Tag: Infliacija

  • Dyzelinas brangs ilgiau, nei tikėtasi: IEA įspėja apie įtampą rinkoje ir smūgį infliacijai

    Dyzelino kainos pasaulyje gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi, o tai didins prekių ir paslaugų savikainą bei palaikys infliaciją. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) vertina, kad tiekimo grandinės tebėra jautrios konfliktams ir sutrikimams, ypač kai kalbama apie vidutinius distiliatus, kuriems priskiriamas dyzelinas ir reaktyviniai degalai.

    IEA atkreipia dėmesį, kad dyzelinas plačiai naudojamas transporte, pramonėje ir žemės ūkyje, todėl kainų šuoliai greitai persiduoda į ekonomiką. Kai brangsta dyzelinas, dažniausiai kyla ir logistika, statybos bei maisto gamyba, o galutinę kainą anksčiau ar vėliau pajunta vartotojai.

    Kas laiko dyzelino kainas?

    Agentūros vertinimu, pasaulinės dyzelino rinkos įtampa susijusi su tiekimo sumažėjimu iš kai kurių regionų ir ribotomis perdirbimo galimybėmis. Minima, kad dėl užsitęsusių sutrikimų mažėjo atsargos tuo metu, kai jos įprastai turėtų augti, todėl rinka tapo dar jautresnė naujoms rizikoms.

    IEA taip pat prognozuoja, kad pasaulinių perdirbimo pajėgumų atsigavimas metų pabaigoje turėtų pradėti pildyti atsargas, tačiau to gali nepakakti greitai užkamšyti jau susidariusį deficitą. Dėl to dyzelino kainų spaudimas, tikėtina, išliks ir per ateinančius mėnesius.

    Infliacija ir ekonomika: poveikis gali užsitęsti

    IEA pabrėžia, kad aukštos dyzelino kainos turi platesnių pasekmių: didina prekių kaštus, mažina realią perkamąją galią ir slopina ekonominį aktyvumą. Dėl to energijos išteklių kainos tampa ne tik verslo, bet ir ekonominės politikos klausimu.

    „Kai sistemoje toliau senka likę apsauginiai rezervai, neišsprendus konfliktų Artimuosiuose Rytuose naftos rinkos artimiausiais mėnesiais gali patirti didesnius svyravimus, kol 2027 metais susiformuos galutinis perteklius“, – sakė IEA.

    Agentūros skaičiavimais, po nuosmukių laikotarpio pasaulinė naftos pasiūla vėliau turėtų keisti kryptį ir augti, o tai galiausiai galėtų sumažinti įtampą rinkoje. Vis dėlto IEA mato scenarijų, kad dyzelino pasiūlos ir paklausos balansas įtemptas išliks iki 2027 metų pirmos pusės, o ryškesnis palengvėjimas galimas antroje metų pusėje.

    IEA taip pat prognozuoja, kad 2026 metais pasaulinė naftos paklausa turėtų mažėti 2,6 mln. barelių per dieną, o maždaug ketvirtadalis šio kritimo būtų siejamas su dyzelinu. Tuo pat metu agentūra vertina, kad rinkos dalyviai itin atidžiai stebi sprendimus dėl strateginių atsargų panaudojimo ir jų išleidimo tempo, nes tai gali trumpuoju laikotarpiu paveikti kainas.

  • TVF pakėlė 2026 metų prognozę: DI investicijos kelia augimą, bet energijos kainos gelia

    TVF pakėlė 2026 metų prognozę: DI investicijos kelia augimą, bet energijos kainos gelia

    Pasaulio ekonomika atsparesnė, nei manyta

    Tarptautinis valiutos fondas antradienį paskelbė atnaujintas 2026 metų pasaulio ekonomikos prognozes ir padidino numatomą augimą iki 3,1 proc. TVF teigimu, į priekį stumia pažangių ekonomikų atsparumas ir spartesnės investicijos į DI.

    Vis dėlto fondas pabrėžia, kad augimas 2026 metais turėtų sulėtėti, palyginti su 2025 metais, kai, prognozuojama, pasaulio ūkis paaugs 3,5 proc. Didžiausia rizika įvardijamos brangstančios energijos žaliavos ir geopolitiniai sukrėtimai.

    Eurozonai – lėtesnis tempas ir infliacijos rizikos

    TVF vertinimu, eurozonos ekonomika 2026 metais turėtų augti 1,1 proc., o aukštos energijos sąnaudos ir silpnas vartotojų pasitikėjimas toliau slopins paklausą. Nors kai kuriose šalyse fiksuojami atsigavimo ženklai, bendras vaizdas išlieka trapus.

    Fondas atkreipia dėmesį, kad infliacijos rizikos euro zonoje gali išlikti ir 2027 metais, o kainų augimas vis dar būtų virš Europos Centrinio Banko 2 proc. tikslo. Tai reikštų, kad palūkanų normos gali ilgiau išlikti ribojančios vartojimą ir investicijas.

    TVF prognozuoja, kad euro zonos bendrojo vidaus produkto augimas 2027 metais galėtų siekti apie 1,2 proc. Tačiau galutinis rezultatas labai priklausys nuo energijos kainų, tiekimo grandinių stabilumo ir vartotojų nuotaikų.

    Karai ir energijos šokas keičia prognozes

    Ataskaitoje teigiama, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą didina naftos bei gamtinių dujų kainas. Dėl to labiausiai pažeidžiamos tampa energiją importuojančios ekonomikos, ypač tos, kurios neturi tiesioginės naudos iš DI investicijų bangos.

    TVF įspėja, kad kai kuriose Europos dalyse dujų atsargos išlieka mažesnės nei įprasta šiam sezonui, todėl rinka jautriau reaguoja į nepalankius orus prieš šildymo sezoną. Tokia situacija gali vėl pakurstyti infliaciją ir sumažinti namų ūkių perkamąją galią.

    Skirtingi regionų tempai ir Kinijos lėtėjimas

    Pažangios ekonomikos, TVF vertinimu, 2026 metais vidutiniškai augs 2,1 proc., tačiau didesnį pagreitį gali demonstruoti DI tiekimo grandinėse dalyvaujančios šalys. Tuo pat metu daliai besivystančių valstybių išlieka rizika atsilikti dėl brangesnės energijos ir riboto kapitalo.

    Kinijai prognozuojamas augimo lėtėjimas iki 4,5 proc., o pagrindine priežastimi įvardijama silpnesnė vidaus paklausa. TVF vertinimu, pasaulinė infliacija 2026 metais gali paspartėti iki 4,7 proc., prie to prisidedant ir energijos šokams, ir investicijų bumui.

    TVF ragina veikti: tikslinė parama ir kainų stabilumas

    TVF vyriausioji ekonomistė Silvana Tenreyro perspėjo, kad reikia skubių veiksmų, nes neigiamų scenarijų rizika išlieka didelė. Fondo nuomone, valdžios institucijos turėtų rinktis laikiną ir tikslinę paramą gyventojams, kad būtų mažinama aukštų energijos kainų našta.

    „Ekonomika buvo atspari, tačiau šis atsparumas artėja prie ribų“, – sakė Silvana Tenreyro.

    TVF pabrėžia, kad pinigų politika turi išlikti orientuota į kainų stabilumą, o fiskalinės priemonės neturėtų tapti nuolatinėmis. Pasak fondo, užduotis artimiausiais metais yra pereiti nuo krizių valdymo prie atkūrimo, didinant ekonomikos atsparumą ir atlaisvinant viešųjų finansų erdvę.

  • Vokietija mažina elektros mokestį iki ES minimumo: ko tikėtis sąskaitose ir verslui?

    Sprendimas apima visus vartotojus

    Vokietijos vyriausybė paskelbė mažinanti elektros energijos mokesčio tarifą visiems klientams iki mažiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės. Tikimasi, kad sprendimas prisidės prie mažesnio kainų spaudimo ir pagerins ekonomikos konkurencingumą.

    Apie planą po valdančiosios CDU vadovybės susitikimo pranešė kancleris Friedrichas Merzas. Jo teigimu, tai turėtų būti ne vienkartinė lengvata, o ilgalaikė priemonė, kuri aiškiau įtvirtintų valdžios pažadus mažinti energijos kaštus.

    Kiek mažės mokestis

    Vokietijoje elektros energijos mokestis buvo įvestas 1999 metais kaip platesnės aplinkosauginės politikos dalis. Iki šiol jis buvo pridedamas prie galutinės sąskaitos ir darė tiesioginę įtaką tiek namų ūkių, tiek įmonių išlaidoms.

    Dabar skelbiama, kad galiojantis tarifas bus sumažintas iki mažiausio ES leidžiamo lygio. Vyriausybės komunikacijoje pabrėžiama, kad taip Vokietija priartės prie režimo, kurį jau taiko dalis energijai imlių pramonės sektorių, turinčių specialias sąlygas.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar

    Anksčiau panašus sprendimas buvo planuotas įgyvendinti 2025 metais, tačiau tam sutrukdė federalinio biudžeto deficitas. Pastaruoju metu, pasak kanclerio, ekonominės augimo prognozės pagerėjo, todėl atsirado daugiau erdvės finansuoti mažesnes įplaukas iš šio mokesčio.

    Kancleris taip pat akcentavo politinį aspektą, kad po pernai priimtų sprendimų buvo susiformavęs visuomenės ir verslo nepasitikėjimas dėl ankstesnių deklaracijų. Vyriausybė tikisi, kad mokesčio mažinimas padės atkurti patikimumą ir sumažins įtampą dėl energijos kainų.

    „Mūsų tikslas yra ne tik suteikti lengvatų, bet ir užpildyti patikimumo spragą, kuri atsirado po praėjusių metų sprendimo“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    Praktinis poveikis vartotojams priklausys nuo tiekėjų kainodaros, suvartojimo ir kitų sąskaitos dedamųjų, tačiau mažesnis mokestis turėtų mažinti bendrą galutinę kainą. Verslui tai gali reikšti mažesnius veiklos kaštus, o kai kuriems sektoriams ir didesnes galimybes konkuruoti tarptautinėse rinkose.

  • Nuomos kainos Europoje šauna į viršų: Rumunija ir Kroatija išsiskiria rekordais – kodėl?

    Nuomos kainos Europoje šauna į viršų: Rumunija ir Kroatija išsiskiria rekordais – kodėl?

    Nuomos kainos daugelyje Europos šalių toliau kyla, o kai kur šis augimas aplenkia bendrą infliaciją. Eurostato duomenys rodo, kad labiausiai išsiskiria Rumunija ir Kroatija, kur metinis nuomos brangimas per metus tapo vienu didžiausių visame regione.

    Eurostatas skaičiuoja faktines būsto nuomos įmokas, todėl rodikliai atspindi ne tik skelbimuose matomas kainas, bet ir realiai mokamas sumas. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad šiuos skaičius gali veikti ir struktūriniai pokyčiai rinkoje, pavyzdžiui, daugiau į nuomą pateikiamų naujos statybos ar pilnai atnaujintų būstų.

    Kur nuoma brango labiausiai

    Eurostato duomenimis, 2025 metų antro ketvirčio ir 2026 metų antro ketvirčio laikotarpiu nuomos įmokos Europos Sąjungoje vidutiniškai paaugo 3 proc. Skirtumai tarp šalių dideli: Suomijoje fiksuotas nulinis pokytis, o Rumunijoje nuoma šoktelėjo 43,5 proc., Kroatijoje – 40,1 proc.

    Palyginimui, bendra infliacija tuo pačiu laikotarpiu Rumunijoje siekė 9,5 proc., Kroatijoje – 4,8 proc. Tai reiškia, kad įvertinus kainų lygio kilimą, realus nuomos brangimas abiejose šalyse išliko itin didelis ir, pagal pateikiamus skaičius, viršijo 30 proc.

    Socialinis būstas ir kainų indeksai

    Rumunijos atveju institucijos nuomos brangimą aiškino administruojamų nuomos kainų didinimu, tai yra valstybės ar savivaldybių valdomo būsto nuomos tarifais. Tačiau dalis tyrėjų abejoja, ar vien šis veiksnys galėjo taip smarkiai išauginti bendrą rodiklį.

    Glazgo universiteto tyrėja Adriana M. Soaita atkreipė dėmesį, kad viešasis nuomos fondas Rumunijoje sudaro pernelyg mažą būsto rinkos dalį, kad vien jo tarifų pokyčiai lemtingai paveiktų vidurkį.

    „Viešasis nuomos būstas yra per menkas viso būsto fondo segmentas, o jo nuomos kainos taip stipriai atsilieka nuo privataus sektoriaus, kad net keliskart jas pakėlus bendras vidurkis vargu ar smarkiai pasikeistų“, – sakė Adriana M. Soaita.

    Jos vertinimu, didesnį šuolį galėjo lemti rinkos sudėties pokyčiai, kai į statistiką patenka daugiau naujai pastatytų ar pilnai renovuotų būstų, taip pat šešėlinės nuomos dalies mažėjimas ir metodikos niuansai.

    Kroatija: investicinis būstas ir tušti butai

    Kroatijoje reikšmingas šuolis siejamas su Zagrebo sprendimu didinti socialinės nuomos tarifus. Kartu ekspertai kalba apie gilesnę problemą: dalis būstų įsigyjama ne gyvenimui, o kaip investicija, ypač turizmo centruose ir didmiesčiuose.

    Zagrebo universiteto profesorius Gojko Bezovan pabrėžė, kad Kroatijoje būstas ilgą laiką buvo laikomas viena pagrindinių taupymo formų, o naujos statybos projektuose dalis butų nupirkta investiciniais tikslais ir kartais ilgai stovi tušti.

    „Dėl pokyčių reguliavime ir didesnio sutarčių registravimo daugiau aukštesnės kokybės būstų didmiesčiuose pateko į nuomos rinką, tačiau jų kainos gerokai viršija ankstesnius vidurkius“, – sakė Gojko Bezovan.

    Jo teigimu, tuščių būstų apmokestinimo priemonės ir aktyvesnis sutarčių fiksavimas mokesčių administratoriaus duomenyse gali keisti matomą rinkos vaizdą, nes į statistiką patenka daugiau iki tol neapskaitytų sandorių.

    Platesniame kontekste ekspertai akcentuoja bendrą Europai būdingą problemą: nuomojamo būsto pasiūla miestuose dažnai nespėja su paklausa. Prie to prisideda demografiniai pokyčiai, migracija į didmiesčius, lėtesnė naujų būstų statyba ir tai, kad po palūkanų šuolio dalis pirkėjų atidėjo būsto įsigijimą ir liko nuomos rinkoje.

    Tarp didžiųjų Europos Sąjungos ekonomikų nuomos augimas buvo gerokai santūresnis: Italijoje jis siekė 3,5 proc., Ispanijoje – 2,5 proc., Vokietijoje – 2,1 proc., Prancūzijoje – 1,6 proc. Tai rodo, kad ryškiausi svyravimai labiau susiję su konkrečių rinkų struktūra, pasiūlos trūkumais ir vietos sprendimais, o ne vien su bendra euro zonos infliacijos dinamika.

  • Euro zonos obligacijos siunčia įspėjimą: prancūzų skola, brangi energija ir ECB dilema

    Euro zonos obligacijos siunčia įspėjimą: prancūzų skola, brangi energija ir ECB dilema

    Rinka kol kas neperka recesijos

    Euro zonos obligacijų rinkoje didžiąją metų dalį dominavo infliacija: kainos kilo, o Europos Centrinis Bankas (ECB) didino palūkanų normas. Investuotojai už skolinimą vyriausybėms ėmė reikalauti vis didesnės grąžos, todėl daugelio šalių skolinimosi kaina augo.

    Vis dėlto rudenį diskusijose vis dažniau pasigirsta ir recesijos terminas, nes ekonomikos augimas lėtėja. Eurostat verslo ciklo rodikliai signalizuoja ryškesnį sulėtėjimą, tačiau obligacijų kainos kol kas nerodo klasikinio bėgimo į saugumą scenarijaus.

    Vienas aiškiausių ženklų būtų krintanti Vokietijos obligacijų grąža, nes būtent Vokietija euro zonoje laikoma saugiausiu skolininku. Tačiau Vokietijos 10 metų obligacijų grąža išliko aukšta ir, lyginant su metų pradžia, buvo pakilusi, vadinasi, rinka vis dar labiau bijo infliacijos nei staigaus nuosmukio.

    Kas paprastai išduoda artėjančią recesiją

    Jei investuotojai pradeda tikėti ekonomikos susitraukimu, jie dažniausiai daro du dalykus: perkelia pinigus į saugiausias obligacijas ir pradeda lažintis, kad centrinis bankas netrukus mažins palūkanas. Tokiu atveju trumpalaikių ir ilgalaikių palūkanų lūkesčiai ima keistis, o Vokietijos skolinimosi kaina paprastai smunka.

    Šiame cikle situacija kitokia: trumpesnio laikotarpio obligacijų grąža išlieka aukšta, todėl investuotojai labiau tikisi, kad ECB dar laikysis griežtos linijos. Kitaip tariant, rinkoje kol kas dominuoja scenarijus, kuriame palūkanos išlieka aukštos dėl užsitęsusio kainų spaudimo.

    Infliaciją vėl stumia energijos ištekliai, o geopolitinė įtampa didina naftos ir dujų kainų rizikos premiją. Kai energija brangsta, kainų augimas tampa atsparesnis, o tai apsunkina ECB sprendimus ir neleidžia rinkai lengvai „įkainoti“ greitų palūkanų mažinimų.

    Didžiausias nervingumas – Prancūzijoje

    Ryškiausias spaudimas euro zonos rinkose šiuo metu matomas Prancūzijoje. Investuotojai už Prancūzijos skolą prašo gerokai didesnės grąžos nei už Vokietijos, o skirtumas tarp šių šalių obligacijų grąžų, vadinamasis skirtumas, per trumpą laiką pastebimai išaugo.

    Toks skirtumo didėjimas paprastai reiškia silpnesnį pasitikėjimą šalies fiskaline kryptimi ir politine galimybe įgyvendinti taupymo ar pajamų didinimo priemones. Kai rinkos pradeda abejoti deficito mažinimo planų realumu, skolinimosi kaina kyla greitai, o tai dar labiau apsunkina biudžeto padėtį.

    Prancūzijos problema svarbi visai euro zonai ir dėl šalies dydžio: tai viena didžiausių bendros valiutos ekonomikos narių. Dėl to net ir santykinai nedideli pasitikėjimo pokyčiai gali sukelti platesnį efektą visame regione.

    Stagfliacijos rizika ir ECB dilema

    Dabartinis paveikslas vis labiau primena stagfliaciją, kai ekonomika praranda pagreitį, o infliacija išlieka per aukšta. Tokioje aplinkoje ECB pasirinkimai tampa ypač skausmingi: griežtesnė politika slopina paklausą ir didina skolų aptarnavimo kainą, o per anksti sustabdytas griežtinimas gali įtvirtinti kainų augimo lūkesčius.

    Jei energijos kainų šokas tęstųsi, žiemą rizikos galėtų sustiprėti, nes brangesni ištekliai greitai persiduoda į gamybos ir paslaugų savikainą. Tuomet rinka gali vienu metu reikalauti didesnių palūkanų dėl infliacijos ir labiau baimintis silpnesnio augimo, o tai padidintų svyravimus obligacijų rinkoje.

    Investuotojai įdėmiai stebi, ar neatsiras aiškesni recesijos „pirštų atspaudai“: staigesnis trumpalaikių palūkanų kritimas, Vokietijos obligacijų brangimas ir platesnis skirtumų didėjimas tarp branduolio ir labiau įsiskolinusių šalių. Kol kas pagrindinis signalas išlieka kitas: euro zonoje brangūs pinigai ir brangi energija spaudžia augimą, bet infliacijos baimė dar nenusileidžia recesijos baimei.

  • EBPO įspėja: realūs atlyginimai smuks Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir JK – kodėl laimi Vokietija

    EBPO įspėja: realūs atlyginimai smuks Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir JK – kodėl laimi Vokietija

    Realiųjų atlyginimų, tai yra darbo užmokesčio, įvertinto atsižvelgiant į infliaciją, perspektyvos didžiosiose Europos ekonomikose išsiskiria. EBPO užimtumo perspektyvų apžvalga rodo, kad nuo 2026 metų pirmojo ketvirčio iki 2027 metų pirmojo ketvirčio realusis darbo užmokestis turėtų mažėti Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o Vokietijoje – augti.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad prognozes veikia geopolitinis neapibrėžtumas ir laikinai išaugusios energijos sąnaudos, kurios gali didinti infliacinį spaudimą bei silpninti darbo rinkas. Toks derinys dažniausiai reiškia lėtesnį atlyginimų augimą nei kainų kilimas, todėl perkamoji galia traukiasi.

    Euro zonos vaizdas ir rizikos

    EBPO vertinimu, visoje euro zonoje realieji atlyginimai 2026 metų viduryje gali būti maždaug 0,4 proc. mažesni nei 2026 metų pradžioje, o į 2026 metų pradžios lygį grįžti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Iki 2027 metų pabaigos euro zonoje numatomas apie 0,7 proc. realiųjų atlyginimų augimas, tačiau atskiros šalys judės nevienodai.

    Skirtumus tarp valstybių, anot EBPO ekonomistų, lemia skirtingos infliacijos trajektorijos, nedarbo prognozės ir darbo rinkos įtampa. Kai darbo jėgos trūksta, darbdaviai lengviau kelia atlyginimus, o kai nedarbas didėja, atlyginimų derybinė galia silpnėja.

    Italija ir Ispanija: kritimas, kuris užsitęs

    Italijai prognozuojamas didžiausias realiųjų atlyginimų nuosmukis iš analizuojamų penkių ekonomikų. EBPO skaičiavimais, 2026 metų trečiąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis gali būti apie 1,9 proc. mažesnis nei 2026 metų pradžioje, o iki 2027 metų pabaigos vis dar išlikti apie 0,6 proc. žemiau pradinio lygio.

    Vienas iš veiksnių, minimų EBPO analizėje, yra energijos kainų jautrumas ir poveikis infliacijai, ypač šalims, labiau priklausomoms nuo importuojamų energijos išteklių. Kuo ilgiau aukštos energijos kainos persiduoda į vartojimo kainas, tuo sunkiau atlyginimams pasivyti infliaciją.

    Ispanijoje prognozuojamas mažesnis, bet labiau užsitęsiantis smukimas. EBPO vertinimu, realieji atlyginimai 2026 metų antroje pusėje gali kristi iki maždaug 0,7 proc. žemiau 2026 metų pradžios lygio ir išlikti tokie per visus 2027 metus, todėl metų pabaigoje Ispanija gali fiksuoti didžiausią bendrą minusą tarp penkių šalių.

    JK ir Prancūzija: skirtingi atsigavimo tempai

    Jungtinėje Karalystėje EBPO numato staigesnį kritimą 2026 metais, kai realieji atlyginimai gali pasiekti apie 1,6 proc. minusą ketvirtąjį ketvirtį. Vis dėlto prognozuojama, kad 2027 metais situacija gerės ir metų pabaigoje realusis darbo užmokestis gali būti apie 1 proc. didesnis nei 2026 metų pradžioje.

    Prancūzijoje prognozuojamas santykinai nedidelis nuosmukis, žemiausias taškas, EBPO skaičiavimais, gali būti 2026 metų antrąjį ketvirtį, kai realieji atlyginimai būtų apie 0,5 proc. mažesni. Vėliau jie turėtų palaipsniui grįžti į 2026 metų pradžios lygį, o 2027 metų pabaigoje rodyti tik nežymų, apie 0,1 proc., prieaugį.

    Kodėl Vokietija išsiskiria?

    Vokietija yra vienintelė iš penkių šalių, kur EBPO prognozuoja nuoseklų realiųjų atlyginimų augimą per visą laikotarpį. 2026 metais augimas, kaip numatoma, būtų nedidelis, tačiau 2027 metais turėtų paspartėti ir metų pabaigoje pasiekti apie 1,7 proc. virš 2026 metų pradžios lygio.

    Tokią kryptį, remiantis EBPO vertinimu, palaiko įtemptesnė darbo rinka ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, taip pat palankesnės nedarbo perspektyvos. Be to, ekonominį aktyvumą gali stiprinti fiskalinės priemonės ir produktyvumo atsigavimas, suteikiantis daugiau erdvės deryboms dėl atlyginimų.

    „Po silpnų realiųjų atlyginimų metų nominalūs atlyginimai ėmė vytis infliaciją, o tam padėjo kolektyvinės derybos“, – sakė darbo rinkos tyrėjas, komentuodamas Vokietijos tendencijas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad realiųjų atlyginimų dinamika artimiausiais metais išliks jautri energijos kainoms ir geopolitikai. Jei infliacija vėl pagreitėtų, o ekonomikos augimas sulėtėtų, darbuotojų perkamoji galia daugelyje šalių gali patirti naują spaudimo bangą.

  • Vokietija netikėtai kelia BVP prognozę: eksportas ir DI bumas atlaikė Irano karo smūgį

    Vokietija netikėtai kelia BVP prognozę: eksportas ir DI bumas atlaikė Irano karo smūgį

    Vokietijos vyriausybė pakėlė šių metų ekonomikos augimo prognozę iki 1,3 proc., kai pavasarį buvo numatyta 0,5 proc. Pasak ekonomikos ministerijos, didžiausia Europos ekonomika pasirodė atsparesnė, nei manyta, nepaisant energetikos šoko ir geopolitinės įtampos.

    Atnaujintos prognozės sumažina spaudimą kancleriui Friedrichui Merzui, kurį oponentai kritikuoja dėl pernelyg lėto ekonomikos gaivinimo. Pastaruosius kelerius metus Vokietija balansavo ties stagnacijos riba, o verslas skundėsi brangia energija, silpnesne išorės paklausa ir didėjančia konkurencija.

    „Vokietijos ekonomika pasirodė tvirtesnė, nei buvo prognozuota pavasarį“, – sakė ekonomikos ministrė Katherina Reiche.

    Kas pakeitė prognozę?

    Pagrindiniu teigiamo poslinkio veiksniu įvardijamas užsienio prekybos atsigavimas. Vyriausybė tikisi, kad eksportas šiemet augs 3,7 proc. ir taip atsvers 2025 metais fiksuotą 0,9 proc. kritimą.

    Ministerija taip pat nurodo, kad po Irano karo pradžios dalis užsienio pirkėjų skubėjo kaupti atsargas, todėl išaugo paklausa vokiškoms prekėms, tarp jų plienui, trąšoms ir aliuminiui. Toks išankstinis užsakymų bumas trumpuoju laikotarpiu gali didinti gamybą, nors vėliau dažnai seka užsakymų normalizacija.

    DI bumas ir pramonės užsakymai

    Vyriausybė prognozėse akcentuoja ir pasaulinę investicijų bangą į dirbtinį intelektą, ypač duomenų centrų plėtrą. Ši tendencija, pasak ministerijos, didina paklausą Vokietijoje gaminamai aukštos pridėtinės vertės įrangai, pavyzdžiui, lazeriams, puslaidininkių gamybos technikai bei aušinimo sistemoms.

    Duomenų centrų plėtra Europoje siejama ir su energetikos bei tinklų pajėgumų klausimais, nes DI sprendimai didina elektros poreikį. Dėl to pramonės atsigavimas Vokietijoje vis labiau priklauso nuo stabilios energijos tiekimo kainos, investicijų į tinklus ir greitesnių leidimų išdavimo.

    Infliacijos rizika ir vangus vartojimas

    Nors eksporto perspektyvos gerėja, vyriausybė perspėja, kad namų ūkių vartojimas išliks silpnas, nes brangesnė energija kelia vartotojų kainas. Skelbiama, kad rugsėjį infliacija Vokietijoje pasiekė 3,3 proc., o tai yra aukščiausias lygis per beveik trejus metus.

    Ministerija tikisi, kad infliacija šiemet vidutiniškai sieks 2,7 proc., o 2027 metais gali didėti iki 3,0 proc. Tuo metu realus namų ūkių išlaidų augimas, įvertinus infliaciją, prognozuojamas itin nuosaikus: atitinkamai 0,3 proc. ir 0,5 proc.

    Vokietijos valdžia, reaguodama į pabrangusius degalus, yra paskelbusi laikiną degalų akcizo sumažinimą. Tačiau ekonomistai paprastai pažymi, kad tokios priemonės labiau amortizuoja trumpalaikį šoką, o ilgalaikį augimą lemia investicijos, produktyvumas ir verslo aplinka.

    Žvilgsnis į 2027 ir 2028 metus

    Ekonomikos ministerija taip pat pakėlė 2027 metų augimo prognozę iki 1,1 proc., kai anksčiau buvo numatyta 0,9 proc. Teigiama, kad ateinančiais metais augimą turėtų palaikyti didesnės viešosios išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.

    Kartu prognozuojama, kad 2028 metais augimas lėtės iki 0,6 proc. Tai rodo, kad net ir atsigaunant eksportui, Vokietijai išlieka struktūriniai iššūkiai: energijos kaina, demografinis spaudimas darbo rinkai, pramonės konkurencingumas ir globalios prekybos taisyklių nepastovumas.

    Oficiali 2026 metų augimo prognozė, pasak ministerijos, iš esmės sutampa su didžiųjų Vokietijos ekonominių institutų vertinimais. Rinkoms svarbiausia, ar eksporto pagyvėjimą papildys tvaresnis vidaus vartojimas ir investicijos, nes būtent tai lemtų stabilesnę ekonomikos plėtrą.

  • Lenkijos centrinis bankas paliko palūkanas: infliacija kelia įtampą, paskolos jau brangsta

    Sprendimas: palūkanos paliktos

    Lenkijos centrinio banko priežiūrai pavaldi Pinigų politikos taryba po dviejų dienų posėdžio paliko pagrindines palūkanų normas nepakeistas. Esminė norma ir toliau siekia 3,75 proc., todėl formaliai skolinimosi kaina ekonomikoje kol kas nedidėja.

    Vis dėlto rinkos dalyviai vertina ne tik šiandienos sprendimą, bet ir tai, ką jis signalizuoja artimiausiems mėnesiams. Dėl sugrįžusio infliacijos spaudimo didėja tikimybė, kad artėjant žiemai diskusijos dėl griežtesnės politikos taps rimtesnės.

    Infliacija vėl aukštesnė už tikslą

    Rugsėjo mėnesio metinė infliacija Lenkijoje, pirminiais statistikos duomenimis, pasiekė 4 proc. Tai reikšminga riba, nes viršija Lenkijos centrinio banko 2,5 proc. tikslą ir jo toleruojamą svyravimo intervalą.

    Dalis kainų spaudimo siejama su degalų brangimu, kuris greitai persiduoda logistikai ir platesniam prekių bei paslaugų krepšeliui. Net jei trumpuoju laikotarpiu kai kurios kainų kategorijos reaguoja lėčiau, užsitęsęs brangimas didina riziką, kad infliacija taps labiau „įsišaknijusi“.

    „Taryba paliko palūkanas nepakitusias ir, tikėtina, palauks naujos infliacijos projekcijos, kuri bus aptariama lapkritį“, – sakė ekonomistas Piotr Kuczyński.

    Kodėl paskolos brangsta net be normų kilimo

    Nors bazinės palūkanos nepakeistos, būsto ir kitos ilgalaikės paskolos gali brangti dėl rinkos lūkesčių. Bankai kainodarą dažnai grindžia ne vien centrinių bankų sprendimais, bet ir tuo, kokių palūkanų rinkos tikisi ateityje, todėl fiksuotų palūkanų pasiūlymai reaguoja iš anksto.

    Vietos rinkos vertinimu, vidutinės fiksuotos palūkanos hipotekos pasiūlymuose pakilo iki maždaug 6,4 proc. Tai reiškia, kad naujai besiskolinantys gyventojai dažniau susiduria su griežtesnėmis sąlygomis, o daliai šeimų mažėja ir maksimali galima pasiskolinti suma.

    „Nors palūkanos oficialiai nepakito, fiksuotų palūkanų pasiūlymai jau pabrango, nes rinka įkainoja galimus palūkanų normų didinimus artimiausiais mėnesiais“, – sakė Jarosław Sadowski.

    Atskirą reikšmę turi ir tarpbankinių palūkanų rodikliai, kurie gali kilti net tada, kai centrinis bankas išlaiko tą pačią bazinę normą. Tokiu atveju brangimas pasiekia tiek naujas paskolas, tiek ir dalį kintamų palūkanų produktų per perskaičiavimo mechanizmus.

    Kas bus toliau: lapkritį laukia nauja projekcija

    Kitas Pinigų politikos tarybos posėdis numatytas lapkričio pradžioje, o iki jo svarbiausiu atskaitos tašku taps atnaujinta makroekonominė projekcija. Būtent ji gali lemti, ar tarybos narių tonas taps griežtesnis, ypač jei infliacijos trajektorija pasirodys esanti patvaresnė.

    Kredito turėtojams ir planuojantiems skolintis tai signalas neprarasti budrumo: net ir be oficialaus normų pakėlimo finansavimo kaina gali keistis per rinkos palūkanas ir bankų maržų korekcijas. Artimiausi mėnesiai parodys, ar dabartinis brangimas taps trumpu epizodu, ar naujos tendencijos pradžia.

  • Indija netikėtai pakėlė palūkanas po 3 metų: Irano karas kelia kainas, rupija slysta

    Indija netikėtai pakėlė palūkanas po 3 metų: Irano karas kelia kainas, rupija slysta

    Indijos centrinis bankas Reserve Bank of India pirmą kartą per daugiau nei trejus metus padidino bazines palūkanas, argumentuodamas atsinaujinusiu infliacijos spaudimu ir spaudžiama nacionaline valiuta. Sprendimas priimtas geopolitinei įtampai Artimuosiuose Rytuose keliant energijos ir žaliavų kainas.

    Repo norma, kurią centrinis bankas taiko komerciniams bankams, padidinta 0,25 procentinio punkto iki 5,50 proc. Už tokį žingsnį balsavo visi šeši pinigų politikos komiteto nariai, taip pabrėždami vieningą rizikų vertinimą.

    Naujausi duomenys rodo, kad kainų augimas Indijoje vėl įgauna pagreitį: vartotojų kainų indeksas rugpjūtį pasiekė 4,82 proc. ir trečią mėnesį iš eilės viršijo banko vidutinio laikotarpio 4 proc. tikslą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad spaudimas nebeapsiriboja vien maistu ar transportu, o plinta į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį.

    Nafta ir rupija tapo silpna vieta

    Indija yra viena didžiausių naftos importuotojų pasaulyje, todėl bet koks kainų šuolis tarptautinėse rinkose greitai persiduoda į infliaciją ir einamosios sąskaitos balansą. Papildoma rizika kyla dėl tiekimo grandinių sutrikimų regione, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga dalis naftos srautų į Aziją.

    Tuo pat metu rupija pastaruoju metu laikėsi arti rekordinių žemumų, o tai brangina importą ir dar labiau kaitina kainas vidaus rinkoje. Centrinis bankas akcentuoja, kad valiutos stabilumas yra svarbi prielaida suvaldyti infliaciją, ypač kai brangsta energija ir trąšos.

    Ką daro centrinis bankas ir ko tikisi rinkos

    Siekiant paremti rupiją, buvo taikytos priemonės užsienio valiutos srautams pritraukti, įskaitant specialią indėlių schemą Indijos diasporai. Pranešta, kad per ją pritraukta apie 113 000 000 000 eurų, tačiau investuotojų nuotaikas vėl apsunkino kapitalo pasitraukimas iš akcijų rinkos ir išliekantis spaudimas energijos kainoms.

    Palūkanų kėlimas Indiją priartina prie kitų centrinių bankų, kurie griežtina pinigų politiką, kai infliacija ima viršų arba silpnėja valiuta. Rinkos dabar lauks signalų, ar tai vienkartinis žingsnis, ar naujo griežtinimo ciklo pradžia, ypač jei maisto kainas toliau kels silpnesnis musonas.

  • TVF siunčia aiškų signalą: taupymas grįžta, o pasaulio skola artėja prie 100 proc. BVP

    TVF siunčia aiškų signalą: taupymas grįžta, o pasaulio skola artėja prie 100 proc. BVP

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva perspėja, kad laikai, kai valstybės galėjo skolą suvaldyti remdamosi pigiais pinigais ir spartesniu augimu, baigiasi. Pasak jos, vis daugiau šalių turės grįžti prie griežtesnės biudžeto drausmės ir aiškių vidutinės trukmės planų.

    Georgieva kalbėjo Singapūre, artėjant TVF ir Pasaulio banko metiniams susitikimams Bankoke. Ji pabrėžė, kad vien didesni augimo tempai nebebus patikimas būdas spręsti viešųjų finansų problemas, todėl reikės mažinti deficitą ir atsargiau planuoti išlaidas.

    Skola vėl tampa sistemine rizika

    TVF vadovė įspėjo, kad pasaulio viešoji skola priartėjo prie lygių, matytų po Antrojo pasaulinio karo, o iki 2030 metų gali viršyti 100 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Didžiausiais skolos augintojais ji įvardijo išsivysčiusias ekonomikas, kuriose, anot jos, trūksta ryžtingų sprendimų.

    „Nematyti lemiamų veiksmų didelę skolą turinčiose pažangiose ekonomikose, kur dabar labiausiai reikia patikimų vidutinės trukmės fiskalinio konsolidavimo planų“, – sakė Kristalina Georgieva.

    Ji atkreipė dėmesį, kad skolinimosi kaina jau kyla: 10 metų trukmės JAV, Vokietijos ir Japonijos vyriausybių obligacijų pajamingumai pasiekė aukščiausius lygius per ilgą laiką. Tai reiškia didesnes palūkanų išlaidas biudžetams ir mažesnę erdvę naujoms išlaidoms.

    Palūkanos, energija ir DI bumas

    Kalbėdama apie pinigų politiką, TVF vadovė teigiamai įvertino pastaruosius sprendimus didinti bazines palūkanų normas ir ragino daugelyje šalių išlaikyti atsargiai griežtesnį kursą. Jos vertinimu, infliacijos rizikos dar nėra išnykusios, o per anksti atsipalaiduoti būtų pavojinga.

    Georgieva akcentavo ir du priešingomis kryptimis veikiančius smūgius pasaulio ekonomikai: neigiamą energijos pasiūlos šoką dėl karo su Iranu bei teigiamą paklausos impulsą, kurį kuria investicijų banga į dirbtinį intelektą. Jos teigimu, šių veiksnių derinys skirtingus regionus veikia nevienodai, todėl vieno recepto visiems nebus.

    Naftos kainos, pasak jos, laikosi apie 100 JAV dolerių už barelį ribą, o tai yra aukščiau nei TVF prielaidose naudotas lygis rengiant ankstesnes prognozes. Perspėjama, kad net ir greitai pasibaigus konfliktui Persijos įlankoje, aukštų energijos kainų problema gali užsitęsti.

    „Patinka tai ar ne, DI jau čia“, – sakė Kristalina Georgieva.

    TVF skaičiavimais, tinkamai pritaikytas DI galėtų kasmet padidinti pasaulio ekonomikos augimą maždaug puse procentinio punkto. Tačiau Georgieva pabrėžė ir rizikas: spartus DI infrastruktūros kūrimas gali būti infliacinis, o investuotojų nusivylimas galėtų virsti plačiu finansiniu sukrėtimu.

    Ji taip pat išskyrė grėsmes darbo rinkai, kibernetiniam saugumui ir pažangių modelių valdymui, kai technologijų raida lenkia reguliavimą ir visuomenės pasirengimą. TVF artimiausiu metu ketina paskelbti atnaujintas pasaulio ekonomikos prognozes, kurios bus pristatytos per susitikimus Bankoke.