CP v2

Tag: Infliacija

  • Kainų spaudimas grįžta: brangstantys degalai ir elektra gali pakelti ir parduotuvių sąskaitas

    Brangstantys degalai vėl tampa veiksniu, galinčiu pajudinti kainas ne tik degalinėse, bet ir sąskaitose už energiją bei parduotuvių lentynose. Analitikai atkreipia dėmesį, kad degalų kaina tiesiogiai veikia logistiką ir gamybą, todėl spaudimas anksčiau ar vėliau persiduoda daugumai prekių ir paslaugų.

    Degalų rinkoje didesnę įtampą kelia geopolitiniai rizikos veiksniai, ypač Artimųjų Rytų regiono nestabilumas, kuris tradiciškai atsiliepia naftos ir perdirbtų produktų kainoms. Dėl to rinkos stebėtojai neatmeta, kad artimiausiu metu gali būti fiksuojami nauji benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų kainų pikai.

    Augančios energijos žaliavų kainos atsispindi ir elektros rinkoje. Elektros biržų dinamika ypač svarbi įmonėms, nes didesnės didmeninės kainos ilgainiui verčia peržiūrėti tarifus, o tai gali pabranginti tiek gamybą, tiek paslaugas.

    Brangesnė elektra ir degalai

    Remiantis viešojoje erdvėje cituotais skaičiavimais, vien elektros energijos tarifas gali kilti maždaug penktadaliu. Toks scenarijus reikštų, kad vidutiniam namų ūkiui, per metus sunaudojančiam apie 2 megavatvalandes, metinės išlaidos galėtų padidėti maždaug 46 eurais, net neskaičiuojant kitų dedamųjų.

    Ekspertai pabrėžia, kad energijos kainų svyravimai dažnai atsirita su laiko vėlavimu: pirmiausia brangsta ištekliai ir didmeninės kainos, o tik vėliau pokyčiai matomi galutinėse sąskaitose. Įmonėms tai reiškia didesnį kaštų neapibrėžtumą ir spaudimą didinti galutinių produktų kainas.

    Ar atpigusios prekės išsilaikys?

    Pastaruoju metu dalies kasdienių prekių krepšelis buvo atpigęs, tačiau ekonomistai įspėja, kad ši tendencija gali būti laikina. Viena iš priežasčių – degalų brangimas, kuris didina prekių atvežimo kaštus ir trumpina laiką, per kurį verslas gali „absorbuoti“ pabrangimą pats.

    „Maisto kainų mažėjimas greičiausiai yra laikinas, o artimiausiais mėnesiais vėl galime matyti kainų augimą“, – sakė PKO BP analitikas Mariuszas Dziwulskis.

    Gyventojams tai reiškia, kad kainų spaudimas gali sugrįžti keliomis kryptimis vienu metu: per degalų kainas, per elektros tarifus ir per bendrą prekių bei paslaugų brangimą. Jei pasaulinės tendencijos išliks nepalankios, išlaidas gali tekti peržiūrėti tiek šeimoms, tiek verslui.

  • Bitcoin ir ether brangsta po infliacijos duomenų: ką rinkos dabar numato dėl FED palūkanų

    Bitcoin ir ether brangsta po infliacijos duomenų: ką rinkos dabar numato dėl FED palūkanų

    Bitcoin ir ether kainos po naujausių JAV infliacijos duomenų pasuko aukštyn, o rinkos dalyviai teigia, kad skaičiai iš esmės nepakeitė lūkesčių dėl Federalinio rezervo palūkanų krypties. Investuotojai labiau stebi bendrą rizikos apetitą ir likvidumo sąlygas nei vieną statistikos publikaciją.

    Po paskelbto vartotojų kainų indekso bitcoin trumpam priartėjo prie maždaug 72 700 eurų ribos, o vėliau stabilizavosi ties apie 71 600 eurų. Ether tuo metu pakilo virš maždaug 2 300 eurų, atspindėdamas atsigavusį susidomėjimą didžiausiais kriptoaktyvais.

    Remiantis JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, vartotojų kainos per mėnesį augo 0,4 proc., o metinė infliacija siekė 3,4 proc. Analitikai pabrėžia, kad energijos kainos išliko reikšmingu veiksniu, todėl bendras rodiklis atrodė „karštesnis“, tačiau bazinė infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto, rodė nuosaikesnes tendencijas.

    Kodėl reakcija buvo ribota?

    Rinkos dalyviai pažymi, kad infliacijos rodikliai pateikė mažai naujos informacijos apie artimiausius FED sprendimus, todėl kriptoturtui trūko vienareikšmio palūkanų signalo. Dėl to kainų kryptį labiau lemia paklausa, institucinių investuotojų srautai ir bendra finansinių rinkų dinamika.

    „Situacija neatrodo niūri: istoriškai bitcoin per 30 dienų po labiau nei tikėtasi išaugusios bazinės infliacijos vidutiniškai fiksuodavo apie 2,13 proc. grąžą“, – sakė 21Shares vyresnysis kriptotyrimų strategas Mattas Mena.

    Kita vertus, Sygnum Bank investicijų vadovas Fabian Dori akcentuoja riziką, kad netikėtai aukštesnė bazinė infliacija gali priversti rinką pervertinti palūkanų trajektoriją ir trumpam sustabdyti ralį. Jo vertinimu, dabartinį kilimą vis labiau palaiko kapitalo alokavimas, o ne spekuliacinis svertas, todėl jautrumas makro netikėtumams išlieka.

    Ką tai reiškia kriptos sektoriui?

    Bitget analitikas Lewisas Huangas atkreipia dėmesį į skirtumą tarp bendros infliacijos, kurią kilstelėjo energija, ir bazinės infliacijos, kuri rodo švelnėjimą. Tai, pasak jo, suteikia FED daugiau erdvės vertinti duomenis platesniame kontekste, įskaitant darbo rinką ir finansines sąlygas.

    Kriptoturto rinkai tai reiškia, kad palūkanų tema trumpuoju laikotarpiu gali būti mažiau lemiama nei anksčiau, o didesnę reikšmę įgyja struktūriniai veiksniai. Tarp jų analitikai išskiria institucinių investuotojų dalies augimą, stabilkoinų ir iždo vertybinių popierių žetonizavimo plėtrą bei bendrą likvidumo situaciją dolerio rinkose.

    Arbitrum Foundation investicijų strategijos vadovas Brendanas Ma pabrėžia, kad aukštesnės palūkanos ne visada yra vienareikšmiškai neigiamos: jos gali didinti pajamingumą daliai kripto infrastruktūros, ypač stabilkoinų rezervams ar žetonizuotoms trumpo laikotarpio obligacijoms. Vis dėlto jis įspėja, kad prekybinė rinkos dalis išlieka jautri pinigų kainai, todėl rizikos turto pakilimai gali būti trapūs.

    Altcoinai ir platesnis kontekstas

    Kartu su pagrindiniais kriptoaktyvais dėmesio sulaukia ir solana, kuri, analitikų vertinimu, demonstruoja techninį stiprumą, jei išlaikomos svarbios kainų ribos. Vis dėlto rinka išlieka priklausoma nuo kelių veiksnių: reguliacinės darbotvarkės, ETF srautų bei to, ar makroekonominiai rodikliai leis tikėtis palūkanų mažinimo, ar ilgesnio aukštų palūkanų laikotarpio.

    Artėjant metų pabaigai, kriptoturto investuotojai vis dažniau balansuoja tarp dviejų scenarijų: tęstinio institucinio įsitraukimo ir staigesnių korekcijų, jei infliacija vėl pasirodytų atsparesnė nei tikėtasi. Todėl, kaip pabrėžia dalis analitikų, esminis klausimas dabar yra ne viena ataskaita, o duomenų seka ir FED komunikacija.

  • ECB palūkanų kėlimas smogs būsto paskoloms: kiek brangs įmokos Vokietijoje ir Ispanijoje?

    ECB palūkanų kėlimas smogs būsto paskoloms: kiek brangs įmokos Vokietijoje ir Ispanijoje?

    Kas pasikeitė po ECB sprendimo

    Euro zonos didžiosiose ekonomikose būsto paskolų palūkanos nuo rugpjūčio toliau kilo, tačiau poveikis skiriasi priklausomai nuo šalies ir paskolos tipo. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas didinti bazines palūkanų normas buvo iš dalies įskaičiuotas į bankų pasiūlymus dar iki oficialaus pranešimo.

    Vis dėlto kredito įstaigos palūkanas gali kelti ir toliau, jei infliacija išliks atkakli, o rinkos palūkanų normos ir valstybės obligacijų pajamingumai išsilaikys aukštame lygyje. Praktikoje tai reiškia didesnes mėnesines įmokas naujiems skolininkams ir didesnę bendrą sumokamų palūkanų sumą per visą laikotarpį.

    Prancūzija: fiksuotos palūkanos artėja prie 4 proc.

    Prancūzijoje, kur beveik visas būsto finansavimas remiasi fiksuotomis palūkanomis, rugsėjo pradžioje vidutinės 20 metų fiksuotos paskolos palūkanos pakilo iki maždaug 3,54 proc. Tokį pokytį rinkoje sieja su tuo, kad bankai vertina tiek ECB kryptį, tiek bendrą infliacijos trajektoriją.

    Rinkos dalyviai neatmeta, kad metų pabaigoje vidutinės 20 metų fiksuotos palūkanos gali priartėti prie 3,8–4 proc., jei kainų spaudimas neslops. Tokia dinamika ypač svarbi naujiems pirkėjams, nes net ir kelių dešimtųjų procentinio punkto pokytis per 20 metų virsta apčiuopiamu papildomu mokėjimu.

    „Tikimės panašaus augimo ir kitą mėnesį, jei infliacijos tendencija išliks“, – sakė būsto paskolų tarpininkavimo bendrovės „Pretto“ bendraįkūrėjas Pierre’as Chaponas.

    Skaičiuojama, kad jei 200 000 eurų 20 metų paskolos palūkanos nuo 3,54 proc. pakiltų iki 3,9 proc., mėnesinė įmoka didėtų apie 37 eurais. Per visą laikotarpį papildomos palūkanos sudarytų maždaug 8 930 eurų.

    Italija ir Ispanija: kintamos palūkanos reaguoja greičiau

    Italijoje ECB sprendimai paprastai greičiausiai atsispindi kintamų palūkanų paskolose, todėl dalis skolininkų pokytį pajunta beveik iš karto po indeksų perskaičiavimo. Prognozuojama, kad vidutinės kintamos palūkanos naujoms 20 ir 30 metų paskoloms artimiausiomis savaitėmis gali kilti nuo maždaug 2,80 proc. iki apie 3,05 proc.

    Jei 200 000 eurų kintamos palūkanos paskolai, kuriai liko 20 metų, palūkanos padidėtų 0,25 procentinio punkto ir augimas būtų pilnai perkeltas klientui, mėnesinė įmoka didėtų apie 25 eurais. Tokiu atveju papildomos palūkanos per laikotarpį siektų beveik 6 000 eurų.

    Ispanijoje fiksuotos palūkanos daugeliu atvejų vis dar išlieka žemiau 3 proc., tačiau tarpininkai įspėja, kad dalis bankų gali perskaičiuoti pasiūlymus į viršų. Tai siejama su tuo, kad Euribor indeksas, pagal kurį nustatoma nemaža dalis paskolų sąlygų, rinkose dažnai pajuda anksčiau nei oficialūs ECB sprendimai.

    Skaičiuojama, kad 200 000 eurų 30 metų paskolai Euribor kilimas per metus nuo 2,172 proc. iki 3,101 proc. reikštų apie 98,92 euro didesnę mėnesinę įmoką, arba 1 187,03 euro per metus. Didžiausią efektą greičiausiai pajus tie, kurių sutartyse palūkanos peržiūrimos artimiausiais mėnesiais.

    Vokietija: pagrindinis vairas yra obligacijų pajamingumas

    Vokietijoje fiksuotų palūkanų būsto paskolos labiau priklauso nuo ilgalaikių rinkos palūkanų ir 10 metų valstybės obligacijų pajamingumo, o ne nuo vieno ECB sprendimo. Rinkos vertinimu, dalis paskutinio pakėlimo jau buvo įkainota iš anksto, todėl reikšmingo momentinio šuolio galėjo ir nebūti.

    Tarpininkai fiksuoja, kad geriausi 20 metų paskolų pasiūlymai per mėnesį kilo nuo maždaug 3,99 proc. iki 4,24 proc. 200 000 eurų paskolos atveju tai reikštų apie 42 eurais didesnę mėnesinę įmoką.

    Kita vertus, rinkos lūkesčiai dėl tolesnės krypties išlieka nevienareikšmiai: dalis ekspertų prognozuoja stabilizaciją, kiti neatmeta tolesnio brangimo, jei infliacija ir energijos kainos išliks aukštesnės, o geopolitinė įtampa toliau kels ilgalaikių palūkanų premiją.

    Net ir brangesnio skolinimosi sąlygomis paklausa būstui Vokietijoje išlieka gana atspari, tačiau didesnės palūkanos ir sandorių kaštai vis labiau mažina įperkamumą. Tai ypač aktualu pirmą būstą perkantiems namų ūkiams, kuriems svarbus ne tik įmokos dydis, bet ir bankų taikomi mokumo vertinimo kriterijai.

  • Prancūzijos ekonomika stringa: valdžia mažina augimo prognozę, skamba įspėjimai dėl deficito

    Prancūzijos ekonomika stringa: valdžia mažina augimo prognozę, skamba įspėjimai dėl deficito

    Prognozė apkarpyta, kaimynai lenkia

    Prancūzijos vyriausybė sumažino 2026 metų ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 proc., nors anksčiau planavo 0,7 proc. Finansų institucijos ir ekonomistai pabrėžia, kad toks sulėtėjimas išsiskiria euro zonoje, kur dalis didžiųjų šalių metų pradžioje demonstravo nuosaikų, bet teigiamą augimą.

    Ekonomikos ministro Rolando Lescure pristatytuose skaičiuose taip pat numatoma, kad 2027 metais augimas galėtų pasiekti 1 proc. Kartu valdžia prognozuoja, kad infliacija šiemet sieks 2,1 proc., o kitąmet mažės iki 1,8 proc.

    Biudžetui tai bloga žinia

    Silpnesnis augimas reiškia mažesnes mokesčių įplaukas ir didesnį spaudimą valstybės finansams. Vyriausybė deklaruoja siekį 2026 metais sumažinti deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, palyginti su 5,1 proc. 2025 metais, tačiau pati pripažįsta, kad uždavinys tampa sunkiau įgyvendinamas.

    Ministras pirmininkas Sébastien Lecornu anksčiau yra užsiminęs, kad dėl šio tikslo „nėra labai optimistiškas“, ypač jei ekonomikos aktyvumas išliks vangus. Mažėjant augimo tempui, valdžiai paprastai tenka rinktis tarp išlaidų karpymo, papildomų pajamų paieškos ir didesnio skolinimosi.

    Insee: vidaus paklausa beveik sustojo

    Prancūzijos statistikos institucija Insee dar pesimistiškiau vertina 2026 metų perspektyvą ir prognozuoja tik 0,4 proc. augimą. Institucija įspėja, kad ekonomika praranda pagreitį, o pagrindiniai vidaus paklausos varikliai šiuo metu faktiškai užstrigę.

    Insee duomenimis, namų ūkių vartojimas išlieka silpnas, o investicijos traukiasi. Papildomu veiksniu įvardijamas lėtesnis viešųjų projektų tempas, siejamas su savivaldybių rinkimų ciklu, kai dalis sprendimų ir investicijų atidedama.

    Karščio bangos ir darbo rinka didina rizikas

    Ekonominį foną apsunkina ir klimato veiksniai. Insee atkreipia dėmesį, kad karščio bangos ypač kerta žemės ūkiui, o ekstremalūs orai vis dažniau tampa ne vien aplinkos, bet ir ekonomikos bei biudžeto planavimo klausimu.

    Vyriausybė yra vertinusi, kad nesiimant papildomų priemonių klimato kaita iki 2050 metų galėtų sumažinti Prancūzijos bendrąjį vidaus produktą 3,6 proc. Insee taip pat pabrėžia prastesnę nei kai kuriose kitose Europos šalyse darbo rinkos situaciją: didėjantį nedarbą ir lėtesnį atlyginimų augimą.

    Brangimas grįžta, perkamoji galia smunka

    Namų ūkiams papildomą nerimą kelia infliacijos dinamika. Insee prognozuoja, kad metų pabaigoje infliacija gali pakilti iki 2,9 proc., kai rugpjūtį siekė 2,4 proc., o tai didintų spaudimą kainoms ir kasdienėms išlaidoms.

    Tokioje aplinkoje prognozuojama, kad perkamoji galia per metus gali sumažėti 0,4 proc., ypač dėl mažėjančio apmokamo užimtumo ir brangstančių prekių bei paslaugų. Insee vertinimu, tai gali paliesti didelę dalį namų ūkių, o vartojimas 2026 metais augtų tik 0,3 proc.

    Silpnesnį vartojimą dažnai lydi ir didesnis atsargumas: prognozuojama, kad taupymo norma sumažės nuo 17,8 proc. 2025 metais iki 17,3 proc. šiemet, todėl dalis gyventojų dažniau remsis sukauptomis santaupomis. Tuo pat metu prognozuojama, kad įmonių investicijos mažės 0,3 proc., o namų ūkių investicijos trauksis 1,3 proc.

    Vis dėlto Insee tikisi nedidelio atsigavimo metų pabaigoje: 2026 metų trečiąjį ketvirtį augimas galėtų siekti 0,1 proc., o ketvirtąjį ketvirtį paspartėti iki 0,2 proc. Tarp neapibrėžtumų minimas karščio bangų poveikis aktyvumui ir geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose.

  • Italija dar savaitei mažina dyzelino akcizą: valdžia įspėja, kad tai gali būti paskutinė nuolaida

    Italija dar savaitei mažina dyzelino akcizą: valdžia įspėja, kad tai gali būti paskutinė nuolaida

    Italijos Ministrų Taryba patvirtino naują teisės aktą, kuriuo dar savaitei pratęsiama nuolaida dyzelino kainai degalinėse. Pagal sprendimą akcizo mažinimas galios iki rugsėjo 17 dienos ir, valdžios teigimu, tai turėtų būti paskutinė universali lengvata, taikoma visiems.

    Lengvata paremta akcizo tarifo sumažinimu maždaug 0,14 euro už litrą, o galutinei kainai degalinėse tai, įskaitant mažesnę pridėtinės vertės mokesčio įtaką, sudaro apie 0,17 euro už litrą. Italijos vyriausybė nurodo, kad vien šis pratęsimas biudžetui kainuos apie 80 mln. eurų.

    Italija šią priemonę taiko jau ne pirmą kartą, siekdama sušvelninti naftos produktų brangimo poveikį gyventojams ir verslui. Žiniasklaidos vertinimu, nuo pavasario pakartotiniai akcizų mažinimai ir papildoma pagalba kelių transporto sektoriui valstybei iš viso kainavo apie 2,6 mlrd. eurų.

    Kuo keisis po rugsėjo 17 dienos?

    Vyriausybė signalizuoja, kad jei po rugsėjo 17 dienos vėl tektų imtis intervencijų degalų rinkoje, jos būtų nebe visuotinės, o tikslinės. Tai reikštų paramą mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir tiems, kuriems kuras būtinas darbui, pavyzdžiui, daliai transporto ir logistikos grandinės.

    Toks posūkis atspindi platesnę Europos praktiką: po energetikos ir infliacijos šuolių laikotarpio valstybės vis dažniau atsitraukia nuo plataus masto kompensacijų, nes jos brangiai kainuoja biudžetui ir skatina didesnį vartojimą. Be to, universalios nuolaidos dažnai sulaukia kritikos dėl to, kad didesnę naudą gauna daugiau ir brangesniais automobiliais važinėjantys vairuotojai.

    Ginčas dėl finansavimo šaltinių

    Valdančiojoje koalicijoje Italijoje tęsiasi diskusijos, kaip finansuoti galimas naujas priemones, jei degalų kainos vėl stipriau šokteltų. Viena stovyklos dalis siūlo lėšas rinkti iš netikėtų naftos bendrovių pelnų apmokestinimo, tačiau šiai idėjai nepritaria visi koalicijos partneriai.

    Ekspertai pažymi, kad tokios diskusijos Europoje kartojasi nuo 2022 metų, kai dėl geopolitinių sukrėtimų ir pasiūlos ribojimų svyravo energijos ir naftos kainos. Italijos atveju papildomas jautrumas siejamas ir su tuo, kad dyzelinas tradiciškai sudaro didelę dalį šalies transporto parko, o kainų pokyčiai greitai persiduoda logistikos sąnaudoms ir vartotojų kainoms.

  • ECB kelia palūkanas dėl brangios energijos: ar tai sustabdys infliaciją, ar smogs augimui?

    ECB kelia palūkanas dėl brangios energijos: ar tai sustabdys infliaciją, ar smogs augimui?

    Energetikos šokas vėl kaitina kainas

    Euro zonoje atsinaujino dvigubas spaudimas: energija brangsta, o skolinimasis dėl centrinių bankų sprendimų darosi sunkesnis. Tai klasikinė situacija, kai pasiūlos šokas per energijos kainas persiduoda į kasdienes išlaidas ir verslo kaštus.

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį pagrindines tris palūkanų normas padidino 0,25 proc., o indėlių palūkanų normą pakėlė iki 2,5 proc. Tai antras kėlimas per tris mėnesius, o pagrindinis argumentas – rizika, kad energijos brangimas įsišaknys kainų ir atlyginimų dinamikoje.

    Naftos rinkoje „Brent“ kaina vėl kilo virš 100 JAV dolerių už barelį, o įtampą stiprina sutrikimai svarbiuose tiekimo maršrutuose. Dujų rinkoje spaudimas Europai dar aštresnis: Nyderlandų TTF etalonas, plačiai naudojamas kaip regiono orientyras, nuo metų pradžios buvo pašokęs apie 190 proc.

    Ką palūkanos gali padaryti, o ko ne

    ECB vadovė Christine Lagarde sprendimą apibūdino kaip akivaizdų, pabrėždama, kad geopolitiniai konfliktai ir energijos kainos toliau kuria infliacinį spaudimą. Tuo pat metu ji pripažino, kad tai bus ilgesnis laikotarpis, kai infliacija išliks aukščiau tikslo.

    „Artimųjų Rytų konfliktas ir toliau kelia infliacinį spaudimą, o infliacija ilgą laiką išliks gerokai virš tikslo“, – sakė Christine Lagarde.

    Palūkanų normos negali padidinti naftos gavybos ar greičiau pripildyti dujų saugyklų prieš žiemą. Tačiau jos gali sumažinti paklausą vidaus rinkoje ir pristabdyti kainų kilimo persidavimą į kitus sektorius, ypač paslaugas, kur kainas labiau veikia atlyginimai ir vartojimas.

    Iki šiol požymiai, kad energijos šokas būtų pilnai virtęs plačiu vidaus kainų įsibėgėjimu, buvo mišrūs. Bendroji infliacija rugpjūtį euro zonoje paspartėjo iki 3,3 proc., o energijos kainos per metus augo 14,3 proc., kai mėnesiu anksčiau metinis augimas siekė 10,3 proc.

    Didžiausias taikinys – lūkesčiai

    ECB dėmesys vis labiau krypsta į tai, ką ekonomistai vadina infliacijos lūkesčiais: jei gyventojai ir verslai ima tikėti, kad kainos nuolat kils, atlyginimų derybos ir kainodara tampa savaime infliaciją palaikančiu mechanizmu. Tokiu atveju vien energijos brangimas tampa nebe vienkartiniu epizodu, o ilgiau trunkančiu režimu.

    Rugpjūtį bazinė infliacija, neįskaičiuojanti energijos, maisto, alkoholio ir tabako, sumažėjo iki 2,4 proc. nuo 2,5 proc. Paslaugų infliacija, kurią ECB dažnai traktuoja kaip vidaus spaudimo barometrą, taip pat lėtėjo iki 3,0 proc. nuo 3,3 proc.

    „Šiame etape atlyginimai nerodo reikšmingos reakcijos į energijos šoką“, – sakė Christine Lagarde.

    Vis dėlto ECB prognozėse vėlesnių metų infliacijos trajektorija buvo peržiūrėta į viršų, o bankas atvirai kalba apie rizikas: papildomus tiekimo sutrikimus, šaltą žiemą ar mažesnes dujų atsargas. Tokie veiksniai gali vėl kelti energijos kainas ir per transporto, logistikos bei gamybos grandines spausti bendrą kainų lygį.

    Ar norma gali pasiekti 3 proc.?

    Finansų rinkos po sprendimo dar aktyviau svarsto scenarijų, kad indėlių palūkanų norma galėtų kilti iki 3,0 proc. Per spaudos konferenciją Christine Lagarde tiesiogiai neįsipareigojo nei dėl tolimesnio kėlimo, nei dėl pauzės, pabrėždama, kad sprendimai priklausys nuo naujausių duomenų.

    Ekonomistai išsiskiria vertindami, kiek dar griežtinimo reikės ir kokia bus kaina ekonomikos augimui. Viena vertus, griežtesnė pinigų politika slopina vartojimą ir investicijas, kita vertus, per didelė infliacija ilgainiui taip pat ardo perkamąją galią ir didina neapibrėžtumą.

    Didžiausia rizika – kad brangi energija ir aukštesnės palūkanos vienu metu suspaus ir namų ūkius, ir įmones. Didesnės paskolų įmokos gali atvėsinti būsto rinką, o brangesnis finansavimas verčia verslą atidėti plėtrą, ypač mažesnes įmones, kurioms kredito kaina yra kritinis veiksnys.

    Tuo pat metu ECB atnaujintose projekcijose augimo perspektyvos šiems ir kitiems metams įvertintos kiek palankiau, o kai kurias ekonomikos veiklas palaiko technologijų sektoriaus dinamika ir fiskalinės priemonės, ypač Vokietijoje. Vis dėlto galutinis rezultatas priklausys nuo to, kaip greitai Europoje atslūgs energetinis spaudimas ir ar šis šokas nepersikels į plačiai išplitusią kainų ir atlyginimų spiralę.

  • Europos obligacijų pajamingumai šauna į rekordus: brangsta skolos, auga įtampa rinkose

    Europos obligacijų pajamingumai šauna į rekordus: brangsta skolos, auga įtampa rinkose

    Skolos kaina Europoje kyla

    Europos vyriausybių obligacijų pajamingumai rugsėjo 11 dieną vėl kilo ir priartėjo prie lygių, matytų per pasaulinės finansų krizės laikotarpį. Rinkas spaudžia užsitęsęs obligacijų išpardavimas, kurį kursto infliacijos ir palūkanų normų perspektyvos.

    Investuotojai obligacijų pajamingumą vertina kaip skolinimosi kainos „termometrą“: kai pajamingumai kyla, nauja skola vyriausybėms ir verslui paprastai brangsta. Tai gali reikšti didesnes biudžetų išlaidas palūkanoms ir griežtesnes finansavimo sąlygas ekonomikai.

    Nafta vėl kelia infliacijos baimes

    Pastarosiomis dienomis rinkas papildomai sukrėtė įtampos Artimuosiuose Rytuose eskalacija, kelianti riziką energijos kainoms. Brangesnė energija dažnai greitai persiduoda į bendrą kainų lygį, todėl atgaivina infliacijos baimes ir keičia lūkesčius dėl centrinių bankų veiksmų.

    Tarptautinės etaloninės „Brent“ rūšies naftos kaina buvo pakilusi virš 100 JAV dolerių už barelį, o tai sudarytų apie 91 eurą. Penktadienio rytą kontraktai buvo prekiaujami kiek žemiau 106 JAV dolerių, tai yra apie 96 eurus už barelį, todėl investuotojai vėl pervertino infliacijos trajektoriją.

    ECB sprendimas pakeitė lūkesčius

    Obligacijų rinkoms smūgį sudavė ir Europos Centrinio Banko sprendimas dar kartą kelti palūkanas, o tonas pasirodė griežtesnis, nei dalis rinkos tikėjosi. ECB indėlių palūkanų normą pakėlė nuo 2,25 iki 2,5 proc. ir perspėjo, kad infliacija gali išlikti aukšta ilgiau.

    Po šio signalo investuotojai ėmė labiau tikėtis papildomų palūkanų didinimų, o tai automatiškai mažina seniau išleistų obligacijų patrauklumą. Dėl to jų kainos krinta, o pajamingumai kyla.

    Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas siekė apie 3,5 proc. Prancūzijos 10 metų pajamingumas buvo maždaug 4,44 proc., Italijos apie 4,37 proc., o Ispanijos apie 3,96 proc.

    Jungtinėje Karalystėje 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas slinko link 5,35 proc., nors prieš tai buvo pasiekęs aukščiausią lygį nuo 2007 metų. Ilgesnės trukmės, 20 ir 30 metų, obligacijų pajamingumai taip pat kilo iki lygių, nematytų nuo praėjusio amžiaus pabaigos.

    JAV ir Azija didina spaudimą

    Europos rinkos judėjimas vyko kartu su pasauliniu pajamingumų kilimu. JAV 30 metų iždo obligacijų pajamingumas pakilo virš 5,38 proc. ir priartėjo prie 2007 metais matytų lygių, o 10 metų pajamingumas artėjo prie 5 proc. ribos.

    Azijoje Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 2,98 proc., netoli 3 proc. ribos, kuri buvo pasiekta pirmą kartą nuo 1996 metų. Tokie judėjimai rodo, kad investuotojai visame pasaulyje reikalauja didesnės grąžos už ilgalaikę riziką.

    DI bumas konkuruoja dėl kapitalo

    Papildomas veiksnys – milžiniškas lėšų poreikis DI infrastruktūrai, ypač duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams. Kai didelės technologijų bendrovės aktyviai skolinasi, jos konkuruoja dėl investuotojų kapitalo ir gali netiesiogiai didinti reikalaujamus pajamingumus kitiems skolininkams.

    Rinkos duomenimis, 2026 metais stambūs technologijų „hiperskalės“ žaidėjai, įskaitant „Alphabet“ ir „Amazon“, išplatino daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių skolos, tai yra apie 172 mlrd. eurų. Platesni vertinimai, apimantys ir su DI susijusią infrastruktūrą, šią emisiją iki rugpjūčio pradžios buvo priartinę prie maždaug 431 mlrd. eurų.

    ECB tyrėjai yra atkreipę dėmesį, kad auganti technologijų milžinių obligacijų pasiūla euro zonoje gali keisti investuotojų portfelius. Nors tiesioginio poveikio vyriausybių skolos rinkoms tuo metu nebuvo akivaizdžiai matyti, ilgainiui kapitalo perskirstymas gali didinti skolinimosi kainą ir kituose sektoriuose.

    Jei energijos kainos išliks padidėjusios, o infliacijos lūkesčiai vėl kils, centriniams bankams gali tekti ilgiau išlaikyti griežtą politiką. Tokiu atveju obligacijų pajamingumų aukštos reikšmės gali tapti nauja norma, o rinkoms teks prisitaikyti prie brangesnės skolos laikotarpio.

  • ECB vėl kelia palūkanas iki 2,5 proc.: energijos šokas kelia infliaciją visoje euro zonoje

    ECB vėl kelia palūkanas iki 2,5 proc.: energijos šokas kelia infliaciją visoje euro zonoje

    Europos Centrinis Bankas rugsėjo 10 dieną dar kartą sugriežtino pinigų politiką ir padidino pagrindines palūkanų normas. Indėlių palūkanų norma pakelta nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc., o tai tapo antru kėlimu per tris mėnesius.

    Kartu padidintos ir kitos dvi svarbiausios normos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanos pakilo iki 2,65 proc., o ribinio skolinimosi galimybės norma iki 2,9 proc. Indėlių norma laikoma pagrindiniu ECB orientyru, pagal kurį rinkos vertina pinigų politikos kryptį.

    ECB sprendimą sieja su išaugusiu infliacijos spaudimu, kurį daugiausia kursto energijos kainos. Bankas teigia, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose didina neapibrėžtumą ir palaiko kainų augimą, todėl infliacija gali ilgiau išlikti aukščiau tikslo.

    Energija vėl išjudino kainas

    Naujausi duomenys rodo, kad rugpjūtį metinė infliacija euro zonoje pasiekė 3,3 proc., kai liepą buvo 2,9 proc. Tai aukščiausias rodiklis nuo 2023 metų rugsėjo, o pagrindinis šuolio variklis buvo energija.

    Energijos kainų augimas per metus padidėjo iki 14,3 proc., kai mėnesiu anksčiau siekė 10,3 proc. Įtampą rinkose sustiprino rizikos dėl tiekimo ir logistikos, ypač po suaktyvėjusių susirėmimų aplink Hormūzo sąsiaurį, svarbų pasaulinei naftos prekybai.

    Tuo pat metu bazinė infliacija, kuri eliminuoja energijos ir maisto kainų svyravimus, rugpjūtį sumažėjo iki 2,4 proc. Paslaugų infliacija, kuri dažnai siejama su atlyginimų dinamika, smuko iki 3 proc., todėl ECB argumentuoja, kad kol kas tai labiau pasiūlos, o ne vidaus paklausos problema.

    Skirtingos šalys, viena norma

    ECB sprendimus komplikuoja nevienoda infliacijos situacija valstybėse narėse. Rugpjūtį metinė infliacija Ispanijoje siekė 4,5 proc., Vokietijoje 2,9 proc., Prancūzijoje 2,7 proc., nors visas šalis veikia panašus energijos kainų šokas.

    Ekonomikos augimas euro zonoje išlieka atsparesnis, nei tikėtasi, tačiau ECB vertinimu tai dar nereiškia perkaitimo. Bankas taip pat pabrėžia, kad 2,5 proc. indėlių norma vis dar gali būti laikoma artima neutraliai, todėl tolesni kėlimai reikštų aiškesnį siekį aktyviai slopinti ekonomiką.

    Ką signalizuoja Lagarde ir ko laukti toliau

    ECB vadovė Christine Lagarde dar vasarą leido suprasti, kad sprendimai bus griežtai paremti duomenimis, o energetikos scenarijai taps vienu svarbiausių veiksnių. Rinkos dabar stebi, ar aukštos energijos kainos nepradės persiduoti į platesnį kainų krepšelį, ypač per transporto ir gamybos kaštus.

    ECB taip pat paskelbė atnaujintas prognozes: banko vertinimu, bendroji infliacija šiais metais vidutiniškai sudarys 3 proc. Tuo pat metu pakoreguotos vėlesnių metų prognozės, rodant, kad infliacijos grįžimas prie tikslo gali būti lėtesnis, nei manyta anksčiau.

    Dėmesys krypsta ir į kitų centrinių bankų sprendimus. Rugsėjo viduryje dėl palūkanų spręs JAV Federalinis rezervų bankas ir Japonijos bankas, o Anglijos bankas, turintis 3,75 proc. bazinę normą, rinkos vertinimu, gali rinktis pauzę.

  • Skandalas TVF: ekonomistas Ricardo Reis išbrauktas po kritikos Donaldo Trumpo tarifams

    Skandalas TVF: ekonomistas Ricardo Reis išbrauktas po kritikos Donaldo Trumpo tarifams

    Portugalų ekonomistas Ricardo Reis, Londono ekonomikos mokyklos profesorius, buvo siejamas su vyriausiojo ekonomisto pareigomis Tarptautiniame valiutos fonde, tačiau, žiniasklaidos teigimu, jo kandidatūra buvo atidėta. Pranešama, kad sprendimas siejamas su viešai išsakytu vertinimu apie Donaldo Trumpo taikytus tarifus.

    „Financial Times“, remdamasis trimis anoniminiais šaltiniais, skelbė, kad TVF atsitraukė sužinojęs apie R. Reis požiūrį į JAV prekybos politiką. Pats ekonomistas komentarų šiai istorijai nepateikė, o TVF atrankos detalių nekomentavo, nurodydamas konfidencialumą.

    R. Reis yra įspėjęs, kad tarifai gali kelti kainas JAV ir tapti naujo infliacijos šuolio katalizatoriumi. Ekonomistų vertinimu, tarifai dažnai veikia kaip papildomas mokestis importui, kurio dalį kaštų verslai perduoda vartotojams per galutines prekių ir paslaugų kainas.

    Ši istorija išryškina platesnę įtampą tarp ekonominių vertinimų ir politinių sprendimų, ypač kai kalbama apie prekybos ribojimus. Pastaraisiais metais tarifai ir kitos prekybos kliūtys vis dažniau pristatomos kaip nacionalinio saugumo ar strateginių tiekimo grandinių stiprinimo priemonė, tačiau tuo pat metu didina riziką kainų stabilumui ir ekonomikos augimui.

    Galiausiai TVF vyriausiąja ekonomiste buvo paskirta Silvana Tenreyro, buvusi Anglijos banko politikos formuotoja ir taip pat Londono ekonomikos mokyklos profesorė. Pasak cituotų šaltinių, ji taip pat mano, kad tarifai slopina augimą, tačiau vertinama kaip mažiau kritiška Trumpo administracijos atžvilgiu.

    TVF pabrėžė, kad atranka buvo „griežta ir konkurencinga“, tačiau detalių apie kandidatų vertinimą nepateikė. Stebėtojai atkreipia dėmesį, kad tokie personalo sprendimai tarptautinėse institucijose visuomet vertinami jautriai, nes gali turėti įtakos organizacijos reputacijai ir pasitikėjimui jos analitine nepriklausomybe.

    Tarifų tema išlieka viena svarbiausių globalios ekonomikos darbotvarkėje, nes ji veikia infliacijos trajektoriją, įmonių investicijas ir tarptautinę prekybą. TVF tradiciškai akcentuoja, kad nuspėjama prekybos politika ir mažesnės kliūtys prekybai padeda palaikyti ilgalaikį produktyvumą, tačiau realybėje vis dažniau susiduriama su protekcionizmo banga ir geopolitiniais motyvais.

  • JAV obligacijų pajamingumas šoko į viršų: 5,2 mlrd. eurų supirkimas nuvylė rinkas

    JAV obligacijų pajamingumas šoko į viršų: 5,2 mlrd. eurų supirkimas nuvylė rinkas

    Rinkas nuvylė supirkimo mastas

    JAV iždo obligacijų pajamingumai rugsėjo 9 dieną pastebimai ūgtelėjo po to, kai Iždo departamentas paskelbė apie iki 5,2 mlrd. eurų vertės ilgalaikių obligacijų supirkimą. Investuotojai laukė didesnės intervencijos, todėl dalis rinkos reagavo obligacijų išpardavimu.

    Etaloninės 10 metų JAV obligacijos pajamingumas trumpam buvo pakilęs virš 4,85 proc., tai aukščiausias lygis per beveik trejus metus. 30 metų obligacijos pajamingumas siekė apie 5,29 proc., priartėdamas prie pastaraisiais mėnesiais matytų aukštumų.

    Kodėl pajamingumai svarbūs

    Obligacijų pajamingumas juda priešinga kryptimi nei jų kaina, tad kai investuotojai parduoda obligacijas, pajamingumai kyla. JAV iždo vertybiniai popieriai yra bazinis orientyras daugeliui palūkanų normų, todėl ilgalaikių pajamingumų šuolis dažnai pabrangina skolinimąsi visoje ekonomikoje.

    Didėjant pajamingumams, bankai ir kitos finansų institucijos brangiau finansuoja paskolas, todėl kyla būsto paskolų, verslo kreditų ir dalies vartojimo paskolų palūkanos. Aukštesnės palūkanos taip pat spaudžia akcijų vertinimus, nes didėja alternatyvi investicijų grąža ir įmonių finansavimo kaina.

    Kas paskelbta ir ko tikėjosi rinka

    Iždo departamentas nurodė ketinantis supirkti obligacijas, kurių išpirkimo terminas yra nuo 10 iki 20 metų. Tai yra dalis anksčiau pristatytos programos, kuria siekiama pagerinti likvidumą viename didžiausių pasaulio finansų segmentų.

    Rinkos dalyviai buvo įkainoję galimybę, kad supirkimas gali siekti apie 8,6 mlrd. eurų ar daugiau, todėl 5,2 mlrd. eurų suma daliai investuotojų pasirodė per maža. Dėl to išaugo abejonės, ar tokio dydžio supirkimai gali apčiuopiamai pakeisti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą.

    „Rinka laukė aiškaus signalo, kokio masto paramą obligacijoms pasirengusi suteikti institucija, tačiau skaičius neįtikino tų, kurie tikėjosi didesnės apimties“, – sakė rinkos apžvalgininkas Patrickas O’Hare.

    Papildomi veiksniai: nafta ir infliacijos rizika

    Pajamingumus aukštyn stūmė ir brangusi nafta, nes energijos kainos tiesiogiai veikia infliacijos lūkesčius. Kai investuotojai tikisi aukštesnės infliacijos, jie reikalauja didesnės grąžos už ilgalaikes obligacijas, kad kompensuotų perkamosios galios mažėjimo riziką.

    Rinkos dėmesys taip pat krypsta į artimiausius infliacijos rodiklius, kurie gali pakeisti lūkesčius dėl JAV centrinio banko palūkanų. Jei infliacijos duomenys pasirodytų atkaklūs, rinkoje gali stiprėti scenarijus, kad palūkanos bus laikomos aukštos ilgiau, o tai paprastai palaiko aukštesnius ilgalaikių obligacijų pajamingumus.

    Kritikai pabrėžia, kad supirkimo programa negali pakeisti fundamentalių veiksnių, tokių kaip didelis biudžeto deficitas ir didėjantys skolinimosi poreikiai. Tokiu atveju pajamingumų kryptį labiau lemia pasiūlos apimtis aukcionuose ir investuotojų apetitas rizikai, o ne vienkartiniai supirkimai.