CP v2

Tag: Gynybos pramonė

  • „Leonardo“ 320 mln. eurų sandoris Kuveite: Italija stiprina karinius raumenis Persijos įlankoje

    „Leonardo“ 320 mln. eurų sandoris Kuveite: Italija stiprina karinius raumenis Persijos įlankoje

    Italijos gynybos pramonės grupė „Leonardo“ plečia veiklą Persijos įlankos regione: pasirašyta maždaug 320 mln. eurų vertės sutartis su Abu Dabio laivų statybos bendrove ADSB, priklausančia EDGE grupei. Pagal susitarimą „Leonardo“ tieks jūrų kovos sistemas naujos kartos patruliniams laivams, kuriuos Kuveitas užsakė pagal programą Al Dorra.

    Kuveitas šia programa siekia modernizuoti savo karines jūrų pajėgas, užsakydamas aštuonis FALAJ 3 tipo pakrantės patrulinius laivus. Laivai statomi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o itališkos sistemos turėtų sustiprinti jų kovinius ir stebėjimo pajėgumus, ypač jūrinės infrastruktūros apsaugos užduotims.

    Kas bus įdiegta į laivus

    Pagal sutartį „Leonardo“ numatyta tiekti kovos valdymo sistemą, jūrinį radarą KRONOS NAVAL HP ir 76 mm SUPER RAPIDO artilerijos sistemą. Taip pat į komplektą įtraukiami STRALES valdomi šaudmenys, skirti didesniam taiklumui ir greitesnei reakcijai į greitai kintančias grėsmes.

    Tokio tipo integruotos sistemos gynybos rinkoje vertinamos kaip vienas svarbiausių laivo modernumo kriterijų, nes leidžia apjungti jutiklius, ginkluotę ir ryšio kanalus į vieną valdymo architektūrą. Dėl to didėja laivo situacinis suvokimas, o įgulos sprendimai priimami greičiau.

    Platesnis Italijos ir Kuveito bendradarbiavimas

    Gynybos ryšiai tarp Italijos ir Kuveito pastaraisiais metais stiprėja ne tik jūroje. Skelbiama, kad Italijos ir Kuveito karinės oro pajėgos atnaujino trejų metų bendradarbiavimo susitarimą, apimantį personalo rengimą, paramą elektroninės kovos srityje ir bendrą veiklų koordinavimą.

    Kuveitas dar 2016 metais užsakė 28 pažangius Italijoje pagamintus orlaivius, o dalis „Eurofighter Typhoon“ jau naudojami šalies pajėgose. Be to, iki 2029 metų pabaigos numatytos integruotos logistinės priežiūros ir mokymų paslaugos, kurios turi užtikrinti ilgalaikį technikos parengtį ir personalo kompetencijas.

    Karinė situacija regione ir planai 2026 metams

    Italija regione palaiko ir tiesioginį karinį buvimą Kuveite, Ali Al Salem bazėje dislokuodama apie 320 karių bei įvairius oro pajėgumus. Šis kontekstas ypač reikšmingas, nes Persijos įlanka pastaraisiais metais išlieka viena jautriausių pasaulio zonų, kur karinės rizikos persidengia su energetikos ir laivybos saugumu.

    „Leonardo“ ir EDGE bendradarbiavimas, trunkantis apie du dešimtmečius, jau siejamas su maždaug 30 jūrinių vienetų pristatymu. Abi pusės taip pat spartina bendros įmonės kūrimą, kuri, kaip skelbiama, 2026 metais turėtų pradėti veiklą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, apimdama projektavimo, gamybos ir mokymų kryptis bei intelektinės nuosavybės licencijavimą.

    Tokie projektai atspindi platesnę pasaulinę tendenciją gynybos pramonėje, kai dideli kontraktai vis dažniau siejami su vietinės kompetencijos auginimu, technologijų perdavimo modeliais ir mokymų infrastruktūra. Tai leidžia pirkėjams mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekimo grandinių, o gamintojams užsitikrinti ilgalaikę priežiūros bei modernizavimo rinką.

  • Naujas neardomųjų bandymų centras „Gamrat“: RTG laboratorija per 9 mėnesius stiprina gynybos pramonę

    Lenkijos specialiosios gamybos bendrovėje „Gamrat“ Jasle pradėjo veikti naujas Neardomųjų bandymų centras, skirtas pramoninei radiografijai ir kokybės kontrolei. Laboratorija leis tikrinti, be kita ko, raketinių variklių komponentus, aukštos energijos gaminius ir kompozitiniais degalais paremtas pavaros sistemas.

    Projekto esmė – iki šiol naudotos RTG patikros grandies modernizavimas ir išplėtimas, pereinant nuo vienos rankiniu būdu valdomos darbo vietos prie visiškai automatizuoto sprendimo. Naujasis kompleksas sudarytas iš trijų nepriklausomų rentgeno kabinų, kurios leidžia lygiagrečiai vykdyti patikras ir didinti pralaidumą.

    Kaip veikia atnaujinta RTG patikra

    Sistema integruota su bendra transportavimo įranga, kuri automatizuotai atlieka palečių užkrovimą, pozicionavimą ir iškrovimą be operatoriaus įsikišimo. Valdymo algoritmai paskirsto srautus pagal tuo metu laisvas kabinas ir subalansuoja apkrovą, kad būtų mažiau prastovų.

    Radiografinė programinė įranga užtikrina vaizdinimo kokybės kontrolę, parametrų fiksavimą ir automatinį patikros dokumentavimą. Tokia praktika gynybos ir aviacijos tiekimo grandinėse svarbi ne tik dėl atsekamumo, bet ir dėl rezultatų pakartojamumo, kai gaminiai tikrinami skirtingais etapais ar skirtingose vietose.

    Reikšmė gynybos pramonei

    Neardomieji bandymai yra vienas kritinių žingsnių, kai reikia patikimai įvertinti detalių vidinę struktūrą jų neardant, ypač dirbant su sudėtingais metalų lydiniais ar kompozitais. Tokie sprendimai mažina riziką gamyboje, sutrumpina broko nustatymo laiką ir padeda greičiau patvirtinti gaminius serijinei gamybai.

    Centro atidarymas siejamas su platesniu tikslu didinti regiono gamybos ir tyrimų pajėgumus bei trumpinti terminus, kurie tampa esminiai sparčiai augant užsakymams gynybos sektoriuje. Skelbiama, kad investicija įgyvendinta per 9 mėnesius, o didžiąją darbų dalį atliko vietos pramonė.

    „Naujo Neardomųjų bandymų centro atidarymas didina ne tik „Gamrat“ tyrimų ir gamybos potencialą, bet ir visos PGZ grupės pajėgumus“, – sakė Lenkijos gynybos pramonės grupės vadovas Adam Leszkiewicz.

    Projekto rangovu įvardijama Lenkijos bendrovė „Casp System“, dirbanti neardomųjų bandymų infrastruktūros srityje. Investicijos vertė siekė apie 2 500 000 eurų, o finansavimas, kaip nurodoma, buvo užtikrintas iš įmonės lėšų, akcentuojant vietos tiekimo grandinę.

    „Gamrat“ specializuojasi kietojo raketinio kuro, artilerinių ir minosvaidžių parakų bei pirotechnikos gamyboje, taip pat turi laboratorinę bazę fizikinėms ir cheminėms savybėms analizuoti. Naujas centras turėtų papildyti šiuos pajėgumus, sustiprindamas gaminių kontrolę nuo ankstyvų etapų iki galutinės patikros.

  • Suomijos „ICEYE“ užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kam bus skirti pinigai ir kas finansuoja

    Suomijos „ICEYE“ užsitikrino 300 mln. eurų kredito liniją: kam bus skirti pinigai ir kas finansuoja

    300 mln. eurų trijų metų kredito linija

    Suomijos kosmoso technologijų bendrovė „ICEYE“ pranešė užsitikrinusi 300 mln. eurų trejų metų įsipareigotą atnaujinamą kredito liniją. Tokia priemonė paprastai naudojama kaip finansinis rezervas, kurį įmonė gali pasitelkti pagal poreikį, o ne iškart pasiimti visą sumą.

    „ICEYE“ nurodo, kad kredito linija skirta padėti išduoti garantijas pagal klientų sutartis, palaikyti tolesnį augimą ir užtikrinti papildomą likvidumo pagalvę. Tai ypač aktualu dirbant su valstybiniais ir gynybos sektoriaus klientais, kur sutartyse dažnai reikalaujama bankinių garantijų.

    Kas finansuoja ir ką tai signalizuoja rinkai

    Kredito liniją suteikė septynių bankų sindikatas, o „Citi“ ir „Danske Bank“ veikė kaip jungtiniai pasauliniai koordinatoriai ir pagrindiniai sandorio organizatoriai. Bendrovė teigia, kad bankų grupės geografinė aprėptis ir kompetencijos dera su „ICEYE“ plėtros į naujas rinkas planu.

    Tokio tipo sandoriai technologijų įmonėms paprastai siunčia kelis signalus: kreditoriai vertina verslo modelį kaip pakankamai tvarų, o pati įmonė siekia daugiau lankstumo vykdydama didesnės apimties sutartis. Tai taip pat leidžia greičiau reaguoti į augančią paklausą, nekeičiant kapitalo struktūros taip, kaip tai darytų naujas nuosavybės kapitalo pritraukimas.

    „2025 metai buvo lūžio taškas, kai vienu metu didinome pajamas, pelningumą ir pinigų srautus. Ši kredito linija atspindi pasitikėjimą „ICEYE“ ir sustiprina mūsų finansinį lankstumą augant suverenių žvalgybos pajėgumų paklausai“, – sakė „ICEYE“ iždo vadovas John Lauria.

    Kuo užsiima „ICEYE“ ir kodėl jos sprendimai paklausūs

    2015 metais įkurta „ICEYE“ kuria sintetinės apertūros radaro palydovų sprendimus, leidžiančius stebėti Žemę nepriklausomai nuo paros meto ar debesuotumo. Bendrovė valdo vieną didžiausių tokio tipo palydovų grupių, o pagrindinis jos pranašumas siejamas su greitu pakartotiniu tos pačios vietos stebėjimu ir santykinai maža duomenų gavimo delsa.

    „ICEYE“ teikia duomenis ir sistemas gynybos bei žvalgybos, aplinkos stebėsenos, draudimo ir ekstremalių situacijų valdymo sektoriams. Pastaraisiais metais augantis suverenių pajėgumų poreikis reiškia, kad valstybės vis dažniau nori ne tik pirkti duomenis, bet ir turėti savo valdomas sistemas ar išskirtinę prieigą prie palydovų pajėgumų.

    Naujausi projektai ir plėtra

    Bendrovė pastaruoju metu akcentavo kelis didesnius projektus: ji perdavė Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms „MikroSAR“ radarinių palydovų žvalgybos sistemą, o taip pat pranešė į orbitą iškėlusi šešis naujus didesnės raiškos SAR palydovus. Tokie papildymai paprastai didina visos grupės pajėgumą ir leidžia pasiūlyti klientams dažnesnį teritorijų stebėjimą.

    „ICEYE“ taip pat yra pasirašiusi sutartį dėl suverenių SAR sistemų tiekimo Švedijos ginkluotosioms pajėgoms per Švedijos gynybos įsigijimų instituciją. Be to, bendrovė su „Rheinmetall“ yra įsteigusi jungtinę įmonę Vokietijoje ir skelbė apie didelės vertės kosminės žvalgybos projektą, susijusį su išskirtine prieiga prie radarinių palydovų pajėgumų.

    „ICEYE“ teigimu, po stipraus 2025 metų finansinio ir operacinio periodo, kai bendrovė augo ir plėtė tarptautines komandas, ji tikisi panašios augimo dinamikos ir 2026 metais. Įmonė nurodo turinti daugiau nei 1 000 darbuotojų keliose Europos ir kitose pasaulio rinkose.

  • Lenkija didina gynybos užsakymus vietos pramonei: šiuo metu į šalies gamintojus grįžta 40 proc.

    Vietos pramonės dalis auga

    Lenkijos gynybos ministerijos ginkluotės įsigijimų ir modernizavimo sutartys vis dažniau atitenka šalies gynybos pramonei. Šiuo metu apie 40 proc. lėšų pagal tokias sutartis lieka vietos gamintojams, kai prieš aštuonerius metus ši dalis siekė kiek daugiau nei 20 proc.

    Toks pokytis rodo kryptingą bandymą mažinti priklausomybę nuo importo, ypač karo Ukrainoje kontekste, kai Europos valstybės susiduria su amunicijos ir technikos tiekimo terminais bei ribotais gamybos pajėgumais. Lenkijos atveju didesnė vietos komponentė taip pat siejama su politiniu tikslu stiprinti nacionalinį saugumą per vietinę gamybą ir aptarnavimą.

    Dideli kontraktai ir SAFE kontekstas

    Artimiausiu metu Lenkijoje numatoma pasirašyti virtinę stambių sutarčių, susijusių su ginkluotės pirkimais ir modernizacija. Tarp minimų krypčių yra pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, savaeigės artilerijos sistemos „Krab“, 155 mm amunicija ir specializuoti laivai.

    Šie planai siejami ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skirtomis gynybos pajėgumų stiprinimui, įskaitant finansinius instrumentus, kuriais valstybės narės gali remtis spartindamos pirkimus. Gynybos rinkoje tai dažnai reiškia papildomą spaudimą: pirkimai turi vykti greitai, bet kartu didėja reikalavimas, kad kuo didesnė vertės dalis būtų sukurta Europoje.

    Ambicija – 50 ir 50

    Nors 40 proc. vietos pramonės dalis vertinama kaip aiškus progresas, ekspertai pabrėžia, kad tai vis dar rodo reikšmingą priklausomybę nuo importuojamų sprendimų ir komponentų. Kartu tai palieka erdvės priartėti prie seniai keliamo tikslo, kad vietos ir importo dalys būtų apylygės.

    „Stabili, kiek mažesnė nei 40 proc. vietos pramonės dalis rodo priklausomybę nuo importo, bet kartu suteikia perspektyvą pasiekti 50 ir 50 santykį“, – sakė saugumo analitikas Marekas Świerczyńskis.

    Lenkijos valdžios deklaracijose pastaruoju metu skamba ir dar ambicingesni skaičiai: teigiama, kad naujuose pirkimuose vietos gynybos pramonei galėtų atitekti daugiau nei 80 proc. lėšų. Didelė dalis jų esą nukeliautų valstybinėms įmonėms, veikiančioms po Polska Grupa Zbrojeniowa skėčiu.

    Naudos tikimasi ir privačiam sektoriui, ypač įmonėms, kurios kuria bepiločių sprendimus, žvalgybos sistemas ir vadinamąją klaidžiojančią amuniciją. Tokie produktai pastaraisiais metais tapo vienais paklausiausių Europoje, nes karas parodė jų reikšmę tiek žvalgyboje, tiek tiksliam smūgiui, tiek sąnaudų ir efektyvumo santykyje.

  • „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    Turto valdytoja „AllianceBernstein“ gynybos sektoriuje išskiria Vokietijos bendrovę „Renk“, gaminančią tankų pavarų dėžes, transmisijas ir kitas specializuotas sistemas. Bendrovės portfelio valdytojas Marcusas Morrisas-Eytonas teigia, kad pastarasis Europos gynybos akcijų atoslūgis atvėrė patrauklesnius įėjimo taškus ilgalaikėms karinių išlaidų tendencijoms.

    Europos gynybos įmonių akcijos 2025 metais buvo tarp ryškiausių laimėtojų, tačiau vėliau dalis rinkos dalyvių pradėjo vertinti rizikas atsargiau. Pasak M. Morriso-Eytono, po įspūdingo kilimo investuotojai vis dažniau klausia, ar planuojamas gynybos biudžetų augimas bus įgyvendintas sklandžiai ir laiku.

    „Matėte, kad investuotojai vis labiau klausia apie augančių gynybos išlaidų įgyvendinimo riziką“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Jo vertinimu, Vokietijoje gynybos užsakymų tempą lėtina neišvengiami biudžetinių sprendimų vėlavimai ir viešųjų pirkimų biurokratija. Dėl to dalies sektoriaus bendrovių vertinimai atvėso, o anksčiau brangiai vertintos akcijos tapo pigesnės, palyginti su buvusiais lygiais.

    „Renk“ „AllianceBernstein“ akyse išsiskiria kaip ilgesnio ciklo gynybos investicija. Bendrovė specializuojasi platformų komponentuose, kurie turi ilgą eksploatacijos laiką ir generuoja tęstines pajamas iš priežiūros, remonto ir atsarginių dalių tiekimo.

    „Šio modelio grožis tas, kad jis labai orientuotas į aptarnavimą po pardavimo: pardavus transmisiją, atsiveria 10–20 metų aptarnavimo galimybė“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Pasak jo, skirtingai nei vienkartiniai ginkluotės ar amunicijos pardavimai, tankų ir kitų šarvuotosios technikos komponentų verslas suteikia ilgesnį užsakymų ir priežiūros matomumą. Tokia struktūra, anot investuotojo, gali būti patraukli tuomet, kai rinkoje mažėja euforija, o dėmesys grįžta prie prognozuojamų pinigų srautų.

    Kartu ekspertai atkreipia dėmesį, kad gynybos sektoriaus perspektyvą Europoje vis labiau formuoja ne vien trumpalaikiai politiniai pareiškimai, bet ir praktiniai pajėgumų didinimo barjerai. Tarp jų dažniausiai minimi riboti gamybos pajėgumai, tiekimo grandinių problemos, ilgi sertifikavimo ir pirkimų terminai bei kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl užsakymų realizavimas gali užtrukti ilgiau nei tikisi rinka.

  • Kaip stiprinti įmonių atsparumą neramiais laikais: EEC ekspertai įvardijo keturias kryptis

    Didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas ir įtampa tarptautinėse rinkose vis dažniau verčia įmones peržiūrėti rizikų valdymą, tiekimo grandines ir investicijų planus. Europos ekonomikos kongrese (EEC) ekspertai akcentavo, kad atsparumas tampa ne vien krizių planu, o nuolatine verslo strategijos dalimi.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta tam, kas realiai padeda išlaikyti veiklos tęstinumą: stipresnės vietinio kapitalo įmonės, technologijų vystymas su dvejopa paskirtimi, atsakinga lyderystė ir kryptinga plėtra užsienyje. Šios kryptys įvardytos kaip praktiniai atsakymai į augančią riziką Europoje ir už jos ribų.

    Vietinis kapitalas ir ilgalaikė transformacija

    Viena aiškiausių žinučių iš debatų buvo mintis, kad vietinis kapitalas gali tapti ekonominio saugumo atrama, ypač kai sprendimai dėl investicijų ir plėtros priimami arčiau vietos rinkos poreikių. Pasak panelistų, tai svarbu ne tik konkurencingumui, bet ir gebėjimui planuoti ilgesniam laikotarpiui.

    Akcentuota, kad demografiniai pokyčiai ir visuomenės senėjimas didina spaudimą produktyvumui, todėl verslui prireiks daugiau investicijų į modernizaciją, procesų efektyvumą ir aukštesnės pridėtinės vertės veiklas. Tokiose sąlygose kapitalo kilmė, anot ekspertų, įgyja didesnę reikšmę ekonominiam stabilumui.

    „Jei norime žengti kitą raidos žingsnį, reikia vietinio kapitalo, kuris kuria saugumą ir padeda įgyvendinti būtinas transformacijas“, – sakė Szymon Reptowski.

    Technologijos, kurios pritaikomos ir saugumui

    Kita kryptis, kurią pabrėžė diskusijų dalyviai, yra technologijų plėtra srityse, kuriose civiliniai sprendimai gali būti pritaikomi ir gynybos poreikiams. Tai apima ne vien tradicinę gynybos pramonę, bet ir elektronikos, optoelektronikos, programinės įrangos bei ryšio sprendimų ekosistemą.

    Pasak ekspertų, praktikoje dažnai veikia modelis, kai civilinė įranga ar platformos sustiprinamos papildomu programiniu funkcionalumu, duomenų apsauga ir šifravimu, o tuomet tampa tinkamos naudoti ir jautresnėse aplinkose. Tai leidžia greičiau diegti inovacijas ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    „Turime kryptingai vystyti technologijas, ypač optoelektronikos ir elektronikos srityse“, – sakė Paweł Poncyljusz.

    Lyderystė ir plėtra per vietines rinkas

    Kalbant apie organizacijų vidinį atsparumą, pabrėžta lyderių atsakomybė prieš akcininkus, darbuotojus ir klientus. Panelistai akcentavo, kad vien finansiniai ištekliai ar kompetencijos neapsaugo, jei nėra kasdienio nuoseklumo, sprendimų disciplinos ir aiškaus atsakomybės standarto.

    „Galima turėti žinių ir kapitalo, bet be atsakomybės ir kasdienio ryžto organizacija nepasieks tvaraus rezultato“, – sakė Piotr Krupa.

    Dar viena praktinė kryptis – tarptautinė plėtra per vietinių prekių ženklų įsigijimą ir jų vystymą konkrečiose rinkose. Toks modelis, anot diskusijos dalyvių, padeda konkuruoti su pasauliniais žaidėjais, nes vietinis prekių ženklas dažnai turi istorinį atpažįstamumą ir stipresnį emocinį ryšį su pirkėjais.

    Akcentuota, kad būtent regioninis „įsišaknijimas“ ir ilgai kauptas pasitikėjimas gali tapti skirtumu, kai kainų spaudimas ir konkurencija iš Azijos auga. Todėl įmonėms siūloma ne tik „eiti į užsienį“, bet ir ieškoti tokios plėtros formos, kuri išnaudoja vietos rinkos lojalumą.

    „Jei nori varžytis su globaliais žaidėjais, pranašumu gali tapti vietinis ryšys su prekių ženklu ir jo tradicija“, – sakė Robert Stobiński.

    EEC diskusijų išvada gana aiški: įmonių atsparumas šiandien kuriamas keliuose lygiuose vienu metu – nuo kapitalo ir technologijų iki lyderystės ir eksporto strategijos. Verslams, veikiantiems įtampos kupinoje aplinkoje, tai reiškia mažiau spontaniškų sprendimų ir daugiau sistemingo pasirengimo įvairiems scenarijams.

  • Italų kariuomenė išbando lenkų kovinį robotą PIAP HUNTeR: ką jis gali ir kodėl tai svarbu NATO

    Italų kariuomenė išbando lenkų kovinį robotą PIAP HUNTeR: ką jis gali ir kodėl tai svarbu NATO

    Italijos sausumos pajėgos Esercito Italiano surengė bandymus, kuriuose pastebėtas lenkų sunkusis kovinis robotas PIAP HUNTeR. Tai reikšmingas signalas Lenkijos gynybos pramonei, nes rodo augantį NATO šalių dėmesį antžeminėms bepilotėms platformoms.

    Apie bandymus viešai priminė socialiniuose tinkluose paskelbtos nuotraukos, kuriose matomas PIAP HUNTeR. Nors oficialių techninių vertinimų detalės paprastai neviešinamos, pats faktas, kad sistema išriedėjo į italų poligoną, laikomas svarbiu žingsniu realių scenarijų patikrai.

    Kas yra PIAP HUNTeR

    PIAP HUNTeR sukurtas Łukasiewicz tinklo Pramoniniame automatikos ir matavimų institute, dar žinomame kaip Łukasiewicz-PIAP. Platforma priskiriama sunkiųjų antžeminių bepilų transporto priemonių kategorijai, skirta veikti sudėtingame reljefe ir miesto aplinkoje.

    Skelbiama, kad robotas sveria daugiau nei 4 tonas ir yra beveik 5 metrų ilgio, todėl gali gabenti didesnę įrangos ir jutiklių apkrovą nei lengvesnės klasės robotai. Konstrukcija orientuota į daugiafunkciškumą, kai ta pati bazė pritaikoma skirtingoms užduotims.

    Vienas svarbiausių bruožų yra hibridinė pavara, leidžianti pasiekti didesnį greitį ir kartu suteikti galimybę judėti elektriniu režimu tyliau. Toks režimas praktikoje naudingas žvalgybai ir patruliavimui, kai siekiama mažesnio akustinio pėdsako.

    Kokias užduotis gali atlikti

    Tipinė tokio tipo platformų paskirtis yra žvalgyba, perimetro kontrolė ir patruliavimas, ypač ten, kur rizika žmonėms didelė. PIAP HUNTeR gali būti komplektuojamas su dienos ir nakties kameromis bei termovizija, kad operatorius galėtų stebėti aplinką riboto matomumo sąlygomis.

    Pagal aprašomas konfigūracijas robotas gali būti pritaikytas logistikai, sužeistųjų evakuacijai ar įrangos pervežimui, taip mažinant karių ekspoziciją apšaudomose zonose. Tokios funkcijos šiuolaikiniuose konfliktuose vertinamos vis labiau, nes leidžia išlaikyti tempo pranašumą ir taupyti personalą.

    Ginkluotoje versijoje minima nuotoliniu būdu valdoma kovinė stotis AREX ZMU-03 su 12,7 milimetro kulkosvaidžiu. Tokiu atveju platforma galėtų veikti kaip ugnies paramos ar kolonų apsaugos priemonė, tačiau realų naudojimą lemia doktrina, ryšio patikimumas ir taisyklės dėl ginklo panaudojimo.

    Kodėl italų bandymai svarbūs

    Europos kariuomenės pastaraisiais metais spartina antžeminių bepilų integraciją, nes Ukrainos kare ypač išryškėjo nuotolinių sistemų reikšmė žvalgybai, taikinių nustatymui ir pajėgų apsaugai. Antžeminiai robotai laikomi vienu iš atsakų į personalo trūkumą ir augančius reikalavimus saugumui.

    Bandymų geografija taip pat svarbi: Italija yra viena didžiųjų NATO narių, todėl jos susidomėjimas gali atverti kelią platesniam vertinimui, interoperabilumo patikrai ir potencialiai pramoniniam bendradarbiavimui. Gynybos rinkoje vien demonstracija poligone dažnai tampa esminiu argumentu tolesnėms deryboms.

    „Tokio tipo bandymai rodo, kad antžeminiai robotai iš nišinės technologijos virsta praktišku įrankiu, kurį NATO šalys nori matyti savo daliniuose“, – sakė gynybos technologijas stebintis analitikas.

    Ekspertai pabrėžia, kad sėkmei neužtenka vien platformos: reikia patikimo valdymo ryšio, atsparumo elektroninei kovai, saugaus integravimo į ryšių ir vadovavimo grandines. Būtent tokie klausimai paprastai ir tikrinami bandymuose, kai technika susiduria su realiomis sąlygomis.

  • Gynyba vilioja verslą: DI, kosmosas ir dronai vis dažniau taikosi į karinius užsakymus

    Gynybos sektorius vis aktyviau traukia civilines įmones, kurios mato augančią paklausą technologijoms, pritaikomoms ir kasdienėse, ir karinėse srityse. Lenkijoje atlikta verslo apklausa rodo, kad technologijos, vadinamos dvigubos paskirties, vis dažniau įvardijamos kaip reali plėtros kryptis.

    Ši tendencija apima ne tik tradicinę gynybos pramonę, bet ir pažangias sritis, kuriose sprendimai kuriami civilinei rinkai, o vėliau gali būti greitai adaptuojami saugumo poreikiams. Daugiausia dėmesio tenka kibernetiniam saugumui, dirbtiniam intelektui, pažangiai sensorių ir stebėsenos įrangai, autonominėms sistemoms bei kosmoso technologijoms.

    Kas yra dvigubos paskirties technologijos?

    Dvigubos paskirties technologijomis laikomi produktai ar sprendimai, kurie sukurti civiliniam naudojimui, tačiau gali būti pritaikyti ir gynybos tikslams. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms nebūtina gaminti amunicijos ar kurti išskirtinai karinės paskirties įrangos, kad jos galėtų dalyvauti gynybos tiekimo grandinėje.

    Pavyzdžiui, duomenų analizės platformos, vaizdo atpažinimo sprendimai, ryšio saugumo įrankiai ar jutiklių sistemos gali būti diegiami infrastruktūros apsaugai, pasienio stebėsenai ar kritinių objektų saugumui. Dėl sparčios technologijų raidos tokie sprendimai neretai tampa patrauklūs ir viešiesiems pirkimams.

    Kosmoso sektorius įgauna svorį

    Ypatingas dėmesys skiriamas kosmoso pramonei, nes palydovinės technologijos tiesiogiai siejasi su stebėsena, ryšiu ir situacijos supratimu. Tokios sistemos praverčia ne tik komercinėms reikmėms, bet ir valstybės saugumo uždaviniams, įskaitant monitoringo bei krizinių situacijų valdymą.

    Kosmoso sprendimų komercializacija didina ir jų reikšmę gynybos srityje, nes valstybės ieško patikimų duomenų šaltinių bei atsparių ryšio kanalų. Dėl to įmonės, dirbančios su palydovais, nuotoliniu stebėjimu ar duomenų apdorojimu, vis dažniau mato galimybę augti greta gynybos užsakymų.

    Verslas planuoja R&D ir naujas pajamas

    Apklausos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė pramonės ir technologijų įmonių jau vykdo arba per artimiausius 12–24 mėnesius planuoja pradėti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, susijusius su dvigubos paskirties sprendimais. Tai signalizuoja, kad dvigubos paskirties rinka nebėra tik nišinė, o tampa sistemingo planavimo dalimi.

    Įmonės skirtingai vertina šios krypties svarbą: daliai tai atrodo kaip nuolatinė papildoma verslo linija, kitos ją mato kaip pavienių projektų ir rinkos testavimo galimybę. Reikšminga dalis dvigubos paskirties technologijas įvardija kaip vieną pagrindinių augimo variklių artimiausiais metais.

    „Kalbama ne apie amunicijos gamybą ar išskirtinai karinių produktų kūrimą, o apie civilinius sprendimus, kuriuos galima greitai pritaikyti gynybos reikmėms“, – sakė tyrimą cituojantys apžvalgininkai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dvigubos paskirties technologijų augimą skatina keli veiksniai: didesnis gynybos finansavimas, NATO šalių siekis stiprinti tiekimo grandinių atsparumą ir spartėjantis inovacijų diegimas. Verslui tai reiškia daugiau galimybių, bet kartu ir griežtesnius reikalavimus dėl eksporto kontrolės, tiekėjų patikimumo bei informacijos saugumo.

  • Europoje pirmas toks centras: Dėbline remontuos „Abrams“ širdį – AGT 1500 turbinas

    Europoje pirmas toks centras: Dėbline remontuos „Abrams“ širdį – AGT 1500 turbinas

    Dėbline pasirašyta sutartis, kuri turėtų iš esmės pakeisti M1 „Abrams“ tankų eksploataciją regione: čia planuojama įkurti autorizuotą AGT 1 500 dujų turbinų aptarnavimo ir remonto centrą. Susitarimą sudarė Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr. 1 S.A. ir „Honeywell“.

    Projektas pristatomas kaip pirmasis tokio tipo centras Europoje, skirtas pramoninio lygio remontui. Skelbiama, kad centras veiklą turėtų pradėti 2028 metų pirmąjį ketvirtį, o investicijų vertė siekia apie 300 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 280 mln. eurų.

    Kodėl AGT 1 500 tokia svarbi?

    AGT 1 500 yra vienas labiausiai išskirtinių „Abrams“ konstrukcijos elementų, nes tai dujų turbina, o ne dyzelinis variklis, kaip daugumoje šiuolaikinių pagrindinių kovos tankų. Ši turbina siejama su dideliu galingumu ir specifine eksploatacija, reikalaujančia specializuoto aptarnavimo.

    Viešai pabrėžiama ir turbinų universalumo idėja: AGT 1 500 paprastai naudoja dyzeliną, tačiau tam tikromis sąlygomis gali būti pritaikyta ir kitokiam kurui. Kartu tai technologija, kurios remonto grandinė ir atsarginių dalių tiekimas kariniu požiūriu laikomi kritiškai svarbiais.

    Ką tai reiškia Lenkijos kariuomenei?

    Esminis pokytis tas, kad sudėtingiausi variklių remonto darbai būtų atliekami šalies teritorijoje, o ne siunčiant agregatus į užsienį. Tai trumpina logistikos grandinę, didina parengtį ir leidžia planuoti techninį aptarnavimą patikimiau, ypač augant sunkiųjų platformų skaičiui.

    Lenkija yra viena didžiausių „Abrams“ naudotojų Europoje, todėl poreikis turėti vietinę pramoninę kompetenciją tampa praktiškai neišvengiamas. Šalia tankų minimi ir giminingi, jų bazę naudojantys šarvuoti remonto bei evakuacijos variantai, kuriems taip pat reikia tos pačios jėgainės aptarnavimo.

    Ar centras aptarnaus ir kitų šalių techniką?

    Nors Dėblino projektas įvardijamas kaip potencialiai reikšmingas visam regionui, realistiškai jis pirmiausia kuriamas nacionaliniams poreikiams. Vis dėlto teoriškai ateityje paslaugomis galėtų domėtis ir kitos valstybės, įsigyjančios „Abrams“, taip pat Europoje dislokuojami JAV padaliniai.

    Tokios infrastruktūros atsiradimas dera su platesne Europos tendencija stiprinti gynybos pramonės pajėgumus arčiau naudotojo, kad technikos priežiūra nepriklausytų nuo ilgų tiekimo grandinių. Praktinis centro efektyvumas paaiškės artėjant 2028 metams, kai bus matomas realus remonto apimčių ir kompetencijų spektras.

  • DI lenktynėse Europa jau atsilieka: Lietuvos ir Lenkijos šansas – pramonės ir gynybos nišos

    Kur slypi reali konkurencija?

    Ekspertai, diskutuodami apie DI plėtrą regione, pabrėžia, kad Europa, įskaitant Lenkiją ir Lietuvą, vargiai sukurs tiesioginius konkurentus pasaulio lyderiams, tokiems kaip „OpenAI“, „Google“ ar „Meta“. Milžiniškų universalių modelių lenktynėse pranašumą lemia kapitalas, duomenų mastas ir skaičiavimo infrastruktūra, kurią Europai sunku atkartoti tokiu tempu.

    Tačiau tai nereiškia, kad regionas pasmerktas likti vien technologijų vartotoju. Vis dažniau akcentuojama kryptis – mažesni, konkrečioms sritims pritaikyti modeliai ir sprendimai, kurie kuria vertę ten, kur svarbios specifinės žinios, pramoniniai duomenys ir saugumo reikalavimai.

    Nišos: pramonė, energetika, gynyba

    Didžiausias Europos pranašumas – stipri pramoninė bazė ir įmonės, turinčios unikalius procesų duomenis. Dėl to DI sprendimai gamybai, energetikai, sveikatos apsaugai, kibernetiniam saugumui ir vadinamosioms dvejopos paskirties technologijoms gali tapti sritimis, kuriose kuriama apčiuopiama ekonominė grąža.

    Kartu augantis saugumo iššūkių fonas skatina investicijas į gynybos ir civilines DI taikymo kryptis: autonomines sistemas, robotiką, dronų valdymą, logistinių grandinių optimizavimą, situacijos suvokimo sprendimus. Tokie produktai dažnai pritaikomi ir civilinėms reikmėms – nuo gelbėjimo darbų iki žemės ūkio.

    „Mūsų šansas yra nišose: nereikia didžiausių modelių, svarbiau – pritaikyti sprendimai pramonei ir saugumui“, – sakė vienas diskusijos dalyvių.

    Kodėl verslas nusivilia DI?

    Pasak technologijų vadovų, dažna problema – įmonės bando diegti DI tikėdamosi, kad jis savaime „sutvarkys chaosą“. Jei procesai nėra apibrėžti, duomenys išmėtyti, o atsakomybės ir sprendimų grandinė neaiški, DI gali ne sumažinti, o sustiprinti veiklos netvarką.

    Praktikoje tai reiškia, kad sėkmingas diegimas prasideda nuo procesų suvaldymo, duomenų kokybės, duomenų valdymo taisyklių ir aiškių tikslų. Tik po to DI tampa įrankiu, integruojamu į realų verslo veikimą, o ne atskiru IT eksperimentu.

    Taip pat pabrėžiama, kad DI negali būti vien IT skyriaus projektas. Kai sprendimai neįtraukiami į organizacijos veiklos modelį, neapibrėžiami savininkai ir rodikliai, bandomieji projektai dažnai įstringa ir nepasiekia masto.

    Mokslas, valstybė ir įmonės: be bendro stalo nebus proveržio

    Diskusijose kartojama, kad viena didžiausių regiono kliūčių – institucinis susiskaidymas, kai mokslas, verslas ir viešasis sektorius veikia atskirai. DI projektams reikia ilgalaikių partnerystės mechanizmų: bendrų duomenų iniciatyvų, bandomųjų poligonų, aiškaus viešųjų pirkimų kelio ir finansavimo perėjimui nuo prototipo prie diegimo.

    Kritinė ir vadinamoji „slėnio“ problema: tarp fundamentinių tyrimų ir komercinio produkto dažnai pritrūksta finansavimo bei užsakovo, kuris iškart testuotų sprendimą realioje aplinkoje. Dėl to siūloma daugiau dėmesio skirti taikomiesiems projektams ir stabiliai, keliems metams į priekį numatomai paramai.

    Atskirai akcentuojamas mažų ir vidutinių įmonių vaidmuo. Jei DI diegimas jose taps masiškesnis, tai gali turėti greitą poveikį produktyvumui, tačiau tam reikia ne tik subsidijų, bet ir praktinės kompetencijų ugdymo sistemos bei aiškių sėkmės pavyzdžių.