CP v2

Tag: Infliacija

  • Palūkanų mažinimo spąstai: ekonomistai įspėja, kad skubėjimas gali vėl pakurstyti infliaciją

    Palūkanų mažinimo spąstai: ekonomistai įspėja, kad skubėjimas gali vėl pakurstyti infliaciją

    Centriniai bankai, pradėję mažinti palūkanų normas pernelyg anksti, rizikuoja ilgam įtvirtinti infliaciją virš tikslų, įspėja ekonomistai. Po pandemijos laikotarpio daugelis valstybių patyrė, kad klaidingai įvertintas kainų šuolis gali kainuoti brangiai tiek gyventojams, tiek verslui.

    Apie tai diskutuota pirmojoje pinigų politikos konferencijoje Taškente, kur susitiko Tarptautinio valiutos fondo, centrinių bankų ir akademinės bendruomenės atstovai. Pagrindinė žinutė buvo paprasta: palūkanų mažinimas pats savaime nėra klaida, tačiau laikas ir argumentai turi būti nepriekaištingi.

    Masachusetts Institute of Technology profesorius ir buvęs Kipro centrinio banko vadovas Athanasios Orphanides priminė, kad po pandemijos daugelis centrinių bankų netiksliai sukalibravo politiką. Dėl to infliacija ilgą laiką išliko gerokai aukštesnė, nei leidžia kainų stabilumo apibrėžimai.

    „Vertinant laikotarpį po pandemijos, daug centrinių bankų neteisingai sukalibravo politiką ir gavo infliaciją, gerokai viršijančią kainų stabilumo ribas“, – sakė Athanasios Orphanides.

    Jo teigimu, didžiausia rizika dabar yra ta, kad dalis institucijų apie pinigų politikos švelninimą ima galvoti per anksti. Toks sprendimas gali paskatinti infliacijos lūkesčius vėl kilti, o kainų spaudimą sugrąžinti į tikslinį lygį tuomet būtų gerokai sunkiau.

    Pasikartojantys šokai keičia taisykles

    Diskusijose pabrėžta, kad centriniams bankams sudėtinga ne tik parinkti palūkanų kryptį, bet ir išlaikyti patikimumą aplinkoje, kurioje šokai kartojasi dažniau. Pastaraisiais metais kainas veikė tiek pasiūlos grandinių sutrikimai, tiek energijos ir žaliavų svyravimai, tiek geopolitinės įtampos.

    Tarptautinio valiutos fondo atstovė Uzbekistane Koba Gvenetadze akcentavo, kad svarbu lyginti, kas per krizes veikė, o kas ne, ir dalytis patirtimi. Pasak jos, pandemija parodė, kad pasiūlos šokai ne visada būna trumpalaikiai, o jų įtaka infliacijai gali pasireikšti vėliau.

    „Iš COVID patirties išmokome, kad net jei pasiūlos šokai iš pradžių atrodo laikini, vėliau jie gali imti stipriau kelti infliaciją“, – sakė Koba Gvenetadze.

    Infliacijos tikslinimas ir patikimumas

    Athanasios Orphanides teigimu, infliacijos tikslinimas išlieka vienu efektyviausių pinigų politikos rėmų, kai ekonomikos signalai tampa neaiškūs. Idėja paprasta: aiškus infliacijos tikslas ir nuosekli komunikacija padeda stabilizuoti lūkesčius, o tai mažina kainų spiralės tikimybę.

    Uzbekistanas, kaip pristatyta konferencijoje, pastaraisiais metais taip pat juda link pilno infliacijos tikslinimo modelio, kartu įgyvendindamas platesnes rinkos reformas. Šalies centrinio banko pateiktais duomenimis, infliacija nuo beveik 20 proc. 2018 metais sumažėjo iki 5,5 proc. 2026 metų gegužę.

    Ne mažiau svarbi detalė yra lūkesčių pokytis: namų ūkių ir verslo infliacijos prognozės, kaip teigta, nuo maždaug 20 proc. vidurkio krito iki apie 10 proc. Tokie rodikliai laikomi kritiškais, nes infliacijos tikslinimas veikia tik tuomet, kai visuomenė patiki, kad kainų augimas bus suvaldytas.

    Mažėjanti dolarizacija signalizuoja pasitikėjimą

    Uzbekistano centrinis bankas kaip vieną iš patikimumo požymių išskyrė mažėjančią ekonomikos dolarizaciją. Pasak institucijos, indėliai užsienio valiuta sudaro apie 20 proc. bankų indėlių, kai anksčiau šis skaičius siekė beveik 50 proc.

    Tuo metu paskolų užsienio valiuta dalis, kaip skelbta, sumažėjo iki 37 proc., nuo 54 proc. anksčiau. Mažėjanti dolarizacija paprastai reiškia didesnį pasitikėjimą nacionaline valiuta ir leidžia palūkanų normoms veikti efektyviau per vietos finansų sistemą.

    Uzbekistano centrinio banko Pinigų politikos departamento vadovas Samigjon Inogamov pabrėžė, kad institucija reformas sieja su gilesne vietos finansų rinka, finansinės sąskaitos liberalizavimu ir kapitalo rinkos stiprinimu. Jo teigimu, infliacijos tikslui pasiekti planuojama išlaikyti griežtesnes pinigų politikos sąlygas, kad būtų stiprinamas patikimumas.

    Rinkoms tai svarbu ir platesniame kontekste: investuotojai vertina ne tik dabartinę palūkanų normą, bet ir centrinio banko gebėjimą laikytis deklaruojamų tikslų. Jei palūkanos mažinamos nesant tvaraus infliacijos lėtėjimo ir aiškių signalų apie kainų spaudimo išnykimą, pasitikėjimas gali greitai susvyruoti.

  • Būsto kainos šoko sparčiau už infliaciją: štai kur Europoje brango labiausiai ir kodėl

    Būsto kainos šoko sparčiau už infliaciją: štai kur Europoje brango labiausiai ir kodėl

    Europos Sąjungoje 2026 metų pradžioje būsto kainos ir nuomos įkainiai toliau augo, o kai kuriose šalyse brangimas gerokai aplenkė bendrą kainų kilimą. Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais namų ūkiai būstui vidutiniškai skyrė 18,9 proc. disponuojamų pajamų, o dalyje valstybių ši dalis viršijo 30 proc.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį būsto kainos ES buvo 5,1 proc. didesnės nei prieš metus, o nuomos kainos ūgtelėjo 3,0 proc. Tuo pačiu laikotarpiu ES metinė infliacija siekė 2,3 proc., tačiau skirtumai tarp šalių buvo ryškūs.

    Vertinant valstybes, kuriose turimi palyginami duomenys, būsto kainos augo beveik visur. Išimtis buvo Suomija, kur fiksuotas 2,0 proc. metinis būsto kainų kritimas.

    Kur brango sparčiausiai?

    Didžiausias būsto kainų šuolis per metus užfiksuotas Portugalijoje, kur kainos pakilo 17,8 proc. Toliau rikiavosi Bulgarija su 14,8 proc., Slovakija su 14,4 proc. ir Kroatija su 14,3 proc. metiniu augimu.

    Tarp didžiųjų ES ekonomikų ryškiausiai išsiskyrė Ispanija, kur būsto kainos augo 12,8 proc. Prancūzijoje kainos beveik nejudėjo ir per metus pakilo tik 0,1 proc., Vokietijoje augimas siekė 1,4 proc., o Italijoje 5,2 proc., tai yra šiek tiek virš ES vidurkio.

    Dviženklį metinį kainų augimą rodė ir Baltijos regionas: Lietuvoje būstas brango 11,9 proc., Latvijoje 10,9 proc. Taip pat sparčiau kilo kainos Vengrijoje 11,2 proc. ir Čekijoje 10,1 proc.

    Kai kainos lenkia infliaciją

    Nors infliacija ES vidutiniškai buvo mažesnė nei būsto kainų augimas, kai kuriose valstybėse vaizdas buvo kitoks. Rumunijoje infliacija siekė 8,6 proc., Islandijoje 4,7 proc., Kroatijoje 4,1 proc., o šiose šalyse būsto kainų ir bendro kainų lygio santykis išsiskyrė labiausiai.

    Vis dėlto valstybėse, kur būsto kainos augo sparčiausiai, brangimas dažnai buvo apie 10 procentinių punktų didesnis nei infliacija. Tai reiškia, kad perkamoji galia būsto atžvilgiu prastėjo net ir tada, kai bendras kainų augimas buvo santykinai suvaldytas.

    Nuomos kainos: Kroatijos išimtis

    Nuomos kainos ES kilo lėčiau nei būsto kainos ir per metus paaugo 3,0 proc. Nuoma didėjo visose šalyse, kuriose skelbiami duomenys, tačiau kai kur pokytis buvo beveik nepastebimas, pavyzdžiui, Suomijoje ir Slovėnijoje jis siekė po 0,1 proc.

    Ryškiausias išsišokėlis buvo Kroatija: čia nuomos kainos šoktelėjo 39,1 proc. Nekilnojamojo turto ekspertas Mikk Kalmet pabrėžė, kad šalyje nuomą smarkiai kelia didelė paklausa, susijusi tiek su turizmu, tiek su ilgalaike nuoma, o Kroatija vis dažniau konkuruoja su labiau įsitvirtinusiais rinkos lyderiais.

    Be Kroatijos, dviženklį nuomos augimą fiksavo tik Bulgarija, kur nuoma per metus pabrango 10,5 proc. Toliau sekė Islandija ir Rumunija po 8,4 proc. bei Graikija su 8,1 proc. augimu, o dalyje šalių nuomos brangimas liko artimas bendram ES vidurkiui.

    Trumpuoju laikotarpiu tendencija taip pat išliko kylanti: palyginti su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį būsto kainos ES padidėjo 1,2 proc., o nuomos kainos 0,7 proc. Tai rodo, kad spaudimas būsto rinkai neapsiriboja vien metiniais palyginimais.

    Pagrindinės priežastys, kurias akcentuoja rinkos dalyviai, išlieka tos pačios: aukštos statybų sąnaudos, ribota naujų būstų pasiūla ir paklausa, kuri greičiau atsigauna sumažėjus infliacijos tempui. Tokia kombinacija kai kuriose rinkose išlaiko kainų augimą net ir tada, kai bendra ekonomika auga lėčiau.

  • Lenkijos statistikai beldžiasi į duris ir prašo kvitų: ar privalote įsileisti ir rodyti pirkinius?

    Lenkijos statistikai beldžiasi į duris ir prašo kvitų: ar privalote įsileisti ir rodyti pirkinius?

    Lenkijos statistikos tarnyba pradėjo namų ūkių apklausas, kurių metu atrinkti gyventojai gali sulaukti anketuotojų vizito. Jie prašo ne tik atsakyti į klausimus, bet ir kaupti mėnesio pirkinių kvitus, kad būtų galima tiksliau įvertinti šeimų išlaidas.

    Toks tyrimas Lenkijoje žinomas kaip Namų ūkių biudžetų tyrimas ir vykdomas periodiškai. Jo duomenys naudojami vertinant pragyvenimo lygį, vartojimo struktūrą, būsto sąlygas ir gyventojų finansinę savijautą, o apibendrinti rezultatai vėliau praverčia formuojant valstybės politiką.

    Į vizitus patenkantys būstai parenkami atsitiktinės atrankos principu, todėl iš anksto apie tai paprastai nežinoma. Atvykę anketuotojai privalo prisistatyti ir pateikti dokumentus, patvirtinančius jų įgaliojimus bei tyrimo vykdymą.

    Gyventojų gali būti paprašyta visą mėnesį rinkti kvitus ir fiksuoti išlaidas, o jei kvito nėra, išlaidą užsirašyti. Papildomai gali būti siūlomas ir interviu telefonu, kuriame detaliau aptariamos namų ūkio pajamos bei vartojimo įpročiai.

    Dalyvavimas tokiame tyrime paprastai yra savanoriškas, tad gyventojai turi teisę atsisakyti. Vis dėlto sutikus dalyvauti, dažnai numatoma kompensacija už skirtą laiką ir pastangas, o surinkti duomenys apdorojami statistiniais tikslais.

    Statistikos institucijos pabrėžia, kad tokios apklausos svarbios skaičiuojant infliacijos rodiklius, skurdo rizikos indeksus ir vertinant, kaip keičiasi realus namų ūkių vartojimas. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojų pateikti kvitai ir išlaidų įrašai padeda sudaryti tikslesnį kasdienio gyvenimo kainų ir įpročių paveikslą.

  • TVF įspėja: atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali kelti kainas ir slopinti pasaulio augimą

    TVF įspėja: atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali kelti kainas ir slopinti pasaulio augimą

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja, kad atsinaujinusi įtampa Artimuosiuose Rytuose gali tapti artimiausiu ir didžiausiu pavojumi pasaulio ekonomikos prognozėms. Fondo vertinimu, net ir trumpalaikiai karo veiksmai regione gali padidinti žaliavų kainų svyravimus, apsunkinti tiekimo grandines ir pabloginti finansavimo sąlygas.

    TVF pažymi, kad didžiausia rizika siejama su energijos ir kitų žaliavų rinka, nes bet koks tiekimo sutrikimas gali greitai persiduoti į transporto, gamybos ir maisto kainas. Šis poveikis ypač sustiprėja, kai verslas ir valstybės pradeda kaupti atsargas, o rinkos kainose įskaičiuoja didesnę geopolitinę riziką.

    Kas labiausiai paveiktų kainas?

    Fondas pabrėžia, kad atsinaujinęs konfliktas galėtų pratęsti kainų nepastovumą ne tik naftos ir dujų, bet ir trąšų bei logistikos sektoriuose. Tai reikštų didesnes sąnaudas maisto gamybai ir tiekimui, o žemų pajamų šalims toks šokas dažnai virsta dar didesniu pažeidžiamumu bei socialinių įtampų rizika.

    TVF taip pat atkreipia dėmesį į ribotą saugiklių kiekį: dalis šalių ankstesniais konflikto etapais jau buvo išleidusios strategines naftos atsargas, todėl nauji sutrikimai rinkoje gali būti juntami aštriau. Jei tiekimo trikdžiai užsitęstų, atsargų lygis kai kuriose valstybėse galėtų priartėti prie įtemptos situacijos ribos.

    Augimo prognozės ir infliacijos kryptis

    Atnaujintame vertinime TVF nurodo, kad pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais galėtų siekti apie 3 proc., o 2027 metais – apie 3,4 proc. Tuo metu bendroji infliacija, TVF skaičiavimu, 2026 metais gali padidėti iki maždaug 4,7 proc., o 2027 metais mažėti iki maždaug 3,9 proc.

    TVF aiškina, kad santykinai lėtesnis augimas, palyginti su ankstesniais metais, atspindi karo poveikį ir su juo susijusį neapibrėžtumą. Investuotojams tai paprastai reiškia brangesnį skolinimąsi, didesnį atsargumą rizikingesnėse rinkose ir lėtesnį vartojimo bei investicijų atsigavimą.

    DI gali padėti, bet rizikos išlieka

    Fondas nurodo, kad dalį neigiamo geopolitinių sukrėtimų poveikio gali kompensuoti spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas ir su juo susijusios investicijos. Jei DI plėtra virstų plačiai taikomu produktyvumo šuoliu, vidutiniu laikotarpiu pasaulio ekonomikos augimo potencialas galėtų stiprėti.

    Kartu TVF įspėja, kad per dideli lūkesčiai dėl DI pelningumo taip pat kelia riziką: jei rinkos įvertintų, jog produktyvumo nauda bus mažesnė, investicijos technologijų sektoriuje gali staigiai trauktis. Tokiu atveju galimas platesnis finansinių rinkų koregavimasis ir griežtesnės pasaulinės finansavimo sąlygos, kurios paveiktų ne vien technologijų įmones.

  • Lenkijos centrinis bankas apie infliaciją: 2026 metais ji turėtų tilpti į 2,4–3,3 proc. rėžius

    Lenkijos centrinis bankas (Narodowy Bank Polski, NBP) paskelbė naujausią makroekonominę projekciją, kurioje numato, kad 2026 metais metinė infliacija su 50 proc. tikimybe bus 2,4–3,3 proc. Tai aukštesnis intervalas nei ankstesnėje, kovo mėnesį skelbtoje projekcijoje, kai buvo prognozuota 1,6–2,9 proc.

    NBP vertinimu, esant prielaidai, kad palūkanų normos išliks nepakitusios, kainų dinamikos trajektorija išliks nevienalytė ir jautri išorės veiksniams. Bankas pabrėžia, kad prognozė parengta remiantis duomenimis, kurie buvo prieinami iki 2026 metų birželio 17 dienos.

    Infliacijos ir augimo rėžiai

    Ilgesnio laikotarpio horizonte NBP skaičiuoja, kad 2027 metais infliacija su 50 proc. tikimybe turėtų patekti į 1,5–4,0 proc. intervalą. 2028 metais projicinis rėžis nurodomas 0,8–3,9 proc., o tai rodo, kad rizikos dėl kainų augimo išlieka, nors dalis spaudimo gali slopti.

    Ekonomikos augimo perspektyvose NBP pateikia, kad 2026 metais realaus BVP augimas su 50 proc. tikimybe sieks 3,0–4,4 proc. 2027 metais augimo rėžis mažėja iki 1,8–3,7 proc., o 2028 metais numatomas 1,9–4,1 proc. intervalas.

    Kas gali stumti kainas

    NBP atkreipia dėmesį, kad pastarąjį mėnesį pasaulio rinkose krito energetinių žaliavų kainos, ypač išryškėjo naftos pigimas. Tokios tendencijos paprastai mažina spaudimą degalų kainoms ir daliai transporto bei logistikos sąnaudų, tačiau poveikis vartotojų kainų indeksui nėra momentinis.

    Kartu bankas pabrėžia, kad Lenkijos ekonomikos artimiausioje aplinkoje aktyvumas išlieka prislopęs, o infliacija, nors ir sumažėjusi pastaruoju metu, vis dar yra aukštesnė nei metų pradžioje. Papildomos rizikos siejamos su geopolitika, įskaitant įtampą Artimuosiuose Rytuose, kuri gali staigiai pakeisti žaliavų ir energijos kainų kryptį.

    Palūkanos paliktos nepakeistos

    Po posėdžio NBP pinigų politiką formuojanti institucija pranešė, kad palūkanų normos paliekamos tame pačiame lygyje. Sprendimas grindžiamas nauja projekcija ir tuo, kad tolesnis infliacijos kelias priklausys nuo gaunamų duomenų apie kainas ir ekonomikos aktyvumą.

    Vertinant vidaus situaciją, išskiriami gegužės mėnesio mažmeninės prekybos bei pramonės ir statybos sektorių rezultatai. Taip pat pažymima, kad atlyginimų augimo tempas įmonių sektoriuje gegužę buvo mažesnis nei metų pradžioje, o užimtumas šioje ekonomikos dalyje ir toliau traukėsi.

    Bankas akcentuoja, kad būsimų sprendimų kryptį lems nauja informacija apie infliacijos perspektyvas, žaliavų kainas ir tarptautinę aplinką. Praktikoje tai reiškia, kad palūkanų normų kelias gali kisti priklausomai nuo to, ar infliacija stabiliai artės prie tikslinių lygių, ir ar augimas nepradės ryškiau lėtėti.

  • TVF prognozės Europai: Italijai – kuklus augimas, Prancūzijai ir Vokietijai lūkesčiai mažėja

    TVF prognozės Europai: Italijai – kuklus augimas, Prancūzijai ir Vokietijai lūkesčiai mažėja

    TVF pakoregavo prognozes

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje patvirtino, kad Italijos bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti 0,5 proc., o 2027 metais tempas, TVF vertinimu, taip pat išliks 0,5 proc. Tai reiškia lėtą, bet stabilų atsigavimą, kuris labiau remiasi investicijomis nei vartojimu.

    TVF ataskaitoje pabrėžiama, kad Italijos ekonominį aktyvumą toliau palaiko investicijos, susijusios su Nacionaliniu atsigavimo ir atsparumo planu. Kartu augimą riboja išaugusios energijos ir maisto kainos bei padidėjęs neapibrėžtumas, kuris slopina namų ūkių vartojimą.

    „Prognozuojami augimo tempai yra kuklūs, bet tokie, kokių tikėjomės: investicijos palaiko ekonomiką, tačiau brangesnė energija ir maistas mažina vartojimą“, – sakė TVF tyrimų skyriaus vadovo pavaduotoja Petya Koeva Brooks.

    Infliacija gali užsitęsti

    TVF taip pat atkreipia dėmesį į infliacijos rizikas Europoje: dėl didesnės priklausomybės nuo energijos importo kai kurių šalių kainų augimo perspektyvos peržiūrėtos į didesnę pusę. Fondo vertinimu, dalyje ekonomikų infliacija gali išlikti aukščiau centrinių bankų tikslų ilgiau, nei manyta anksčiau.

    Pasauliniu mastu TVF 2026 metų infliacijos prognozę padidino iki 4,7 proc., siejamas su brangstančia energija ir žaliavomis bei geopolitinėmis rizikomis. 2027 metais, TVF skaičiavimu, infliacija turėtų lėtėti iki 3,9 proc., tačiau pabrėžiama, kad dezinflacijos tendencija, matyta nuo 2024 metų pradžios, pastaruoju metu susilpnėjo.

    Prancūzijai ir Vokietijai – blogesnės perspektyvos

    Skirtingai nei Italijai, didžiausioms euro zonos ekonomikoms dalis lūkesčių peržiūrėta žemyn. TVF prognozuoja, kad Prancūzijos ekonomika 2026 metais augs 0,6 proc., o 2027 metais – 0,9 proc., tuo pačiu pažymint, kad šių metų vertinimas pablogintas, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis.

    Vokietijai TVF numato 0,7 proc. BVP augimą 2026 metais ir 1,0 proc. 2027 metais. Tai rodo, kad euro zonos varikliu laikoma ekonomika, TVF vertinimu, atsigaus lėtai, o augimo trajektorika išlieka jautri energijos kainoms ir išorės paklausai.

    Geopolitika ir žaliavos – pagrindinės rizikos

    TVF kaip artimiausią ir labiausiai apčiuopiamą riziką įvardija įtampas Artimuosiuose Rytuose. Eskalacija galėtų vienu metu smogti ir augimui, ir infliacijai, nes išaugusios energijos kainos per transportą ir gamybos grandines pasiektų beveik visas prekes bei paslaugas.

    Ataskaitoje atskirai akcentuojama, kad brangstanti energija gali kelti ir trąšų bei maisto produktų kainas. TVF vertinimu, 2026 metais trąšų kainos galėtų didėti 26 proc., o maisto produktų – 8 proc., jei energijos ir logistikos sąnaudos išliks aukštos.

    Ką TVF siūlo daryti

    TVF rekomendacijų centre – kainų stabilumo grąžinimas, aiški centrinių bankų komunikacija, nepriklausomumo išlaikymas ir tvirta finansų sektoriaus priežiūra. Kartu raginama atsargiai naudoti fiskalines priemones ir atkurti biudžetų rezervus, kad ekonomikos būtų atsparesnės naujiems sukrėtimams.

    Fondas taip pat pabrėžia struktūrinių reformų svarbą, ypač energetinio saugumo srityje, ir pasirengimą dirbtinis intelektas poveikiui. TVF vertinimu, produktyvumo didinimas ir investicijos į energetikos transformaciją gali tapti pagrindinėmis priemonėmis, kurios vidutiniu laikotarpiu padėtų išjudinti vangų augimą Europoje.

  • 38 proc. europiečių nebevalgo trijų kartų per dieną: apklausa atskleidė, kas laukia toliau

    38 proc. europiečių nebevalgo trijų kartų per dieną: apklausa atskleidė, kas laukia toliau

    Kylant kainoms vis daugiau europiečių atsiduria finansiškai nestabilioje padėtyje, o daliai tai jau reiškia tiesioginius kasdienius apribojimus. Naujausio Europos barometro apie skurdą ir nesaugumą duomenimis, 38 proc. apklaustųjų teigia nebegalintys reguliariai valgyti trijų kartų per dieną.

    Tyrimą, kuriame dalyvavo 10 000 žmonių, atliko „Ipsos“ Prancūzijos organizacijos „Secours Populaire“ užsakymu. 29 proc. respondentų savo padėtį įvardijo kaip nesaugią, o netikėta išlaida, jų teigimu, galėtų akimirksniu išbalansuoti biudžetą.

    Apklausa rodo, kad per pastaruosius trejus metus daugumos europiečių perkamoji galia prastėjo. Dėl to žmonės vis dažniau renkasi vadinamuosius sudėtingus sprendimus: atideda pirkinius, mažina išlaidas maistui, energijai ar sveikatai.

    Brangimas pakeitė kasdienybę

    Tyrime pabrėžiama, kad kompromisai apima ne tik pigesnių produktų paiešką, bet ir pagrindinių poreikių ribojimą. Dalis žmonių pripažįsta praleidžiantys valgymus net būdami alkani, o kai kuriose šalyse šis reiškinys ypač ryškus.

    Prie spaudimo prisideda ir tai, kad atlyginimų augimas kai kuriais laikotarpiais nespėjo paskui kainas, todėl realios pajamos traukėsi. Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje skurdo rizikos lygis 2021 metais siekė 17 proc., o kainų šokai vėlesniais metais daugeliui šeimų tapo papildomu išbandymu.

    Kita dažnai minima taupymo kryptis yra šildymas ir kitos energijos sąnaudos, taip pat skolinimasis kasdienėms išlaidoms. Tyrimo autoriai pažymi, kad dalis gyventojų atideda ir sveikatos priežiūrą, nes paslaugos ar vaistai pabrango, o biudžete nelieka laisvų lėšų.

    Smūgis šeimoms su vaikais

    Ypač jautriai situaciją apibūdina tėvai: kai kurie jų teigia ribojantys savo maistą, kad galėtų pamaitinti vaikus. 21 proc. tėvų nurodė bent kartą patyrę atvejį, kai „nevalgė pakankamai“ tam, kad maisto užtektų atžaloms.

    Tai atspindi platesnę tendenciją, kurią fiksuoja ir nevyriausybinės organizacijos įvairiose valstybėse: augant maisto kainoms, dalis žmonių dažniau renkasi nukainotas prekes arba kreipiasi į labdaros maisto bankus.

    Tokie signalai rodo, kad pragyvenimo kaštų krizė palietė ne tik pažeidžiamiausias grupes, bet ir dalį anksčiau stabiliai gyvenusių namų ūkių. Apklausos duomenimis, nemaža dalis europiečių baiminasi, kad artimiausiais mėnesiais rizika patekti į nesaugią finansinę padėtį išliks didelė.

    Infliacija lėtėja, bet kainos nekinta taip greitai

    Nors bendri infliacijos rodikliai Europoje vėliau ėmė lėtėti, gyventojai dažnai nejaučia greito palengvėjimo, nes maisto ir energijos kainos paprastai mažėja lėčiau. 2022 metais infliacija daugelyje šalių pasiekė rekordinius lygius, o vien būsto, vandens, dujų ir kitų susijusių išlaidų kategorija Europos mastu šoktelėjo dviženkliu tempu.

    Tyrime nurodoma, kad 62 proc. respondentų labiausiai nerimauja dėl maisto kainų, o 59 proc. įvardija netikėtas išlaidas ir degalų kainas kaip pagrindinius finansinio nerimo šaltinius. Tai reiškia, kad net ir stabilizuojantis bendram kainų augimui, šeimų biudžetams labiausiai skauda ten, kur išlaidų sumažinti sudėtingiausia.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo apklausos pirmiausia parodo gyventojų savijautą ir kasdienius pasirinkimus, o kartu leidžia matyti, kaip greitai kainų šokai perauga į socialines pasekmes. Jei realios pajamos neatsigauna, maisto nepriteklius ir energinis skurdas gali tapti ilgalaike problema net ir mažėjant oficialiems infliacijos rodikliams.

  • JK šokas darbo rinkoje: nedarbas auga, algų tempas lėtėja – ką darys Anglijos bankas?

    JK šokas darbo rinkoje: nedarbas auga, algų tempas lėtėja – ką darys Anglijos bankas?

    Jungtinėje Karalystėje nedarbo lygis pakilo pirmą kartą nuo 2023 metų liepos, o darbo užmokesčio augimas pradėjo vėsti. Tokie nacionalinės statistikos tarnybos duomenys sustiprino signalą, kad spaudimas kainoms gali silpnėti, tačiau palūkanų mažinimo kelias išliks atsargus.

    Skaičiuojant 2023 metų lapkričio–2024 metų sausio laikotarpį, nedarbo lygis pakilo iki 3,9 proc., kai ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu siekė 3,8 proc. Nors pokytis nedidelis, rinkai jis svarbus, nes rodo palaipsnį darbo rinkos persilaužimą po ilgesnio stabilumo.

    Vidutinis darbo užmokestis, neskaičiuojant premijų, augo 6,1 proc., palyginti su 6,2 proc. ankstesniu laikotarpiu. Įskaičiavus premijas, augimas sulėtėjo iki 5,6 proc. nuo 5,8 proc., o tai leidžia manyti, kad atlyginimų spaudimas infliacijai po truputį mažėja.

    Palūkanų mažinimas dar neskubės

    Rinkos dalyviai šiuos duomenis vertina kaip palankius Anglijos bankui, nes atlyginimų dinamika yra viena svarbiausių dedamųjų, lemiančių paslaugų infliaciją. Vis dėlto, net ir lėtėjant augimui, 5–6 proc. atlyginimų didėjimas tebėra gerokai aukštesnis, nei būtų suderinama su tvariai žema infliacija.

    „Atlyginimų augimas silpnėja, bet vis dar išlieka pakankamai tvirtas, todėl Anglijos bankui gali neužtekti šių signalų“, – sakė investicijų ekspertė Victoria Scholar.

    „Centrinis bankas aiškiai nori matyti reikšmingesnių įrodymų, kad atlyginimų augimas rimčiau lėtėja, prieš pradėdamas mažinti palūkanas, tačiau vasaros sprendimas vis dar tikėtinas“, – pridūrė ji.

    Finansų analizės vadovė Danni Hewson pabrėžė, kad vien šių skaičių neužteks, jog palūkanų mažinimas būtų paankstintas. Tam įtakos gali turėti ir papildomi veiksniai, tokie kaip gyventojų disponuojamų pajamų pokyčiai, infliacijos trajektorija ir vartojimo atsparumas.

    Daugiau pašalpų gavėjų, mažiau laisvų vietų

    Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, bedarbio pašalpų gavėjų skaičius per mėnesį iki 2024 metų vasario padidėjo 16 800, o per metus išaugo 85 800. Tai rodo, kad daliai gyventojų darbo rinka tampa mažiau palanki, net jei bendras nedarbo lygis vis dar išlieka santykinai žemas.

    Laisvų darbo vietų skaičius mažėjo jau 20-ą kartą iš eilės ir per tris mėnesius iki vasario sumenko 43 000. Vis dėlto laisvų vietų lygis, statistikos vertinimu, išlieka didesnis nei iki pandemijos, o darbo paklausą dalinai palaiko struktūriniai veiksniai.

    Vienas jų – ilgalaikis nedarbingumas ir ekonominis neaktyvumas darbingo amžiaus grupėje. Neaktyvių žmonių, kurie nei dirba, nei aktyviai ieško darbo, skaičius paskutinį ketvirtį šiek tiek sumažėjo, bet vis dar siekia apie 2 700 000 ir išlieka arti rekordinių lygių.

    „Pereita nuo rekordinių užimtumo tikslų prie rekordinių ilgalaikio nedarbingumo mastų“, – sakė Resolution Foundation ekonomistė Louise Murphy.

    „Didžiausias Jungtinės Karalystės darbo rinkos iššūkis 2020-aisiais yra sugrąžinti neaktyvius žmones į užimtumą“, – pridūrė ji.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Atvėsusi darbo rinka paprastai mažina spaudimą atlyginimams ir kainoms, bet kartu gali signalizuoti lėtesnį ekonomikos augimą. Įmonėms tai reiškia atsargesnius planus dėl samdos, o darbuotojams – didesnę konkurenciją dėl geriausiai apmokamų pozicijų.

    Anglijos bankui šie rodikliai yra svarbūs sprendžiant, ar palūkanų normos jau pakankamai sugriežtino finansines sąlygas. Kol atlyginimų augimas išlieka aukštas, o paslaugų infliacija jautriai reaguoja į darbo sąnaudas, tikėtina, kad palūkanų mažinimo sprendimai bus priimami tik sulaukus aiškesnės ir nuoseklesnės tendencijos.

  • JAV Federalinis rezervų bankas per keturias savaites spręs dėl palūkanų: ką signalizuoja Warsh

    JAV Federalinis rezervų bankas per keturias savaites spręs dėl palūkanų: ką signalizuoja Warsh

    Sprendimas artėja

    JAV Federalinis rezervų bankas per artimiausias keturias savaites turėtų apsispręsti, ar kelti bazines palūkanų normas. Tai Europos Centrinio Banko forume Sintroje (Portugalija) pareiškė JAV centrinio banko vadovas Kevinas Warshas.

    Jo teigimu, posėdyje laukia diskusija, tačiau iš anksto nebuvo duota aiškių užuominų, kuria kryptimi pasisuks sprendimas. Investuotojams tai svarbu, nes net ir menkiausi signalai dėl palūkanų dažnai pajudina akcijų, obligacijų ir valiutų rinkas.

    „Kai tik įeisime į tą kambarį ir uždarysime duris, mūsų laukia rimta diskusija“, – sakė Kevinas Warshas.

    Infliacija ir energija išlieka rizika

    Centrinių bankų sprendimus šiuo metu labiausiai lemia infliacijos trajektorija ir rizikos, susijusios su energijos kainomis. Europoje pastaruoju metu infliacijos spaudimą didino įtampos Artimuosiuose Rytuose padariniai, todėl Europos Centrinis Bankas birželio 11 dieną pakėlė palūkanų normas.

    Nors derybos tarp JAV ir Irano rinkoms suteikė daugiau ramybės, Europos Centrinio Banko modeliavimas rodo, kad infliacija euro zonoje gali negrįžti prie 2 proc. tikslo iki 2027 metų. JAV centrinis bankas taip pat siekia 2 proc. ilgalaikės infliacijos, tačiau iki šiol palūkanas laikė stabilias.

    DI bumas keičia skaičiavimus

    Kevinas Warshas pabrėžė, kad infliaciją formuoja ne vien energijos kainos: vis didesnę reikšmę įgauna investicijų bumas, kurį skatina dirbtinis intelektas. Jo vertinimu, įmonės sparčiai didina kapitalo išlaidas, tikėdamosi produktyvumo augimo ir didesnės ekonomikos pasiūlos.

    Jei investicijos į DI infrastruktūrą ir susijusias technologijas iš tiesų padidins ekonomikos pajėgumus, tai gali reikšti mažesnį kainų spaudimą ilguoju laikotarpiu. Tačiau trumpuoju laikotarpiu tokios investicijos gali kelti paklausą, didinti darbo jėgos ir energijos poreikį, todėl centriniai bankai turi įvertinti, ar šis impulsas taps papildomu infliacijos šaltiniu.

    „DI šokas skatina kapitalo išlaidų bumą, o mūsų užduotis yra įvertinti, ar tai infliaciška, ar ne“, – sakė Kevinas Warshas.

    Analitikams ir rinkoms artėjantis Federalinio rezervų banko sprendimas svarbus ir dėl to, kad palūkanų kryptis JAV dažnai persiduoda visam pasauliui: brangesnis skolinimasis veikia būsto rinką, verslo investicijas, vartojimą ir valdžios skolos aptarnavimo kaštus. Dėl to ateinančios savaitės bus ypač jautrios naujiems duomenims apie infliaciją, užimtumą ir ekonomikos augimą.

  • Euro zonoje infliacija smuko labiau nei tikėtasi: kur kainos vėso greičiausiai?

    Euro zonoje infliacija smuko labiau nei tikėtasi: kur kainos vėso greičiausiai?

    Euro zonoje birželio mėnesį infliacija netikėtai ryškiai sulėtėjo ir tai sustiprino lūkesčius, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) gali neskubėti griežtinti pinigų politikos. Eurostato išankstiniu vertinimu, metinė infliacija sumažėjo iki 2,8 proc., kai gegužę siekė 3,2 proc.

    Rezultatas buvo geresnis nei prognozuota, o mėnesio pokytis apskritai tapo neigiamas: kainos per mėnesį smuko 0,1 proc. Tai pirmas mėnesinis kainų kritimas šiais metais po kelių mėnesių augimo.

    Kas labiausiai traukė infliaciją žemyn?

    Kartu gerėjo ir rodikliai, kuriuos ECB paprastai vertina kaip patikimesnį signalą apie ilgalaikes tendencijas. Vadinamoji bazinė infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto, sumažėjo iki 2,4 proc., kai gegužę buvo 2,6 proc.

    Didžiausias infliacijos šaltinis išliko energija, tačiau jos brangimas pastebimai lėtėjo. Metinis energijos kainų augimas siekė 8,7 proc., kai mėnesiu anksčiau buvo 10,8 proc., o tai rodo, kad ankstesnis šokas pamažu blėsta.

    Švelnėjo ir kitos vartojimo krepšelio dalys: paslaugų infliacija sumažėjo iki 3,2 proc. nuo 3,5 proc., maisto, alkoholio ir tabako kainų augimas lėtėjo iki 1,6 proc. nuo 1,9 proc. Pramoninių prekių, neįskaitant energijos, kainų augimas išliko 0,9 proc.

    Kur kainos kilo lėčiausiai, o kur – sparčiausiai?

    Tarp euro zonos šalių mažiausia metinė infliacija fiksuota Maltoje – 1,9 proc. Prancūzijoje ir Estijoje ji siekė po 2,0 proc., o tai reiškia, kad šios ekonomikos judėjo aiškiai žemiau euro zonos vidurkio.

    Vokietijoje metinė infliacija sudarė 2,4 proc., Suomijoje – 2,7 proc. Tuo metu rytinėje euro zonos dalyje vaizdas buvo kitoks: Lietuvoje metinė infliacija siekė 5,5 proc., Bulgarijoje – 5,3 proc., Kroatijoje – 4,2 proc., Kipre – 4,0 proc.

    Mėnesio pjūvyje kai kuriose šalyse kainos mažėjo: Belgijoje, Bulgarijoje, Estijoje ir Liuksemburge jos krito po 0,4 proc. Prancūzijoje, Austrijoje ir Suomijoje kainos sumažėjo po 0,3 proc.

    Didžiausi mėnesiniai kainų šuoliai fiksuoti Maltoje, kur jos kilo 1,0 proc., ir Kipre – 0,8 proc. Ispanijoje ir Lietuvoje kainos per mėnesį augo po 0,6 proc., o tai rodo nevienodą kainų dinamiką visoje euro zonoje.

    Didžiosios ekonomikos vėso skirtingai

    Didžiosios euro zonos šalys birželį taip pat demonstravo lėtesnę infliaciją. Vokietijoje harmonizuotas rodiklis sumažėjo iki 2,4 proc. nuo 2,7 proc., o svarbiausias veiksnys buvo energijos kainų augimo sulėtėjimas.

    Prancūzijoje harmonizuota infliacija krito iki 2,0 proc. nuo 2,8 proc., o per mėnesį kainos sumažėjo 0,2 proc. Italijoje kritimas buvo kuklesnis: harmonizuota infliacija beveik nekito ir siekė 3,1 proc., nes namų ūkių energijos tarifai reagavo lėčiau nei didmeninės kainos.

    Rinkose šie skaičiai sustiprino prielaidą, kad ECB liepos posėdyje gali rinktis pauzę ir laukti daugiau duomenų. Mažėjanti bazinė infliacija bei vėstantys energijos rodikliai ECB suteikia daugiau erdvės neeskaluoti palūkanų kėlimo, ypač jei ekonomikos augimas išlieka vangus.

    Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad energijos segmentas išlieka pagrindinis neapibrėžtumo šaltinis, o paslaugų kainos vis dar kyla greičiau nei bendras vidurkis. Tai reiškia, kad infliacijos kelias žemyn gali būti nelygus, o sprendimai dėl palūkanų ir toliau priklausys nuo ateinančių mėnesių duomenų.