CP v2

Tag: Hormūzo sąsiauris

  • Lenkijai neramu dėl LNG: „QatarEnergy“ pratęsė force majeure, o Hormuzo sąsiauris vis dar užblokuotas

    Lenkijos dujų rinkoje daugėja neapibrėžtumo: Kataro valstybinė energetikos bendrovė „QatarEnergy“ dar kartą pratęsė force majeure dėl suskystintų gamtinių dujų (LNG) tiekimo. Sprendimas siejamas su užsitęsusia Hormuzo sąsiaurio blokada, kuri smarkiai riboja laivybą viename svarbiausių pasaulio energijos transporto koridorių.

    Force majeure paprastai reiškia, kad tiekėjas, dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negalėdamas vykdyti įsipareigojimų, laikinai stabdo ar atideda pristatymus pagal sutartį. Tokios nuostatos pritaikymas rinkoje dažnai vertinamas kaip signalas, kad trikdžiai gali užsitęsti ilgiau, nei tikėtasi, o alternatyvūs krovinių maršrutai ar grafikai neįmanomi arba ekonomiškai neprasmingi.

    Kodėl sustojo Kataro srautai?

    Šį kartą situaciją apsunkina ne vien geopolitinė įtampa regione ir ribojamas laivų judėjimas per Hormuzo sąsiaurį. Pranešama ir apie žalą dujų paruošimo bei skystinimo infrastruktūrai Ras Laffan pramonės zonoje, o tai mažina galimybes greitai grįžti prie įprastų eksporto apimčių.

    Net ir turint dujų atsargų bei veikiančius terminalus, LNG grandinė yra jautri: reikalingi laisvi dujovežiai, saugūs maršrutai, terminalų langai priėmimui ir pakankama pasiūla pasaulinėje rinkoje. Jei laivai negali praplaukti arba rizika per didelė, tiekimas ima strigti visoje sistemoje.

    Ką tai reiškia Lenkijai?

    Lenkija iš Kataro įprastai gauna reikšmingą LNG dalį per terminalą Svinouiscėje, o katariški kroviniai ilgą laiką buvo laikomi stabilia tiekimo grandies dalimi. Tekste nurodoma, kad paskutinis krovinys į Lenkiją atplaukė kovo pabaigoje, o naujų pristatymų artimiausiais mėnesiais gali nebūti, jei force majeure galiojimas bus tęsiamas.

    Svarbiausias klausimas Varšuvai yra ne vien fizinis dujų prieinamumas, bet ir kainos. Kai globali LNG pasiūla įsitempia, Europa turi konkuruoti su Azijos pirkėjais, o kainodara trumpuoju laikotarpiu gali smarkiai svyruoti, ypač jei rinkoje daugėja skubių pirkimų ir mažėja pristatymų pagal ilgalaikius grafikus.

    Alternatyvos ir rizikų valdymas

    Lenkijos situaciją švelnina tai, kad šalis diversifikavo importą: dalis dujų įvežama vamzdynais, įskaitant srautus per Baltic Pipe iš Norvegijos, taip pat naudojami jungiamieji dujotiekiai su kaimyninėmis valstybėmis. LNG, kaip nurodoma tekste, sudaro reikšmingą, bet ne vienintelę viso balanso dalį, o pagrindinis kitas SGD šaltinis yra Jungtinės Amerikos Valstijos.

    Vis dėlto ilgiau trunkant tiekimo sutrikimams iš Kataro, Lenkijai gali tekti dažniau remtis lankstesniais, bet brangesniais spot sandoriais arba perplanuoti krovinių atvykimo grafikus. Tokiose situacijose ypač svarbus tampa dujų saugyklų užpildymas, pramonės vartojimo dinamika ir oro sąlygos, nes būtent šie veiksniai lemia, ar įtampa rinkoje virs realiu deficitu.

    Platesniame kontekste tai dar kartą parodo, kad Europos dujų rinka išlieka jautri geopolitiniams šokams, o LNG, nors ir suteikia lankstumo, priklauso nuo jūrinių maršrutų saugumo. Jei Hormuzo sąsiaurio pralaidumas neatsistatys, spaudimas kainoms ir pristatymų patikimumui gali išlikti iki vasaros sezono.

  • Naftos kaina kyla dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje: D. Trumpas žada veiksmus, Iranas atmeta

    Naftos kaina kyla dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje: D. Trumpas žada veiksmus, Iranas atmeta

    Pasaulio naftos rinkose pirmadienį fiksuotas nedidelis kainų kilimas, investuotojams vertinant įtampos dėl Hormūzo sąsiaurio raidą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie planuojamą veiksmų paketą laivybai užtikrinti. Rinkos dalyviai stebi, ar konfliktas regione neperaugs į ilgalaikį tiekimo sutrikimą.

    Prekybos pradžioje Šiaurės jūros „Brent“ nafta pabrango maždaug 1 proc. ir priartėjo prie 100 eurų už barelį ribos, o JAV WTI etalonas taip pat kilo apie 1 proc., laikydamasis kiek žemiau 100 eurų už barelį. Kainų dinamika išlieka jautri bet kokiems signalams apie tanklaivių judėjimą ir draudimo kaštus regione.

    Didžiausias dėmesys krypsta į Hormūzo sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, per kurį iš Persijos įlankos kasdien gabenama reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų. Net ir trumpalaikis apribojimas gali sukelti tiekimo grandinės trikdžius, išauginti frachto kainas ir paskatinti kainų šuolius biržose.

    Pasak JAV prezidento, nuo pirmadienio turėtų startuoti iniciatyva, skirta padėti laivams išplaukti iš sąsiaurio ir sumažinti spūstis. Iranas viešai atmetė tokį planą, todėl rinkose padidėjo neapibrėžtumas dėl praktinio įgyvendinimo ir galimos eskalacijos jūroje.

    „Naftos rinka išlieka pagrindinis svertas, nes šimtai tanklaivių ir krovininių laivų vis dar įstrigę įlankoje, o sandėliavimo ribojimai verčia dalį gamintojų mažinti gavybą vien todėl, kad nebelieka kur kaupti atsargų“, – teigė SPI Asset Management atstovas Stephenas Innesas.

    Tuo pat metu Europos akcijų rinkos savaitę pradėjo be aiškios krypties: pagrindiniai regiono indeksai svyravo siaurame intervale, investuotojams derinant du priešingus veiksnius. Viena vertus, įtampa dėl energijos kainų didina infliacijos ir ekonomikos lėtėjimo rizikas, kita vertus, didžiųjų įmonių rezultatai palaiko akcijų paklausą.

    Azijoje išsiskyrė technologijų sektoriaus įtaka: dalyje rinkų fiksuotas ryškesnis kilimas, o kai kurias prekybos sesijas ribojo šventinis laikotarpis. JAV indeksai ankstesnės savaitės pabaigoje taip pat išlaikė augimo tendenciją, investuotojams teigiamai įvertinus dalies bendrovių pelno rodiklius.

    Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis naftos kainų kryptį lems du signalų rinkiniai: realūs pokyčiai laivybos koridoriuose ir bet kokie oficialūs pranešimai apie karinių pajėgų dislokavimą ar taisyklių sugriežtinimą regione. Kol rizika Hormūzo sąsiauryje išlieka padidėjusi, naftos rinkoje gali išsilaikyti rizikos priemoka, kuri tiesiogiai persiduoda degalų kainoms ir verslo sąnaudoms Europoje.

  • „MSC“ atveria naują maršrutą: kaip konteineriai aplenks Hormūzo sąsiaurio įtampą

    „MSC“ atveria naują maršrutą: kaip konteineriai aplenks Hormūzo sąsiaurio įtampą

    Vienas didžiausių pasaulio konteinerių vežėjų „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) paskelbė pradedantis naują greitąjį maršrutą Europa–Raudonoji jūra–Artimieji Rytai. Juo siekiama išlaikyti prekių srautus, kai įtampa regione vis dažniau trikdo tradicinius jūrų kelius.

    Naujoji paslauga sujungs pagrindinius Europos uostus su Saudo Arabijos logistikos centrais ir kitais regiono mazgais. Pirmasis laivas, kaip nurodo bendrovė, turėtų išplaukti iš Antverpeno gegužės 10 dieną.

    Kaip veiks naujasis koridorius

    MSC skelbia, kad laivai iš Šiaurės ir Vakarų Europos, taip pat iš Baltijos regiono, krovinį gabens per Sueco kanalą į Jordanijos Akabą, Saudo Arabijos King Abdullah Port ir Džidą. Toliau dalis srautų bus nukreipiama į Persijos įlankos šalis, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, pasitelkiant sausumos transportą.

    „Visi Europos kilmės kroviniai, nuo Šiaurės Vakarų Europos ir Skandinavijos bei Baltijos iki Viduržemio ir Juodosios jūros, bus aptarnaujami per MSC kapiliarinį paslaugų tinklą“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Kodėl Hormūzas tapo rizika

    Sprendimas stiprinti alternatyvius maršrutus siejamas su išaugusia geopolitine rizika Hormūzo sąsiauryje, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos ir krovinių tranzito taškų. Pastaruoju metu, didėjant karinei įtampai tarp JAV ir Irano, laivybos įmonės vis dažniau ieško būdų mažinti priklausomybę nuo šio koridoriaus.

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra itin siauras, todėl bet kokie ribojimai ar incidentai greitai virsta grandinine reakcija tiekimo grandinėse. Praktikoje tai reiškia ilgesnius reisus, didesnes draudimo ir apsaugos sąnaudas, o galutiniame etape ir brangesnę logistiką gamintojams bei prekybininkams Europoje.

    Ką tai reiškia verslui Europoje

    Rinkai svarbu ne tik pats naujas MSC grafikas, bet ir signalas, kad vežėjai pereina prie lankstesnių, mišrių sprendimų, kai jūrų transportą papildo sausumos grandys. Tokia schema leidžia greičiau perplanuoti krovinių srautus, tačiau kartu didina priklausomybę nuo regioninių uostų pralaidumo ir sausumos infrastruktūros.

    Logistikos sektoriuje tai vertinama kaip platesnė tendencija: geopolitiniai konfliktai skatina laivybą kurti atsarginius koridorius ir diversifikuoti riziką, net jei tai reiškia sudėtingesnį maršrutų planavimą. Verslui tai gali suteikti daugiau pasirinkimų, bet kainodara išliks jautri bet kokiems eskalacijos signalams Artimuosiuose Rytuose.

  • JAV blokada Irano uostams ir tanklaiviams: Pentagonas skaičiuoja beveik 4,5 mlrd. eurų nuostolį

    JAV blokada Irano uostams ir tanklaiviams: Pentagonas skaičiuoja beveik 4,5 mlrd. eurų nuostolį

    Blokada jūroje ir smūgis naftos pajamoms

    JAV Gynybos departamentas skaičiuoja, kad dėl JAV taikomos blokados laivams, plaukiantiems iš Irano uostų ir į juos, Teheranas iki šiol neteko apie 4,5 mlrd. eurų pajamų iš naftos eksporto. Apie šiuos vertinimus pranešė JAV žiniasklaida, remdamasi Pentagono duomenimis.

    Skelbiama, kad nuo balandžio 13 dieną pradėtų veiksmų JAV nukreipė daugiau kaip 40 laivų, kurie bandė išplaukti iš Irano į Omanno įlanką, gabendami naftą ir kitas prekes. Tokios priemonės didina logistikos kaštus ir prailgina tiekimo grandines, o naftos rinkoje paprastai reiškia didesnę rizikos premiją kainose.

    Tanklaiviai Persijos įlankoje ir sulaikytos siuntos

    Pentagono vertinimu, Persijos įlankoje susidarė „kamštis“: įstrigę dešimtys tanklaivių, kuriuose laikoma dešimtys milijonų barelių Irano naftos. JAV šaltiniai taip pat mini atvejus, kai dalis laivų buvo perimti, o tai signalizuoja griežtesnį kontrolės režimą.

    Tai ypač jautru Iranui, nes nafta išlieka pagrindinis valstybės valiutos įplaukų šaltinis, o pardavimų apribojimai tiesiogiai veikia biudžeto balansą. Kai eksporto srautai stringa, kaupiasi atsargos, o daliai siuntų tenka ieškoti netiesioginių maršrutų ar pirkėjų, pasirengusių prisiimti papildomą riziką.

    „Blokada veikia visa apimtimi ir daro aiškų poveikį taip, kaip buvo numatyta“, – sakė Pentagono atstovas Joel Valdez.

    Ar Iranas gali būti priverstas mažinti gavybą?

    Analitikų vertinimu, vienas iš JAV tikslų yra sukurti situaciją, kai Irano naftos saugyklos priartėja prie užpildymo ribos. Jei šalis nebegali pakankamai greitai išgabenti žaliavos, teoriškai gali tekti mažinti gavybą arba stabdyti dalį gręžinių, nes grandinė nuo gavybos iki eksporto tampa užsikimšusi.

    Tokį spaudimą paprastai lydi ir diplomatinis tikslas: priversti oponentą sėsti prie derybų stalo, kai ekonominiai nuostoliai tampa apčiuopiami. Kartu tai kelia įtampą pasaulinei energetikos rinkai, nes Hormūzo sąsiauris ir aplinkiniai maršrutai yra kritiškai svarbūs naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautams.

    Kaip tanklaiviai gali bandyti apeiti ribojimus

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad Iranas jau ieško būdų prisitaikyti, įskaitant senesnių tanklaivių naudojimą kaip plaukiojančias saugyklas. Tai leidžia laikinai „padėti“ naftą jūroje, kol atsiras galimybė ją perpilti ar išgabenti kitu maršrutu.

    Taip pat minima taktika plaukti arčiau Pakistano ir Indijos krantų, o vėliau naftą perpilti į kitus laivus netoli svarbių tranzito taškų, pavyzdžiui, Malakos sąsiaurio regione. Tokie perpilimai iš laivo į laivą dažnai naudojami siekiant sumaišyti kilmę ar sumažinti tiesioginio atsekamumo riziką, tačiau jie brangina logistiką ir didina incidentų tikimybę.

    Ekspertai neatmeta ir scenarijaus, kad dalis Irano tanklaivių gali bandyti prasiveržti koordinuotai, pasirinkę momentą, kai kontrolė jūroje yra palankesnė. Vis dėlto tokia strategija didina tiek karinės eskalacijos, tiek draudimo ir finansavimo apribojimų riziką.

  • „Spirit Airlines“ nutraukė veiklą: brangstant reaktyviniam kurui žlugo gelbėjimo planas JAV rinkoje

    „Spirit Airlines“ nutraukė veiklą: brangstant reaktyviniam kurui žlugo gelbėjimo planas JAV rinkoje

    JAV pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ nutraukė veiklą po to, kai nepavyko užsitikrinti kreditorių paramos restruktūrizavimo planui. Agentūra Reuters skelbia, kad tai viena ryškiausių JAV aviacijos rinkos nesėkmių per pastaruosius du dešimtmečius, parodžiusi, kaip greitai išoriniai sukrėtimai gali pakeisti vežėjų perspektyvas.

    Pagrindiniu smūgiu tapo staigus reaktyvinio kuro kainos šuolis, siejamas su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimais per Hormūzo sąsiaurį. Aviakompanijoms kuras įprastai yra viena didžiausių sąnaudų eilučių, todėl net ir trumpalaikis kainų pakilimas gali iš karto mažinti pelningumą, ypač kai bilietų kainas riboja konkurencija.

    „Deja, nepaisant pastangų, neseniai smarkiai išaugusios kuro kainos ir kitos naštos reikšmingai pablogino „Spirit“ finansines perspektyvas“, – sakoma „Spirit Airlines“ pranešime.

    „Spirit Airlines“ buvo reikšmingas JAV vidaus skrydžių žaidėjas, orientuotas į itin žemų kainų modelį, kai keleiviai už papildomas paslaugas, tokias kaip registruotas bagažas ar vietos pasirinkimas, moka atskirai. Reuters nurodo, kad vien per vieną mėnesį bendrovė vidaus maršrutais buvo pervežusi apie 1,7 milijono keleivių, o rinkos dalis, palyginti su ankstesniais metais, buvo mažėjusi.

    Bendrovės pasitraukimas turi tiesioginį poveikį darbuotojams ir keleiviams: atšaukiami skrydžiai, perskirstomi srautai, o keleiviams tenka ieškoti alternatyvų. Apie sprendimą stabdyti skrydžius bendrovė informavo JAV Federalinę aviacijos administraciją, o platesnių komentarų, anot Reuters, nepateikė.

    Rinkoje tuo pat metu suaktyvėjo konkurentai: didieji vežėjai ir kitos pigių skrydžių bendrovės pradėjo taikyti laikinus pasiūlymus, kad perimtų „Spirit“ klientus. Tokios situacijos JAV rinkoje dažnai lemia trumpalaikius bilietų kainų svyravimus atskiromis kryptimis, tačiau ilgainiui mažesnė konkurencija kai kuriuose maršrutuose gali didinti kainų spaudimą.

    Analitikų vertinimu, „Spirit Airlines“ atvejis išryškina platesnę tendenciją: po pandemijos atsigavusi aviacijos paklausa ne visada garantuoja stabilų pelningumą, nes vežėjus vienu metu spaudžia kuras, finansavimo kaina ir didelė kainų konkurencija. Jei geopolitinė įtampa išsilaikys, didžiausias rizikos veiksnys išliks būtent kuro rinkos nepastovumas, kuris ypač skausmingas itin žemų kainų modelį taikantiems vežėjams.

  • Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 1 dieną pareiškė, kad nėra patenkintas nauju Irano derybiniu pasiūlymu, nors tarp šalių jau kelias savaites galioja paliaubos. Pasak jo, taikos derybos įstrigo, o Vašingtonas esą nemato pakankamai aiškaus kelio į susitarimą.

    Iranas pasiūlymo tekstą ketvirtadienio vakarą perdavė tarpininkaujančiam Pakistanui, apie tai pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA. Pasiūlymo detalės viešai neatskleidžiamos, o Baltieji rūmai, kaip ir anksčiau, neskuba komentuoti turinio.

    „Šiuo metu nesu patenkintas tuo, ką jie siūlo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV prezidentas teigė, kad sprendimus Teherane apsunkina vidaus nesutarimai, o Vašingtonas, jo žodžiais, svarsto dvi kryptis: tęsti derybas arba grįžti prie karinės eskalacijos. Jis pridūrė, kad pirmenybę teiktų susitarimui, tačiau neatmetė ir griežtesnio scenarijaus, jei derybos nejudės į priekį.

    Hormūzo sąsiauris ir rinkų nervingumas

    Nors aktyvūs karo veiksmai sustabdyti nuo balandžio 8 dienos, Iranas išlaiko kontrolę Hormūzo sąsiauryje, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų. Užsitęsęs sąsiaurio uždarymas didina spaudimą naftos, dujų ir trąšų tiekimo grandinėms, o tai tiesiogiai atsispindi kainų svyravimuose.

    Rinkos trumpam reagavo optimistiškai: pasirodžius žiniai apie Irano pasiūlymą, naftos kainos smuko beveik 5 proc. Vis dėlto kainos išlieka maždaug 50 proc. aukštesnės nei iki karo pradžios, nes prekybininkai toliau vertina užsitęsusios Hormūzo krizės rizikas.

    Diplomatinėje linijoje aktyviai dalyvauja ir Europos Sąjunga: vienas ES pareigūnas nurodė, kad užsienio politikos vadovė Kaja Kallas telefonu aptarė su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi pastangas atverti sąsiaurį. ES, kuri jautriai reaguoja į energijos ir logistikos sutrikimus, siekia, kad būtų atkurtas laivybos saugumas ir sumažinta eskalacijos grėsmė regione.

    Branduolinė darbotvarkė grįžta į derybas

    Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas anksčiau šią savaitę teikė pataisas ankstesniam pasiūlymui, siekdamas į derybas grąžinti Irano branduolinės programos klausimą. Tai signalizuoja, kad Vašingtonas nori susieti karo deeskalaciją su papildomais apribojimais Teherano branduolinėje veikloje.

    Remiantis viešai cituojamais šaltiniais, JAV taip pat siekia, kad Iranas neišgabentų prisodrinto urano iš anksčiau apgadintų objektų ir neatnaujintų veiklos juose derybų metu. Tokios sąlygos Teheranui istoriškai yra politiškai jautrios, nes režimas jas dažnai pristato kaip spaudimą ir suvereniteto ribojimą.

    Irano pusė tuo pat metu bando parodyti atvirumą deryboms, bet pabrėžia, kad nepripažins primetimų. Šalies teisminės valdžios vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai pareiškė, kad Islamo Respublika nėra vengusi derybų, tačiau nesutiks su sąlygomis, kurios, Teherano vertinimu, būtų diktatas.

    JAV vidaus spaudimas ir sankcijos

    Vašingtone lygiagrečiai vyksta ginčas dėl karo įgaliojimų: diskutuojama, ar prezidentas nepraleido termino, per kurį privalėjo kreiptis į Kongresą dėl leidimo tęsti karinius veiksmus. Administracija tvirtina, kad paliaubos sustabdo terminų skaičiavimą, o Donaldas Trumpas kartoja, jog JAV esą yra „didelės pergalės viduryje“.

    Karo tema JAV tampa vis labiau politiškai rizikinga: didėjanti infliacija, neaiškus strateginis rezultatas ir artėjantys lapkričio mėnesį numatyti vidurio kadencijos rinkimai kelia spaudimą Baltiesiems rūmams ieškoti aiškesnio sprendimo. Tuo metu Iranas taip pat jaučia ekonominį smūgį, kuris dar labiau sustiprėja dėl daugelį metų taikomų tarptautinių sankcijų.

    JAV paskelbė naujas sankcijas trims Irano užsienio valiutos keitimo bendrovėms, taip pat įspėjo, kad mokėjimai Teheranui už „saugų praplaukimą“ per Hormūzo sąsiaurį gali užtraukti sankcijas. JAV kariuomenė skelbė, kad blokada sutrukdė Iranui eksportuoti apie 5 100 000 000 eurų vertės naftos, o infliacija šalyje pastarosiomis savaitėmis perkopė 50 proc.

  • Trumpo blokada Hormūzo sąsiauryje: naftos kainos kyla jau dabar, o spaudimas Iranui gali užsitęsti

    JAV administracija teigia, kad karinių jūrų pajėgų blokada prie Hormūzo sąsiaurio Iraną prie energijos krizės priartino per kelias dienas. Vis dėlto energetikos rinkų analitikai įspėja, kad realus smūgis Irano naftos sektoriui gali būti lėtesnis, o pasaulinei ekonomikai brangimas jau persiduoda.

    Ši įtampa sutapo su staigesniu naftos kainų šuoliu, o degalų brangimas tampa politiniu veiksniu ir JAV vidaus politikoje. Ekspertai akcentuoja, kad rinkos jautriai reaguoja ne tik į faktinius srautus, bet ir į riziką bei draudimo, logistikos ir laivybos kaštų augimą.

    Kodėl Hormūzas taip svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį gabenama reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintųjų dujų prekybos. Net ir riboti trikdžiai šiame maršrute paprastai kelia kainas, nes alternatyvūs keliai ir pajėgumai negali greitai kompensuoti netekčių.

    JAV administracija tvirtina, kad blokada mažina Irano galimybes eksportuoti ir kaupti naftą, o tai turėtų greitai priversti Teheraną nusileisti. Tačiau rinkos dalyviai pastebi, kad tokiais atvejais lemiamas veiksnys dažnai yra ne pareiškimai, o tai, kaip ilgai ir nuosekliai priemonės bus taikomos.

    Ekspertai: spaudimas gali veikti lėčiau

    Energetikos specialistai atkreipia dėmesį, kad Iranas turi daugiau „pagalvės“ nei gali atrodyti iš politinių komentarų: atsargų saugyklas sausumoje, taip pat galimybę laikinai kaupti naftą tanklaiviuose regione. Dėl to kritinis momentas, kai tektų mažinti gavybą dėl užsipildžiusių saugyklų, gali ateiti ne iš karto.

    Analitikai pabrėžia ir kitą aspektą: net jei gavyba būtų laikinai stabdoma, tai nebūtinai reikštų ilgalaikę žalą infrastruktūrai. Istoriškai Iranas yra ne kartą mažinęs gavybą dėl sankcijų ar logistikos ribojimų ir vėliau gana sparčiai ją atstatydavo, kai sąlygos pagerėdavo.

    „Jie nėra nusiteikę pasiduoti. Jie mato, kad laikrodis tiksi ne tik jiems, bet ir JAV bei pasaulio ekonomikai, ir mano, kad jų laikas tiksi lėčiau“, – sakė energetikos sektoriaus ekspertas.

    Ką tai reiškia kainoms ir vartotojams?

    Net jei fizinis naftos trūkumas neatsiranda tą pačią savaitę, kainas kelia padidėjusi rizika: brangsta krovinių draudimas, sudėtingėja maršrutai, didėja pristatymo terminų neapibrėžtumas. Tai galiausiai persiduoda tiek degalų kainoms, tiek transporto ir gamybos sąnaudoms.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina, ar blokada bus „lėto spaudimo“ strategija, kuri tęsis mėnesius. Tokiu atveju didžiausia problema gali būti ne vienkartinis šokas, o užsitęsęs brangimas, kuris slopina vartojimą ir augina infliacijos spaudimą įvairiose ekonomikose.

    Kol kas pagrindinis klausimas lieka įgyvendinimas: ar blokada bus griežtai užtikrinama ir kiek ilgai, nes būtent tai lems, kada Irano eksportui ir pajamoms smūgis taps sisteminis. Tuo pat metu kainų reakcija rodo, kad rinkos „blogiausio scenarijaus“ riziką jau įskaičiuoja dabar.

  • Persijos įlankoje įstrigo apie 900 laivų: Hormūzo sąsiaurio blokada kelia naftos ir dujų kainas

    Persijos įlankoje balandžio 29 dieną buvo susitelkę apie 900 įvairių tipų prekybinių laivų, skelbia jūrų eismo stebėjimu besispecializuojanti bendrovė AXSMarine. Situacija susiformavo praėjus maždaug dviem mėnesiams po karo tarp JAV, Izraelio ir Irano pradžios bei smarkiai apribojus laivybą Hormūzo sąsiauryje.

    Duomenys rodo, kad daliai laivų vis dėlto pavyko palikti įlanką: vasario 28 dieną šiame regione buvo fiksuojami 1 114 laivų. Tačiau srautai išlieka sutrikę, o laivų eilės rodo, kad logistikos grandinė šiame maršrute vis dar neveikia įprastu tempu.

    Ryte akvatorijoje buvo daugiau kaip 270 tanklaivių, taip pat beveik dvi dešimtys metanovežių ir per 30 laivų, skirtų suskystintųjų gamtinių dujų kroviniams. Tokio masto sankaupos paprastai reiškia ne tik laiko praradimą, bet ir didesnes degalų, draudimo bei įgulų kaštų sąnaudas, kurios galiausiai persiduoda į žaliavų kainas.

    Analitinė bendrovė „Kpler“ nurodo, kad Persijos įlankoje yra ir 118 konteinerinių laivų, tarp jų 30 Irano. Taip pat fiksuota 15 pasaulyje didžiausio laivyno operatoriaus MSC ir 13 trečio pagal dydį operatoriaus CMA CGM laivų, o tai rodo, kad sutrikimai paliečia ne vien energetinių žaliavų, bet ir bendrų krovinių srautus.

    Kodėl Hormūzas toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“. Įprastomis sąlygomis per šį maršrutą gabenama apie 20 proc. pasaulyje suvartojamos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų.

    Po JAV ir Izraelio smūgių Iranas įvedė beveik visišką sąsiaurio blokadą, kuri didžiąja dalimi išsilaiko iki šiol. Tuo pat metu JAV pajėgos vykdo atskirus veiksmus, ribojančius Irano uostų jūrinį pasiekiamumą, todėl regione susidaro dvigubas spaudimas laivybai.

    Ką tai reiškia kainoms ir tiekimui?

    Apribojus judėjimą, kroviniai pradeda kauptis, o pristatymo terminai tampa sunkiau prognozuojami, ypač tanklaiviams ir SGD kroviniams. Rinkose tai dažnai virsta rizikos priedu kainose: pabrangsta transportavimas, kyla draudimo tarifai, o pirkėjai ieško alternatyvių tiekimo šaltinių.

    Be tiesioginio poveikio energijos ištekliams, sutrikimai veikia ir platesnę prekybą, nes įlankoje įstringa konteineriniai laivai. Tai gali lemti prekių vėlavimus, didesnes logistikos sąnaudas ir papildomą spaudimą infliacijai šalyse, kurios priklausomos nuo importo.

  • Karas su Iranu smogia trąšoms: kainos šauna į viršų, ekspertai perspėja dėl maisto brangimo

    Karas su Iranu smogia trąšoms: kainos šauna į viršų, ekspertai perspėja dėl maisto brangimo

    Karas su Iranu ir su tuo siejami sutrikimai strateginiame Hormūzo sąsiauryje didina riziką pasaulinei maisto rinkai. Pasaulio bankas perspėja, kad dėl brangstančios energijos ir logistikos trąšų įperkamumas ūkininkams nusirito į žemiausią lygį per ketverius metus.

    Trąšos yra vienas svarbiausių žemės ūkio kaštų veiksnių, todėl jų šuolis paprastai vėluodamas persiduoda į grūdų, pašarų ir galiausiai maisto kainas parduotuvėse. Įtampa ypač pavojinga dėl to, kad dalis sprendimų dėl tręšimo priimami dar prieš sėją, o vėliau situaciją ištaisyti sunku.

    Energija ir trąšos susietos

    Azoto trąšų gamyba tiesiogiai priklauso nuo gamtinių dujų, kurios naudojamos kaip žaliava ir energijos šaltinis. Dėl to kiekvienas reikšmingesnis dujų kainų kilimas automatiškai didina trąšų savikainą ir spaudžia tiek gamintojus, tiek ūkininkus.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad Europa šiuo metu labiau susiduria ne su fiziniu trąšų stygiumi, o su kainų ir maržų problema. Ūkininkams tai reiškia brangesnę sėją, o trąšų gamintojams – konkurencingumo riziką, jei energijos sąnaudos išlieka aukštos.

    „Trąšos iš esmės yra energija: kai brangsta energija, automatiškai brangsta ir trąšos“, – teigė organizacijos Fertilisers Europe atstovas.

    Siauras taškas – Hormūzo sąsiauris

    FAO vertinimu, didžiausią spaudimą patiria Azijos ir vadinamųjų globaliųjų Pietų regionai, kur importo grandinės jautriausios. Sutrikimai jūrų keliuose ir pabrangęs transportas greitai virsta tiekimo vėlavimais, o kai kur – ir realiais trąšų trūkumais.

    Kaip labiausiai pažeidžiamos įvardijamos šalys, kurių žemės ūkis stipriai priklauso nuo importuojamų trąšų ir kurioms brangimas tiesiogiai smogia per maisto infliaciją. FAO fiksuojamas maisto kainų indekso kilimas rodo, kad rinkos jau įskaičiuoja didesnes sąnaudas ir būsimų derlių riziką.

    „Maisto saugumui reikia atsparumo, o tai reiškia, kad ūkininkai turi laiku gauti visas priemones, padedančias apsaugoti pasėlius ir valdyti rizikas net ir nepastovumo laikotarpiais“, – sakė organizacijos CropLife Europe atstovas.

    Europa nerimauja dėl kitų metų derliaus

    Europos žemės ūkio ministrai, reaguodami į brangstančias sąnaudas, kalba apie skubias priemones, kurios amortizuotų smūgį ūkiams ir sumažintų užsitęsusio maisto kainų šoko tikimybę. Pagrindinė baimė – kad ūkininkai, taupydami lėšas, kritiniu metu mažins tręšimą, o tai tiesiogiai kirs per derlingumą.

    Tarptautiniai modeliavimai, kuriuos mini ekspertai, rodo, kad trąšų naudojimo sumažinimas dažniausiai reiškia mažesnius grūdų derlius ir mažesnes pasaulines atsargas kitą sezoną. Tokia grandininė reakcija ypač skaudžiai atsiliepia šalims, kuriose maisto dalis vartotojų krepšelyje yra didelė.

    Pramonė ragina Europos Komisiją trąšų sektorių vertinti kaip strateginę grandį, nuo kurios priklauso žemės ūkio stabilumas. Pasak atstovų, kalbant apie Europos maisto strateginį savarankiškumą būtina apimti ne tik ūkius ir prekybos lentynas, bet ir gamybos įvestis, be kurių derlius neįmanomas.

    „Ilgalaikėje perspektyvoje Europos strateginis savarankiškumas maisto srityje negali baigtis ūkiuose ar parduotuvių lentynose – jis turi apimti ir įvestis, kurios leidžia tą maistą pagaminti“, – sakė organizacijos Fertilisers Europe atstovas.

    Pasaulio bankas įspėja, kad jei energijos kainos išliks aukštos, o tiekimo grandinės neatsistatys, pasekmės gali tęstis ilgiau nei pati karinė įtampa. Tuomet didesnės sąnaudos ir mažesnis tręšimas galėtų įtvirtinti užsitęsusį brangimo ciklą, labiausiai paveikiantį jau dabar maisto stygiaus riziką patiriančius regionus.

  • JAV telkia Hormuzo sąsiaurio koaliciją: Prancūzija tikina, kad tai ne grėsmė jos planui

    JAV telkia Hormuzo sąsiaurio koaliciją: Prancūzija tikina, kad tai ne grėsmė jos planui

    JAV paskelbė apie naują jūrų koaliciją, kurios tikslas – atkurti saugų laivybos koridorių per Hormuzo sąsiaurį. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pareiškė, kad amerikiečių iniciatyva turėtų papildyti, o ne konkuruoti su Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės rengiamu planu.

    Abu Dabyje kalbėjęs ministras teigė, kad apie britų ir prancūzų iniciatyvą jau informavo Persijos įlankos partnerius, o pasirengimas, pasak jo, yra pažengęs. Tuo pat metu JAV Valstybės departamentas pranešė apie „Maritime Freedom Construct“ – mechanizmą, kuris numato operatyvios informacijos teikimą, saugumo rekomendacijas ir koordinavimą, kad laivai galėtų saugiai kirsti šiuos vandenis.

    Kas vyksta Hormuzo sąsiauryje?

    Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį tradiciškai gabenama reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute greitai persiduoda pasaulinėms kainoms, draudimo įmokoms ir tiekimo grandinėms.

    Tekste nurodoma, kad sąsiaurio laivyba faktiškai paralyžiuota Irano veiksmais, o kainų šuoliai ir prekybos sutrikimai jau juntami plačiau. Prie įtampos prisideda ir JAV taikomos priemonės Irano uostams bei laivams, kurios dar labiau mažina srautą ir didina rizikos vertinimus.

    Du planai ir vienas tikslas

    Prancūzija ir Jungtinė Karalystė paraleliai derina atskirą jūrinę misiją, dėl kurios jau vyko susitikimas su daugiau kaip 50 valstybių. Barrot pabrėžė, kad JAV projektas yra kitokios prigimties, todėl jį mato kaip papildomą instrumentą, o ne alternatyvą.

    „JAV iniciatyva nėra tokio paties pobūdžio kaip ta, kurią kuriame mes – ji veikiau ją papildo“, – sakė Jean-Noël Barrot.

    Paklaustas, ar Prancūzija prisijungs prie JAV iniciatyvos, ministras teigė, kad šiuo etapu to komentuoti negali. Jis pridūrė, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės misijos planavimas užbaigtas, o dabar partneriams regione pristatoma jos koncepcija.

    Iranas signalizuoja apie derybas, bet kelia sąlygas

    Irano teisminės valdžios vadovas Gholamhossein Mohseni Ejei pareiškė, kad Teheranas išlieka atviras pokalbiams su JAV, tačiau esą nepriims to, ką pavadino politikos primetimu. Jo teigimu, Iranas nenori karo ir nenori jo tęsimo, bet kartu neketina atsisakyti savo principų.

    „Mes nesiekiame karo ir nenorime jo tęsinio, bet nepriimsime primetimo“, – sakė Gholamhossein Mohseni Ejei.

    Tekste taip pat minima, kad balandžio viduryje Pakistanе įvykęs JAV ir Irano derybų raundas proveržio neatnešė, o procesas vėliau įstrigo. Tuo pat metu Irano vidaus situaciją apsunkina ekonominiai sukrėtimai ir spaudimas energetikos sektoriui, didinant politinę kainą ilgesniam konflikto užsitęsimui.