Tag: Infliacija

  • Degalų kainos ES: kur brango mažiausiai ir daugiausia, o Lietuva – tarp didžiausių šuolių

    Degalų kainos ES: kur brango mažiausiai ir daugiausia, o Lietuva – tarp didžiausių šuolių

    Eurostato skaičiai: augimas tęsiasi

    Eurostatas paskelbė naujausius duomenis apie degalų ir tepalų, skirtų asmeniniam transportui, kainų pokyčius Europos Sąjungoje. 2026 metų liepos mėnesį šios kategorijos kainos ES vidutiniškai buvo 16,9 proc. didesnės nei 2025 metų liepą.

    Metinis augimas pastaraisiais mėnesiais svyravo: 2026 metų gegužę fiksuotas 20,7 proc. šuolis, o birželį augimas sulėtėjo iki 13,7 proc. Tai rodo, kad kainų dinamika išlieka nepastovi ir priklauso tiek nuo naftos rinkos, tiek nuo mokesčių ir paklausos sezoninių veiksnių.

    Kur kainos kilo labiausiai, o kur beveik nesikeitė

    Eurostato duomenimis, 2026 metų liepą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, degalų ir tepalų kainos augo 25 iš 27 ES valstybių. 13 šalių metinis augimas liepą buvo didesnis nei birželį, nors daugumoje valstybių rodiklis buvo mažesnis nei gegužę.

    Didžiausias metinis kainų augimas tarp ES šalių fiksuotas Rumunijoje – 24,2 proc. Vokietijoje ir Lietuvoje augimas siekė po 22,9 proc., Bulgarijoje – 22,2 proc., Nyderlanduose – 22,0 proc., Suomijoje – 20,5 proc.

    Mažiausi metiniai pokyčiai registruoti Švedijoje, kur kainos didėjo 1,2 proc., ir Airijoje – 3,2 proc. Vengrija buvo išskirtinė tuo, kad metinis pokytis buvo neigiamas – kainos sumažėjo 0,1 proc.

    Mėnesio pokyčiai: dyzelinas ir benzinas vėl brango

    Vertinant mėnesio pokytį, 2026 metų liepą, palyginti su birželiu, ES vartotojai pajuto kainų kilimą. Dyzelino kainos augo 4,3 proc., o benzino – 4,7 proc.

    Tai buvo apsisukimas po birželio rezultatų, kai, lyginant su geguže, dyzelinas ES vidutiniškai atpigo 6,4 proc., o benzinas – 4,2 proc. Tokie svyravimai dažnai siejami su žaliavinės naftos kainų pokyčiais, atsargų dinamika ir vasaros kelionių sezono paklausos šuoliu.

    Tarp birželio ir liepos dyzelino kainos padidėjo 17 ES šalių, daugiausia Lenkijoje – 13,4 proc., Vokietijoje – 12,7 proc., Graikijoje – 12,1 proc. Tuo pat metu 9 šalyse dyzelinas pigo, labiausiai Kipre – 7,9 proc., Švedijoje – 7,4 proc., Airijoje – 6,4 proc.

    Benzino kainos tarp birželio ir liepos didėjo 14 šalių, o mažėjo 12 šalių. Didžiausi mėnesio šuoliai fiksuoti Lenkijoje – 17,2 proc., Vokietijoje – 11,0 proc., Ispanijoje – 7,1 proc., o didžiausi kritimai – Švedijoje – 11,1 proc., Kipre – 5,4 proc., Airijoje – 4,1 proc.

    „Dideli kainų skirtumai tarp šalių rodo, kad vien naftos kaina nepaaiškina visko – svarbūs ir akcizai, logistika bei rinkos konkurencija“, – sakė vienas iš degalų rinką stebinčių analitikų.

    Regiono kontekste išsiskiria tai, kad Vengrija buvo vienintelė šalis, kurioje metinis degalų ir tepalų kainų pokytis buvo neigiamas. Tuo metu Lietuva pateko tarp ES valstybių, kuriose metinis kainų augimas buvo vienas didžiausių, o tai reiškia didesnį spaudimą tiek namų ūkių biudžetams, tiek transporto ir logistikos sąnaudoms.

  • Atlyginimai Lietuvoje šoktelėjo: vidutinis bruto jau 2 628 eurai, viešajame sektoriuje – dar sparčiau

    Vidutinis atlyginimas antrąjį ketvirtį augo

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) siekė 2 628,2 euro. Palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, jis padidėjo 2,9 proc.

    Viešajame sektoriuje vidutinis bruto atlyginimas sudarė 2 819,1 euro ir augo 4,6 proc., o privačiame sektoriuje pasiekė 2 547,9 euro ir didėjo 2,2 proc. Skirtumą daugiausia lėmė nevienodi darbo užmokesčio peržiūrų grafikai ir darbo rinkos poreikiai skirtinguose sektoriuose.

    Kiek „į rankas“ ir ką rodo realus augimas

    Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (atskaičius darbuotojo mokesčius) antrąjį ketvirtį siekė 1 594,9 euro. Per ketvirtį jis padidėjo 2,4 proc., o viešajame sektoriuje neto augimas buvo ryškesnis nei privačiame.

    Realiojo darbo užmokesčio indeksas, įvertinantis kainų pokyčius, 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, sudarė 100,3 proc. Tai reiškia, kad bendras darbo užmokesčio augimas tik nežymiai aplenkė vartotojų kainų pokyčius, todėl perkamoji galia didėjo minimaliai.

    Per metus augimas dviženklis

    Palyginti su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 10,1 proc. Viešajame sektoriuje metinis augimas siekė 11,3 proc., o privačiame – 9,6 proc.

    Vidutinis neto darbo užmokestis per metus išaugo 9,1 proc.: viešajame sektoriuje – 10,4 proc., privačiame – 8,7 proc. Realiojo darbo užmokesčio indeksas per metus sudarė 103,4 proc., tad perkamoji galia, vertinant bendrą vidurkį, didėjo nuosaikiai.

    Kur atlyginimai augo sparčiausiai

    Bruto darbo užmokestis 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, didėjo visose ekonominėse veiklose. Labiausiai išsiskyrė žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos, kur augimas siekė 7,8 proc.

    Taip pat ryškesnis atlyginimų šuolis fiksuotas vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo srityje, kur augimas sudarė 6,9 proc., bei kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklose, kur padidėjimas siekė 5,4 proc. Statistikos duomenimis, pokyčius lėmė didesnės darbų apimtys, sezoniškumas ir kiti veiksniai.

    Darbuotojų skaičius taip pat augo

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 7,4 tūkst., arba 0,5 proc., palyginti su pirmuoju ketvirčiu. Didžioji dalis augimo teko privačiam sektoriui, kuriame darbuotojų skaičius didėjo 6,6 tūkst., o viešajame sektoriuje – 0,8 tūkst.

    Palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu, darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 11,4 tūkst., arba 0,8 proc. Viešajame sektoriuje metinis augimas sudarė 1,2 proc., privačiame – 0,7 proc., o tai signalizuoja apie išliekantį darbuotojų poreikį ir santykinai tvirtą darbo rinką.

  • Bitcoin virš 80 000 eurų: įplaukos į ETF kelia optimizmą, bet analitikai perspėja dėl rizikų

    Bitcoin virš 80 000 eurų: įplaukos į ETF kelia optimizmą, bet analitikai perspėja dėl rizikų

    Bitcoin kaina šią savaitę išsilaikė virš 80 000 eurų ribos po šuolio į kelių mėnesių aukštumas. Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad pastarąjį judėjimą palaikė išaugusios įplaukos į neatidėliotinus bitcoin ETF ir pagerėjusi bendra rizikingų aktyvų nuotaika.

    Pastarųjų dienų ralis sutapo su JAV iždo sprendimais, kurie rinkose buvo interpretuojami kaip galintys mažinti įtampą obligacijų rinkoje ir švelninti finansines sąlygas. Toks fonas dažnai sustiprina rizikingesnių aktyvų, įskaitant kriptovaliutas, paklausą, tačiau dalis analitikų ragina šį impulsą vertinti atsargiai.

    Ar tai jau bulių rinka?

    Dalies tyrėjų vertinimu, judėjimas virš 80 000 eurų labiau primena pasivijimo sandorį, o ne aiškų naujo augimo ciklo startą. Jų teigimu, bitcoin kurį laiką atsiliko nuo kitų rizikingų aktyvų, todėl dabartinis kilimas gali būti bandymas grįžti į bendrą rinkos trendą.

    Kiti rinkos stebėtojai pabrėžia, kad tvirtą bulių rinkos patvirtinimą suteiktų ilgesnį laiką išsilaikanti gerokai aukštesnė kaina ir aiškesni signalai dėl pinigų politikos švelninimo. Kol kas rizikų sąrašas išlieka platus: ribotas likvidumas, užsitęsusi infliacija ir geopolitiniai veiksniai gali greitai pakeisti investuotojų apetitą.

    Kas dar gali nulemti kryptį

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien kainos lygiai ne visada parodo tikrąjį vaizdą, todėl daug dėmesio skiriama makroekonominiams rodikliams. Ypač svarbios infliacijos publikacijos ir obligacijų pajamingumų kryptis, nes jos tiesiogiai veikia dolerio stiprumą, skolinimosi kainą ir kapitalo srautus į rizikingus aktyvus.

    Analitikai taip pat stebi, ar ETF įplaukos išlieka nuoseklios, ir ar didėja aktyvumas kriptovaliutų biržose bei išvestinių priemonių rinkoje. Jei šie signalai sutaptų su švelnesniu centrinių bankų tonu ir mažėjančiais ilgalaikių obligacijų pajamingumais, ralis galėtų įgauti daugiau tvarumo.

    Tuo metu platesnė kriptovaliutų rinka taip pat rodo gyvybės ženklus: augant bitcoin, dažnai suaktyvėja ir alternatyvūs žetonai. Vis dėlto investuotojams primenama, kad staigūs kilimai gali būti lydimi ir staigių korekcijų, todėl trumpalaikė euforija nebūtinai reiškia ilgalaikę tendenciją.

  • Irano ekonomika grimzta: rialas silpsta iki rekordų, kainos kyla, o prekybos srautai traukiasi

    Irano ekonomika patiria dar vieną smūgių bangą: nacionalinė valiuta rialas toliau silpsta, o gyventojai kasdien vis aiškiau jaučia infliacijos poveikį. Tarptautinės žiniasklaidos duomenimis, juodojoje rinkoje JAV dolerio kaina peržengė 2 000 000 rialų ribą, o oficialus kursas išlieka gerokai žemesnis.

    Toks skirtumas tarp oficialaus ir faktinio kurso rodo didelį nepasitikėjimą valiuta ir ribotą priėjimą prie užsienio valiutos. Praktikoje tai brangina importą, didina verslų sąnaudas ir dar labiau spartina kainų kilimą, ypač maisto bei būtiniausių prekių segmente.

    Infliacija ir brangstantis maistas

    Per pastaruosius mėnesius Iranas susiduria su dviženkle infliacija, o ekonominis augimas išlieka silpnas. Kainų šuolius stiprina keli veiksniai vienu metu: valiutos nuvertėjimas, sutrikę tiekimo grandinių kanalai ir išaugęs neapibrėžtumas dėl prekybos.

    Agentūrų cituojami vertinimai rodo, kad nuo karo pradžios kai kurių maisto produktų kainos augo itin sparčiai: ryžiai pabrango apie 60 proc., o jautiena daugiau nei 150 proc. Toks brangimas ypač skaudžiai smogia mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams, kurių išlaidos maistui sudaro didelę biudžeto dalį.

    Tarptautinės institucijos šiemet Iranui prognozuoja ekonomikos susitraukimą, o tai reiškia mažesnes įplaukas į biudžetą ir menkesnes galimybes amortizuoti kainų šoką socialinėmis priemonėmis. Ankstesniais mėnesiais šalyje fiksuoti ir masiniai protestai, kuriuos kaitino būtent prastėjanti ekonominė padėtis.

    Prekybos ribojimai ir sankcijų spaudimas

    Padėtį apsunkina ir prekybos kanalų traukimasis. Pranešta, kad Jungtiniai Arabų Emyratai, buvę vieni svarbiausių Irano prekybos partnerių ir reikšmingas importo vartai, paskelbė stabdantys prekybos mainus su Teheranu.

    Tokie sprendimai gali dar labiau apriboti prekių srautus, didinti deficitą ir skatinti kainų kilimą, ypač ten, kur Iranas priklausomas nuo importuojamų žaliavų, komponentų ar vartojimo prekių. Kartu didėja spaudimas finansų sektoriui, nes verslui tampa sunkiau atsiskaityti tarptautinėse rinkose.

    JAV pareigūnai viešai pabrėžia, kad sankcijų spaudimas silpnina Irano ekonomiką ir prisideda prie valiutos nuvertėjimo. „Prezidentas Donaldas Trumpas nualino Irano ekonomiką iki tokio lygio, kad rialas niekada nebuvo silpnesnis, o infliacija retai buvo aukštesnė“, – rašė JAV finansų ministras Scottas Bessentas.

    Energetikos rizikos ir Hormūzo sąsiauris

    Ekonominį foną papildo ir geopolitinės rizikos: Iranas išlieka strategiškai svarbus dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį įprastomis sąlygomis gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Bet koks įtampos šuolis šiame regione didina naftos kainų svyravimų tikimybę, o tai gali atsiliepti ir Irano, ir pasaulio ekonomikai.

    Tuo pat metu Iranas susiduria su ribotomis eksporto galimybėmis ir importo trikdžiais, kurie mažina užsienio valiutos srautus. Tai uždaro ratą: mažiau valiutos reiškia didesnį spaudimą rialui, o silpnesnis rialas toliau kaitina infliaciją ir gyventojų nepasitenkinimą.

  • Europoje brangsta skolinimasis: kyla obligacijų pajamingumai, bankai peržiūri paskolų palūkanas

    Europoje brangsta skolinimasis: kyla obligacijų pajamingumai, bankai peržiūri paskolų palūkanas

    Kas vyksta obligacijų rinkose?

    Europos valstybių obligacijų pajamingumai kyla, o tai reiškia brangesnį skolinimąsi ne tik vyriausybėms, bet ilgainiui ir gyventojams bei verslui. Investuotojams reikalaujant didesnės grąžos už riziką, brangsta naujas valstybės skolos finansavimas, o rinkos palūkanos tampa aukštesniu atskaitos tašku visai ekonomikai.

    Didžiausias šio judėjimo praktinis efektas jau matomas kredito rinkoje: kai kuriose šalyse bankai pradeda kelti būsto paskolų palūkanas. Nors ryšys tarp obligacijų pajamingumų ir paskolų kainodaros skirtingose valstybėse nevienodas, bendras mechanizmas paprastas: brangesni pinigai rinkoje anksčiau ar vėliau atsispindi ir paskolų pasiūlymuose.

    Kodėl pajamingumai kyla būtent dabar?

    Pastarosiomis savaitėmis rinkos jautriai reaguoja į energijos kainų pokyčius ir infliacijos lūkesčius, o tai tiesiogiai veikia ilgalaikes palūkanas. Kai investuotojai tikisi, kad infliacija gali užsitęsti, jie dažniau reikalauja didesnio pajamingumo už ilgesnės trukmės obligacijas, kad apsisaugotų nuo perkamosios galios mažėjimo.

    Kitas veiksnys – Europos Centrinio Banko sprendimų trajektorija. Rinkos palūkanų normos dažnai juda iš anksto, nes investuotojai kainomis įvertina tikėtinus ECB veiksmus ateityje, todėl net ir be naujo sprendimo pajamingumai gali kilti, jei pasikeičia lūkesčiai dėl būsimų palūkanų.

    Prie spaudimo prisideda ir suintensyvėjusi obligacijų pasiūla, kai po sezoninių atokvėpių vyriausybės aktyviau grįžta į skolos rinkas. Didesnė pasiūla, ypač esant padidėjusiam neapibrėžtumui, paprastai reiškia didesnį pajamingumą, kurio reikalauja pirkėjai.

    Greičiausias poveikis: būsto paskolos

    Būsto paskolų palūkanos kai kuriose didžiosiose euro zonos ekonomikose jau rodo kilimo požymius. Vokietijoje būsto paskolų kainodara yra glaudžiai susijusi su ilgalaikių Vokietijos obligacijų pajamingumu, todėl rinkai pakilus dalis bankų pasiūlymus koreguoja greitai, kartais net per kelias dienas.

    Prancūzijoje situacija kiek kitokia: būsto paskolų palūkanos dažniau siejamos su ECB bazinėmis palūkanomis, tačiau ilgalaikis valstybės skolos pajamingumas istoriškai taip pat veikė skolinimosi kainą. Pastaruoju metu šį ryšį gali silpninti bankų finansavimo struktūra ir didesnės gyventojų santaupos, tačiau jei aukštesnės rinkos palūkanos išsilaikys, poveikis gali persiduoti ir čia.

    Italijoje fiksuotų palūkanų būsto paskolos dažniau orientuojasi į euro palūkanų apsikeitimo sandorių lygius, nors jie dažnai juda ta pačia kryptimi kaip ir vyriausybių obligacijos. Jei rinkos palūkanos išliks aukštos, bankai turi paskatą peržiūrėti naujų paskolų kainodarą, tik šis procesas gali būti lėtesnis ir priklausyti nuo konkurencijos bei maržų.

    Lėtesnis, bet svarbus poveikis: valstybės skolos aptarnavimas

    Vyriausybėms palūkanų šuolis neveikia akimirksniu, nes didelė dalis skolos yra išleista anksčiau, mažesnėmis palūkanomis, ir bus aptarnaujama tokiomis sąlygomis iki išpirkimo termino. Tačiau kuo ilgiau išlieka aukštesni pajamingumai, tuo didesnė skolos dalis bus refinansuojama brangiau, o tai palaipsniui didins biudžetų palūkanų išlaidas.

    Didelėms euro zonos ekonomikoms tai reiškia mažiau fiskalinės erdvės: daugiau biudžeto pajamų tenka skirti palūkanoms, o ne viešosioms paslaugoms, investicijoms ar mokesčių mažinimui. Finansų rinkos paprastai ramiau vertina aukštesnes palūkanas, jei jos kyla kartu su augimu, tačiau rizika didėja, kai pajamingumai šauna dėl abejojimo valstybės gebėjimu suvaldyti deficitą ir skolą.

    Gyventojams tai svarbu ir netiesiogiai: jei valstybės skolos aptarnavimo kaina didėja, ateityje gali daugėti spaudimo peržiūrėti išlaidas, prioritetus ar pajamų surinkimą. Tuo pat metu brangesnis skolinimasis rinkose gali atvėsinti būsto rinką ir lėčiau slopinti vartojimą, nes dalis namų ūkių atideda didesnius pirkinius arba renkasi mažesnes paskolų sumas.

  • Dujų kainos Europoje šovė į viršų: žemiausios atsargos per istoriją, brangi žiema arti

    Dujų kainos Europoje šovė į viršų: žemiausios atsargos per istoriją, brangi žiema arti

    Europoje smarkiai brangsta gamtinės dujos: Nyderlandų TTF ateities sandorių kaina perkopė 65 eurus už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo kovo mėnesio. Nuo metų pradžios šis etalonas pakilo daugiau kaip 130 proc., o rinkoje daugėja signalų, kad įtampa gali užsitęsti.

    Šuolį maitina ne vienas veiksnys: Europą vėl užklupusi karščio banga didina elektros poreikį, o daliai šalių tuo pat metu silpnėja hidroenergijos gamyba dėl sausros. Kai kur ribojama ir branduolinės energetikos gamyba, todėl vis dažniau trūkstamą elektrą tenka kompensuoti dujinėmis jėgainėmis.

    Kodėl kainos kyla dabar?

    Įprastai vasarą Europa pildo dujų saugyklas, kad šaltuoju sezonu būtų kuo mažiau priklausoma nuo importo ir kainų šuolių. Tačiau šiemet kaupimas sutapo su tiekimo trikdžiais ir išaugusia paklausa energetikai, todėl rinkoje atsirado mažiau „laisvų“ apimčių, kurios paprastai amortizuoja staigius svyravimus.

    Papildomą riziką kuria geopolitiniai veiksniai ir infrastruktūros sutrikimai, didinantys neapibrėžtumą pasaulinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje. Kai konkurencija dėl krovinių aštrėja, Europa turi kelti kainą, kad pritrauktų tiekimą, o tai tiesiogiai atsispindi TTF kotiruotėse.

    Signalas, kuris kelia nerimą

    Didžiausia problema – saugyklos. Gas Infrastructure Europe duomenimis, rugpjūčio 1 dieną Europos dujų saugyklos buvo užpildytos apie 57,1 proc., ir tai buvo žemiausias rodiklis tokiai metų datai visoje stebėjimų istorijoje.

    ES taikomas 90 proc. saugyklų užpildymo tikslas išliko, tačiau šalims suteikta daugiau lankstumo, kada tikslą pasiekti. Praktikoje tai reiškia, kad užsitęsus brangimui dalis valstybių gali pildyti saugyklas lėčiau, bet tuomet didėja jautrumas šalčiui žiemą.

    Kas laukia vartotojų ir ECB?

    Nors dabartinės kainos vis dar gerokai mažesnės už 2022 metais fiksuotus energetikos krizės pikus, situacija vėl ima virsti infliacijos klausimu. Didmeninės dujų kainos į sąskaitas paprastai persiduoda su kelių mėnesių vėlavimu, nes tiekėjai dalį pirkimų būna apsidraudę iš anksto, tačiau ilgiau išliekant aukštoms kainoms poveikis didėja.

    Ekonomistų vertinimu, jei kainos išsilaikys aukštos, euro zonos metinė infliacija 2026 metų antroje pusėje gali būti didesnė, nei prognozuota baziniu scenarijumi. Tai reiškia papildomą spaudimą Europos Centriniam Bankui, nes energijos kainų brangimas blogina gyventojų perkamąją galią ir kartu gali riboti galimybes greitai švelninti pinigų politiką.

    Europa per pastaruosius metus sumažino dujų vartojimą, sparčiau diegia atsinaujinančius išteklius ir šilumos siurblius, taip pat išplėtė SGD importo pajėgumus. Vis dėlto pagrindinė priklausomybė nuo oro sąlygų niekur nedingo: šaltesnė nei įprasta žiema vis dar gali staigiai padidinti paklausą, o esant menkesnėms atsargoms tai virsta brangia kova dėl tiekimo.

  • JK infliacija pašoko iki 2,9 proc.: energijos sąskaitos brangsta, spaudimas tik augs?

    JK infliacija pašoko iki 2,9 proc.: energijos sąskaitos brangsta, spaudimas tik augs?

    Jungtinėje Karalystėje metinė infliacija liepą pakilo iki 2,9 proc., nuo 2,6 proc. birželį. Tai parodė oficialūs Nacionalinės statistikos tarnybos duomenys, o pagrindiniu šuolio veiksniu tapo pabrangusios energijos sąskaitos namų ūkiams.

    Didžiausią įtaką bendram kainų indeksui turėjo energijos kainų „lubų“ pakėlimas, kuris per mėnesį augo 13 proc. Statistikai šį pokytį įvardijo kaip ryškiausią dujų kainų padidėjimą per beveik ketverius metus, o tai greitai persiduoda tiek namų ūkių išlaidoms, tiek verslo sąnaudoms.

    Smūgis iš energijos rinkos

    Energijos kainų šuolį sustiprino įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusios rizikos pasaulinei naftos ir dujų tiekimo grandinei. Kai didėja geopolitinis neapibrėžtumas, rinkose paprastai brangsta žaliavos ir draudimo bei logistikos kaštai, o tai galiausiai atsispindi galutinėse sąskaitose.

    „Infliacijos atsinaujinimo buvo tikėtasi, nes konfliktas Artimuosiuose Rytuose išlieka nestabilus, o kainų spaudimas gali tęstis bent iki metų pabaigos“, – sakė investicijų valdytojas Jonathanas Raymondas.

    Tuo pačiu investuotojai ir vartotojai stebi, ar vyriausybės priemonės galėtų sušvelninti kainų šuolį. Tarp minimų idėjų viešojoje erdvėje – mokesčių lengvatos energijai ir kitos tikslinės priemonės, tačiau jų poveikis infliacijai paprastai pasimato ne iš karto.

    Paslaugos brangsta greičiau

    Liepą infliaciją labiau didino paslaugų, o ne prekių kainų augimas. Pavyzdžiui, būsto nuomos kainos per metus kilo 4,1 proc., palyginti su 3,4 proc. birželį, o interneto paslaugų kainos augo 12,1 proc.

    Pastebimai brango ir kitos kasdienės paslaugos: automobilių draudimas – 8,4 proc., mobiliojo ryšio paslaugos – 9 proc. Taip pat augo globos namų, odontologijos, švietimo, vaikų priežiūros ir sporto paslaugų kainos.

    „Paslaugų sektoriai dažnai yra labai priklausomi nuo darbo jėgos, todėl kylant minimaliam atlygiui ir darbdavių mokesčiams, dalis sąnaudų perkeliama klientams“, – sakė asmeninių finansų ekspertė Sarah Coles.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nuomos kainas kelia ir išaugusios būsto paskolų palūkanos bei griežtėjantys reikalavimai nuomotojams, o šios išlaidos galiausiai atsiduria nuomininkų sąskaitose.

    Maistas pinga, bet to neužtenka

    Tuo metu maisto produktų kainų augimas lėtėjo iki 1,3 proc., o kai kurių prekių kainos net mažėjo. Tarp atpigusių produktų minimi kasdieniai pirkinių krepšelio elementai, taip pat fiksuotas kainų kritimas atskirose plataus vartojimo prekių grupėse.

    Vis dėlto energijos ir paslaugų kainų brangimas dažnai turi platesnį poveikį ekonomikai nei pavieniai atpigę produktai. Dėl to infliacijos dinamika išlieka svarbi ir Anglijos bankui, sprendžiančiam, kada būtų galima pereiti prie palūkanų mažinimo.

    Analitikai pabrėžia, kad centrinis bankas ypač akylai vertina paslaugų infliaciją, nes ji paprastai yra labiau susijusi su vidaus paklausa ir darbo užmokesčio augimu. Jei paslaugų kainos išlieka aukštos, palūkanų mažinimo lūkesčiai gali būti atidedami.

  • JK atlyginimai stringa: Irano karas brangina energiją, o Anglijos bankas ruošia naują smūgį

    JK atlyginimai stringa: Irano karas brangina energiją, o Anglijos bankas ruošia naują smūgį

    Atlyginimai auga, bet lėčiau

    Jungtinėje Karalystėje atlyginimų augimas vasaros pradžioje ėmė lėtėti, o gyventojų biudžetus vis stipriau spaudžia išaugusios energijos kainos. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, įskaitant priedus, per tris mėnesius iki birželio 2026 metais augo 4,1 proc., kai mėnesiu anksčiau buvo 4,3 proc.

    Atlyginimų augimas be priedų siekė 3,5 proc., o tai reiškia, kad daliai dirbančiųjų realusis pajamų padidėjimas gali būti menkesnis, jei kainos kyla sparčiau. Viešajame sektoriuje metinis reguliarių pajamų augimas sudarė 6,1 proc., privačiame sektoriuje – 2,8 proc.

    Brangstanti energija kelia kainas

    Ekonominį foną temdo išaugusios energijos kainos Europoje, kurias papildomai kaitina įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja siejami tiekimo bei logistikos neapibrėžtumai. Rinkose tokios rizikos paprastai greitai persiduoda į dujų, naftos ir elektros kainų lūkesčius, o vėliau – į sąskaitas gyventojams ir įmonėms.

    Didėjančios komunalinės išlaidos reiškia, kad net ir augant nominaliems atlyginimams perkamoji galia gali atsistatyti lėčiau. Oficialūs infliacijos duomenys, kurie turėtų būti skelbiami artimiausiomis dienomis, rinkoje vertinami kaip galintys parodyti kainų augimo priartėjimą prie 3 proc. ribos.

    Darbo rinka vėsta, palūkanos gali kilti

    Darbo rinkos signalai taip pat rodo atsargesnes darbdavių nuotaikas. Laisvų darbo vietų skaičius per gegužės–liepos 2026 metų laikotarpį sumažėjo iki 707 000, o kai kuriuose sektoriuose kritimas buvo ryškesnis, ypač sveikatos ir socialinių paslaugų bei švietimo srityse.

    Tuo pat metu mažėjo ir darbo užmokesčio gavėjų skaičius: per tris mėnesius iki birželio, lyginant su praėjusiais metais, jis sumenko 86 000, o ketvirčio pokytis buvo neigiamas 37 000. Tai dažnai vertinama kaip ženklas, kad įmonės tampa atsargesnės samdydamos, ypač kai didėja finansavimo ir veiklos sąnaudos.

    „Mažos įmonės, Jungtinės Karalystės ekonomikos gyvybinė jėga, braška nuo išaugusių kaštų, o darbo teisės pokyčiai didina riziką samdant“, – sakė „AJ Bell“ finansinės analizės vadovė Danni Hewson.

    Didėjant kainų spaudimui, Anglijos bankas svarsto galimybę griežtinti pinigų politiką ir kelti bazines palūkanas jau nuo rugsėjo. Aukštesnės palūkanos paprastai brangina būsto paskolas ir vartojimo kreditą, todėl daliai namų ūkių finansinė įtampa gali didėti net ir stabilizuojantis atlyginimų augimui.

    Kartu tai tampa vienu didžiausių iššūkių naujajai Andy Burnhamo vyriausybei: mažinti pragyvenimo kaštų spaudimą, stabilizuoti darbo rinką ir kartu suvaldyti infliaciją. Artėjant rudens biudžeto diskusijoms, sprendimai dėl mokesčių, paramos priemonių ir viešojo sektoriaus išlaidų taps dar jautresni.

  • Irano karo baimės kelia infliaciją: euro zonos obligacijų pajamingumai šoko į aukštumas

    Irano karo baimės kelia infliaciją: euro zonos obligacijų pajamingumai šoko į aukštumas

    Rinkos sureagavo į naftos brangimą

    Europos vyriausybių skolos vertybiniai popieriai patyrė stiprų išpardavimą, o ilgalaikės obligacijų palūkanos pakilo į daugiametes aukštumas. Investuotojai vis labiau vertina riziką, kad dėl įtampos aplink Iraną užsitęsęs energijos kainų šuolis vėl įpliesks infliaciją.

    Rinkose tai reiškia paprastą mechanizmą: kylant infliacijos lūkesčiams, obligacijų kainos paprastai krenta, o jų pajamingumai kyla. Toks judėjimas brangina valstybių skolinimąsi ir didina spaudimą pinigų politikos formuotojams.

    Prancūzija ir Vokietija pasiekė rekordus

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 4,10 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per 17 metų. Vokietijos 10 metų etaloninis vertybinis popierius perkopė 3,25 proc. ribą ir priartėjo prie aukščiausio taško nuo 2011 metų.

    Ilgo termino skolos vertybiniai popieriai brango pigiau ir dėl to, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už ilgesnį laikotarpį, kai neapibrėžtumas dėl geopolitikos ir kainų dinamikos išlieka didelis. Tai ypač juntama 30 metų obligacijų segmente, kuris jautriausiai reaguoja į infliacijos ir biudžetų tvarumo baimes.

    ECB lūkesčiai pasislinko į griežtinimą

    Augant naftos kainoms ir atsinaujinus diskusijoms apie užsitęsusią infliaciją, rinkos vis dažniau įkainoja griežtesnę euro zonos pinigų politiką. Pagal palūkanų normų išvestinių priemonių signalus ECB indėlių palūkanų norma 2027 metų kovą gali siekti apie 2,76 proc., kai šiuo metu ji yra 2,25 proc.

    Investuotojų vertinimu, didėja tikimybė, kad ECB gali kelti palūkanas jau rugsėjį, jei energijos kainų šokas persiduos į platesnį kainų lygį. Tokiu atveju ilgalaikiai pajamingumai paprastai kyla dar prieš priimant sprendimus, nes rinka iš anksto pervertina būsimą palūkanų trajektoriją.

    „JAV ir Irano taikos derybų žlugimas padidino riziką, kad energijos kainos išliks aukštos visus metus, o tai gali išlaikyti infliaciją didesnę, nei tikėtasi, ir padidinti tikimybę, kad centriniai bankai kels palūkanas“, – sakė „Quilter Cheviot“ fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris.

    Spaudimas jaučiamas ir JAV

    Ne tik Europa, bet ir JAV susiduria su brangstančiu skolinimusi: 30 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,33 proc., aukščiausio lygio nuo 2007 metų. Tai rodo, kad investuotojai globaliai perskirsto riziką ir reikalauja didesnės grąžos už ilgą terminą.

    Tuo pat metu Jungtinėje Karalystėje 30 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,85 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2026 metų gegužės. Šie judėjimai didina finansavimo kainą ne tik valstybėms, bet ir verslui bei gyventojams, nes dalis paskolų palūkanų ilgainiui siejasi su rinkos normomis.

    Kodėl pajamingumai kyla dar labiau

    Obligacijų rinką slegia ne vien palūkanų normų lūkesčiai ir infliacija, bet ir didelė skolos pasiūla. Investuotojai stebi, kokiais mastais skolinasi didžiosios ekonomikos, o didesnė emisijų apimtis rinkoje paprastai reiškia papildomą spaudimą kainoms.

    Pasak rinkos dalyvių, pastaruoju metu prie pasiūlos augimo prisideda ir su technologijų plėtra bei DI infrastruktūra susiję finansavimo poreikiai, kurie didina obligacijų emisijų srautus. Tai ypač aktualu, kai investuotojai vienu metu nori ir saugumo, ir didesnės grąžos, todėl kainodara tampa jautri bet kokiai naujai rizikai.

    „Investuotojai nerimauja dėl skolinimosi masto didžiosiose ekonomikose, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Japoniją, o didesnės emisijos apimtys dar labiau spaudžia obligacijų kainas“, – sakė R. Carteris.

    Ką tai reiškia valstybių biudžetams

    Valstybės nuolat refinansuoja anksčiau išleistą skolą, todėl aukštesni pajamingumai palaipsniui persikelia į realias biudžetų palūkanų išlaidas. Kuo didesnė refinansuojamos skolos dalis per metus, tuo greičiau brangimas gali būti pajustas.

    Remiantis S&P Global Ratings vertinimais, Italija 2026 metais turėtų refinansuoti per metus išperkamą skolą, prilygstančią apie 17 proc. bendrojo vidaus produkto. Palyginimui, Prancūzijai tenka apie 12 proc., o Vokietijai ir Jungtinei Karalystei – po 7 proc., todėl jautrumas rinkos palūkanoms skiriasi.

    Rinkos liks priklausomos nuo geopolitikos

    Artimiausiu metu obligacijų kainos greičiausiai išliks jautrios tiek naujienoms iš Artimųjų Rytų, tiek makroekonominiams rodikliams ir centrinių bankų komunikacijai. Jei energijos kainos stabilizuosis, dalis spaudimo pajamingumams gali atslūgti, tačiau bet koks naujas eskalacijos signalas gali greitai pakeisti lūkesčius.

    Kartu daliai investuotojų obligacijos vėl atrodo patrauklios, nes istoriškai aukštesni pajamingumai gali suteikti teigiamą grąžą, jei infliacija nebeatsigaus taip sparčiai. Tačiau trumpuoju laikotarpiu pagrindinis veiksnys išlieka ne vien skaičiai, o neapibrėžtumas, kurį rinka linkusi įkainoti staigiais svyravimais.

  • Japonijos 10 metų obligacijos muša 30 metų rekordą: augimas nuvylė, rinka laukia BOJ žingsnio

    Japonijos 10 metų obligacijos muša 30 metų rekordą: augimas nuvylė, rinka laukia BOJ žingsnio

    Japonijos 10 metų vyriausybės obligacijų pajamingumas pakilo iki aukščiausio lygio per maždaug tris dešimtmečius, investuotojams perskaičiuojant rizikas po naujų ekonomikos duomenų. Rinka sureagavo į signalus, kad augimas silpnesnis, tačiau infliacijos ir valiutos spaudimas gali stumti centrą griežtinti politiką.

    Japonijos Ministrų kabineto biuro duomenimis, antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas metiniu tempu augo 1,1 proc., kai ekonomistai prognozavo 2,0 proc. Ketvirčio augimas siekė 0,3 proc. ir taip pat atsiliko nuo lūkesčių, nors plėtra tęsėsi trečią ketvirtį iš eilės.

    Vidaus paklausos paveikslas išliko blankus: privatus vartojimas, kaip skelbiama, neaugo, o investicijos į pagrindinį kapitalą smuko 1,2 proc. Tuo pat metu grynasis eksportas, kuriam palankus silpnesnis jenos kursas, pridėjo apie 0,5 procentinio punkto prie BVP pokyčio.

    Obligacijų rinkoje 10 metų Japonijos vyriausybės obligacijų pajamingumas dienos metu buvo pasiekęs 2,93 proc. ribą ir fiksavo aukščiausią lygį nuo 1996 metų rugsėjo. Vėliau, paskelbus BVP rodiklius, pajamingumas kiek atsitraukė, tačiau bendra kryptis išliko aukštyn.

    Analitikų vertinimu, šis išsiskyrimas tarp silpnesnio augimo ir kylančių pajamingumų rodo, kad Japonijos rinkas šiuo metu labiau veikia ne ciklinis atsigavimas, o infliacijos dinamika ir jenos kursas. Papildomu indikatoriumi tapo BVP defliatorius, kuris, kaip skelbiama, per metus padidėjo 2,6 proc.

    Jena silpna, lūkesčiai auga

    Silpna jena pastaraisiais mėnesiais išliko vienu pagrindinių rizikos veiksnių, todėl investuotojai atidžiai stebi Japonijos centrinio banko veiksmus. Rinkoje stiprėja statymai, kad Bank of Japan artimiausiais mėnesiais gali dar kartą kelti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu siekia 1 proc.

    Valiutų rinkoje vasaros pabaigoje jena buvo pasiekusi apie 163,73 už JAV dolerį lygį, o tai prilyginta silpniausiam kursui per kelis dešimtmečius. Ši įtampa paskatino ir retą Japonijos bei JAV koordinuotą įsikišimą į valiutų rinką, siekiant pristabdyti jenos nuvertėjimą.

    „Rinkoms svarbiausia tampa ne vien BVP skaičiai, o tai, ar infliacija ir valiutos silpnumas privers BOJ veikti greičiau“, – sako rinkos dalyvių komentaruose cituojami ekonomistai. Tokia logika paaiškina, kodėl obligacijų pajamingumai gali kilti net ir tada, kai augimas nuvilia.

    Padariniai juntami ir už Japonijos ribų

    Japonijos obligacijų pajamingumų šuolis svarbus ne tik vietos rinkai, nes jis persmelkia pasaulinį kapitalo judėjimą per vadinamąją jenos nešimo prekybą. Kai jenos finansavimo kaina auga, daliai investuotojų tampa mažiau patrauklu skolintis jenomis ir pirkti didesnės grąžos turto užsienyje.

    Tokiais atvejais galimas greitas pozicijų uždarymas, kuris padidina svyravimus akcijų ir obligacijų rinkose nuo JAV iki besivystančių ekonomikų. Rinkos stebėtojai primena, kad panašūs deriniai anksčiau buvo sukėlę staigesnius išpardavimus, todėl didesni Japonijos pajamingumai ir toliau bus globalus rizikos indikatorius.

    Artimiausias dėmesio taškas – Bank of Japan sprendimai ir komunikacija, taip pat jenos kurso stabilumas. Jei rinkos įsitikins, kad palūkanos kils sparčiau, Japonijos obligacijų pajamingumai gali išlikti aukšti, o tai turėtų įtakos ir tarptautinių portfelių strategijoms.