CP v2

Tag: Google

  • „Google“ triukas DI gali sukti 6 kartus mažiau atminties: ar tai numuš RAM kainas?

    „Google“ triukas DI gali sukti 6 kartus mažiau atminties: ar tai numuš RAM kainas?

    „Google“ inžinieriai pristatė naują metodą, kuris gali iki 6 kartų sumažinti DI modeliams reikalingą darbinę atmintį. Technologija pavadinta „TurboQuant“ ir skirta vienai brangiausių didelių kalbos modelių vietų – pokalbio konteksto saugojimui.

    Pagrindinis taikinys yra vadinamoji KV cache atmintis, kuri leidžia modeliui greitai prisiminti ankstesnes vartotojo žinutes. Be jos sistema turėtų nuolat iš naujo perskaičiuoti visą kontekstą, todėl atsakymai lėtėtų, o serverių sąnaudos augtų.

    KV cache galima suprasti kaip trumpalaikę pokalbio atmintį, kurioje laikomi tarpinių skaičiavimų duomenys. Ilgesni kontekstai ir didesnis vartotojų skaičius reiškia, kad ši atmintis sparčiai „suvalgo“ gigabaitus, o duomenų centrams tenka investuoti į vis didesnius resursus.

    Kas yra „TurboQuant“?

    „TurboQuant“ remiasi kvantizacija, kai skaitinės reikšmės atvaizduojamos mažesniu bitų skaičiumi ir taip užima mažiau vietos atmintyje. „Google“ teigia, kad šį kartą svarbiausia naujovė yra dinaminis veikimas realiuoju laiku, kai KV cache suspaudžiama pokalbio metu.

    Toks priėjimas yra techniškai sudėtingas, nes suspaudimas neturi pastebimai pabloginti atsakymų kokybės. Pagal pristatytą informaciją, siekiama mažinti atminties „butelio kaklelį“, kai ribojanti grandis tampa ne skaičiavimo galia, o būtent konteksto saugojimas.

    Ką rodo bandymai ir kam tai naudinga?

    „Google“ tyrėjai nurodo, kad metodas išbandytas su keliomis skirtingomis atvirojo kodo ir komercinėmis modelių šeimomis. Tokie testai svarbūs, nes leidžia įvertinti, ar sprendimas pritaikomas plačiau, o ne tik vienoje konkrečioje architektūroje.

    „TurboQuant“ labiausiai aktualus paslaugoms, kuriose vienu metu aptarnaujama daug užklausų ir reikia ilgų kontekstų, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo pokalbiams, dokumentų analizės asistentams ar paieškos sistemoms. Mažesnis atminties poreikis teoriškai leidžia tame pačiame serveryje aptarnauti daugiau vartotojų arba didinti konteksto ilgį.

    „Šis metodas atrodo perspektyvus mažinant atminties key-value siaurąją vietą neaukojant modelių našumo“, – teigiama „Google“ pristatymo medžiagoje.

    Ar tai reiškia pigesnę RAM?

    Rinkoje seniai aptariama, kad duomenų centrų apetitas atminčiai auga dėl DI plėtros, todėl brangsta serverinė įranga ir jos komponentai. Vis dėlto vien technologinis proveržis dar negarantuoja, kad sutaupytas resursas automatiškai virs mažesne paklausa.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į vadinamąjį atšokimo efektą: jei atmintis tampa „pigesnė“ skaičiavimuose, dalis tiekėjų gali ne mažinti infrastruktūrą, o didinti modelių tikslumą, konteksto ilgį ar paslaugų apimtį. Tokiu atveju galutinis atminties poreikis gali ir toliau augti, o vartotojai kainų pokyčius pajus ne iš karto.

    Kol kas „TurboQuant“ įvardijamas kaip laboratorinis sprendimas, kuriam reikia platesnės validacijos realiose sistemose. Jei technologija pasieks gamybinį lygį ir bus plačiai įdiegta, ji gali tapti vienu svarbių žingsnių mažinant DI paslaugų savikainą, tačiau kainų rinkoje tai priklausys nuo to, kaip pramonė panaudos sutaupytą atmintį.

  • „Google“ paaiškino, kodėl „Android“ AICore ryja atmintį: kai kuriuose telefonuose – iki 12 GB

    „Google“ paaiškino, kodėl „Android“ AICore ryja atmintį: kai kuriuose telefonuose – iki 12 GB

    Daugelis „Android“ naudotojų pastaruoju metu pastebi, kad sistemos programėlė AICore jų telefone užima netikėtai daug vidinės atminties. „Google“ atnaujino savo pagalbos informaciją ir paaiškino, kad tai nėra klaida, o sąmoningai suprojektuotas veikimo principas.

    AICore yra sistemos komponentas, atsakingas už telefone veikiančias dirbtinio intelekto funkcijas, įskaitant vietoje įrenginyje vykdomų modelių darbą. Praktikoje tai reiškia, kad dalis išmaniųjų funkcijų gali veikti greičiau ir be nuolatinio ryšio su internetu, tačiau už tai sumokama papildoma atminties sąnauda.

    Kodėl atminties prireikia staiga?

    „Google“ nurodo, kad AICore fone atnaujina DI modelį į naują versiją. Kad atnaujinimas būtų patikimas, telefone laikinai saugomos dvi modelio versijos: sena ir nauja.

    Tokiu būdu, jei naujoji versija sukeltų nesklandumų, įrenginys gali greitai grįžti prie ankstesnio varianto ir nereikia iš naujo visko atsisiųsti. Senesnė versija gali būti laikoma iki 3 dienų, o vėliau, įsitikinus stabilumu, ji pašalinama ir atmintis atlaisvinama.

    Kiek vietos tai gali užimti?

    Įprastai AICore gali užimti apie 7 GB, tačiau tam tikrais atvejais apimtis išauga iki maždaug 11–12 GB. Didžiausi šuoliai dažniausiai sutampa su modelio atnaujinimo laikotarpiu, kai telefone laikinai laikomos dvi versijos.

    Problema labiausiai juntama įrenginiuose su 128 GB ar mažesne vidine atmintimi, ypač jei telefone jau sukaupta daug nuotraukų, vaizdo įrašų ar programėlių. Telefonuose su 256 GB atmintimi toks laikinas padidėjimas dažniausiai nesukelia nepatogumų, nebent atmintis nuolat beveik pilna.

    Ar verta išjungti AICore?

    Teoriškai atmintį galima susigrąžinti išjungus AICore, tačiau tada gali nustoti veikti dalis telefone esančių DI funkcijų. Tarp jų gali būti išmanesni atsakymai, santraukos, patobulintas rašybos ir gramatikos tikrinimas, vertimo bei kitos funkcijos, kurios remiasi vietoje įrenginyje veikiančiais modeliais.

    „Google“ taip pat pripažįsta, kad kai kuriais atvejais naudotojai mato didesnį baterijos ar procesoriaus apkrovimą. Tai dažniausiai siejama su tuo pačiu foniniu modelio diegimu ir atnaujinimu, todėl intensyvesnis veikimas paprastai būna laikinas.

    Jei trūksta vietos, praktiškiausias sprendimas dažniausiai yra atlaisvinti kelis gigabaitus prieš atnaujinimus, o ne išjungti sisteminį komponentą. Taip telefonas gali sklandžiai įsidiegti naują modelį, o po kelių dienų atminties sąnaudos turėtų sumažėti, kai senoji versija bus automatiškai pašalinta.

  • „Google“ Pixel 11 nutekėjo: galingesnis „Tensor G6“, naujos kameros, bet daliai – mažiau RAM

    „Google“ Pixel 11 nutekėjo: galingesnis „Tensor G6“, naujos kameros, bet daliai – mažiau RAM

    Internete daugėjant nutekėjimų apie „Google“ Pixel 11 seriją, naujausia informacija piešia dviprasmį vaizdą: laukiama reikšmingų procesoriaus ir kamerų pokyčių, tačiau kai kuriems modeliams gali tekti mažesnė operatyvioji atmintis. Nutekėjimuose minimi ir dizaino elementai, susiję su nauja šviesos indikatorių funkcija.

    Šaltiniuose teigiama, kad Pixel 11 serijos „Tensor G6“ lustą esą gamins TSMC, naudodama N2 technologinį procesą, kuris siejamas su 2 nanometrų klase. Jei tai pasitvirtins, tai būtų svarbus posūkis „Google“ strategijoje, nes mažesnis technologinis procesas paprastai reiškia geresnį energijos efektyvumą ir didesnį našumą.

    Lustas ir ryšio modemas

    Nutekėjimuose minimas 7 branduolių centrinis procesorius su skirtingais dažniais našiems ir taupiems režimams, o grafika esą patikėta „PowerVR“ architektūrai. Taip pat nurodoma, kad DI užduotims numatytas atnaujintas TPU, o saugumui – atskiras „Titan M3“ sprendimas.

    Dar viena reikšminga detalė – galimas perėjimas prie „MediaTek“ M90 modemo, atsisakant ankstesniuose Pixel naudoto „Exynos“ modemo. Tokie pokyčiai paprastai siejami su dviem tikslais: mažesnėmis energijos sąnaudomis mobiliajame tinkle ir stabilesniu ryšiu, ypač ten, kur signalas silpnesnis.

    Kameros, baterija ir operatyvioji atmintis

    Kalbant apie fotografiją, nutekėjimuose teigiama, kad „Google“ gali atnaujinti vaizdo jutiklius visoje Pixel 11 linijoje. Baziniai Pixel 11 ir Pixel 11 Pro Fold modeliai esą gautų naują 50 megapikselių pagrindinį jutiklį, o „Pro“ variantams priskiriami pokyčiai pagrindinėje ir teleobjektyvo kamerose.

    Praktikoje nauji jutikliai dažniausiai reiškia geresnį dinaminį diapazoną, detales prasto apšvietimo sąlygomis ir stabilesnį vaizdo įrašymą, tačiau vien jutiklio pakeitimas dar negarantuoja šuolio. Rezultatas labai priklausys nuo „Google“ skaičiavimo fotografijos algoritmų ir to, kaip bus suderinta optika.

    Baterijos talpos, sprendžiant iš nutekėjusios informacijos, gali likti panašios, o Pixel 11 Pro XL minimali talpa įvardijama kaip 5 000 miliampervalandžių. Tai reikštų, kad didžiausią pažangą autonomijai turėtų atnešti efektyvesnis lustas ir modemas, o ne didesnė baterija.

    Vienas netikėčiausių teiginių – galimos dvi Pixel 11 Pro ir XL konfigūracijos su 12 gigabaitų arba 16 gigabaitų operatyviosios atminties. Kadangi pastaruoju metu „Pro“ klasėje 16 gigabaitų buvo tapę įprastu pasirinkimu, toks žingsnis galėtų reikšti aiškesnį funkcijų atskyrimą pagal kainą arba atminties dydžio susiejimą su didesnės talpos vidine atmintimi.

    Nauja šviesa ir veido atrakinimas

    Nutekėjimuose taip pat minima funkcija, vadinama Pixel Glow, kuri siejama su kompaktišku RGB šviesos diodų masyvu. Teigiama, kad ši idėja savo logika primintų „Nothing“ šviesos indikatorius, tačiau kol kas neaišku, ar tai bus tik pranešimų apšvietimas, ar ir papildomas įrankis fotografijai bei vaizdo įrašams.

    Galiausiai, nors anksčiau buvo kalbų apie infraraudonųjų spindulių veido atpažinimą, naujausia nutekėjusi informacija teigia, kad Pixel 11 serija tokios technologijos dar nepristatys. Jei tai tiesa, „Google“ ir toliau remsis pirštų atspaudų sprendimais bei kameriniu veido atpažinimu, kurio saugumo lygis paprastai laikomas žemesniu nei IR sistemų.

  • JAV kapitalas vis drąsiau investuoja į Lenkiją: ryškėja viena sritis, kuri traukia labiausiai

    Nepaisant geopolitinės įtampos, JAV verslas Lenkiją ir toliau vertina kaip patrauklią vietą naujoms investicijoms. Šalies vaidmenį stiprina energetikos ir infrastruktūros projektai, taip pat augančios išlaidos gynybai, kurios didina Lenkijos svarbą transatlantinėse grandinėse.

    Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese vykusiame forume, kuriame aptarta Lenkijos ir JAV ekonominė partnerystė. Ekspertai akcentavo, kad šalis vis dažniau matoma ne vien kaip pigios gamybos ar logistikos taškas, bet kaip vieta, kur kuriama didesnė pridėtinė vertė.

    Istoriškai JAV kapitalas Lenkijoje buvo ryškus daugelyje sektorių, nuo maisto pramonės ir chemijos iki farmacijos bei finansų. Pastaraisiais metais išsiskiria nauja kryptis: didžiausi srautai vis dažniau siejami su technologijomis, skaitmeninimu ir aukštos kvalifikacijos paslaugomis.

    Lenkijoje jau veikia didžiųjų technologijų bendrovių centrai, tarp jų „Google“, „Microsoft“, „Meta“, „Amazon“, „Intel“, „IBM“ ir „Oracle“. Tokie padaliniai paprastai reiškia ne tik darbo vietas, bet ir žinių perdavimą, aukštesnius atlyginimus bei didesnį vietos tiekėjų įtraukimą.

    Gynyba ir aviacija tampa traukos centru

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad investicijų kryptį vis labiau formuoja gynybos, aviacijos ir kosmoso projektai, taip pat su jais susijusi pramonė. Šias tendencijas stiprina regiono saugumo situacija ir poreikis greitai plėsti gamybos pajėgumus Europoje.

    JAV diplomatiniai ir verslo atstovai pabrėžia, kad bendri projektai įgauna pagreitį, o bendradarbiavimo sričių daugėja. Tai apima tiek tradicinę gamybą, tiek naujas technologijas, kuriose svarbus ir DI sprendimų diegimo tempas.

    „Bendradarbiaujame ir kuriame bendrus ryšius. Turime galimybę plėsti partnerystę ir naujose srityse, įskaitant gynybą“, – sakė JAV generalinė konsulė Gretchen Cureton.

    Įžvalgas apie JAV verslo nuotaikas rinko ir „McKinsey & Company“, rengusi apklausomis paremtą ataskaitą apie amerikiečių įmones, veikiančias Lenkijoje. Akcentuojama, kad investuotojams vis svarbesnė tampa inovacijų kultūra, DI sprendimų įsisavinimas bei gebėjimas konkuruoti ne vien kaštais, o kompetencijomis.

    „Turime įspūdingą JAV investicijų sėkmės istoriją, tačiau būtina gerinti reguliacinę aplinką ir didinti teisės nuspėjamumą“, – sakė „McKinsey & Company“ partneris Jakub Urbaniak.

    Ne tik tiekimo grandinė, bet ir vertės kūrimas

    Valdžios atstovai akcentuoja, kad pasaulinė ekonomika fragmentuojasi, o įmonės vis dažniau ieško patikimų partnerių artimesniuose regionuose. Tokiose aplinkybėse Lenkija gali tapti JAV bendrovių baze veiklai Europos Sąjungoje, ypač kai svarbi tiekimo sauga ir greitis.

    „Amerikiečių investicijos Lenkijoje yra labai laukiamos“, – sakė Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos atstovas Michał Baranowski.

    Pramonė tebėra reikšminga JAV kapitalo dalis, o investicijos dažnai siejamos su moderniomis gamyklomis ir eksportu. Įmonės pabrėžia ir bendradarbiavimą su universitetais bei profesinėmis mokyklomis, nes kvalifikuotų darbuotojų pasiūla tampa vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – „3M“, teigianti, kad jos gamykla Vroclave yra tarp didžiausių ir moderniausių grupėje, o produkcija keliauja į pasaulio rinkas. Pasak bendrovės atstovų, toks modelis rodo, kaip investicijos į gamybą persikelia į Pramonės 4.0 logiką, kur svarbios automatizacijos, duomenų ir inžinerijos kompetencijos.

    Remiantis Amerikos prekybos rūmų Lenkijoje pateikiamais duomenimis, pernai JAV investicijų apimtis šalyje siekė apie 1,3 milijardo eurų, o Lenkijoje veikia daugiau kaip 1 500 JAV kapitalo įmonių. Be tiesioginių projektų, JAV investuotojai yra aktyvūs ir Varšuvos vertybinių popierių biržoje per fondus bei finansų institucijas.

    Ekonomistai pažymi, kad pasikeitė ir investuotojų požiūris: jei anksčiau dėmesys daugiausia krypo į pramonę ir gamybos pajėgumus, dabar vis dažniau ieškoma technologinių kompetencijų, skaitmeninių produktų kūrimo ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų. Tokį poslinkį skatina tiek DI proveržis, tiek bendras Europos siekis stiprinti technologinį savarankiškumą.

    Be to, Lenkija minima ir kaip potenciali logistinė bei kompetencijų bazė Ukrainos atkūrimui, jei projektai įgaus pagreitį. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad „fronto valstybės“ faktorius išlieka rizikos vertinimuose, tačiau jį dažnai atsveria galimybės dalyvauti dideliuose energetikos, gynybos ir technologijų projektuose.

    „Geriausi pavyzdžiai yra „Westinghouse“ įsitraukimas į atominės elektrinės projektą, „Lockheed Martin“ gynybos sektoriuje ir „Amazon“ naujų technologijų srityje, plečiant centrą Žešuve“, – sakė „Citi Handlowy“ atstovas Erik Emilsson.

    Forumo dalyviai sutarė, kad Lenkijos tikslas artimiausiais metais – įtvirtinti vietą vertės grandinėse, kur svarbūs ne tik kaštai, bet ir inovacijos, talentai bei teisinis stabilumas. Būtent šie veiksniai lems, ar JAV kapitalo srautas ir toliau augs, o „ryškiausia šaka“ išliks technologijos, DI ir su gynyba susijusi moderni pramonė.

  • Danija sustabdė naujus duomenų centrus: tinklas lūžta, o „Google“ ir „Microsoft“ jau žvalgosi kitur

    Danija sustabdė naujus duomenų centrus: tinklas lūžta, o „Google“ ir „Microsoft“ jau žvalgosi kitur

    Danija atsidūrė Europos diskusijų apie duomenų centrų plėtrą epicentre, kai staigiai išaugusi elektros paklausa pradėjo viršyti tinklo galimybes. Šalis, ilgai laikyta patrauklia kryptimi dėl vėsesnio klimato ir atsinaujinančios energetikos, dabar svarsto, kaip riboti itin daug energijos vartojančių objektų augimą.

    Valstybinė elektros perdavimo sistemos operatorė Energinet kovo mėnesį laikinai sustabdė naujų prijungimo prie tinklo sutarčių sudarymą. Sprendimas priimtas po to, kai, Energinet teigimu, įvyko paraiškų „sprogimas“, o laukiančių projektų apimtys tapo sunkiai valdomos.

    Paraiškų banga pralenkė realybę

    Energinet nurodo, kad eilėje susikaupė apie 60 gigavatų planuojamų projektų, norinčių prisijungti prie tinklo. Palyginimui, Danijos didžiausias momentinis elektros poreikis siekia apie 7 gigavatus, todėl skirtumas tarp norų ir techninių galimybių tapo akivaizdus.

    Didelę dalį paraiškų sudaro duomenų centrai: vien jų planuojami prijungimai sudaro apie 14 gigavatų. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad dalis projektų gali būti nepakankamai brandūs, o tokia eilė tampa labiau hipotetinė nei reali.

    „Turime būti realistiški ir vertinti, kas iš tiesų prieinama. Negalima dalyti prijungimo pažadų, kai elektros tiesiog nėra“, – sakė Duomenų centrų pramonės asociacijos vadovas Henrikas Hansenas.

    Energinet skelbia, kad pauzė numatyta keliems mėnesiams, kol bus atlikta sistemos apžvalga ir pasiūlyti sprendimai, galintys padidinti pralaidumus. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu naujiems projektams trūks aiškumo dėl terminų, prioritetų ir sąlygų.

    Kas gaus prioritetą: verslas ar infrastruktūra?

    Diskusiją Danijoje kaitina klausimas, kam turėtų būti teikiama pirmenybė, kai tinklo pajėgumų neužtenka visiems. Politinėje darbotvarkėje atsirado idėjų pirmiausia užtikrinti vietos vartotojų ir strateginių sektorių poreikius, o didelius elektros vartotojus nukelti į eilės pabaigą.

    Tai atspindi platesnę Europos tendenciją: spartėjant elektrifikacijai ir augant skaitmeninių paslaugų apimtims, tinklų plėtra vis dažniau nespėja su poreikiu. Duomenų centrų plėtrą papildomai stumia debesijos paslaugos ir DI skaičiavimams reikalinga infrastruktūra, kuri gali smarkiai didinti bazinį elektros vartojimą.

    Vis dėlto rinkos dalyviai įspėja, kad per griežti ribojimai gali nukreipti investicijas į kitas šalis. Toks scenarijus būtų skausmingas regionui, siekiančiam išlaikyti technologinį konkurencingumą ir pritraukti aukštos pridėtinės vertės projektus.

    „Jei negalėsite DI užduočių vykdyti Danijoje, tiesiog perkelsite jas kitur, ir būtent tai pamatysime“, – sakė Skaitmeninės infrastruktūros bendrovės „Digital Realty“ vadovė Šiaurės šalims Pernille Hoffmann.

    Investicijos didelės, bet kantrybė ribota

    Duomenų centrų sektorius Danijoje jau yra reikšmingas: šalyje skaičiuojama šimtai megavatų įdiegtos galios, o iki 2030 metų prognozuojamas augimas viršija 1 gigavatą. Didelę dalį dabartinių pajėgumų sudaro vadinamieji hyperscale tipo centrai, kuriuos valdo pasaulinės technologijų kompanijos.

    Technologijų milžinės atvirai kalba, kad neapibrėžtumas dėl tinklo prieinamumo verčia greitai ieškoti alternatyvų. Tai svarbu todėl, kad klientams debesijos ir DI paslaugų pajėgumai reikalingi ne po kelerių metų, o dabar, o sprendimai dėl lokacijos dažnai priimami remiantis aiškiais prijungimo terminais.

    „Galite laukti tik tam tikrą laiką. Jei nėra aiškumo, ar apribojimai bus panaikinti, natūralu, kad atsigręžiama į kitas rinkas“, – sakė „Google“ atstovė Diana Hodnett.

    Danija šiuo metu taip pat išgyvena politinį pereinamąjį laikotarpį, todėl sprendimai dėl naujų prioritetų, reguliavimo ar kriterijų gali užtrukti. Tuo pat metu Energinet pabrėžia, kad be politinių susitarimų ir atnaujinto reguliavimo bus sudėtinga skaidriai nustatyti, kuriems projektams suteikti greičiausią prieigą.

    Situacija Danijoje tampa signalu ir kitoms valstybėms: vien atsinaujinančios energetikos plėtra problemos neišsprendžia, jei elektros perdavimo ir skirstymo tinklai nespėja prisitaikyti. Artimiausiais metais Europoje vis dažniau bus sprendžiama, kaip suderinti investicijas į skaitmeninę ekonomiką su realiais tinklo pajėgumais ir visuomenės lūkesčiais.

  • „DeepMind“ alumnai kuria startuolius: per 18 mėnesių – 112 naujų komandų, daug jų dirba su DI

    „DeepMind“ alumnai kuria startuolius: per 18 mėnesių – 112 naujų komandų, daug jų dirba su DI

    Nauji duomenys rodo, kad buvę „Google DeepMind“ darbuotojai ir tyrėjai per pastaruosius 18 mėnesių Europoje ir už jos ribų įkūrė arba ruošiasi įkurti dešimtis startuolių. Iš viso identifikuoti 112 žmonių, kurie jau paleido naujas įmones arba viešai nurodo dirbantys vadinamuoju stealth režimu.

    Šiuos skaičius surinko investuotojams ir rizikos kapitalo fondams duomenis teikianti bendrovė „Evertrace“. Informacija rinkta iš viešų šaltinių, įskaitant įmonių registrus, patentus ir mokslinių tyrimų finansavimo duomenis.

    Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė buvusio „DeepMind“ tyrėjo Davido Silverio kuriama Jungtinės Karalystės DI laboratorija „Ineffable Intelligence“, kuri pritraukė apie 1 milijardą eurų pradinio finansavimo. Tačiau „Evertrace“ teigimu, tai tik labiausiai matomas pavyzdys platesnėje tendencijoje, kai „DeepMind“ patirtį turintys specialistai kuria naują startuolių bangą.

    Startuolių geografija ir stealth banga

    Iš 112 identifikuotų atvejų didžiausia dalis fiksuota JAV, reikšminga dalis tenka Jungtinei Karalystei, o likusieji pasiskirstę po įvairias Europos šalis. Duomenyse išskiriama, kad 38 žmonės jau įkūrė naują bendrovę, o 74 pasirinko stealth statusą.

    Stealth dažniausiai reiškia ankstyvą startuolio stadiją, kai komanda dar neviešina produkto ar detalių, tačiau rinkoje jau aktyviai telkia žmones, kapitalą ir partnerius. Vis dėlto ne kiekvienas toks įrašas būtinai baigiasi naujos įmonės registracija, todėl dalis atvejų gali būti tik pasirengimas ar darbinis etapas.

    Kas kuria naujas komandas

    Tarp ryškesnių vardų minimas buvęs „DeepMind“ mokslininkas ir Niujorko universiteto profesorius Saining Xie, siejamas su reikšmingais darbais generatyvinių modelių srityje. Jis prisidėjo prie projekto, kuris paskatino diffusion transformer kryptį, o dabar eina vieno iš DI startuolių vadovaujančias mokslo pareigas.

    JAV rinkoje taip pat išskiriamas startuolis „Humans&“, kurį bendraįkūrė buvęs „DeepMind“ mokslininkas ir Stanfordo universiteto profesorius Noah Goodman. Ši įmonė pozicionuoja savo produktus kaip orientuotus į žmogaus darbo stiprinimą, o ne pakeitimą, ir skelbė apie maždaug 440 milijonų eurų pradinį finansavimą.

    Jungtinėje Karalystėje tarp pavyzdžių įvardijamas buvęs „DeepMind“ mokslininkas Olivier Henaff, bendraįkūręs „Cursive“, kuri kuria bazinių DI modelių sprendimus. Taip pat minima, kad dalis buvusių praktikantų pasirinko startuolių kelią, kurdami produktus nuo vizijos ir kalbos modelių iki sveikatos duomenų infrastruktūros.

    Europoje startuolių kryptys apima ne tik bendrus DI platformų projektus, bet ir nišinius sprendimus, pavyzdžiui, teisinių technologijų ar gynybos technologijų segmentuose. Viena iš tendencijų, atsispindinčių pavyzdžiuose, yra DI agentų ir įrankių kūrimas, kai programinė įranga ne tik generuoja turinį, bet ir vykdo užduotis, integruojasi su verslo sistemomis bei automatizuoja procesus.

    Kodėl „DeepMind“ tampa steigėjų kalve

    „Evertrace“ bendraįkūrėjas Jacobas Houlbergas šią dinamiką lygina su ankstesnėmis Europos technologijų bangomis, kai tokios bendrovės kaip „Klarna“ ar „Spotify“ tapo talentų ir naujų įmonių šaltiniu. Logika paprasta: kai vienoje vietoje sukaupiama daug aukšto lygio kompetencijos, vėliau ji natūraliai „išsisklaido“ į rinką per naujus projektus.

    Ši banga svarbi ir investuotojams, nes „DeepMind“ patirtis rinkoje dažnai veikia kaip kokybės signalas: tai rodo darbą su pažangiais modeliais, griežtomis tyrimų praktikomis ir didelio masto sistemomis. Kartu tai didina konkurenciją, nes vis daugiau komandų taikosi į tas pačias sritis, ypač į bazinius modelius, agentus ir pritaikomąją infrastruktūrą.

    Nors dalis startuolių dar veikia tyliai, pats skaičius leidžia daryti išvadą, kad DI verslų kūrimo tempas, paremtas buvusių „DeepMind“ darbuotojų kompetencijomis, išlieka aukštas. Artimiausiais mėnesiais rinkoje tikėtina daugiau viešų pristatymų, finansavimo raundų ir komandų, kurios iš stealth pereis į atvirą veiklos fazę.

    „Matome, kad „DeepMind“ DI srityje daro tai, ką „Klarna“ ir „Spotify“ kadaise padarė Europos technologijoms“, – sakė Jacobas Houlbergas.

    „Davidas Silveris yra antraščių herojus, tačiau tikroji istorija yra tai, kas ateina po jo“, – pridūrė jis.

  • „Google“ visiems atveria išmanią „Gemini“ naujovę: „Notebook“ funkcija jau ir nemokamai

    „Google“ visiems atveria išmanią „Gemini“ naujovę: „Notebook“ funkcija jau ir nemokamai

    „Google“ plečia „Gemini“ galimybes ir visiems naudotojams atveria vieną praktiškiausių naujovių – užrašines, dar vadinamas „notebooks“. Iki šiol ši funkcija pirmiausia buvo pasiekiama mokantiems DI prenumeratoriams, tačiau dabar ji diegiama ir nemokamoje versijoje mobiliajame telefone.

    Užrašinių integracija „Gemini“ ekosistemoje buvo pradėta 2025 metų gruodį, kai „NotebookLM“ funkcijos ėmė persikelti į pokalbių asistentą. Iš pradžių tai veikė tik internete, o 2026 metų pradžioje pasiekė ir programėlę, vėliau integracija dar labiau išplėsta į pačią „Gemini“ aplinką.

    Kam reikalingos užrašinės „Gemini“?

    Užrašinės „Gemini“ iš esmės veikia kaip išmanesni aplankai: jos leidžia sugrupuoti susijusius pokalbius ir prie jų pridėti papildomą medžiagą. Taip asistentas gali atsakyti remdamasis platesniu kontekstu, o ne tik viena atskira žinute.

    Praktikoje tai patogu tiems, kurie „Gemini“ naudoja studijoms, darbui ar tyrimams: vienoje vietoje galima laikyti projekto pokalbius, failus ir susijusius dokumentus. Tokia struktūra padeda greičiau grįžti prie ankstesnių išvadų ir tęsti darbą neperkeliant informacijos rankiniu būdu.

    Skirtumai tarp nemokamos ir mokamos versijos

    „Google“ palieka ribojimus, kurie priklauso nuo plano. Nemokamoje versijoje vienoje užrašinėje galima pridėti iki 50 šaltinių, o mokantys DI prenumeratoriai, priklausomai nuo plano, gali pridėti nuo 100 iki 600 šaltinių.

    Tai reiškia, kad bazinė funkcija tampa prieinama visiems, tačiau intensyviai su dideliais dokumentų kiekiais dirbantys naudotojai vis dar turės pranašumų mokamose versijose. Tokia praktika būdinga daugeliui DI įrankių, kai platesnės apimties darbas ir didesni limitai paliekami prenumeratoriams.

    Sinchronizacija su „NotebookLM“ ir plėtra Europoje

    „Gemini“ užrašinės sinchronizuojamos su „NotebookLM“, todėl darbas gali vykti abiem kryptimis: informaciją galima rinkti ir apdoroti „Gemini“, o vėliau tęsti analizę „NotebookLM“ aplinkoje. Tai sustiprina „Google“ siekį sujungti pokalbių asistentą su dokumentais paremtu tyrimų įrankiu į vieną darbo eigą.

    Vis dėlto funkcija dar ne visur prieinama Europos šalyse. „Google“ nurodo, kad platesnis pasiekiamumas Europoje planuojamas artimiausiu metu, tad dalis naudotojų atnaujinimą gali gauti vėliau.

    Šie pokyčiai sutampa su kitu „Gemini“ atnaujinimu: asistentas pamažu plečia galimybes generuoti ir eksportuoti failus į skirtingus formatus, kad rezultatais būtų lengviau dalintis. Vartotojams tai sumažina poreikį kopijuoti tekstą rankiniu būdu ir spartina darbą su parengtais dokumentais.

  • „Google“ svarsto reklamas „Gemini“: po trijų mėnesių tylos – signalas, kad DI brangs

    „Google“ svarsto reklamas „Gemini“: po trijų mėnesių tylos – signalas, kad DI brangs

    „Google“ dirbtinio intelekto paslauga „Gemini“ sparčiai auga, o įmonės vadovai vis atviriau kalba apie reklamos galimybę pačiame pokalbių robote. Toks posūkis rodo, kad DI produktų monetizacija tampa prioritetu, ypač augant skaičiavimo kaštams ir konkurencijai.

    Per investuotojų aptarimą „Google“ vyriausiasis verslo vadovas Philippas Schindleris teigė, kad bendrovė yra atvira idėjai ateityje į „Gemini“ integruoti reklamą. Tai nėra patvirtinimas, kad reklamos bus įjungtos artimiausiu metu, tačiau signalas, jog scenarijus svarstomas.

    Ši žinutė išsiskiria tuo, kad vos prieš kelis mėnesius „Google“ atstovai viešai tikino neturintys planų reklamos „Gemini“ programėlėje. Dabar tonas atsargesnis, o rinkai tai dažnai reiškia, kad pradėta ieškoti realių būdų, kaip paversti dideles DI išlaidas tvaresnėmis pajamomis.

    Reklamos pirmiausia keliauja į paiešką

    Šiuo metu didžiausias „Google“ dėmesys nukreiptas į paiešką ir joje diegiamą DI režimą, kuriame reklama jau rodoma. Bendrovė tradiciškai didžiąją dalį pajamų generuoja iš reklamos, todėl natūralu, kad pirmiausia bandoma išlaikyti ir perkelti šį modelį į naujus paieškos formatus.

    Jei reklamos DI režime pasiteisins ir nepablogins vartotojų patirties, „Gemini“ integracija tampa logišku kitu žingsniu. Vadovai investuotojams taip pat akcentuoja, kad reklama gali būti naudinga kaip komercinė informacija, tačiau praktiškai tai reikštų dar vieną kanalą, kuriame būtų derinamas atsakymų turinys ir reklaminiai pasiūlymai.

    Brangaus DI era skatina naujus modelius

    Visoje industrijoje ryškėja tendencija, kad ankstyvasis pigių DI paslaugų laikotarpis baigiasi. Didelių kalbos modelių palaikymas reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, todėl bendrovės ieško mišrių strategijų: mokamų planų, naudojimo ribojimų ir papildomų pajamų šaltinių.

    Konkurentai taip pat eksperimentuoja skirtingais keliais: vieni stiprina prenumeratas ir verslo planus, kiti ieško reklamos ar partnerystės integracijų. Vartotojams tai gali reikšti daugiau mokamų funkcijų, griežtesnes nemokamo naudojimo sąlygas ir dažnesnius bandymus įterpti reklaminį turinį ten, kur anksčiau jo nebuvo.

    Ką tai reikštų „Gemini“ naudotojams?

    Jei reklama „Gemini“ atsirastų, tikėtina, kad ji būtų diegiama palaipsniui ir testuojama atskirose rinkose, o vėliau plečiama. Reklama pokalbių robote gali pasireikšti rekomendacijomis, „sponsoriniais“ atsakymais ar kontekstiniais pasiūlymais pagal užklausą.

    Didžiausias iššūkis būtų pasitikėjimas: vartotojai tikisi aiškaus atskyrimo, kur baigiasi neutralus atsakymas ir kur prasideda komercinis turinys. Todėl bet koks reklamos įvedimas turėtų būti lydimas skaidrių žymėjimų ir aiškių taisyklių, kaip komerciniai interesai veikia DI pateikiamą informaciją.

  • „Google“ ausinėse „Pixel Buds“ dingo svarbūs mygtukai: vartotojai įtaria naują atnaujinimą

    „Google“ ausinėse „Pixel Buds“ dingo svarbūs mygtukai: vartotojai įtaria naują atnaujinimą

    Dalį „Google“ belaidžių ausinių „Pixel Buds“ naudotojų pastaruoju metu erzina keistas sutrikimas: telefono garso valdymo lange pradingsta arba neveikia aktyvaus triukšmo slopinimo ir aplinkos garsų praleidimo jungikliai. Dėl to greitas perjungimas, kuris įprastai trunka sekundę, kai kuriems virsta nuolatiniu vargu.

    Skundai daugiausia susiję ne su ausinių valdymu lietimu, o su perjungimu per susieto „Android“ telefono garsumo slankiklio meniu. Naudotojai teigia, kad tame išplėstiniame valdymo lange mygtukai kartais visai nepasirodo, o kartais paspaudus vietoj perjungimo matoma tuščia balta juosta ekrano apačioje.

    Fizinis perjungimas pačiose ausinėse daugeliu atvejų, anot naudotojų, veikia kaip įprasta. Tačiau tie, kas įpratę režimus keisti telefone, priversti ieškoti aplinkkelio ir atsidarinėti „Pixel Buds“ programėlę, kurioje pasirinkimai paprastai vis dar matomi.

    Kas keičiasi po atnaujinimų?

    Diskusijose minima, kad problema išryškėjo po 2026 metų kovo mėnesio „Android“ atnaujinimo, o daliai žmonių 2026 metų balandį ji trumpam buvo dingusi ir vėliau grįžo. Tai leidžia įtarti, kad sutrikimą lemia programinės įrangos pokyčiai, o ne pačių ausinių gedimas.

    Vartotojai praneša išbandę įprastus veiksmus: perkrovimą, „Pixel Buds“ programėlės duomenų išvalymą, ausinių susiejimą iš naujo, tačiau aiškaus sprendimo tai dažniausiai neduoda. Tokiais atvejais praktinė išeitis lieka valdymas ausinėse arba režimo keitimas per programėlę, nors tai ir nepatogu.

    Ką galima daryti dabar?

    Kol „Google“ nepateikia pataisos, verta patikrinti, ar ausinių programinė įranga ir „Pixel Buds“ programėlė atnaujintos iki naujausių versijų, o taip pat ar telefone įdiegti visi sistemos pataisymai. Jei problema kartojasi, naudotojai dažniausiai rekomenduoja laikinai kliautis ausinių lietimo valdikliais, nes jie dažniau išlieka stabilūs.

    Jei trikdis trukdo kasdien, verta apie jį pranešti per „Android“ atsiliepimų mechanizmus arba „Pixel Buds“ pagalbos kanalus, nurodant telefono modelį ir „Android“ versiją. Tokie pranešimai dažnai padeda gamintojui greičiau identifikuoti, kuriuose įrenginiuose ir kokiomis sąlygomis klaida pasireiškia.

    Kol kas aišku viena: belaidžių ausinių patirtį vis dažniau lemia ne vien garsas, o programinė įranga ir sklandus valdymas. Kai išnyksta pagrindiniai mygtukai, net ir brangus priedas staiga tampa gerokai mažiau patogus.

  • „Google“ tyliai pašalino COSMO iš „Play Store“: kas tai per DI įrankis ir ko laukti per I/O?

    „Google“ tyliai pašalino COSMO iš „Play Store“: kas tai per DI įrankis ir ko laukti per I/O?

    „Google“ iš „Play Store“ netikėtai pašalino programėlę „COSMO“, kuri trumpam buvo pasirodžiusi kaip eksperimentinis DI asistentas „Android“ įrenginiams. Programėlė išnyko taip pat greitai, kaip ir atsirado, todėl kilo klausimų, ar ji buvo paskelbta per anksti, ar skirta tik vidiniams bandymams.

    Apie „COSMO“ viešai sužinota po to, kai ją pastebėjo „Android“ naujienas sekantys šaltiniai. Aprašyme ji buvo įvardijama kaip eksperimentinė DI asistento programėlė, o jos atsiradimas iškart įsipaišė į platesnę „Google“ kryptį DI funkcijas diegti visoje produktų ekosistemoje.

    Skelbiama, kad „COSMO“ dydis siekė kiek daugiau nei 1 GB, o viduje buvo integruotas „Gemini Nano“ modelis. Tokia architektūra signalizuoja bandymus DI funkcijų dalį perkelti arčiau įrenginio, kad kai kurios užduotys būtų apdorojamos lokaliai, o ne vien debesyje.

    Lokaliai veikiantis DI paprastai reiškia mažiau priklausomybės nuo ryšio ir potencialiai daugiau privatumo, tačiau tam reikia daugiau įrenginio resursų. Dėl to praktikoje dažnai taikomi hibridiniai sprendimai, kai dalis užklausų atliekama telefone, o sudėtingesnės užduotys perduodamos į internetinius modelius, siekiant taupyti bateriją ir užtikrinti spartą.

    Pagal ankstyvą informaciją, „COSMO“ turėjo įrankių rinkinį, orientuotą į kasdienes užduotis: sąrašų stebėjimą, dokumentų rengimą, renginių siūlymus, pokalbių santraukas ir gilesnės analizės režimą. Tokios funkcijos atitinka šiuo metu populiariausius DI naudojimo scenarijus, kai vartotojai nori greitai susisteminti informaciją ar sugeneruoti tekstus.

    Nustatymuose esą buvo numatyta galimybė rinktis lokalų modelį, internetinį modelį arba jų derinį. Būtent toks pasirinkimas leidžia „Google“ testuoti, kaip skirtingi veikimo režimai pasiteisina realiomis sąlygomis, atsižvelgiant į įrenginių galią ir vartotojų lūkesčius.

    Kol kas „Google“ oficialiai nepaaiškino, kodėl „COSMO“ dingo iš „Play Store“, ir nepatvirtino, ar programėlė bus grąžinta. Vis dėlto artėjant „Google I/O“ renginiui, tikėtina, kad įmonė gali pristatyti naujų „Gemini“ ir „Android“ DI funkcijų, tarp jų ir bandymus su atskirais asistento sprendimais.

    Neatmetama ir kita versija: „COSMO“ galėjo būti laikinas eksperimentas ar vidinis prototipas, netyčia tapęs matomas viešai. Tokie atvejai technologijų bendrovėse pasitaiko, o galutinis produktas neretai būna pervadinamas, integruojamas į esamas programėles arba visai nebeišleidžiamas.