CP v2

Tag: Infliacija

  • Rusijos BVP pirmą kartą nuo 2023 metų smuko: valdžia mini žiemą ir mokesčius, bet ar tai tik pradžia?

    Rusijos ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį susitraukė: šalies Ekonomikos ministerija paskelbė, kad bendrasis vidaus produktas buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai pirmas metinis BVP kritimas nuo 2023 metų pradžios ir aiškus signalas, kad po vangiai augusių 2025 metų tempas dar labiau silpsta.

    Maskva aiškina, kad rezultatą iš dalies nulėmė kalendorius: metų pradžioje esą buvo mažiau darbo dienų. Tačiau net ir Vladimiras Putinas viešai pripažino, kad vien toks argumentas nepaaiškina viso sulėtėjimo, todėl pradėta vardyti ir kiti veiksniai.

    Vienas jų – mokesčių pokyčiai. Nuo metų pradžios Rusijoje padidintas pridėtinės vertės mokestis, o tai paprastai trumpuoju laikotarpiu spaudžia vartojimą ir verslo apyvartas, ypač kai gyventojų perkamoji galia jau ir taip įtempta.

    Prie prastesnių ketvirčio skaičių prisidėjo ir neįprastai atšiauri žiema, kuri paveikė logistiką, statybas bei dalį paslaugų sektoriaus. Panašų efektą šaltuoju metų laiku yra patyrusios ir kitos Europos šalys, kai dėl oro sąlygų sulėtėja projektai ir sumažėja dalies veiklų apimtys.

    Mėnesiniai duomenys rodo nevienodą metų pradžios dinamiką: sausį fiksuotas 1,8 proc. kritimas, vasarį – 1,1 proc., tačiau kovą ekonomika jau augo 1,8 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai sustiprino lūkestį, kad pasibaigus žiemai rodikliai gali laikinai atsitiesti.

    Prie kovą pagerėjusio vaizdo prisidėjo ir energijos žaliavų kainų šuolis, kurį paskatino karo su Iranu eskalacija. Rusijai, kurios biudžetas ir eksportas itin priklausomi nuo naftos bei dujų, tai dažnai tampa greitu, bet ne visada tvariu „gelbėjimosi ratu“.

    Vis dėlto prognozės dėl visų 2026 metų nuosaikėja. Rusijos centrinis bankas nurodo, kad metinis BVP augimas greičiausiai neviršys 1,5 proc., o rinkos dalyvių apklausose dažnai minimas ir apie 1 proc. siekiantis scenarijus. Vyriausybės prognozė kol kas išlieka optimistiškesnė, tačiau oficialiai signalizuojama, kad ji gali būti peržiūrėta žemyn.

    Didžiausias šalies bankas Sberbank taip pat sumažino lūkesčius ir dabar kalba apie 0,5–1 proc. augimą, kaip pagrindines priežastis įvardydamas lėtėjančią privačią vartojimo dinamiką bei statybų sektoriaus sąstingį. Papildoma rizika – aukštesnė nei norima infliacija: jei kainų augimas išlieka virš 6 proc., sprendimų erdvė ekonomikai skatinti tampa ribota.

    Artimiausi ketvirčiai parodys, ar pirmojo ketvirčio kritimas buvo laikinas, susijęs su mokesčiais ir sezoniškumu, ar tai perėjimas į ilgesnį stagnacijos etapą. Jei energijos kainos stabilizuosis arba kris, o vidaus paklausa ir statybos neatsigaus, Rusijos BVP gali susidurti su dar didesniu spaudimu nei rodo vieno ketvirčio statistika.

  • Kredito kainos gali vėl kilti? RPP įspėja: viską lems infliacijos kryptis ir Artimųjų Rytų įtampa

    Energetikos žaliavų kainų šuoliai pasaulio rinkose vėl kursto infliacijos riziką ir grąžina klausimą, ar centriniai bankai gali būti priversti griežtinti pinigų politiką. Šiame kontekste didėja neapibrėžtumas ir dėl palūkanų normų krypties Lenkijoje, o kartu ir kredito kainos perspektyvos regione.

    „Capital Economics“ analitikai vertina, kad užsitęsęs ir eskaluojantis JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu galėtų sukelti pasaulinį pasiūlos šoką. Toks scenarijus paprastai reiškia brangesnę energiją, lėtesnį ekonomikos augimą ir naują infliacijos bangą, kurią centriniams bankams tektų gesinti griežtesnėmis palūkanomis.

    Į galimų sprendimų ribas sureagavo Lenkijos centrinio banko sprendimus dėl palūkanų formuojančios institucijos narė Gabriela Masłowska. Jos žinutė aiški: palūkanų didinimas būtų svarstomas tik tada, jei infliacija ne tik laikinai pakiltų, bet ir įsitvirtintų ilgesniam laikui.

    „Sprendimas dėl galimo palūkanų normų didinimo būtų svarstomas tik tuomet, jei infliacija Lenkijoje ir pasaulyje įeitų į tvarią, ilgesnę augimo tendenciją, trunkančią ilgiau nei 1–2 ketvirčius“, – sakė Gabriela Masłowska.

    Kitaip tariant, vienkartinis energijos kainų šuolis savaime dar nereiškia, kad kredito kaina būtinai didės. Pagrindinis kriterijus būtų ilgalaikis kainų augimo įsitvirtinimas, kai brangesnė energija persiduoda plačiau: paslaugoms, maistui, transportui, o vėliau ir atlyginimų bei lūkesčių dinamikai.

    Masłowska taip pat akcentavo atsargumo poreikį dabartinėmis sąlygomis. Jei Artimųjų Rytų įtampos poveikis pasirodytų esantis trumpalaikis, 2026 metais Lenkijoje galėtų tęstis pinigų politikos švelninimas ir bazinė palūkanų norma galėtų mažėti iki 3,50 proc., kai dabar ji siekia 3,75 proc.

    Tarptautinė agentūra „Bloomberg“ šiuos pasisakymus įvertino kaip ženklą, kad Lenkijos pinigų politikoje daugėja vidinės įtampos ir skirtingų scenarijų. Anksčiau dalis tarybos narių viešai leido suprasti, kad mažinimų erdvė gali būti apribota, kol neišsispręs Artimųjų Rytų konfliktas, o kiti užsiminė, kad švelninimo ciklas apskritai gali artėti prie pabaigos.

    Rinkoms svarbu tai, kad geopolitiniai įvykiai greitai persiduoda į naftos ir dujų kainas, o šios – į infliacijos rodiklius. Tokia grandinė kelia riziką, kad net ir pradėtas palūkanų mažinimo kursas gali būti pristabdytas, o esant tvariai infliacijai – teoriškai ir apsuktas atgal.

    Kredito gavėjams tai reiškia paprastą praktiką: palūkanų normų kryptis artimiausiais ketvirčiais priklausys ne vien nuo vidaus ekonomikos, bet ir nuo energijos kainų bei infliacijos lūkesčių. Jei infliacija vėl pradėtų stabiliai kilti, didėtų tikimybė, kad bankų siūlomų paskolų kainodara griežtėtų, net jei oficialūs sprendimai būtų priimami vėliau.

  • Vokietijoje startavo valdžios kuro nuolaida: ką pirmos valandos parodė degalinių kainoms

    Vokietijoje gegužės 1 dieną įsigaliojo laikina valdžios kuro nuolaida, kuri turėjo greitai sumažinti benzino ir dyzelino kainas degalinėse. Pirmieji stebėjimai rodė, kad kainos iš tiesų krito, tačiau ne visu nuolaidos dydžiu ir ne vienodai visur.

    Federalinės kartelių tarnybos Bonoje pirminė analizė fiksavo, kad iki maždaug 10 valandos ryto degalinėse kainos vidutiniškai sumažėjo apie 0,14 euro už litrą. Tuo metu vidutinė benzino E10 kaina siekė apie 1,97 euro už litrą, benzino E5 – apie 2,03 euro, o dyzelino – apie 2,05 euro už litrą.

    Vėliau dieną nuolaidos efektas, pasak stebėtojų, kai kur dar sustiprėjo, tačiau bendras vaizdas išliko mišrus. Rinkoje akcentuojama, kad kainų kritimas prasidėjo nuo labai aukšto lygio, nes prieš nuolaidos startą buvo fiksuojami vieni didžiausių pastarųjų laikų kainų pikų.

    Kodėl nuolaida ne iškart matoma pilnai?

    Ekspertai pabrėžia, kad iš anksto sunku tiksliai pasakyti, ar mokesčių lengvata bus visa apimtimi perkelta į mažmeninę kainą. Viena priežasčių – praktinis tiekimo grandinės inertiškumas: nuolaida taikoma degalams, išvežtiems iš didmeninių sandėlių ar perdirbimo įmonių po nuolaidos įsigaliojimo, o ne ankstesnėms atsargoms, jau esančioms degalinėse.

    Taip pat svarbus ir kainodaros reguliavimas: nuo balandžio 1 dienos Vokietijoje degalinės kainas švieslentėse gali didinti tik kartą per dieną, vidurdienį, o mažinti – neribotai dažnai. Dėl to kainų dinamika per parą gali būti netolygi, o vartotojai realų pokytį dažniau pajunta skirtingu metu.

    Kiek kainuos biudžetui ir kiek truks?

    Skelbiama, kad nuolaida planuota dviem mėnesiams – gegužei ir birželiui, o jos kaina Vokietijos biudžetui vertinama apie 1,6 mlrd. eurų. Valdžios tikslas – trumpuoju laikotarpiu amortizuoti energijos kainų šoką ir sumažinti spaudimą gyventojų išlaidoms bei infliacijai.

    Artimiausiomis savaitėmis institucijos stebės, kaip nuolaida atsispindi skirtinguose regionuose ir degalinių tinkluose, o vartotojai greičiausiai matys bangavimą: ryškesnį kritimą tuomet, kai mažmeninę kainą vis plačiau pasieks pigesnės didmeninės partijos.

  • Grilio sezono krepšelis 2026 metais: kas atpigo, kas brango ir kiek realiai kainuoja iškyla

    Grilio sezono krepšelis 2026 metais: kas atpigo, kas brango ir kiek realiai kainuoja iškyla

    Artėjant grilio sezonui, pirkėjams svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar šiemet iškyla kainuos mažiau. Pirkinių kvitų analizė rodo, kad po ankstesnių kainų šuolių dalies grilio prekių rinka stabilizuojasi, nors ne visur tai reiškia pigimą.

    Duomenys surinkti iš programėlės „PanParagon“, į kurią kas mėnesį įkeliami milijonai apsipirkimų kvitų. Tai leidžia matyti ne teorines, o realias kainas parduotuvėse ir jų pokyčius per metus, įskaitant sezoninius svyravimus.

    Kur kainos leidosi žemyn

    Lyginant su 2025 metais, ryškiau atpigo pievagrybiai: pakuotė nuo maždaug 1,86 euro sumažėjo iki 1,74 euro, tai yra kiek daugiau nei 6 proc. Panaši kryptis matoma ir cukinijų segmente: kilogramas kainuoja apie 2,25 euro, arba maždaug 3,4 proc. mažiau nei prieš metus.

    Šiek tiek atpigo ir grilio briketai: medianinė pakuotės kaina siekia apie 3,26 euro, kai prieš metus buvo apie 3,33 euro. Nors pokytis nedidelis, būtent tokios smulkios korekcijos dažnai lemia, ar bendras sezono krepšelis atrodo brangesnis, ar stabilus.

    Mėsa ir priedai: daugiau stabilumo

    Analizė rodo, kad per metus daugumos mėsos produktų kainos iš esmės išliko panašiame lygyje. Populiari kepti skirta kiaulienos sprandinė kainuoja apie 5,82 euro už kilogramą, tai yra maždaug 0,8 proc. mažiau nei pernai.

    Tuo pat metu kai kurios dešros taip pat šiek tiek atpigo: pavyzdžiui, šlėziško tipo dešros kaina, lyginant su 2025 metais, sumažėjo maždaug 1,5 proc. Išimtimi iš bendro stabilumo išsiskiria vištienos krūtinėlės filė, kuri per metus pabrango apie 3,4 proc.

    Kartu pastebima, kad priedų ir užkandžių grupėje pokyčiai dažnai yra minimalūs. Ketchupas per metus pabrango apie 1,5 proc., o česnakinės bagetės, pagal medianą, kainavo panašiai kaip ir pernai, todėl daliai pirkėjų jos tampa paprastu būdu neperžengti suplanuoto biudžeto.

    Kas kelia krepšelio sumą

    Vis dėlto ne viskas grilio lentynose pigėja. Didesnį spaudimą išlaidoms šiemet daro alus ir kamambero tipo sūris: alus, lyginant su 2025 metais, vidutiniškai brango daugiau nei 8 proc., o sūris pabrango beveik 3 proc.

    Skaičiuojant visą grilio prekių krepšelį, 2026 metais jis yra nežymiai pigesnis nei 2025 metais: vertė sumažėjo nuo maždaug 27,75 euro iki 27,68 euro. Skirtumas simbolinis, apie 0,07 euro, arba 0,71 proc., tačiau jis patvirtina tendenciją, kad kainos labiau stabilizuojasi, nei sparčiai kyla.

    Tuo pačiu pirkėjai vis dar jaučia ankstesnių metų įtaką: lyginant su 2024 metais, bendras grilio krepšelis išlieka aiškiai brangesnis. Tai reiškia, kad net ir atsiradus pavieniams atpigimams, bendras kainų lygis dar negrįžo į ankstesnį „įprastą“ sezoną.

    Praktikoje sutaupyti dažniausiai padeda keli sprendimai: rinktis stabilias kainas išlaikančius produktus, sekti akcijas dažniau brangstančioms pozicijoms ir planuoti krepšelį taip, kad brangiausi elementai, tokie kaip gėrimai ar sūriai, neužgožtų pagrindinių patiekalų biudžeto.

  • Karas, infliacija ir brangstanti nafta: rinkose tęsiasi įtampa, akys krypsta į Ormuzo sąsiaurį

    Karas, infliacija ir brangstanti nafta: rinkose tęsiasi įtampa, akys krypsta į Ormuzo sąsiaurį

    Pasaulio finansų rinkose išlieka padidėjusi įtampa: investuotojai vertina karo rizikas, infliacijos atsinaujinimo ženklus ir brangstančios naftos poveikį ekonomikai. Daugiausia dėmesio tenka Artimųjų Rytų situacijai, nes bet koks tiekimo sutrikimas greitai persiduoda degalų kainoms ir vartotojų lūkesčiams.

    Rinkas ypač jaudina Ormuzo sąsiauris, per kurį kasdien gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Ilgiau trunkantys ribojimai ar karinė eskalacija šiame regione didintų transportavimo ir draudimo kaštus, o tai paprastai reiškia aukštesnes energijos kainas daugelyje šalių.

    Naftos kainos pastaruoju metu išlieka aukštos, o rinkos dalyviai jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie galimą konflikto plėtrą. Kuo ilgiau išlieka neapibrėžtumas, tuo labiau didėja rizika, kad infliacija vėl taps pagrindiniu makroekonominiu veiksniu, stumiančiu kainas aukštyn.

    Palūkanos ir centrinių bankų tonas

    Greta naftos temos, investuotojai seka centrinių bankų signalus, nes net ir nekeičiant bazinių palūkanų normų, rinkoms svarbiausia tampa komunikacija. Pastaruoju metu vyrauja griežtesnis tonas: politikos formuotojai siekia išlaikyti infliacijos lūkesčius suvaldytus, net jei ekonomikos augimas kai kuriose rinkose lėtėja.

    Finansų rinkose dažnai pabrėžiama, kad palūkanų normos veiksmingiau slopina paklausos sukeltą infliaciją, tačiau silpniau neutralizuoja pasiūlos šokus, tokius kaip energijos ar žaliavų kainų šuoliai. Todėl geopolitiniai sukrėtimai gali vėl sugrąžinti dilemą tarp kainų stabilumo ir ekonomikos aktyvumo palaikymo.

    Infliacijos spaudimas ir degalų vaidmuo

    Infliacijos dinamikoje degalų kainos išlieka vienas greičiausiai vartotojų krepšelį veikiančių veiksnių. Kai nafta brangsta, tai ilgainiui persiduoda ne tik degalinėms, bet ir logistikai, prekių savikainai bei paslaugų kainoms, o poveikis gali būti juntamas kelis ketvirčius.

    Esant tokiam fonui, rinkose daugėja scenarijų, kad palūkanų normos gali ilgiau išlikti aukštesnės, nei tikėtasi anksčiau. Tai reikštų didesnę skolinimosi kainą įmonėms ir gyventojams, griežtesnes finansavimo sąlygas bei didesnį dėmesį rizikos valdymui.

    Ko tikisi rinkos artimiausiomis dienomis?

    Trumpuoju laikotarpiu kainų kryptį daugiausia lems žinios iš Artimųjų Rytų ir signalai apie realius naftos tiekimo sutrikimus. Jei eskalacijos ženklų daugės, tikėtinas didesnis svyravimas žaliavų, valiutų ir akcijų rinkose.

    Jeigu situacija stabilizuotųsi, dalis rizikos premijos naftos kainoje galėtų sumažėti, o investuotojai daugiau dėmesio grąžintų į ekonominius rodiklius ir centrinių bankų sprendimų trajektoriją. Vis dėlto dabartinis fonas išlieka trapus, todėl rinkos toliau gyvena padidinto neapibrėžtumo režimu.

  • RPP sprendimas dėl palūkanų ir JAV darbo rinkos duomenys: kas labiausiai judins rinkas kitą savaitę

    Ateinanti savaitė investuotojams ir ekonomistams žada mažiau ryškių makroekonominių pranešimų, tačiau dėmesio centre atsidurs keli konkretūs įvykiai. Europoje svarbiausia naujiena bus Lenkijos centrinio banko sprendimai, o JAV – darbo rinkos rodikliai, galintys pakeisti lūkesčius dėl palūkanų.

    Lenkijoje vyks gegužės mėnesio Pinigų politikos tarybos posėdis, o sprendimas dėl bazinių palūkanų turėtų būti paskelbtas trečiadienį. Rinkos dalyviai pastaruoju metu atidžiau vertina infliacijos trajektoriją ir tai, ar atsiranda prielaidų griežtesnei pinigų politikai.

    Naujausi oficialūs duomenys rodo, kad metinė infliacija Lenkijoje balandį siekė 3,2 proc. Toks pokytis savaime nereiškia staigaus palūkanų didinimo, tačiau jis atnaujina diskusiją, ar dabartinis palūkanų lygis išliks optimalus, jei kainų augimas stiprėtų ir toliau.

    JAV darbo rinka ir lūkesčiai dėl palūkanų

    Už Atlanto investuotojai stebės kelis svarbius rodiklius, galinčius daryti įtaką JAV centrinio banko tolimesniems sprendimams. Savaitės eigoje numatomi paslaugų sektoriaus aktyvumo duomenys ir nekilnojamojo turto rinkos rodikliai, tačiau daugiausia dėmesio sulauks užimtumo statistika.

    Didžiausią poveikį rinkoms dažniausiai turi pranešimai apie darbo vietų kūrimą privačiame sektoriuje ir oficialūs duomenys apie darbo vietų pokytį ne žemės ūkio sektoriuje. Kartu bus skelbiami ir nedarbo rodikliai, kurie leidžia vertinti, ar ekonomika vėsta, ar išlieka pakankamai įkaitusi, kad infliacija laikytųsi aukščiau siekiamo lygio.

    Be ekonominių rodiklių, rinkos tradiciškai įvertina ir politinės darbotvarkės rizikas. JAV viešojoje erdvėje bet kokie signalai apie galimus užsienio politikos ar saugumo prioritetų pokyčius gali greitai persiduoti į valiutų, obligacijų ir žaliavų kainas.

    Lenkijos meno ir antikvarinių dirbinių rinka

    Savaitės pabaigoje Lenkijoje dėmesio gali sulaukti ir statistinė apžvalga apie meno kūrinių bei antikvarinių dirbinių rinką. Tokie duomenys paprastai nėra tiesioginis rinkų katalizatorius, tačiau jie leidžia įvertinti vartojimo struktūrą, turtingesnių namų ūkių elgseną ir alternatyvių investicijų paklausą.

    Remiantis ankstesniais oficialiais vertinimais, 2024 metais meno kūrinių ir antikvarinių dirbinių pardavimai Lenkijoje siekė apie 153 000 000 eurų, iš kurių apie 94 000 000 eurų sudarė pardavimai aukcionuose. Tais metais rinkoje veikė 188 subjektai, o reikšminga jų dalis šią veiklą derino su parodine ir ekspozicine veikla.

  • Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    JAV ir Irano konflikto dinamika vis labiau persikelia į ekonominį frontą: Vašingtonas svarsto ilgiau išlaikyti Irano uostų jūrinę blokadą, o šalies valiuta riala pasiekė naujas istorines žemumas. Trečiadienį rinka fiksavo apie 1 800 000 rialų už vieną JAV dolerį – kursą, kuris iki karo pradžios vasario pabaigoje atrodė sunkiai įsivaizduojamas.

    Pasak JAV žiniasklaidos, Donaldas Trumpas atmetė Teherano siūlymą atverti Hormūzo sąsiaurį mainais į blokados nutraukimą. Jo pozicija grindžiama argumentu, kad ilgalaikis spaudimas per logistiką ir prekybą gali būti efektyvesnis nei vien kariniai veiksmai.

    „Blokada kai kuriais aspektais veikia net veiksmingiau nei bombardavimas“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Baltieji rūmai taip pat patvirtino, kad šią savaitę prezidentas ir aukšto rango administracijos pareigūnai susitiko su naftos sektoriaus atstovais ir kitais rinkos dalyviais. Susitikimuose aptarta galimybė tęsti blokadą „mėnesius, jei reikės“, siekiant maksimalaus ekonominio spaudimo Iranui ir kartu mažinant galimą poveikį JAV vartotojams.

    Valiutos kritimas įsisuko iš naujo

    Rialo silpnėjimas spartėjo atsinaujinus prekybinei veiklai. Karo pradžioje rinkos buvo apmirę, dalis verslų neveikė, todėl kursas kurį laiką išliko santykinai stabilus, tačiau vėliau susikaupusi paklausa išsiveržė tuo pat metu griežtėjant sankcijoms.

    Trečiadienį fiksuota, kad už vieną eurą buvo mokama apie 2 100 000 rialų. Toks euro ir rialo santykis rodo, kad rinkoje įsitvirtina lūkestis dėl ilgalaikės užsienio valiutos stygiaus ir dar didesnio importo brangimo.

    Šis smukimas nėra pirmasis: anksčiau per kelias dienas rialas jau buvo patyręs staigų šoką, kai kursas nuo maždaug 1 400 000 nusileido iki 1 600 000 rialų už JAV dolerį. Toks kritimas tapo vienu iš veiksnių, paskatinusių protestų bangą, po kurios saugumo pajėgos vykdė masinius sulaikymus.

    Infliacija ir maisto kainos

    Silpnesnė valiuta tiesiogiai smogia kainoms, ypač importuojamoms prekėms ir žaliavoms. Tai reiškia brangstančius vaistus, pramonės komponentus ir maisto produktus, kurių tiekimo grandinės priklauso nuo atsiskaitymų užsienio valiuta.

    Irano statistikos centras anksčiau skelbė, kad metinė infliacija pasiekė 53,7 proc., o vadinamoji metinė kainų kaita nuo praėjusių metų to paties mėnesio – 73,5 proc. Tai reiškia, kad dalies namų ūkių perkamoji galia per mažiau nei metus galėjo sumažėti beveik perpus.

    Vietos žiniasklaidoje skelbiami neoficialūs duomenys rodo ryškų maisto kainų šuolį: vištiena per mėnesį pabrango apie 75 proc., jautiena ir aviena – apie 68 proc., dalis pieno produktų – iki 50 proc. Tokie pokyčiai ypač skaudžiai paliečia mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.

    Kas toliau?

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad kai valstybė praranda galimybes stabilizuoti valiutą į rinką tiekiama užsienio valiuta, rizika dar labiau išauga. Jei blokada išliks, o užsienio atsiskaitymai ir eksportas bus ribojami, rialas gali kirsti naujas psichologines ribas, gilindamas recesiją ir skurdą.

    Tuo pat metu pasaulinės energijos rinkos stebi Hormūzo sąsiaurio situaciją, nes bet koks papildomas nestabilumas šiame regione turi potencialą kelti naftos ir gabenimo kainas. Tai reikštų, kad ekonominis šio konflikto efektas gali būti jaučiamas gerokai plačiau nei vien Irane.

  • Prancūzijos ekonomika sustojo: Irano karo energijos šokas kelia kainas ir smukdo eksportą

    Prancūzijos ekonomika sustojo: Irano karo energijos šokas kelia kainas ir smukdo eksportą

    Prancūzijos ekonomikos augimas 2026 metų pirmąjį ketvirtį sustojo – bendrasis vidaus produktas, remiantis INSEE pirmuoju įverčiu, sausį–kovą neaugo. Tai ryškus sulėtėjimas po 2025 metų pabaigoje fiksuoto 0,2 proc. augimo ir signalas, kad energijos kainų šokas ima tiesiogiai veikti vartojimą bei verslo planus.

    INSEE duomenys rodo, kad namų ūkių vartojimas per ketvirtį smuko 0,1 proc., o investicijos – 0,4 proc. Prie nuosmukio labiausiai prisidėjo statybų ir apdirbamosios gamybos segmentai, kuriuos jautriai veikia tiek finansavimo, tiek energijos sąnaudų pokyčiai.

    Didžiausias smūgis atėjo per užsienio prekybą: eksportas krito 3,8 proc., o grynoji prekyba ekonomikos augimą „nukando“ 0,7 procentinio punkto. Ekonomiką nuo techninio susitraukimo šįkart apsaugojo atsargų didėjimas, pridėjęs 0,8 punkto, tačiau tai dažnai būna laikinas veiksnys.

    Energetikos kainos ir infliacija

    Infliacija balandį paspartėjo iki 2,2 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 metų vidurio. Augančios energijos kainos paprastai pirmiausia atsispindi būsto išlaikymo, transporto ir prekių logistikos kaštuose, o vėliau persiduoda platesniam vartojimo krepšeliui.

    Šie rodikliai fiksuoja tik pirmąsias energijos brangimo bangas po konflikto, kuris įsiplieskė vasario 28 dieną. Po JAV ir Izraelio smūgių Irano karinei infrastruktūrai padidėjusi įtampa Persijos įlankoje sutrikdė energijos tiekimo grandines, o tai Europoje greitai paveikė tiek sąskaitas gyventojams, tiek sąnaudas pramonei.

    Rinkos ypač jautriai reaguoja į bet kokią riziką Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos transporto „butelio kakliukų“, per kurį, vertinant tarptautinių energetikos institucijų duomenis, keliauja apie penktadalis jūra gabenamos žalios naftos. Net ir trumpalaikiai trikdžiai tokiose vietose paprastai sukelia kainų šuolius bei didina neapibrėžtumą.

    Kodėl tai svarbu visai euro zonai

    Prancūzija – antra pagal dydį euro zonos ekonomika, todėl jos duomenys dažnai laikomi viso regiono „termometru“. Kartu su prastėjančiais lūkesčiais Vokietijoje ir Italijoje tai stiprina riziką, kad euro zonoje įsitvirtins lėtesnio augimo ir aukštesnių kainų derinys, ypač jei geopolitinė įtampa užsitęstų.

    Analitinių centrų vertinimu, užsitęsus energetikos šokui euro zonos ekonomika antrąjį ketvirtį gali pasukti į neigiamą teritoriją, o vėliau metų eigoje augimas gali praktiškai sustoti. Tokiu atveju išryškėtų klasikinė dilema: kova su infliacija per griežtesnę pinigų politiką gali dar labiau slopinti paklausą, tačiau per ankstyvas palūkanų mažinimas rizikuotų įtvirtinti kainų spaudimą.

    Tolimesnė dinamika Prancūzijoje priklausys nuo to, ar energijos kainos stabilizuosis, kaip greitai atsigaus eksportas ir ar vartotojų pasitikėjimas išliks pakankamas palaikyti vidaus paklausą. Kol kas pirmojo ketvirčio skaičiai rodo, kad ekonomika į naują sukrėtimą reagavo greitai ir skausmingai.

  • Anglijos bankas paliko palūkanas, bet Irano karas įkaitino naftą: ką tai reiškia kainoms?

    Anglijos bankas paliko palūkanas, bet Irano karas įkaitino naftą: ką tai reiškia kainoms?

    Anglijos bankas balandžio 30 dieną nusprendė nepakeisti bazinių palūkanų ir paliko jas 3,75 proc., nes rinkas sukrėtė Irano karo pasekmės ir išaugusios energijos kainos. Sprendimas buvo plačiai prognozuotas, tačiau kontekstas pasikeitė iš esmės: pavasarį investuotojai dar tikėjosi artėjančio palūkanų mažinimo ciklo.

    Didžiausią įtaką nuotaikoms padarė rizika dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Dėl karo sukeltų trikdžių ir neapibrėžtumo naftos kainos šoktelėjo į aukščiausią lygį per kelerius metus, o tai greitai persiduoda ir į degalų, ir į platesnį prekių bei paslaugų krepšelį.

    Brent rūšies nafta prekybos metu buvo pakilusi virš maždaug 108 eurų už barelį ribos, nes dalis rinkos dalyvių ėmė vertinti scenarijų, kad transporto koridorius gali būti sutrikdytas ilgesniam laikui. Tai reikštų brangesnį žaliavų gabenimą, didesnes įmonių sąnaudas ir lėtesnį infliacijos grįžimą prie centrinių bankų tikslų.

    Infliacijos rizika vėl išaugo

    Jungtinėje Karalystėje infliacija kovą pasiekė 3,3 proc. ir pakilo į trijų mėnesių aukštumas, o vienas ryškiausių veiksnių buvo degalų brangimas po karo pradžios. Energija dažnai tampa grandinine reakcija: brangstant degalams ir elektrai, kyla logistikos, gamybos ir paslaugų kainos, o tai ilgiau palaiko aukštesnę bendrą infliaciją.

    Dėl to pinigų politikos formuotojai atsidūrė sudėtingoje padėtyje: per anksti mažinant palūkanas būtų rizikuojama pakurstytomis infliacijos lūkesčiais, o per ilgai išlaikant aukštas palūkanas gali būti slopinamas augimas. Rinkos taip pat stebi, ar infliacijos spaudimas taps laikinas, ar įsitvirtins per atlyginimų ir paslaugų kainų kanalus.

    Ką gali signalizuoti centrinis bankas

    Anglijos banko devynių narių Monetarinės politikos komitetas, tikėtina, daugiausia balsavo už palūkanų palikimą nepakeistų, nors dalis narių galėjo svarstyti ir nedidelį didinimą kaip prevenciją. Tokie nesutarimai paprastai rodo, kad bankas nori išlaikyti lankstumą ir prireikus reaguoti griežčiau.

    Ne mažiau svarbios nei pats sprendimas yra ketvirtinės ekonominės prognozės ir banko vadovo Andrew Bailey spaudos konferencija. Prognozėse dažnai atsispindi atnaujinti vertinimai, kaip energijos šokas paveiks infliaciją, vartojimą ir investicijas, o tai gali koreguoti rinkos lūkesčius dėl būsimų palūkanų trajektorijų.

    Kaip tai gali paliesti gyventojus

    Jeigu naftos ir energijos kainos išliks aukštos, namų ūkiams tai pirmiausia reikš brangesnius degalus ir didesnę dalį biudžeto kasdienėms išlaidoms. Verslui tai gali reikšti augančias gamybos ir transporto sąnaudas bei spaudimą kelti kainas, ypač sektoriuose, kuriuose energija sudaro didelę savikainos dalį.

    Tuo pačiu aukštesnės palūkanos ilgiau išlaiko brangesnį skolinimąsi, o tai svarbu būsto paskolų turėtojams ir įmonėms, planuojančioms investicijas. Jungtinės Karalystės iždo vadovė Rachel Reeves yra sakiusi, kad prireikus būtų svarstoma parama namų ūkiams ir verslui, tačiau realūs sprendimai priklausys nuo to, kaip ilgai tęsis sukrėtimas energijos rinkose.

    Artimiausiais mėnesiais investuotojai stebės du dalykus: ar energijos šokas persiduos į bazinę infliaciją ir ar centriniai bankai pradės kalbėti apie ilgesnį aukštų palūkanų laikotarpį. Kol rizikos dėl tiekimo grandinių ir geopolitikos išlieka didelės, palūkanų mažinimo scenarijus gali būti atidėtas, o kainų spaudimas – atsinaujinti.

  • Euro zonos infliacija pašoko iki 3 proc.: naftos šokas smaugia augimą, ECB dilema aštrėja

    Euro zonos infliacija pašoko iki 3 proc.: naftos šokas smaugia augimą, ECB dilema aštrėja

    Euro zonoje balandį metinė infliacija paspartėjo iki 3,0 proc., kai kovą siekė 2,6 proc. Tokią išankstinę informaciją paskelbė Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostat, o pagrindiniu kainų šuolio varikliu tapo energija.

    Eurostat duomenimis, energijos kainos per metus balandį didėjo 10,9 proc., kai kovą metinis augimas buvo 5,1 proc. Paslaugų kainų augimas lėtėjo iki 3,0 proc., maisto, alkoholio ir tabako – spartėjo iki 2,5 proc., o neenerginių pramonės prekių – iki 0,8 proc.

    Nafta brangsta, augimas stringa

    Infliacijos pagreitėjimas sutapo su lėtėjančiu ekonomikos tempu. Euro zonos bendrasis vidaus produktas 2026 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo tik 0,1 proc., o tai rodo itin trapų atsigavimą.

    Metinis ekonomikos augimas euro zonoje tuo pačiu laikotarpiu siekė 0,8 proc., o visoje Europos Sąjungoje – 1,0 proc. Tai yra mažiau nei ankstesnį ketvirtį, kai augimas buvo spartesnis, todėl rinkos vis dažniau kalba apie prastėjančią ūkio inerciją.

    Didžiausią spaudimą kainoms kelia geopolitinė įtampa ir su ja susijęs energijos tiekimo neapibrėžtumas. Euro zonos infliacijai tai ypač jautru, nes energijos kainos greitai persiduoda tiek transporto, tiek gamybos, tiek maisto grandinėms.

    Stagfliacijos rizika ir ECB sprendimai

    Lėtas augimas kartu su aukšta infliacija didina stagfliacijos riziką, kai kainos kyla, bet ekonomika neįsibėgėja. Tokia kombinacija tampa sudėtingu išbandymu Europos Centriniam Bankui, kurio tikslas – 2 proc. infliacija vidutiniu laikotarpiu.

    Įprastas atsakas į spartėjančią infliaciją būtų palūkanų normų didinimas, tačiau tai dar labiau brangintų skolinimąsi ir galėtų slopinti jau ir taip vangų kreditavimą. Jei infliacijos šuolis vertinamas kaip laikinas, centriniai bankai dažnai renkasi palaukti, nes pinigų politikos poveikis ekonomikai pasireiškia su vėlavimu.

    Europos Centrinio Banko bazinė palūkanų norma, kaip skelbta anksčiau, nuo 2025 metų birželio laikoma 2 proc. Tuo pat metu panašios atsargesnės pozicijos laikėsi ir kiti didieji centriniai bankai, rinkoms siunčiant signalą, kad prioritetas dabar yra infliacijos trajektorijos tvarumas, o ne skubūs sprendimai.

    Vartotojams tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais kainų spaudimas gali išlikti, ypač jei energijos rinkose tęsis dideli svyravimai. Verslui svarbiausias klausimas – ar išaugusios sąnaudos bus laikinos, ar taps nauju kainų lygiu, kuris privers peržiūrėti investicijų ir plėtros planus.