, ar pasiekė gavėją, ir ar ji buvo atverta, ypač naudojant RCS pokalbius.

    Kas keičiasi perskaitymo žymėse?

    Pastaraisiais mėnesiais „Google“ eksperimentavo su naujesniu vaizdu, kai žymės integruojamos arčiau pačios žinutės burbulo ir atrodo ryškiau. Tačiau kai kuriuose naujausiuose bandymuose matomas tarsi grįžimas prie senesnio išdėstymo, kai perskaitymo žymės vėl atsiranda po žinutės burbulu.

    Kai kuriems naudotojams žymės taip pat rodomos kita forma nei anksčiau, pavyzdžiui, varnelės gali būti atskirtos, o ne apjungtos viename simbolyje. Dar labiau glumina tai, kad detalios informacijos lange tie patys statusai gali būti vaizduojami kitaip nei pokalbio lange.

    Testas ar klaida?

    Tokie neatitikimai dažniausiai reiškia vieną iš dviejų dalykų: vyksta kelių dizaino variantų A ir B testavimas arba atsirado programos klaida, kai skirtingos sąsajos dalys atnaujinamos nevienodu tempu. Beta programose tokie pokyčiai nėra neįprasti, nes „Google“ gali įjungti ar išjungti funkcijas serverio pusėje net nekeisdama matomos programos versijos.

    Vartotojams painiava kyla todėl, kad perskaitymo žymės yra kasdienis, įprastas signalas, o bet koks jų pakeitimas iškart pastebimas. Jei vienoje vietoje simboliai reiškia viena, o kitoje atrodo kitaip, natūraliai kyla klausimas, ar viskas veikia taip, kaip turi.

    Kaip išjungti perskaitymo pranešimus?

    Jei perskaitymo pranešimai erzina arba norite daugiau privatumo, „Google Messages“ leidžia juos išjungti RCS pokalbiuose. Paprastai tai daroma programos nustatymuose, RCS skiltyje, išjungiant parinktį, susijusią su perskaitymo kvitais.

    Kol kas nėra aišku, ar senesnių žymių sugrįžimas taps nuolatiniu sprendimu, ar tai tik laikinas bandymas. Artimiausi „Google Messages“ beta atnaujinimai turėtų parodyti, ar „Google“ grįžta prie ankstesnio dizaino, ar tiesiog taiso nenumatytą veikimą.

  • „Google“ verčia „YouTube“ į paiešką: naujas DI režimas žada daugiau, bet gali suklysti

    „Google“ verčia „YouTube“ į paiešką: naujas DI režimas žada daugiau, bet gali suklysti

    „Google“ pradėjo bandyti naują eksperimentinį „YouTube“ paieškos režimą, kuris paieškos juostą paverčia pokalbio principu veikiančiu įrankiu. Vietoj įprasto rezultatų sąrašo naudotojui siūloma daugiau informacijos iš karto, o užklausas galima tikslinti papildomais klausimais.

    Šis režimas primena generatyvaus DI paieškos patirtį: atsakymai pateikiami kaip suvestinės ir rekomendacijos, papildomai įtraukiant tekstą, vaizdus ir vaizdo įrašų fragmentus. „YouTube“ taip pat rodo siūlomus klausimų šablonus, kad paiešką būtų lengviau nukreipti į konkrečią temą.

    Naujas paieškos būdas „YouTube“

    Pagal „YouTube“ eksperimentinių funkcijų aprašymą, tikslas yra padėti greičiau suprasti, kuris turinys labiausiai atitinka poreikį, ypač kai tema sudėtinga arba reikia kelių šaltinių. Vietoje vien tik raktinių žodžių paieškos atsiranda dialogas, kai naudotojas gali patikslinti kontekstą.

    Toks pokytis atspindi platesnę tendenciją, kai didžiosios platformos ieško būdų sujungti paiešką ir DI asistentus. Vartotojams tai gali reikšti mažiau laiko naršant rezultatus ir daugiau greitų atsakymų, tačiau kartu keičiasi ir įprastas „YouTube“ naudojimo modelis.

    Prieinamumas ir ribojimai

    Kol kas funkcija siūloma tik „YouTube Premium“ nariams ir yra pasiekiama per „YouTube“ eksperimentų puslapį. Pradinis diegimas orientuotas į kompiuterio naršyklės versiją, o vėliau, tikėtina, galėtų pasirodyti ir mobiliosiose programėlėse.

    „YouTube“ nurodo, kad tai bandomasis režimas, todėl patirtis gali kisti, o funkcionalumas gali būti plečiamas palaipsniui. Tokia praktika įprasta „Google“ produktams, kai naujovės pirmiausia testuojamos su ribota auditorija.

    Kodėl DI gali klysti?

    Platforma iš anksto įspėja, kad DI sugeneruoti atsakymai ne visada bus tikslūs, o kokybė gali skirtis. Tokie perspėjimai tapo standartu generatyvių sistemų sprendimuose, nes modeliai gali pateikti įtikinamai skambančią, bet neteisingą informaciją arba netiksliai interpretuoti užklausą.

    Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad ieškant jautrių ar tikslių duomenų, pavyzdžiui, sveikatos, teisės ar finansų temomis, naudotojams verta tikrinti pirminius šaltinius ir žiūrėti patį vaizdo įrašą, o ne pasikliauti vien suvestine.

    Jei eksperimentas pasiteisins, „YouTube“ paieška gali tapti labiau panaši į atsakymus pateikiančią sistemą, o ne į tradicinį rezultatų katalogą. Tačiau kartu didės atsakomybė už tikslumą ir aiškų atskyrimą, kur baigiasi patvirtinti faktai ir prasideda DI interpretacija.

  • „Google“ YouTube diegia DI pokalbių langą: štai kaip jis parinks vaizdo įrašus ir kam jau veikia

    „Google“ YouTube diegia DI pokalbių langą: štai kaip jis parinks vaizdo įrašus ir kam jau veikia

    YouTube pradėjo bandyti naują eksperimentinę funkciją, paremtą dirbtiniu intelektu: platformoje atsirado pokalbių langas, kuris leidžia ieškoti vaizdo įrašų tarsi bendraujant. Idėja panaši į pokalbio tipo paiešką, kai vartotojas ne tik suveda raktinius žodžius, bet ir klausia pilnais sakiniais.

    Funkcija sukurta tam, kad būtų lengviau greitai rasti dominančius vaizdo įrašus, ypač kai tema sudėtingesnė arba reikia tikslesnio atsakymo. Vietoj ilgo naršymo po rekomendacijas, vartotojas gali paklausti, ką žiūrėti, o sistema pateikia trumpą tekstinę įžvalgą ir susijusių vaizdo įrašų pasiūlymus.

    Kaip veikia naujas langas?

    Norint pasinaudoti bandymu, YouTube sąsajoje pateikiamas mygtukas, panašus į kvietimą užduoti klausimą. Paspaudus jį, atsidaro pokalbių langas su keliomis siūlomomis užklausomis, o vėliau galima įrašyti savo klausimą.

    Atsakymai pateikiami tekstu, o žemiau rodomi vaizdo įrašai, susieti su tema. Tokiu būdu DI ne tik pasiūlo, ką žiūrėti, bet ir padeda greičiau susiaurinti paiešką, kai vartotojas pats dar tiksliai nežino, ko ieško.

    Kam funkcija prieinama dabar?

    Kol kas tai riboto masto eksperimentas: jis paleistas tik vienoje rinkoje. Juo gali naudotis tik YouTube Premium prenumeratoriai Jungtinėse Valstijose, kurie funkciją įsijungia per youtube.com/new, taip pat būtina būti sulaukus 18 metų.

    „Kol kas nežinoma, ar ši funkcija bus greitai išplėsta į kitas šalis, nes pirmiausia bus renkami bandytojų atsiliepimai ir vertinama, kaip sprendimas pasiteisina“, – teigiama apie bandomojo etapo logiką.

    Kodėl tai svarbu YouTube paieškai?

    Toks pokalbio tipo paieškos modelis atspindi platesnę tendenciją, kai paieška vis labiau primena konsultaciją, o ne nuorodų sąrašą. YouTube atveju tai gali keisti ir rekomendacijų logiką: vartotojai gali aktyviau nurodyti, ko nori, o ne vien pasikliauti automatiniu srautu.

    Vis dėlto, kaip ir kitų DI funkcijų atveju, galutinė plėtra priklausys nuo bandymo rezultatų, tikslumo ir naudotojų pasitenkinimo. Jei eksperimentas pasiteisins, tikėtina, kad funkcija ilgainiui pasieks daugiau rinkų ir platesnę auditoriją.

  • „Samsung“ ruošia „Galaxy“ išmaniuosius akinius su „Android XR“: nutekėjo kaina ir detalės

    „Samsung“ ruošia „Galaxy“ išmaniuosius akinius su „Android XR“: nutekėjo kaina ir detalės

    „Samsung“ ruošia naują dėvimą įrenginį – „Galaxy“ išmaniuosius akinius, kurie turėtų veikti su „Android XR“. Į viešumą pateko neoficialūs atvaizdai ir dalis techninių duomenų, todėl bendrovės planai jau dabar kelia didelį susidomėjimą.

    Nutekėjimuose minima, kad bazinis akinių variantas galėtų kainuoti maždaug 350–460 eurų. Modelis su integruotu ekranu, kaip teigiama, būtų gerokai brangesnis ir galėtų siekti apie 550–830 eurų, tad tai būtų premium klasės įrenginys, konkuruosiantis su brangesniais išmaniųjų akinių sprendimais.

    Kada galima tikėtis pristatymo?

    Konkreti pristatymo data kol kas neįvardyta, tačiau kalbama, kad pirmoji akinių versija galėtų būti paskelbta dar šiais metais. Tuo metu variantas su ekranu, remiantis nutekėjimuose minima informacija, galėtų pasirodyti vėliau, tikėtina, 2027 metais.

    Tokie terminai atitinka platesnę rinkos kryptį: gamintojai skuba įtvirtinti pozicijas naujoje kategorijoje, kur susilieja garsas, kamera, DI funkcijos ir patogi kasdienė forma. Įmonės dažnai pradeda nuo paprastesnių, daugiau į garsą ir fotografavimą orientuotų modelių, o pilnaverčius AR sprendimus su ekranais pristato vėliau.

    „Android XR“ ir DI ambicijos

    Akinių programinės įrangos ašimi turėtų tapti „Android XR“, kurią „Google“ vysto kaip platformą išplėstinės realybės įrenginiams. Tai reikštų, kad „Samsung“ siekia ne tik sukurti dar vieną aksesuarą, bet ir įsilieti į ekosistemą, kurioje svarbus programėlių palaikymas, kūrėjų įrankiai ir paslaugų integracija.

    Taip pat minima DI kryptis: akiniuose turėtų atsirasti funkcijų, paremtų „Gemini“. Tokiuose įrenginiuose DI paprastai naudojamas greitam aplinkos atpažinimui, vertimui realiu laiku, pagalbai ieškant informacijos ir balso valdymui, kai telefoną norisi palikti kišenėje.

    Kas žinoma apie technines savybes?

    Pagal nutekintą informaciją, „Galaxy“ išmanieji akiniai galėtų būti paremti „Qualcomm Snapdragon AR1“ platforma. Taip pat minima 155 mAh baterija, „Sony IMX681“ 12 MP vaizdo jutiklis, „Bluetooth“ 5.3 ryšys, „Wi‑Fi“ ir garsiakalbiai, integruoti į kojeles.

    Teigiama, kad įrenginys turėtų sverti apie 50 gramų, o dizainas iš pirmo žvilgsnio primintų įprastus akinius, tačiau su pastebimomis nedidelėmis kameromis. Nutekėjimuose taip pat minimas bendradarbiavimas su Warby Parker ir Gentle Monster, kas leistų „Samsung“ labiau orientuotis į stilių ir patogumą, o ne vien technologinę išvaizdą.

    Kol kas tai nėra oficialiai patvirtinta informacija, todėl specifikacijos ir kainos gali keistis iki pristatymo. Vis dėlto nutekėjimai rodo, kad „Samsung“ rimtai taikosi į išmaniųjų akinių kategoriją ir nori ją susieti su „Android XR“ bei DI paslaugomis.

  • Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas balsavimu Strasbūre pritarė siekiui, kad kitas Europos Sąjungos ilgalaikis biudžetas 2028–2034 metų laikotarpiu būtų didesnis už Europos Komisijos siūlomą planą ir viršytų 2 trilijonus eurų. Parlamentarai argumentuoja, kad augant gynybos, konkurencingumo ir paramos regionams poreikiams, vien iš perskirstymų nebeužtenka.

    Rezoliucijai pritarė 370 europarlamentarų, prieš buvo 201, dar 84 susilaikė. Kartu pritarta idėjai papildomai numatyti apie 200 milijardų eurų žemės ūkiui, regioninei sanglaudai ir pramonės konkurencingumui stiprinti, kad ES politika neprarastų apimties didėjant naujiems įsipareigojimams.

    Kas siūloma biudžete?

    Europos Komisija anksčiau yra numačiusi apie 1,8 trilijono eurų išlaidoms tradicinėse srityse, tokiose kaip parama ūkininkams, pramonės plėtra ar tarptautinės programos. Papildomai dar apie 165 milijardai eurų būtų skiriami bendros skolos, išleistos ekonomikos atsigavimui po pandemijos, grąžinimui, o bendra suma artėtų prie 1,984 trilijono eurų.

    Europos Parlamentas siekia, kad 2 trilijonų eurų riba būtų pasiekta neskaičiuojant pandemijos skolos aptarnavimo. Praktikoje tai reikštų didesnį biudžetą, nei siūlo Komisija, ir sustiprintų Parlamento poziciją prieš prasidedant deryboms su valstybėmis narėmis.

    Kur slypi konfliktas?

    Balsavimas laikomas startu sudėtingoms deryboms su nacionalinėmis vyriausybėmis, kurios Taryboje turi lemiamą žodį dėl ilgalaikio biudžeto rėmų. Kai kurios šalys, tarp jų Nyderlandai ir Vokietija, jau signalizavo, kad norėtų mažesnio biudžeto ir griežtesnės fiskalinės drausmės, ypač augant vidaus išlaidų spaudimui.

    Parlamentas taip pat ragina didesnę dalį lėšų aiškiau priskirti konkrečioms ES programoms, kad finansavimas nebūtų pernelyg lengvai perkeliamas į kitus tikslus. Tai susiję su pastarųjų metų diskusijomis, kai valstybės narės dažniau siekia lankstumo, o Europos Parlamentas akcentuoja prognozuojamumą ir ilgalaikes investicijas.

    Nauji ES mokesčiai?

    Siekiant padidinti pajamas, europarlamentarai siūlo svarstyti naujus ES masto mokesčius, įskaitant internetinių lošimų sektorių, didžiąsias technologijų bendroves ir kriptoturto įmones. Tarp minimų pavyzdžių įvardijamos tokios korporacijos kaip „Amazon“ ir „Google“, tačiau konkrečios apmokestinimo schemos dar nėra suderintos.

    Europos Parlamento pagrindiniai derybininkai tvirtina, kad vien siekis „padaryti daugiau su mažiau“ nebeatitinka realybės, kai vienu metu reikia finansuoti konkurencingumą, socialinę sanglaudą, žemės ūkį, saugumą ir tarptautinius įsipareigojimus. Galutinis kompromisas priklausys nuo to, kiek valstybės narės sutiks didinti įnašus arba remti naujus pajamų šaltinius ES lygiu.

    Tuo pat metu bendrame ES darbotvarkės fone išlieka ir kiti jautrūs klausimai, susiję su energetikos tiekimo stabilumu, fiskalinėmis taisyklėmis ir skolos našta. Tai didina riziką, kad derybos dėl 2028–2034 metų biudžeto taps ilgos ir politiškai aštrios.

  • „Google“ susitarė su Pentagonu dėl DI: ką tai reiškia slaptoms operacijoms ir rinkai

    „Google“ sudarė susitarimą su JAV Gynybos departamentu, pagal kurį Pentagonas galės naudoti bendrovės dirbtinio intelekto modelius slaptoms užduotims ir kitiems teisėtiems vyriausybės tikslams. Apie tai pranešta remiantis su situacija susipažinusiu šaltiniu.

    Viešai skelbiama nedaug detalių, tačiau pati formuluotė apie „visus teisėtus vyriausybės tikslus“ rodo platų pritaikymo lauką. Tokie DI sprendimai paprastai naudojami žvalgybos duomenų apdorojimui, vaizdų analizei, signalų interpretavimui ir operaciniam planavimui.

    Kas slypi už susitarimo

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę Pentagono strategiją spartinti pažangių skaitmeninių technologijų diegimą, kartu stengiantis išlaikyti kontrolę ir patikimumą. Gynybos sektoriuje DI vertinamas kaip priemonė greičiau atrinkti svarbiausią informaciją iš milžiniškų duomenų srautų.

    Tačiau kariuomenei keliami griežtesni reikalavimai nei komercijai: būtinas aiškus atsakomybės paskirstymas, audituojami sprendimai ir mažesnė klaidų tolerancija. Dėl to dažnai siekiama vadinamojo žmogaus sprendimo „kilpoje“, kai galutinius sprendimus patvirtina pareigūnai.

    Konkurencinė kova tarp DI tiekėjų

    Analogiškų susitarimų Pentagonas yra sudaręs ir su kitais dideliais DI žaidėjais, todėl rinka vis labiau panašėja į varžybas dėl ilgalaikių valstybės užsakymų. Tokie kontraktai suteikia ne tik pajamas, bet ir reputacinį svorį, galintį paveikti klientų pasirinkimus civilinėje rinkoje.

    Pranešimuose apie ankstesnius sandorius minėta, kad kiekvieno jų vertė galėjo siekti apie 200 milijardų JAV dolerių, tai yra maždaug 185 milijardus eurų. Tokios sumos pabrėžia, kad valstybės institucijos DI diegimą vertina kaip strateginę investiciją.

    Patikimumas ir rizikos gynybos srityje

    Pentagonui svarbu išlaikyti lankstumą ir neperkelti kritinių funkcijų į nepakankamai patikimus modelius, ypač kai kalbama apie ginkluotės sistemas ar operacijų saugumą. DI gali „haliucinuoti“, būti jautrus duomenų kokybei ar manipuliacijoms, todėl praktikoje diegiamos papildomos patikros.

    Kol kas „Alphabet“, kuriai priklauso „Google“, ir JAV Gynybos departamentas nekomentavo pranešimų apie susitarimą. Dėl ribotos informacijos viešojoje erdvėje lieka neaišku, kokie konkretūs modeliai ir kokio lygio prieigos bus taikomos.

  • Masinis talentų bėgimas iš „Google“ ir „Meta“: kuriasi DI startuoliai, renka milijardus eurų

    Masinis talentų bėgimas iš „Google“ ir „Meta“: kuriasi DI startuoliai, renka milijardus eurų

    Didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „Google“ ir „Meta“, susiduria su ryškiu talentų nutekėjimu: dalis aukščiausio lygio DI tyrėjų palieka korporacijas ir kuria nuosavas įmones. Investuotojai į šiuos ankstyvos stadijos DI laboratorijų projektus pila rekordiškai dideles sumas, o kai kurie startuoliai pinigus pritraukia per kelis mėnesius nuo įkūrimo.

    Viena ryškiausių istorijų – buvusio „Google DeepMind“ tyrėjo Davido Silverio startuolis „Ineffable Intelligence“, kuris paskelbė pritraukęs apie 1,0 mlrd. eurų pradinį finansavimą. Tai išskirtinis atvejis rinkoje, kurioje tradiciškai didžiausios sumos skiriamos jau įrodžiusioms produktą įmonėms, o ne ką tik susikūrusioms komandoms.

    Kodėl tyrėjai išeina?

    Rizikos kapitalo atstovai aiškina, kad didžiosios DI laboratorijos vis labiau spaudžiamos greitai parodyti apčiuopiamą verslo grąžą. Dėl to siaurėja tyrimų kryptys, o eksperimentinėms idėjoms, kurios nepadeda laimėti artimiausios konkurencinės lenktynės, dažniau pristinga laiko ir resursų.

    „Kai dalyvauji lenktynėse, natūraliai susiaurini fokusą. Tai sukuria vakuumą: ištisos tyrimų sritys atsiduria paraštėse ne todėl, kad jos nesvarbios, o todėl, kad nelaimi čia ir dabar“, – sakė rizikos kapitalo valdytoja Elise Stern.

    Milijardai už pažadą ir komandą

    Kartu su „Ineffable Intelligence“ minimi ir kiti projektai, kuriuos steigia buvę pirmaujančių laboratorijų darbuotojai: pavyzdžiui, pranešama, kad Timas Rocktäschelis siekia pritraukti iki 0,9 mlrd. eurų savo kuriamam startuoliui „Recursive Superintelligence“. Kiti pavyzdžiai rodo tą pačią tendenciją: stambūs čekiai vis dažniau keliauja komandų reputacijai ir ambicijai, o ne brandžiam produktui.

    Šis modelis veikia ir todėl, kad investuotojai tokius steigėjus laiko turinčiais unikalų pranašumą: jie jau yra matę, kas veikia dideliu mastu, ir gerai supranta, kokios idėjos viduje lieka neįgyvendintos. Dėl to nauji startuoliai dažnai taikosi į konkrečias nišas, kurias korporacijos laikinai nustumia į šalį.

    Ieško spragų už didžiųjų ribų

    Viena iš krypčių – DI taikymas lustų kūrime, kur pasitikėjimas ir neutralumas tampa strateginiu pranašumu. Pavyzdžiui, „Ricursive Intelligence“ kuria įrankius, skirtus padėti lustų dizainui, o jos steigėjos Anna Goldie ir Azalia Mirhoseini anksčiau dirbo „Google DeepMind“ ir „Anthropic“ aplinkoje, prisidėdamos prie automatizuoto lustų projektavimo iniciatyvų.

    „Kad lustų gamintojai patikėtų mums savo vertingiausia intelektine nuosavybe, turime būti neutrali pusė. To nebūtų įmanoma užtikrinti, jei būtume „Google“ viduje“, – sakė Anna Goldie.

    Kitos komandos kuria autonominių laboratorijų idėjas, o dar kiti startuoliai stengiasi peržengti vyraujančią didžiųjų kalbos modelių paradigmą, ieškodami patikimesnio elgesio realiame pasaulyje. Pabrėžiama, kad DI jau juda už ekranų ribų į pramonę, robotiką ir sveikatos apsaugą, kur svarbūs tokie aspektai kaip priežastingumas, stabilumas ir aiškinamumas.

    Tuo pat metu naujai besikuriančios įmonės aktyviai samdo iš tų pačių talentų baseinų: iš buvusių darbdavių bei kitų rinkos lyderių. Tai dar labiau kaitina atlygių konkurenciją ir didina spaudimą didžiosioms bendrovėms išlaikyti tyrėjus, kurie gali pasirinkti kurti savo verslą su investuotojų užnugariu.

  • „Google“ įjungė Verified Email: programėlių registracija be kodų, bet ne visiems – štai kur slypi ribojimai

    „Google“ įjungė Verified Email: programėlių registracija be kodų, bet ne visiems – štai kur slypi ribojimai

    „Google“ pristatė naują Verified Email funkciją, kuri gali reikšmingai supaprastinti registraciją programėlėse „Android“ įrenginiuose. Vietoj įprasto šešių skaitmenų kodo paieškos pašto dėžutėje, programėlė galės automatiškai patvirtinti, kad vartotojas tikrai valdo savo „Gmail“ adresą.

    Naujovė diegiama per „Android“ Credential Manager ir remiasi vadinamuoju kriptografiškai patvirtintu el. pašto kredencialu, kuris jau saugomas įrenginyje. Tai reiškia, kad patvirtinimas vyksta saugesniu, technologiškai patikimesniu būdu nei vienkartiniai kodai, kurie neretai atsiduria šlamšte arba vėluoja.

    Kam to prireiks kasdien?

    „Google“ teigimu, Verified Email gali būti naudojama ne tik greitesnei registracijai, bet ir paskyros atkūrimui bei pakartotiniam tapatybės patvirtinimui jautriems veiksmams. Pavyzdžiui, keičiant svarbius nustatymus ar atliekant veiksmus, kuriems įprastai prašoma papildomo patvirtinimo.

    Kartu „Google“ skatina programėlių kūrėjus naujo registracijos proceso metu pasiūlyti sukurti ir passkey, tai yra modernesnį prisijungimo būdą be slaptažodžių. Tokia kryptis atitinka bendrą industrijos tendenciją mažinti priklausomybę nuo SMS ar el. pašto kodų, kurie dažnai tampa sukčių taikiniu.

    Kokie ribojimai taikomi?

    Svarbiausias minusas tas, kad funkcija kol kas veikia tik su vartotojų „Google“ paskyromis. Tai reiškia, kad asmeninis „Gmail“ el. paštas tiks, tačiau „Google Workspace“ ar administruojamos paskyros šios naujovės gali negauti ir turės likti prie įprastų patvirtinimo metodų.

    „Google“ taip pat atkreipia dėmesį į paskyras, sukurtas be „Gmail“ adreso, pavyzdžiui, kai naudojami švietimo ar organizacijų sprendimai. Tokiais atvejais gali būti prašoma papildomo žingsnio nuosavybei patvirtinti, nes laikui bėgant paskyros valdymas gali pasikeisti.

    Kokiems įrenginiams tai prieinama?

    Norint naudotis Verified Email, nebūtina turėti naujausio telefono. „Google“ nurodo, kad funkcija palaikoma įrenginiuose su „Android 9“ ar naujesne versija bei „Google Play“ paslaugomis 25.49.xx ar naujesnėmis.

    Praktiškai tai reiškia, kad naujovė gali pasiekti didelę dalį aktyvių „Android“ įrenginių, o tikrasis jos paplitimas priklausys nuo to, kaip greitai ją integruos programėlių kūrėjai. Jei integracija bus sėkminga, vartotojams registracija ir paskyrų atkūrimas gali tapti pastebimai greitesni ir mažiau erzinantys.

  • „Google“ ruošia ikonų revoliuciją: netrukus pasikeis „Gmail“, „Meet“ ir kitos programos

    „Google“ ruošia ikonų revoliuciją: netrukus pasikeis „Gmail“, „Meet“ ir kitos programos

    „Google“ artimiausiu metu planuoja atnaujinti dalies savo populiariausių programėlių piktogramas. Pokyčiai palies ne vieną kasdien naudojamą įrankį, o pirmieji naujo dizaino pavyzdžiai jau pasirodė viešumoje.

    Atnaujinimai numatomi „Gmail“, „Google Drive“ ir kitiems „Workspace“ paketo komponentams, taip pat „Meet“, „Chat“, „Calendar“ ir „Keep“. Tai tęsinys pernai pradėtos vizualinės krypties, kai naujesnį „G“ ženklą ir atnaujintas piktogramas gavo tokios programos kaip „Google Maps“ ar „Google Photos“.

    Kas keisis piktogramose?

    Naujas dizainas turėtų būti paprastesnis, su labiau suapvalintais kampais ir švaresnėmis formomis. Dalis piktogramų bus mažiau margos, kai kur vietoje kelių spalvų numatomas vienos spalvos ar artimų atspalvių sprendimas.

    Tokie pokyčiai paprastai daromi ne tik dėl estetikos. „Google“ pastaraisiais metais nuosekliai vienodina savo produktų vizualinę kalbą, kad skirtingos programos atrodytų kaip vienos ekosistemos dalys ir būtų lengviau atpažįstamos skirtinguose įrenginiuose.

    Kaip tai siejama su DI?

    Atnaujintos piktogramos siejamos su bendrovės kryptimi, kurioje vis daugiau funkcijų integruojama su DI. Nors pati piktograma funkcionalumo tiesiogiai nekeičia, dizaino atnaujinimai dažnai lydi didesnius programų atnaujinimus ar strateginius pristatymus.

    Praktikoje tai reiškia, kad „Gmail“, „Docs“ ar „Meet“ vartotojai gali sulaukti ne tik naujų ikonų, bet ir tolesnio DI pagrindu veikiančių funkcijų plėtimo, ypač produktyvumo ir bendradarbiavimo srityse.

    Kada atnaujinimai pasieks vartotojus?

    Tiksli data kol kas neįvardijama, tačiau tokie pakeitimai dažnai diegiami etapais ir gali pasirodyti kartu su didesniais „Android“ ir pačių programų atnaujinimais. Tikėtina, kad daugiau detalių gali būti atskleista per „Google I/O“ renginius ar artimiausius programų versijų atnaujinimus.

    Vartotojams svarbu žinoti, kad piktogramų pasikeitimas gali trumpam sukelti sumaištį, ypač jei įprasti simboliai taps vizualiai panašesni vieni į kitus. Vis dėlto tokie atnaujinimai paprastai būna suderinti taip, kad pagrindiniai elementai išliktų atpažįstami.