CP v2

Tag: Gynybos pramonė

  • Ukraina išbandė galingą BTR-4E „Bucefalą“: ką gali šarvuotis, kurio bijo rusai

    Ukraina išbandė galingą BTR-4E „Bucefalą“: ką gali šarvuotis, kurio bijo rusai

    Ukrainos kariai poligono sąlygomis išbandė ratinį šarvuotąjį transporterį BTR-4E „Bucefalas“, skirtą pėstininkų apsaugai ir ugnies paramai. Tokie bandymai paprastai orientuoti į realioms kovos sąlygoms artimas situacijas, kai vienu metu būtina manevruoti, stebėti aplinką ir valdyti ginkluotę.

    Mokymų metu daug dėmesio skirta įgulos narių tarpusavio sąveikai ir procedūroms, kurios lemia išgyvenamumą apšaudymo metu. Praktika poligone leidžia įvertinti ne tik technikos charakteristikas, bet ir tai, kaip greitai įgula geba aptikti taikinius, perduoti informaciją bei priimti sprendimus.

    Kuo išsiskiria BTR-4E konstrukcija

    BTR-4E yra 8×8 formulės šarvuotasis transporterinis automobilis, sukurtas Ukrainoje, siekiant atsisakyti dalies senesnių posovietinių sprendimų. Vienas svarbiausių bruožų yra trijų skyrių vidaus išdėstymas: priekyje įrengtos vairuotojo ir vado vietos, per vidurį sumontuotas variklis, o gale yra desanto skyrius.

    Toks sprendimas leidžia įrengti vidinį praėjimą tarp valdymo ir desanto skyrių, todėl kariams nereikia išlipti į išorę, kad persigrupuotų ar persikeltų transporto priemonės viduje. Gale telpa iki 7 karių, o išlipimas vyksta per dvivėres galines duris.

    Ginkluotė, valdymas ir stebėjimas

    BTR-4E gali būti komplektuojamas skirtingais koviniais moduliais, o vienas dažniausiai minimas sprendimas yra nuotoliniu būdu valdomas modulis BM-7 „Parus“. Jame gali būti naudojama 30 milimetrų automatinė patranka, 30 milimetrų automatinis granatsvaidis ir 7,62 milimetro kulkosvaidis, taip pat numatoma galimybė integruoti prieštankines valdomas raketas.

    Nuotolinis ginkluotės valdymas leidžia operatoriui dirbti korpuso viduje, o ne bokštelyje ar šalia ginklo, todėl padidėja įgulos apsauga. Taip pat pabrėžiama vado galimybė naudotis nepriklausoma panoramine stebėjimo sistema ir perduoti taikinių nurodymus ginkluotės operatoriui, atskiriant stebėjimo ir šaudymo užduotis.

    Mobilumas, amfibinės savybės ir apsauga

    Skelbiama, kad keliuose BTR-4E gali pasiekti iki 110 kilometrų per valandą greitį, o bekelėje apie 60 kilometrų per valandą. Degalų sąnaudos nurodomos apie 100 litrų dyzelino 100 kilometrų važiuojant keliais, o sudėtingomis sąlygomis gali didėti iki maždaug 150 litrų 100 kilometrų.

    Deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas siekia apie 690 kilometrų. Transporteris išlaiko ir amfibines savybes: judėjimą vandenyje užtikrina du vandens sraigtai korpuso gale, o greitis vandenyje gali siekti apie 10 kilometrų per valandą.

    Šarvų apsaugos lygis siejamas su specialiai grūdinto plieno korpusu: priekinė dalis, remiantis Ukrainos gynybos institucijų skelbiamais duomenimis, gali apsaugoti nuo 14,5 milimetro šaudmenų, o šonai nuo 12,7 milimetro kalibro ugnies. Taip pat numatyta galimybė montuoti papildomas šarvų plokštes ir grotelines apsaugas, kurios ypač aktualios šiuolaikiniame mūšio lauke.

    BTR-4E „Bucefalas“ jau yra dalies Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų naudojamas ir pasitelkiamas kovinėse operacijose prieš Rusiją. Vis dėlto platesnis tokios technikos diegimas paprastai reikalauja laiko, logistikos ir nuoseklių bandymų, kad įgulos pasiektų reikiamą parengtį ir išnaudotų platformos galimybes realiomis sąlygomis.

  • Lenkija meta rekordinius milijardus: kodėl Varšuva kuria didžiausią Europoje sausumos armiją

    Lenkija meta rekordinius milijardus: kodėl Varšuva kuria didžiausią Europoje sausumos armiją

    Tarptautinė žiniasklaida pastaraisiais mėnesiais vis dažniau Lenkiją vadina sparčiausiai Europoje kariuomenę plečiančia valstybe. „Reuters“ atkreipia dėmesį, kad Varšuva pereina į naują etapą: ne tik perka ginkluotę dideliais mastais, bet ir kryptingai kelia gamybą į pačią Lenkiją bei regioną.

    Agentūros vertinimu, Lenkija siekia turėti didžiausią sausumos kariuomenę Europoje pagal karių skaičių. Skelbiama, kad Lenkijos ginkluotosiose pajėgose jau yra daugiau kaip 220 000 karių, o gynybai numatyta apie 53 mlrd. eurų, tai yra 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Toks finansavimo lygis išskirtinis Europos Sąjungoje ir atitinka bendrą NATO kryptį didinti gynybos pasirengimą, ypač po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios. Lenkija taip pat viešai deklaruoja tikslą artėti prie penkių proc. bendrojo vidaus produkto ribos iki 2035 metais, kurią svarsto dalis sąjungininkų.

    Pinigai keliauja į vietinę gamybą

    Keičiasi ir tai, kaip leidžiami gynybos biudžetai: didesnė dalis užsakymų nukreipiama vietos pramonei arba įmonėms, kurios gamybą kuria Lenkijoje. „Reuters“ nurodo, kad išlaidos pirkiniams iš vietinių tiekėjų bei regioninių partnerių nuo 2022 metų išaugo beveik keturis kartus.

    Vienas pagrindinių šio posūkio argumentų – tiekimo grandinių atsparumas. Patirtis Ukrainoje parodė, kad intensyvaus karo sąlygomis amunicijos atsargos gali sekti per kelis mėnesius, o tolimi tiekėjai ne visada pajėgia greitai didinti gamybos apimčių.

    „Jei nori parduoti Lenkijoje, turi čia investuoti, perduoti technologijas ir įgyvendinti bendrus projektus. Kuo daugiau gamyklų ir kompetencijų turime savo pusėje, tuo stipresnė mūsų gynyba“, – sakė valstybės turto viceministras Konradas Gołota.

    Partnerystės Europoje ir pirkimai JAV

    Lenkijos gynybos politika derina du tikslus: išlaikyti prieigą prie pažangiausios įrangos ir tuo pat metu užsitikrinti masinę gamybą arčiau namų. Todėl Varšuva toliau perka tokias sistemas kaip „Patriot“, „Abrams“ ir „F-35“, tačiau amuniciją, bepiločius ir kitą greitai suvartojamą įrangą siekia gaminti Lenkijoje ar kaimynystėje.

    Agentūra primena ir konkrečius regioninius sandorius: Čekijos CSG su Lenkijos Ginkluotės grupe pasirašė sutartis, kurių vertė viršija 250 mln. eurų, dėl 155 mm sviedinių komponentų ir kovos mašinų įrangos. Taip pat pranešama apie planus plėsti artilerijos amunicijos gamybą, o Vokietijos „Rheinmetall“ yra paskelbusi apie ketinimus kurti pilno profilio pajėgumus ir aptarnavimo centrą Lenkijoje.

    Ekspertai pažymi, kad ilgą laiką prioritetas buvo JAV tiekimas dėl NATO suderinamumo, tačiau dabar papildomai stiprinamas atsparumas globaliems sukrėtimams. Lenkija taip pat svarsto platesnį bendradarbiavimą su regiono partneriais, siekdama, kad kritiškai svarbios amunicijos ir atsarginių dalių srautas būtų užtikrintas bet kokiomis sąlygomis.

    Kodėl tai svarbu visai Europai

    „Reuters“ šiuos pokyčius vadina ženklu, kad Europoje keičiasi požiūris į gynybos pramonę: vien įsigyti techniką neužtenka, reikia pajėgumų ją prižiūrėti, remontuoti ir nuolat papildyti atsargas. Karas Ukrainoje atskleidė, kad Vakarų šalių gamybiniai pajėgumai ne visada atitinka realaus konflikto tempo reikalavimus.

    Lenkija, turinti ilgą sieną su Ukraina ir vertinanti Rusiją kaip esminę grėsmę, reaguoja ypač greitai. Pirmiausia buvo akcentuojami greiti pirkimai, o dabar vis labiau matoma strategija kurti gamybinį užnugarį, kuris leistų ilgiau išlaikyti kariuomenę pasirengusią ir mažiau priklausomą nuo išorinių tiekėjų.

  • Gaisras Lenkijos dronų gamykloje: prokuratūra įtaria tyčinį padegimą, sureagavo ir NATO

    Lenkijoje kilęs gaisras dronų komponentus gaminančiame „Grupa WB“ padalinyje Skaržysko-Kamienoje, prokuratūros teigimu, greičiausiai buvo sukeltas tyčia. Tyrėjai nurodo, kad po įvykio surinkti duomenys leidžia įtarti sąmoningą padegimą, o incidentas vertinamas kaip galimas sabotažas.

    Apie gaisrą viešai kalbėję šalies vadovai pabrėžė, kad per pastarąsias dienas fiksuoti bent du panašūs incidentai skirtinguose objektuose. Vienas jų – Skaržysko-Kamienos gamykloje, kitas – Liubline esančioje gamybinėje ir sandėliavimo halėje, kur gaminami elementai skraidantiems objektams.

    „Kalbant apie gaisrus dviejuose objektuose – Liubline ir Skaržysko-Kamienoje – Skaržysko-Kamienos atveju nekyla jokių abejonių, kad tai buvo tyčinis padegimas, tai yra sabotažo aktas“, – sakė Lenkijos premjeras.

    „Grupa WB“ yra vienas svarbiausių privačių Lenkijos gynybos pramonės žaidėjų, siejamas su bepilotėmis sistemomis ir jų komponentais. Bendrovė pranešė, kad gaisras buvo nedidelis, o jį pavyko greitai užgesinti, todėl didesnės žalos gamybai esą išvengta.

    Pasak bendrovės atstovų, gaisrą naktį užfiksavo stebėjimo sistema. Dar iki atvykstant ugniagesiams, vienas darbuotojų pradėjo gesinimo darbus, o atvykus tarnyboms situacija buvo galutinai suvaldyta.

    Prokuratūros atstovas Przemysławas Nowakas viešai patvirtino, kad surinkti įrodymai rodo tyčinį padegimą. Tuo pat metu teisėsauga tęsia tyrimą ir tikslina, kaip galėjo būti sukeltas gaisras, ar buvo naudotos padegimo priemonės ir ar egzistuoja ryšys su kitais pastarojo meto incidentais.

    Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministras Marcinas Kierwińskis teigė, kad padegimo versija yra itin reali. Jo vertinimu, tyrėjai jau turi duomenų, kurie gali reikšmingai pakeisti įvykio vertinimą ir padėti nustatyti atsakingus asmenis.

    „Su labai didele tikimybe galime pasakyti, kad taip – susidūrėme su padegimu“, – sakė Marcinas Kierwińskis.

    Į situaciją sureagavo ir NATO, platesniame kontekste primindama apie išaugusį hibridinių veiksmų mastą Europoje. Aljanso pozicija – stebėti rizikas ir stiprinti atsparumą, nors šiuo metu tiesioginės karinės atakos grėsmė, NATO vertinimu, nėra fiksuojama.

    „NATO išlieka budri ir pasirengusi įvairioms grėsmėms. Šiuo metu nematome tiesioginės atakos grėsmės“, – teigiama NATO komentare.

    Pastaraisiais metais Europos šalys vis dažniau kalba apie kritinės infrastruktūros ir su gynyba susijusių įmonių saugumo stiprinimą, ypač didėjant bepilotes sistemas kuriančio sektoriaus reikšmei. Tyrimas Lenkijoje turėtų atsakyti, ar šis atvejis tėra pavienis nusikaltimas, ar platesnių hibridinių veiksmų dalis.

  • „Grupa WB“ jau po kelių dienų atskleis „Gladius 2“: kuo išsiskiria 300 km reaktyvinis dronas

    „Grupa WB“ jau po kelių dienų atskleis „Gladius 2“: kuo išsiskiria 300 km reaktyvinis dronas

    Pirmasis Lenkijos serijinis reaktyvinis dronas

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Grupa WB“ pranešė netrukus viešai pristatysianti smogiamąjį droną „Gladius 2“. Įmonė jį vadina pirmuoju Lenkijoje serijinei gamybai ruošiamu reaktyviniu bepiločiu, kuris turėtų tapti nuolatine Lenkijos kariuomenės įrangos dalimi.

    Pasak gamintojo, naujasis aparatas kuriamas taip, kad galėtų varžytis su panašios paskirties platformomis, kurios pastaraisiais metais plačiai naudojamos kare Ukrainoje. Tokių sistemų paklausa NATO šalyse sparčiai auga dėl didėjančio dėmesio tolimojo nuotolio smūgiams ir taikinių paieškai realiuoju laiku.

    Kur ir kada bus parodytas „Gladius 2“

    „Grupa WB“ teigia, kad „Gladius 2“ pirmą kartą bus demonstruojamas tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose, kuri vyks rugsėjo 8–11 dienomis. Bendrovės vadovas Piotras Wojciechowskis patvirtino, kad stende ketinama rodyti realų egzempliorių.

    Gamintojas taip pat skelbia, kad kelių aparatų skrydžio bandymai yra pažengę, todėl viešas pristatymas turėtų būti ne vien maketo ar vizualizacijų demonstracija. Tokia praktika gynybos sektoriuje laikoma svarbiu signalu apie projekto brandą ir pasirengimą gamybai.

    Kuo išskirtinis 300 km nuotolis

    Skelbiama, kad „Gladius 2“ nuotolis sieks iki 300 kilometrų. Tai reikšmingas šuolis, palyginti su ankstesniais „Gladius“ sistemos efektoriais, kurių deklaruojamas veikimo atstumas siejamas maždaug su 100 kilometrų klase.

    Kariniai analitikai tokį nuotolį sieja su platesniu taikinių spektru: nuo taktinio lygmens užduočių iki operacinio gylio smūgių, kai galima atakuoti aukštos vertės objektus toli už fronto linijos. Tokios galimybės ypač aktualios aplinkoje, kurioje veikia tanki oro gynyba ir elektroninio karo priemonės.

    Mažesnė aptikimo tikimybė ir „Topaz“ integracija

    Pagal viešai atskleistą informaciją, aparatas turi su mažesniu aptikimu siejamų sprendimų: įvardijama sumažinta radarų ir šiluminė signatūra. Konstrukcija apibūdinama kaip artima skraidančiam sparnui, o oro įsiurbimo anga numatyta viršutinėje priekinėje fiuzeliažo dalyje.

    „Grupa WB“ nurodo, kad „Gladius 2“ bus integruotas į „Gladius“ žvalgybos ir smūgio architektūrą bei sąveikaus su kovos valdymo sistema „Topaz“. Tokia integracija svarbi tam, kad žvalgybos duomenys, taikinių paskirstymas ir smūgio vykdymas vyktų vienoje grandinėje, trumpinant laiką nuo aptikimo iki smūgio.

    „Norime parodoje parodyti realų aparatą, o skrydžio bandymai jau yra pažengę“, – sakė Piotras Wojciechowskis.

    Projektas siejamas su ankstesniais „Gladius“ sistemos vystymo etapais, kurie Lenkijoje buvo pradėti pagal 2022 metais pasirašytą vystymo sutartį. Gamintojas pabrėžia suderinamumą su jau naudojamomis paleidimo priemonėmis, kas teoriškai leistų greičiau diegti naują efektorių esamuose vienetuose.

    Gynybos rinkoje tokios klasės reaktyviniai dronai vertinami kaip priemonė didinti atgrasymo potencialą ir plėsti smūgio gylį, kartu mažinant pilotuojamos aviacijos rizikas. Vis dėlto realus jų efektyvumas priklauso nuo gamybos masto, atsparumo elektroniniam karui ir to, kaip greitai bus suformuotos atsargų bei aptarnavimo grandinės.

  • Kanada mažina priklausomybę nuo JAV ginklų: nauji kontraktai Europoje gali atverti kelią ir Lenkijai

    Kanada, ilgą laiką daugumą karinės įrangos pirkusi iš JAV, pradeda ryškiau persiorientuoti į alternatyvius tiekėjus Europoje ir Indijos–Ramiojo vandenyno regione. Otavą tokiam žingsniui stumia įtempti prekybiniai santykiai su Vašingtonu ir politinis jautrumas, susijęs su užsakymų skyrimu JAV bendrovėms.

    Kanados valstybės sekretorius, atsakingas už karinius pirkimus, Stephenas Fuhr viešai pripažino, kad dabartinėmis aplinkybėmis kanadiečiams būtų sunku priimti sprendimus, kai nauja kariuomenės technika vėl masiškai užsakoma iš JAV. Pasak jo, valdžia siekia kuo greičiau pakeisti pirkimų kryptį, kad ateityje šalis nebūtų tokioje pažeidžiamoje padėtyje.

    „Turime ieškoti naujų galimybių ir kuo greičiau keisti kryptį, kad ateityje neatsidurtume tokioje pačioje situacijoje“, – sakė Stephenas Fuhr.

    Otava nori mažinti rizikas

    Kanadoje vis dažniau akcentuojama, kad vieno tiekėjo dominavimas gynybos pirkimuose kelia tiek politinių, tiek ekonominių rizikų. Viešojoje erdvėje skambėjo vertinimai, jog šiuo metu daugiau nei 70 centų iš kiekvieno dolerio, skiriamo ginkluotei, atitenka JAV tiekėjams, todėl Otava ieško būdų didinti vietos pramonės dalį.

    Kanados Vyriausybė yra paskelbusi kryptį, kad per artimiausią dešimtmetį didžioji dalis kariuomenės užsakymų turėtų tekti Kanados įmonėms, o tarptautiniai projektai labiau remtųsi partnerystėmis su Europa ir Indijos–Ramiojo vandenyno regionu. Ši strategija pristatoma kaip gynybos stiprinimo ir ekonomikos augimo priemonė, skatinanti technologijų plėtrą bei darbo vietų kūrimą.

    SAFE ir galimybė Lenkijai

    Papildomu impulsu bendradarbiavimui su Europa tapo Kanados įsitraukimas į Europos Sąjungos gynybos iniciatyvas. Kanada yra vienintelė ne Europos valstybė, įtraukta į su Europos Sąjunga siejamą gynybos finansavimo ir bendrų pirkimų kryptį SAFE, o tai praktiškai atveria daugiau kelių bendriems projektams su Europos pramone.

    Viešai skelbta, kad pagal SAFE jau pasirašyta pirmoji Kanados sutartis, susijusi su ryšio sistemomis, o vienas partnerių šiame projekte yra Lenkijos įmonė „Enamor International“. Tai sustiprina signalą, kad Kanados perorientavimas gali tapti apčiuopiama galimybe ir Lenkijos gynybos sektoriui.

    Ką rodo konkretūs sprendimai

    Kanada savo pirkimų diversifikavimą rodo ir kitais sprendimais: pastaruoju metu ji pasirinko Vokietijos gamintoją kaip būsimą povandeninių laivų tiekėją, taip pat įsitraukė kaip stebėtoja į tarptautinę naujos kartos naikintuvo programą, kurią vysto Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija. Tuo pat metu Kanadoje aptariami ir naikintuvų programos scenarijai, vertinant tiek tiekimo grandinių, tiek politinių rizikų aspektus.

    Rudenį Kanada turėtų būti pagrindinė šalis tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose, kur planuojamas platus Kanados įmonių ir delegacijos dalyvavimas. Tokie renginiai dažnai tampa vieta, kur ne tik demonstruojama technika, bet ir pasirašomi nauji memorandumai bei susitarimai, todėl dėmesys galimiems Kanados sandoriams su Europos partneriais, įskaitant Lenkiją, gali tik augti.

  • Istorinės Lenkijos gamyklos ruošiasi gamybai kariuomenei: kuo jų pranašumas ir ką planuoja daryti

    Istorinės Lenkijos pramonės įmonės „Andoria“ ir Huta Małapanew ruošiasi naujai krypčiai – gynybos sektoriui skirtai gamybai. Pagal planą jos būtų įtrauktos į Lenkijos metalurgijos grupę, o modernizavimo finansavimą ir projektų koordinavimą žada užtikrinti „Virtus“ grupė.

    Šis žingsnis siejamas su išaugusiu karinių pajėgumų poreikiu Europoje ir bandymu didinti vietinę gamybą, kad kritinės tiekimo grandinės būtų mažiau priklausomos nuo importo. Kalbama ne apie vieną produktą, o apie platų spektrą – nuo liejinių kovinėms mašinoms iki aviacinių bombų korpusų ar 155 mm sviedinių korpusų.

    Huta Małapanew: ką gali duoti

    Huta Małapanew pristatoma kaip seniausiai veikianti Lenkijos plieno pramonės įmonė, kurios ištakos siekia 1754 metus. Anksčiau ji jau buvo dirbusi su karine gamyba, o šiandien yra specializuota liejykla, gaminanti plieno ir ketaus liejinius.

    Įmonė iki šiol tiekia komponentus geležinkeliui ir ratinėms transporto priemonėms, pavyzdžiui, važiuoklės ar pakabos elementus. Tačiau pabrėžiama, kad dalis pajėgumų nėra pilnai išnaudojama, todėl atsiranda erdvės perorientuoti gamybą į gynybos užsakymus.

    Vienas ambicingesnių scenarijų – aviacinių bombų korpusų liejimas, kurį projekto atstovai mato kaip potencialiai standartizuotą eksporto produktą. Tokį argumentą stiprina ir tai, kad Europoje specializuotų gamintojų skaičius yra ribotas, o naujų pajėgumų kūrimą stabdo leidimų, aplinkosaugos ir energijos infrastruktūros reikalavimai.

    „Mūsų pranašumas yra gebėjimas paruošti tinkamus lydinius, atlikti liejimą, terminį apdorojimą ir plonasienių liejinių mechaninį apdirbimą“, – sakė „Virtus“ grupės viceprezidentas Andrzejus Kensbokas.

    Jo teigimu, tokiai gamybai reikalinga ir įranga, ir technologinė patirtis, o didžiausia vertė ta, kad dalis infrastruktūros jau yra vietoje. Tai gali sutrumpinti kelią nuo plano iki realios produkcijos, palyginti su naujų gamyklų statyba nuo nulio.

    „Andoria“: nuo variklių prie gynybos liejinių

    Andrychovo „Andoria“ ilgą laiką buvo siejama su dyzelinių variklių gamyba, tačiau ši veikla jau nutraukta. Vis dėlto įmonėje liko aukšto lygio liejybos kompetencijos, o dabar akcentuojami ketaus gaminiai ir darbas su technologiškai reikliais klientais.

    Planuojama kryptis – izotermiškai grūdinto sferoidinio ketaus technologija, dažnai žinoma kaip ADI. Tokia medžiaga vertinama dėl atsparumo ir mechaninių savybių, o praktinis pritaikymas gynyboje galėtų apimti raketų ar 155 mm sviedinių korpusų gamybą.

    Tiesa, ši kryptis reikalaus papildomų investicijų į įrangą, kuri leistų stabiliai pasiekti ADI parametrus. Projekto atstovai pabrėžia, kad pati technologija nėra nežinoma, tačiau tikslas būtų gaminti didesnių gabaritų detales nei įprasta kitose gamyklose.

    Finansavimas, sertifikavimas ir realizacija

    „Virtus“ grupė savo vaidmenį apibrėžia kaip finansavimo ir projektų parengimo organizatorę, įskaitant modernizavimo išlaidas ir apyvartinio kapitalo poreikius. Konkrečių investicijų sumų kol kas neatskleidžiama, nes projektai dar vertinami, o galutiniai sprendimai priklausys nuo technologinių ir komercinių derybų.

    Kartu minima ir „Niewiadów“ Lenkijos karinės grupės kryptis – amunicijos gamyba ir surinkimas, kuris gynybos pramonėje paprastai reiškia ilgesnį pasirengimą dėl sertifikavimo ir kokybės kontrolės reikalavimų. Teigiama, kad dalį parengiamųjų darbų įmonė jau yra pažengusi, o tai gali atverti kelią tiek komponentų, tiek gatavos produkcijos realizacijai.

    Planuose numatomas lankstus modelis: dalis produkcijos galėtų būti eksportuojama kaip komponentai, o dalis panaudojama vidaus grandinėje, jei amunicijos gamyba bus išplėsta. Galutinis scenarijus priklausys nuo paklausos, gamybinių pajėgumų pritaikymo ir to, kaip greitai pavyks suderinti technologinius standartus su gynybos sektoriaus reikalavimais.

  • Švedai per mažiau nei metus sukūrė 3D spausdintą variklį: kas slypi už Projekto Otto?

    Švedai per mažiau nei metus sukūrė 3D spausdintą variklį: kas slypi už Projekto Otto?

    Švedija spartina gynybos pramonės inovacijas: pagal Švedijos gynybos ministerijos inicijuotą Projektą Otto per trumpesnį nei metų laiką buvo sukurta ne tik mažo dydžio reaktyvinė jėgainė, bet ir bandomoji platforma. Programos tikslas – paspartinti tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgumų vystymą, o demonstratorius viešai pristatytas aviacijos renginyje Malmen bazėje Linkiopinge.

    Projektas oficialiai startavo 2025 metų lapkritį kaip 18 mėnesių iniciatyva, kurios vertė siekia apie 13 milijonų eurų. Tokia suma gynybos sektoriuje nėra rekordas, tačiau išskirtinis yra tempas: greitas prototipo parengimas rodo, kad Švedija prioritetą teikia ne ilgiems ciklams, o spartiems bandymams ir vėlesnei gamybos plėtrai.

    UAV ar sparnuotoji raketa?

    Skelbiama, kad platforma turėtų galėti gabenti iki 300 kilogramų naudingosios apkrovos maždaug 600 kilometrų atstumu arba 100 kilogramų – iki 1 000 kilometrų. Nors ji įvardijama kaip UAV demonstratorius, tokie parametrai priartina ją prie vienkartinių smogiamųjų sistemų ar sparnuotųjų raketų koncepcijos, kur pagrindinis kriterijus yra nuotolis ir kaina.

    Pirmasis skrydis planuojamas ne vėliau kaip 2027 metų pradžioje. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas patikimumo bandymams, variklio resurso patikrai, navigacijos ir valdymo sistemų integracijai bei gamybos paruošimui.

    3D spausdinimas keičia gamybos logiką

    Vienas svarbiausių Projekto Otto elementų – variklio gamyboje plačiai pritaikytos adityviosios technologijos, kitaip tariant, 3D spausdinimas. Tokia gamyba leidžia sumažinti detalių skaičių, sutrumpinti surinkimo laiką ir paprasčiau kartoti konstrukciją serijiniu būdu, ypač kai reikalingi maži, palyginti nebrangūs varikliai.

    Gynybos sektoriuje tai reikšminga ir dėl tiekimo grandinių: mažiau atskirų komponentų reiškia mažiau silpnų vietų, o greitesnė gamyba suteikia pranašumą, kai reikia greitai didinti pajėgumus. Pastaraisiais metais panašios krypties sprendimai vis plačiau taikomi aviacijoje, nes 3D spausdinimas leidžia gaminti sudėtingas formas, kurių įprastais būdais pagaminti brangu arba lėta.

    ITAR-free reikšmė ir kontekstas Ukrainai

    Dar viena detalė, kuri akcentuojama projekte, yra vadinamoji ITAR-free koncepcija: variklis ir susiję sprendimai kuriami be JAV kilmės komponentų ar technologijų, kurioms taikomi eksporto ribojimai. Tai gali palengvinti tiek eksporto procesus, tiek bendrą pramoninį bendradarbiavimą su partneriais, kai siekiama išvengti papildomų licencijavimo barjerų.

    Toks aspektas aktualus ir Ukrainos kontekste, nes šalies tolimojo nuotolio smogiamųjų priemonių plėtrą dažnai riboja ne tik elektronika, bet ir prieinamų, tinkamų mažų turbojet variklių pasiūla. Jei Projektas Otto pereis iš demonstratoriaus stadijos į gamybą, Švedijos sprendimai teoriškai galėtų tapti platesnio pramoninio bendradarbiavimo dalimi.

    Kol kas tai išlieka technologinė demonstracija, o galutinis pritaikymas priklausys nuo bandymų rezultatų, kainos ir strateginių poreikių. Vis dėlto Projektas Otto signalizuoja apie aiškią tendenciją: gynybos pramonėje vis dažniau laimi tie, kurie sugeba greitai kurti, testuoti ir gaminti, o 3D spausdinimas tampa vienu iš būdų tą tempą pasiekti.

  • Lenkai pagamino, o Filipinai susižėrė rekordą: „Black Hawk“ skaičius stebina pasaulį

    Lenkai pagamino, o Filipinai susižėrė rekordą: „Black Hawk“ skaičius stebina pasaulį

    Filipinų oro pajėgos pranešė perėmusios paskutinę S-70i „Black Hawk“ sraigtasparnių partiją, pagamintą Lenkijoje, Mielce veikiančioje gamykloje. Perduotos paskutinės septynios mašinos užbaigė 32 vienetų kontraktą, o Filipinai tapo didžiausiu šios versijos naudotoju pasaulyje.

    Bendradarbiavimas prasidėjo 2019 metais, kai buvo pasirašyta pirmoji sutartis dėl 16 sraigtasparnių. 2020–2021 metais pristatytos mašinos greitai tapo itin reikalingos ne tik karinėms užduotims, bet ir gelbėjimo operacijoms po stichinių nelaimių, įskaitant taifūnų sukeltus padarinius.

    Filipinų oro pajėgų flotilę pakoregavo ir netektis: vienas sraigtasparnis sudužo 2021 metais naktinių mokymų metu. Dėl to po pirmųjų pristatymų tarnyboje liko 15 vienetų, tačiau vėlesnės tiekimo partijos leido skaičių reikšmingai padidinti.

    Antrasis kontraktas, kurio vertė siekė apie 575 milijonus eurų, buvo didžiausias vienkartinis užsakymas Mielco gamyklai nuo S-70i gamybos pradžios 2009 metais. Iš viso Mielce pagamintų ir Filipinams pristatytų S-70i skaičius pasiekė 48, o po avarijos eksploatuojama flotilė sudaro 47 sraigtasparnius.

    Kam Filipinams tokia gausi flotilė?

    Kariuomenės atstovai akcentuoja, kad archipelagui, sudarytam iš tūkstančių salų, sraigtasparnių skaičius turi tiesioginę praktinę reikšmę. Didesnė flotilė leidžia išskaidyti pajėgumus po skirtingus regionus ir vienu metu vykdyti kelias operacijas, kai stichinės nelaimės smogia skirtingose šalies vietose.

    Nauji S-70i taip pat papildo senesnius UH-1H „Huey“, kurie daug metų buvo vienas pagrindinių Filipinų sraigtasparnių parkų ramsčių. Toks derinys leidžia palaipsniui atnaujinti aviacijos techniką, išlaikant pajėgumus kasdienėms užduotims ir ekstremalioms situacijoms.

    Eksportas ir gamybos rekordai

    Gamyklos vadovybė užsakymo užbaigimą įvardijo kaip svarbų partnerystės etapą ir pasitikėjimo ženklą. Pabrėžiama, kad Lenkijoje suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti sraigtasparniai Filipinuose bus naudojami gynybos užduotims, humanitarinėms misijoms ir reagavimui į katastrofas.

    Mielce pagaminti S-70i tapo Filipinų daugiafunkcės sraigtasparnių flotilės pagrindu, o gamyklai tai reiškia ir reikšmingą eksporto rezultatą. Gamybos apimtys bei tokio masto užsakymas stiprina Mielco, kaip vieno svarbiausių S-70i gamybos centrų, poziciją tarptautinėje rinkoje.

  • Lenkija tvarkys valstybės įmonių portfelį: stiprins PGZ, akcijų neparduos, tikisi didesnių dividendų

    Lenkijos vyriausybė planuoja pertvarkyti valstybės valdomų bendrovių portfelį taip, kad įmonės dažniau veiktų kaip viena sistema ir generuotų daugiau sinergijos. Apie tai viešai pranešė valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas, pristatydamas artimiausių metų kryptį.

    Pagrindinis akcentas bus konsolidacija: numatoma, kad dalį valstybės įmonių perims kitos valstybės valdomos bendrovės. Pasak ministro, tokie sprendimai būtų priimami ne vienkartinei finansinei naudai, o strateginiams tikslams įgyvendinti ir efektyvumui didinti.

    Kartu pabrėžta, kad akcijų pardavimo planų nėra. Tai reiškia, jog valdžia renkasi ne privatizavimo kelią, o vidinį portfelio pergrupavimą, kuriuo siekiama sutelkti kompetencijas, sumažinti dubliavimąsi ir aiškiau paskirstyti atsakomybes sektoriuose.

    PGZ numatomas didesnis vaidmuo

    Atskiras dėmesys skirtas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) stiprinimui. Ministerija nurodo, kad bus siekiama sutvarkyti PGZ akcininkų struktūrą taip, kad joje liktų įmonės, kurios realiai kurtų grupės vertę ir stiprintų patikimumą.

    Toks žingsnis atitinka platesnę Europos tendenciją, kai dėl saugumo situacijos ir gynybos finansavimo augimo valstybės peržiūri gynybos pramonės grandines. Paprastai tai reiškia daugiau koordinacijos, greitesnį gamybos pajėgumų didinimą, aiškesnį užsakymų planavimą ir didesnį dėmesį tiekimo saugumui.

    Dividendų lūkesčiai ir biudžeto logika

    Ministras taip pat teigė, kad valstybė tikisi didesnių dividendų iš valstybės įmonių artimiausiu laikotarpiu, o 2027 metais – reikšmingesnių įplaukų. Tokios pajamos dažnai vertinamos kaip vienas iš būdų stabilizuoti biudžetą, ypač kai kartu didėja išlaidos strateginiams prioritetams.

    Vis dėlto dividendų augimas paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: įmonių pelningumo, investicinių planų ir to, kiek pelno paliekama plėtrai. Todėl portfelio konsolidacija dažniausiai siejama ir su siekiu sukurti didesnius, finansiškai atsparesnius subjektus, kurie gali ir investuoti, ir mokėti dividendus.

  • Iš Lenkijos gaminti S-70i Black Hawk pasiekė Filipinus: užbaigtas rekordinis 32 sraigtasparnių užsakymas

    Filipinų oro pajėgos priėmė paskutinę septynių S-70i Black Hawk sraigtasparnių partiją, pagamintą PZL Mielec gamykloje Lenkijoje. Taip užbaigtas 2022 metais pasirašytas kontraktas, po kurio Filipinai tapo didžiausiu šio modelio naudotoju pasaulyje.

    Apie perdavimą viešai skelbta per ceremoniją Villamor oro bazėje, o Filipinų kariuomenės atstovai pabrėžė, kad išaugęs parkas leis operatyviau reaguoti į krizes visoje šalyje. Archipelaginė geografija reiškia, kad oro transportas ir paieškos bei gelbėjimo pajėgumai tampa kritiškai svarbūs tiek gynybai, tiek civilinei saugai.

    Kam skirti „Black Hawk“?

    Filipinų oro pajėgoms šie sraigtasparniai reikalingi ne vien karinėms užduotims. Jie naudojami karių ir krovinių pervežimui, medicininei evakuacijai, paieškos ir gelbėjimo operacijoms, taip pat pagalbai po taifūnų, potvynių ar nuošliaužų, kai kelių infrastruktūra būna sutrikusi.

    „Atsižvelgiant į tai, kad mūsų šalis yra archipelagas, naujas parkas leis vykdyti lygiagrečias humanitarines ir gelbėjimo operacijas net tada, kai stichijos vienu metu paveiks skirtingas teritorijas“, – sakė Filipinų karinių oro pajėgų atstovas.

    Didžiausias PZL Mielec užsakymas

    PZL Mielec nurodo, kad tai – didžiausias vienkartinis S-70i Black Hawk užsakymas nuo šio modelio gamybos pradžios 2009 metais. Įmonės vertinimu, užsakymo užbaigimas patvirtina gamybos pajėgumus ir gebėjimą laiku tiekti sraigtasparnius, paruoštus operacinei tarnybai.

    2022 metais sudaryto kontrakto vertė siekė apie 553 000 000 eurų. Tiekimai vyko etapais: pirmosios mašinos perduotos 2024 metais, kita partija – 2025 metais, dar dalis – 2026 metų pradžioje, o dabar pristatyta paskutinė septynių vienetų siunta užbaigė visą programą.

    Filipinams tai ne pirmasis toks sandoris su PZL Mielec: ankstesnio laikotarpio sutartys lėmė, kad bendrai šaliai pristatyta 48 S-70i Black Hawk. Vis dėlto eksploatuojamų sraigtasparnių skaičius yra mažesnis, nes viena mašina sudužo 2021 metais per mokomąjį skrydį.

    Naujas parkas papildo senesnes platformas, tarp jų ir UH-1H Huey tipo sraigtasparnius, kurie regione tebenaudojami dėl paprastos eksploatacijos. Tačiau Black Hawk laikomi modernesne alternatyva, leidžiančia kelti greitesnio reagavimo, patikimumo ir operacinio lankstumo kartelę.