CP v2

Tag: Google

  • „Google Chrome“ telefone taps kaip asistentas: DI „Gemini“ keičia naršymą ir užduotis

    „Google Chrome“ telefone taps kaip asistentas: DI „Gemini“ keičia naršymą ir užduotis

    „Google“ skelbia, kad „Google Chrome“ programėlė „Android“ įrenginiuose netrukus gaus naujas dirbtinis intelektas „Gemini“ funkcijas, kurios priartins mobilų naršymą prie kompiuterinės versijos galimybių. Pagrindinė idėja – kad naršyklė ne tik atvertų puslapius, bet ir padėtų suprasti turinį, greitai rasti atsakymus bei atlikti veiksmus.

    Didžiausias pokytis – personalizuotas naršymo asistentas, kuris analizuos atvertą puslapį ir leis užduoti klausimus apie matomą informaciją. Paspaudus „Gemini“ mygtuką, vartotojas galės prašyti santraukų, paaiškinimų ar konteksto, neperšokdamas tarp skirtingų programėlių.

    Kartu „Google“ žada gilesnę sąveiką su kitomis savo paslaugomis, kad naršant aptikta informacija virstų konkrečiais veiksmais. Praktinis pavyzdys – galimybė pagal tinklalapyje rastus duomenis greičiau sukurti įrašą Kalendoriuje ar kitaip susieti užklausas su kasdieniais darbais telefone.

    Dar viena kryptis – vaizdų apdorojimas ir vizualūs santraukų sprendimai, kurie turėtų pagreitinti informacijos peržiūrą, kai tekstas ar iliustracijos puslapyje yra svarbiausia. Taip pat numatoma automatinio naršymo funkcija, kai naršyklė, gavusi užduotį, pati atliktų kelis žingsnius, pavyzdžiui, padėtų rasti vietas ar pasiūlymus pagal bilietuose ar dokumentuose esančią informaciją.

    Funkcijos bus diegiamos etapais: pirmiausia jos turėtų pasiekti dalį vartotojų Jungtinėse Valstijose, o vėliau plėstis į kitus regionus. „Google“ taip pat nurodo techninius reikalavimus – reikės „Android“ 12 ar naujesnės versijos, o automatizuotoms užduotims numatomi aiškūs sutikimo pranešimai, kad vartotojas matytų, ką naršyklė ketina daryti.

    Tokie sprendimai atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai naršyklės tampa ne vien turinio peržiūros įrankiu, o universaliu vartų tašku į paiešką, pirkimą, planavimą ir kasdienes užduotis. Augant DI asistentų populiarumui, konkurencija persikelia į klausimą, kuri platforma patogiausiai sujungs turinį, veiksmus ir saugumo kontrolę vienoje vietoje.

  • „Google“ skelbia „Googlebook“: DI valdomi nešiojamieji iš „Acer“ ir „Lenovo“ jau rudenį

    „Google“ skelbia „Googlebook“: DI valdomi nešiojamieji iš „Acer“ ir „Lenovo“ jau rudenį

    „Google“ per „Android Show“ pristatė naują nešiojamųjų kompiuterių kryptį – „Googlebook“. Bendrovė teigia, kad šie įrenginiai kuriami taip, kad kuo geriau išnaudotų „Gemini“ DI galimybes kasdienėms užduotims, nuo rašymo iki paieškos ar turinio kūrimo.

    Pasak „Google“, „Googlebook“ idėja – sujungti kokybišką aparatinę įrangą, aukštesnės klasės medžiagas ir programinę įrangą, kuri suteiktų greitą prieigą prie DI funkcijų. Taip įmonė siekia pasiūlyti aiškiai išskiriamą „premium“ kategorijos „Android“ ekosistemos nešiojamųjų segmentą.

    Kaip veiks DI kasdienybėje?

    Vienas labiausiai akcentuojamų sprendimų – „Magic Pointer“. „Google“ aiškina, kad DI asistentą bus galima iškviesti gestu ar kryptingu žymeklio judesiu ekrane, o tai turėtų pagreitinti veiksmus, kai reikia paaiškinti, apibendrinti ar sugeneruoti turinį tiesiai darbo lange.

    Funkcijos kūrime, kaip nurodoma pristatyme, dalyvavo ir „Google DeepMind“ komanda. Bendrovė tvirtina, kad toks sąveikos modelis iš esmės keičia, kaip vartotojai bendrauja su kompiuteriu, nes DI tampa ne atskira programa, o nuolat pasiekiamu darbo įrankiu.

    Akcentas – ekosistemos integracija

    Kitas „Googlebook“ elementas – gilesnė integracija su „Android“ įrenginiais, kad užduotys sklandžiau persikeltų tarp telefono ir nešiojamojo kompiuterio. Pristatymo metu taip pat minėta galimybė patogiau pasiekti telefone esančius failus ir tęsti darbus didesniame ekrane.

    „Google“ taip pat akcentuoja personalizuojamus valdiklius, kuriuos padėtų kurti DI, kad vartotojas galėtų greičiau susidėlioti jam reikalingą darbo aplinką. Ši kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI funkcijos vis dažniau integruojamos tiesiai į operacinę sistemą ir pagrindines programas.

    Kada pasirodys ir kas gamins?

    Skelbiama, kad pirmieji „Googlebook“ nešiojamieji turėtų pasirodyti rudenį. „Google“ nurodo bendradarbiaujanti su partneriais, tarp kurių įvardijami „Acer“, „Asus“, „Dell“, „HP“ ir „Lenovo“.

    Teigiama, kad įrenginiai bus skirtingų formų ir dydžių, todėl pasirinkimą ras ir ieškantys kompaktiško, ir norintys didesnio ekrano sprendimo. Kainos kol kas neatskleidžiamos, tačiau „Google“ signalizuoja siekį konkuruoti ne vien specifikacijomis, bet ir išskirtiniu naudojimo patyrimu.

    Vizualiai „Googlebook“ turėtų išsiskirti ir dizaino detale – ant dangčio integruota apšviesta juosta. „Google“ teigimu, tai ne tik estetinis elementas, bet ir funkcionalus indikatorius, galintis padėti informuoti apie būsenas ar DI veikimą.

  • „Google“ ruošia didelį Android Auto atnaujinimą: atsiranda valdikliai, 3D navigacija ir DI

    „Google“ ruošia didelį Android Auto atnaujinimą: atsiranda valdikliai, 3D navigacija ir DI

    „Google“ pristatė naują Android Auto funkcijų paketą, kuris artimiausiu metu turėtų pasiekti vairuotojus. Atnaujinimai orientuoti į patogesnį informacijos matymą viename ekrane, geresnę navigaciją ir platesnį pramogų bei garso sprendimų palaikymą.

    Vienas ryškiausių pokyčių – valdikliai Android Auto aplinkoje. Tai leis vienu metu matyti daugiau aktualios informacijos iš suderinamų programėlių, pavyzdžiui, orus, kalendorių ar medijos valdymą, neperjunginėjant ekranų ir neišeinant iš pagrindinio vaizdo.

    „Google“ taip pat atnaujina Android Auto sąsajos dizainą, plėsdama Material 3 Expressive kryptį. Praktikoje tai reiškia aiškesnę vizualinę hierarchiją, sklandesnes animacijas ir geresnį pritaikymą automobilių ekranams, kurių formatai rinkoje labai skirtingi.

    Dar viena svarbi naujovė – geresnis skirtingų ekrano proporcijų ir nestandartinių formų palaikymas. Gamintojai vis dažniau naudoja plačius, aukštus ar neįprastų kontūrų ekranus, todėl Android Auto turės tiksliau išdėlioti elementus ir sumažinti situacijas, kai dalis turinio atrodo „nukirpta“.

    Navigacijos srityje „Google“ žada reikšmingą „Google Maps“ patobulinimą – Immersive View tipo 3D vaizdą, kuris gali detaliau atvaizduoti pastatus, viadukus ir reljefą. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa viena svarbiausių tendencijų, nes vairuotojai tikisi ne tik maršruto, bet ir aiškesnio erdvinio konteksto sudėtingose sankryžose ar miestuose.

    Dirbtinis intelektas Android Auto sistemoje taip pat bus stiprinamas – numatoma gilesnė integracija su „Gemini“. „Google“ nurodo, kad daliai funkcijų reikės suderinamo telefono, o DI galės padėti atlikti veiksmus pagal vairuotojo užklausas, atsižvelgdamas į kelionės situaciją ir kontekstą.

    Pramogų pusėje svarbus pokytis – galimybė stovint žiūrėti vaizdo įrašus HD kokybe, įskaitant „Youtube“ ir kitas programėles. Toks naudojimas paprastai ribojamas saugumo sumetimais, todėl funkcijos logika siejama su tuo, kad turinys būtų pasiekiamas tik automobiliui nejudant.

    Be to, skelbiamas erdvinio „Dolby Atmos“ garso palaikymas, kuris pirmiausia numatytas dalyje automobilių gamintojų modelių. Kartu žadami ir populiarių programėlių, tokių kaip „Spotify“ ar „Youtube“, patobulinimai, kad valdymas automobilyje būtų aiškesnis ir mažiau blaškytų dėmesį.

    „Google“ pabrėžia, kad funkcijų prieinamumas gali skirtis pagal automobilio gamintoją, konkretų modelį ir regioną, taip pat priklausyti nuo telefono suderinamumo. Vairuotojams tai reiškia, kad dalis naujovių gali pasirodyti palaipsniui, su atskiromis Android Auto ir programėlių versijomis.

  • „Google“ pristatė „Gemini Intelligence“: DI veržiasi į „Android“ ir pirmiausia pasieks „Pixel“ bei „Samsung“

    „Google“ pristatė „Gemini Intelligence“: DI veržiasi į „Android“ ir pirmiausia pasieks „Pixel“ bei „Samsung“

    „Google“ pristatė „Gemini Intelligence“ – naują DI funkcijų paketą „Android“ įrenginiams, kuris, bendrovės teigimu, turi geriau išnaudoti modernių telefonų techninę įrangą ir programinę dalį. Naujovės bus diegiamos etapais, o pirmieji jas gaus „Google Pixel“ ir „Samsung“ naudotojai.

    Sprendimo esmė – platesnė kasdienių užduočių automatizacija telefone: nuo informacijos paieškos iki turinio apdorojimo. „Google“ akcentuoja, kad DI galės veikti tiksliau, kai turės papildomo konteksto, pavyzdžiui, iš nuotraukų ar ekrane matomo turinio.

    Vienas iš pavyzdžių – kelionės ar renginio paieška iš nufotografuotos reklaminės skrajutės: vartotojui užtenka padaryti nuotrauką, o sistema pati ištraukia svarbiausią informaciją ir pasiūlo veiksmus. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai DI mobiliajame telefone tampa ne atskira programėle, o visos sistemos sluoksniu.

    „Gemini Intelligence“ taip pat orientuojasi į personalizavimą: „Android“ turėtų geriau pildyti formų laukus, siūlyti kontekstinius veiksmus ir padėti greičiau atlikti rutinines užduotis. Be to, „Chrome“ naršyklėje žadami patobulinti interneto turinio santraukų generavimo scenarijai, kad informacija būtų lengviau „suvirškinama“ mažame ekrane.

    Kalbos apdorojimo srityje minima funkcija „Rambler“, kuri turėtų pagerinti šnekos vertimą į tekstą ir palengvinti greitą perjungimą tarp kelių kalbų. Tokie sprendimai ypač aktualūs augant balsu valdomų veiksmų, susitikimų stenogramų ir trumpų užrašų poreikiui.

    Dar viena kryptis – nestandartiniai valdikliai, kuriuos sistema galėtų sukurti pagal vartotojo prašymą, kad pradiniame ekrane atsirastų labiau asmeniškai pritaikytas turinys. „Google“ tai įvardija kaip žingsnį link generatyvios vartotojo sąsajos, kurioje DI ne tik atsako į užklausas, bet ir formuoja patogesnį sąveikos būdą.

    Diegimo grafikas numato, kad dalis funkcijų pasirodys jau birželį, sutampant su galutinės „Android 17“ versijos išleidimu. Pirmiausia atnaujinimai turėtų pasiekti „Pixel“ įrenginius, o „Samsung“ telefonuose naujovės planuojamos vasarą.

    Pastaraisiais metais „Android“ ekosistemoje stiprėja vadinamųjų „on-device“ sprendimų kryptis, kai dalis DI užduočių atliekama pačiame telefone, o ne tik debesyje. Tai paprastai siejama su greitesniu veikimu, mažesniu vėlinimu ir geresnėmis privatumo kontrolės galimybėmis, nors galutinis rezultatas priklauso nuo konkretaus modelio, įrenginio galios ir pasirinktų nustatymų.

    „Google“ pabrėžia, kad „Gemini Intelligence“ bus plečiama palaipsniui, todėl skirtinguose regionuose ir skirtinguose įrenginiuose funkcijų rinkinys gali atsirasti nevienodu tempu. Vartotojams rekomenduojama sekti sistemos atnaujinimus ir „Google“ programėlių naujas versijas, nes dalis DI galimybių gali būti pristatoma per atskirus programinės įrangos atnaujinimus.

  • „Google“ rodo, kas laukia „Android 17“: 3D emocijos, įrašai ekrane ir lengvesnis perėjimas iš „iPhone“

    „Google“ rodo, kas laukia „Android 17“: 3D emocijos, įrašai ekrane ir lengvesnis perėjimas iš „iPhone“

    „Google“ per „Android“ renginį pristatė paketą naujovių, kurios artimiausiais mėnesiais pasieks vartotojus kartu su „Android 17“ ir atskirais programų atnaujinimais. Bendrovė akcentuoja ne vien dizaino pokyčius, bet ir praktines funkcijas, skirtas turinio kūrimui, failų dalijimuisi bei patogesniam įrenginių keitimui.

    Viena ryškiausių vizualių naujienų – atnaujinti 3D emocijų simboliai. „Google“ nurodo, kad jie pirmiausia pasieks „Google Pixel“ įrenginius, o vėliau, partneriams pritaikius atnaujinimus, turėtų atsirasti ir kituose telefonuose.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė nauja filmavimo priemonė, leidžianti vienu metu įrašyti ir tai, kas rodoma ekrane, ir naudotojo vaizdą per priekinę kamerą. Tokia funkcija ypač aktuali kuriantiems instrukcijas, žaidimų įrašus ar trumpus socialinių tinklų klipus, nes sumažina papildomų programų poreikį.

    „Google“ taip pat pranešė apie glaudesnį suderinamumą su „Apple“, kuris turėtų supaprastinti perėjimą tarp „iPhone“ ir „Android“ įrenginių. Kalbama ne tik apie failų perkėlimą, bet ir apie platesnį nustatymų bei paslaugų perkėlimo patogumą, įskaitant eSIM duomenų migraciją, ekrano nustatymus ir kitą kasdienę informaciją.

    Kita kryptis – spartesnis failų dalijimosi sprendimų išplėtimas į daugiau gamintojų telefonų. „Google“ tikisi, kad dar šiais metais patogesnio dalijimosi galimybes gaus ne tik „Pixel“ ir „Samsung“, bet ir dalis kitų gamintojų modelių, todėl funkcijos taps mažiau priklausomos nuo konkretaus prekės ženklo.

    Socialinių tinklų naudotojams svarbi ir „Meta“ partnerystė: „Instagram“ „Android“ versijoje planuojami papildomi įrankiai, susiję su turinio redagavimu. „Google“ akcentuoja, kad dalis jų bus paremta DI sprendimais, pavyzdžiui, vaizdų ir vaizdo įrašų mastelio keitimu bei garso takelių apdorojimu.

    Nors dalis funkcijų bus susieta su „Android 17“ diegimu, „Google“ įprastai nemažą naujovių dalį pateikia ir per „Google Play“ sistemos atnaujinimus ar atskiras programėles, todėl pokyčiai gali pasirodyti skirtingu metu ir nevienodai visuose įrenginiuose. Galutinis prieinamumas priklausys nuo gamintojų atnaujinimų grafiko ir konkrečių modelių palaikymo.

  • „Google“ šokas: DI pirmąkart sukūrė pavojingą zero day, kuris apėjo 2FA

    „Google“ šokas: DI pirmąkart sukūrė pavojingą zero day, kuris apėjo 2FA

    Dirbtinio intelekto vaidmuo kibernetinio saugumo srityje tampa vis labiau dviprasmis: tie patys įrankiai padeda greičiau rasti spragas, tačiau jais vis aktyviau naudojasi ir užpuolikai. „Google“ grėsmių žvalgybos grupė pranešė pirmą kartą identifikavusi atvejį, kai zero day tipo išnaudojimas, tikėtina, buvo atrastas ir parengtas pasitelkiant DI.

    Zero day spraga yra ypač pavojinga todėl, kad apie ją dar nebūna žinoma gamintojams ar plačiajai bendruomenei, o pataisos tuo metu dažnai dar neegzistuoja. Pasak „Google“, nustatytas incidentas rodo naują lūžį: DI gali būti panaudojamas ne tik gynybai ar kodo analizei, bet ir realiam puolamųjų priemonių kūrimui.

    „Pirmą kartą matome tokį atvejį, kai DI požymiai pastebimi pačiame zero day išnaudojimo kode ir jo pateikime“, – sakė „Google“ grėsmių žvalgybos grupės tyrėjai.

    „Google“ teigimu, spraga buvo aptikta populiariame atvirojo kodo žiniatinklio sistemų administravimo įrankyje, o jos išnaudojimas leido apeiti dviejų veiksnių autentifikavimą. Vis dėlto sėkmingam išnaudojimui vis tiek reikėjo turėti teisingus naudotojo prisijungimo duomenis, todėl tai labiau primena atakų grandinės dalį, o ne universalų įsilaužimo raktą.

    Tyrėjai atkreipė dėmesį į išnaudojimo kodo struktūrą ir stilių, kurie, jų vertinimu, primena DI generuojamus fragmentus. Minimi požymiai apima perteklinius mokomuosius komentarus, netipiškai tvarkingą, vadovėlinį formatą ir net sugalvotus techninius įvertinimus, kurie realiame saugumo darbe dažnai nenaudojami taip, kaip juos pateikia DI.

    „Google“ pabrėžė, kad šiam atvejui nebuvo naudojamas „Gemini“ modelis. Toks patikslinimas svarbus dėl reputacinių rizikų: visuomenėje didėja jautrumas tam, kaip didieji modeliai gali būti išnaudojami, o technologijų bendrovės vis dažniau aiškinasi, kokiose situacijose jų įrankiai nedalyvavo.

    Kartu „Google“ vertinimu, DI įsilaužėlių rankose tampa efektyvumo daugikliu per visą atakos ciklą. Tai apima spartesnę pažeidžiamumų paiešką, tikslesnę žvalgybą, įtikinamesnes socialinės inžinerijos schemas ir lengvesnį kenkėjiško kodo pritaikymą skirtingoms aplinkoms, kad jį būtų sunkiau aptikti.

    Grėsmių žvalgybos vertinimu, dalis su valstybėmis siejamų grupių DI priemones naudoja pažeidžiamumams identifikuoti ir išnaudoti, o kitos daugiau dėmesio skiria maskavimo technikoms, polimorfiniam kenkėjiškam kodui bei atakų automatizavimui. Saugumo ekspertai pastebi ir dar vieną kryptį: pereinama prie vis labiau autonominių atakų orkestravimo, kai DI padeda interpretuoti užkrėstos sistemos būseną ir generuoti veiksmų sekas.

    Tuo pat metu DI naudojimas gynyboje taip pat plečiasi. „Google“ viešai mini kryptį, kurioje DI agentai galėtų automatiškai aptikti programinės įrangos klaidas ir pasiūlyti pataisas, taip trumpinant laiką nuo spragos aptikimo iki jos užlopymo.

    Ekspertai pabrėžia, kad organizacijoms svarbiausia išlieka bazinė higiena: daugiafaktorė autentifikacija, saugi slaptažodžių politika, reguliarūs atnaujinimai, įvykių stebėsena ir prieigos teisių ribojimas. Nors aptariamas atvejis siejamas su 2FA apėjimu, praktikoje tokios spragos dažniausiai suveikia tik tada, kai atakos vykdytojai jau turi dalį reikalingų duomenų arba vidinę prieigą.

  • „Google“ atskleidė: programišiai su DI ruošė masinį nulinių spragų puolimą – kas sustabdė?

    „Google“ atskleidė: programišiai su DI ruošė masinį nulinių spragų puolimą – kas sustabdė?

    „Google“ grėsmių žvalgybos komanda pranešė aptikusi ir, tikėtina, užkirtusi kelią bandymui pasitelkti dirbtinį intelektą masinei programinės įrangos spragų eksploatacijai. Pasak bendrovės, buvo fiksuotas planas automatizuoti pažeidžiamumų paiešką ir panaudojimą prieš daugybę taikinių.

    Ataskaitoje teigiama, kad tyrėjai turi didelį pasitikėjimą, jog užfiksuota DI modelio panauda ieškant ir išnaudojant nulinės dienos spragą. Tokios spragos yra ypač pavojingos, nes apie jas iki atakos dažnai nežino nei programinės įrangos kūrėjai, nei naudotojai.

    Kaip galėjo veikti schema

    „Google“ nurodė, kad spraga esą galėjo sudaryti sąlygas apeiti dviejų veiksnių tapatybės patvirtinimą. Praktikoje tai reikštų, kad net turint įjungtą papildomą apsaugą paskyros ar sistemos galėtų būti perimamos lengviau, jei užpuolikai randa būdą manipuliuoti prisijungimo procesu.

    „Nusikalstamas veikėjas planavo tai panaudoti masinės eksploatacijos įvykyje, tačiau mūsų išankstinis aptikimas galėjo sutrukdyti šiam planui“, – rašoma „Google“ įraše.

    Bendrovė taip pat pažymėjo, kad, jos vertinimu, šiuo atveju nebuvo panaudotas „Google“ kuriamas „Gemini“ modelis. Vis dėlto pabrėžiama platesnė tendencija: užpuolikai aktyviai bando pritaikyti įvairius prieinamus DI įrankius pažeidžiamumų paieškai, įsilaužimų planavimui ir kenkėjiškų programų kūrimui.

    Kodėl tai svarbu verslui ir institucijoms

    Masinės eksploatacijos scenarijus pavojingas tuo, kad atakos gali būti vykdomos itin greitai ir plačiai, o taikiniais tampa ne tik įmonės, bet ir viešojo sektoriaus organizacijos. Kuo daugiau infrastruktūros priklauso nuo skaitmeninių paslaugų, tuo didesnė rizika, kad vienas pažeidžiamumas gali sukelti grandininį poveikį.

    Ekspertai pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie automatizuotą pažeidžiamumų paiešką, kai DI padeda greičiau analizuoti programų kodą, konfigūracijas ir viešai prieinamus komponentus. Tai nereiškia, kad DI pats savaime garantuoja sėkmingą įsilaužimą, tačiau gali sumažinti laiką nuo spragos aptikimo iki jos išnaudojimo.

    Ką turėtų daryti naudotojai

    Nors „Google“ neatskleidė nei konkrečios spragos detalių, nei grupuotės pavadinimo, tokie pranešimai primena bazines kibernetinės higienos taisykles. Organizacijoms svarbiausia laiku diegti saugumo atnaujinimus, turėti aiškią pažeidžiamumų valdymo tvarką ir stebėti neįprastą prisijungimų bei prieigų elgseną.

    Gyventojams rekomenduojama naudoti unikalius slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių tapatybės patvirtinimą ir saugoti atkūrimo kodus. Taip pat verta kritiškai vertinti netikėtus prisijungimo patvirtinimo prašymus ir pranešimus, nes atakos vis dažniau derinamos su socialine inžinerija.

    DI panaudojimas kibernetinėse atakose nėra naujiena, tačiau atvejai, kai kalbama apie galimai planuotą masinį nulinės dienos spragų išnaudojimą, rodo didėjantį mastą. Dėl to tiek technologijų bendrovės, tiek saugumo komandos vis daugiau investuoja į ankstyvą aptikimą, žvalgybą ir automatizuotą gynybą.

  • Android fanams signalas: „Google“ gegužės 12 dieną atskleis, ko tikėtis iš naujo „Android“

    Android fanams signalas: „Google“ gegužės 12 dieną atskleis, ko tikėtis iš naujo „Android“

    Iki „Google I/O“ konferencijos likus maždaug savaitei, „Google“ rengia atskirą virtualų pristatymą „The Android Show I/O Edition“. Bendrovė žada vartotojams skirtas naujienas ir užsimena, kad tai gali būti vieni didžiausių metų „Android“ ekosistemai.

    Transliacija numatyta gegužės 12 dieną 20 valandą Lietuvos laiku. Renginį bus galima žiūrėti „Android“ kanale platformoje „Youtube“, o dalis pranešimų tikėtina persikels ir į vėlesnius „Google I/O“ pristatymus.

    Kol kas „Google“ detaliai neatskleidžia programos, tačiau ankstesni „Android Show“ pristatymai leidžia spėti kryptį. Praėjusiais metais dėmesys krypo į dizaino ir sklandumo pokyčius, naujas animacijas bei haptinio grįžtamojo ryšio idėjas, taip pat į dirbtinio intelekto integraciją skirtinguose įrenginiuose.

    Pastaruoju metu bendruomenėje aptarinėjama, ar „Android“ dizainas gali pasukti į skaidresnių, stiklo efektą primenančių sąsajų pusę. Vis dėlto „Android“ ekosistemos vadovas Sameer Samat tokias spėliones atmetė.

    „To nebus. Jūs tikrai įsivažiavote su tomis teorijomis“, – sakė Sameer Samat.

    Rinkos lūkesčiai šiemet ypač dideli, nes „Google“ vis aktyviau plečia DI funkcijas telefone, automobilyje ir dėvimuose įrenginiuose. Vartotojams tai dažniausiai reiškia praktiškus pokyčius, pavyzdžiui, patogesnį valdymą, geresnį privatumo valdymą, tikslesnę paiešką, efektyvesnį energijos naudojimą ir daugiau automatizavimo kasdienėse užduotyse.

    Nors oficialių detalių nedaug, tikėtina, kad pristatyme bus užsiminta ir apie kitą „Android“ versiją, kurios išleidimas paprastai planuojamas vėliau metų eigoje. Pastaraisiais metais „Google“ vis dažniau akcentuoja ne vien didelius funkcijų šuolius, bet ir mažesnius, kasdienybėje greitai pastebimus patobulinimus.

    Aiškiausia kol kas viena: „Google“ sąmoningai iškelia „Android“ naujienas į atskirą, vartotojams lengviau suprantamą formatą. Tai rodo, kad konkurencija dėl dėmesio ir laiko ekrane intensyvėja, o programinės įrangos naujovės vis dažniau pristatomos kaip aiškūs, apčiuopiami kasdienio naudojimo privalumai.

  • „Google Chrome“ tyliai įrašo „Gemini“ modelį: 4 GB failas grįžta net po ištrynimo

    „Google Chrome“ tyliai įrašo „Gemini“ modelį: 4 GB failas grįžta net po ištrynimo

    Socialiniuose tinkluose ir technologijų bendruomenėse plinta patvirtinti pranešimai, kad „Google Chrome“ kai kuriuose įrenginiuose fone atsisiunčia ir įrašo DI modelį „Gemini Nano“. Vartotojai tvirtina, jog jis užima apie 4 gigabaitus ir atsiranda naršyklės duomenų aplankuose be aiškaus įspėjimo ar atskiro sutikimo.

    Tyrėjai nurodo, kad modelio failai aptinkami „Chrome“ vartotojo duomenų kataloge, poaplankyje „OptGuideOnDeviceModel“, o pats modelis dažnai laikomas faile „weights.bin“. Apie tokius radinius pranešta „Windows 11“, „macOS“ ir „Ubuntu“ sistemose.

    Kompiuterijos ir teisės srityje dirbantis Alexanderis Hanffas teigia, kad bandymuose naujai įdiegta naršyklė per maždaug 15 minučių sukūrė laikinus katalogus ir atsisiuntė komponentus be vartotojo veiksmų. Dalis naudotojų papildomai skundžiasi, kad ištrynus aplanką jis vėliau vėl atsikuria, kai naršyklė paleidžiama iš naujo.

    Ką „Gemini Nano“ daro naršyklėje

    „Google“ aiškina, kad „Gemini Nano“ skirtas vietoje, įrenginyje, veikiančioms DI funkcijoms. Tarp minimų panaudojimų įvardijami rašymo asistento funkcijos, sukčiavimo atpažinimas, išmanesnis turinio įklijavimas, kortelių grupavimas ir puslapių turinio santraukos.

    Vietinis apdorojimas teoriškai gali reikšti mažesnę priklausomybę nuo debesijos ir didesnį privatumo lygį, nes dalis užklausų apdorojama įrenginyje. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad realus duomenų srautas ir tai, kurios funkcijos veikia lokaliai, o kurios siunčia užklausas į serverius, vartotojui ne visuomet pateikiama pakankamai aiškiai.

    Kodėl kyla privatumo ir skaidrumo klausimų

    Ekspertai situaciją sieja su BDAR principais, ypač skaidrumo reikalavimu ir privatumo pagal numatytuosius nustatymus bei pagal dizainą logika. Kritikos esmė paprasta: net jei DI modelis padeda saugumui ar patogumui, kelių gigabaitų atsisiuntimas į įrenginį turėtų vykti aiškiai informuojant ir suteikiant suprantamą kontrolę.

    Taip pat keliama ePrivacy direktyvos logika, pagal kurią bet koks informacijos įrašymas į vartotojo galinį įrenginį paprastai siejamas su išankstinio informavimo ir sutikimo standartais, išskyrus aiškiai apibrėžtas išimtis. Hanffas viešai svarstė, kad tokia praktika galėtų tapti skundo ar reguliuotojų dėmesio objektu.

    Ką sako „Google“ ir ko tikėtis toliau

    „Google“ teigia, kad „Gemini Nano“ „Chrome“ naršyklėje siūlomas nuo 2024 metų kaip lengvas įrenginyje veikiantis modelis. Bendrovė nurodo, kad jis gali palaikyti apsaugos funkcijas, o kai įrenginyje ima trūkti vietos ar resursų, modelis esą gali būti automatiškai pašalinamas.

    „Nuo 2024 metų „Chrome“ siūlome „Gemini Nano“, kuris įrenginyje palaiko svarbias apsaugos funkcijas ir kūrėjų sąsajas nesiunčiant jūsų duomenų į debesiją. Pradėjome diegti galimybę lengvai išjungti ar pašalinti modelį per „Chrome“ nustatymus, o išjungus jis nebebus atsisiunčiamas ar atnaujinamas“, – sakė „Google“.

    Vis dėlto dalis tyrėjų pabrėžia, kad vien techninės galimybės išjungti komponentą ne visada išsprendžia pasitikėjimo problemą, jei atsisiuntimas vyksta tyliai. Artimiausiu metu dėmesio centre greičiausiai išliks klausimas, kaip „Chrome“ aiškiau informuos apie DI komponentų diegimą ir kokią realią kontrolę gaus vartotojai skirtingose platformose.

  • „Google“ ruošia Pixel funkcijos plėtrą: išmanus balso paštas gali pasiekti daugiau šalių

    „Google“ ruošia Pixel funkcijos plėtrą: išmanus balso paštas gali pasiekti daugiau šalių

    „Google“ ruošiasi išplėsti telefonų „Pixel“ funkciją „Take a Message“, kuri leidžia automatiškai priimti skambinančiojo žinutę ir ekrane pateikti jos transkripciją realiuoju laiku. Iki šiol ši galimybė buvo prieinama tik ribotame šalių sąraše, todėl daugeliui naudotojų ji liko nepasiekiama.

    „Take a Message“ galima laikyti išmanesne balso pašto alternatyva, integruota tiesiai į telefono programėlę. Funkcija gali būti ypač patogi tais atvejais, kai negalite atsiliepti, bet norite greitai suprasti skambučio esmę neperklausydami įrašo nuo pradžios iki pabaigos.

    Kur funkcija veikia dabar?

    Šiuo metu „Take a Message“ oficialiai veikia JAV, Australijoje, Kanadoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ji palaikoma daugelyje „Pixel“ modelių, pradedant „Pixel 6“ ir baigiant naujesniais įrenginiais, jei tik regiono nustatymai ir operatoriaus sąlygos leidžia ją aktyvuoti.

    Tokia regioninė priklausomybė išlieka įprasta skambučių DI funkcijoms, nes jų veikimui neretai reikalingi kalbų modeliai, vietos reguliavimo atitiktis bei operatorių integracijos. Dėl to „Google“ naujoves dažnai pirmiausia išleidžia keliuose anglakalbiuose regionuose, o vėliau plečia aprėptį.

    Kokios šalys minimos plėtros kontekste?

    Remiantis požymiais iš naujesnių telefono programėlės versijų, „Google“ gali ruoštis funkcijos plėtrai į daugiau Europos ir Azijos rinkų. Tarp minimų šalių įvardijamos Austrija, Belgija, Suomija, Vengrija, Latvija, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Švedija, Malaizija, Singapūras ir Taivanas.

    Taip pat yra ženklų, kad Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Japonijoje galėtų atsirasti „Take a Message“ su transkripcijos palaikymu. Indijai pastebėti atskiri kodo fragmentai, leidžiantys manyti, kad ši rinka „Google“ planuose taip pat yra įtraukta.

    Ar tai gali pasiekti ne tik „Pixel“?

    Dar viena kryptis, kuri minima kaip tikėtina, yra funkcijos išplėtimas į ne „Pixel“ telefonus. Vis dėlto tokiais atvejais transkripcijos galimybė gali būti ribota arba visai neįjungta, nes pažangesnės skambučių DI funkcijos dažnai stipriai priklauso nuo konkretaus įrenginio programinės įrangos ir sertifikavimo.

    Privatumo aspektas taip pat svarbus: tokio tipo funkcijos vertinamos palankiau, kai apdorojimas vyksta įrenginyje, o ne siunčiant jautrius duomenis į nuotolinius serverius. Būtent todėl „Take a Message“ gali tapti patrauklesniu pasirinkimu tiems, kurie nori paprastesnės ir švaresnės balso pašto patirties telefone.

    Pastaruoju metu „Google“ jau demonstravo tendenciją dalį skambučių DI sprendimų atverti platesnei „Android“ ekosistemai. Jei toks scenarijus pasitvirtins, „Take a Message“ plėtra gali tapti dar vienu žingsniu, kai iš pradžių ribota funkcija palaipsniui pasiekia daugiau įrenginių ir regionų.