CP v2

Tag: Infliacija

  • „McDonald’s“ I ketvirtį nepasiekė pardavimų plano JAV: brangūs degalai ir infliacija keičia įpročius

    „McDonald’s“ 2026 metų pirmąjį ketvirtį pranešė augus pajamas ir grynąjį pelną, tačiau JAV rinkoje nepasiekė išsikeltų pardavimų augimo tikslų. Bendrovė tai sieja su vairuotojų kelionių mažėjimu ir jautresniu vartotojų elgesiu, kai degalų bei maisto kainos išlieka aukštos.

    Įmonės duomenimis, JAV planuotas organinis pardavimų augimas turėjo siekti 4,2 proc., bet faktinis rezultatas buvo mažesnis – 3,9 proc. Nors skirtumas nėra didelis, „McDonald’s“ tai vertina kaip signalą, kad net ir žemų kainų pasiūlymai ne visada sukuria pakankamą papildomą paklausą, kai namų ūkių biudžetai įtempti.

    Per ketvirtį „McDonald’s“ nurodė gavusi apie 6,0 mlrd. eurų pajamų, o grynasis pelnas siekė apie 1,8 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pelnas augo 6 proc., o pajamos – 9 proc., tačiau JAV vartotojų srautai ir vidutinis užsakymas, pasak bendrovės, buvo paveikti kainų spaudimo.

    Degalų brangimas keičia vairuotojų pasirinkimus

    Bendrovė akcentuoja, kad augant degalų kainoms dalis amerikiečių rečiau leidžiasi į ilgesnes keliones automobiliu, o sustoję pakelės restoranų segmentui priklausančiose vietose dažniau renkasi pigesnius patiekalus. Tokiose situacijose, anot įmonės, dažniau atsisakoma desertų ar kavos, o tai mažina vidutinę krepšelio vertę.

    Ši dinamika ypač svarbi JAV rinkoje, kur „McDonald’s“ turi didžiausią restoranų skaičių pasaulyje. Ketvirčio pabaigoje po „McDonald’s“ prekės ženklu visame pasaulyje veikė apie 38 000 restoranų, iš jų JAV – 13 820.

    „Strategija, paremta žemų kainų pasiūlymais, nesukūrė pakankamo paklausos impulso, nes amerikiečių biudžetus stipriai spaudžia brangstantys degalai ir maistas“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Kainos, akcijos ir regionų skirtumai

    Siekdama išlaikyti lankytojų srautus, bendrovė JAV rinkoje remiasi akcijomis ir fiksuotų kainų pasiūlymais. Straipsnyje minėta, kad kai kurie rinkiniai buvo siūlomi už maždaug 4 JAV dolerius, tai yra apie 4 eurus, tačiau įmonė pripažįsta, kad vien nuolaidomis ne visada pavyksta kompensuoti vartotojų atsargumą.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį rezultatams, tikėtina, įtakos turės ir veiklos ribojimai dalyje Persijos įlankos regiono šalių, kur mažėja turistų srautai, keičiasi darbo rinkos situacija ir krenta vartojimas. Tokie veiksniai paprastai greitai atsispindi greitojo maisto sektoriuje, kuris ypač priklausomas nuo kasdienio žmonių judėjimo.

    Europos rinkose „McDonald’s“ situacija apibūdinama kaip stabilesnė: augimas išliko nuosaikus ir panašaus tempo kaip kai kuriose kitose brandžiose rinkose. Bendrovė taip pat pabrėžė, kad tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija, Japonija ir Australija pardavimų augimas siekė apie 3,8–3,9 proc., o Kinija, turinti maždaug 3 500 restoranų, išliko antra pagal dydį rinka.

    Lenkijoje ir kitose Vidurio Europos šalyse tinklas ir toliau plečiasi, o plėtrą dažniausiai palaiko franšizės modelis ir naujų lokacijų paieška. Tuo metu JAV rinkoje pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: vartotojai dažniau skaičiuoja išlaidas, o degalų kainų šuoliai greitai keičia kelionių ir sustojimų įpročius.

  • Ataskaita skaičiuoja Rusijos agresijos kainą Lenkijai: nuo 190 mlrd. iki 1,3 trln. eurų

    Lenkijos verslo organizacija ZPP kartu su Defence Institute pristatė ataskaitą, kurioje modeliuojami trys galimos Rusijos agresijos prieš Lenkiją scenarijai ir jų ekonominės pasekmės. Pagrindinė žinutė aiški: net ribotas konfliktas sukeltų ilgalaikį smūgį BVP, kainoms, investicijoms ir valstybės finansams, o didžiausi nuostoliai kristų kritinei infrastruktūrai.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad šiuolaikiniai karai paveikia ne tik frontą, bet ir logistiką, energetiką, ryšius, finansų sistemą bei visuomenės mobilumą. Autorių vertinimu, vien atstatymo sąnaudos, priklausomai nuo konflikto masto, galėtų siekti nuo maždaug 190–290 mlrd. eurų iki 830 mlrd.–1,3 trln. eurų.

    Trys scenarijai ir pasekmės

    Pirmajame, riboto konflikto scenarijuje numatomas realaus BVP kritimas apie 11,2 proc., o infliacija, pagal modelį, galėtų šoktelėti iki 80 proc. Taip pat akcentuojamas vadinamasis karo rizikos mechanizmas: didesnės draudimo ir transporto išlaidos, atsargesnis bankų skolinimas ir sustojančios privačios investicijos.

    Modelyje išskiriami ir tiksliniai smūgiai infrastruktūrai, kurie greitai persiduotų į ekonomiką. Pavyzdžiui, sutrikdyti naftos importo kanalai ir degalų tiekimas reikštų gamybos bei logistikos grandinių trūkius, o smūgis stambiems sausumos terminalams mažintų tranzito srautus ir muitinės pajamas.

    Antrajame scenarijuje numatoma regioninė invazija ir dalies šiaurės rytų teritorijų okupacija, o ekonominis smūgis daug gilesnis: BVP kritimas modeliuojamas apie 29,4 proc., o infliacija galėtų kilti iki 160 proc. Kartu prognozuojami dideli vidaus gyventojų persikėlimo srautai, kurie didintų spaudimą būstui, savivaldybių paslaugoms ir socialinei apsaugai.

    Trečiasis scenarijus aprašo plataus masto karą, kai mūšio linija stabilizuojasi ties didžiosiomis upėmis, o žala įgauna totalinį pobūdį. Ataskaitoje teigiama, kad iki 100 kilometrų zonoje nuo okupuotos teritorijos galėtų būti sunaikinta didelė dalis svarbiausios infrastruktūros, o nedarbas laisvose teritorijose modeliuojamas virš 43 proc.

    Kritinė infrastruktūra ir ilgalaikė žala

    Ataskaitos autoriai didžiausiu nuostolių komponentu įvardija kritinę infrastruktūrą: energetiką, transportą ir telekomunikacijas. Jos atstatymo kaštai, konvertuojant pateiktas sumas, vertinami nuo maždaug 130 mlrd. eurų iki apie 710 mlrd. eurų, priklausomai nuo karo intensyvumo.

    Greta fizinės žalos akcentuojami ilgalaikiai socialiniai padariniai: masinės traumos rizika, demografinis spaudimas ir aukštos kvalifikacijos specialistų emigracija. Tokie procesai, pasak autorių, mažintų produktyvumą ir lėtintų atsigavimą net ir pasibaigus aktyviems karo veiksmams.

    Taip pat išskiriamos aplinkosauginės pasekmės, kurios dažnai lieka nuošalyje nuo pirmųjų ekonominių vertinimų. Dirvožemio tarša, pramoninių objektų pažeidimai ir užminuotos teritorijos reikštų ilgus apribojimus žemės ūkiui, statyboms bei vietos investicijoms.

    Ką siūlo autoriai

    Rekomendacijose akcentuojamas nuoseklus gynybos finansavimas ir platesnė atsparumo darbotvarkė. Tarp siūlymų minimas civilinės saugos stiprinimas, nes tai, pasak vertinimo, yra palyginti mažesnėmis sąnaudomis duodantis reikšmingą efektą atgrasymo ir pasirengimo elementas.

    Didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniam atsparumui: kritinių valstybės ir finansų sistemų tęstinumo planams, atsarginiams duomenų centrams, patikimam ryšiui ir kibernetinei gynybai. Ataskaitoje keliama mintis, kad dalis kritinių sistemų galėtų būti perkelta į sąjungininkų šalyse veikiančią debesijos infrastruktūrą, mažinant riziką vienoje teritorijoje.

    Autoriai taip pat kalba apie atstatymo planavimą iš anksto, vadovaujantis principu atkurti geriau: su labiau išskaidyta, atsparesne infrastruktūra ir mažiau pažeidžiamomis tiekimo grandinėmis. Tokia kryptis, jų vertinimu, leistų sumažinti ateities šokus net ir taikos metu.

    „Neprisiimtas pasirengimo ir atgrasymo kaštas ilgainiui gali būti nepalyginamai didesnis nei nuoseklus investavimas į gynybą ir valstybės atsparumą“, – teigiama ataskaitoje pristatytame argumente.

    Diskusijoje dėl išvadų ZPP vadovas Cezary Kaźmierczak ragino ryžtingai didinti išlaidas gynybai, argumentuodamas, kad tai yra priemonė sumažinti eksponentiškai didesnius karo nuostolius. Kartu pabrėžta, kad atgrasymas remiasi ne vien technika, bet ir visuomenės pasirengimu bei civilinės saugos pajėgumais.

    „Verta skirti lėšų ginklavimuisi, nes kitu atveju vėliau tektų sumokėti gerokai didesnę kainą. Atgrasymas prasideda galvoje“, – sakė Cezary Kaźmierczak.

  • Norvegija pirmoji Europoje pakėlė palūkanas iki 4,25 proc.: infliaciją vėl kaitina geopolitika

    Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį netikėtai pakėlė pagrindinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 4,25 proc. Tai vienas pirmųjų tokio žingsnio Europoje po laikotarpio, kai daugelyje šalių dominavo palūkanų mažinimo lūkesčiai.

    Banko sprendimas aiškinamas atsinaujinusiu infliacijos spaudimu, kurį, pasak institucijos, didina įtampa Artimuosiuose Rytuose. Geopolitiniai sukrėtimai paprastai išaugina energijos ir transporto kaštus, o tai greitai persiduoda prekių bei paslaugų kainoms.

    Norvegijoje bazinė infliacija kovą siekė 3,6 proc., kai centrinio banko tikslas yra 2 proc. su 0,5 proc. paklaida. Skelbiami vertinimai rodo, kad balandį kainų augimas galėjo būti dar didesnis, todėl bankas pasirinko griežtesnę pinigų politiką.

    „Kainų augimas yra per didelis ir jau kurį laiką laikosi aukščiau numatyto lygio. Palūkanų didinimo priežastis – karas Artimuosiuose Rytuose, kuris gali dar labiau pakurstyti ir taip aukštą infliaciją“, – sakė Norvegijos centrinio banko vadovė Ida Wolden Bache.

    Sprendimas palies ir namų ūkius, nes brangsta paskolos, ypač turintiems kintamų palūkanų būsto kreditus. Kartu jis siunčia signalą rinkoms, kad infliacijos suvaldymas bankui išlieka prioritetas net ir tuomet, kai ekonomikos augimas lėtėja.

    Vidaus politikoje auga kritika dėl aiškios ekonominės strategijos stokos, o visuomenės nuotaikas kaitina ir išaugusios kasdienės išlaidos. Norvegijos vyriausybei tenka laviruoti tarp infliacijos mažinimo, gyventojų perkamosios galios ir verslo sąnaudų augimo.

    Šalyje svarbų vaidmenį ekonomikoje toliau vaidina naftos ir dujų sektorius. Valstybės valdomame fonde, į kurį nukreipiama dalis pajamų iš angliavandenilių eksporto, sukauptas kapitalas viršija maždaug 1 850 000 000 000 eurų, o metinės pardavimo pajamos siekė apie 55 000 000 000 eurų.

    Vis dėlto didelės energetikos pajamos ne visuomet reiškia mažesnes kainas vartotojams: viešumoje aptariama, kad degalų kainos Norvegijoje išlieka aukštos. Dalis gyventojų apsipirkti renkasi vykti į kaimyninę Švediją, kur palūkanų lygis minimas gerokai mažesnis.

    Norvegijos pavyzdys išryškina platesnę Europos tendenciją: net ir stabilizuojantis kainų augimui, geopolitika bei energijos kainų svyravimai gali greitai pakeisti centrinių bankų planus. Investuotojams ir skolininkams tai reiškia didesnį neapibrėžtumą dėl to, kada ir kaip sparčiai palūkanos galėtų mažėti.

  • Naftos kaina krenta: Brent nukrito žemiau 100 dolerių, biržos atsargiai reaguoja optimizmu banga

    Žaliavų rinkose ketvirtadienio rytą fiksuotas ryškesnis atoslūgis: „Brent“ naftos kaina nusileido žemiau psichologiškai svarbios 100 dolerių už barelį ribos, o JAV etalonas WTI laikėsi kiek virš 93 dolerių. Tai juntamas pokytis, palyginti su laikotarpiu prieš kelias savaites, kai „Brent“ buvo pakilusi virš 111 dolerių.

    Tokios korekcijos dažniausiai atspindi ne vien paklausos ir pasiūlos balansą, bet ir geopolitinių rizikų „priemoką“ kainoje. Šį kartą rinkos reagavo į signalus iš Artimųjų Rytų apie galimą derybų pažangą, kuri sumažintų grėsmę vienam svarbiausių pasaulio energetikos „kamščių“ taškų – Hormūzo sąsiauriui.

    Kas keičia naftos kainą?

    Hormūzo sąsiauris yra kritinis maršrutas Persijos įlankos naftai ir daliai suskystintų gamtinių dujų, todėl bet koks jo sutrikdymo scenarijus akimirksniu kelia draudimo, logistikos ir tiekimo kaštus. Pastaruoju metu būtent ši rizika buvo vienas veiksnių, palaikiusių aukštesnes naftos kainas ir stiprinusių infliacinį spaudimą energijai jautriose ekonomikose.

    Rinkos dalyviai taip pat įvertino politinius pareiškimus, jog susitarimas galėtų būti pasiektas artimiausiu metu. Tokie signalai neretai išprovokuoja staigius kainų judesius, nes algoritminė prekyba ir fondų pozicijų perbalansavimas vyksta greitai, o likvidumas konkrečiais momentais gali būti ribotas.

    Biržos kyla, bet euforija ribota

    Pingant naftai, investuotojams paprastai lengviau tikėtis mažesnio spaudimo infliacijai ir švelnesnės palūkanų normų trajektorijos. Tai palaiko akcijų rinkas, ypač sektorius, kurių kaštų struktūroje energija ir logistika sudaro reikšmingą dalį.

    Vis dėlto optimizmas išlieka atsargus: įtampa regione nėra dingusi, o bet koks netikėtas incidentas gali greitai sugrąžinti rizikos „priemoką“ į energijos kainas. Dėl to trumpalaikiai naftos svyravimai išlieka tikėtini, o investuotojai toliau seka tiek politinius pranešimus, tiek realius tiekimo srautų pokyčius.

    Auksas ir valiutos laukia aiškumo

    Valiutų rinkoje ryškesnių judesių paprastai prireikia aiškaus politinio patvirtinimo arba materialaus pokyčio tiekime, todėl prekyba išlieka santūri. Tuo metu auksas, dažnai laikomas „saugia užuovėja“, išlaiko aukštesnius lygius, rodydamas, kad dalis kapitalo vis dar draudžiasi nuo derybų žlugimo ar konflikto eskalacijos.

    Tokioje aplinkoje rinka vienu metu „perka“ geresnį scenarijų akcijoms ir „draudžia“ blogesnį scenarijų per saugesnius aktyvus. Artimiausioms dienoms ir savaitėms didžiausia įtaka išliks naujienų srautas iš regiono bei realūs signalai apie tanklaivių judėjimą ir draudimo įmokų pokyčius.

  • Azijos plėtros bankas įspėja: energijos sutrikimai gali pristabdyti Ramiojo vandenyno augimą

    Azijos plėtros bankas įspėja: energijos sutrikimai gali pristabdyti Ramiojo vandenyno augimą

    Azijos plėtros bankas (ADB) perspėja, kad Ramiojo vandenyno regiono ekonomikos 2026 metais gali augti lėčiau, nes didėja energijos tiekimo sutrikimų poveikis ir brangsta importas. Banko vertinimu, augimo tempas regione gali sumažėti nuo 4,2 proc. 2025 metais iki 2,8 proc. 2026 metais, o nepalankus scenarijus augimą galėtų nustumti ir iki 2,0 proc.

    ADB teigimu, prastesnė prognozė siejama su blogėjančiomis pasaulio ekonomikos sąlygomis, kurias paaštrina įtampos Artimuosiuose Rytuose ir dėl jų kylantys energijos tiekimo trikdžiai. Tokie sukrėtimai ypač skaudžiai atsiliepia valstybėms, kurios daugiausia energijos išteklių importuoja ir turi mažai alternatyvų greitai pakeisti tiekimo grandines.

    „Gavome ne vieną prašymą suteikti paramą ir norime ją pristatyti greitai, neapsiribodami vien skubiais poreikiais“, – sakė ADB vadovas Masato Kanda.

    Pasak jo, bankas yra pasirengęs padėti šalims didinti atsparumą, pirmiausia diversifikuojant energijos šaltinius. ADB pabrėžia, kad mažos salų valstybės yra ypač pažeidžiamos išorinių šokų, nes jų vidaus rinkos mažos, o importo dalis ekonomikoje didelė.

    Kaip pavyzdį ADB pateikia Tongą, kuri, banko vertinimu, iškastinio kuro importui skiria daugiau nei 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad bet koks naftos ir logistikos kainų šuolis greitai persiduoda į elektros, transporto ir būtiniausių prekių kainas, o kartu slopina vartojimą ir investicijas.

    Energijos transformacija ir investicijos

    ADB akcentuoja, kad vien tik trumpalaikės priemonės situacijos neišspręs, todėl plečia ilgalaikių investicijų paketą į energetinį saugumą ir infrastruktūrą. Tarp prioritetų minimi atsinaujinančios energetikos projektai, tinklų modernizavimas ir energijos kaupimo sprendimai, kurie mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – 15 megavatų galios „Tina River“ hidroenergijos projektas Saliamono Salose, kurį planuojama užbaigti 2028 metais. ADB nurodo, kad projektas ateityje galėtų patenkinti apie 70 proc. šalies elektros poreikio, taip sumažindamas degalų importo sąnaudas ir kainų svyravimų riziką.

    „Matome investicijas į energijos kaupimo sistemas keliose šalyse, ir tai gali padėti ekonomikoms tapti atsparesnėms ilguoju laikotarpiu“, – sakė M. Kanda.

    Maisto kainų ir trąšų spaudimas

    Be energetikos, ADB įvardija ir kitą rizikos kanalą – brangstančias trąšas, kurios didina žemės ūkio savikainą ir spaudžia maisto kainas. Banko vertinimu, daugelyje Azijos subregionų importas sudaro daugiau nei 60 proc. vartojimo, todėl išoriniai kainų svyravimai greitai persiduoda į vidaus rinkas.

    Didžiausias pažeidžiamumas, ADB teigimu, fiksuojamas Pietų Azijoje, kur 34 proc. trąšų importo tenka Artimiesiems Rytams. Toliau rikiuojasi Centrinė ir Vakarų Azija su 24 proc., Pietryčių Azija su 17 proc., o Rytų Azija – su 13 proc., todėl bet kokie tiekimo trikdžiai gali paveikti derliaus apimtis ir kainas.

    ADB pabrėžia, kad labiausiai rizikuoja mažesnių pajamų ekonomikos, kuriose žemės ūkis sudaro reikšmingą BVP dalį, o socialinė apsauga silpnesnė. Tokiu atveju kainų šuoliai gali tapti ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu iššūkiu, skatindami valstybės išlaidų augimą ir didindami skolos naštą.

    Skubi parama ir regioninis bendradarbiavimas

    Bankas teigia mobilizuojantis ir neatidėliotinas, ir vidutinės trukmės priemones, įskaitant prekybos finansavimą, biudžetinę paramą ir atsparumo programas. Tikslas – sušvelninti kainų šokų poveikį, užtikrinti esminių prekių tiekimą ir apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

    „Mūsų prekybos ir tiekimo grandinių finansavimas padeda patenkinti trumpalaikius poreikius, o greita biudžetinė parama leidžia apsaugoti pažeidžiamas grupes ir stabilizuoti ekonomiką“, – sakė M. Kanda.

    ADB taip pat akcentuoja regioninio bendradarbiavimo svarbą, ypač tiekimo grandinių diversifikavimą ir energijos transformaciją. Banko vertinimu, būtent šių priemonių sparta nulems, ar regiono ekonomikos gebės prisitaikyti prie užsitęsusių tiekimo sutrikimų ir išorinių šokų, išlaikydamos augimą bei kainų stabilumą.

  • JK 30 metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo iki šimtmečio rekordo: ką tai žada visiems

    JK 30 metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo iki šimtmečio rekordo: ką tai žada visiems

    Jungtinės Karalystės obligacijų rinką sudrebino staigus pajamingumų šuolis: 30 metų trukmės vyriausybės obligacijų, vadinamų giltais, pajamingumas šią savaitę trumpam pakilo iki maždaug 5,79 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 1998 metų, vėliau nusileisdamas link 5,6 proc. Kartu brango ir 10 metų giltų pajamingumas, artėjęs prie pastarųjų dešimtmečių aukštumų.

    Obligacijų kainos ir pajamingumai juda priešingomis kryptimis: kai investuotojai parduoda skolos vertybinius popierius, jų kaina krinta, o pajamingumas kyla, kad pritrauktų naujų pirkėjų. Todėl dabartinis šuolis signalizuoja, kad rinkos reikalauja didesnės premijos už riziką skolindamos Jungtinei Karalystei ilgam laikui.

    Kas stumia pajamingumus aukštyn?

    Vienas svarbiausių veiksnių yra lūkestis, kad Anglijos bankui gali tekti ilgiau išlaikyti aukštas palūkanų normas, jei infliacija įsitvirtintų ir lėčiau grįžtų prie 2 proc. tikslo. Aukštesnės bazinės palūkanos didina naujai leidžiamos skolos kainą ir kelia spaudimą senesnių obligacijų kainoms.

    Papildomą įtampą kursto geopolitiniai sukrėtimai ir energijos kainų šuoliai, nes Jungtinė Karalystė yra jautri importuojamos energijos kainai. Brangesnė energija paprastai reiškia didesnę infliacijos riziką, prastesnes vartotojų nuotaikas ir silpnesnes ekonomikos augimo perspektyvas, o visa tai investuotojai greitai įskaičiuoja į obligacijų kainas.

    Rinkose svarbūs ir vidaus politikos signalai: investuotojai vertina, ar valdžia laikysis fiskalinės drausmės, ar, spaudžiama politinių pažadų bei viešųjų paslaugų finansavimo poreikio, rinksis didesnį skolinimąsi. Kuo didesnė tikimybė, kad skolos pasiūla rinkoje augs, tuo didesnės palūkanos dažnai reikalaujamos už ilgalaikes obligacijas.

    Kodėl tai svarbu iždui, verslui ir gyventojams?

    Valstybei kylantys pajamingumai reiškia brangesnį skolos aptarnavimą ir mažiau laisvų lėšų kitoms išlaidoms. Plačiai cituojami vertinimai rodo, kad kiekvienas 0,25 proc. skolinimosi kainos padidėjimas gali pridėti apie 2,9 milijardo eurų per metus prie palūkanų sąskaitos, o 0,5 proc. šuolis reikštų maždaug 5,8 milijardo eurų papildomą metinę naštą.

    Giltų pajamingumai yra etalonas daugeliui finansinių produktų, todėl jų kilimas greitai persiduoda į būsto paskolų, ypač fiksuotų palūkanų, kainodarą. Kai rinkos palūkanos kyla, bankų finansavimas brangsta, o tai didina mėnesines įmokas tiems, kurie netrukus refinansuos paskolas arba ims naują kreditą.

    Verslui tai reiškia brangesnes investicijas ir didesnę riziką, kad bus atidėtos plėtros programos, mažės samdymas ar bus atsargiau vertinami projektai. Finansų rinkose tai dažnai apibūdinama kaip finansinių sąlygų griežtėjimas, kai brangsta kapitalas ir lėtėja ekonominis aktyvumas.

    Ką toliau stebės rinkos?

    Artimiausiu metu investuotojai daugiausia dėmesio skirs Anglijos banko signalams dėl palūkanų normų trajektorijos ir infliacijos dinamikai, ypač energijos kainų poveikiui. Ilgalaikių obligacijų pajamingumams lemiamą įtaką turės ir tai, ar ekonomikos augimas išliks pakankamas, kad valdžia galėtų vykdyti įsipareigojimus nemažindama išlaidų ar nedidindama mokesčių.

    Ne mažiau svarbūs bus ir politiniai sprendimai bei biudžeto gairės, nes rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą didesnį skolinimosi poreikį. Jei neapibrėžtumas didės, ilgalaikio skolinimosi kaina gali išlikti aukšta, o tai ilgainiui paveiktų tiek valstybės finansus, tiek gyventojų perkamąją galią.

  • „Maersk“ vadovas įspėja: Irano karo smūgis tik stiprės, kainų šuolį pajus visi vartotojai

    „Maersk“ vadovas įspėja: Irano karo smūgis tik stiprės, kainų šuolį pajus visi vartotojai

    Pasaulinės logistikos milžinės „Maersk“ vadovas Vincentas Clercas perspėja, kad JAV ir Irano karo pasekmės pasaulinei prekybai gali tik stiprėti artimiausiais mėnesiais, o didesnes sąnaudas galiausiai pajus ir vartotojai. Pasak jo, šis konfliktas tapo nauju pavojaus signalu tiekimo grandinėms ir jų atsparumui.

    Anot „Maersk“, laivybos sektorius yra itin priklausomas nuo energijos kainų, todėl naftos brangimas tiesiogiai didina pervežimo kaštus. Įmonė skaičiuoja, kad esant maždaug 90–100 JAV dolerių kainai už barelį, papildomos mėnesio sąnaudos siektų apie 460 mln. eurų, o tokio masto šuolio bendrovė negali padengti pati.

    „Tai toks didelis sąnaudų augimas, kad jo nepajėgsime prisiimti vieni, todėl dalį turėsime perkelti klientams“, – sakė Vincentas Clercas.

    Didžiausias neapibrėžtumas siejamas su Ormūzo sąsiauriu, per kurį įprastai vyksta reikšminga pasaulinės naftos ir dalies krovinių logistika. Jei judėjimas šiuo keliu ilgiau išliks sutrikęs, didės ne tik degalų, bet ir jūrinių pervežimų kainos, o tai gali persiduoti į platesnę infliaciją įvairiose ekonomikose.

    „Maersk“ taip pat kelia klausimą, ar didesnės logistikos ir energijos sąnaudos nesumažins galutinės paklausos. Jei vartotojai pradės riboti pirkinius, tai vėliau gali atsispindėti mažesniu užsakymų srautu gamybos ir tiekimo grandinėse, ypač metų antroje pusėje.

    Bendrovė, laikoma vienu svarbiausių pasaulinės prekybos barometrų, paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: pakoreguotas EBITDA siekė 1,75 mlrd. JAV dolerių, arba apie 1,62 mlrd. eurų. Tai buvo apie 35 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau atitiko rinkos lūkesčius, o pajamos sumažėjo 2,6 proc. iki 13 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 12 mlrd. eurų.

    Įmonė nurodė, kad rezultatams spaudimą darė mažesni frachto tarifai ir išaugusios sąnaudos, nors krovinių apimtys didėjo. „Maersk“ taip pat anksčiau buvo sustabdžiusi dvi svarbias laivybos kryptis, jungiančias Artimuosius Rytus su Azija ir Europa, pabrėždama, kad sprendimai buvo priimti siekiant apsaugoti įgulas ir laivus.

    Nepaisant rizikų, „Maersk“ paliko nepakeistą 2026 metų prognozę ir teigia vis dar matanti galimybę didinti pelningumą, tačiau pabrėžia, kad geopolitika tapo dominuojančiu veiksniu, lemiančiu tiek makroekonominę kryptį, tiek logistikos aplinką. Bendrovės vertinimu, prie rizikų prisideda ir pasaulinė laivyno pasiūlos perteklius dėl naujų laivų pristatymų.

    „Maersk“ skaičiuoja, kad jei naftos kainos išliktų aukštame lygyje, o konfliktas būtų išspręstas palyginti greitai, pasaulinė konteinerių paklausa vis tiek galėtų augti 2–4 proc. Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad rizikų balansas išlieka neigiamas, o blogesni scenarijai, ypač užsitęsus trikdžiams, negali būti atmesti.

  • Lenkijos palūkanų normos gegužę nepakeistos: infliacija kyla, o kredito įmokos gali svyruoti

    Lenkijos palūkanų normos gegužę nepakeistos: infliacija kyla, o kredito įmokos gali svyruoti

    Gegužės sprendimas: normos lieka tos pačios

    Lenkijos centrinio banko pinigų politiką formuojanti taryba gegužę paliko bazines palūkanų normas nepakeistas. Pagrindinė (referencinė) palūkanų norma ir toliau siekia 3,75 proc. per metus, o tai atitiko didžiosios dalies ekonomistų lūkesčius.

    Kartu paliktos ir kitos normos: lombardo 4,25 proc., indėlių 3,25 proc., vekselių rediskonto 3,80 proc. ir diskonto 3,85 proc. Toks sprendimas rodo, kad po ankstesnio palūkanų mažinimo ciklo politika pereina į laukimo režimą.

    Infliacija vėl kyla, rizikos išlieka

    Išankstiniais statistikos duomenimis, balandį vartotojų kainų indeksas Lenkijoje augo iki 3,2 proc. per metus ir 0,6 proc. per mėnesį. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai metinė infliacija didėja, o vienas ryškesnių veiksnių – brangęs maistas.

    Dalis analitikų pabrėžia, kad auganti infliacija ir geopolitinė įtampa, galinti kelti energijos žaliavų kainas, didina neapibrėžtumą. Tokiose sąlygose centriniai bankai dažnai vengia skubotų sprendimų ir pirmiausia laukia aiškesnių duomenų apie kainų dinamiką.

    „Tikimės, kad taryba paliks palūkanų normas nepakitusias, nes po balandžio posėdžio vyravo laukimo režimo signalai, o neapibrėžtumas dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose gali paveikti energijos kainas“, – sakė ekonomistai iš „Credit Agricole“.

    Ar įmanomas palūkanų didinimas?

    Nors bazinis scenarijus išlieka stabilios palūkanos, dalis rinkos dalyvių pastaruoju metu pradėjo svarstyti ir priešingą kryptį. Jei energijos kainos augtų, o infliacijos lūkesčiai pasaulyje vėl stiprėtų, spaudimas griežtinti pinigų politiką galėtų išaugti.

    Kai kurie bankų ekonomistai atkreipia dėmesį, kad tokį scenarijų palaikytų ir netikėtai sparčiau kilęs balandžio CPI. Tuo pat metu dalis vertinimų išskiria, kad bazinė infliacija vis dar gali išlikti arčiau centrinio banko tikslo, todėl sprendimai gali būti atidedami iki naujesnių prognozių.

    „Negalima atmesti, kad gali pasirodyti signalų apie galimą palūkanų didinimą, jei sustiprėtų proinfliaciniai veiksniai, įskaitant energijos žaliavų brangimą ir aukštesnį nei laukta kainų augimą“, – sakė ekonomistai iš PKO BP.

    Ką tai reiškia paskoloms ir įmokoms?

    Nepaisant to, kad bazinės palūkanų normos liko stabilios, daliai gyventojų mėnesio įmokos vis tiek gali keistis. Priežastis – kintamų palūkanų paskolos, kurių perskaičiavimas priklauso nuo tarpbankinių palūkanų rodiklių ir jų atnaujinimo momento.

    Pavyzdžiui, nurodoma, kad 500 000 zlotų dydžio būsto paskolos įmoka po perskaičiavimo galėtų mažėti apie 123 zlotais, jei per laiką nuo paskutinio atnaujinimo sumažėjo atitinkamas rodiklis. Konvertavus, tai sudaro apie 29 eurus, tačiau konkreti suma priklauso nuo banko sąlygų ir paskolos struktūros.

    Kartu įspėjama, kad palankūs pokyčiai gali būti laikini: išankstiniai rinkos lūkesčiai kartais rodo galimą rodiklių kilimą per artimiausius mėnesius. Be to, Lenkijoje ruošiama pereiti prie naujo kintamų palūkanų indekso, kuris turėtų pakeisti WIBOR ir pirmiausia būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms.

  • Doleriui silpstant, auksas brangsta: rinkos nerimauja dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Doleriui silpstant, auksas brangsta: rinkos nerimauja dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Finansų rinkose trečiadienį išryškėjo klasikinė rizikos vengimo nuotaika: silpnėjant doleriui, investuotojai daugiau dėmesio skyrė auksui, kuris dažnai laikomas saugesne užuovėja neapibrėžtumo laikotarpiais. Nuotaikas labiausiai veikė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos galimas poveikis žaliavų, ypač naftos, kainoms.

    Tuo pat metu Lenkijos centrinio banko sprendimas nekeisti bazinių palūkanų normų didesnių staigmenų nesukėlė, todėl zlotas į tai reagavo santūriai. Rinkos dalyviai vis dažniau signalizuoja, kad spartesniems palūkanų mažinimams kelią užkerta vis dar jautri infliacijos dinamika.

    Palūkanos ir infliacija

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad metinė infliacija, siekianti apie 3,2 proc., riboja erdvę tolesniam palūkanų karpymui artimiausiu metu. Esant tokiam fonui, centriniai bankai dažniau renkasi atsargesnį kursą, siekdami išlaikyti patikimumą ir stabilizuoti infliacijos lūkesčius.

    „Kai kainų spaudimas išlieka atkaklus, palūkanų išlaikymas tampa gynybine, bet patikimumą stiprinančia pozicija“, – sakė rinkos analitikas Mikołaj Sobierajski.

    Nafta atpigo, bet rizika išliko

    Naftos rinkoje vakare fiksuotas kainų kritimas, tačiau dalyviai ir toliau vertina geopolitinę riziką kaip vieną svarbiausių trumpalaikių veiksnių. Artimųjų Rytų įtampa rinkose dažnai suvokiama kaip potencialus pasiūlos šoko šaltinis, ypač jei sutriktų gavyba ar logistika.

    Rinkos komentatoriai pabrėžia, kad net ir vien tik griežtesnė retorika gali didinti kainų svyravimus, nes dalis investuotojų peržiūri pozicijas žaliavose. Dėl to naftos kainos gali greitai keisti kryptį, priklausomai nuo naujų signalų iš regiono.

    Auksas brangsta, doleris traukiasi

    Aukso kainą palaikė ir silpnesnis doleris: kai JAV valiuta pinga, auksas dažnai tampa patrauklesnis pirkėjams, atsiskaitantiems kitomis valiutomis. Be to, esant didesniam geopolitiniam neapibrėžtumui, dalis investuotojų ieško turto, kuris istoriškai geriau išlaiko vertę krizinių epizodų metu.

    Nors rinkoje minimos psichologiškai svarbios aukso kainų ribos, artimiausiu metu kryptį gali lemti ne tik geopolitinės naujienos, bet ir lūkesčiai dėl palūkanų normų JAV bei infliacijos rodikliai. Šie veiksniai tiesiogiai veikia obligacijų pajamingumus, o kartu ir aukso patrauklumą.

  • Naftos kainų šokas iš Irano: strategas įspėja, kad palūkanų kėlimas gali baigtis recesija

    Naftos kainų šokas iš Irano: strategas įspėja, kad palūkanų kėlimas gali baigtis recesija

    Pasaulio centriniai bankai rizikuoja perlenkti lazdą, jei į brangstančios energijos šoką reaguos agresyviu palūkanų normų didinimu. Pasak rinkos strategų, toks sprendimas gali sukelti ekonomikos smukimą, nes energijos kainų šuolį lemia pasiūlos, o ne paklausos veiksniai.

    Investicijų valdymo bendrovės „GAM Investments“ vyriausiasis kelių turto klasių strategas Julianas Howardas atkreipė dėmesį, kad palūkanų normos negali išspręsti fizinio naftos trūkumo ar tiekimo sutrikimų. Jo vertinimu, didžiausia rizika dabar yra vadinamoji politikos klaida, kai infliacija bandoma numalšinti priemonėmis, kurios realios priežasties nepašalina.

    „Centriniai bankai negali atspausdinti naftos molekulių“, – sakė Julianas Howardas.

    Analitiko teigimu, tam, kad vartotojai iš esmės pakeistų elgseną, palūkanos turėtų kilti iki itin aukšto lygio, o tai smarkiai smogtų kreditui ir vartojimui. Praktikoje tai reikštų brangesnes paskolas gyventojams ir verslui, mažesnes investicijas ir didesnę recesijos tikimybę, ypač ekonomikai dar neatsigavus po ankstesnių sukrėtimų.

    Europos Centrinis Bankas pastaruoju sprendimu palūkanų normų nekeitė, nors euro zonoje metinė infliacija 2026 metų balandį siekė 3 proc. Tuo pat metu rinkos lūkesčiai rodo, kad investuotojai vis labiau vertina galimybę, jog birželį palūkanos vis dėlto gali būti didinamos, jei energijos kainos išliks aukštos.

    Jungtinėje Karalystėje Anglijos bankas taip pat kol kas išlaikė palūkanas tame pačiame lygyje, tačiau pripažįstama, kad užsitęsęs energijos kainų šokas gali pakeisti vertinimus. Tokiose situacijose centriniai bankai paprastai siekia užkirsti kelią vadinamiesiems antriniams infliacijos efektams, kai kainų kilimas persiduoda į atlyginimų derybas ir paslaugų kainas.

    Australijos rezervų bankas jau ėmėsi veiksmų ir palūkanų normą padidino 0,25 procentinio punkto iki 4,35 proc. Sprendimą sustiprino tai, kad šalyje metinė infliacija 2026 metų kovą šoktelėjo iki 4,6 proc., kai prieš mėnesį buvo 3,7 proc., o degalų kainos tapo vienu svarbiausių veiksnių.

    Vis dėlto strategai pabrėžia, kad energijos šokas dažnai pats savaime pristabdo kitų prekių ir paslaugų kainų augimą, nes namų ūkiai priversti perskirstyti biudžetą. Brangstant degalams ir šildymui, vartotojai dažniau mažina nebūtinas išlaidas, todėl bendra paklausa silpnėja, o dalis infliacinio spaudimo išsikvepia be papildomo monetarinio griežtinimo.

    Šią logiką analitikai sieja ir su ankstesnėmis krizėmis, kai po geopolitinių sukrėtimų energijai pabrangus, vartojimas kitose kategorijose sumažėdavo. Tokiu atveju centriniai bankai turi sudėtingą užduotį: nepaleisti iš rankų infliacijos lūkesčių, bet kartu nesukelti pernelyg aštraus ekonomikos lėtėjimo.

    JAV atžvilgiu kai kurie rinkos dalyviai neatmeta, kad artimiausius šešis mėnesius sprendimų amplitudė gali būti plati. „Macquarie Capital“ pasaulinės strategijos vadovas Viktoras Shvetsas yra sakęs, kad JAV infliacija gali artėti prie 4 proc., o ekonomika susidurti su švelnesne stagfliacijos forma, kai augimas silpsta, bet kainų spaudimas išlieka.

    Tokioje aplinkoje didžiausias iššūkis centriniams bankams yra laiko parinkimas ir komunikacija, nes rinkos greitai pervertina palūkanų trajektoriją. Jei naftos ir degalų kainos išliks padidėjusios, sprendimų priėmėjams teks rinktis tarp rizikos užtvirtinti infliaciją ir rizikos palūkanomis per stipriai pristabdyti ekonomiką.