CP v2

Tag: Infliacija

  • Auksas brangsta po Trumpo žinutės apie Iraną: investuotojai grįžta, o nafta leidžiasi žemyn

    Aukso kaina pastarosiomis dienomis vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre, o judėjimą rinkose paskatino geopolitinės naujienos iš Artimųjų Rytų. Po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešo komentaro apie pažangą derybose su Iranu rinkos dalyviai ėmė aktyviau pirkti saugesniais laikomus aktyvus.

    Tekste minimas šuolis iki beveik 4 700 JAV dolerių už Trojos unciją neatitinka šiuo metu pasaulinėse biržose fiksuojamų aukso kainų lygio. Realiose rinkose auksas paprastai kotiruojamas kelis kartus mažesne kaina, todėl tikėtina, kad šaltinyje įsivėlė skaičiavimo ar valiutos pateikimo klaida.

    Kas kilstelėjo aukso kainą?

    Rinkos jautriai reaguoja į signalus, kad gali mažėti karinė eskalacija ir sutrikimų rizika regione, per kurį eina svarbūs energijos tiekimo keliai. Net ir užuomina apie galimą paliaubų ar platesnio susitarimo scenarijų dažnai sukelia greitą pozicijų perbalansavimą, ypač tarp spekuliantų.

    Tuo pat metu investuotojai vertina ir palūkanų normų perspektyvą. Jei energijos kainos slūgsta, mažėja infliacijos spaudimas, o tai didina tikimybę, kad centriniai bankai ateityje galėtų švelninti pinigų politiką, kas istoriškai palanku auksui.

    Nafta pigo, nes mažėja rizika

    Kartu su aukso brangimu šaltinyje aprašomas ir naftos atpigimas. Tokia kryptis dažnai matoma tada, kai rinka ima tikėti, kad sumažės tiekimo sutrikimų tikimybė, pavyzdžiui, dėl laivybos saugumo jautriuose sąsiauriuose.

    Naftos kainų kritimas gali turėti tiesioginį poveikį degalų kainoms, transporto sąnaudoms ir galiausiai vartotojų infliacijai. Vis dėlto šie pokyčiai paprastai persiduoda su laiko vėlavimu, o kryptį gali greitai pakeisti naujos žinios iš regiono.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Auksas išlieka vienu populiariausių instrumentų, kai rinkose auga neapibrėžtumas, o investuotojai siekia diversifikuoti riziką. Pastaraisiais metais aukso paklausą papildomai palaiko ir centrinių bankų pirkimai, kurie padeda stabilizuoti rinką net ir svyruojant nuotaikoms.

    Vis dėlto trumpalaikiai šuoliai, paremti politiniais pareiškimais, dažnai būna trapūs. Jei derybos įstringa ar grįžta eskalacijos grėsmė, nafta gali brangti, o auksas judėti dar vienu impulsu, todėl rinkos dalyviai paprastai vertina ne tik antraštes, bet ir realius veiksmus bei oficialius sprendimus.

  • Lenkijos namų ūkių santaupos tirpsta: kodėl milijardai bankuose ir grynaisiais praranda vertę

    Lenkijos namų ūkių santaupos tirpsta: kodėl milijardai bankuose ir grynaisiais praranda vertę

    Kodėl santaupos nuvertėja?

    Lenkijos namų ūkių finansinis turtas priartėjo prie 880 mlrd. eurų, tačiau didžioji dalis jo laikoma grynaisiais arba bankų sąskaitose. Tai reiškia, kad nemaža dalis santaupų ne tik neuždirba, bet ir praranda perkamąją galią, kai kainos kyla greičiau nei indėlių palūkanos.

    Lenkijos plėtros fondo analitikai atkreipia dėmesį, kad taupymo įpročiai metų metus beveik nesikeičia. Saugiausiomis laikomos formos dominuoja net tada, kai reali grąža tampa neigiama, o alternatyvoms prireikia daugiau žinių ir tolerancijos svyravimams.

    Beveik pusė turto guli sąskaitose

    Vertinant struktūrą, ryškiausią dalį sudaro lėšos einamosiose banko sąskaitose ir terminuotuose indėliuose, taip pat grynieji pinigai. Bendrai šios priemonės sudaro beveik pusę viso namų ūkių finansinio turto, todėl infliacijos poveikis čia jaučiamas labiausiai.

    Tuo metu investicijų dalis, susijusi su kapitalo rinka, išlieka santykinai maža. Investiciniai fondai sudaro kiek daugiau nei 6 proc., o biržoje listinguojamos akcijos apie 3 proc., tad daugumai gyventojų ši rinka vis dar atrodo per sudėtinga arba per rizikinga.

    Analitikai taip pat pastebi dar vieną paradoksą: dalis žmonių vengia nuosaikių investicijų, tačiau ryžtasi itin nepastovioms priemonėms, pavyzdžiui, kriptovaliutoms ar sudėtingiems išvestiniams produktams. Tai siejama su ribotu finansiniu raštingumu ir noru greitai pasiekti didesnę grąžą.

    Naujas instrumentas: Osobiste Konta Inwestycyjne

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino įstatymo projektą dėl Osobiste Konta Inwestycyjne, arba asmeninių investicinių sąskaitų. Tai savanoriškas instrumentas, kuriuo siekiama paskatinti gyventojus dalį santaupų nukreipti į investavimą, o sprendimas, pagal projekto logiką, turėtų būti artimas Švedijos praktikai.

    Pagal projektą kiekvienas pilnametis gyventojas galės sudaryti bent vieną sutartį su finansų institucija dėl tokios sąskaitos. Numatyta, kad lengvatos apimtų investicijas į taupomąsias obligacijas ir indėlius iki maždaug 5 800 eurų, o investicijas į akcijas, investicinių fondų vienetus ar obligacijas, išskyrus struktūrizuotas ir taupomąsias, iki maždaug 23 000 eurų.

    Virš šių ribų projekte numatomas turto vertės mokestis, kurio dydis būtų siejamas su Lenkijos centrinio banko referencine norma. Pirmaisiais veikimo metais, tai yra 2027 metais, pagal projektą jis siektų 0,85 proc., o pati sistema turėtų startuoti nuo 2027 metų sausio 1 dienos.

    Kapitalo rinkos dalyviai akcentuoja, kad vien naujo produkto nepakaks, jei jis nebus aiškus ir patogus naudoti. Dalis gyventojų vis dar skeptiškai vertina valstybės inicijuotas schemas dėl istorinių patirčių, todėl didelę reikšmę turės skaidrios taisyklės ir ilgalaikis stabilumas.

    „Osobiste Konta Inwestycyjne gali būti teigiamas lūžis, tačiau tam reikia gero dizaino ir pritaikymo individualių investuotojų poreikiams“, – sakė Lenkijos individualių investuotojų asociacijos vadovas Jarosławas Dominiakas.

    Kas keisis ilguoju laikotarpiu?

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias postūmis investavimo plėtrai gali ateiti ne iš vienos reformos, o iš lėtai augančio gyventojų turtingumo ir kartų kaitos. Augant pajamoms, daugiau žmonių turi galimybę kaupti ne tik rezervą, bet ir ilgalaikį kapitalą.

    Kartu ilgainiui gali didėti ir paveldimo finansinio turto dalis, kai šeimose atsiranda daugiau investicinių portfelių, o ne vien nekilnojamojo turto. Tokia raida galėtų natūraliai auginti susidomėjimą birža, tačiau trumpuoju laikotarpiu didžioji dalis santaupų, tikėtina, ir toliau liks bankuose.

  • Rinkos džiaugiasi be pagrindo: Iranas, naftos šokas ir perspėjimas apie didelę recesiją

    Rinkos džiaugiasi be pagrindo: Iranas, naftos šokas ir perspėjimas apie didelę recesiją

    Pasaulio finansų rinkose tvyrantis optimizmas gali būti apgaulingas: energetikos analitikė Amrita Sen perspėja, kad investuotojai nuvertina naftos kainų šoko pasekmes ir taip „įeina į recesiją kaip per miegus“. Jos vertinimu, karas Artimuosiuose Rytuose išaugino rizikas tiek ekonomikoms, tiek vartotojų kainoms.

    Pasak jos, akcijų indeksų rekordai prasilenkia su realybe: energijos brangimas veikia transportą, gamybą ir žemės ūkį, o šie sektoriai vėliau per kainas pasiekia ir namų ūkius. Įtampos taškai ypač susiję su tiekimo keliais ir naftos srautais regione.

    Nafta brangsta, rinka neklauso

    „S&P 500“ pastaruoju metu fiksavo naujas aukštumas, nors naftos kaina, anot jos, nuo konflikto pradžios šoktelėjo daugiau nei 50 proc. Analitikė tvirtina, kad tokio masto energijos brangimas paprastai slopina vartojimą ir įmonių pelningumą, todėl akcijų ralis atrodo sunkiai paaiškinamas.

    „Mus labiausiai stebina, kad nafta turėtų būti dar brangesnė, o akcijų rinka – gerokai silpnesnė“, – sakė Amrita Sen.

    Jos įžvalga remiasi klasikiniu mechanizmu: brangesnė energija didina beveik visų prekių savikainą, o centriniai bankai, matydami infliacijos grįžimo riziką, linkę ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanas. Tai mažina investicijas, riboja kreditavimą ir didina recesijos tikimybę.

    Hormūzas, OPEC ir naujas kainų dugnas

    Didžiausias neapibrėžtumas, anot A. Sen, susijęs su Hormūzo sąsiaurio situacija ir tuo, kokiu pajėgumu bei tempu normalizuotųsi srautai. Bet koks ilgesnis sutrikimas reiškia ne tik naftos, bet ir visos energijos grandinės įtampą.

    OPEC yra deklaravusi ketinimus didinti gavybą, tačiau A. Sen teigimu, dalis tokių pažadų gali būti labiau simboliniai ir nekompensuoti prarastų apimčių. Ji prognozuoja, kad apie 74–83 eurai už barelį gali tapti nauju ilgalaikiu kainų dugnu, o tai reikštų nuolatinį spaudimą verslams ir vartotojams.

    Smūgis gali ateiti per maistą

    Analitikė pabrėžia, kad aukštesnės energijos kainos persiduoda ir kitoms žaliavoms, ypač trąšoms bei chemijos pramonei. Kai brangsta gamtinės dujos ir sutrinka logistikos grandinės, kyla trąšų savikaina, o tai ilgainiui didina maisto kainas.

    „Tai didžiulė energijos krizė, o akcijų rinka ją beveik visiškai ignoruoja“, – sakė Amrita Sen.

    Atskirai kalbėjęs „Morgan Stanley“ vyriausiasis Europos ekonomistas Jensas Eisenschmidtas atkreipė dėmesį, kad įtampa sistemoje auga: aviacija jaučia reaktyvinių degalų trūkumo rizikas, o gamintojai susiduria su brangstančiomis žaliavomis net tada, kai produktui reikia tik nedidelio naftos kiekio.

    „Manau, kad artėjame prie atsiskaitymo dienos“, – sakė Jensas Eisenschmidtas.

    Jo vertinimu, jei konfliktas greitai nesloptų, didėtų rizika, kad infliacija įsitvirtins, o Europos Centrinis Bankas būtų spaudžiamas griežtinti politiką ilgiau, nei tikisi rinkos. Tokia kombinacija – brangi energija ir aukštos palūkanos – istoriškai yra viena nepalankiausių aplinkų tiek vartotojams, tiek verslui.

  • EBC palūkanų nekeičia iki birželio: infliacijos rizikos auga, o euro zona stringa ties 0,1 proc.

    EBC palūkanų nekeičia iki birželio: infliacijos rizikos auga, o euro zona stringa ties 0,1 proc.

    EBC sprendimas ir signalai

    Europos Centrinis Bankas paliko pagrindines palūkanų normas nepakeistas ir leido suprasti, kad iki birželio posėdžio nori daugiau duomenų. EBC prezidentė Christine Lagarde po sprendimo pabrėžė, jog vienu metu sustiprėjo tiek infliacijos didėjimo, tiek ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos.

    Tokioje aplinkoje centriniam bankui sudėtinga pasirinkti kryptį: griežtesnė politika gali dar labiau pristabdyti aktyvumą, o per didelis delsimas gali leisti infliacijai įsitvirtinti. Todėl birželis įvardijamas kaip mėnuo, kai sprendimams turėtų būti daugiau aiškumo, įskaitant atnaujintas prognozes ir scenarijus.

    „Sustiprėjo infliacijos augimo ir ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos“, – sakė EBC prezidentė Christine Lagarde.

    Ekonomika auga vangiai

    Naujausi euro zonos BVP duomenys parodė itin menką augimą: pirmąjį ketvirtį ekonomika padidėjo tik 0,1 proc. Tokie skaičiai silpnina lūkesčius, kad metų eigoje regionas greitai pereis į tvaresnį atsigavimą, ypač kai finansavimo sąlygos jau kurį laiką yra sugriežtėjusios.

    EBC vertinimu, reikšmingą vaidmenį čia atlieka ir patys komerciniai bankai, kurie kreditavimą daro atsargesnį. Tai reiškia, kad net ir be papildomo palūkanų didinimo pinigų politika realioje ekonomikoje gali veikti griežčiau, nes paskolos tampa sunkiau prieinamos arba brangesnės.

    Infliacija vėl pakilo, bet bazinė silpsta

    Tuo pat metu infliacijos paveikslas mišrus. Balandį bendrasis suderintas vartotojų kainų indeksas euro zonoje pakilo iki 3 proc., kai kovą siekė 2,6 proc., o vasarį buvo nukritęs iki 1,9 proc.

    Pagrindiniu balandžio šuolio veiksniu tapo energija: jos kainos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 10,9 proc., kai kovą didėjo 5,1 proc. Tai signalas, kad energijos komponentas gali vėl tapti svarbiu infliacijos varikliu, ypač jei išliks geopolitinis neapibrėžtumas.

    Gerąja naujiena EBC laiko bazinės infliacijos mažėjimą iki 2,2 proc. nuo 2,3 proc. kovą. Tai leidžia manyti, kad energijos kainų svyravimai dar neperaugo į platesnį ir ilgiau trunkantį kainų kilimą, kuris paprastai būtų matomas paslaugose ar kituose baziniuose komponentuose.

    „Nematome antrosios bangos efektų: matome tiesioginius efektus ir kai kuriuos netiesioginius, bet ne antrąją bangą“, – sakė Christine Lagarde.

    Rinkos prieš posėdį buvo linkusios laukti dar dviejų palūkanų didinimų per metus, o pirmojo jau birželį. EBC retorika šio scenarijaus tiesiogiai nepaneigė, tačiau akcentavo, kad sprendimai bus griežtai priklausomi nuo ateinančių savaičių duomenų apie infliaciją, jos lūkesčius, tiekimo grandines ir darbo užmokesčio susitarimus.

    Vienas iš neapibrėžtumo šaltinių išlieka geopolitinė situacija ir jos poveikis žaliavoms, ypač naftai. EBC anksčiau buvo parengęs kelis karo raidos scenarijus, kuriuose augimo ir infliacijos trajektorijos ženkliai skirtųsi priklausomai nuo konflikto trukmės ir energijos kainų krypties.

  • Lenkijoje skaičiuoja 2027 metų minimalią algą: prognozuojama suma gali ne visus nudžiuginti

    Ką rodo dabartiniai skaičiavimai?

    Lenkijoje pradėtos preliminarios 2027 metų minimalios algos prognozės, paremtos galiojančia formule ir Vyriausybės patvirtintomis makroekonominėmis prielaidomis 2026–2030 metų laikotarpiui. Šie rodikliai yra vienas pagrindinių atspirties taškų rengiant 2027 metų biudžeto projektą.

    Šiuo metu minimali alga Lenkijoje siekia 4 806 zlotus bruto, tai yra apie 1 130 eurų. Galutinė 2027 metų suma priklausys nuo to, kokius vidutinio darbo užmokesčio duomenis už pirmą ketvirtį paskelbs Lenkijos statistikos institucija.

    Du scenarijai pagal taisykles

    Ekonomistų vertinimu, galimi du baziniai variantai, kurie priklauso nuo to, ar minimali alga išlieka didesnė nei 50 proc. vidutinio atlyginimo pirmą ketvirtį. Pagal vieną scenarijų būtų numatytas mažesnis privalomas augimas, pagal kitą – didesnis.

    Perskaičiavus į eurus, prognozuojama, kad 2027 metais minimali alga galėtų sudaryti maždaug nuo 1 140 iki 1 170 eurų bruto. Tai būtų apie 10–40 eurų didėjimas, palyginti su dabartiniu lygiu, tačiau tikslūs dydžiai priklausys nuo statistinių duomenų ir vėlesnių sprendimų.

    Kodėl galutinė suma gali būti didesnė?

    Praktika rodo, kad valdžios institucijų teikiami pasiūlymai dažnai būna suapvalinami į didesnę pusę iki „gražios“ sumos. Be to, minimalios algos didinimas neretai siejamas su infliacijos dinamika ir politiniu siekiu palaikyti mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų perkamąją galią.

    Dėl šios priežasties neatmetama, kad Vyriausybė galėtų siūlyti ir aukštesnę sumą nei minimaliai privaloma pagal formulę. Tai ypač tikėtina, jei infliacija išliktų didesnė arba jei būtų siekiama spartesnio atlyginimų augimo mažesnes pajamas gaunančiuose sektoriuose.

    „Patirtis rodo, kad sumos paprastai apvalinamos į viršų, o pasiūlymai dažnai nebūna mažesni už infliacijos rodiklį, net jei techninis perskaičiavimas jį koreguoja žemyn“, – sakė ekonomistas Łukaszas Kozłowskis.

    Artimiausiais mėnesiais diskusijos dėl minimalios algos Lenkijoje turėtų intensyvėti, nes nuo jos tiesiogiai priklauso ne tik dalies darbuotojų atlyginimai, bet ir kai kurie socialiniai skaičiavimai bei darbdavių kaštai. Galutinė kryptis taps aiškesnė paskelbus naujausius atlyginimų statistikos duomenis ir prasidėjus oficialioms deryboms.

  • Kreditų kaina gali vėl kilti: RPP įvardijo, kada dėl infliacijos svarstytų palūkanų didinimą

    Energetikos žaliavų brangimas ir įtampa Artimuosiuose Rytuose vėl pakurstė diskusijas, ar infliacija gali atsinaujinti ir pakeisti centrinių bankų planus. Analitikai įspėja, kad užsitęsęs konfliktas gali sukelti pasiūlos šoką, kuris didintų kainų spaudimą ir silpnintų pasaulio ekonomikos augimą.

    Tokiame fone iškyla klausimas, ar paskolų palūkanos galėtų pasukti priešinga kryptimi ir Lenkijoje. Su šia tema siejami ir Lenkijos centrinio banko sprendimai, nes būtent bazinės palūkanų normos daro tiesioginę įtaką daliai būsto ir verslo kreditų kainos.

    „Sprendimas dėl galimo palūkanų normų didinimo būtų svarstomas tik tuomet, jei infliacija Lenkijoje ir pasaulyje pereitų į tvarią, ilgiau trunkančią kilimo tendenciją, apimančią ilgesnį nei 1–2 ketvirčių laikotarpį“, – sakė Pinigų politikos tarybos narė Gabriela Masłowska.

    Ji pabrėžė, kad dabartinėmis sąlygomis būtinas atsargumas, o vienkartiniai sukrėtimai neturėtų automatiškai lemti griežtesnės politikos. Pasak jos, jei Artimųjų Rytų įtampos poveikis kainoms būtų laikinas, 2026 metais galėtų tęstis palūkanų mažinimas ir bazinė norma galėtų artėti prie 3,50 proc., kai šiuo metu ji siekia 3,75 proc.

    „Bloomberg“ vertinimu, skirtingi Pinigų politikos tarybos narių komentarai rodo didėjantį neapibrėžtumą dėl tolimesnės palūkanų krypties. Vieni signalizuoja, kad mažinimo erdvė gali būti pristabdyta, kol bus aiškesnė geopolitinė situacija, kiti leidžia suprasti, kad švelninimo ciklas gali būti jau arti pabaigos.

    Rinkoms jautriausia grandis šiame scenarijuje yra naftos ir dujų kainos: jų šuoliai greitai persiduoda degalų, šildymo ir dalies prekių kainoms. Jei brangimas užsitęstų, didėtų rizika, kad infliacija įsitvirtins aukštesniame lygyje, o tai bankams ir skolininkams reikštų lėtesnį palūkanų mažėjimą arba, kraštutiniu atveju, diskusiją dėl didinimo.

  • Rusijos BVP pirmą kartą nuo 2023 metų smuko: valdžia mini žiemą ir mokesčius, bet ar tai tik pradžia?

    Rusijos ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį susitraukė: šalies Ekonomikos ministerija paskelbė, kad bendrasis vidaus produktas buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai pirmas metinis BVP kritimas nuo 2023 metų pradžios ir aiškus signalas, kad po vangiai augusių 2025 metų tempas dar labiau silpsta.

    Maskva aiškina, kad rezultatą iš dalies nulėmė kalendorius: metų pradžioje esą buvo mažiau darbo dienų. Tačiau net ir Vladimiras Putinas viešai pripažino, kad vien toks argumentas nepaaiškina viso sulėtėjimo, todėl pradėta vardyti ir kiti veiksniai.

    Vienas jų – mokesčių pokyčiai. Nuo metų pradžios Rusijoje padidintas pridėtinės vertės mokestis, o tai paprastai trumpuoju laikotarpiu spaudžia vartojimą ir verslo apyvartas, ypač kai gyventojų perkamoji galia jau ir taip įtempta.

    Prie prastesnių ketvirčio skaičių prisidėjo ir neįprastai atšiauri žiema, kuri paveikė logistiką, statybas bei dalį paslaugų sektoriaus. Panašų efektą šaltuoju metų laiku yra patyrusios ir kitos Europos šalys, kai dėl oro sąlygų sulėtėja projektai ir sumažėja dalies veiklų apimtys.

    Mėnesiniai duomenys rodo nevienodą metų pradžios dinamiką: sausį fiksuotas 1,8 proc. kritimas, vasarį – 1,1 proc., tačiau kovą ekonomika jau augo 1,8 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai sustiprino lūkestį, kad pasibaigus žiemai rodikliai gali laikinai atsitiesti.

    Prie kovą pagerėjusio vaizdo prisidėjo ir energijos žaliavų kainų šuolis, kurį paskatino karo su Iranu eskalacija. Rusijai, kurios biudžetas ir eksportas itin priklausomi nuo naftos bei dujų, tai dažnai tampa greitu, bet ne visada tvariu „gelbėjimosi ratu“.

    Vis dėlto prognozės dėl visų 2026 metų nuosaikėja. Rusijos centrinis bankas nurodo, kad metinis BVP augimas greičiausiai neviršys 1,5 proc., o rinkos dalyvių apklausose dažnai minimas ir apie 1 proc. siekiantis scenarijus. Vyriausybės prognozė kol kas išlieka optimistiškesnė, tačiau oficialiai signalizuojama, kad ji gali būti peržiūrėta žemyn.

    Didžiausias šalies bankas Sberbank taip pat sumažino lūkesčius ir dabar kalba apie 0,5–1 proc. augimą, kaip pagrindines priežastis įvardydamas lėtėjančią privačią vartojimo dinamiką bei statybų sektoriaus sąstingį. Papildoma rizika – aukštesnė nei norima infliacija: jei kainų augimas išlieka virš 6 proc., sprendimų erdvė ekonomikai skatinti tampa ribota.

    Artimiausi ketvirčiai parodys, ar pirmojo ketvirčio kritimas buvo laikinas, susijęs su mokesčiais ir sezoniškumu, ar tai perėjimas į ilgesnį stagnacijos etapą. Jei energijos kainos stabilizuosis arba kris, o vidaus paklausa ir statybos neatsigaus, Rusijos BVP gali susidurti su dar didesniu spaudimu nei rodo vieno ketvirčio statistika.

  • Kredito kainos gali vėl kilti? RPP įspėja: viską lems infliacijos kryptis ir Artimųjų Rytų įtampa

    Energetikos žaliavų kainų šuoliai pasaulio rinkose vėl kursto infliacijos riziką ir grąžina klausimą, ar centriniai bankai gali būti priversti griežtinti pinigų politiką. Šiame kontekste didėja neapibrėžtumas ir dėl palūkanų normų krypties Lenkijoje, o kartu ir kredito kainos perspektyvos regione.

    „Capital Economics“ analitikai vertina, kad užsitęsęs ir eskaluojantis JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu galėtų sukelti pasaulinį pasiūlos šoką. Toks scenarijus paprastai reiškia brangesnę energiją, lėtesnį ekonomikos augimą ir naują infliacijos bangą, kurią centriniams bankams tektų gesinti griežtesnėmis palūkanomis.

    Į galimų sprendimų ribas sureagavo Lenkijos centrinio banko sprendimus dėl palūkanų formuojančios institucijos narė Gabriela Masłowska. Jos žinutė aiški: palūkanų didinimas būtų svarstomas tik tada, jei infliacija ne tik laikinai pakiltų, bet ir įsitvirtintų ilgesniam laikui.

    „Sprendimas dėl galimo palūkanų normų didinimo būtų svarstomas tik tuomet, jei infliacija Lenkijoje ir pasaulyje įeitų į tvarią, ilgesnę augimo tendenciją, trunkančią ilgiau nei 1–2 ketvirčius“, – sakė Gabriela Masłowska.

    Kitaip tariant, vienkartinis energijos kainų šuolis savaime dar nereiškia, kad kredito kaina būtinai didės. Pagrindinis kriterijus būtų ilgalaikis kainų augimo įsitvirtinimas, kai brangesnė energija persiduoda plačiau: paslaugoms, maistui, transportui, o vėliau ir atlyginimų bei lūkesčių dinamikai.

    Masłowska taip pat akcentavo atsargumo poreikį dabartinėmis sąlygomis. Jei Artimųjų Rytų įtampos poveikis pasirodytų esantis trumpalaikis, 2026 metais Lenkijoje galėtų tęstis pinigų politikos švelninimas ir bazinė palūkanų norma galėtų mažėti iki 3,50 proc., kai dabar ji siekia 3,75 proc.

    Tarptautinė agentūra „Bloomberg“ šiuos pasisakymus įvertino kaip ženklą, kad Lenkijos pinigų politikoje daugėja vidinės įtampos ir skirtingų scenarijų. Anksčiau dalis tarybos narių viešai leido suprasti, kad mažinimų erdvė gali būti apribota, kol neišsispręs Artimųjų Rytų konfliktas, o kiti užsiminė, kad švelninimo ciklas apskritai gali artėti prie pabaigos.

    Rinkoms svarbu tai, kad geopolitiniai įvykiai greitai persiduoda į naftos ir dujų kainas, o šios – į infliacijos rodiklius. Tokia grandinė kelia riziką, kad net ir pradėtas palūkanų mažinimo kursas gali būti pristabdytas, o esant tvariai infliacijai – teoriškai ir apsuktas atgal.

    Kredito gavėjams tai reiškia paprastą praktiką: palūkanų normų kryptis artimiausiais ketvirčiais priklausys ne vien nuo vidaus ekonomikos, bet ir nuo energijos kainų bei infliacijos lūkesčių. Jei infliacija vėl pradėtų stabiliai kilti, didėtų tikimybė, kad bankų siūlomų paskolų kainodara griežtėtų, net jei oficialūs sprendimai būtų priimami vėliau.

  • Vokietijoje startavo valdžios kuro nuolaida: ką pirmos valandos parodė degalinių kainoms

    Vokietijoje gegužės 1 dieną įsigaliojo laikina valdžios kuro nuolaida, kuri turėjo greitai sumažinti benzino ir dyzelino kainas degalinėse. Pirmieji stebėjimai rodė, kad kainos iš tiesų krito, tačiau ne visu nuolaidos dydžiu ir ne vienodai visur.

    Federalinės kartelių tarnybos Bonoje pirminė analizė fiksavo, kad iki maždaug 10 valandos ryto degalinėse kainos vidutiniškai sumažėjo apie 0,14 euro už litrą. Tuo metu vidutinė benzino E10 kaina siekė apie 1,97 euro už litrą, benzino E5 – apie 2,03 euro, o dyzelino – apie 2,05 euro už litrą.

    Vėliau dieną nuolaidos efektas, pasak stebėtojų, kai kur dar sustiprėjo, tačiau bendras vaizdas išliko mišrus. Rinkoje akcentuojama, kad kainų kritimas prasidėjo nuo labai aukšto lygio, nes prieš nuolaidos startą buvo fiksuojami vieni didžiausių pastarųjų laikų kainų pikų.

    Kodėl nuolaida ne iškart matoma pilnai?

    Ekspertai pabrėžia, kad iš anksto sunku tiksliai pasakyti, ar mokesčių lengvata bus visa apimtimi perkelta į mažmeninę kainą. Viena priežasčių – praktinis tiekimo grandinės inertiškumas: nuolaida taikoma degalams, išvežtiems iš didmeninių sandėlių ar perdirbimo įmonių po nuolaidos įsigaliojimo, o ne ankstesnėms atsargoms, jau esančioms degalinėse.

    Taip pat svarbus ir kainodaros reguliavimas: nuo balandžio 1 dienos Vokietijoje degalinės kainas švieslentėse gali didinti tik kartą per dieną, vidurdienį, o mažinti – neribotai dažnai. Dėl to kainų dinamika per parą gali būti netolygi, o vartotojai realų pokytį dažniau pajunta skirtingu metu.

    Kiek kainuos biudžetui ir kiek truks?

    Skelbiama, kad nuolaida planuota dviem mėnesiams – gegužei ir birželiui, o jos kaina Vokietijos biudžetui vertinama apie 1,6 mlrd. eurų. Valdžios tikslas – trumpuoju laikotarpiu amortizuoti energijos kainų šoką ir sumažinti spaudimą gyventojų išlaidoms bei infliacijai.

    Artimiausiomis savaitėmis institucijos stebės, kaip nuolaida atsispindi skirtinguose regionuose ir degalinių tinkluose, o vartotojai greičiausiai matys bangavimą: ryškesnį kritimą tuomet, kai mažmeninę kainą vis plačiau pasieks pigesnės didmeninės partijos.

  • Grilio sezono krepšelis 2026 metais: kas atpigo, kas brango ir kiek realiai kainuoja iškyla

    Grilio sezono krepšelis 2026 metais: kas atpigo, kas brango ir kiek realiai kainuoja iškyla

    Artėjant grilio sezonui, pirkėjams svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar šiemet iškyla kainuos mažiau. Pirkinių kvitų analizė rodo, kad po ankstesnių kainų šuolių dalies grilio prekių rinka stabilizuojasi, nors ne visur tai reiškia pigimą.

    Duomenys surinkti iš programėlės „PanParagon“, į kurią kas mėnesį įkeliami milijonai apsipirkimų kvitų. Tai leidžia matyti ne teorines, o realias kainas parduotuvėse ir jų pokyčius per metus, įskaitant sezoninius svyravimus.

    Kur kainos leidosi žemyn

    Lyginant su 2025 metais, ryškiau atpigo pievagrybiai: pakuotė nuo maždaug 1,86 euro sumažėjo iki 1,74 euro, tai yra kiek daugiau nei 6 proc. Panaši kryptis matoma ir cukinijų segmente: kilogramas kainuoja apie 2,25 euro, arba maždaug 3,4 proc. mažiau nei prieš metus.

    Šiek tiek atpigo ir grilio briketai: medianinė pakuotės kaina siekia apie 3,26 euro, kai prieš metus buvo apie 3,33 euro. Nors pokytis nedidelis, būtent tokios smulkios korekcijos dažnai lemia, ar bendras sezono krepšelis atrodo brangesnis, ar stabilus.

    Mėsa ir priedai: daugiau stabilumo

    Analizė rodo, kad per metus daugumos mėsos produktų kainos iš esmės išliko panašiame lygyje. Populiari kepti skirta kiaulienos sprandinė kainuoja apie 5,82 euro už kilogramą, tai yra maždaug 0,8 proc. mažiau nei pernai.

    Tuo pat metu kai kurios dešros taip pat šiek tiek atpigo: pavyzdžiui, šlėziško tipo dešros kaina, lyginant su 2025 metais, sumažėjo maždaug 1,5 proc. Išimtimi iš bendro stabilumo išsiskiria vištienos krūtinėlės filė, kuri per metus pabrango apie 3,4 proc.

    Kartu pastebima, kad priedų ir užkandžių grupėje pokyčiai dažnai yra minimalūs. Ketchupas per metus pabrango apie 1,5 proc., o česnakinės bagetės, pagal medianą, kainavo panašiai kaip ir pernai, todėl daliai pirkėjų jos tampa paprastu būdu neperžengti suplanuoto biudžeto.

    Kas kelia krepšelio sumą

    Vis dėlto ne viskas grilio lentynose pigėja. Didesnį spaudimą išlaidoms šiemet daro alus ir kamambero tipo sūris: alus, lyginant su 2025 metais, vidutiniškai brango daugiau nei 8 proc., o sūris pabrango beveik 3 proc.

    Skaičiuojant visą grilio prekių krepšelį, 2026 metais jis yra nežymiai pigesnis nei 2025 metais: vertė sumažėjo nuo maždaug 27,75 euro iki 27,68 euro. Skirtumas simbolinis, apie 0,07 euro, arba 0,71 proc., tačiau jis patvirtina tendenciją, kad kainos labiau stabilizuojasi, nei sparčiai kyla.

    Tuo pačiu pirkėjai vis dar jaučia ankstesnių metų įtaką: lyginant su 2024 metais, bendras grilio krepšelis išlieka aiškiai brangesnis. Tai reiškia, kad net ir atsiradus pavieniams atpigimams, bendras kainų lygis dar negrįžo į ankstesnį „įprastą“ sezoną.

    Praktikoje sutaupyti dažniausiai padeda keli sprendimai: rinktis stabilias kainas išlaikančius produktus, sekti akcijas dažniau brangstančioms pozicijoms ir planuoti krepšelį taip, kad brangiausi elementai, tokie kaip gėrimai ar sūriai, neužgožtų pagrindinių patiekalų biudžeto.