CP v2

Tag: Hormūzo sąsiauris

  • Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos trečiadienį tęsė kelių dienų kilimą, rinkoms vertinant mažėjančias viltis dėl greitos karo su Iranu pabaigos ir galimų tiekimo sutrikimų Persijos įlankoje. Didžiausią įtampą kelia rizika, kad sutriks naftos srautai per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pakilo iki maždaug 105 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ – iki maždaug 95 eurų už barelį. Kainų šuolį palaiko ir tai, kad rinkoje daugėja apsidraudimo sandorių, o prekybininkai į skaičiavimus įtraukia didesnę geopolitinę rizikos premiją.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle pareiškė, kad Teheranas „turėtų greitai susiprasti“, ir apkaltino Irano vadovybę nesugebant priimti sprendimų. Rinkos tai interpretuoja kaip signalą, jog Vašingtonas gali griežtinti spaudimą Iranui, įskaitant priemones, ribojančias laivybą ir naftos eksportą.

    „Kuo ilgiau išlieka neapibrėžtumas dėl Hormūzo sąsiaurio, tuo didesnė tikimybė, kad naftos kainose išsilaikys padidėjusi rizikos premija“, – sako rinkos analitikai, vertindami pastarųjų dienų kainų judėjimą.

    Situaciją papildomai komplikuoja Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas pasitraukti iš OPEC, kuris rinkoje sukėlė klausimų dėl kartelio įtakos ateityje. Tačiau artimiausiu laikotarpiu dauguma analitikų pagrindiniu kainų veiksniu vis tiek laiko ne OPEC sprendimus, o įvykių dinamiką Persijos įlankoje ir realią naftos srautų per sąsiaurį riziką.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet koks laivybos ribojimas ar atakų grėsmė paprastai greitai persiduoda į degalų kainas ir infliacijos lūkesčius. Dėl to naftos brangimas gali daryti spaudimą ir Europos ekonomikai, ypač transporto, logistikos bei pramonės sektoriams.

    Rinka artimiausiomis dienomis stebės, ar JAV imsis papildomų veiksmų, taip pat ar pasirodys signalų apie derybų atnaujinimą. Kol kas investuotojai labiau linkę tikėtis užsitęsusios įtampos, todėl didesni kainų svyravimai išlieka tikėtini.

  • Ryanair vadovas: jei aviacinio kuro kainos Europoje neslūgs, dalis oro bendrovių gali bankrutuoti

    Ryanair vadovas: jei aviacinio kuro kainos Europoje neslūgs, dalis oro bendrovių gali bankrutuoti

    Ryanair generalinis direktorius Michaelas O’Leary perspėja, kad daliai Europos oro linijų vasara gali tapti lemtinga, jei aviacinio kuro kainos išliks aukštos. Jo teigimu, ypač pažeidžiami mažesni vežėjai, turintys silpnesnius finansinius rezervus ir ribotas galimybes apsidrausti nuo kainų šuolių.

    Pasak M. O’Leary, reaktyvinių lėktuvų kuras „Jet A-1“ nuo kovo pabrango nuo maždaug 74 eurų iki apie 139 eurų už barelį. Toks šuolis smarkiai didina skrydžių savikainą prieš pat intensyviausią vasaros kelionių sezoną, kai oro bendrovės tikisi didžiausių pajamų.

    Kodėl kuras taip brangsta

    Kuro kainų šuolį Europoje kursto sutrikęs naftos tiekimas po įtampos Persijos įlankoje ir uždaryto Hormūzo sąsiaurio, kuriuo įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Kai tiekimas susiaurėja, rinkoje greitai kyla ne tik žalios naftos, bet ir perdirbtų produktų, įskaitant aviacinį kurą, kainos.

    Europos Komisija tuo pat metu ieško būdų, kaip mažinti platesnį energijos šoką, tačiau greitų sprendimų, kurie akimirksniu numuštų aviacinio kuro kainas, rinkoje paprastai nebūna. Net ir suvaldžius logistiką, degalų kainos į bilietų kainodarą persiduoda su kelių savaičių ar mėnesių vėlavimu.

    Kaip reaguoja oro bendrovės ir keleiviai

    Oro linijos jau imasi taupymo priemonių ir koreguoja tvarkaraščius, nes kuras daugeliui vežėjų sudaro vieną didžiausių sąnaudų eilučių. Kai kainos kyla, įmonės dažniau mažina mažiau pelningus maršrutus, rečiau skraidina tam tikromis savaitės dienomis arba didina kainas keleiviams.

    Dalį papildomų kaštų vežėjai bando perkelti į bilietų kainas ar kuro priemokas, tačiau konkurencija Europos rinkoje riboja galimybes staigiai branginti skrydžius. Dėl to didžiausia rizika kyla toms bendrovėms, kurios neturi efektyvaus sąnaudų valdymo, lėčiau užpildo lėktuvus arba yra labiau priklausomos nuo trumpųjų maršrutų.

    „Jei šią vasarą aukštos kainos išliks ilgiau, dalis mūsų konkurentų Europoje gali susidurti su rimtais finansiniais sunkumais“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Ryanair vadovas mano, kad spaudimas nesumažės, kol neatsistatys laivyba per Hormūzo sąsiaurį ir rinkoje neatsiras aiškesnis tiekimo stabilumo signalas. Keleiviams tai reiškia didesnę tikimybę matyti brangesnius bilietus, retesnius skrydžius kai kuriuose maršrutuose ir intensyvesnes oro bendrovių pastangas mažinti sąnaudas visoje grandinėje.

  • JAV ir Irano įtampa bei Hormūzo sąsiaurio trikdžiai smukdo plieno rinką: ką rodo ES duomenys

    JAV ir Irano įtampa bei sutrikęs laivybos pralaidumas Hormūzo sąsiauryje didina neapibrėžtumą žaliavų rinkose, o plieno pramonė tai pajuto itin greitai. Pasaulinė plieno gamyba pirmąjį metų ketvirtį, remiantis World Steel Association skaičiavimais, smuko 2,3 proc., o nuosmukį fiksavo dauguma regionų.

    Didžiausią įtaką bendram rezultatui turėjo Azija, kur gamyba krito 2,2 proc. Iki kovo pabaigos regione pagaminta 341,7 mln. tonų, kai visame pasaulyje – 459,2 mln. tonų, tad bet koks svyravimas čia iš karto matomas globalioje statistikoje.

    Azija: Kinija krenta, Indija auga

    Kinija, pagaminanti daugiau nei pusę pasaulio plieno, per pirmąjį ketvirtį pagamino 247,6 mln. tonų – 4,6 proc. mažiau nei prieš metus. Japonijoje, kuri tradiciškai yra tarp didžiausių gamintojų, per ketvirtį pagaminta 20,1 mln. tonų, fiksuojant 1,7 proc. mažėjimą.

    Tuo metu Indija, pagal gamybos apimtis užimanti antrą vietą pasaulyje, augino tempą: pirmąjį ketvirtį pagaminta 44,7 mln. tonų, tai yra 10,8 proc. daugiau. Pietų Korėja taip pat didino gamybą 1,8 proc., iki 15,8 mln. tonų, o į didžiausiųjų dešimtuką dažniau beldžiasi ir Vietnamas, kurio rezultatai pastaraisiais metais nuosekliai gerėja.

    Hormūzas ir Artimieji Rytai

    Artimųjų Rytų plieno gamintojams Hormūzo sąsiauris yra kritinis logistinis koridorius: per jį juda tiek importuojama geležies rūda, tiek eksportuojami regiono plieno produktai. Dėl to bet kokie suvaržymai ar rizikos premijos laivybai greitai virsta vėluojančiais tiekimais, brangesniais srautais ir mažesniais užsakymais.

    Kovo mėnesį regiono gamyba sumenko maždaug trečdaliu, o per visą ketvirtį – beveik dešimtadaliu. Dalį šio kritimo lėmė ir prastesnis Irano rezultatas: šalis, ilgą laiką buvusi didžiausia regiono gamintoja ir dažna pasaulinio dešimtuko dalyvė, šįkart iš jo pasitraukė.

    Iraną didžiausių gamintojų rikiuotėje pakeitė Vietnamas: vien kovo mėnesį jis pagamino 2,2 mln. tonų, o per ketvirtį – 6,4 mln. tonų, augdamas maždaug dešimtadaliu. Šalies pramonės politika numato ambicingą plieno sektoriaus plėtrą iki 2035 metų, todėl jos vaidmuo tiek Azijoje, tiek eksporto rinkose gali didėti.

    ES vis dar traukiasi, Vokietija rodo atšokimą

    Jungtinėse Valstijose plieno gamyba auga: kovo mėnesį didėjimas siekė 5,2 proc., o per pirmąjį ketvirtį – 5,7 proc., iki 21 mln. tonų. Visa Šiaurės Amerika per ketvirtį pagamino 27,5 mln. tonų, fiksuodama 2,3 proc. augimą, kai Pietų Amerika smuko 1,9 proc., iki 10,2 mln. tonų.

    Europos Sąjungoje situacija išlieka sudėtinga: kovą gamyba krito 4,6 proc., iki 11,4 mln. tonų, o per ketvirtį – 2,6 proc., iki 31,7 mln. tonų. Išsiskyrė Vokietija, kuri kovą padidino gamybą 7,5 proc., iki 3,3 mln. tonų, o per ketvirtį – 9 proc., iki 9,3 mln. tonų.

    Vis dėlto Vokietijos pramonės atstovai pabrėžia, kad dalis augimo susijusi su žema palyginamąja baze po itin silpnų ankstesnių metų. Vokietijos plieno federacija WV Stahl atkreipia dėmesį į importo spaudimą ir aukštas energijos kainas, kurios apsunkina konkurencingumą bei stabdo investicijų sprendimus.

    „Nepaisant gamybos augimo, plieno pramonės padėtis išlieka įtempta: perskaičiavus į metinį tempą, vis dar nesiekiame 40 mln. tonų ribos, kuri laikoma būtina normaliam pajėgumų panaudojimui“, – sakė WV Stahl vadovė Kerstin Maria Rippel.

    Pasak jos, Artimųjų Rytų įtampa svarbi ir per energijos kainų kanalą: dujų bei elektros kainų svyravimai tiesiogiai veikia energijai imlią metalurgiją. Vokietijos sektorius sieja lūkesčius su ES ir nacionalinėmis priemonėmis, kurios skatintų vidaus paklausą, viešuosius pirkimus ir aiškesnes taisykles pereinant prie mažesnės emisijos gamybos.

    Bendra kryptis kol kas išlieka nevienalytė: JAV ir dalis Azijos rodo augimą, o Europos gamintojai dar ieško tvirtesnio atsigavimo signalų. Rinkai svarbiausi artimiausių mėnesių veiksniai bus transporto saugumas pagrindiniuose maršrutuose, energijos kainų stabilumas ir importo srautų reguliavimas.

  • Kataras nepaiso LNG trikdžių: „QatarEnergy“ plečia „North Field“ ir stato CO2 gaudymo grandį

    Kataras nepaiso LNG trikdžių: „QatarEnergy“ plečia „North Field“ ir stato CO2 gaudymo grandį

    Kataras tęsia didžiausio pasaulyje dujų telkinio „North Field“ plėtrą, nors regione išliekanti įtampa pastaraisiais mėnesiais trikdė suskystintųjų gamtinių dujų (LNG) gamybą ir eksportą. Šalis siekia ilgalaikio tikslo stiprinti pozicijas pasaulinėje LNG rinkoje, kur svarbiausia tampa tiekimo patikimumas.

    JAV įsikūrusi bendrovė „Baker Hughes“ pranešė gavusi svarbų užsakymą iš „QatarEnergy“ – tiekti kritinę įrangą „North Field West“ etapui. Sutartis apima įrangą dviem LNG megagamykloms, tarp jų dujų turbinas, išcentrinius kompresorius ir integruotas energijos sistemas, reikalingas dujoms suskystinti.

    Kas yra „North Field West“?

    „North Field West“ yra viena iš kelių „North Field“ plėtros fazių, kuriomis Kataras siekia padidinti LNG pajėgumus nuo 77 mln. tonų per metus iki 142 mln. tonų per metus. Vien šis etapas, kaip skelbiama, turėtų pridėti apie 16 mln. tonų per metus per dvi naujas gamybos linijas.

    „QatarEnergy“ anksčiau yra paskelbusi, kad dideli EPC (inžinerijos, pirkimų ir statybos) kontraktai jau suteikti tarptautiniam konsorciumui, o pirmoji produkcija numatoma dešimtmečio pabaigoje. Plėtros tempas rodo, kad Kataras pasirenka investuoti net ir tada, kai trumpalaikiai sutrikimai didina rizikas rinkoje.

    CO2 gaudymas tampa projekto dalimi

    Šiame etape numatyta ir anglies dioksido gaudymo bei transportavimo infrastruktūra, kuri, vertinant skelbiamus planus, galėtų apdoroti iki 4,1 mln. tonų CO2 per metus. Tai atspindi kryptį, kai dideli dujų projektai vis dažniau derinami su emisijų mažinimo sprendimais, siekiant lengviau pritraukti finansavimą ir atitikti griežtėjančius reguliavimo bei pirkėjų reikalavimus.

    Tokia integracija leidžia projektams atrodyti patrauklesniems ilgalaikiams LNG pirkėjams, ypač Europoje ir Azijoje, kur vis daugiau dėmesio skiriama tiekimo grandinės anglies pėdsakui. Vis dėlto CO2 gaudymas energetikoje tebėra vertinamas nevienareikšmiškai, nes galutinį poveikį lemia realus sugauto CO2 panaudojimas arba saugus ilgalaikis saugojimas.

    Trikdžiai ir geopolitinė rizika

    Plėtros sprendimai priimami tuo metu, kai tiekimo grandines veikia įtampa svarbiose laivybos arterijose Persijos įlankoje. LNG rinkai tai ypač jautru, nes net laikini sutrikimai gali sukelti kainų šuolius ir priversti importuotojus skubiai ieškoti alternatyvių krovinių.

    Rinka į tokius signalus reaguoja iš anksto: net jei faktinis eksportas atsigauna, rizikos premija kainose gali išlikti dėl remonto sudėtingumo ir ilgo specializuotos įrangos tiekimo termino. Dėl to Kataro sprendimas judėti į priekį interpretuojamas kaip bandymas ilgainiui sumažinti tiekimo pažeidžiamumą didesniais pajėgumais ir modernesne infrastruktūra.

    „Baker Hughes“ 2026 metų pirmojo ketvirčio ataskaitoje skelbė, kad užsakymų portfelį augino būtent dujų ir LNG infrastruktūros paklausa. Tai laikoma indikacija, jog nepaisant energetikos transformacijos, dujos išlieka svarbios energetinio saugumo grandyje, o didieji eksportuotojai ir toliau varžosi dėl ilgalaikių sutarčių.

  • „BP“ pelnas šovė į viršų: karas su Iranu pakėlė naftos kainas, o investuotojai sukyla

    „BP“ pelnas šovė į viršų: karas su Iranu pakėlė naftos kainas, o investuotojai sukyla

    Didžiosios Britanijos energetikos grupė „BP“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pelnas, skaičiuojamas pagal pagrindinį pakaitinių sąnaudų rodiklį, daugiau nei padvigubėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendrovė nurodė, kad rezultatams didelę įtaką turėjo išaugusios naftos ir dujų kainos, sustiprėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose.

    „BP“ paskelbė, kad pagrindinis ketvirčio pelnas siekė apie 2,97 mlrd. eurų ir buvo didesnis, nei tikėjosi rinka. Analitikų lūkesčius bendrovė pranoko ir dėl itin stiprių naftos prekybos rezultatų bei geresnio viduriniosios grandies verslų darbo.

    „Apskritai mūsų verslas ir toliau veikia gerai: tai dar vienas stiprus ketvirtis, o link 2027 metų tikslų judame toliau“, – sakė „BP“ vadovė Meg O’Neill.

    Naftos kainų šuolį pastaraisiais mėnesiais rinkos sieja su kariniu konfliktu, į kurį įsitraukė Iranas, ir dėl to išaugusia tiekimo rizika. Ypač jautria vieta laikomas Hormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie trikdžiai greitai persiduoda kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    „BP“ akcijos po rezultatų paskelbimo kilo, o bendrovės vertė šiemet buvo reikšmingai ūgtelėjusi kartu su visu energetikos sektoriumi. Tokiomis sąlygomis integruotos naftos ir dujų bendrovės paprastai laimi ne tik iš gavybos, bet ir iš prekybos bei perdirbimo maržų, nors šie ciklai gali greitai pasikeisti, jei geopolitinė įtampa atslūgsta.

    Tuo pat metu „BP“ pripažino, kad grynoji skola ketvirčio pabaigoje išaugo iki maždaug 23,5 mlrd. eurų, kai prieš tai buvo apie 20,6 mlrd. eurų. Bendrovė kartoja tikslą iki kitų metų pabaigos skolą sumažinti iki maždaug 13,0–16,8 mlrd. eurų intervalo, todėl investuotojai atidžiai stebi, kaip greitai bus gerinamas pinigų srautų balansas.

    Į priekį žvelgiant, „BP“ perspėjo, kad gavyba artimiausiu ketvirčiu gali būti mažesnė nei metų pradžioje dėl sezoninių planinių remontų ir trikdžių Artimuosiuose Rytuose. Taip pat paliktos galioti kapitalo investicijų gairės: 2026 metais numatoma skirti apie 12,1–12,6 mlrd. eurų, o turto pardavimų ir kitų įplaukų tikslas – maždaug 8,4–9,3 mlrd. eurų per metus.

    Akcininkų nepasitenkinimas nemažėja

    Finansiniai rezultatai paskelbti netrukus po įtempto metinio akcininkų susirinkimo, kuriame „BP“ valdyba susidūrė su dalies investuotojų pasipriešinimu. Pasak bendrovės, keli siūlymai nesulaukė daugumos pritarimo, o diskusijų ašimi tapo valdysenos klausimai ir klimato atskaitomybė.

    Energetikos sektoriuje pastaruoju metu ryškėja dvi konkuruojančios investuotojų stovyklos: vieni reikalauja griežtesnės klimato strategijos ir skaidrumo, kiti spaudžia vadovus pirmiausia didinti grąžą akcininkams ir laikytis kapitalo drausmės. „BP“ situacija rodo, kad net ir stiprių kainų ciklo laikotarpiu įmonėms vis sunkiau suderinti šiuos lūkesčius.