CP v2

Tag: Infliacija

  • Rinkas supurtė „Sunkus kūjis“: brangsta nafta ir doleris, o auksas bei sidabras pinga

    Rinkas supurtė „Sunkus kūjis“: brangsta nafta ir doleris, o auksas bei sidabras pinga

    Pasaulio finansų rinkose sugrįžo ryškus rizikos vengimas: investuotojai traukiasi iš akcijų, o daugiau dėmesio skiria doleriui ir JAV obligacijoms. Nuotaikas labiausiai kaitina geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizika energijos tiekimui per Hormūzo sąsiaurį.

    Pastarosiomis dienomis brango nafta, o tai rinkoms tapo signalu, kad konfliktas gali užsitęsti ir didinti infliacinį spaudimą. Kai energijos kainos kyla, investuotojai dažnai persvarsto lūkesčius dėl palūkanų normų ir vertina didesnę tikimybę, kad jos išliks aukštos ilgiau.

    Nafta, doleris ir akcijų spaudimas

    Akcijų biržose fiksuotos platesnės korekcijos, kurios paprastai lydi „bėgimą į saugumą“. Tokiose fazėse rinkos dalyviai linkę mažinti rizikingesnių aktyvų dalį portfeliuose ir didinti likvidumo atsargas.

    Kartu stiprėjo doleris euro atžvilgiu, o tai dažnai nutinka, kai investuotojai renkasi JAV valiutą kaip saugesnę užuovėją. Dolerio brangimas paprastai daro papildomą spaudimą žaliavoms ir tauriesiems metalams, nes jie pasaulyje daugiausia kotiruojami doleriais.

    Obligacijų pajamingumai kyla, metalai silpnėja

    Rinkos įtampą sustiprino ir kylantys JAV obligacijų pajamingumai, rodantys, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už skolinimąsi. Aukštesni pajamingumai didina skolinimosi kainą ir viešiesiems finansams, todėl karinių operacijų ir biudžeto deficito finansavimas tampa brangesnis.

    Tuo pat metu auksas ir sidabras atsidūrė spaudime. Šiems aktyvams nepalankus derinys yra stiprus doleris ir aukštos palūkanų normos, nes taurieji metalai patys negeneruoja palūkanų ar dividendų, todėl jų patrauklumas mažėja, kai „be rizikos“ grąža rinkoje kyla.

    Techninės analizės požiūriu, kai kainos greitai traukiasi nuo neseniai pasiektų aukštumų, rinkoje dažnai daugėja trumpalaikių pardavimo signalų. Tai didina kainų svyravimus ir skatina dalį investuotojų fiksuoti pelną po ankstesnio ralio.

    Ko tikėtis artimiausiu metu?

    Artimiausio laikotarpio kryptį daugiausia lems du veiksniai: geopolitinių rizikų raida ir JAV infliacijos bei palūkanų normų lūkesčiai. Jei įtampa dėl tiekimo maršrutų išliks, naftos kainos gali ir toliau išlikti aukštesniame lygyje, o tai palaikytų infliacijos baimes.

    Jei infliacija JAV išliks atkakli, rinka gali dar ilgiau atidėlioti palūkanų mažinimo scenarijų, o tai reikštų tęstinį spaudimą auksui ir sidabrui. Tuo pačiu doleris tokiomis sąlygomis dažnai išlaiko pranašumą, ypač jei investuotojų rizikos apetitas išlieka silpnas.

  • Bazinių kainų infliacija Lenkijoje pakilo iki 3 proc.: ką tai reiškia paskolų turėtojams ir palūkanoms

    Infliacija plečiasi už energijos ribų

    Lenkijos centrinis bankas pranešė, kad balandį bazinių kainų infliacija, atmetus maisto ir energijos kainas, pakilo iki 3 proc. per metus. Mėnesį prieš ji siekė 2,7 proc., todėl rodiklis buvo kiek aukštesnis, nei tikėjosi dalis rinkos dalyvių.

    Bendra vartotojų kainų infliacija tuo pačiu metu pakilo iki 3,2 proc. Tai rodo, kad kainų augimą lemia ne vien degalai ar energija, o dalis spaudimo persiduoda ir į kitas prekių bei paslaugų kategorijas.

    Kodėl tai svarbu palūkanoms?

    Ekonomistai pabrėžia vadinamąjį antrosios bangos mechanizmą: brangesni degalai didina transporto ir logistikos kaštus, o verslai dalį jų bando perkelti galutiniams pirkėjams. Tokiais atvejais infliacija tampa atsparesnė ir sunkiau grįžta į tikslinį lygį vien savaime.

    Kita vertus, situacija nebeprimena 2022–2023 metų laikotarpio, kai kainų spaudimas buvo plačiai išsikerojęs visoje ekonomikoje. Dabar paklausa vertinama kaip silpnesnė, o darbo rinka, pagal ekonomistų komentarus, pamažu vėsta, todėl įmonėms sudėtingiau agresyviai kelti kainas.

    Ką tai gali reikšti paskolų turėtojams?

    Tokie duomenys paprastai mažina argumentų už greitą pinigų politikos švelninimą, nes bazinė infliacija laikoma geresniu ilgalaikio kainų spaudimo barometru. Jei kainų augimas „įsitvirtina“ paslaugose ir kitose bazinėse kategorijose, centriniam bankui sudėtingiau pagrįsti palūkanų mažinimą.

    Tuo pačiu rodikliai dar nėra tokie stiprūs, kad automatiškai reikštų naują palūkanų kėlimo scenarijų. Rinkai tai dažniau signalas, kad sprendimų priėmėjai gali rinktis laukimo strategiją: stebėti, ar degalų šoko efektas neperauga į platesnį ir ilgiau trunkantį kainų kilimą.

    „Šie duomenys greičiau uždaro diskusiją apie greitą pinigų politikos švelninimą, bet yra per silpni, kad grįžtų palūkanų didinimo scenarijus“, – sakė ekonomistas Mariuszas Zielonka.

    Kokios rizikos išlieka?

    Bazinių kainų infliacija vasarą, pagal dalį prognozių, gali laikytis maždaug 3–3,5 proc. intervale, nes degalų kainų poveikis dažnai pasireiškia su vėlavimu, ypač paslaugų segmente. Jei kaštų spaudimas logistikos grandinėse išliks, įmonės gali toliau kelti kainas dalyje paslaugų.

    Kartu prognozės išlieka jautrios geopolitikai ir žaliavų rinkoms, ypač energijos kainoms, kurios gali greitai pakeisti infliacijos trajektoriją. Dėl to kredito turėtojams svarbiausia tampa ne vien vienas mėnesio rodiklis, o kelių mėnesių tendencija ir centrinių bankų komunikacija apie palūkanų kryptį.

  • Naftos kaina šauna į viršų: D. Trumpas grūmoja Iranui, rinkose – nervai ir kritimai

    Naftos kaina šauna į viršų: D. Trumpas grūmoja Iranui, rinkose – nervai ir kritimai

    Pirmadienį naftos kainos kilo, o Europos akcijų rinkos prekybą pradėjo smukimu po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė naują griežtą žinutę Iranui. Investuotojai baiminasi, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali dar labiau išplėsti rizikas energijos tiekimui ir infliacijai.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pabrango iki maždaug 103 eurų už barelį, o JAV „WTI“ kilo iki maždaug 100 eurų už barelį. Kainų šuolį kurstė ne tik politiniai pareiškimai, bet ir nuogąstavimai dėl naujų incidentų regione.

    „Iranui laikas senka, jie turi judėti greitai, kitaip jiems nieko neliks“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą eskalaciją, nes Artimieji Rytai išlieka vienu svarbiausių pasaulio naftos tiekimo mazgų. Prekybininkai į kainą įskaičiuoja rizikos priedą, ypač kai kyla grėsmė infrastruktūrai ar laivybai.

    Papildomą nerimą savaitgalį sustiprino pranešimai apie drono smūgį netoli Jungtinių Arabų Emyratų branduolinės energetikos objekto, sukėlusį gaisrą. Nors tokie incidentai ne visada tiesiogiai sutrikdo tiekimą, jie didina neapibrėžtumą ir skatina staigius kainų judesius.

    Azijoje – mišri prekyba

    Azijos ir Ramiojo vandenyno biržose vyravo atsargesnės nuotaikos. Tokijo „Nikkei 225“ indeksas smuko, o technologijų sektoriaus akcijos, anksčiau kilusios dėl DI plėtros, patyrė didesnį spaudimą.

    Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki aukščiausio lygio nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, rinkoms vertinant griežtėjančią pinigų politiką ir energijos brangimo poveikį infliacijos lūkesčiams. Obligacijų pajamingumų šuoliai dažnai reiškia brangesnį skolinimąsi įmonėms ir vartotojams.

    Volstrite – korekcijos nuotaikos

    JAV biržose po rekordų fiksuotas kritimas, o ateities sandoriai rodė prekybą be aiškios krypties. Rinkos dalyviai atidžiai stebi, ar brangesnė nafta neperduos naujo impulso infliacijai, kuris galėtų išlaikyti aukštesnes palūkanų normas ilgiau, nei tikėtasi.

    Didžiausią smūgį patyrė technologijų įmonės, kurios pastaruoju metu kilo dėl DI bumo, tačiau dabar susiduria su pelnų realizavimu ir didesniu jautrumu palūkanų normų pokyčiams. Tarp labiau kritusių buvo „Nvidia“ ir „Micron Technology“ akcijos, kurios prieš tai buvo tapusios vienomis ryškiausių šio ciklo lyderių.

    „Matome, kad rinka buvo priartėjusi prie perkaitimo ribos, todėl disciplina dabar svarbesnė už viltį“, – sakė Annex Wealth Management strategas Brianas Jacobsenas.

    Analitikai pabrėžia, kad naftos brangimas dažniausiai veikia keliais kanalais: didina transporto ir gamybos kaštus, spaudžia vartotojų perkamąją galią ir gali keisti centrinių bankų sprendimus. Todėl investuotojų akiratyje artimiausiu metu bus geopolitikos naujienos, naftos tiekimo signalai ir infliacijos duomenys.

  • Naujasis FED vadovas patvirtintas vos 54 balsais: įtampa kyla ir dėl Trumpo susitikimo Pekine

    Naujasis FED vadovas patvirtintas vos 54 balsais: įtampa kyla ir dėl Trumpo susitikimo Pekine

    Istoriškai artimas balsavimas Senate

    JAV Senatas patvirtino Keviną Warshą naujuoju Federalinio rezervo sistemos vadovu, o sprendimas priimtas minimalia persvara. Tai vienas artimiausių balsavimų modernioje istorijoje, signalizuojantis, kad naujajam vadovui teks dirbti didelės politinės įtampos fone.

    Warshas anksčiau buvo Federalinio rezervo valdytojas ir viešai kritikavo JAV pinigų politikos kryptį, ragindamas pokyčių. Rinkos dalyviams svarbiausias klausimas dabar yra tai, kiek jis sugebės sutelkti Federalinio rezervo komitetą bendriems sprendimams, ypač jei infliacijos spaudimas išliks.

    Trumpas Pekine: derybų darbotvarkė plati

    Tuo pat metu pasaulio dėmesys krypsta į JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą Pekine su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Skelbiama, kad pokalbiuose aptarti geopolitiniai klausimai, prekyba ir technologijos, o taip pat jautrūs saugumo klausimai, įskaitant Taivaną.

    Viešai akcentuota ir būtinybė mažinti rizikas globaliose tiekimo grandinėse bei užtikrinti stabilumą strategiškai svarbiuose regionuose. Tokie susitikimai paprastai turi tiesioginį poveikį rinkų lūkesčiams, ypač energetikos kainoms, muitams ir puslaidininkių bei kitų aukštųjų technologijų sektoriams.

    „Pagrindinė užduotis dabar yra nustatyti aiškias taisykles ir apsaugas, kad pažangios technologijos nepatektų į netinkamas rankas“, – sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

    Rinkos: rekordai, bet infliacijos signalai aštrėja

    JAV akcijų rinkos fone matyti paradoksas: indeksai artėjo prie rekordų, nors didelė dalis įmonių sesiją baigė su minusu. Investuotojai daugiausia rėmėsi technologijų sektoriaus kilimu, tačiau tuo pat metu didesni nei tikėtasi infliacijos rodikliai priminė, kad palūkanų mažinimas gali būti sudėtingesnis.

    Padidėję gamintojų kainų rodikliai rodo, kad kainų spaudimas gali persiduoti į galutines vartotojų kainas, todėl Federaliniam rezervui sprendimų laisvė išlieka ribota. Dėl to rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie būsimą pinigų politiką, ypač artėjant naujojo vadovo darbo pradžiai.

    „Cisco“ rezultatai ir atleidimai

    Tarp ryškiausių verslo naujienų išsiskyrė „Cisco“ ketvirčio rezultatai, kurie pranoko Volstrito lūkesčius ir paskatino akcijų šuolį prekyboje po biržos uždarymo. Bendrovė taip pat pranešė apie planuojamą darbuotojų skaičiaus mažinimą, kas rodo, kad net ir augant pajamoms įmonės toliau optimizuoja kaštus.

    „Cisco“ teigė šiemet jau sukaupusi reikšmingą užsakymų portfelį, susijusį su DI sprendimais ir duomenų centrų infrastruktūra. Tai atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai įmonės investuoja į tinklų pajėgumus, kibernetinį saugumą ir skaičiavimo resursus, reikalingus DI projektams.

    Vartojimas lėtėja: mažiau perkama alaus

    Kitoje ekonomikos pusėje matyti vartotojų nuotaikų atsargumas: JAV mažėjo alaus ir panašių gėrimų pardavimo apimtys, ypač degalinių ir mažų parduotuvių kanale. Analitikai tai sieja su išaugusiomis degalų kainomis ir bendru pragyvenimo brangimu, kai dalis pirkinių krepšelio tampa lengviau atsisakoma.

    Tokie pokyčiai dažnai laikomi ankstyvu signalu, kad namų ūkių biudžetai patiria spaudimą. Jei tendencija tęsis, ji gali persikelti ir į kitus nebūtinųjų prekių segmentus, o tai svarbu vertinant ekonomikos augimo perspektyvas.

  • Pagrindiniai ekonomikos signalai šią savaitę: kas brangsta, kas pinga ir ką tai reiškia gyventojams

    Pastarosiomis savaitėmis ekonomikos naujienų srautas rodo aiškią kryptį: kainų pokyčiai ir palūkanų lygis tebėra pagrindiniai veiksniai, lemiantys gyventojų išlaidas ir verslo sprendimus. Nors dalies prekių ir paslaugų kainos stabilizuojasi, kai kuriose kategorijose brangimas išlieka juntamas.

    Didžiausią įtaką kasdieniam biudžetui dažniausiai daro maistas, būsto išlaikymas ir transportas. Energijos kainos Europoje išlieka nepastovios, o jų svyravimai per tiekimo grandines persiduoda ir kitoms prekėms bei paslaugoms, todėl kainų „grįžimas į senas vėžes“ vyksta netolygiai.

    Palūkanų tema išlieka itin aktuali paskolų turėtojams: Europos Centrinio Banko sprendimai tiesiogiai veikia tarpbankines palūkanas, o tai atsispindi būsto paskolų įmokose. Dėl to namų ūkių vartojimas tampa atsargesnis, o didesni pirkiniai dažniau atidedami.

    Tuo pat metu darbo rinka daugelyje Europos valstybių išlieka palyginti atspari, tačiau įmonės vis dažniau kalba apie produktyvumo didinimą ir kaštų kontrolę. Šioje vietoje spartėja investicijos į automatizavimą ir dirbtinis intelektas, ypač klientų aptarnavimo, analitikos ir procesų valdymo srityse.

    Analitikai pabrėžia, kad artimiausiu metu gyventojams svarbiausia stebėti infliacijos tempą, palūkanų kryptį ir energijos kainų dinamiką. Šie rodikliai labiausiai lemia, ar realios pajamos augs, ar šeimų biudžetuose ir toliau dominuos būtinosios išlaidos.

  • Palūkanų normos Lenkijoje gali vėl kilti: liepos prognozė taps lūžio tašku kredito rinkai

    Lenkijoje stiprėjant infliacijos spaudimui ir augant geopolitinei įtampai, finansų rinkos vis dažniau vertina scenarijų, kad palūkanų normos šiemet dar gali būti didinamos. Nors iki liepos posėdžių ciklo reikšmingų pokyčių nesitikima, signalai iš RPP retorikos rodo aiškų poslinkį griežtesnės politikos link.

    Pastaruoju metu dalis RPP narių viešai pabrėžia, kad rizika kainų stabilumui didėja, o infliacijos lūkesčiai gali tapti sunkiau suvaldomi. Tai ypač aktualu, jei energijos išteklių kainos ir tiekimo grandinių sutrikimai užsitęstų, nes tokie veiksniai paprastai tiesiogiai persiduoda degalų, transporto ir maisto kainoms.

    „Iki metų pabaigos labiau tikėtina palūkanų normų didinimo kryptis, jei kainų šokas padidintų infliacijos lūkesčių atitrūkimo riziką“, – sakė RPP narys Przemysławas Litwiniukas.

    Jo teigimu, esminiu atskaitos tašku taps liepa, kai Lenkijos centrinis bankas NBP paskelbs naują infliacijos projekciją. Būtent ši prognozė, kaip tikimasi, gali atverti platesnę diskusiją RPP viduje, ar reikia griežtinti pinigų politiką, jei matysis, kad infliacija įsitvirtina aukščiau tikslo.

    Kas pasikeistų skolininkams?

    Jei palūkanų normos būtų keliamos, labiausiai tai pajustų kintamų palūkanų paskolų turėtojai ir nauji besiskolinantys gyventojai. Tokiais atvejais brangsta mėnesio įmokos, o bankai dažniau taiko griežtesnį mokumo vertinimą, todėl daliai žmonių tampa sunkiau pasiekti norimą paskolos sumą.

    Rinkoje palūkanų kėlimo lūkestis paprastai didina ir finansavimo kainą įmonėms, ypač toms, kurios remiasi trumpalaikiu skolinimusi. Dėl to gali lėtėti investicijos ir atsargesni tampa sprendimai dėl plėtros, nors poveikis priklauso nuo to, kiek ilgai išliktų aukštesnės palūkanos.

    Kada gali būti priimtas sprendimas?

    Pagal skelbiamą posėdžių ritmą, po liepos RPP dar turėtų svarstyti palūkanų klausimą kelis kartus iki metų pabaigos. Tai reiškia, kad jei liepos projekcija rodys atkakliai aukštesnę infliaciją, rudenį ir metų pabaigoje didėja tikimybė sulaukti konkretesnių sprendimų.

    NBP vadovas Adamas Glapińskis anksčiau yra sakęs, kad palūkanų didinimo svarstymas būtų labiau tikėtinas, jei infliacija tvariai pakiltų virš 3,5 proc. ribos ir prognozės rodytų, kad tai ne laikinas šuolis. Dalis ekonomistų Lenkijoje jau dabar numato, kad artimiausiais mėnesiais toks lygis yra realus, tačiau lemiamas bus klausimas, ar tendencija užsifiksuoja ilgesniam laikui.

    RPP paskutinį kartą palūkanų normą didino 2022 metais, o nuo tada rinkos dėmesys daugiausia buvo sutelktas į infliacijos slopimo tempą ir ekonomikos atsparumą. Dabar, atsinaujinus kainų rizikoms, palūkanų kryptis vėl tampa vienu svarbiausių kintamųjų kredito rinkai.

  • Jimo Cramerio įspėjimas: obligacijos valdo rinką, o „Nvidia“ ir IPO bumas gali smogti skaudžiai

    Jimo Cramerio įspėjimas: obligacijos valdo rinką, o „Nvidia“ ir IPO bumas gali smogti skaudžiai

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris perspėja, kad šiuo metu akcijų rinkos kryptį labiau nei įmonių rezultatai diktuoja obligacijų rinka. Jo teigimu, net ir stiprios bendrovių ataskaitos gali nepadėti, jei staigiai kyla ilgalaikės palūkanos.

    Esminis signalas investuotojams yra JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumo šuoliai, nes jie tiesiogiai veikia kapitalo kainą. Kai pajamingumai kyla, brangsta skolinimasis įmonėms ir gyventojams, o akcijų vertinimai dažnai patiria spaudimą.

    Kas kelia pajamingumus

    Cramerio išskirtas veiksnys yra energijos kainų kilimas ir su tuo susijusios infliacijos baimės. Jei rinka ima tikėti, kad infliacija užsitęs, Federalinis rezervų bankas gali ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas, o tai paprastai nepalanku akcijoms.

    Prie įtampos prisideda ir geopolitiniai rizikos veiksniai, kurie gali stumti aukštyn naftos kainas ir didinti neapibrėžtumą. Tokiais laikotarpiais investuotojai dažnai reikalauja didesnės grąžos už ilgalaikes obligacijas, todėl pajamingumai kyla.

    „Obligacijų rinkos pyktis gali sudaužyti bet kokią akcijų rinką, kad ir kokia ji atrodytų tvirta“, – sakė J. Crameris.

    IPO bumas ir atsargumo signalai

    Dar viena jo minima rizika yra spekuliacijos atsinaujinimas, ypač jei pradėtų plūsti nauji pirminiai viešieji akcijų siūlymai. Istoriškai laikotarpiai, kai investuotojų apetitas rizikai tampa pernelyg didelis, dažnai baigdavosi skausmingomis korekcijomis.

    Cramerio vertinimu, tai nebūtinai reiškia neišvengiamą griūtį, tačiau ragina mažiau pasikliauti euforija ir daugiau dėmesio skirti rizikos valdymui. Pasak jo, didžiausias pavojus atsiranda tada, kai investuotojai pradeda ignoruoti pasikeitusią palūkanų normų aplinką.

    Ką stebėti per rezultatų savaitę

    Artėjant svarbiems įmonių rezultatams, Crameris išskiria kelias rinkos temas, kurios gali sustiprinti svyravimus. Viena jų yra duomenų centrų plėtra, kuri palaiko paklausą infrastruktūrai ir lustams, tačiau kartu kelia lūkesčių kartelę iki itin aukšto lygio.

    Jo akiratyje atsiduria „Nvidia“, kurios rezultatai dažnai tampa lakmuso popierėliu visam DI ir duomenų centrų ciklui. Po įspūdingo akcijos brangimo rinka gali reikalauti beveik idealaus ketvirčio, nes bet koks nuviliantis niuansas kartais sukelia staigesnę reakciją.

    Be to, jis atkreipia dėmesį į vartojimo sektoriaus milžines, tokias kaip „Walmart“, kurių rezultatai investuotojams svarbūs vertinant namų ūkių atsparumą aukštesnių palūkanų aplinkoje. Jei vartotojų nuotaikos silptų, tai galėtų tapti papildomu argumentu obligacijų pajamingumams išlikti aukštesniems.

    „Mums reikia ramios obligacijų rinkos, kad akcijos galėtų kilti, o tam būtina, kad energijos kainos sloptų“, – sakė J. Crameris.

    Bendra jo išvada paprasta: artimiausiu metu investuotojams svarbu sekti ne tik pelno eilutes, bet ir obligacijų pajamingumus, infliacijos lūkesčius bei energijos kainas. Jei šie veiksniai judės nepalankia kryptimi, net geri įmonių rezultatai gali tapti tik trumpalaikiu atokvėpiu.

  • Auksas krenta jau antrą savaitę: investuotojų nuotaikas keičia brangstanti nafta ir JAV palūkanos

    Auksui nepadeda nei infliacija

    Pasaulio žaliavų rinkose pastarosiomis dienomis ryškėja priešingos kryptys: auksas smunka, o naftos kainos kyla. Investuotojų dėmesį labiausiai veikia geopolitinė įtampa ir signalai, kad JAV palūkanų normos gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi.

    Rizikos nuotaikas palaiko neapibrėžtumas dėl JAV ir Irano santykių bei platesnio saugumo situacijos Artimuosiuose Rytuose. Tokie veiksniai įprastai didina naftos tiekimo sutrikimų rizikos priedą ir kelia naftos ateities sandorių kainas.

    Naftos kainai įtakos turi ir tai, kad Kinija išlieka vienu svarbiausių Irano naftos pirkėjų. Rinkos vertina, ar politiniai sprendimai gali pakeisti prekybos srautus ir spaudimą Teheranui, o tai tiesiogiai atsispindi lūkesčiuose dėl pasiūlos.

    Nafta brangsta, auksas traukiasi

    Naftos brangimas siejamas su rizika dėl gabenimo maršrutų ir galimų trikdžių regione, kuris svarbus pasaulinei energetikos logistikai. Kai investuotojai labiau vertina fizinės pasiūlos riziką, naftos kainos gali kilti net ir esant mišriems signalams dėl paklausos.

    Tuo metu auksui nepalankus stipresnis JAV doleris ir didesni JAV valstybės obligacijų pajamingumai. Tai didina alternatyviąsias laikymo sąnaudas, nes auksas palūkanų nemoka, todėl dalis kapitalo persiskirsto į pajamingumą siūlančius instrumentus.

    Fed lūkesčiai keičia žaidimo taisykles

    Rinkose itin svarbūs infliacijos rodikliai JAV: kai kainų augimas išlieka aukštesnis, didėja tikimybė, kad Federalinė rezervų sistema palūkanų normų neskubės mažinti. Tokie lūkesčiai paprastai stiprina dolerį ir spaudžia tauriuosius metalus.

    Ši dinamika matoma ir tauriųjų metalų segmente: auksas per trumpą laiką prarado dalį ankstesnio augimo, o investuotojai, pirkę aukštesnėmis kainomis, fiksuoja nuostolius. Panašios nuotaikos persiduoda ir sidabrui, kuris dažnai juda kartu su auksu, nors jam papildomą įtaką daro ir pramonės paklausos lūkesčiai.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu kainų kryptį toliau lems dvi dedamosios: geopolitinės naujienos, darančios įtaką naftos pasiūlai, ir JAV makroekonominiai duomenys, formuojantys palūkanų trajektorijos lūkesčius. Kol palūkanų mažinimas atidedamas, auksui sudėtinga susigrąžinti pagreitį, o naftai išlieka palanki rizikos premija.

  • Po Irano krizės europiečiai sukruto: vienur elektra pigo, kitur dujos šoko 30 proc.

    Po Irano krizės europiečiai sukruto: vienur elektra pigo, kitur dujos šoko 30 proc.

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja siejamas tiekimo neapibrėžtumas šį pavasarį vėl sudrebino energijos rinkas Europoje. Nors degalų brangimas daugelyje šalių buvo greitas, buitinių vartotojų sąskaitose ryškiausiai išsiskyrė dujos, o elektros kainos dalyje sostinių net traukėsi.

    Pagal Household Energy Price Index (HEPI), kurį sudaro Energie-Control Austria, MEKH ir „VaasaETT“, nuo 2026 metų vasario 2 dienos iki 2026 metų balandžio 1 dienos vidutinė galutinė elektros kaina ES sostinėse sumažėjo 3,1 proc. Per tą patį laikotarpį dujų kainos vidutiniškai pakilo 6,8 proc.

    Elektros kainos: kritimas šiaurėje

    HEPI duomenys rodo, kad didžiausias elektros kainos kritimas fiksuotas Taline, kur ji sumažėjo 19 proc. Toliau rikiuojasi Kopenhaga su 15,9 proc., Stokholmas su 15,2 proc. ir Liubliana su 15 proc. mažėjimu.

    Ryškesnis nei 10 proc. atpigimas taip pat matytas Helsinkyje, Rygoje ir Madride. Analitikai tai sieja su sezoniškumu: pasibaigus šildymo sezonui paklausa krenta, o atsinaujinančios generacijos dalis pavasarį paprastai didėja.

    „Besitęsianti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose iš esmės yra degalų pasiūlos šokas. Todėl tiesioginis poveikis Europos dujų tiekimui ir mažmeninėms dujų kainoms yra ryškesnis nei elektros rinkoms“, – sakė „VaasaETT“ vyresnysis energijos rinkų analitikas Ioannis Korras.

    Ne visur elektra pigo: didžiausias augimas fiksuotas Romoje, kur kaina kilo 7,9 proc. Didesnis nei 3 proc. padidėjimas matytas Dubline, Lisabonoje ir Atėnuose, o kai kuriose sostinėse pokyčiai buvo minimalūs.

    Dujos: šuoliai iki 30 proc.

    Skirtingai nei elektra, buitinių dujų kainos daugumoje ES sostinių didėjo. Per minėtą laikotarpį vidurkis pakilo nuo 10,67 euro cento už kilovatvalandę iki 11,40 euro cento už kilovatvalandę.

    Didžiausi šuoliai fiksuoti Briuselyje ir Berlyne, kur kainos augo beveik po 30 proc. Didesnis nei 20 proc. kilimas užfiksuotas Atėnuose, o dviženklis augimas matytas Vienoje, Amsterdame ir Romoje.

    Tuo pat metu išsiskyrė kelios sostinės, kur dujos pigo: didžiausias kritimas registruotas Madride, o mažėjimas matytas ir Liublianoje bei Varšuvoje. Šiuos skirtumus gali lemti tiek skirtinga tiekimo struktūra, tiek reguliavimo bei mokesčių sprendimai.

    „Skirtumai tarp elektros ir dujų kainų judėjimo rodo struktūrinį atsiejimą Europos rinkose, kurį lemia skirtingas kuro miksas ir valdžios intervencijos. Dujų kainas labiau veikia pasauliniai tiekimo ribojimai ir geopolitinė rizika, o elektros kainas – vietinė generacija ir politika“, – teigė I. Korras.

    Kur už energiją mokama daugiausia?

    Balandžio pradžioje nominalios buitinių vartotojų elektros kainos Europoje labai skyrėsi. Brangiausiai už kilovatvalandę mokėjo Berno, Briuselio, Dublino, Berlyno, Prahos ir Londono gyventojai, o kai kuriose kitose sostinėse kaina buvo kelis kartus mažesnė.

    Dujų kainų skirtumai dar ryškesni: nuo itin žemų kainų Kyjive iki aukščiausių rodiklių Stokholme. Į galutinę sąskaitą skirtingose šalyse reikšmingai įeina mokesčiai ir skirstymo bei tiekimo kaštai, o valdžios sprendimai dėl tarifų ar lengvatų gali greitai pakeisti vartotojų patiriamą naštą.

    Energetikos analitikai pabrėžia, kad artimiausiais mėnesiais kainų kryptį lems ne tik geopolitika ir pasaulinė dujų rinka, bet ir vietinės sąlygos: vėjo bei saulės generacija, hidroresursų situacija, tinklų mokesčiai bei valstybės taikomos kompensavimo priemonės. Dėl to vartotojams skirtingose šalyse tie patys įvykiai gali atsispindėti labai nevienodose sąskaitose.

  • JAV 30 metų obligacijų palūkanos perkopė 5 proc.: naujas FED vadovas jau spaudžiamas

    JAV 30 metų obligacijų palūkanos perkopė 5 proc.: naujas FED vadovas jau spaudžiamas

    JAV iždas gegužės 14 dieną aukcione pardavė 30 metų trukmės obligacijų už maždaug 21,3 mlrd. eurų, o pajamingumas pirmą kartą nuo 2007 metų peržengė 5 proc. ribą. Aukciono viršutinis pajamingumas siekė 5,058 proc., rodydamas, kad investuotojai už ilgalaikį skolinimą reikalauja vis didesnės grąžos.

    Šis šuolis užfiksuotas vos po kelių valandų, kai JAV Senatas patvirtino Keviną Warshą naujuoju Federalinio rezervo sistemos vadovu, jam perimant pareigas iš Jerome’o Powello. Rinkos reakcija sustiprino signalą, kad centriniam bankui gali tekti ilgiau išlaikyti griežtesnę pinigų politiką.

    Ketvirtadienį rinkoje 30 metų obligacijų pajamingumas laikėsi apie 5,02 proc., o 10 metų trukmės JAV obligacijų pajamingumas siekė apie 4,44 proc. Tokie lygiai paprastai persiduoda į platesnę ekonomiką, nes nuo jų priklauso hipotekos, įmonių skolos ir kito kredito kainodara.

    Infliacija vėl tolsta nuo tikslo

    Naujausi infliacijos duomenys JAV parodė, kad vartotojų kainos per metus iki 2026 metų balandžio pakilo 3,8 proc. Tai gerokai viršija Federalinio rezervo sistemos siekiamą 2 proc. tikslą ir didina riziką, kad palūkanų mažinimas bus atidėtas.

    Prie kainų spaudimo prisideda išaugusios energijos sąnaudos, kurias pakurstė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimai pasaulinėse energijos rinkose. Tuo pat metu gamintojų kainų rodikliai signalizuoja, kad sąnaudų spaudimas ekonomikoje išlieka platesnis, nei vien tik energetika.

    Ką reiškia 5 proc. riba?

    5 proc. riba 30 metų JAV obligacijoms rinkoje laikoma simboline, nes paskutinį kartą tokie lygiai buvo matomi prieš pasaulinę finansų krizę. Nors dabartinės sąlygos skiriasi, pats pajamingumų persikainojimas rodo, kad investuotojai reikalauja didesnės kompensacijos už infliacijos ir fiskalines rizikas.

    Augant ilgalaikiams pajamingumams, didėja ir JAV vyriausybės skolos aptarnavimo kaštai, ypač kai valstybės skola artėja prie maždaug 34,1 trln. eurų. Didesnės palūkanos reiškia didesnes biudžeto išlaidas, o tai gali skatinti dar didesnį skolinimosi poreikį.

    Kevinui Warshui – sudėtingas startas

    Kevinas Warshas Federalinio rezervo sistemos vairą perima itin jautriu momentu: ekonomika išlieka atspari, tačiau infliacija nekrenta taip greitai, kaip tikėtasi, o energijos kainų šuoliai gali ją vėl įžiebti. Dalis rinkos dalyvių mano, kad palūkanos turės išlikti aukštesnės ilgiau, kad būtų atkurta infliacijos kontrolės patikimumo prielaida.

    „Šis aukcionas yra ankstyvas priminimas, kad pasitikėjimą infliacijos suvaldymu teks atkurti ne vien pažadais, bet ir nuosekliais sprendimais“, – sakė rinkos analitikai, vertinę JAV iždo aukciono rezultatus.

    Kita investuotojų dalis įspėja, kad per ilgai išlaikytos griežtos finansavimo sąlygos gali pradėti smarkiau slopinti augimą ir darbo rinką. Aukšti obligacijų pajamingumai patys savaime griežtina finansines sąlygas, tačiau kartu didina rizikas labiau prasiskolinusiems namų ūkiams, verslui ir pačiai valstybei.