CP v2

Tag: Google

  • „Google“ 890 mln. eurų bauda įkaitino Vašingtoną: ES jau perspėja dėl JAV atsako

    „Google“ 890 mln. eurų bauda įkaitino Vašingtoną: ES jau perspėja dėl JAV atsako

    Po to, kai Europos Komisija „Google“ skyrė 890 mln. eurų baudą pagal Skaitmeninių rinkų aktą, Briuselis ragina ruoštis aštresnei Vašingtono reakcijai. Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange teigia, kad įtampa gali persikelti į platesnius ES ir JAV prekybos santykius.

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris baudą pavadino nepagrįsta ir pareiškė, jog tokie sprendimai kuria neapibrėžtumą deryboms bei prekybai. ES pareigūnai akcentuoja, kad taisyklės taikomos visiems rinkos dalyviams, o ne tik JAV bendrovėms.

    Kas yra Skaitmeninių rinkų aktas?

    Skaitmeninių rinkų aktas yra ES taisyklių paketas, skirtas riboti didžiųjų skaitmeninių platformų įtaką ir užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją. Jis nustato pareigas vadinamiesiems vartų sargams, pavyzdžiui, reikalavimus dėl duomenų naudojimo, paslaugų susiejimo ar prieigos prie platformos funkcijų.

    Europos Komisija šiuo aktu siekia mažinti situacijas, kai viena platforma savo dydžiu ir ekosistemomis užkerta kelią konkurentams pasiekti vartotojus. Būtent tokio reguliavimo kryptis JAV politinėje erdvėje dažnai vertinama kaip išskirtinai griežta, ypač kai ji paliečia JAV kilmės technologijų gigantus.

    JAV tarifai ir priverstinio darbo argumentas

    Berndas Lange taip pat kritikavo JAV sprendimą naujoje tarifų schemoje taikyti priemones prekybos partneriams, įskaitant ES, remiantis priverstinio darbo argumentu. Pasak jo, ES šioje srityje turi griežtą teisinį reguliavimą, todėl toks taikymasis į Europą atrodo nelogiškas.

    „Turime puikų teisinį reguliavimą, net griežtesnį nei Jungtinės Valstijos“, – sakė Berndas Lange.

    Jis taip pat tikisi, kad dalis JAV sprendimų gali būti ginčijami teismuose, o prekybos politika labiau sugrįš į Kongreso rankas. Tai, jo teigimu, suteiktų daugiau stabilumo verslui ir sumažintų staigių politinių posūkių riziką.

    Ką tai reiškia Europai ir verslui?

    ES ir JAV santykiai pastaraisiais metais balansuoja tarp strateginės partnerystės ir augančios konkurencijos dėl technologijų bei pramonės politikos. Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas Vašingtone dažnai matomi kaip priemonės, kurios gali daryti tiesioginę įtaką JAV kompanijų pajamoms Europoje.

    Europos verslui svarbiausia žinutė yra rizikos valdymas: reguliavimo ginčai gali virsti platesniais prekybiniais konfliktais, kurie paveiktų tiekimo grandines ir eksportą. Briuselis tuo pat metu siekia išlaikyti principą, kad vidaus rinkos taisyklės nėra derybų objektas, net jei didėja politinis spaudimas.

    „Tiesą sakant, tikiuosi, kad bus imtasi tam tikrų veiksmų“, – sakė Berndas Lange.

  • Po 890 mln. eurų baudos „Google“ Briuselis malšina įtampą su JAV: ar subyrės prekybos susitarimas?

    Po 890 mln. eurų baudos „Google“ Briuselis malšina įtampą su JAV: ar subyrės prekybos susitarimas?

    Bauda „Google“ įžiebė konfliktą

    Europos Komisija liepos 24 dieną pareiškė sieksianti dialogo su JAV, kai Vašingtonas aštriai sureagavo į Briuselio sprendimą skirti „Google“ 890 mln. eurų baudą. Bauda skirta pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuriuo ES riboja didžiųjų platformų galios piktnaudžiavimą.

    Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho pabrėžė, kad ES pasirengusi kalbėtis, bet neketina atsisakyti savo reguliavimo krypties. Pasak jos, tikslas yra sumažinti įtampą, kartu išsaugant ES teisės aktų savarankiškumą.

    „Yra raginimas dialogui, kurį visiškai priimame, tačiau turime išsaugoti ES reguliavimo autonomiją“, – sakė Paula Pinho.

    JAV perspėja dėl pasekmių prekybai

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris teigė, kad bauda gali pakenkti transatlantiniam dialogui dėl skaitmeninio reguliavimo ir sudaryti prielaidas naujam ginčų etapui. JAV politikoje vis garsiau skamba argumentas, jog ES skaitmeninės taisyklės esą tampa netarifinėmis kliūtimis JAV įmonėms.

    Dar prieš baudai tampant vieša, 25 JAV įstatymų leidėjai kreipėsi į prezidentą Donaldą Trumpą, ragindami pradėti tyrimą dėl ES prekybos praktikos. Tokie signalai Briuselyje vertinami kaip didėjantis spaudimas, galintis peraugti į atsakomąsias priemones.

    „Stengiamės spręsti savo susirūpinimą Skaitmeninių rinkų aktu ir kitais veiksmais per atsakingą, konstruktyvų dialogą, tačiau naujausi ES žingsniai tai silpnina“, – sakė Jamiesonas Greeris.

    Kodėl šis ginčas toks jautrus

    „Google“ bauda skirta pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuris įpareigoja vadinamuosius vartų sargus užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją, didesnį paslaugų suderinamumą ir mažiau diskriminacines taisykles verslui. Kartu su Skaitmeninių paslaugų aktu šis reguliavimas laikomas kertiniu ES bandymu perbraižyti didžiųjų platformų atsakomybės ribas.

    JAV kritika dažnai remiasi nuostata, kad ES reikalavimai labiausiai paliečia būtent amerikietiškus technologijų milžinus, o tai didina politinę kainą Vašingtonui. ES savo ruožtu pabrėžia, kad taisyklės taikomos pagal veiklos mastą, o ne pagal šalį, ir yra nukreiptos į konkurencijos bei vartotojų apsaugą.

    Prekybos susitarimas ir tarifų šešėlis

    Įtampa kyla nepaisant to, kad anksčiau Briuselis ir Vašingtonas buvo pasiekę susitarimą, skirtą išvengti plataus masto tarifų karo. Vis dėlto Europos Parlamento prekybos komiteto vadovas Berndas Lange įspėjo, kad po baudos gali sekti tolesnė eskalacija ir papildomi JAV veiksmai.

    Tą pačią savaitę Baltieji rūmai pranešė apie naują tarifų režimą, susijusį su priverstinio darbo įtarimais pasaulinėse tiekimo grandinėse, kuris paliečia ir ES. Briuselis kol kas renkasi neskubėti atsakyti, siekdamas išlaikyti dialogo kanalus atvirus ir neperžengti susitarimuose numatytų ribų.

  • „YouTube“ reklamos užtvindė platformą: vartotojai skundžiasi, o „Google“ stumia į Premium

    „YouTube“ reklamos užtvindė platformą: vartotojai skundžiasi, o „Google“ stumia į Premium

    „YouTube“ vartotojai vis dažniau skundžiasi, kad reklamos platformoje tampa vis agresyvesnės ir trukdo žiūrėjimui. Pasak internautų, keičiasi ne tik reklamų kiekis, bet ir jų pateikimo būdas, o pertraukos pasirodo dažniau nei anksčiau.

    Anksčiau daugeliui įprastas scenarijus buvo viena reklama prieš vaizdo įrašą, kurią dažnai buvo galima praleisti. Dabar vis dažniau fiksuojama situacijų, kai vienoje pertraukoje rodoma kelios reklamos, o dalies jų praleisti neleidžiama.

    Vartotojai taip pat atkreipia dėmesį, kad reklamos įterpiamos ne tik prieš vaizdo įrašą, bet ir jo viduryje, o pertraukų intervalai, jų teigimu, trumpėja iki kelių minučių. Dėl to žiūrėjimo patirtis, ypač ilgesniuose įrašuose, tampa fragmentuota ir labiau primena televizijos modelį.

    Ši tendencija siejama su platesne platformų monetizacijos kryptimi: reklamos išlieka pagrindinis nemokamo turinio finansavimo šaltinis, tačiau kartu jos veikia ir kaip paskata rinktis mokamas prenumeratas. „YouTube“ siūlo kelis mokamus planus, kurie skirtingai riboja reklamas, tačiau vartotojai socialiniuose tinkluose diskutuoja, kad net ir pigesniuose planuose reklaminio turinio gali daugėti.

    Pastaraisiais metais „Google“ griežčiau ėmėsi priemonių prieš reklamas blokuojančius įrankius ir jų naudojimą, todėl daliai žmonių pasirinkimų mažėja. Dėl to auga spaudimas rinktis prenumeratą, o likusiems nemokamoje versijoje tenka taikytis su intensyvesne reklamos apkrova.

    Ekspertai pažymi, kad reklamos „YouTube“ greičiausiai nesitrauks, nes platforma konkuruoja ne tik dėl auditorijos dėmesio, bet ir dėl kūrėjų pajamų. Kuo didesnės reklamos pajamos, tuo daugiau galimybių išmokoms kūrėjams, tačiau pernelyg agresyvi reklama gali skatinti dalį vartotojų trumpinti žiūrėjimo laiką arba ieškoti alternatyvų.

  • Europos Komisija spaudžia „Google“: Android atsivers varžovams, „Gemini“ neteks išskirtinumo

    Europos Komisija spaudžia „Google“: Android atsivers varžovams, „Gemini“ neteks išskirtinumo

    Europos Komisija įpareigojo „Google“ panaikinti dalį „Android“ sistemos apribojimų, kurie, reguliuotojų vertinimu, gali suteikti nepagrįstą pranašumą DI paslaugai „Gemini“. Briuselis siekia, kad konkurentai galėtų pasiekti naudotojus ne prasčiau nei „Google“ sprendimai, o pasirinkimas nebūtų nulemtas vien išankstinių nustatymų.

    Šis sprendimas priimtas taikant Skaitmeninių rinkų aktą, kuris numato griežtesnes taisykles vadinamosioms vartininkėms, kontroliuojančioms pagrindines skaitmenines platformas. Komisija argumentuoja, kad mobiliosios operacinės sistemos tampa svarbiausiu vartais į skaitmenines paslaugas, todėl jose įtvirtintas DI asistentas gali greitai įgyti dominuojančią padėtį.

    Kas keisis „Android“ naudotojams

    Pagal Komisijos nurodymus „Google“ turės atverti dalį „Android“ funkcijų konkurentų asistentams ir programoms. Vienas iš svarbiausių pokyčių būtų galimybė naudoti alternatyvius balso asistentus ir aktyvavimo komandas, kad naudotojas galėtų pasirinkti ne tik „Gemini“ siūlomą kelią.

    Numatoma, kad pokyčiai įsigalios etapais kartu su būsimomis „Android“ versijomis. Komisija pabrėžia, kad tikslas yra praktinis interoperabilumas, kad trečiųjų šalių sprendimai galėtų veikti ne vien kaip atskiros programėlės, bet ir kaip sisteminiu lygiu integruoti asistentai.

    Kodėl DI tapo nauju konkurencijos tašku

    DI asistentai sparčiai keičia tai, kaip žmonės naudoja telefonus: nuo paieškos ir susirašinėjimo iki nuotraukų tvarkymo ar užsakymų paslaugų. Kuo giliau asistentas integruotas su el. paštu, kalendoriumi, nuotraukomis ir programėlėmis, tuo lengviau jis tampa kasdieniu įrankiu, o platformos valdytojas įgyja didelę įtaką rinkai.

    Reguliuotojai Europoje vis dažniau vertina DI ne tik kaip naują funkciją, bet ir kaip naują prieigos tašką prie skaitmeninių paslaugų. Dėl to didžiosioms platformoms keliami reikalavimai užtikrinti pasirinkimą ir nesukurti situacijos, kai vienas gamintojo asistentas tampa numatytuoju standartu.

    „Google“ kritika ir privatumo klausimas

    „Google“ viešai kritikavo įpareigojimus, akcentuodama privatumo ir saugumo rizikas, kai daugiau sisteminių galimybių suteikiama trečiųjų šalių sprendimams. Bendrovė teigia, kad pernelyg platus priėjimas prie jautrių įrenginio funkcijų ar duomenų gali padidinti piktnaudžiavimo ir kibernetinių incidentų tikimybę.

    „Šios dienos sprendimai grasina susilpninti svarbias privatumo ir saugumo apsaugas milijonams europiečių“, – sakė „Google“ vyriausiasis teisininkas Kentas Walkeris.

    Europos Komisija savo ruožtu teigia, kad DMA mechanizmuose numatytos apsaugos priemonės, o „Google“ galės vertinti, ar konkurentų sprendimai atitinka duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo kriterijus. Briuselis pabrėžia, kad tikslas nėra mažinti saugumą, bet pašalinti kliūtis konkurencijai, kai jos nėra būtinos vartotojų apsaugai.

  • Ar DI gali keisti politines pažiūras? Tyrimas lygino „ChatGPT“, „Gemini“, „Grok“ atsakymus

    Ar DI gali keisti politines pažiūras? Tyrimas lygino „ChatGPT“, „Gemini“, „Grok“ atsakymus

    Dirbtinis intelektas neturi savo politinių įsitikinimų, tačiau jo pateikiami atsakymai gali būti vertinami kaip turintys ideologinį atspalvį. Tai priklauso nuo to, kokiais duomenimis modeliai buvo apmokyti, kokios taisyklės taikomos saugai ir kaip suformuluojamos vartotojų užklausos.

    JAV laikraščio The Washington Post analizėje buvo lyginami keli populiarūs pokalbių modeliai ir vertinama, kaip dažnai jų atsakymai priskirtini kairiesiems, dešiniesiems ar neutraliems argumentams. Rezultatai parodė didelius skirtumus tarp skirtingų platformų.

    Analizėje „OpenAI“ modelio „ChatGPT“ atsakymai dažniausiai buvo priskiriami kairiesiems argumentams, tokių pavyzdžių nurodyta apie 80 proc. Antroje vietoje minėtas „DeepSeek“ su maždaug 70 proc., o dalis kitų modelių taip pat dažniau generavo kairiąja kryptimi interpretuojamą turinį.

    Tuo metu „Google“ modelis „Gemini“ išsiskyrė tuo, kad kairiesiems priskirtų atsakymų dalis buvo labai maža, o didžioji dalis atsakymų įvertinti kaip ideologiškai neutralūs. Šis neutralumas dažnai siejamas su griežtesniais saugos filtrais, atsargiu formuluočių parinkimu ir bandymu vengti kategoriškų politinių teiginių.

    „Kalbos modelis neturi savo pažiūrų, jis generuoja tekstą pagal statistinius dėsningumus mokymo duomenyse“, – pabrėžia ekspertai, aiškindami, kodėl šališkumo įspūdis gali atsirasti net tada, kai sistema nesiekia nieko įtikinti.

    Kita vertus, specialistai atkreipia dėmesį, kad politinis nuspalvinimas ne visada yra atsitiktinis. Jį gali lemti ne tik mokymo duomenys, bet ir modelių suderinimas su saugos taisyklėmis, instrukcijomis bei tai, kad dalis temų apdorojamos konservatyviau, kad būtų išvengta žalos ar dezinformacijos.

    Svarbus niuansas yra ir kontekstas: JAV politinė kairės ir dešinės ašis skiriasi nuo europinės, todėl tokios klasifikacijos neturėtų būti tiesiogiai perkeliamos į Lietuvos ar kitų Europos šalių politinį lauką. Dėl to tas pats atsakymas skirtingose šalyse gali būti suprastas nevienodai.

    Ekspertų vertinimu, reali rizika kyla tuomet, kai DI tampa pagrindiniu informacijos šaltiniu, o vartotojas nebetikrina pirminių duomenų ar alternatyvių požiūrių. Ypač pažeidžiami gali būti jaunesni žmonės, kurie dažniau naudojasi pokalbių modeliais kaip greitu atsakymų į sudėtingus klausimus įrankiu.

    Todėl rekomenduojama kritiškai vertinti apibendrinimus, prašyti modelių pateikti skirtingas perspektyvas ir tikrinti faktus pagal pirminius šaltinius. Praktikoje tai padeda sumažinti riziką, kad vienas DI atsakymas bus priimtas kaip galutinė ir vienintelė tiesa.

  • Šveicarai neteko „Google“ paieškos pasirinkimo: startuoja tyrimas, kodėl ES turi daugiau teisių

    Šveicarai neteko „Google“ paieškos pasirinkimo: startuoja tyrimas, kodėl ES turi daugiau teisių

    Šveicarijos konkurencijos priežiūros institucija pradėjo preliminarų tyrimą dėl „Google“ sprendimo šalyje atsisakyti vadinamojo pasirinkimo ekrano, kuris naujo „Android“ telefono nustatymo metu leidžia pasirinkti numatytąją paieškos sistemą. ES ir Europos ekonominėje erdvėje ši funkcija išliko, todėl Šveicarijos vartotojai atsidūrė kitokioje situacijoje.

    Tyrimą pradėjęs Konkurencijos komisijos sekretoriatas vertins, ar tokie pakeitimai gali būti laikomi neteisėtu konkurencijos ribojimu pagal Šveicarijos kartelių teisę. Reguliuotojas akcentuoja, kad skaitmeninėse rinkose numatytieji nustatymai dažnai nulemia vartotojų pasirinkimą, todėl jų pakeitimai gali turėti realų poveikį konkurentų matomumui.

    „Numatytieji nustatymai skaitmeninėse rinkose vaidina lemiamą vaidmenį, o šios funkcijos panaikinimas gali sumažinti konkuruojančių paieškos sistemų matomumą ir padidinti kliūtis patekti į rinką“, – teigiama Šveicarijos konkurencijos institucijos pranešime.

    Kodėl Šveicarijoje taisyklės kitokios?

    Esminis skirtumas tas, kad Šveicarija nėra nei Europos Sąjungos, nei Europos ekonominės erdvės narė, todėl jai netaikomas Skaitmeninių rinkų aktas. Būtent šis teisės aktas ES įtvirtino pareigą didžiosioms platformoms užtikrinti pasirinkimo ekranus ir sudaryti sąlygas lengvai pakeisti numatytuosius nustatymus.

    Pasirinkimo ekranas „Android“ įrenginiuose ES atsirado po Europos Komisijos antimonopolinės bylos, kai „Google“ įsipareigojo suteikti vartotojams galimybę rinktis numatytąją paieškos sistemą. Vėliau Skaitmeninių rinkų aktas šią praktiką sustiprino, o „Google“ priskirta vadinamųjų vartų saugotojų kategorijai, todėl reikalavimai buvo dar labiau išplėsti.

    Šveicarijos valdžios institucijos anksčiau viešai svarstė, kad didieji užsienio vartų saugotojai greičiausiai taikys ES standartus ir Šveicarijoje, nes rinkų diferencijavimas neatsipirktų. „Google“ sprendimas atsisakyti pasirinkimo ekrano tapo praktiniu testu šiai prielaidai ir atvėrė klausimą, ar Šveicarijai reikalingi atskiri įpareigojimai.

    Ką tai reiškia vartotojams ir rinkai?

    Konkurencijos institucijos požiūriu, pasirinkimo ekrano nebuvimas gali sustiprinti „Google“ paieškos pozicijas vien dėl numatytojo nustatymo, o ne dėl sąmoningo vartotojo pasirinkimo. Skaitmeninėse rinkose tai laikoma jautria tema, nes vartotojai dažnai nekeičia pradinių nustatymų net ir turėdami alternatyvų.

    Preliminarus tyrimas turėtų atsakyti, ar yra pagrindo pradėti formalią konkurencijos bylą. Jei būtų nustatyta, kad sprendimas riboja konkurenciją, Šveicarijos reguliuotojas galėtų siekti įpareigojimų atkurti pasirinkimo mechanizmus arba taikyti kitas priemones, kurios mažintų numatytųjų nustatymų įtaką rinkai.

    Tuo pat metu Šveicarija rengia platformų reguliavimo pokyčius: Federalinė taryba buvo pradėjusi konsultacijas dėl įstatymo, orientuoto į komunikacijos platformų ir paieškos sistemų veiklos skaidrumą. Vis dėlto numatoma kryptis labiau siejama su turinio moderavimu ir skaidrumu, o ne su numatytųjų nustatymų taisyklėmis, todėl šis atvejis gali likti už būsimo reguliavimo ribų.

  • „Google“ atskleidė svarbią datą: rugpjūtį laukia „Pixel 11“ ir dar keli netikėti pristatymai

    „Google“ atskleidė svarbią datą: rugpjūtį laukia „Pixel 11“ ir dar keli netikėti pristatymai

    „Google“ išsiuntė žiniasklaidai kvietimus į specialų renginį Made by Google, kuris vyks rugpjūčio 12 dieną Niujorke. Tikimasi, kad būtent čia bus paskelbta „Pixel 11“ serijos išmaniųjų telefonų premjeros data ir pristatyti kiti nauji įrenginiai.

    Renginys prasidės 18.00 valandą vietos laiku, tad Lietuvoje tai būtų vidurnaktis. Kvietimo vizualuose matyti du išmanieji telefonai, o jų siluetai leidžia įžvelgti „Pixel“ linijai būdingą kamerų modulio iškilimą.

    Neoficialiai prognozuojama, kad „Google“ gali parodyti net keturis „Pixel 11“ šeimos modelius: „Pixel 11“, „Pixel 11 Pro“, „Pixel 11 Pro XL“ ir sulenkiamą „Pixel 11 Pro Fold“. Pastaraisiais metais gamintojai stipriai plečia modelių skaičių, nes taip lengviau pasiūlyti skirtingas kainas, ekranų dydžius ir kameras.

    Kartu laukiama ir „Google Pixel Watch 5“ išmaniųjų laikrodžių, kurie, kaip spėjama, bus siūlomi dviejų dydžių. Laikrodžių segmente gamintojai vis dažniau akcentuoja ne tik sveikatos stebėseną, bet ir geresnį baterijos veikimą bei glaudesnę integraciją su telefonų ekosistema.

    Kol kas „Google“ nepatvirtino, ar renginyje bus ir daugiau naujienų, tačiau rinkoje netrūksta spėlionių. Tarp dažniausiai minimų krypčių yra platesnė informacija apie „Googlebook“ projektą ir įrenginius, pritaikytus darbui su DI, taip pat galimi „Nest“ linijos atnaujinimai.

    Dar viena tema, kuri nuolat iškyla prieš „Pixel“ pristatymus, yra belaidės ausinės „Pixel Buds“. Vis dėlto šiuo metu nėra patikimų ženklų, kad naujas modelis tikrai pasirodys, todėl daugiau aiškumo gali atsirasti tik artėjant renginio dienai.

  • Nutekėjo „Samsung“ Galaxy Glasses vaizdo įrašas: atskleidė kamerą ir Android XR planus

    Nutekėjo „Samsung“ Galaxy Glasses vaizdo įrašas: atskleidė kamerą ir Android XR planus

    Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame iš arti matomi būsimi „Samsung“ Galaxy Glasses išmanieji akiniai. Nutekėjimas pasirodė likus nedaug laiko iki „Samsung“ vasaros renginio Unpacked, kuriame, tikimasi, bus pristatyta daugiau naujų „Galaxy“ įrenginių.

    Vaizdo medžiagoje daugiausia dėmesio skiriama dizainui ir fiziniams elementams: matomi lęšiai, jutikliai bei valdymo zona ant dešiniojo kojelės. Taip pat pastebimas indikatorius ir priekyje integruota kamera, kuri, sprendžiant iš konstrukcijos, bus skirta tiek nuotraukoms, tiek vaizdo fiksavimui.

    Nutekėjime matyti ir įjungimo mygtukas, o pats korpusas labiau primena įprastus akinius nei masyvią VR įrangą. Tai atitinka bendrą rinkos kryptį, kai gamintojai siekia, kad papildytos realybės ar išmanieji akiniai būtų kuo diskretiškesni ir tinkami kasdieniam nešiojimui.

    Android XR ir „Samsung“ strategija

    Šie akiniai siejami su „Google“ plėtojama Android XR platforma, kuri orientuota į išplėstinę realybę ir naujos kartos dėvimus įrenginius. Tikimasi, kad Android XR leis glaudžiau integruoti balso valdymą, DI funkcijas, pranešimus ir kontekstines užduotis, pavyzdžiui, vertimą realiuoju laiku ar pagalbą naviguojant.

    Renginio Unpacked data tekste minima liepos 22 dieną, todėl būtent tuomet realiausia tikėtis oficialių detalių. Kartu dažnai pristatomi ir kiti „Samsung“ flagmanai, įskaitant sulankstomus telefonus, tad išmanieji akiniai gali tapti platesnės ekosistemos dalimi.

    Ką rodo nutekinta specifikacija

    Nors pilna techninė specifikacija dar nepaskelbta, nutekėjimuose minimas „Qualcomm“ „Snapdragon AR1“ lustas. Ryšys esą būtų užtikrinamas per „Wi‑Fi“ ir „Bluetooth“ 5.3, o baterijos talpa siektų 155 mAh, kas leidžia spėti, kad didžiausias dėmesys bus energijos taupymui ir lengvam korpusui.

    Pranešama ir apie priekyje esančią kamerą su 12 megapikselių „Sony“ IMX681 jutikliu, taip pat integruotus garsiakalbius, mikrofonus ir judesio jutiklius. Teigiama, kad akiniai svertų apie 50 gramų, o tai artina juos prie kasdienio dėvėjimo formato.

    Ko tikėtis toliau

    Tekste minima, kad vėlesnė šių akinių karta galėtų gauti specialius ekranus, kurių šių metų versijoje gali nebūti, o atnaujintas modelis galėtų pasirodyti 2027 metais. Tai reikštų, kad pirmasis leidimas labiau orientuotas į kamerą, garsą, valdymą ir ryšį su telefonu, o vizualinė informacija galėtų būti plėtojama vėlesniuose modeliuose.

    Kol kas „Samsung“ oficialiai nepatvirtino visų nutekėjimuose minimų parametrų, todėl galutinės charakteristikos gali skirtis. Aiškės ir svarbiausi klausimai: kaip bus sprendžiamas privatumas dėl kameros, kokios DI funkcijos bus siūlomos ir kokia bus reali baterijos veikimo trukmė kasdienėse situacijose.

  • „Google“ testuoja naują reCAPTCHA: prašo mojuoti rankomis prieš kamerą – kyla klausimų

    „Google“ testuoja naują reCAPTCHA: prašo mojuoti rankomis prieš kamerą – kyla klausimų

    Kas keičiasi reCAPTCHA patikroje

    Interneto vartotojams pažįstamos reCAPTCHA užduotys dažnai erzina: tenka rinkti objektus iš neryškių paveikslėlių ar perrašinėti sunkiai įskaitomus simbolius. „Google“ testuoja naują alternatyvą, kuri vietoje paveikslėlių remiasi rankų judesių atpažinimu.

    Ši patikra prašo atlikti konkrečius gestus prieš įrenginio kamerą. Sistema analizuoja vaizdą ir vertina, ar judesiai atitinka užduotį, taip siekdama atskirti žmogų nuo automatizuotų botų.

    Kamera, duomenys ir privatumo klausimai

    Naujas metodas veikia tik suteikus prieigą prie kameros, todėl daliai vartotojų tai gali atrodyti pernelyg invazyvu. „Google“ teigia, kad vaizdas nėra įrašomas, nėra renkami duomenys, leidžiantys susieti patikrą su konkrečia tapatybe, o po patvirtinimo informacija pašalinama.

    Jei vartotojas nesutinka suteikti prieigos prie kameros, jis nėra užrakinamas be išeities. Tokiu atveju galima rinktis anksčiau taikytus patikros būdus, pavyzdžiui, užduotis su paveikslėliais.

    Ar tai tikrai sustabdys botus?

    Pirmieji bandymai rodo, kad naujovė nėra neapeinama. Vartotojai jau aptiko būdų, kaip apgauti patikrą, pavyzdžiui, pasitelkiant iš anksto paruoštus vaizdus, todėl tikėtina, kad mechanizmui dar reikės papildomo tobulinimo.

    Platesniame kontekste CAPTCHA rinka apskritai keičiasi, nes botų srautas auga, o tradicinės užduotys vis labiau blogina vartotojų patirtį. Dėl to „Google“, „Mozilla“, „Microsoft“ ir kiti rinkos dalyviai ieško kriptografinių alternatyvų, kurios leistų patvirtinti vartotoją be nuolatinių galvosūkių.

  • „Google“ pristatė naują DI vaizdų modelį: žada geresnę kokybę ir mažesnes išlaidas

    „Google“ pristatė naują DI vaizdų modelį: žada geresnę kokybę ir mažesnes išlaidas

    Dirbtinis intelektas vis sparčiau keičia vaizdų ir vaizdo įrašų kūrimą, o „Google“ plečia savo „Gemini“ ekosistemą naujais įrankiais kūrėjams ir verslui. Bendrovė paskelbė apie naują vaizdams skirtą modelį „Nano Banana 2 Lite“ ir išplečia bandomąją „Gemini Omni Flash“ prieigą, kuri orientuota į vaizdo generavimą.

    „Google“ „Nano Banana 2 Lite“ pristato kaip greitą ir ekonomišką „Gemini Image“ šeimos sprendimą, skirtą darbui beveik realiuoju laiku. Jis taikomas scenarijams, kur svarbus mažas vėlavimas ir didelės užklausų apimtys, pavyzdžiui, masinei grafikos generacijai ar automatizuotai produktų vizualizacijai.

    Naujasis modelis siūlomas kaip alternatyva ankstesniam „Nano Banana“ variantui, o atnaujinimas turėtų reikšti geresnę vaizdo kokybę ir greitesnį generavimą. „Google“ taip pat akcentuoja mažesnes eksploatacines sąnaudas, kas aktualu įmonėms, kurios DI turinį generuoja dideliais kiekiais.

    Kur jis jau pasiekiamas?

    „Nano Banana 2 Lite“ jau integruojamas į „Google AI Studio“, „Gemini“ API ir „Gemini Enterprise Agent Platform“. Bendrovė nurodo, kad sprendimas numatytas ir platesniam „Gemini“ produktų rinkiniui, kuriame DI pasitelkiamas kūrybiniam turiniui kurti bei redaguoti.

    Toks plėtimas atspindi bendrą rinkos kryptį: DI generuojamas turinys vis dažniau keliasi iš eksperimentinių įrankių į kasdienius produktus. Verslui tai reiškia spartesnį kūrybinį ciklą, o kūrėjams – galimybę automatizuoti dalį rutininės grafikos gamybos, nors kokybės kontrolė ir autorinių teisių klausimai išlieka aktualūs.

    „Gemini Omni Flash“: vaizdas iki 10 sekundžių

    Antra naujiena – bandomoji „Gemini Omni Flash“ versija, pristatyta „Google I/O“ konferencijos kontekste. Šis sprendimas sujungia multimodalinį „Gemini“ supratimą su natyviu vaizdo įrašų generavimu ir redagavimu, kai įvestimi gali būti tekstas, vaizdai ar vaizdo duomenys.

    Bandomojoje versijoje taikomi ribojimai: generuojami klipai negali viršyti 10 sekundžių, taip pat nurodomi apribojimai darbui su garso nuorodomis ir tam tikromis API funkcijomis. Tokie ribojimai įprasti bandomiesiems leidimams, kai funkcijos palaipsniui plečiamos, o infrastruktūra testuojama realiomis apkrovomis.

    Kainodara pateikiama pagal sugeneruotą trukmę: 10 JAV centų už sekundę, tai yra apie 0,09 euro už sekundę. Praktikoje tai reikštų, kad 10 sekundžių klipas kainuotų maždaug 0,90 euro, tačiau galutinė kaina gali priklausyti nuo planų, naudojimo apimties ir papildomų paslaugų.

    Turinio žymėjimas ir patikimumas

    „Google“ taip pat pabrėžia suderinamumą su „SynthID“ – technologija, skirta DI sugeneruoto turinio žymėjimui. Tokie sprendimai vis dažniau minimi kaip atsakas į augančią dezinformacijos, klastočių ir autorystės nustatymo problemą, ypač plintant realistiškiems vaizdams ir trumpiems vaizdo klipams.

    Bendrovė nurodo, kad „Gemini Omni Flash“ galima derinti su „Nano Banana 2 Lite“, kad būtų sklandesni darbo srautai tarp vaizdo ir vaizdų generavimo. Tai atitinka tendenciją kurti vieną ekosistemą, kurioje skirtingi DI modeliai papildo vienas kitą ir leidžia greičiau pereiti nuo idėjos prie paruošto turinio.