CP v2

Tag: Infliacija

  • ECB sprendimas nustebino: palūkanos liko 2 proc., bet infliacija šoktelėjo iki 3 proc.

    ECB sprendimas nustebino: palūkanos liko 2 proc., bet infliacija šoktelėjo iki 3 proc.

    Europos Centrinis Bankas trečią posėdį iš eilės nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų ir paliko indėlių palūkanas ties 2 proc. Sprendimas atitiko rinkos lūkesčius, tačiau fonas tampa vis labiau įtemptas: euro zonoje vėl didėja kainų spaudimas, o ekonomikos augimas lėtėja.

    ECB pabrėžė, kad naujausi duomenys iš esmės patvirtina ankstesnes infliacijos prognozes, bet rizikų balansas keičiasi. Banko vertinimu, kainų rizikos stiprėja į viršų, o augimo rizikos didėja į apačią, todėl sprendimų priėmėjai renkasi atsargesnį laukimo režimą.

    „Valdančioji taryba nusprendė palikti tris pagrindines ECB palūkanų normas nepakeistas“, – nurodė bankas pranešime.

    Naujausi duomenys rodo, kad balandį euro zonoje infliacija pakilo iki 3 proc., gerokai viršydama 2 proc. tikslą. Bazinė infliacija, kuri neapima energijos ir maisto kainų, išliko ties 2,2 proc., o tai signalizuoja, kad bendras kainų šuolis labiau susijęs su energijos brangimu nei su plačiu kainų kilimu visoje ekonomikoje.

    Tuo pat metu ekonominis aktyvumas silpsta: 2026 metų pirmąjį ketvirtį euro zonos bendrasis vidaus produktas augo 0,8 proc. per metus. Didžiosios regiono ekonomikos, įskaitant Vokietiją ir Italiją, mažina augimo lūkesčius, o brangesnė energija prastina tiek įmonių, tiek vartotojų nuotaikas.

    Karas ir energijos šokas

    ECB sprendimų kontekstą ypač apsunkina geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri tiesiogiai veikia energijos kainas. Bankas atkreipė dėmesį, kad karas skatina energijos brangimą, didina infliaciją ir slopina ekonominį pasitikėjimą, todėl pinigų politikai tenka spręsti klasikinę dilemą.

    Vienoje pusėje – poreikis grąžinti infliaciją prie 2 proc. tikslo vidutiniu laikotarpiu, kitoje – silpnesnis augimas ir rizika, kad ilgesnį laiką išsilaikys stagfliacijai artimas scenarijus. Tokiu atveju palūkanų mažinimas galėtų palaikyti augimą, bet kartu sustiprinti kainų spaudimą.

    „Karas, paliaubos, taikos derybos, jų žlugimas, jūrų blokada, jos panaikinimas ir grąžinimas daro pasekmių trukmę ir mastą ypač sunkiai įvertinamus“, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Palūkanų normų išlaikymas ties 2 proc. reiškia, kad skolinimosi kaina euro zonoje artimiausiu metu neturėtų staigiai keistis vien dėl ECB sprendimo. Vis dėlto bankai ir rinkos palūkanų normos dažnai reaguoja į infliacijos duomenis bei energijos kainų šokus, todėl paskolų įmokos ir finansavimo sąlygos gali svyruoti priklausomai nuo lūkesčių.

    ECB signalizuoja, kad tolesni sprendimai priklausys nuo įplaukiančių duomenų: ar energijos sukeltas kainų šuolis persiduos į platesnį kainų kilimą, ir ar lėtėjantis augimas nepereis į ryškesnį nuosmukį. Rinkoms tai reiškia didesnį jautrumą naujiems infliacijos, darbo rinkos ir ekonomikos aktyvumo rodikliams.

    Tuo metu naftos kainų šuoliai daro tiesioginę įtaką transporto, logistikos ir gamybos kaštams, o per juos – ir galutinėms vartotojų kainoms. Jei energijos brangimas užsitęstų, ECB gali tekti rinktis tarp griežtesnės politikos infliacijai suvaldyti ir atsargesnio požiūrio, kad nebūtų papildomai slopinamas jau lėtėjantis augimas.

  • Pirmoji Komunija tampa prabanga: šeimos planuoja tūkstantinius biudžetus ir vengia skolintis

    Pirmoji Komunija Lenkijoje vis dažniau virsta ne tik svarbia religine ir šeimos švente, bet ir rimtu finansiniu projektu. Prie išlaidų prisideda vaiko apranga, šventės vieta, maistas, dekoracijos, fotografas, o kartais ir svečių apgyvendinimas, jei artimieji atvyksta iš toliau.

    Šeimos biudžetą paprastai planuoja iš anksto, o restoranus ar sales rezervuoja gerokai prieš šventę, nes paklausa sezono metu didelė. Ekspertai pastebi, kad spaudimas surengti iškilmingą šventę auga, tačiau dalis tėvų vis sąmoningiau atsisako pertekliaus.

    Kiek kainuoja šventė?

    Remiantis Krajowy Rejestr Długów (KRD) apklausa, 59 proc. tėvų, kurių 9–10 metų vaikai Pirmąją Komuniją turės 2026 metais, teigia norintys iškilmingos šventės su elegantiška aplinka, geru maistu ir papildomomis pramogomis. Tuo metu 25 proc. sako, kad puošni forma jiems nėra svarbiausia.

    Kalbant apie konkrečius biudžetus, dažniausiai minimos kelių tūkstančių eurų sumos. 41 proc. apklaustųjų planuoja išleisti apie 1 200–2 400 eurų, 23 proc. numato apie 700–1 200 eurų, dar 16 proc. apie 350–700 eurų.

    Tuo pat metu yra ir grupė, kuri šventei ketina skirti daugiau nei 2 400 eurų, tokių – 8 proc. Mažiausių biudžetų kategorija, iki maždaug 350 eurų, tampa reta: ją pasirinko 5 proc. respondentų, o daugiau nei 7 proc. dar nėra apsisprendę, kiek išleis.

    Skolos – ne visiems priimtina išeitis

    Apklausa rodo, kad didelė dalis tėvų aukštas išlaidas vertina kaip „normalią“ šventės kainą, tačiau skolinimasis dėl vienos dienos vis dažniau laikomas rizika. 77 proc. respondentų mano, kad galėtų surengti iškilmingą šventę nesiskolindami, bet beveik pusė jų renkasi atsargią formuluotę „greičiau taip“, kas gali reikšti ribotą finansinį rezervą.

    Dar 17 proc. pripažįsta, kad be papildomos finansinės paramos tokios šventės neįpirktų. Tuo pat metu 33 proc. teigia, kad verčiau rinksis kuklesnį variantą, nei imsis paskolos, net jei aplinkoje jaučiama konkurencija ir lūkesčiai dėl „tinkamos“ šventės.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad nors tėvai priima aukštą Komunijos kainą, kas trečias neketina dėl to skolintis. Jie nori surengti vaikui šventę, bet ne už sumą, siekiančią apie 2 400 eurų ar daugiau“, – sakė Krajowy Rejestr Długów valdybos prezidentas Adam Łącki.

    Kai vis dėlto pasirenkama skolintis, dažniausiai kreipiamasi į bankus – taip nurodė 12 proc. apklaustųjų, galėjusių pažymėti daugiau nei vieną finansavimo šaltinį. Apie 10 proc. prašo pagalbos šeimos ar pažįstamų, o 4 proc. renkasi vartojimo paskolų bendroves.

    Skolų išieškojimo specialistai pabrėžia, kad svarbiausias klausimas yra ne pati šventės suma, o šeimos galimybė po jos toliau laiku mokėti kasdienius įsipareigojimus. Net ir palyginti nedidelė įmoka gali tapti našta, jei namų ūkyje nėra finansinės „pagalvės“.

    „Iš skolų išieškojimo perspektyvos svarbiausia, ar po šventės šeima vis dar gebės vykdyti kasdienius įsipareigojimus: mokėti paskolų įmokas, nuomą, sąskaitas ir padengti kasdienes išlaidas. Jei Komunija finansuojama skolintomis lėšomis, net nedidelė įmoka gali tapti sunkiai pakeliama“, – sakė įmonės Kaczmarski Inkasso viceprezidentas Jakub Kostecki.

  • Prancūzai šią vasarą vis dažniau renkasi atostogas namuose: apklausa atskleidė priežastis

    Prancūzai šią vasarą vis dažniau renkasi atostogas namuose: apklausa atskleidė priežastis

    Atostogų planai keičiasi

    Tarptautinių įtampų fone, kylant pragyvenimo kainoms ir brangstant transportui, Prancūzijos gyventojai 2026 metų vasarai vis dažniau peržiūri atostogų planus. Nauja apklausa rodo, kad keliaujama trumpiau, arčiau namų ir su aiškiai mažesniu biudžetu.

    Tyrimas, kurį kovą atliko „Ifop“ „Alliance France Tourisme“ užsakymu, fiksuoja ir augantį neapibrėžtumą: dalis žmonių dar svarsto, ar atostogos apskritai įvyks. Ši tendencija išryškina, kaip saugumo jausmas ir finansinė padėtis tampa pagrindiniais pasirinkimus lemiančiais veiksniais.

    Mažiau užtikrintumo dėl išvykų

    Apklausos duomenimis, bent savaitei išvykti planuoja 68 proc. prancūzų, tai yra 9 procentiniais punktais mažiau nei 2025 metais. Dar ryškesnis pokytis matomas vertinant užtikrintumą: tik 37 proc. teigia esantys tikri, kad išvyks, kai prieš metus tokių buvo 50 proc.

    Šis atsargumas siejamas su dviem persidengiančiomis priežastimis: dalis keliautojų nerimauja dėl geopolitinės situacijos ir galimų rizikų, o kiti skaičiuoja, kaip infliacija paveiks namų ūkio biudžetą iki vasaros. Praktikoje tai reiškia daugiau atidėtų sprendimų ir lankstesnių planų, renkantis trumpesnes, lengviau atšaukiamas išvykas.

    „Šis tyrimas rodo, kad prancūzų ketinimai neatostogauti nežlunga, nes atostogos jiems išlieka svarbios, tačiau ima ryškėti pirmieji dabartinės situacijos padariniai: kartu veikia ir saugumo, ir biudžeto apribojimai“, – sakė „Alliance France Tourisme“ prezidentas Dominique Marcel.

    Prancūzija tampa pagrindiniu pasirinkimu

    Neapibrėžtumo sąlygomis prancūzai dažniau renkasi artimesnes, lengviau pasiekiamas ir, jų vertinimu, saugesnes kryptis. Apklausa rodo, kad 71 proc. planuojančių keliones ketina atostogauti Prancūzijoje, tai yra 3 procentiniais punktais daugiau nei 2025 metais.

    Kelionėms po Europą šiemet ryžtasi 23 proc. respondentų, o dar 9 proc. planuoja vykti už Europos ribų. Šie skaičiai atspindi augantį vadinamųjų atostogų namuose populiarumą, kai pasirenkamos vietinės kryptys, trumpesni atstumai ir mažesnė priklausomybė nuo brangių skrydžių.

    Atostogų biudžetai mažėja

    Finansinė pusė tampa vienu svarbiausių argumentų: vidutiniškai prancūzai planuoja atostogoms skirti apie 1 530 eurų, tai yra maždaug 150 eurų mažiau nei 2025 metais. Taupymas dažniausiai nukreipiamas į apgyvendinimą, maitinimą ir išlaidas vietoje, kurios kelionių metu dažnai išauga labiausiai.

    Apklausa taip pat rodo, kad daugėja žmonių, planuojančių apsistoti nemokamai pas artimuosius ar draugus: taip ketina daryti 31 proc. respondentų, kai 2025 metais tokių buvo 21 proc. Tai leidžia išlaikyti atostogų planą, bet sumažinti didžiausią kelionės kaštų dalį.

    Nelygybė išlieka ryški

    Tyrimas pabrėžia, kad galimybės atostogauti išlieka nevienodos ir stipriai priklauso nuo pajamų. „Alliance France Tourisme“ duomenimis, atostogauti planuoja 84 proc. pasiturinčių gyventojų, kai tarp kuklesnes pajamas gaunančiųjų tokių yra 58 proc.

    Ekspertai pastebi, kad tokie skirtumai dažniausiai didėja infliacijos laikotarpiais, kai būtinosios išlaidos užima vis didesnę biudžeto dalį. Dėl to atostogos tampa lengviausiai atidedama, nors ir emociškai svarbia, išlaidų kategorija.

  • JAV Federalinis rezervas palūkanų normų nekeičia: Powellas sako liksiantis valdyboje

    JAV Federalinis rezervas palūkanų normų nekeičia: Powellas sako liksiantis valdyboje

    Sprendimas: palūkanos lieka tos pačios

    JAV Federalinis rezervas trečią posėdį iš eilės nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų. Jos ir toliau išlieka 3,50–3,75 proc. intervale, o sprendimą lėmė išaugęs neapibrėžtumas dėl ekonomikos perspektyvų.

    Centrinis bankas pabrėžė, kad papildomą įtampą kelia karas Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susiję energijos kainų svyravimai. Federalinio rezervo vertinimu, tai apsunkina infliacijos ir augimo prognozes artimiausiems mėnesiams.

    „Įvykiai Artimuosiuose Rytuose prisideda prie aukšto neapibrėžtumo lygio dėl ekonomikos perspektyvų. Infliacija išlieka padidėjusi, iš dalies dėl pastarojo meto pasaulinių energijos kainų augimo“, – sakoma Federalinio rezervo pranešime.

    Komitete – ryškus susiskaldymas

    Šis sprendimas atskleidė neįprastai didelę nuomonių įvairovę tarp palūkanų politiką formuojančio komiteto narių. Keturi pareigūnai nepritarė daugumos pozicijai: trys pasisakė prieš formuluotes, kurios atvertų kelią palūkanų mažinimui, o vienas ragino mažinti normas nedelsiant.

    Tokio masto nesutarimai vertinami kaip signalas, kad Federalinio rezervo viduje auga įtampa dėl tolesnio kurso, kai infliacija tebėra aukščiau 2 proc. tikslo. Kartu matyti ir lėtėjantys darbo rinkos rodikliai, kurie didina spaudimą palaikyti ekonomikos aktyvumą.

    Powellas: planuoja likti valdyboje

    Federalinio rezervo vadovas Jerome Powellas nurodė, kad pasibaigus jo kadencijai jis ketina kurį laiką likti centrinio banko valdytojų taryboje. Pasak jo, šį sprendimą lemia susirūpinimas dėl politinio spaudimo ir teisinių atakų, nukreiptų prieš institucijos nepriklausomumą.

    Toks žingsnis reikštų, kad prezidentas Donaldas Trumpas iš karto negalėtų paskirti naujo valdytojų tarybos nario į atsilaisvinančią vietą. Tuo pat metu jo kandidatas į Federalinio rezervo vadovus Kevinas Warshas jau yra sulaukęs politinės paramos Senate, o viešai žada reikšmingus pokyčius institucijos veikloje.

    „Nerimauju, kad šios atakos daužo šią instituciją ir kelia riziką dalykams, kurie visuomenei išties svarbūs“, – sakė Jerome Powellas.

    Powellas taip pat pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl visiško pasitraukimo sietų su tyrimo dėl Federalinio rezervo pastatų renovacijos pabaiga. Jo teigimu, jam svarbu, kad procesas būtų užbaigtas aiškiai ir skaidriai.

    Ką tai reiškia rinkoms ir vartotojams

    Nors palūkanų normos šį kartą nepakito, Federalinis rezervas leido suprasti, kad mažinimo scenarijus artimiausiais mėnesiais vis dar įmanomas. Vis dėlto sprendimai priklausys nuo infliacijos dinamikos, energijos kainų ir darbo rinkos atvėsimo masto.

    Pastaruoju metu infliacija JAV, pagal viešai skelbiamus rodiklius, siekia apie 3,3 proc., nedarbo lygis išlieka santykinai žemas – apie 4,3 proc., tačiau samdymo tempai lėtėja. Dėl to Federalinis rezervas balansuoja tarp tikslo suvaldyti kainų augimą ir poreikio nepakenkti ekonomikos plėtrai.

  • ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    ECB palūkanos veikiausiai nesikeis: naftos kainos diktuoja toną, rinkos laukia birželio sprendimo

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį renkasi į posėdį situacijoje, kai pasirinkimų mažai: euro zonos ekonomika dar neatsitiesė, o energijos kainų šuolis vėl kelia infliacijos riziką. Rinkos ir ekonomistai daugiausia tikisi pauzės, kol birželį atsiras daugiau aiškumo dėl karo Irane poveikio ir naujų ECB prognozių.

    Pastarosiomis savaitėmis Europoje naftos ir dujų kainos išaugo maždaug 50 proc., palyginti su laikotarpiu iki JAV ir Izraelio konflikto su Iranu eskalacijos. Tokie šuoliai greitai persiduoda į transporto, pramonės ir dalies paslaugų sąnaudas, o tai didina riziką, kad brangimas taps ne vien laikinas, bet ir platesnis.

    ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as yra pabrėžęs, kad vertinant, ar kainų šokas laikinas, būtina suprasti, kiek ilgai truks konfliktas ir kokia bus jo įtaka energijos tiekimui. Kol perspektyva miglota, bankui sunku apsispręsti, ar griežtinti pinigų politiką, ar leisti ekonomikai prisitaikyti be papildomo palūkanų spaudimo.

    Naujausi Europos Komisijos verslo ir vartotojų lūkesčių duomenys rodo ryškėjantį pasitikėjimo smukimą, o tai paprastai signalizuoja silpnesnę paklausą artimiausiais mėnesiais. Kartu apklausos indikacijos rodo, kad įmonės dažniau planuoja kelti kainas, siekdamos kompensuoti išaugusias sąnaudas, o tai gali palaikyti infliaciją.

    Tuo pat metu ECB vartotojų apklausos duomenys parodė, kad namų ūkiai per 12 mėnesių tikisi apie 4,0 proc. infliacijos, kai anksčiau lūkesčiai buvo gerokai mažesni. Trejų metų infliacijos lūkesčiai taip pat pakilo iki maždaug 3,0 proc., t. y. virš ECB siekiamo 2 proc. tikslo, todėl bankui tenka saugoti patikimumą.

    ECB vadovei Christine Lagarde posėdyje teks išlaikyti pusiausvyrą: signalizuoti pasirengimą reaguoti, bet kartu neprovokuoti priešlaikinio finansinių sąlygų griežtinimo. Tai ypač svarbu, nes bankų skolinimo apklausos rodo, kad kreditavimo sąlygos jau griežtėja ir skolintis darosi sunkiau tiek verslui, tiek gyventojams.

    Dalies ekonomistų bazinis scenarijus numato pirmą 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą birželį, kai bus pateiktos atnaujintos ECB prognozės, o vėliau galimas dar vienas žingsnis metų eigoje. Tačiau rinkos pastaruoju metu tapo agresyvesnės ir kai kuriais vertinimais įkainoja iki trijų 0,25 procentinio punkto didinimų šiais metais, labiausiai reaguodamos į naftos kainų kreivę.

    Esminis kintamasis išlieka Iranas ir energijos tiekimo rizikos Persijos įlankoje: jei įtampa užsitęstų, energijos brangimas galėtų priminti 2022 metų šoką. Tokiu atveju ECB galėtų būti priverstas rinktis tarp infliacijos suvaldymo ir recesijos rizikos didinimo, o bet kokie sprendimai būtų itin jautrūs tiek duomenims, tiek rinkos reakcijai.

    Šiame fone investuotojai daugiausia lauks ne tiek sprendimo dėl palūkanų šiame posėdyje, kiek signalų apie birželį: ar ECB patvirtins galimybę griežtinti politiką, ar bandys pristabdyti rinkų lūkesčius. Kol energijos kainos išlieka pagrindiniu impulsu, būtent žaliavų rinkos, o ne vien makroekonominiai rodikliai, diktuoja pinigų politikos toną.

  • Vokietijoje infliacija vėl kyla: balandį ji siekė 2,9 proc., daugiausia prisidėjo energija

    Vokietijoje infliacija vėl kyla: balandį ji siekė 2,9 proc., daugiausia prisidėjo energija

    Preliminarūs balandžio duomenys

    Vokietijos Federalinė statistikos tarnyba Destatis paskelbė preliminarų vertinimą, kad 2026 metų balandį metinė infliacija šalyje siekė 2,9 proc. Tai aukščiausias lygis nuo 2024 metų pradžios, kai infliacija buvo akivaizdžiai slopusi.

    Šis rodiklis rodo, kad kainų spaudimas didžiausioje euro zonos ekonomikoje išlieka, o dalis praėjusiais metais matyto dezinflacijos efekto blėsta. Galutiniai suderinto vartotojų kainų indekso duomenys paprastai patikslinami vėliau, tačiau kryptis jau aiški.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Destatis nurodo, kad svarbiausias infliacijos paspartėjimo veiksnys balandį buvo energijos kainos. Preliminariais skaičiavimais, energija per metus pabrango 10,1 proc. ir tai didžiausias šuolis nuo 2023 metų vasario.

    Energijos brangimas ypač jautriai atsispindi vartotojų krepšelyje, nes tiesiogiai veikia ne tik sąskaitas už šildymą ar elektrą, bet ir transporto kaštus. Tokie pokyčiai ilgainiui gali persiduoti ir į prekių bei paslaugų kainas, jei verslui brangesnė energija tampa ilgalaike norma.

    Bazinė infliacija mažesnė

    Vertinant infliaciją be maisto ir energijos, vadinamąją bazinę infliaciją, balandį ji siekė 2,3 proc. Šis rodiklis dažnai laikomas geriau atspindinčiu „vidinį“ kainų augimą, nes yra mažiau priklausomas nuo trumpalaikių svyravimų pasaulinėse žaliavų rinkose.

    Tai reiškia, kad pagrindinis spaudimas kainoms šiuo metu labiau susijęs su energijos komponentu, o ne su plačiu ir tolygiai išsikerojusiu kainų augimu visoje ekonomikoje. Vis dėlto užsitęsęs energijos brangimas gali pakeisti šį vaizdą, jei ima kilti logistikos ir gamybos sąnaudos.

    Vokietijoje degalų kainos išlieka vienu labiausiai matomų infliacijos kanalų vartotojams. Skelbiama, kad benzino litro kaina šalies degalinėse viršijo 2 eurus, o tai didina kasdienes transporto išlaidas ir kartu kelia spaudimą kitoms kainoms.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad energijos kainų impulsas ne visuomet iš karto atsispindi kitose srityse, todėl dalis poveikio gali pasirodyti vėliau. Artimiausi mėnesiai bus svarbūs vertinant, ar šis kainų šuolis išlieka laikinas, ar tampa tvaresne tendencija.

    Tuo pat metu rinkos laukia ir kitų regiono šalių infliacijos signalų, nes jie formuoja lūkesčius dėl palūkanų normų trajektorijos euro zonoje. Jei kainų augimas didžiosiose ekonomikose užsitęs, tai gali ilgiau išlaikyti griežtesnę pinigų politikos aplinką.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: „Brent“ artėja prie 110 eurų už barelį, įtampą kelia Ormuzo sąsiauris

    Naftos kainos šauna aukštyn: „Brent“ artėja prie 110 eurų už barelį, įtampą kelia Ormuzo sąsiauris

    Rinkos fiksuoja staigų šuolį

    Naftos kainos tarptautinėse rinkose balandžio 19 dieną kilo sparčiai: investuotojai vertina didėjančią riziką Persijos įlankoje ir galimus tiekimo sutrikimus. Dėl geopolitinės įtampos brangimas pasiekė aukščiausius lygius per pastarąsias savaites.

    „Brent“ rūšies nafta, vertinant ateities sandorius su artimiausiu pristatymu, pakilo iki maždaug 108 eurų už barelį ir priartėjo prie 110 eurų ribos. JAV WTI nafta brango iki maždaug 97 eurų už barelį.

    Ormuzo sąsiauris – kritinis taškas

    Pagrindinis rinkos nervingumo veiksnys – Ormuzo sąsiauris, per kurį iki krizės keliavo reikšminga pasaulinės naftos jūrinių srautų dalis. Bet koks ilgesnis laivybos ribojimas šioje vietoje greitai persiduoda kainoms, nes alternatyvūs maršrutai ir pajėgumai yra riboti.

    Analitikai pabrėžia, kad rizika kyla ne vien dėl tiesioginių apribojimų: pakanka užsitęsusio neapibrėžtumo, kad išaugtų draudimo kaštai, pailgėtų pristatymo terminai ir didėtų atsargų kaupimas. Tokiais atvejais naftos brangimą dažnai lydi ir platesnė žaliavų bei transporto kainų infliacija.

    „Kuo ilgiau tęsiasi konfliktas ir kuo ilgiau ribojama laivyba Ormuzo sąsiauryje, tuo stipresnis bus infliacinis spaudimas“, – sakė investicijų strategė Anna MacDonald.

    Pasak rinkos dalyvių, greito ir tvaraus situacijos stabilizavimosi kol kas nesitikima, todėl kainos išlieka jautrios kiekvienai naujai žiniai. Tai reiškia, kad artimiausiu metu galimi ir staigūs svyravimai, ypač jei pasirodys signalų apie tiekimo srautų mažėjimą ar papildomus ribojimus.

    Ką tai reiškia degalų kainoms ir infliacijai

    Naftos kainos yra vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių degalų ir logistikos kaštus, todėl brangimas paprastai su kelių savaičių ar mėnesio vėlavimu atsispindi degalinių švieslentėse. Galutinis poveikis priklauso ir nuo euro bei JAV dolerio kurso, mokesčių dalies bei konkurencijos degalų rinkoje.

    Jei aukštos kainos išsilaikytų ilgiau, jos gali daryti spaudimą ir platesniam prekių krepšeliui: nuo maisto iki pramonės produkcijos, nes transporto savikaina yra svarbi grandis tiekimo grandinėse. Dėl to centriniai bankai ir politikos formuotojai paprastai atidžiai stebi energijos kainų šuolius kaip galimą papildomą infliacijos rizikos šaltinį.

  • Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas įspėja: karas Irane gali vėl smogti energijos kainoms kaip 2022 metais

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais energijos kainos gali šoktelėti apie 24 proc. Pagrindinė priežastis – karo Irane sukelti tiekimo trikdžiai ir smarkiai sutrikęs laivybos srautas per Ormūzo sąsiaurį.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad tai būtų didžiausias energijos kainų šuolis nuo 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Toks scenarijus didintų infliacijos spaudimą ir apsunkintų ekonomikos atsigavimą, ypač besivystančiose šalyse.

    Pasaulio banko vertinimu, 2026 metais bendras žaliavų krepšelis gali brangti apie 16 proc., o didžiausią įtaką darytų energija ir trąšos. Bankas taip pat įspėja, kad rinkos įžengė į nepastoviausią laikotarpį per pastaruosius ketverius metus.

    Ormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Didžiausias sukrėtimas siejamas su transporto koridoriais Artimuosiuose Rytuose, nes Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos eksporto vartų. Pasaulio bankas primena, kad per šį maršrutą įprastai keliauja reikšminga jūra gabenamos žalios naftos dalis, todėl bet kokie ribojimai greitai persiduoda kainoms.

    Ataskaitoje teigiama, kad krizės metu fiksuotas rekordinis pasiūlos sutrikimas, o pasaulinė naftos gavyba trumpuoju laikotarpiu buvo sumažėjusi daugiau kaip 10 mln. barelių per parą. Nors kai kurios kainos nuo viršūnių kiek nusileido, ilgalaikę įtampą palaiko infrastruktūros atakos ir logistikos „butelio kakliukai“.

    Ką tai reiškia kainoms ir infliacijai

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2026 metais „Brent“ rūšies nafta vidutiniškai gali kainuoti apie 79 eurus už barelį, kai 2025 metais vidurkis siekė apie 64 eurus. Ši prielaida remiasi scenarijumi, kad ryškiausi trikdžiai pradės slopti iki gegužės, o metų pabaigoje srautai pamažu priartės prie įprastų lygių.

    Ataskaitoje pažymima, kad naftos rinkos svyravimai persiduoda ir kitoms energijos grandims, įskaitant gamtines dujas bei suskystintas gamtines dujas, nes valstybės ieško alternatyvių tiekimo krypčių. Didesnės energijos sąnaudos paprastai kelia spaudimą pramonei, transportui ir žemės ūkiui, o tai didina bendrą kainų lygį.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 3,1 proc., o euro zonos – iki 1,1 proc. Fondas taip pat padidino pasaulinės infliacijos lūkesčius iki 4,4 proc., perspėdamas, kad užsitęsęs energijos nepastovumas gali smarkiau pristabdyti augimą.

    Įspėjimas vyriausybėms dėl paramos

    Pasaulio banko ataskaitoje pabrėžiama, kad valdžios institucijos turėtų vengti plataus masto, visiems taikomų kompensavimo schemų, kurios gali iškraipyti rinką ir brangiai kainuoti biudžetams. Vietoje to siūloma orientuotis į laikiną, tikslinę pagalbą pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Vyriausybės turėtų atsispirti pagundai taikyti plačias, netikslines subsidijas ir koncentruotis į laikiną paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė Pasaulio banko vyriausiojo ekonomisto pavaduotojas Ayhanas Kose.

    Bankas atkreipia dėmesį ir į geopolitinių sukrėtimų statistiką: konfliktų eskalacijos laikotarpiais naftos kainų nepastovumas būna maždaug dukart didesnis nei ramesniais etapais. Tokie šokai dažnai „persimeta“ į kitas žaliavas, o jų poveikis būna gerokai didesnis nei įprastomis sąlygomis.

  • Dirbtinis intelektas keičia infliacijos prognozes: kaip ECB ir FED peržiūri palūkanų logiką

    Dirbtinis intelektas keičia infliacijos prognozes: kaip ECB ir FED peržiūri palūkanų logiką

    DI iš stebimo reiškinio tampa įrankiu

    Pastaruosius kelerius metus centriniai bankai dirbtinį intelektą vertino kaip ilgalaikę tendenciją, panašiai kaip demografiją ar klimato kaitą. Tačiau 2026 metais tonas akivaizdžiai pasikeitė: DI vis dažniau įvardijamas kaip veiksnys, galintis keisti infliaciją, palūkanų normas ir pačias pinigų politikos prielaidas.

    Diskusijos esmė dabar nebe tai, ar DI svarbus, o kada ir kaip jo poveikis pasimatys. Vieni mato greitą produktyvumo šuolį, kiti pabrėžia, kad pirma ateina brangios investicijos į infrastruktūrą, ypač duomenų centrus ir elektros paklausą.

    ECB DI jau naudoja sprendimams

    Europos Centrinis Bankas yra tarp greičiausiai prisitaikančių institucijų: jo ekonomistai atskleidė, kad nuo 2022 metų pabaigos mašininio mokymosi modelis tapo analitinio rinkinio dalimi, padedančia ruoštis Valdančiosios tarybos sprendimams. Modelis apjungia apie 60 rodiklių nuo infliacijos lūkesčių ir sąnaudų spaudimo iki realios ekonomikos ir finansinių sąlygų.

    ECB teigimu, šis modelis realiu laiku padėjo anksčiau pastebėti rizikas: 2025 metų antrą ir ketvirtą ketvirčius jis signalizavo didesnę bazinės infliacijos tikimybę, o galutiniai duomenys vėliau viršijo oficialias prognozes maždaug 20 bazinių punktų.

    „Dirbtinis intelektas gali padėti realiu laiku sekti infliacijos rizikas“, – rašė ECB ekonomistai.

    Bundesbank ir FED akcentuoja skirtingas rizikas

    Vokietijos Bundesbank taip pat plečia DI taikymą: nuo tekstinių asistentų ir dokumentų analizės iki modelių, vertinančių euro zonos centrinių bankų komunikaciją. Bundesbank vadovas Joachimas Nagelis pabrėžė, kad technologija turi tarnauti žmonėms, o centriniai bankai ją naudoja siekdami kuo geriau įgyvendinti mandatą.

    JAV Federalinis rezervų bankas labiau akcentuoja koncepcinę pusę: DI kelia klausimą, ar produktyvumas gali augti greičiau nei iki šiol, leisdamas realioms pajamoms kilti be papildomo kainų spaudimo. Kartu FED vadovybė įspėja, kad DI plėtra gali trumpuoju laikotarpiu branginti kai kurias sąnaudų eilutes, nes technologijai reikia milžiniškų investicijų į skaičiavimo pajėgumus, elektrą ir nekilnojamąjį turtą.

    „DI gali kelti spaudimą tam tikroms kainų kategorijoms, nes įmonės sieks sparčiai didinti šios technologijos mastą“, – sakė FED vicepirmininkas Philipas Jeffersonas.

    Rinkos mato dvi priešingas trajektorijas

    Finansų rinkose DI poveikis jau tapo prekybine idėja, o analitikų stovyklos išsiskyrė. Vieni DI vertina kaip teigiamą pasiūlos šoką, kuris ilgainiui mažina kainas ir leidžia palūkanų normoms leistis, taip palaikydamas rizikingesnį turtą.

    Kiti pabrėžia priešingą seką: pirmiausia vyksta rekordinių investicijų ciklas, kuris gali pakelti elektros kainas, didinti ilgalaikių obligacijų pajamingumus ir per turto kainų kilimą skatinti paklausą. Pagal šią logiką ankstyvas palūkanų mažinimas, remiantis vien tik ateities produktyvumo viltimi, gali baigtis būtinybe vėliau griežtinti politiką iš naujo.

    Ši dilema centrinėms bankininkystėms yra itin jautri, nes DI poveikis gali būti dvipusis: trumpuoju laikotarpiu labiau infliacinis dėl infrastruktūros ir energijos, o ilguoju laikotarpiu labiau dezinfliacinis dėl produktyvumo.

    Esminis klausimas – ne kryptis, o laikas

    Šiandien ryškėja bendras sutarimas, kad DI yra pakankamai reikšmingas, jog verčia peržiūrėti tradicinius makroekonominius ryšius ir modelius. Tačiau neaiški lieka poveikio seka: jei produktyvumas iš tiesų šaus į viršų anksčiau nei sąnaudų banga, palūkanų mažinimui atsirastų daugiau erdvės.

    Jei pirmiausia dominuos investicinis spaudimas per energijos kainas, kapitalo paklausą ir turto vertes, centriniai bankai gali būti priversti elgtis atsargiau. Būtent todėl DI tema per trumpą laiką iš retai minimos inovacijos virto vienu iš kertinių klausimų, sprendžiant, kur juda infliacija ir palūkanų normos.

  • Lenkijos vyriausybė patvirtino 2026–2030 prognozes: infliacija 2,5 proc., deficitas 6,8 proc. BVP

    Lenkijos vyriausybė patvirtino 2026–2030 prognozes: infliacija 2,5 proc., deficitas 6,8 proc. BVP

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino daugiametes makroekonomines prielaidas 2026–2030 metams, kurios taps pagrindu rengiant valstybės biudžetą ir vidutinės trukmės fiskalinius planus. Finansų ministerijos paskelbtose projekcijose numatoma, kad 2026 metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., o realus BVP augs 3,6 proc.

    Dokumente taip pat įvardyti svarbiausi viešųjų finansų rodikliai: 2026 metais valdžios sektoriaus deficitas turėtų sudaryti 6,8 proc. BVP. Skola, prognozuojama, išliks aukšta ir artės prie Europos Sąjungos fiskalinių ribų, kurios vertina 60 proc. BVP skolą kaip orientyrą.

    Deficitas ir skola: planas mažinti

    Finansų ministerija nurodo, kad 2025 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė 7,3 proc. BVP ir buvo 0,8 procentinio punkto didesnis nei 2024 metais. Pagrindinės priežastys – išaugusios išlaidos, tarp jų investicijos į gynybą, didesnės socialinės išmokos, viešojo sektoriaus vartojimas ir pabrangęs skolos aptarnavimas.

    Kita vertus, deficitą iš dalies ribojo sumažėjusi valstybės parama energijos ir šilumos vartotojams. Ministerija prognozuoja, kad 2026 metais deficitas bus sumažintas 0,5 procentinio punkto iki 6,8 proc. BVP, o tam turėtų padėti didesnės pajamos iš tiesioginių mokesčių ir mažesni dotacijų kaštai BVP atžvilgiu.

    Skolos dinamika išlieka jautria tema: projekte nurodoma, kad valdžios sektoriaus skola 2027 metais gali siekti 65,1 proc. BVP. Palyginimui, 2025 metais ji, kaip nurodoma prognozėse, sudarė 59,7 proc. BVP, todėl skolos lygio kilimas artimiausiais metais išlieka vienu svarbiausių fiskalinių iššūkių.

    Infliacija 2026 metais: kas ją lems

    Ministerijos vertinimu, 2026 metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc. Toks scenarijus grindžiamas prielaida, kad stabilizuosis bazinė infliacija, o importo kainų augimas bus ribotas, todėl kainų spaudimas ekonomikoje turėtų silpnėti.

    Tačiau pabrėžiama, kad dalis prielaidų priklauso nuo išorinių veiksnių, ypač žaliavų rinkų ir reguliuojamų kainų trajektorijų. Taip pat akcentuojama, kad bazinis scenarijus remiasi prielaidomis, kurios buvo suformuotos iki didesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose, todėl neapibrėžtumas dėl energijos ir tiekimo grandinių išlieka.

    Augimą turėtų kelti investicijos ir ES lėšos

    Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 metais Lenkijos ekonomikos augimą labiausiai skatins gerokai didesnės viešosios ir privačios investicijos. Kaip vienas svarbiausių veiksnių įvardijamas spartesnis Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas, įskaitant finansavimą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės.

    Taip pat numatoma, kad mažėjanti kapitalo kaina galėtų palaikyti privačiojo sektoriaus investicijas, o namų ūkių vartojimas išliks reikšminga augimo atrama. Tuo pat metu valdžia pripažįsta, kad augimo trajektorija priklausys nuo geopolitinių rizikų ir jų poveikio kainoms bei finansų rinkoms.

    „Tai dokumentas, kurį Ministrų Taryba tvirtina Finansų ministerijos teikimu, ir jis palengvina kito metų biudžeto planavimą bei parengimą“, – sakė Adam Szłapka po Ministrų Tarybos posėdžio.

    Posėdyje vyriausybė aptarė ir pažangos ataskaitą dėl 2025–2028 metų vidutinės trukmės biudžeto ir struktūrinių priemonių plano. Tai susiję su Europos Komisijos reikalavimais skaidriai rodyti, kaip planuojami ir įgyvendinami fiskaliniai įsipareigojimai, ypač šaliai esant sustiprinto dėmesio lauke dėl per didelio deficito.