Tag: Gynybos pramonė

  • Buvęs Pentagono pareigūnas prabilo apie nežemišką protą: turime ne žmonių kilmės objektų?

    Buvęs Pentagono pareigūnas prabilo apie nežemišką protą: turime ne žmonių kilmės objektų?

    Buvusio pareigūno pareiškimai

    Buvęs JAV Gynybos departamento ir žvalgybos bendruomenės pareigūnas Jay Stratton televizijos interviu pareiškė, kad žmonija nėra vienintelė protinga gyvybės forma Visatoje. Jis teigė, kad JAV valdžios institucijos ir gynybos pramonės rangovai esą turi ne žmonių kilmės objektų ir bando atkurti jų technologijas.

    Anot jo, kalbama apie neatpažintus anomalius reiškinius, tarptautinėje praktikoje dažniausiai žymimus trumpiniu UAP. Stratton viešai kalbėjo, jog nežinomos kilmės reiškinių intencijos nėra aiškios, o tai, jo žodžiais, kelia nerimą.

    „Ne, mes nesame vieni. Žmonija nėra vienintelė protinga gyvybės forma Visatoje, o jų ketinimų mes nežinome“, – sakė Jay Stratton.

    Kas yra Jay Stratton

    Jay Stratton pristatomas kaip aerokosmoso inžinierius, ilgametis kariuomenės ir žvalgybos sistemos veteranas, dirbęs su pažangių aviacinių technologijų vertinimu. Jis minimas kaip vienas asmenų, prisidėjusių prie vėlesnių oficialių Pentagono iniciatyvų, susijusių su UAP analizėmis.

    Viešojoje erdvėje Stratton siejamas su 2020 metais Pentagone atsiradusiomis struktūromis, kurių tikslas buvo suvienodinti UAP pranešimų rinkimą ir vertinimą. Pastaraisiais metais JAV institucijos tokias ataskaitas teikia ir Kongresui, pabrėždamos, kad dalis atvejų lieka nepaaiškinti, nors tai savaime nereiškia nežemiškos kilmės.

    Ką reiškia „technologijų atkūrimas“

    Stratton teiginiuose minimas technologijų „atkūrimas“ paprastai suprantamas kaip atvirkštinė inžinerija, kai bandoma išnagrinėti turimą objektą ir atkurti jo veikimo principus. Praktikoje tai taikoma ir civilinėse, ir karinėse srityse, tačiau tokio pobūdžio teiginiams reikia patikrinamų įrodymų.

    Jis tvirtino matęs ne žmonių kilmės objektų ir net „nežmogiškų būtybių“ pėdsakų, tačiau viešai nepateikė patikrinamų dokumentų ar medžiagos, kuri leistų nepriklausomai patvirtinti tokius teiginius. Dėl to ekspertai paprastai ragina atskirti asmenines deklaracijas nuo oficialių institucinių išvadų.

    „Vyksta nuolatinė programa, skirta perimti ir panaudoti šią technologiją, pasitelkiant atvirkštinę inžineriją“, – sakė Jay Stratton.

    Platesnis kontekstas JAV

    Pastaraisiais metais UAP tema JAV tapo labiau institucionalizuota: gynybos struktūros renka pranešimus iš kariškių, pilotų ir kitų šaltinių, o dalis informacijos skelbiama viešai. Oficialiose JAV ataskaitose kartojama, kad nemažai atvejų paaiškinami įprastais reiškiniais, sensorių klaidomis ar netiksliu duomenų interpretavimu.

    Tuo pat metu visuomenėje išlieka didelis susidomėjimas galimais nepaaiškintais atvejais, o buvusių pareigūnų pasisakymai dažnai sukelia naują diskusijų bangą. Ekspertai pabrėžia, kad patikimiems vertinimams būtini duomenys, kuriuos galima nepriklausomai patikrinti, o ne vien pasakojimai.

    „Knygoje nutraukiu tylą ir atskleidžiu tiek, kiek teisiškai galiu, apie savo tyrimus dėl UAP ir nežmogiško proto“, – rašė Jay Stratton.

    Stratton savo patirtis aprašė knygoje „Out of the Shadows“, kuri, jo teigimu, JAV pasirodė spalio 13 dieną. Joje jis žada pateikti daugiau konteksto apie tyrimus ir asmeninį poveikį, kurį tokia veikla esą turėjo jo šeimai.

  • Gamyba kariuomenei ir civilinei rinkai viename: dual use stabdo ilgi bandymai ir leidimai

    Dual use gamyba įgauna pagreitį

    Katovicuose surengtoje antrojoje konferencijoje Pramonė gynybai daug dėmesio skirta vadinamajai dual use gamybai, kai tie patys produktai ir technologijos pritaikomi tiek civiliniams klientams, tiek kariuomenei. Diskusijų dalyviai sutiko, kad tokia kryptis spartina inovacijas, tačiau reikalauja daugiau laiko ir investicijų.

    Konferencijoje akcentuota, kad gynybos sektorius vis dažniau remiasi pramonės sprendimais, kurie gimsta civilinėje rinkoje, o vėliau papildomai adaptuojami saugumo ir patikimumo reikalavimams. Tuo pat metu įmonėms svarbu išlaikyti konkurencingumą ir užsakymų stabilumą ne vienoje rinkoje.

    „Gynybos pramonėje reikia didelių investicijų į tyrimus, bandymus ir sertifikavimą“, – sakė Piotras Rosikovskis.

    Hidraulikos sprendimus kurianti „Ponar Wadowice“ atstovo teigimu, įėjimas į gynybos segmentą įvyko palaipsniui, o sukaupta patirtis civilinėje pramonėje leido greičiau prisitaikyti prie naujų užduočių. Jis pabrėžė, kad įmonė, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje 2022 metais, jau turėjo parengtus produktus.

    Pasak pranešėjo, gynybai skirti komponentai turi veikti itin skirtingomis sąlygomis, nuo labai žemų iki itin aukštų temperatūrų. Tokie reikalavimai reiškia ilgesnius bandymus, papildomą patikrą ir daugiau formalių procedūrų nei daugelyje civilinių sričių.

    Procedūros tampa realia kliūtimi

    Diskusijoje akcentuota, kad vien technologinio pasirengimo nepakanka, jei administraciniai procesai užsitęsia. Įmonės gali turėti gamybinius pajėgumus ir inžinerinius sprendimus, tačiau be leidimų, patikrų ir priėmimų tiekimo grandinė stringa.

    Skambėjo argumentas, kad karo sąlygomis veikiančiose valstybėse procedūros dažnai sutrumpinamos iki būtino minimumo, nes to reikalauja situacija. Tuo tarpu taikos metu administraciniai terminai linkę ilgėti, o tai pramonėje didina rizikas ir kaštus.

    „Galime pagaminti greitai, bet procedūros dažnai užtrunka per ilgai“, – sakė Piotras Rosikovskis.

    Reguliacinė našta gynybos sektoriuje paprastai apima ne tik sertifikavimą, bet ir licencijavimą, patikras bei eksportą ribojančias taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad net ir parengtas produktas ne visada greitai pasiekia užsakovą, ypač kai kalbama apie tarptautines tiekimo grandines.

    Kosmoso technologijos ir žaliavos tampa strateginės

    Kosmoso pramonės atstovai priminė, kad kosmoso technologijos istoriškai glaudžiai susijusios su saugumu ir gynyba, o šis ryšys dabar tik stiprėja. „Creotech Instruments“ vadovas pabrėžė, kad perėjimas prie gynybos projektų taip pat reiškia papildomas prievoles dėl licencijų ir eksporto kontrolės.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į palydovinę Žemės stebėseną, kuri gynybos planavime tampa vis svarbesnė dėl žvalgybos, situacijos vertinimo ir kritinės infrastruktūros stebėsenos. Tokie projektai yra brangūs, ilgalaikiai ir jautrūs reguliacinei aplinkai, todėl įmonėms būtina užsitikrinti aiškias taisykles ir stabilų finansavimą.

    „Perėjimas į gynybos sektorių reiškia papildomus reguliacinius reikalavimus, įskaitant licencijas ir eksporto kontrolę“, – sakė Maciejus Misiura.

    Kitoje diskusijos dalyje priminta, kad gamyba neatsiejama nuo žaliavų, ypač kai kalbama apie strateginius metalus ir komponentus. Įvardyta ir didėjanti kritinių žaliavų tema, kai tiekimo saugumas tampa ne mažiau svarbus nei pačios gamybos apimtys.

    Mokslinių tyrimų ir pramonės atstovai akcentavo, kad vis svarbesnį vaidmenį įgauna perdirbimas ir žaliavų susigrąžinimas, nes tai mažina priklausomybę nuo importo. Ši kryptis ypač aktuali gynybos pramonei, kur sutrikus tiekimui rizikuojama ne tik ekonominiais rezultatais, bet ir valstybės saugumu.

    „Gamyba neegzistuoja be žaliavų, o perdirbimas tampa vis svarbesnis“, – sakė Joanna Pauly.

  • Gynybos technologijos keliasi į civilį sektorių: ekspertai prognozuoja paklausą mažiausiai 5 metus

    Didelės investicijos į gynybą ir vadinamąsias dvejopos paskirties technologijas Europoje atveria langą, kuris, ekspertų vertinimu, pasitaiko kartą per kelis dešimtmečius. Katovicuose vykusioje konferencijoje Pramonė gynybai daugiausia kalbėta apie tai, kad sektoriui reikia kapitalo, nuspėjamų užsakymų ir stabilių investavimo taisyklių.

    Diskusijų dalyviai pabrėžė, jog gynybos pramonė artimiausiais metais bus priversta sparčiai didinti gamybos ir aptarnavimo pajėgumus, kurti naujas kompetencijas bei stiprinti tiekimo grandines. Tai reiškia ne tik naujas gamyklas ar linijas, bet ir ilgalaikius sprendimus dėl žaliavų, komponentų, sertifikavimo bei eksporto kontrolės.

    Kas yra dvejopa paskirtis?

    Lenkijos Dvejopos paskirties rūmų atstovas Aleksanderis Kłakas atkreipė dėmesį, kad pati dvejopos paskirties sąvoka skamba aiškiai, tačiau praktikoje kyla daug neapibrėžtumo. Pasak jo, ginčų sukelia kai kurių gaminių priskyrimas kategorijai, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių baterijos ar įvairios slėptuvių sistemos, kurios gali būti naudojamos ir civilinėje infrastruktūroje.

    Jo teigimu, tokiose šalyse kaip Lenkija jau egzistuoja stipri pramoninė bazė, kuri anksčiau dirbo aviacijos ar automobilių sektoriams, todėl gali greičiau įsilieti į gynybos tiekimo grandines. Tai ypač aktualu, kai ES ir NATO valstybės siekia daugiau gamybos perkelti arčiau regiono, mažinti priklausomybę nuo importo ir užtikrinti atsparumą krizinėms situacijoms.

    „Didelės investicijos į gynybą, pirkimus ir aptarnavimo pajėgumų plėtrą yra proga, pasitaikanti kartą per kelis dešimtmečius. Dėl jos galime išplėsti technologijų bazę taip, kad sprendimai veiktų ir galimo konflikto metu, ir po jo“, – sakė Aleksanderis Kłakas.

    Paklausa, kuri greitai nesibaigs

    A. Kłako vertinimu, pasaulinė paklausa saugumo sistemoms ir dvejopos paskirties sprendimams turėtų išlikti santykinai stabili bent 5 metus. Jis taip pat prognozavo, kad dalis gynybai kurtų technologijų natūraliai persikels į civilinį sektorių, kur jų pritaikymas gali apimti kritinės infrastruktūros apsaugą, logistiką, energetiką, ryšių sprendimus ar gelbėjimo tarnybų darbą.

    Kitoje diskusijos pusėje skambėjo ir verslo praktikos signalai. Biržoje kotiruojamos grupės Niewiadów vadovas Adamas Januszko teigė matantis tvirtą tarptautinį susidomėjimą ir už Europos ribų, įskaitant Artimuosius Rytus, todėl, jo manymu, užsakymų srautas artimiausiu metu neturėtų išsekti.

    „Sulaukiame daug užklausų iš užsienio, taip pat iš Artimųjų Rytų. Kalbamės globaliai su NATO narėmis ir matome, kad gynybos produktų paklausa greitai neišnyks“, – sakė Adamas Januszko.

    Ekspertai akcentavo, kad ilgalaikei plėtrai vien deklaracijų nepakanka: esminiai veiksniai yra aiškūs, daugiametę perspektyvą turintys kontraktai, prieinamas finansavimas ir reguliacinis stabilumas. Būtent tai lemtų, ar gynybos technologijų banga taps tvariu pramonės šuoliu, ar tik trumpalaikiu ciklu.

  • „Kongsberg“ Pomeranijoje statys antidronų sistemų gamyklą: investuos apie 46 mln. eurų

    Norvegijos gynybos pramonės grupė „Kongsberg“ planuoja Lenkijoje atidaryti naują gamyklą, kurioje būtų gaminamos ir prižiūrimos antidronų sistemos. Projektas numatytas Pomeranijos vaivadijoje, netoli Gdansko, Gdynės ir Sopoto, o įmonė pabrėžia, kad produkcija bus skirta ne tik vidaus poreikiams.

    Skelbiama, kad investicijos vertė turėtų viršyti 200 mln. zlotų, tai yra maždaug 46 mln. eurų. Pasiekus pilną pajėgumą, gamykloje planuojama sukurti daugiau nei 100 nuolatinių darbo vietų, o statybas siekiama pradėti kuo greičiau, kai bus pasirašyti pagrindiniai susitarimai.

    Naujosios gamyklos atidarymas numatomas 2027 metais, o serijinė gamyba, kaip nurodoma, galėtų startuoti 2028 metų pirmoje pusėje. Be antidronų sprendimų, įmonė yra užsiminusi, kad objektas galėtų būti pritaikytas ir kitai gynybos pramonės produkcijai, įskaitant jūrinius bepilocius sprendimus bei nuotoliniu būdu valdomus kovinių platformų modulius.

    „Mūsų buvimas nėra susietas su vienu projektu. Lenkija bus labai svarbi rinka, bet naujoje gamykloje norime gaminti ir kitoms rinkoms“, – sakė „Kongsberg Gruppen“ vadovas Eirik Lie.

    „Kongsberg“ Lenkijoje veikia nuo 2008 metų, kai buvo pradėti tiekimai Lenkijos karinėms jūrų pajėgoms, įskaitant priešlaivines raketas NSM. Bendrovė akcentuoja, kad ilgalaikė strategija apima bendradarbiavimą su vietos pramone, technologijų perdavimą ir kompetencijų auginimą.

    Antidronų sistemų poreikį regione didina dronų vaidmuo šiuolaikiniuose konfliktuose ir sparčiai besikeičianti taktika. Gynybos įmonės vis dažniau kalba apie atvirą architektūrą, kai sistemos gali būti greitai modernizuojamos, keičiant sensorius, valdymo komponentus ar neutralizavimo priemones, neperprojektuojant viso sprendimo nuo nulio.

    Šiame kontekste „Kongsberg“ taip pat mini Europos iniciatyvas, skirtas bendriems gynybos pirkimams ir gamybos didinimui, nes standartizacija gali mažinti kaštus ir sutrumpinti tiekimo terminus. Bendrovė pabrėžia, kad stiprėjant Europos gynybos pramonei transatlantinis bendradarbiavimas išlieka reikšmingas, ypač ten, kur JAV technologijos artimiausiu metu sunkiai pakeičiamos.

    „Kongsberg Gruppen“, kurios didžioji akcijų dalis priklauso Norvegijos valstybei, yra viena didžiausių Europos gynybos pramonės grupių. Ji gamina, be kita ko, NSM ir JSM raketas, NASAMS oro gynybos sistemų sprendimus, nuotoliniu būdu valdomus ginkluotės modulius bei antidronų sistemas.

  • „Thales“ ruošia precedento neturinčią bazę Japonijoje: kam ji reikalinga ir ką keis

    „Thales“ ruošia precedento neturinčią bazę Japonijoje: kam ji reikalinga ir ką keis

    Prancūzijos gynybos technologijų bendrovė „Thales“ planuoja Japonijoje įkurti karinės įrangos priežiūros ir eksploatacinės paramos bazę. Apie tai pranešta Japonijos verslo leidinyje „Nikkei“, tačiau tiksli vieta ir atidarymo data kol kas neatskleidžiamos.

    „Nikkei“ teigimu, tai galėtų tapti pirmuoju Japonijoje atveju, kai užsienio gynybos bendrovė šalyje steigia infrastruktūrą, skirtą ne tik tiekti, bet ir realiai prižiūrėti bei užtikrinti karinės technikos veikimą. Tokie centrai paprastai laikomi strateginiais, nes trumpina remonto laiką ir mažina priklausomybę nuo tiekimo grandinių už Japonijos ribų.

    Ko siekia „Thales“ Japonijoje

    „Thales“ vadovas Patrice Caine „Nikkei“ sakė, kad nauja bazė turėtų tapti svarbiu žingsniu įtvirtinant ilgalaikį bendrovės įsitraukimą Japonijoje. Praktikoje tai reikštų ne tik įrangos aptarnavimą, bet ir glaudesnį darbą su vietos partneriais, kariuomene bei pramone.

    Pasak pranešimų, bazė tikrintų karinės įrangos būklę, nustatytų gedimus ir padėtų planuoti remontą. Pradiniame etape daugiausia dėmesio numatoma skirti Japonijos Jūrų savigynos pajėgų naudojamai įrangai, o vėliau apimtis galėtų plėstis ir į Sausumos bei Oro savigynos pajėgas.

    Platesnis kontekstas: gynybos išlaidos ir tiekimo grandinės

    Ši iniciatyva pasirodo tuo metu, kai Japonija nuosekliai stiprina gynybą ir didina išlaidas, reaguodama į saugumo aplinkos pokyčius regione. Didesni biudžetai reiškia ir didesnį poreikį patikimam aptarnavimui, atsarginių dalių tiekimui bei greitam remontui.

    Gynybos pramonėje vis svarbesnė tampa vadinamoji eksploatacijos parama per visą gyvavimo ciklą, kai didelė vertės dalis kuriama ne parduodant sistemą, o ją prižiūrint, atnaujinant ir užtikrinant parengtį. Todėl aptarnavimo bazė gali tapti ne mažiau reikšminga nei pats parduodamas ginkluotės ar jutiklių paketas.

    Radarai, sonar ir gamybos perkėlimas

    „Thales“ vadovas kaip galimas bendradarbiavimo sritis įvardijo radarų ir sonarų technologijas. Tokios sistemos laikomos kritiškai svarbiomis jūrų stebėsenai, priešmininei veiklai ir povandeninių grėsmių aptikimui, todėl jų priežiūra vietoje gali turėti tiesioginę įtaką operaciniam greičiui.

    Lygiagrečiai „Thales“ plečia ir lokalizaciją: „Nikkei“ nurodo, kad bendrovė planuoja perduoti technologijas, susijusias su 2R2M sunkiojo minosvaidžio sistema, o gamybą Japonijoje turėtų pradėti „Japan Steel Works“ nuo 2027 metų. Toks modelis dažnai naudojamas siekiant užtikrinti vietos pramonės įtraukimą ir atsparumą importo apribojimams.

    Bendrovė taip pat jau tiekia „Mitsubishi Heavy Industries“ sonarų sprendimus povandeninėms transporto priemonėms, kurias Japonijos Jūrų savigynos pajėgos naudoja minoms aptikti. „Thales“ Japonijoje veikia nuo 1970 metų, o jos veikla apima gynybą, aviaciją ir skaitmeninį saugumą.

    Pranešimo paskelbimo dieną „Thales“ akcijų kaina Paryžiuje buvo pakilusi maždaug 1,5 proc., rodant rinkos dėmesį bendrovės plėtrai Azijoje. „Nikkei“ taip pat užsimena, kad ateityje bazės veikla galėtų apimti ir civilinės paskirties įrangos priežiūrą.

  • Žvalgyba įspėja gynybos pramonę: Rusija gali taikytis į Europos koncernų vadovus

    Europos žvalgybos ir saugumo tarnybos pastaraisiais mėnesiais perspėjo gynybos pramonės įmones dėl augančios rizikos jų vadovybei. Kaip skelbia „Financial Times“, kai kurių bendrovių vadovai jau ėmėsi griežtinti asmeninę apsaugą ir kelionių saugumo procedūras.

    Pasak su tema susipažinusių pareigūnų, rizika siejama su Rusijos stiprinamomis hibridinėmis operacijomis Europoje. Tikslas, jų vertinimu, yra ne vien konkretūs išpuoliai, bet ir psichologinis spaudimas, kuris galėtų mažinti Europos paramą Ukrainai.

    Taikiniai – ne tik didieji koncernai

    Žvalgybos vertinimuose akcentuojama, kad dėmesys gali būti nukreiptas tiek į stambius gynybos pramonės koncernus, tiek į mažesnes įmones. Ypač išskiriami verslai, susiję su bepiločių orlaivių gamyba ar jų komponentais, nes ši sritis tapo viena svarbiausių šiuolaikiniame kare.

    „Grėsmės lygis Europoje išaugo. Tai liečia ir turtą, ir žmones“, – sakė vienas Europos žvalgybos pareigūnas.

    Vokietijos vidaus žvalgybos institucija BfV viešai yra nurodžiusi, kad intensyvėjo veikla, nukreipta į gynybos sektoriaus darbuotojus ir vadovybę. Tarp rekomendacijų įvardijamos papildomos asmens apsaugos priemonės, įskaitant privačias apsaugos komandas, ypač vykstant į komandiruotes.

    GRU taktika ir psichologinis efektas

    Šaltinių teigimu, dalis atsakomybės dėl tokių planų siejama su Rusijos karine žvalgyba GRU. Pareigūnai pabrėžia, kad metodai kinta: daugiau dėmesio skiriama suskaidytoms operacijoms, kai atskiros grandys vykdo žvalgybą, logistiką ar planavimą, o vykdytojai gali būti parenkami per tarptautinius tarpininkų tinklus.

    „Iš Rusijos perspektyvos pagrindinis tikslas yra psichologinis poveikis. Kartais pakanka sukurti jausmą, kad žmogus gali tapti taikiniu“, – teigė vienas su vertinimais susipažinęs pareigūnas.

    Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien grėsmės eskalavimas gali paveikti sprendimus: nuo vadovų viešų pasirodymų ribojimo iki atsargesnių ryšių su Ukrainos projektais ar tiekimo grandinių peržiūros. Dėl to dalis įmonių renkasi tyliau komunikuoti apie saugumo priemones, nors jos ir stiprinamos.

    Po 2024 metų įspėjimų – didesnis budrumas

    Didžiųjų Europos gynybos pramonės koncernų vadovybių budrumas, pasak „Financial Times“, ypač sustiprėjo nuo 2024 metų pradžios. Tuomet JAV ir Vokietijos žvalgybos tarnybos viešai minėjo grėsmę „Rheinmetall“ vadovui Arminui Pappergeriui.

    Remiantis viešai skelbta informacija, po šių perspėjimų jam pritaikytos sustiprintos apsaugos priemonės, įskaitant nuolatinę asmeninę apsaugą. Europos tarnybos šį atvejį vertina kaip signalą, kad gynybos pramonės vadovybė gali tapti platesnio spaudimo kampanijų taikiniu, ypač kai įmonės atvirai remia Ukrainos ginkluotės stiprinimą.

    Saugumo institucijos ragina įmones peržiūrėti vadovų maršrutus, viešų renginių planavimą, ryšių saugumą ir vidaus procedūras. Kartu pabrėžiama, kad didžiausią reikšmę turi prevencija ir rizikų valdymas, nes hibridinėse operacijose poveikis dažnai pasiekiamas dar iki realaus išpuolio.

  • Donaldas Tuskas vyksta į Indiją: kartu vešis gynybos, kasybos ir technologijų verslo delegaciją

    Vyriausybės vizitas ir verslo misija

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas spalio 21–23 dienomis planuoja oficialų vizitą Indijoje. Kartu numatoma verslo misija, į kurią kviečiami gynybos pramonės, kasybos ir technologijų sektorių atstovai.

    Tokia sudėtis rodo, kad Varšuva siekia ne vien politinio dialogo, bet ir konkrečių ekonominių rezultatų: investicijų, ilgalaikių tiekimo grandinių sprendimų bei bendrų projektų. Indija šiandien laikoma viena svarbiausių sparčiai augančių rinkų Europai, ypač kai kalbama apie pramonę ir inovacijas.

    Ko tikimasi iš Varšuvos ir Niu Delio suartėjimo

    Pagrindiniu vizito akcentu turėtų tapti Lenkijos ir Indijos verslo forumas Niu Delyje, kuriame dėmesys bus sutelktas į pramoninį bendradarbiavimą ir technologijų perkėlimą. Taip pat planuojami kontaktai su Indijos valdžios atstovais, tarp jų ir susitikimas su ministru pirmininku Narendra Modi.

    Šis vizitas vertinamas kaip dar vienas signalas, kad Varšuvos ir Niu Delio santykiai aktyvėja. Verslui tai svarbu dėl paprastos priežasties: politinė dinamika dažnai atveria duris sutarčių paketams, o kartu sumažina riziką įmonėms, svarstančioms apie naujas rinkas.

    Gynyba, žaliavos ir DI sprendimai

    Tarp sričių, kuriose įžvelgiama didžiausia praktinė grąža, minimos gynybos ir dvejopo naudojimo technologijos, kasyba bei kritinės žaliavos. Europai tai aktualu dėl tiekimo grandinių diversifikavimo, o Indijai dėl spartaus infrastruktūros ir gamybos pajėgumų augimo.

    Programoje numatytos ir sesijos, skirtos galimai Europos Sąjungos ir Indijos laisvosios prekybos sutarčiai bei jos poveikiui eksportuotojams. Įmonėms tai reikštų aiškesnes taisykles dėl tarifų, standartų ir prieigos prie viešųjų pirkimų, o technologijų sektoriui atvertų daugiau erdvės paslaugų eksportui, įskaitant DI taikymus.

    Skelbiama, kad vizito metu planuojama pasirašyti strateginių susitarimų ir ketinimų protokolų. Tarp minėtų dalyvių įvardijamos PESA ir WB Group, o technologiniame vizito segmente turėtų pasirodyti ir kosmoso bei vaizdinimo sprendimų srityje dirbantys atstovai.

    „Politinė darbotvarkė svarbi, bet verslui lemiama tampa tai, ar vizitas baigsis aiškiais projektais, terminais ir atsakomybėmis“, – teigia su misijos rengimu susipažinę šaltiniai.

    Numatyta, kad dalis delegacijos vėliau vyks į Bengalūrą, dažnai vadinamą Indijos technologijų sostine. Tokia maršruto dalis rodo siekį greta tradicinės pramonės akcentuoti ir aukštos pridėtinės vertės segmentus, kur konkurencija globali, o sprendimus lemia partnerystės ir inovacijų greitis.

  • Prancūzija atsiskiria nuo Europos projekto: atskleidė 6-os kartos naikintuvo planą ir datas

    Prancūzija atsiskiria nuo Europos projekto: atskleidė 6-os kartos naikintuvo planą ir datas

    Prancūzija nusprendė savarankiškai kurti būsimos kartos naikintuvą, kuris ilgainiui turėtų pakeisti „Rafale“. Toks sprendimas priimtas po to, kai ėmė byrėti bendras Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos projektas FCAS, kuriuo buvo siekiama sukurti europinę 6-os kartos oro kovos sistemą.

    Pagal Prancūzijos gynybos planavimo dokumentus, antroji demonstratoriaus fazė turėtų startuoti 2027 metais ir apimti naujos kartos naikintuvo prototipo skrydį. Pilno masto operacinės versijos kūrimo pradžia numatoma 2029 metais, o realių pajėgumų tikimasi 2040-ųjų pradžioje.

    FCAS krizė ir pramonės ginčai

    FCAS branduoliu turėjo tapti New Generation Fighter, tačiau bendradarbiavimą silpnino pramoniniai nesutarimai dėl darbų pasidalijimo ir lyderystės. Viešumoje daugiausia minėti ginčai tarp „Dassault Aviation“ ir „Airbus“ dėl pagrindinių kompetencijų, intelektinės nuosavybės ir galutinės atsakomybės už naikintuvo kūrimą.

    Prancūzija, siekdama neprarasti tempo ir technologinės bazės, ėmėsi nacionalinio kelio. Sprendimas pagrindžiamas siekiu išlaikyti pramoninį suverenitetą, ypač kritinėse srityse, tokiose kaip variklių kūrimas, skaitmeninė architektūra ir pažangios ginkluotės integracija.

    Kas laukia „Rafale“ ir kokios technologijos numatomos

    Kartu spartinamas ir „Rafale“ modernizavimas iki F5 standarto, kuris planuojamas 2033–2035 metais. Numatomos investicijos į pažangesnius jutiklius, radarą, elektroninės kovos priemones ir glaudesnę sąveiką su bepilotėmis platformomis.

    Prancūzijos planuose akcentuojamas ne vien naujas lėktuvas, o visa sistema, kurioje naikintuvas veiktų kartu su koviniais dronais ir tinkline valdymo aplinka. Ši kryptis atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai oro pranašumas vis labiau priklauso nuo duomenų mainų, sensorių sintezės ir gebėjimo koordinuoti mišrias, įgulos ir beįgules, platformas.

    Biudžetas auga, Europa ieško alternatyvų

    Prancūzijos gynybos biudžeto planuose įsipareigojimai programai 2027 metais didinami iki 2,74 milijardo eurų, kai 2026 metais buvo numatyta 1,2 milijardo eurų. Tai signalas, kad Paryžius pasirengęs brangiai kainuojančiai, bet strategiškai svarbiai krypčiai.

    Ekspertai pažymi, kad FCAS problemos keičia galios pusiausvyrą Europoje. Vokietija vis dažniau siejama su alternatyvų paieškomis, įskaitant galimą suartėjimą su kitu tarptautiniu 6-os kartos projektu, o Prancūzija, nors ir renkasi nacionalinį kelią, palieka erdvės pasirinktiems partnerystės formatams.

    „Mūsų tikslas – išlaikyti pradinį grafiką ir užtikrinti, kad operaciniai pajėgumai atsirastų 2040-ųjų pradžioje“, – sakė Prancūzijos gynybos ministrė Catherine Vautrin.

  • Rusija veža sunkiai suniokotus T-90M: „Uralvagonzavod“ priverstas rinktis tarp remonto ir naujų tankų

    Rusija veža sunkiai suniokotus T-90M: „Uralvagonzavod“ priverstas rinktis tarp remonto ir naujų tankų

    Socialiniuose tinkluose pasirodžiusios nuotraukos, kuriose matyti geležinkeliu gabenami smarkiai apgadinti T-90M, vėl atkreipė analitikų dėmesį į Rusijos šarvuotosios technikos nuostolius. Kadrai siejami su technikos pervežimu į „Uralvagonzavod“ gamyklą Nižnij Tagile, kur koncentruojami tiek gamybos, tiek remonto darbai.

    Karo technikos stebėtojai pabrėžia, kad vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gamintojui tenka perimti funkcijas, kurias anksčiau atlikdavo specializuotas karinių remonto įmonių tinklas. Toks perskirstymas reiškia, kad pajėgumai, skirti naujiems tankams, gali būti nukreipiami į kapitalinį remontą ar gilų modernizavimą.

    Remontas gali kainuoti beveik kaip naujas

    Šarvuotosios technikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kapitalinis T-90M remontas gamyklinėmis sąlygomis gali kainuoti beveik tiek pat, kiek naujo vieneto pagaminimas. Taip atsitinka dėl sudėtingų mazgų keitimo, elektronikos ir optikos atnaujinimo, korpuso bei bokštelio darbų, o taip pat dėl to, kad po rimtų pažeidimų dalis komponentų turi būti keičiami iš esmės.

    Tai sukuria dilemas: kuo daugiau resursų skiriama grąžinti į rikiuotę apgadintus tankus, tuo mažiau jų lieka naujai gamybai. Kartu auga ir logistikos našta, nes reikia nuolat gabenti pažeistą techniką, komplektuojamąsias dalis ir remontui reikalingą įrangą.

    Kodėl sunku suskaičiuoti realią gamybą

    Analitikai, vertinantys tiek nuotraukomis pagrįstus nuostolių duomenis, tiek viešus Rusijos pareiškimus, pažymi dar vieną problemą: remontuota ar modernizuota technika viešojoje komunikacijoje gali būti pateikiama kaip nauja tiekimo partija. Dėl to iš šalies tampa sudėtinga tiksliai atskirti, kiek tankų išties pagaminta nuo nulio, o kiek grąžinta po remonto.

    Tokios painiavos rizika ypač išauga tada, kai į gamyklas patenka smarkiai suniokoti vienetai, o po kelių savaičių ar mėnesių skelbiama apie „naujų“ tankų perdavimą kariuomenei. Praktikoje tai gali reikšti ir visiškai naują techniką, ir kapitališkai atnaujintus, anksčiau eksploatuotus korpusus.

    Sankcijos, darbuotojų trūkumas ir senesnių korpusų naudojimas

    Viešai prieinamos analizės rodo, kad Rusijos šarvuotosios technikos pramonę spaudžia keli veiksniai vienu metu: sankcijų ribojamas komponentų tiekimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir didelis fronto poreikis. Dėl to dalis T-90M gali būti surenkami ne tik iš naujai pagamintų konstrukcijų, bet ir pasitelkiant atnaujintus ankstesnių modifikacijų korpusus.

    Patys gamintojai neneigia, kad be gamybos vykdo ir remontą, o oficialiuose pranešimuose akcentuoja greitą technikos atstatymą net ir po daugybinių pažeidimų. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad realūs pristatymų skaičiai gali būti mažesni, nei leistų spręsti vien iš deklaracijų, nes dalį „naujų“ siuntų gali sudaryti atnaujinti vienetai.

    Bendra tendencija aiški: kuo didesnė remonto našta tenka pagrindiniams gamybos centrams, tuo labiau auga rizika, kad tai atsilieps naujų tankų gamybos tempui. Tokiu atveju T-90M, laikomas vienu moderniausių serijinių Rusijos tankų, gali tapti ir pramonės pajėgumų testu, ir riboto resursų paskirstymo įkaitu.

  • JAV pademonstravo hipergarsinį ginklą: „SpaceX“ veteranų raketa gali apversti karą aukštyn kojomis

    JAV pademonstravo hipergarsinį ginklą: „SpaceX“ veteranų raketa gali apversti karą aukštyn kojomis

    JAV gynybos technologijų bendrovė „Castelion“, kurią įkūrė buvę „SpaceX“ darbuotojai, paviešino pirmąsias hipergarsinės raketos „Blackbeard“ šūvio nuotraukas. Raketą pavyko paleisti iš ant sunkvežimio sumontuotos konteinerinės antžeminės paleidimo sistemos, o tai rodo, kad projektas juda link realaus panaudojimo kariuomenėje.

    Šis bandymas svarbus tuo, kad Pentagonas ieško ne tik itin pažangių, bet ir masiškai gaminamų, greitai papildomų atsargų turinčių tiksliųjų ginklų. Hipergarsinės sistemos paprastai yra brangios ir sudėtingos, todėl „Castelion“ siūlomas kelias orientuotas į mažesnę vieneto kainą ir didesnį mobilumą.

    Mobilumas vietoje naujos infrastruktūros

    Antžeminė versija, vadinama „Blackbeard GL“, projektuojama taip, kad galėtų veikti kartu su jau naudojamomis JAV kariuomenės raketų sistemomis. Idėja paprasta: kuo mažiau naujų paleidimo aikštelių, sandėlių ir aptarnavimo grandinių, tuo greičiau ginklas gali patekti į dalinius.

    Tekste akcentuojama, kad sprendimas ateityje turėtų būti suderinamas ir su „HIMARS“ koncepcija, nors galutiniai integracijos sprendimai priklauso nuo kariuomenės bandymų ir pirkimų etapų. Tokia kryptis atitinka platesnę JAV strategiją kurti lankstų, greitai perdislokuojamą ugnies pajėgumą.

    Ką žinome apie „Blackbeard“

    Skelbiama, kad raketa yra dviejų pakopų: startinė pakopa suteikia pradinį pagreitį, o antroji dalis yra hipergarsinė kovinė dalis, galinti manevruoti paskutinėje skrydžio fazėje. Būtent manevravimas ir labai didelis greitis laikomi pagrindiniais elementais, apsunkinančiais perėmimą.

    Įvardijamas ir orientacinis nuotolis, artimas 800 kilometrų ribai, nors realus pasiekiamas atstumas gali skirtis priklausomai nuo paleidimo sąlygų. Taip pat pabrėžiama, kad antžeminė versija konstrukciškai skiriasi nuo orinės, todėl jos parametrai nebūtinai sutaps su iš oro leidžiama modifikacija.

    Kodėl tai gali keisti žaidimo taisykles

    Pagrindinė projekto žinutė yra ne vien hipergarsinis greitis, o bandymas suderinti greitį, tikslumą ir santykinai žemą kainą, kad gamyba būtų mastelinama. JAV planuotojams tai svarbu vertinant ilgalaikius konfliktus, kuriuose lemiamas veiksnys tampa atsargų dydis ir gamybos tempas.

    Tekste minima, kad Gynybos departamentas yra paskelbęs pirkimų kryptį, pagal kurią galėtų būti perkama mažiausiai 500 „Blackbeard“ raketų per metus, o bendra potenciali apimtis per kelerius metus galėtų siekti daugiau nei 12 000 vienetų. Tokie skaičiai rodo, kad akcentas dedamas į masiškumą, o ne vien į ribotą itin brangių sistemų kiekį.

    Projektas taip pat siejamas su tuo, kad „Blackbeard“ neturėtų pakeisti didesnių ir brangesnių sistemų, tokių kaip „Dark Eagle“, o veikiau jas papildyti kaip taktinio lygmens priemonė. Artimiausias etapas, tikėtina, bus bandymai su gamybai artimais egzemplioriais, kurie parodys, ar ambicijos dėl kainos, patikimumo ir gamybos apimčių yra realistiškos.