CP v2

Tag: Hormūzo sąsiauris

  • Hormūzo sąsiaurio krizė gali paralyžiuoti prabangių automobilių servisus: tepalų kainos šauna

    Hormūzo sąsiaurio krizė gali paralyžiuoti prabangių automobilių servisus: tepalų kainos šauna

    Dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje į rinką persimeta dar vienas, iš pirmo žvilgsnio netikėtas smūgis: sparčiai brangsta ir ima trūkti bazinių alyvų, iš kurių gaminami aukštos klasės variklių tepalai. Analitikai perspėja, kad užsitęsus trikdžiams logistikoje, kai kurių produktų atsargos tiekimo grandinėje gali išsekti per kelias savaites.

    Bazinės alyvos yra pagrindinė žaliava, reikalinga gaminti variklių tepalus ir kitus pramoninius skysčius. Prabangesniems automobiliams ypač svarbios trečios ir ketvirtos grupės bazinės alyvos, įskaitant polialfaolefinus, kurie naudojami sintetinėms alyvoms, atlaikančioms aukštą temperatūrą ir dideles apkrovas.

    „Jei niekas neatplauks, per mėnesį atsargos išseks ir tai tiesiog sumažins gatavų tepalų gamybą“, – sakė „Argus Media“ bazinių alyvų kainodaros vadovė Gabriella Twining.

    Persijos įlankos regionas sudaro reikšmingą pasaulinės trečios grupės bazinių alyvų pasiūlos dalį, o Europa ir JAV iš ten importuoja didelę dalį šios kategorijos produktų. Būtent todėl bet koks gabenimo sutrikimas Hormūzo sąsiauryje greitai atsispindi kainose ir pristatymo terminuose visoje tiekimo grandinėje.

    Rinkos vertinimai rodo, kad trečios grupės bazinių alyvų kainos Šiaurės Europoje nuo konflikto pradžios šoktelėjo beveik dvigubai. Prie spaudimo prisideda ir priverstiniai gamybos bei logistikos ribojimai: dalis gamintojų skelbia force majeure, o kai kurios šalys taiko eksporto apribojimus, siekdamos apsaugoti vidaus rinką.

    „Šiuos istorinius kainų šuolius kažkas turės apmokėti, o tai galiausiai bus perkelta pirkėjui per gatavų tepalų kainą“, – sakė Gabriella Twining.

    Ekspertai pabrėžia, kad bazinės alyvos yra palyginti lėtos apyvartos produktas, todėl grandinėje įprastai būna tam tikras buferis, tačiau užsitęsus trikdžiams, pristatymo laikai ilgėja, o papildymas tampa rizikingas. Tai ypač jautru servisams ir tiekėjams, aptarnaujantiems sportinius bei prabangius automobilius, kuriems neretai reikalingos konkrečios specifikacijos sintetinės alyvos.

    Nepriklausomų tepalų gamintojų atstovai JAV įspėja, kad spaudimas rinkai gali išlikti ilgalaikis, o sąnaudos augs visoje tiekimo grandinėje. Papildoma rizika įvardijami sezoniniai veiksniai, galintys sutrikdyti perdirbimo pajėgumus kituose regionuose, todėl rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie būtinybę diversifikuoti tiekimą ir didinti atsargų planavimą.

    Vairuotojams tai gali reikšti dvi praktiškas pasekmes: didesnes alyvos ir aptarnavimo kainas bei mažesnį tam tikrų produktų prieinamumą. Nors alyvos keitimą dalis žmonių linkę atidėti, specialistai primena, kad aukštos galios varikliuose ir sudėtingose hibridinėse sistemose tepimo kokybė yra kritinė ilgaamžiškumui, todėl taupymas netinkamoje vietoje gali baigtis brangiais gedimais.

  • Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europos Sąjunga, siekdama išvengti degalų trūkumo, susidūrė su netikėta problema: tiksliai įvertinti, kiek degalų realiai yra žemyne, yra sunkiau nei tikėtasi. Augant įtampai dėl karo Irane ir galimų sutrikimų svarbiuose tiekimo maršrutuose, kyla rizika, kad sprendimai bus priimami remiantis neišsamia informacija.

    Didžiausias nerimas siejamas su tiekimu per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo juda reikšminga pasaulinės naftos ir dujų dalis. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įspėjusi, kad dėl išaugusių energijos kainų Sąjungos sąnaudos gali siekti apie 500 000 000 eurų per dieną, o ši našta jau persiduoda transportui ir pramonei.

    „Turime matomumą ir įsipareigojimus iki gegužės ir birželio, tačiau kas bus vėliau, prognozuoti sunku“, – sakė DHL Group vadovas Tobias Meyer.

    Valstybių laikomos strateginės naftos ir dujų atsargos paprastai yra geriau apskaitomos, o nacionalinės institucijos reguliariai keičiasi informacija koordinavimo grupėse. Tačiau didelė dalis realių atsargų yra komercinėse talpyklose uostuose, terminaluose, oro uostuose ir logistikos grandinėse, kur duomenys dažnai laikomi jautria verslo informacija.

    Problema ypač išryškėja kalbant apie perdirbtus produktus, tokius kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai. Skirtingai nei gamtinių dujų saugyklos, kurioms taikomi ES reikalavimai dėl užpildymo lygio prieš žiemą, perdirbtų degalų atsargų apskaita yra labiau fragmentuota, o atnaujinimai ne visada reguliarūs.

    Eurostat skelbiami duomenys suteikia bendrą vaizdą, tačiau realaus laiko stebėjimas išlieka ribotas, ypač kai kalbama apie atsargų judėjimą tarp šalių, tiekimą skirtingais maršrutais ir išėmimą iš komercinių rezervuarų. Energetikos pareigūnai pripažįsta, kad gali žinoti, kiek atsargų turėtų būti pagal taisykles, bet ne visuomet gali patikrinti, kiek jų yra konkrečią dieną.

    „Mūsų žinios apie tai, kas patenka į apyvartą, kas išimama ir kur nukreipiama, yra ribotos“, – sakė vienas aukšto rango ES energetikos pareigūnas.

    Europos Komisija, reaguodama į išryškėjusią spragą, svarsto kurti Degalų stebėsenos centrą, kuris sektų ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius. Toks modelis artimesnis JAV energetikos informacijos administracijos principui, kai rinka reguliariai gauna detalesnius ir dažniau atnaujinamus rodiklius.

    Tuo pat metu dalis atsargų jau panaudojama stabilizuojant padėtį rinkoje, o tarptautiniai mechanizmai leidžia koordinuotai išleisti naftą iš rezervų. Vis dėlto pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: be nuoseklių ir palyginamų duomenų apie komercines atsargas, ES gali per vėlai pastebėti realų trūkumą arba reaguoti per griežtai, sukeldama papildomą kainų šuolį.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad situaciją apsunkina ir globalių srautų persiskirstymas: tanklaiviai, kurie įprastai galėjo būti nukreipiami į Europą, kai kuriais atvejais plaukia tiesiai į Aziją, o papildomi JAV eksporto pajėgumai ne visada virsta didesniu tiekimu Europai. Tokie pokyčiai reiškia, kad duomenų tikslumas tampa ne administracine, o strategine saugumo sąlyga.

  • Europoje brangstant aviaciniam kurui ryškėja bankrotų grėsmė: du galimi scenarijai rinkai

    Europoje brangstant aviaciniam kurui ryškėja bankrotų grėsmė: du galimi scenarijai rinkai

    Po įtampos Artimuosiuose Rytuose paaštrėjimo ir išaugusio neapibrėžtumo dėl naftos tiekimo Europoje pabrango aviacinis kuras. Oro linijoms tai vienas jautriausių kaštų, todėl staigūs kainų šuoliai greitai atsispindi finansiniuose rezultatuose ir bilietų kainodaroje.

    Didžiausią riziką kelia galimi sutrikimai Persijos įlankos maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis. Rinkoms užtenka vien grėsmės signalų, kad išaugtų „rizikos premija“ ir brangtų tiek nafta, tiek jos produktai, įskaitant reaktyvinius degalus.

    Įspėjimai dėl bankrotų

    „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary viešai perspėjo, kad jei aukštos naftos kainos užsitęstų, rudenį dalis Europos oro bendrovių gali nebeatlaikyti spaudimo. Jo vertinimu, pažeidžiamiausios gali būti tos bendrovės, kurių finansinė „pagalvė“ mažesnė, o apsidraudimas nuo kainų svyravimų ribotas.

    „Jei naftos kainos išliks šiame lygyje, spalį ar lapkritį dvi ar trys Europos oro linijos gali bankrutuoti“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Po tokių pareiškimų „Wizz Air“ atmetė viešojoje erdvėje pasirodžiusias prognozes apie galimą nemokumą ir tikino, kad bendrovės finansinė padėtis yra stabili. Aviacijos rinkoje tokie pareiškimai vertinami ir kaip konkurencinės kovos dalis, kai vieša retorika daro įtaką investuotojų lūkesčiams.

    Du scenarijai Europos aviacijai

    Aviacijos ekspertai situaciją dažniausiai skirsto į du bazinius scenarijus. Optimistinis numato, kad tiekimo grandinės greitai stabilizuotųsi, o rinkoje įtampa atslūgtų per kelias savaites, tada iki vasaros piko kainų spaudimas galėtų sumažėti.

    Pesimistinis scenarijus siejamas su užsitęsusiais trikdžiais ir tolesne eskalacija, kai degalų pasiūla mažėtų, o kainos išliktų aukštos. Tokiu atveju oro linijos būtų priverstos agresyviau kelti bilietų kainas, mažinti skrydžių apimtis arba ieškoti papildomo finansavimo.

    Praktikoje daug lemia tai, kiek vežėjai yra apsidraudę nuo kuro kainų šuolių. Stambios bendrovės dažniau turi ilgesnio laikotarpio apsidraudimo sandorių ir didesnį likvidumo rezervą, o mažesni vežėjai ar dalis užsakomųjų skrydžių rinkos dalyvių paprastai yra jautresni staigiems kaštų pokyčiams.

    Rizika persimeta ir į oro uostus

    Jei brangus kuras ir neapibrėžtumas užsitęstų, poveikį pajustų ne tik oro linijos. Mažėjant skrydžių skaičiui, kristų oro uostų pajamos, silpnėtų antžeminių paslaugų tiekėjų ir oro navigacijos sektoriaus finansiniai srautai.

    Didieji oro uostai, turintys didesnius srautus ir platesnę pajamų struktūrą, dažniausiai atsparesni, tačiau regioniniai oro uostai gali būti labiau pažeidžiami. Dėl to rinkoje kalbama apie galimą „sniego gniūžtės“ efektą, kai vieno segmento problemos greitai persiduoda visai aviacijos ekosistemai.

    Artimiausiais mėnesiais pagrindiniai indikatoriai bus naftos ir aviacinio kuro kainų dinamika, tiekimo maršrutų saugumo vertinimai bei oro linijų sprendimai dėl maršrutų ir pajėgumų. Kuo ilgiau išliks neapibrėžtumas, tuo didesnė tikimybė, kad daliai rinkos dalyvių prireiks papildomo finansinio užnugario.

  • ES nerimauja dėl kuro tiekimo: Komisija pripažįsta, kad realiu laiku nemato Europos atsargų

    Europos Sąjunga siekia sumažinti degalų trūkumo riziką, kai įtampa dėl karo su Iranu kelia energijos žaliavų kainas ir didina neapibrėžtumą dėl tiekimo per Hormūzo sąsiaurį. Tačiau problema – ne vien fizinis kuro prieinamumas, bet ir tai, kad trūksta aiškaus, operatyvaus vaizdo apie faktines atsargas visame žemyne.

    Pasak viešojoje erdvėje aptariamos informacijos, ES institucijos šiandien negali beveik realiu laiku tiksliai atsakyti, kiek kuro atsargų turi Europa. Nacionaliniai duomenys egzistuoja, bet jie fragmentuoti, nevienodo detalumo ir ne visada atnaujinami taip greitai, kaip reikėtų krizinėje situacijoje.

    Kur stringa atsargų skaidrumas

    Dalis strateginių naftos ir jos produktų atsargų Europoje kaupiama pagal bendrus įpareigojimus, tačiau praktikoje didelė dalis degalų laikoma komerciniuose terminaluose ir privačiose saugyklose. Tai reiškia, kad valdžios institucijos ne visada turi tiesioginę ir vienodai suvienodintą prieigą prie informacijos apie tai, kiek dyzelino ar reaktyvinio kuro yra rinkoje.

    DHL Group vadovas Tobiasas Meyeris atkreipė dėmesį, kad strateginės atsargos egzistuoja, bet skaidrumo stinga – neaišku, kiek jų jau panaudota ir koks realus likutis. Neapibrėžtumas didėja artėjant sezonams, kai transporto, aviacijos ir logistikos sektoriams degalų poreikis gali kisti ypač greitai.

    Net ir turint bendrus kanalus keistis informacija tarp valstybių narių, pareigūnai, vertinantys galimo trūkumo riziką, susiduria su ribotu skaičiumi patikimų atskaitos taškų. Tai kelia dvigubą pavojų: vienu atveju realus deficitas gali būti pastebėtas per vėlai, kitu – sprendimai gali būti priimami remiantis nepilnais duomenimis.

    Dyzelinas ir aviacijos kuras – didžiausia nežinomybė

    Didžiausia „akloji zona“ siejama su rafinuotais produktais – dyzelinu ir reaktyviniu kuru, nes jų atsargos dažnai išskaidytos po skirtingus sandėliavimo taškus ir sektorius. ES paprastai remiasi Eurostato statistika ir koordinaciniais susitikimais, tačiau tokie duomenys krizei eskaluojantis gali būti per lėti.

    Europos Komisija pripažįsta, kad degalų duomenų stebėsenoje yra spragų, todėl ruošia iniciatyvą „Fuel Observatory“. Numatyta, kad ji padėtų stebėti ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius, kad sprendimai dėl tiekimo grandinių būtų paremti dažniau atnaujinama informacija.

    Dujos matomos geriau, bet rizikos išlieka

    Gamtinių dujų srityje situacija palyginti aiškesnė, nes po 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ES įtvirtino taisykles, pagal kurias valstybės narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. jų pajėgumo prieš šaltąjį sezoną. Tai leidžia tiksliau matyti bendrą rezervų lygį.

    Vis dėlto dujų užpildymas priklauso ir nuo rinkos paskatų, nes prekiautojai dažniausiai kaupia dujas vasarą, kai kainos mažesnės, o parduoda žiemą, kai jos kyla. Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose šis modelis gali sutrikti, o pasaulinės logistikos maršrutų kaita dar labiau veikia tiekimo planavimą.

    Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad siekiama turėti geresnę bendrą ES degalų situacijos apžvalgą, tačiau kol kas per anksti aiškiai įvardyti, kaip naujoji stebėsenos sistema veiks praktikoje.

    „Žinoma, norime turėti geresnę degalų situacijos apžvalgą visoje ES. Dirbame ties tuo, tačiau dar per anksti skelbti, kaip tiksliai tai veiks“, – sakė Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

  • Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    JAV ir Irano konflikto dinamika vis labiau persikelia į ekonominį frontą: Vašingtonas svarsto ilgiau išlaikyti Irano uostų jūrinę blokadą, o šalies valiuta riala pasiekė naujas istorines žemumas. Trečiadienį rinka fiksavo apie 1 800 000 rialų už vieną JAV dolerį – kursą, kuris iki karo pradžios vasario pabaigoje atrodė sunkiai įsivaizduojamas.

    Pasak JAV žiniasklaidos, Donaldas Trumpas atmetė Teherano siūlymą atverti Hormūzo sąsiaurį mainais į blokados nutraukimą. Jo pozicija grindžiama argumentu, kad ilgalaikis spaudimas per logistiką ir prekybą gali būti efektyvesnis nei vien kariniai veiksmai.

    „Blokada kai kuriais aspektais veikia net veiksmingiau nei bombardavimas“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Baltieji rūmai taip pat patvirtino, kad šią savaitę prezidentas ir aukšto rango administracijos pareigūnai susitiko su naftos sektoriaus atstovais ir kitais rinkos dalyviais. Susitikimuose aptarta galimybė tęsti blokadą „mėnesius, jei reikės“, siekiant maksimalaus ekonominio spaudimo Iranui ir kartu mažinant galimą poveikį JAV vartotojams.

    Valiutos kritimas įsisuko iš naujo

    Rialo silpnėjimas spartėjo atsinaujinus prekybinei veiklai. Karo pradžioje rinkos buvo apmirę, dalis verslų neveikė, todėl kursas kurį laiką išliko santykinai stabilus, tačiau vėliau susikaupusi paklausa išsiveržė tuo pat metu griežtėjant sankcijoms.

    Trečiadienį fiksuota, kad už vieną eurą buvo mokama apie 2 100 000 rialų. Toks euro ir rialo santykis rodo, kad rinkoje įsitvirtina lūkestis dėl ilgalaikės užsienio valiutos stygiaus ir dar didesnio importo brangimo.

    Šis smukimas nėra pirmasis: anksčiau per kelias dienas rialas jau buvo patyręs staigų šoką, kai kursas nuo maždaug 1 400 000 nusileido iki 1 600 000 rialų už JAV dolerį. Toks kritimas tapo vienu iš veiksnių, paskatinusių protestų bangą, po kurios saugumo pajėgos vykdė masinius sulaikymus.

    Infliacija ir maisto kainos

    Silpnesnė valiuta tiesiogiai smogia kainoms, ypač importuojamoms prekėms ir žaliavoms. Tai reiškia brangstančius vaistus, pramonės komponentus ir maisto produktus, kurių tiekimo grandinės priklauso nuo atsiskaitymų užsienio valiuta.

    Irano statistikos centras anksčiau skelbė, kad metinė infliacija pasiekė 53,7 proc., o vadinamoji metinė kainų kaita nuo praėjusių metų to paties mėnesio – 73,5 proc. Tai reiškia, kad dalies namų ūkių perkamoji galia per mažiau nei metus galėjo sumažėti beveik perpus.

    Vietos žiniasklaidoje skelbiami neoficialūs duomenys rodo ryškų maisto kainų šuolį: vištiena per mėnesį pabrango apie 75 proc., jautiena ir aviena – apie 68 proc., dalis pieno produktų – iki 50 proc. Tokie pokyčiai ypač skaudžiai paliečia mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.

    Kas toliau?

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad kai valstybė praranda galimybes stabilizuoti valiutą į rinką tiekiama užsienio valiuta, rizika dar labiau išauga. Jei blokada išliks, o užsienio atsiskaitymai ir eksportas bus ribojami, rialas gali kirsti naujas psichologines ribas, gilindamas recesiją ir skurdą.

    Tuo pat metu pasaulinės energijos rinkos stebi Hormūzo sąsiaurio situaciją, nes bet koks papildomas nestabilumas šiame regione turi potencialą kelti naftos ir gabenimo kainas. Tai reikštų, kad ekonominis šio konflikto efektas gali būti jaučiamas gerokai plačiau nei vien Irane.

  • Anglijos bankas paliko palūkanas, bet Irano karas įkaitino naftą: ką tai reiškia kainoms?

    Anglijos bankas paliko palūkanas, bet Irano karas įkaitino naftą: ką tai reiškia kainoms?

    Anglijos bankas balandžio 30 dieną nusprendė nepakeisti bazinių palūkanų ir paliko jas 3,75 proc., nes rinkas sukrėtė Irano karo pasekmės ir išaugusios energijos kainos. Sprendimas buvo plačiai prognozuotas, tačiau kontekstas pasikeitė iš esmės: pavasarį investuotojai dar tikėjosi artėjančio palūkanų mažinimo ciklo.

    Didžiausią įtaką nuotaikoms padarė rizika dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Dėl karo sukeltų trikdžių ir neapibrėžtumo naftos kainos šoktelėjo į aukščiausią lygį per kelerius metus, o tai greitai persiduoda ir į degalų, ir į platesnį prekių bei paslaugų krepšelį.

    Brent rūšies nafta prekybos metu buvo pakilusi virš maždaug 108 eurų už barelį ribos, nes dalis rinkos dalyvių ėmė vertinti scenarijų, kad transporto koridorius gali būti sutrikdytas ilgesniam laikui. Tai reikštų brangesnį žaliavų gabenimą, didesnes įmonių sąnaudas ir lėtesnį infliacijos grįžimą prie centrinių bankų tikslų.

    Infliacijos rizika vėl išaugo

    Jungtinėje Karalystėje infliacija kovą pasiekė 3,3 proc. ir pakilo į trijų mėnesių aukštumas, o vienas ryškiausių veiksnių buvo degalų brangimas po karo pradžios. Energija dažnai tampa grandinine reakcija: brangstant degalams ir elektrai, kyla logistikos, gamybos ir paslaugų kainos, o tai ilgiau palaiko aukštesnę bendrą infliaciją.

    Dėl to pinigų politikos formuotojai atsidūrė sudėtingoje padėtyje: per anksti mažinant palūkanas būtų rizikuojama pakurstytomis infliacijos lūkesčiais, o per ilgai išlaikant aukštas palūkanas gali būti slopinamas augimas. Rinkos taip pat stebi, ar infliacijos spaudimas taps laikinas, ar įsitvirtins per atlyginimų ir paslaugų kainų kanalus.

    Ką gali signalizuoti centrinis bankas

    Anglijos banko devynių narių Monetarinės politikos komitetas, tikėtina, daugiausia balsavo už palūkanų palikimą nepakeistų, nors dalis narių galėjo svarstyti ir nedidelį didinimą kaip prevenciją. Tokie nesutarimai paprastai rodo, kad bankas nori išlaikyti lankstumą ir prireikus reaguoti griežčiau.

    Ne mažiau svarbios nei pats sprendimas yra ketvirtinės ekonominės prognozės ir banko vadovo Andrew Bailey spaudos konferencija. Prognozėse dažnai atsispindi atnaujinti vertinimai, kaip energijos šokas paveiks infliaciją, vartojimą ir investicijas, o tai gali koreguoti rinkos lūkesčius dėl būsimų palūkanų trajektorijų.

    Kaip tai gali paliesti gyventojus

    Jeigu naftos ir energijos kainos išliks aukštos, namų ūkiams tai pirmiausia reikš brangesnius degalus ir didesnę dalį biudžeto kasdienėms išlaidoms. Verslui tai gali reikšti augančias gamybos ir transporto sąnaudas bei spaudimą kelti kainas, ypač sektoriuose, kuriuose energija sudaro didelę savikainos dalį.

    Tuo pačiu aukštesnės palūkanos ilgiau išlaiko brangesnį skolinimąsi, o tai svarbu būsto paskolų turėtojams ir įmonėms, planuojančioms investicijas. Jungtinės Karalystės iždo vadovė Rachel Reeves yra sakiusi, kad prireikus būtų svarstoma parama namų ūkiams ir verslui, tačiau realūs sprendimai priklausys nuo to, kaip ilgai tęsis sukrėtimas energijos rinkose.

    Artimiausiais mėnesiais investuotojai stebės du dalykus: ar energijos šokas persiduos į bazinę infliaciją ir ar centriniai bankai pradės kalbėti apie ilgesnį aukštų palūkanų laikotarpį. Kol rizikos dėl tiekimo grandinių ir geopolitikos išlieka didelės, palūkanų mažinimo scenarijus gali būti atidėtas, o kainų spaudimas – atsinaujinti.

  • Nafta šoktelėjo iki 112 eurų už barelį: JAV ir Irano įtampa kelia naują kainų bangą

    Nafta šoktelėjo iki 112 eurų už barelį: JAV ir Irano įtampa kelia naują kainų bangą

    Naftos kainos ketvirtadienį trumpam šovė į aukščiausią lygį per kelerius metus, rinkoms vertinant augančią JAV ir Irano konfrontaciją bei riziką tiekimui. „Brent“ rūšies nafta prekybos metu buvo pakilusi iki 126 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 112 eurų.

    Vėliau kaina smuko ir Europos popietę laikėsi žemiau 115 JAV dolerių už barelį, arba apie 102 eurus. Investuotojai vienu metu vertino ir galimo konflikto eskalavimo grėsmę, ir ženklus, kad įtampa galėtų slūgti derybų keliu.

    JAV etaloninė WTI nafta taip pat brango daugiau nei 3 proc. ir buvo perkopusi 110 JAV dolerių ribą, tai yra maždaug 98 eurus už barelį, tačiau vėliau nusileido iki maždaug 94 eurų. Tokie šuoliai rodo, kad rinkoje vėl dominuoja vadinamoji karo rizikos priemoka.

    Hormuzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Didžiausią nerimą rinkoms kelia Hormuzo sąsiauris – vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per šią jūrų arteriją tradiciškai gabenama reikšminga Persijos įlankos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie trikdžiai iškart atsispindi kainose.

    Tekste aptariama, kad derybos dėl situacijos stabilizavimo stringa, o greitas sąsiaurio atvėrimas ar saugaus tranzito atkūrimas artimiausiu metu atrodo mažai tikėtinas. Dėl to rinkos pradeda įkainoti tiek fizinį tiekimo sumažėjimą, tiek didesnes transportavimo ir draudimo sąnaudas.

    Įtampą kursto ir politiniai pareiškimai, kurie didina neapibrėžtumą dėl tolesnių veiksmų regione.

    „Mes ginsime savo branduolinius ir raketinius pajėgumus kaip nacionalinį turtą“, – sakė Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, remiantis viešojoje erdvėje cituojama informacija, turėjo aptarti galimus karinius scenarijus su JAV Centrinės vadavietės vadovybe. Tokie signalai rinkose paprastai sustiprina prielaidą, kad konfliktas gali pereiti į aktyvesnę fazę.

    Ką reiškia kainų šuolis Europai?

    Europai naftos brangimas dažniausiai reiškia spaudimą degalų kainoms ir logistinių grandinių savikainai, ypač kai rizika kyla dėl jūrinių maršrutų. Nors degalinių kainos į pokyčius reaguoja su vėlavimu, ilgesnis „Brent“ buvimas virš 100 eurų už barelį paprastai persiduoda ir vartotojams.

    Naftos rinkose svarbus ir lūkesčių komponentas: net ir trumpalaikė tiekimo grėsmė gali išpūsti kainas labiau, nei rodo realūs srautai. Dėl to kainų svyravimai dažnėja, o rinkos dalyviai labiau remiasi geopolitikos signalais nei tradiciniais paklausos ir pasiūlos rodikliais.

    Pokyčiai OPEC šešėlyje

    Kainų šuolis sutapo su platesniais pokyčiais naftos gavybos politikoje: Jungtiniai Arabų Emyratai oficialiai pasitraukė iš OPEC ir platesnės OPEC+ grupės. Įprastomis sąlygomis toks žingsnis būtų vertinamas kaip galintis didinti konkurenciją ir silpninti bendrą kvotų discipliną.

    Tačiau šį kartą rinkos reakciją labiau diktuoja ne kartelio vidaus dinamika, o karo ir tranzito rizika. Prekiautojų dėmesys krypsta į tai, kiek realiai gali sumažėti naftos pasiūla, ar bus sutrikdyti gabenimo maršrutai ir ar nekils grėsmė regiono infrastruktūrai.

    Energetikos analitikai paprastai pabrėžia, kad tokiais laikotarpiais kainų kryptį lemia ne vien dienos naujienos, o ir tai, kaip greitai gali būti atstatytas stabilus eksportas bei kokio masto atsargų pakanka vartotojams ir perdirbėjams. Kol atsakymų nedaug, rinkoje išlieka didesnė nei įprasta kainų rizika.

  • Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Von der Leyen: konfliktas su Iranu ES kainuoja po 500 mln. eurų per dieną – kas brangsta labiausiai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų Persijos įlankos regione Europos Sąjunga kasdien patiria beveik 500 mln. eurų papildomų išlaidų. Pagrindinis smūgis tenka iškastinio kuro importui, kurio kaina šokteli kylant geopolitinei įtampai ir tiekimo rizikoms.

    Kalbėdama Europos Parlamente Strasbūre ji akcentavo, kad per 60 konflikto dienų ES sąskaita už iškastinio kuro importą padidėjo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, nors fiziškai nebuvo įsigyta nė kiek daugiau energijos. Tai reiškia, kad pagrindinis išlaidų augimo veiksnys yra kainų šuolis, o ne didesnė paklausa.

    „Per 60 konflikto dienų mūsų sąskaita už iškastinio kuro importą išaugo daugiau kaip 27 mlrd. eurų, neįsigijus nė vienos papildomos energijos molekulės“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Padėtį paaštrina ilgiau trunkantis Hormūzo sąsiaurio uždarymas, kuris tradiciškai laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per šį maršrutą juda reikšminga dalis pasaulinės naftos prekybos, taip pat dalis suskystintų dujų ir žaliavų, todėl bet koks ribojimas iškart persiduoda kainoms Europoje.

    JAV žiniasklaida taip pat skelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavedė patarėjams ruoštis užsitęsusiai Irano blokadai, siekiant spausti Teherano ekonomiką ribojant laivybą į šalies uostus ir iš jų. Toks scenarijus didina riziką, kad naftos ir dujų srautai regione bus dar labiau trikdomi, o energijos kainų nepastovumas išliks ilgiau.

    Von der Leyen šią krizę įvardijo kaip dar vieną argumentą spartinti ES perėjimą nuo importuojamo iškastinio kuro prie vietinės, švaresnės energijos ir greitesnės elektrifikacijos. Pasak jos, Europos pažeidžiamumas kyla iš priklausomybės nuo pasaulinių naftos ir dujų kainų, kurios jautriai reaguoja į konfliktus ir transporto koridorių sutrikimus.

    Europos Komisija planuoja iki vasaros pristatyti Elektrifikacijos veiksmų planą su ES masto tikslu, o kartu numatyti priemones energetiniam saugumui stiprinti. Lygiagrečiai von der Leyen ragino spartinti derybas dėl vadinamojo tinklų paketo, kuris turėtų padėti modernizuoti elektros infrastruktūrą, reikalingą augančiai paklausai ir didesnei atsinaujinančios energijos daliai.

    Tarp trumpesnio laikotarpio priemonių Briuselis taip pat svarsto glaudesnį valstybių koordinavimą dėl dyzelino ir reaktyvinio kuro rezervų, naftos atsargų išleidimo į rinką ir naftos perdirbimo pajėgumų. Tokie žingsniai gali sumažinti kainų šuolius, tačiau esminė išvada, kurią pabrėžia Europos Komisija, išlieka ta pati: kuo mažesnė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, tuo mažiau ES moka už geopolitines krizes.

  • JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    Jungtiniai Arabų Emyratai antradienį pranešė, kad nuo gegužės 1 dienos pasitraukia iš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC. Šis žingsnis laikomas reikšmingu smūgiu aljansui, kuris koordinuoja dalies pasaulinės naftos gavybos politiką ir daro įtaką pasiūlai.

    Valstybinė naujienų agentūra WAM paskelbė pareiškimą, kuriame JAE sprendimą sieja su nacionaliniais interesais ir įsipareigojimais investuotojams, klientams bei partneriams. Pasak JAE, sprendimas priimtas po išsamios gavybos politikos ir esamų bei būsimų pajėgumų peržiūros.

    „Atėjo laikas sutelkti pastangas į tai, ką diktuoja mūsų nacionaliniai interesai ir įsipareigojimai investuotojams, klientams, partneriams bei pasaulinėms energijos rinkoms“, – teigiama JAE pareiškime.

    Sprendimas priimtas augant įtampai

    JAE pasitraukimas skelbiamas tuo metu, kai energijos rinkos jautriai reaguoja į geopolitinius sukrėtimus Persijos įlankoje. Straipsnyje minima Irano vykdoma Hormūzo sąsiaurio blokada kelia papildomą riziką tiekimo grandinėms, nes tai vienas strategiškai svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų maršrutų.

    Dėl bet kokių sutrikimų Hormūzo sąsiauryje dažniausiai brangsta nafta, o tai per trumpą laiką persiduoda degalų ir logistikos kainoms daugelyje šalių. Analitikai tokiose situacijose paprastai vertina ne tik realų tiekimo sumažėjimą, bet ir vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į ateities sandorių kainas.

    Ką tai reiškia OPEC ir rinkoms

    OPEC istorinis tikslas yra koordinuoti narių naftos politiką, o kartu su sąjungininkais, įskaitant Rusiją, formatas dažnai vadinamas OPEC plius. JAE pasitraukimas reiškia, kad šalis galės laisviau priimti sprendimus dėl gavybos ir eksporto apimčių, nebesiderindama prie bendrų kvotų ar politinių kompromisų.

    JAE akcentuoja, kad ir toliau ketina elgtis atsakingai pasaulinėse energijos rinkose, o sprendimas esą didina šalies galimybes greičiau reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius. Kartu pabrėžiama ilgalaikė energetikos sektoriaus plėtros strategija ir siekis išlaikyti patikimo tiekėjo reputaciją.

    „Šis sprendimas sustiprina mūsų įsipareigojimą būti atsakingu ir patikimu gamintoju, kuris numato pasaulinių energijos rinkų ateitį“, – teigiama JAE pareiškime.

    Politinis fonas Persijos įlankoje

    Straipsnyje taip pat nurodoma, kad JAE anksčiau kritikavo kai kuriuos partnerius dėl, jų vertinimu, nepakankamos reakcijos į Irano keliamas grėsmes ir atakas regione. Tai leidžia manyti, kad sprendimas turi ne tik ekonominę, bet ir politinę dedamąją, susijusią su regioniniu saugumu ir sąjungininkų tarpusavio parama.

    JAE prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas neseniai viešai kalbėjo apie politinio ir karinio palaikymo trūkumą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos viduje. Tokios pastabos rodo, kad energetikos sprendimai regione vis dažniau persipina su platesniais saugumo ir užsienio politikos skaičiavimais.

    „Logistiškai šalys viena kitą rėmė, bet politiškai ir kariškai jų pozicija istoriškai buvo silpniausia“, – sakė Anwaras Gargashas.

    Artimiausiu metu rinkos dalyviai stebės, ar JAE paskelbs konkrečius gavybos politikos pokyčius ir kaip į pasitraukimą reaguos likę OPEC nariai. Ne mažiau svarbu ir tai, ar išliks ar sustiprės įtampa Hormūzo sąsiauryje, nes būtent ji gali tapti pagrindiniu kainas judinančiu veiksniu.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: JAE traukiasi iš OPEC, o dėl Irano paliaubų – įtampa

    Naftos kainos šauna aukštyn: JAE traukiasi iš OPEC, o dėl Irano paliaubų – įtampa

    Pasaulio naftos rinkose balandžio 29 dieną fiksuotas naujas kainų šuolis: investuotojai vienu metu vertina Jungtinių Arabų Emyratų pasitraukimą iš OPEC ir vis dar trapią Irano karo paliaubų situaciją. Pagrindiniu nervingumo židiniu išlieka Hormūzo sąsiauris, per kurį teka reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis.

    JAE sprendimą trauktis iš OPEC ir platesnės OPEC+ grupės rinkos iš pradžių priėmė kaip signalą, kad šalis galėtų lanksčiau didinti gavybą ir taip didinti pasiūlą. Dėl to trumpam buvo išaugę lūkesčiai, kad kainas spaustų galimos perteklinės apimtys, tačiau netrukus viršų paėmė geopolitinė rizika ir tiekimo maršrutų nesaugumas.

    Kas stumia kainas į viršų?

    Prekybininkai į naftos kainas įskaičiuoja papildomą rizikos priemoką, nes bet koks ilgiau trunkantis tiekimo trikdis Artimuosiuose Rytuose gali greitai sukelti fizinį žaliavos deficitą. Didžiausią įtaką daro Hormūzo sąsiaurio pralaidumo klausimas, nes jo uždarymas ar ribojimas tiesiogiai paveiktų eksporto srautus į Europą ir Aziją.

    Rinkos dalyviai taip pat seka signalus iš Vašingtono ir Teherano, nes derybų pauzės ar jų žlugimas dažnai padidina kainų svyravimus. Tokiomis sąlygomis trumpalaikiai gavybos planai ar net atskirų šalių sprendimai dėl kvotų tampa mažiau svarbūs už saugumo ir logistikos rizikas.

    JAE pasitraukimas ir įtrūkimai OPEC+

    JAE pasitraukimas laikomas rimtu smūgiu OPEC vienybei, nes organizacijai svarbiausia yra koordinuotas tiekimo valdymas. Jei kartelis praranda discipliną, didėja tikimybė, kad kitos šalys taip pat sieks daugiau savarankiškumo, o tai ilgainiui gali padidinti kainų nepastovumą.

    Sprendimo fonas siejamas su ilgiau rusenusia įtampa dėl gavybos kvotų ir investicijomis į pajėgumų didinimą. JAE per valstybės kontroliuojamą bendrovę „Abu Dhabi National Oil Company“ siekė išplėsti gavybos potencialą, tačiau OPEC kvotų sistema dalį pajėgumų palikdavo neišnaudotų, todėl šalis vis atviriau akcentavo nacionalinį interesą.

    Derybos dėl sąsiaurio ir JAV pozicija

    Įtampos mažėjimo scenarijus šiuo metu priklauso nuo to, ar pavyks grąžinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje ir ar bus atnaujintas politinis dialogas. Iranas viešai teikė pasiūlymus dėl laivybos atnaujinimo, tačiau mainais kelia sąlygas, susijusias su blokados nutraukimu ir karo veiksmų stabdymu.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis komentavo, kad Irano pasiūlymai esą tapo geresni, tačiau galutinio susitarimo nepatvirtino. Tokie pareiškimai dažnai kuria trumpalaikes kainų bangas, nes rinka bando nuspėti, ar paliaubos išsilaikys, ar konfliktas vėl įsiliepsnos.

    Šioje situacijoje energetikos bendrovių akcijos išlieka santykinai atsparios, nes aukštesnė naftos kaina paprastai gerina didžiųjų integruotų gamintojų pinigų srautus. Vis dėlto vartotojams ir verslams Europoje tokie svyravimai reiškia didesnę riziką degalų ir logistikos kainoms, ypač jei sutriktų jūrų maršrutai ir pabrangtų transportavimo bei draudimo kaštai.