CP v2

Tag: Hormūzo sąsiauris

  • Trumpas grąžina Irano uostų blokadą ir siūlo 20 proc. mokestį už krovinius per Hormuzą

    Trumpas grąžina Irano uostų blokadą ir siūlo 20 proc. mokestį už krovinius per Hormuzą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė atkuriantis karinio jūrų laivyno blokadą Irano uostams ir inicijuojantis naują mokesčio schemą laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį. Pasak jo, JAV rinktų 20 proc. mokestį nuo visų per sąsiaurį gabenamų krovinių, motyvuodama saugumo užtikrinimo kaštais.

    Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų, jungiantis Persijos įlanką su Indijos vandenynu. Bet kokie ribojimai ar papildomi kaštai čia paprastai greitai persiduoda į naftos ir dujų kainas, laivybos draudimą ir pristatymo terminus.

    Trumpas teigė, kad JAV būtų laikomos Hormuzo sąsiaurio saugotoju ir todėl turi teisę susigrąžinti išlaidas, reikalingas laivybos saugai šiame nepastoviame regione. Kartu jis pabrėžė, kad kitoms valstybėms esą būtų užtikrintas atviras ir sąžiningas plaukimas, o spaudimas būtų nukreiptas į Iraną.

    Iranas tokius pareiškimus atmetė ir pareiškė neleisiantis JAV kištis į strateginio vandens kelio valdymą. Teheranas taip pat perspėjo Persijos įlankos kaimynes nesudarinėti sąlygų JAV veiksmams, o bet kokią paramą Vašingtonui įvardijo kaip riziką, galinčią būti traktuojamą kaip priešiškas veiksmas.

    Įtampa išaugo po pastarosios atakų bangos: JAV pranešė smogusios dešimtims taikinių Irane, o Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas paskelbė apie atsakomuosius smūgius regione. Pranešta apie oro pavojaus signalus ir raketų bei dronų perėmimus, o kai kurios šalys kaltino Iraną atakomis, keliančiomis grėsmę civiliams.

    Derybos, bet susitarimas braška

    Nors Trumpas anksčiau pareiškė, kad paliaubos faktiškai baigėsi, Vašingtonas viešai kartoja, kad derybų kanalas nėra uždarytas. JAV prezidentas tvirtino, jog pastarosiomis dienomis vyko ilgos konsultacijos, tačiau kaltino Irano derybininkus atsitraukiant nuo ankstesnių įsipareigojimų.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas savo ruožtu pripažino, kad ankstesnis derybų pagrindas yra krizėje. Teheranas signalizavo, kad gali nebelaikyti įsipareigojimų, jei tą patį darys ir JAV, tačiau kartu teigė tęsiantis kontaktus su tarpininkais, siekiant išvengti platesnės eskalacijos.

    Ką tai reiškia laivybai ir rinkoms

    Tarptautinėje praktikoje pagrindinių tarptautinių sąsiaurių laivybos režimas remiasi tranzitinio plaukimo principu, o vienašališkos rinkliavos tampa ginčų objektu. Dėl to Trumpui paskelbus apie 20 proc. mokestį, tikėtina, kad kiltų ne tik politinė, bet ir teisinė konfrontacija dėl tokios priemonės taikymo.

    Laivybos sektoriui svarbiausias signalas yra rizikos priemokos augimas: draudikai ir vežėjai paprastai kelia tarifus, kai kyla karinių incidentų tikimybė. Tai gali reikšti brangesnį krovinių gabenimą, ilgesnius maršrutus ir didesnį spaudimą energijos bei prekių kainoms pasaulio rinkose.

    Regiono analitikai atkreipia dėmesį, kad karinių veiksmų intensyvėjimas dažniausiai tik atitolina politinį susitarimą, bet jo nepanaikina. Vis dėlto kuo ilgiau tęsiasi eskalacija, tuo didesnė tikimybė, kad sprendimai bus priimami spaudimo sąlygomis, o tai didina neapibrėžtumą ir rinkoms, ir sąjungininkams regione.

  • Naftos kainos šovė beveik 4 proc.: įtampa Hormūzo sąsiauryje vėl gąsdina rinkas

    Naftos kainos šovė beveik 4 proc.: įtampa Hormūzo sąsiauryje vėl gąsdina rinkas

    Pasaulinėse rinkose pirmadienį brango nafta, atsinaujinus įtampai dėl Hormūzo sąsiaurio ir galimų tiekimo sutrikimų. „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo 3,9 proc. iki maždaug 73 eurų už barelį, o JAV etalonas pabrango apie 4 proc. iki maždaug 69 eurų.

    Kainų šuolis įvyko po pranešimų apie JAV smūgių bangas Iranui ir Teherano atsaką regione. Prieš tai naftos kainos buvo nusileidusios iki lygių, fiksuotų iki konflikto eskalacijos, kai laivybos srautai sąsiauryje buvo atsinaujinę.

    Hormūzo sąsiauris vėl dėmesio centre

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį keliauja didelė dalis jūromis gabenamos žalios naftos ir naftos produktų. Net ir riboti incidentai ar grasinimai riboti laivybą paprastai iškart didina rizikos priedą naftos kainoje.

    Analitikų vertinimu, rinka jautriausiai reaguoja ne į pačius trumpalaikius kainų pokyčius, o į tiekimo grandinės stabilumą ir draudimo bei transportavimo kaštus. Bet koks laivybos trikdymas gali branginti ne tik žaliavą, bet ir jos pristatymą į Europą bei Aziją.

    Akcijų rinkos: Azija smuko, Europa beveik nejudėjo

    Įtampos fone Azijos biržose dominavo nuosmukis: Tokijo „Nikkei 225“ krito 1,1 proc., Seulo „Kospi“ smuko 5,6 proc. Europoje pagrindiniai indeksai daugiausia svyravo nežymiai, investuotojams vertinant geopolitines rizikas ir infliacijos perspektyvas.

    JAV ateities sandoriai rodė prastesnes nuotaikas: „S&P 500“ kontraktai smuko apie 0,4 proc., „Dow Jones“ apie 0,3 proc., o „Nasdaq“ apie 1 proc. Rinkos dalyviai nerimauja, kad brangesnė nafta gali apsunkinti infliacijos mažėjimą ir ilgiau išlaikyti aukštas palūkanų normas.

    DI bumas ir artėjantis rezultatų sezonas

    Praėjusios savaitės pabaigoje JAV akcijas dar rėmė DI tematikos optimizmas, tačiau rizikos apetitas išlieka trapus dėl didelių vertinimų ir staigių kainų svyravimų. „Nvidia“ buvo viena stipriausių „S&P 500“ kilimą tempusių bendrovių, jos akcijos kilo 4 proc.

    Šią savaitę dėmesys persikelia į įmonių rezultatų sezoną, ypač didžiuosius JAV bankus. Investuotojai tikisi, kad pelnų augimas pateisins aukštas akcijų kainas, o naftos brangimas netaps dar vienu veiksniu, skatinančiu infliaciją ir ilgesnį griežtų palūkanų laikotarpį.

  • JAV spaudžia Iraną dėl Hormūzo sąsiaurio: reikalauja viešai patvirtinti, kad laivyba bus saugi

    Kas vyksta Hormūzo sąsiauryje?

    Jungtinės Valstijos pareikalavo, kad Iranas viešai deklaruotų, jog Hormūzo sąsiauris yra atviras ir kad Irano pajėgos daugiau nepuolinės laivų, žurnalistams nurodė JAV pareigūnai. Jų teigimu, toks pareiškimas turėtų būti paskelbtas artimiausiu metu po derybų Omane.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“, per kurį iš Persijos įlankos juda didelė dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių. Bet koks karinis incidentas šiame ruože greitai atsiliepia krovinių draudimui, laivybos maršrutams ir energijos kainų lūkesčiams.

    JAV ultimatumas ir derybų fonas

    Pasak JAV pareigūnų, Vašingtonas siekia aiškaus ir viešo Teherano įsipareigojimo, kad laivybos keliai sąsiauryje liks atviri, o išpuoliai prieš tanklaivius ir kitus civilinius laivus bus nutraukti. JAV žinutė iš esmės yra apie atgrasymą: norima ne užkulisinio pažado, o viešai patikrinamo signalo rinkoms ir laivybos bendrovėms.

    „Reikalaujame, kad Iranas paskelbtų viešą pareiškimą, patvirtinantį, jog laivybos keliai Hormūzo sąsiauryje yra atviri ir į laivus nebebus šaudoma“, – sakė JAV pareigūnas.

    Kitas JAV pareigūnas pabrėžė, kad sprendimas bus vertinamas pagal veiksmus, o ne tik formuluotes. „Jei tai nebus jų aiški pozicija, diena jiems nebus lengva“, – sakė jis.

    Sankcijos ir spaudimas finansų kanalams

    Lygiagrečiai diplomatiniam spaudimui JAV iždo institucijos pranešė apie sankcijas Irano finansininkui Ali Ansariui, kurį Vašingtonas sieja su aukščiausio režimo elito turto valdymu ir finansiniais srautais. JAV teigimu, tokie tinklai padeda apeiti ankstesnius ribojimus ir palaikyti režimui svarbius pajėgumus.

    JAV taip pat paskelbė sankcijas kelioms valiutos keitykloms, kurios, Vašingtono vertinimu, prisideda prie užsienio valiutos tiekimo sankcionuotoms Irano finansų institucijoms. Tokios priemonės paprastai apsunkina atsiskaitymus, didina sandorių riziką ir riboja galimybes naudotis tarptautine finansų sistema.

    „Toliau naudosime visas turimas priemones, kad apribotume režimo elito prieigą prie pasaulinės finansų sistemos“, – teigiama JAV iždo vadovo Scotto Bessento pareiškime.

    Ši situacija signalizuoja, kad Hormūzo sąsiauris išlieka vienu jautriausių taškų pasaulio ekonomikai: vienas incidentas gali per kelias valandas pakeisti laivybos bendrovių sprendimus, draudikų įkainius ir energijos žaliavų kainų kryptį. Artimiausios dienos parodys, ar Iranas pasirinks viešą deeskalacijos žingsnį, ar įtampa Persijos įlankoje toliau augs.

  • Trumpas grasina Iranui: 1 000 raketų paruoštos, o Hormūzo sąsiauris vėl užverda

    Trumpas grasina Iranui: 1 000 raketų paruoštos, o Hormūzo sąsiauris vėl užverda

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė griežtą perspėjimą Iranui, pareiškęs, kad pasikėsinimo į jį atveju Jungtinės Valstijos „visiškai sunaikintų“ Iraną. Įraše jis taip pat teigė, jog „1 000 raketų yra paruoštos ir nutaikytos“ į Islamo Respubliką.

    Ši retorika pasirodė praėjus vos dienai po to, kai Trumpas sakė sutikęs tęsti derybas su Teheranu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad anksčiau aptartas paliaubų pagrindas nebeveikia, o pastarųjų dienų smūgių apsikeitimas kelia grėsmę bet kokiai galutinei sutarties formai.

    Hormūzo sąsiauris – įtampos epicentras

    Konflikto fone išlieka ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio – vieno svarbiausių pasaulio naftos ir dujų tranzito taškų. Net ir riboti trikdžiai šiame koridoriuje dažnai sukelia grandininę reakciją energijos bei laivybos rinkose, todėl situaciją atidžiai stebi tiek Persijos įlankos šalys, tiek Vakarų sostinės.

    JAV Centrinė vadovybė pranešė šią savaitę surengusi naują smūgių bangą prieš Irano oro gynybos ir kitus karinius taikinius, argumentuodama, kad taip siekiama sumažinti Irano pajėgumus atakuoti komercinę laivybą sąsiauryje. Iranas savo ruožtu pranešė smogęs JAV objektams Bahreine ir Kuveite.

    Teheranas kaltina Vašingtoną susitarimo laužymu

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas esą laikėsi paliaubų dvasios, tačiau Vašingtonas jas pažeidžia papildomomis sankcijomis. Jo teigimu, laikinasis susitarimas turėjo numatyti status quo dėl Irano branduolinės programos ir naujų sankcijų neįvedimą iki galutinio susitarimo.

    „Gali būti tik abipusis įsipareigojimų laikymasis“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, A. Araghchi turėtų vykti į Omaną derybų dėl padėties sąsiauryje. Omanas ir Kataras regione dažnai minimi kaip tarpininkai, galintys palaikyti komunikacijos kanalus, kai tiesioginis dialogas tarp Vašingtono ir Teherano stringa.

    Tuo pat metu pranešta apie incidentus laivybos maršrutuose: britų jūrinės saugos institucijos fiksavo smūgius tanklaiviams, o Kataro pareigūnai vieną ataką priskyrė Iranui. Teheranas kaltinimus neigė, tačiau tokie epizodai dar labiau didina riziką, kad karinė įtampa persikels į prekybinius laivybos kelius.

  • Trumpas skelbia, kad paliaubos su Iranu baigėsi: Kataras tarpininkauja dėl tolesnių derybų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigėsi, tačiau Vašingtonas sutiko tęsti pokalbius su Teheranu. Savo žinutėje platformoje „Truth Social“ jis nurodė, kad Iranas esą paprašė tolesnių derybų, o JAV aiškiai pasakė, jog ugnies nutraukimo laikotarpis pasibaigė.

    Trumpas detalių nepateikė ir nepaaiškino, ar planuojami tolesni kariniai veiksmai. Po kelių dienų intensyvesnių smūgių JAV ketvirtadienį naujų atakų nefiksuota, o tai interpretuojama kaip laikinas operacijų pristabdymas, kol vyksta diplomatiniai kontaktai.

    Kas paskatino įtampą?

    Tekste teigiama, kad JAV veiksmai buvo atsakas į Irano atakas prieš laivus Hormūzo sąsiauryje ir prieš JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose. Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energijos ir prekybos maršrutų, todėl bet koks eskalavimas šiame regione paprastai greitai atsiliepia rinkų nuotaikoms ir saugumo situacijai.

    Pastaraisiais metais JAV ir Iranas periodiškai keičiasi kaltinimais dėl išpuolių jūroje, dronų atakų ir smūgių per tarpininkus regione. Tokie incidentai dažnai virsta trumpais, bet intensyviais eskalacijos ciklais, kuriuos vėliau bandoma stabdyti per tarpininkus.

    Kataro vaidmuo derybose

    Žiniasklaida skelbia, kad Kataro tarpininkai ketvirtadienį vyko į Iraną ir derino deeskalacijos pokalbius, koordinuodami veiksmus su amerikiečių derybininkais. Kataras pastaraisiais metais ne kartą atliko tarpininko vaidmenį regioniniuose konfliktuose, palaikydamas ryšius tiek su JAV, tiek su Iranu.

    Diplomatinių šaltinių vertinimu, nors pokalbiai tęsiasi, abi pusės gali siekti grįžti prie pirminio supratimo dėl ugnies nutraukimo. Vis dėlto vieši Trumpo pareiškimai rodo, kad Vašingtonas siekia išlaikyti spaudimą ir palieka erdvės griežtesniems sprendimams, jei derybos neduotų greito rezultato.

    Ką tai reiškia artimiausiomis dienomis?

    Neaiškumas dėl to, ar paliaubų pabaiga yra formalus sprendimas, ar politinė žinutė deryboms sustiprinti, didina riziką, kad bet koks naujas incidentas gali vėl įžiebti karinę fazę. Tokiose situacijose svarbiausiu indikatoriumi tampa ne vien retorika, o realūs veiksmai: ar bus tęsiami smūgiai, ar bus patvirtintas derybų grafikas, ir ar pavyks susitarti bent dėl laikinų deeskalacijos taisyklių.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo tarpininkų pastangų ir nuo to, ar abi pusės bus pasirengusios susitarti dėl minimalių įsipareigojimų, mažinančių išpuolių jūroje ir prieš karinius objektus tikimybę. Kol kas aišku viena: diplomatinis kanalas paliekamas atviras, bet kartu signalizuojama, kad ankstesnis paliaubų režimas nebegalioja.

  • IEA perspėja: pasaulis 2026 metais degins mažiau naftos – „Hormuzo“ sukrėtimas keičia rinką

    IEA perspėja: pasaulis 2026 metais degins mažiau naftos – „Hormuzo“ sukrėtimas keičia rinką

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad pasaulinė naftos paklausa 2026 metais gali sumažėti maždaug 1 mln. barelių per parą. Tai būtų pirmas metinis kritimas nuo 2020 metų, kai dėl COVID-19 ribojimų smarkiai krito skrydžiai ir pramonės aktyvumas.

    Šįkart paklausos traukimąsi, pasak IEA, lemia ne pandemija, o geopolitinis sukrėtimas Persijos įlankoje ir sutrikęs eksportas per Hormuzo sąsiaurį. Agentūra pabrėžia, kad poveikis nevienodas skirtingiems regionams ir skirtingiems naftos produktams.

    Smūgis Azijos importuotojams

    IEA ankstesnė analizė didžiausius nuostolius sieja su importu priklausomomis Azijos ekonomikomis, kurioms energijos ir žaliavų logistika per Hormuzo sąsiaurį yra itin svarbi. Ypač jautrios tapo naftos chemijos žaliavos, tokios kaip nafta ir suskystintos naftos dujos, nes jų tiekimo grandinės dažnai remiasi šiuo maršrutu.

    Agentūra taip pat akcentuoja, kad paklausos kritimas iš dalies atspindi pramonės ir transporto sektorių prisitaikymą prie didesnės rizikos: įmonės mažina atsargas, peržiūri tiekimo kryptis, o dalis vartotojų pereina prie alternatyvių energijos šaltinių.

    Birželį fiksuotas trapus atšokimas

    Nors paklausos perspektyva blogėja, pasiūla birželį, pasak IEA, staigiai ūgtelėjo nuo itin žemo lygio. Pasaulinė gavyba padidėjo 4,1 mln. barelių per parą iki 98,8 mln., nes dalinis Hormuzo sąsiaurio atvėrimas leido Persijos įlankos gamintojams atnaujinti dalį sustabdytų gręžinių.

    Vis dėlto IEA nurodo, kad gavyba tebebuvo 9,4 mln. barelių per parą mažesnė nei prieš karo eskalaciją. Tuo pat metu Persijos įlankos eksportas, įskaitant dalį krovinių, perrūšiuotų aplink sąsiaurį, išaugo iki 16,1 mln. barelių per parą, kai iki konflikto regionas vidutiniškai išsiųsdavo apie 24 mln.

    IEA pažymi ir atsargų dinamikos lūžį: pasaulinės naftos atsargos pirmą kartą nuo konflikto pradžios ėmė augti. Tačiau turtingiausiose ekonomikose atsargos dar mažėjo, nes pirkėjai, vengdami rizikos, kurį laiką delsė importuoti.

    Prognozes gali perrašyti paliaubų griūtis

    IEA prognozės remiasi prielaida, kad paliaubos išsilaikys, o Hormuzo sąsiauris palaipsniui bus atveriamas. Tokiu atveju pasaulinė pasiūla šiemet, pasak agentūros, sumažėtų 3,7 mln. barelių per parą, o gavyba būtų apie 860 000 barelių per parą mažesnė nei paklausa.

    Kitais metais, jei situacija stabilizuotųsi, IEA mato pasiūlos atsigavimą iki 7,5 mln. barelių per parą, o rinka galėtų grįžti į perteklių. Agentūra priduria, kad didesnė gavyba kituose regionuose ir silpnesnė, nei anksčiau tikėtasi, paklausa teoriškai leistų perteklių atkurti dar šių metų pabaigoje ir pradėti pildyti ištuštėjusias atsargas.

    Tačiau politinė ir karinė įtampa toliau didina neapibrėžtumą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paliaubos baigėsi, o laivybos srautai sąsiauryje, remiantis rinkos stebėsenos duomenimis, pastebimai sumažėjo.

    Rinkoms tai reiškia didesnį kainų nepastovumą ir rizikos premiją, net jei momentiniai kainų šuoliai vėliau ir slopsta. IEA vertinimu, būtent logistikos sutrikimai, draudimo kaštai ir tiekimo grandinių persitvarkymas trumpuoju laikotarpiu gali labiausiai veikti tiek naftos produktų kainas, tiek pramonės sąnaudas.

  • Pusmečio ekonomikos testas: Hormuzo sąsiauris, nafta ir DI gali perrašyti 2026 metų prognozes

    Pusmečio ekonomikos testas: Hormuzo sąsiauris, nafta ir DI gali perrašyti 2026 metų prognozes

    Trapus susitarimas, didelė kaina

    2026 metų antroji pusė pasaulio ekonomikai gali tapti lūžio tašku, nes svarbiausi rizikos veiksniai susijungia į vieną grandinę. „Oxford Economics“ pabrėžia, kad kertinis klausimas yra JAV ir Irano paliaubų tvarumas ir tai, ar įtampa Persijos įlankoje neperaugs į naują energijos kainų šoką.

    Konsultacijų bendrovė prognozuoja spartesnį augimą metų pabaigoje, jei naftos kainos išliks žemesnės ir tai sustiprins namų ūkių perkamąją galią. Tačiau analitikai pripažįsta, kad ilgalaikio susitarimo tikimybė išlieka labai neapibrėžta.

    „Šio susitarimo patvarumas lems, ar pasaulio ekonomika gaus energijos skatinamą infliacijos mažėjimo postūmį, ar patirs antrą naftos šoką“, – sakė „Oxford Economics“ vyriausiasis pasaulio ekonomistas Ryanas Sweetas.

    Hormuzo sąsiauris kaip barometras

    Įtampa Hormuzo sąsiauryje, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų dujų dalis, finansų rinkoms yra vienas jautriausių signalų. Bet koks ilgiau trunkantis laivybos sutrikimas šiame taške paprastai akimirksniu persiduoda į kuro kainas, draudimo įmokas, logistikos kaštus ir galiausiai į vartotojų kainas.

    Straipsnyje aprašoma, kad po naujų atakų regione naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc., o „Brent“ rūšies nafta viršijo maždaug 72 eurus už barelį. Tokie svyravimai rodo, kad rinka vis dar įkainoja konflikto eskalacijos riziką, net jei politiniai kanalai formaliai lieka atviri.

    Skirtingos prognozės ir įkaitintos rinkos

    Naftos kainų scenarijai šiuo metu smarkiai išsiskiria, o tai didina neapibrėžtumą įmonių planavime ir investuotojų sprendimuose. „Oxford Economics“ atveju paliaubų išlaikymas reikštų švelnesnes infliacijos trajektorijas ir mažesnį spaudimą palūkanoms, o nutrūkus susitarimui rizika greitai peržengtų energetikos ribas.

    Tuo pat metu kiti rinkos dalyviai numato brangesnės naftos kelią. Skirtingi vertinimai iš esmės remiasi tuo pačiu kintamuoju, geopolitiniu stabilumu, todėl vienas naujas incidentas regione gali greitai pakeisti vyraujantį rinkos naratyvą.

    Muitai, prekyba ir DI grandinės

    Kitas svarbus rizikos blokas yra prekybos politika, ypač JAV muitų režimo pokyčiai ir galimos papildomos priemonės Kinijos atžvilgiu. „Oxford Economics“ vertinimu, tarifų pokyčiai gali didinti bendrą muitų naštą ir kartu slopinti prekybos apimtis, o tai ypač jautru eksportuotojams ir pramonės ciklams.

    Šios įtampos susikerta su DI bumu, nes DI ekosistema priklauso nuo lustų, serverių ir kitų komponentų tiekimo grandinių, kurių didelė dalis sutelkta Šiaurės Rytų ir Pietryčių Azijoje. Jei energijos ir transporto kaštai vėl šokteltų, tai galėtų išauginti ir DI infrastruktūros kainą, o kartu paveikti technologijų sektoriaus vertinimus biržose.

    „Taikos susitarimo žlugimas neapsiribotų vien nafta: jis smogtų DI tiekimo grandinėms Azijoje, griežtintų centrinių bankų toną ir greitai sugriežtintų finansines sąlygas“, – sakė Ryanas Sweetas.

    Centriniai bankai ir politinis kalendorius

    Palūkanų normų kryptis 2026 metų antroje pusėje išliks priklausoma nuo infliacijos duomenų ir energijos kainų, o centriniai bankai gali būti priversti reaguoti greičiau nei tikisi rinkos. Jei nafta brangtų ilgesnį laiką, tai sustiprintų antrinės infliacijos riziką ir apsunkintų sprendimą švelninti pinigų politiką.

    Be ekonominių rodiklių, svarbų vaidmenį turės ir politiniai ciklai, galintys daryti įtaką Artimųjų Rytų procesams bei fiskalinei politikai Europoje. Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad prognozių paklaida tokiose sąlygose didėja, todėl įmonėms ir gyventojams verta ruoštis platesniam scenarijų spektrui.

  • Nafta šovė į viršų, biržos smunka: Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigtos

    Nafta šovė į viršų, biržos smunka: Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigtos

    Trečiadienį pasaulio rinkas sudrebino išaugusi įtampa tarp JAV ir Irano: naftos kainos šoktelėjo daugiau kaip 6 proc., o Europos ir Azijos biržose įsivyravo išpardavimas. Investuotojai reagavo į žinias, kad Vašingtonas nebelaiko galiojančiu laikino susitarimo dėl paliaubų.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikime Ankaroje, paklaustas apie laikino supratimo memorandumo su Iranu ateitį, pareiškė, kad, jo vertinimu, susitarimas iš esmės baigtas. Tokia retorika rinkoms reiškia didesnę riziką, jog konfliktas gali atsinaujinti ir persimesti į energetikos tiekimo grandines.

    „Manau, kad viskas baigta. Aš nenoriu su jais turėti reikalų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Po pareiškimų JAV Centrinė vadavietė paskelbė, kad per naktį smogė daugiau kaip 80 taikinių Irane. Pranešta apie atakas prieš vadovavimo ir kontrolės infrastruktūrą, pakrančių radarus, priešlaivinių raketų pajėgumus bei objektus, siejamus su Islamo revoliucinės gvardijos korpusu.

    Rinkų nervingumą sustiprino ir žinia, kad Vašingtonas atšaukė išimtį, kuri buvo leidusi Iranui atnaujinti naftos eksportą. Tokie sprendimai didina neapibrėžtumą dėl pasiūlos, ypač turint omenyje Hormūzo sąsiaurį, kuriuo juda reikšminga pasaulinės naftos ir dujų prekybos dalis.

    Nafta brangsta, akcijos pinga

    Tarptautinis „Brent“ etalonas dienos eigoje pabrango daugiau kaip 6 proc. iki maždaug 73 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta kilo panašiu tempu iki maždaug 70 eurų. Kainos grįžo prie lygių, kurie buvo matomi dar iki konflikto eskalacijos metų pradžioje.

    Europoje smuko pagrindiniai indeksai: Vokietijos DAX buvo nusileidęs daugiau kaip 2 proc., Prancūzijos CAC 40 krito virš 2 proc., o Londono FTSE 100 prarado apie 1,5 proc. JAV ateities sandoriai taip pat signalizavo neigiamą sesijos pradžią.

    Azijoje nuotaikos buvo panašios: Tokijo „Nikkei 225“ krito apie 2 proc., o Pietų Korėjos „Kospi“ smuko daugiau kaip 5 proc. Investuotojai čia vienu metu vertino ir geopolitinę riziką, ir pastaruoju metu suintensyvėjusį spaudimą technologijų sektoriui.

    Technologijų akcijoms smūgis tęsiasi

    Pastarosiomis savaitėmis daugelyje rinkų ryškėjo ženklai, kad dalis su DI susijusių akcijų buvo įkainotos pernelyg optimistiškai, o bet koks sukrėtimas paskatina pelnų realizavimą. Dėl to technologijų bendrovės jautriau reaguoja į brangstančią energiją, geopolitinius pranešimus ir kapitalo kainos lūkesčius.

    Pietų Korėjoje smuko „Samsung Electronics“ ir „SK Hynix“ akcijos, o JAV rinkose antradienį žemyn traukė kelių lustų gamintojų kotiruotės, prisidėjusios prie „Nasdaq“ kritimo. Tuo pat metu energetikos sektoriaus įmonės išsiskyrė kilimu, nes investuotojai perėjo prie aktyvų, kurie paprastai laimi brangstant žaliavoms.

    Žaliavų rinkose brango JAV doleris, o auksas ir sidabras pigo, atspindėdami platesnį rizikos perskirstymą. Analitikai pabrėžia, kad artimiausiu metu rinkų kryptį gali lemti naujos antraštės apie padėtį Artimuosiuose Rytuose ir bet kokie signalai dėl tiekimo saugumo Hormūzo sąsiauryje.

  • OPEC+ vėl didina gavybą, bet naftos kainos smunka: ar degalai Europoje dar pigs?

    OPEC+ vėl didina gavybą, bet naftos kainos smunka: ar degalai Europoje dar pigs?

    Sprendimas priimtas kainoms krintant

    OPEC+ aljansui priklausančios septynios šalys sutarė rugpjūtį padidinti bendrą naftos gavybą 188 000 barelių per parą. Tai jau penktas iš eilės mėnuo, kai grupė žengia nedidelį žingsnį didesnės pasiūlos link.

    Sprendimas priimtas tuo metu, kai naftos kainos tarptautinėse rinkose nusileido iki lygių, artimų buvusiems prieš Irano karo pradžią. Būtent kainų kritimas ir prislopusi geopolitinė įtampa tapo svarbiu fonu šiam OPEC+ žingsniui.

    Kas didina daugiausia

    Šį kartą susitarimas apima Saudo Arabiją, Rusiją, Iraką, Kuveitą, Kazachstaną, Alžyrą ir Omaną. Šios šalys tęsia laipsnišką savanoriškų ribojimų mažinimą, apie kurį buvo paskelbta 2023 metais.

    Didžiausia dalis teks Saudo Arabijai ir Rusijai, kurios kiekviena planuoja pridėti po 62 000 barelių per parą. Kitos valstybės didinimus paskirstys likusioje bendroje 188 000 barelių per parą kvotoje.

    „Šalys ir toliau stebės ir vertins rinkos sąlygas, o siekdamos palaikyti stabilumą laikysis atsargaus požiūrio“, – teigiama grupės pareiškime.

    Naftos rinką spaudžia ne tik kvotos

    Rinkos dinamika pasikeitė dėl vilčių, kad padėtis regione stabilizuojasi, ir dėl laipsniško laivybos atsigavimo Hormūzo sąsiauryje. Iki konflikto per šią arteriją, vertinant pasauliniu mastu, buvo gabenama apie penktadalis naftos, todėl bet koks sutrikimas čia greitai atsiliepia kainoms.

    Vis dėlto komercinis srautas dar nėra grįžęs į ankstesnį lygį, o Iranas viešai perspėjo dėl griežtos reakcijos tanklaiviams, kurie nukryptų nuo patvirtintų maršrutų. Tai reiškia, kad kainų rizika visiškai niekur nedingo, net jei trumpuoju laikotarpiu vyrauja kritimo tendencija.

    Ką tai gali reikšti Europai

    Naftos kainos pokyčiai Europoje dažniausiai veikia degalų kainas su kelių savaičių vėlavimu, o galutinis efektas priklauso ir nuo euro bei JAV dolerio santykio, ir nuo perdirbimo maržų, ir nuo vietinių mokesčių. Todėl vien žemesnė „Brent“ kaina automatiškai negarantuoja tokio paties masto degalų pigimo degalinėse.

    Kita vertus, didesnė pasiūla kartu su atsargesnėmis geopolitinėmis nuotaikomis paprastai mažina kainų šuolių tikimybę. OPEC+ taip pat signalizuoja, kad prireikus galėtų pristabdyti ar net apsukti didinimus, jei rinkos sąlygos vėl taptų įtemptos.

    OPEC+ šalys kitą kartą situaciją ir tolesnius veiksmus planuoja aptarti rugpjūčio 2 dieną. Rinkos dalyviai iki tol stebės ir realų gavybos atsigavimą, ir laivybos saugumą regione, nuo kurio priklauso fizinės naftos tiekimo grandinės.

  • Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Kadenciją baigiantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmame interviu po atsistatydinimo pareiškė, kad sprendimas pasitraukti jam buvo itin asmeniškas. Politikas pabrėžė, jog iki Leiboristų partija paskirs naują lyderį, jis ir toliau eis pareigas.

    Interviu BBC K. Starmeris pripažino, kad apsisprendimas nebuvo lengvas, ir sakė svarstęs, kas geriausia jam pačiam, šaliai ir Vyriausybei. Pasak jo, galutinis pasirinkimas tapo asmeninio pobūdžio, o ne vien taktinis politinis žingsnis.

    „Tai buvo sunku. Neapsimetinėsiu, kad kitaip“, – sakė Keiras Starmeris.

    Kalbėdamas apie galimą įpėdinį, buvusį Didžiojo Mančesterio merą ir neseniai į parlamentą grįžusį Andy Burnhamą, K. Starmeris perdavė perspėjimą: naujasis ministras pirmininkas vargu ar galės skirti mažiau dėmesio diplomatijai ir tarptautiniams klausimams. Jo teigimu, pastaraisiais metais būtent karai ir įtampos židiniai už Europos ribų turi tiesioginį poveikį britų šeimų išlaidoms.

    K. Starmeris akcentavo, kad konfliktai Ukrainoje ir Irano regione, ypač rizikos dėl energijos tiekimo ir laivybos, daro spaudimą kainoms, todėl tarptautinė politika neatsiejama nuo vidaus gerovės. Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį į Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, tad bet koks eskalavimas gali išauginti energijos sąnaudas Europoje.

    „Jeigu esi ministras pirmininkas ir tau rūpi, kokios sąskaitos pasieks kiekvienus namus, privalai rūpintis ilgalaikiu sprendimu Ukrainoje ir tuo, kas vyksta Hormūzo sąsiauryje“, – sakė Keiras Starmeris.

    Per savo laiką Dauningo gatvėje K. Starmeris sulaukė kritikos, esą per daug laiko praleidžia užsienyje, susitikimuose su kitų valstybių lyderiais. O. Burnhamas, priešingai, savo kampanijoje labiau pabrėžia vidaus darbotvarkę, žadėdamas atsitraukti nuo, jo vertinimu, nepasiteisinusių ekonominių modelių ir daugiau dėmesio skirti socialinei sanglaudai.

    Andy Burnhamas anksčiau buvo parlamento narys 2001–2017 metais, vėliau tapo Didžiojo Mančesterio meru. Po pergalės papildomuose rinkimuose jis teigė, kad partijai tai yra paskutinė proga keisti kryptį ir kurti vienybe bei viltimi paremtą politiką.