CP v2

Tag: Infrastruktūros projektai

  • Lenkijoje ruošiamas rekordinis geležinkelio tunelis: 600 tonų TBM „Kinga“ jau keliauja

    Lenkijoje ruošiamas rekordinis geležinkelio tunelis: 600 tonų TBM „Kinga“ jau keliauja

    Lenkijoje pradedamas naujas etapas statant ilgiausią šalies geležinkelio tunelį. Mažosios Lenkijos vaivadijoje ruošiama perkelti tunelių kasimo mašina TBM „Kinga“, kuri netrukus turėtų pradėti darbus prie Szczyrzyco apylinkių.

    Planuojama, kad naujasis tunelis atkarpoje Tymbark–Szczyrzyc bus ilgesnis nei 3,8 kilometro ir pagerins iki šiol galiojantį rekordą. Dabartinis ilgiausias išgręžtas geležinkelio tunelis Lenkijoje yra po Pisarzowa ir siekia apie 3,75 kilometro.

    TBM „Kinga“ anksčiau dirbo po Pisarzowa, kur buvo skirta siauresniam, evakuaciniam tunelio ruožui. Skelbiama, kad šis ruožas buvo pramuštas po 359 darbo dienų, o dabar įranga ruošiama pervežimui į naują statybvietę.

    Didžiausias iššūkis – logistika: surinkta mašina sveria apie 600 tonų, todėl ją tenka išardyti į mažesnes dalis. Transportui numatytos specialios daugiaašės platformos, leidžiančios pervežti ypač sunkius ir nestandartinių gabaritų krovinius.

    Pagrindinį tunelį planuojama gręžti dar didesne TBM „Jadwiga“. Nurodoma, kad ji sveria daugiau nei 2 500 tonų, o jos skydas siekia beveik 11 metrų skersmens, todėl pervežimas yra dar sudėtingesnis ir turėtų vykti kiek vėliau.

    Šis tunelis yra didesnio projekto dalis – geležinkelio investicijų programos Podłęże–Piekiełko, kuria siekiama reikšmingai sutrumpinti kelionių laiką ir padidinti pralaidumą pietų Lenkijoje. Pagal viešai skelbiamus planus, visa infrastruktūra turėtų būti užbaigta iki 2030 metų.

  • Vyslos nerijos kanalo tyrimas įgauna pagreitį: po dvejų metų pradėtos pagrindinės apklausos

    Lenkijoje įsibėgėja tyrimas dėl Vyslos nerijos kanalo projekto: po maždaug dvejų metų ikiteisminio darbo pareigūnai perėjo prie aktyvios fazės ir pradėjo pagrindines apklausas. Tyrimas pradėtas remiantis Aukščiausiosios audito institucijos pranešimu apie galimus pažeidimus planuojant ir valdant investiciją.

    Auditoriai anksčiau buvo nurodę įtarimus, kad 2016–2020 metais galėjo būti viršyti įgaliojimai, o svarbiausia informacija apie sparčiai augusias išlaidas nebuvo tinkamai pateikta sprendimų priėmėjams. Esminis klausimas – ar smarkiai pabrangęs projektas neprarado ekonominio pagrindimo, dėl kurio jis buvo pristatomas visuomenei.

    „Dokumentų rinkimas užtruko, nes medžiaga išskaidyta per kelias ministerijas, valstybines įstaigas ir rangovų grandinę“, – sakė Gdansko regioninės prokuratūros atstovas spaudai Mariuszas Marciniakas.

    Kanalo atkarpa per Vyslos neriją, kaip naujo vandens kelio dalis, atidaryta 2022 metais rugsėjo 17 dieną. Projekto vertė viešai įvardyta kaip apie 2 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 460 mln. eurų, skaičiuojant apytiksliu to laikotarpio kursu.

    Politinėje darbotvarkėje kanalas buvo siejamas su tikslu sustiprinti Lenkijos laivybos savarankiškumą ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos sprendimų regione. Vis dėlto realus naudojimas dažnai vertinamas kritiškai: didesnę srauto dalį, remiantis viešai skelbtais duomenimis, sudaro pramoginiai laivai, o komercinė krovininė laivyba kol kas nėra tapusi dominuojančia.

    2025 metais kanalu praplaukė 1 340 laivų ir kitų plaukiojimo priemonių. Didžiausią dalį sudarė 1 037 rekreaciniai laivai, o komercinių reisų su kroviniu fiksuota 19, tuo metu be krovinio – 90.

    Lygiagrečiai tyrimui viešojoje erdvėje daugėja pranešimų apie techninius iššūkius. Lenkijos žiniasklaida yra minėjusi, kad eksploatacijos metu kartojasi šliuzų mechanizmų gedimai, pasitaiko sutrikimų tiltų įrangoje, o dalis apsauginių konstrukcijų susiduria su pažeidimais, kas kelia papildomų klausimų dėl ilgalaikės priežiūros kaštų.

    Tyrėjams dabar svarbiausia atsakyti į dvi grupes klausimų: ar sprendimai dėl biudžeto ir projekto apimties buvo priimami laikantis procedūrų, ir ar informacija apie kaštų šuolius buvo pateikta taip, kad Vyriausybė galėtų laiku įvertinti projekto naudą bei rizikas. Apklausos ir surinkti dokumentai turėtų parodyti, ar kalbama apie pavienius valdymo trūkumus, ar apie sistemines klaidas planuojant vieną didžiausių pastarojo dešimtmečio infrastruktūros projektų regione.

  • Šiauliai viešuosiuose pirkimuose sutaupė 18,85 mln. eurų: kurie projektai atpigo labiausiai

    Šiauliai viešuosiuose pirkimuose sutaupė 18,85 mln. eurų: kurie projektai atpigo labiausiai

    Šiaulių miesto savivaldybė skelbia, kad per pastarojo laikotarpio šešis didelius rangos darbų pirkimus biudžete pavyko sutaupyti 18,85 mln. eurų. Savivaldybės teigimu, bendra šių projektų sąmatinė vertė siekė 76,12 mln. eurų, o pasirašytų sutarčių vertė sudarė 57,27 mln. eurų.

    Didžiausias skirtumas fiksuotas Žirgyno Žuvininkų gatvėje rekonstrukcijos konkurse. Savivaldybės nurodoma pirminė sąmata siekė 10,47 mln. eurų, o konkursą laimėjusios UAB „Gilesta“ pasiūlymas buvo 5,9 mln. eurų, tad sutaupyta 4,57 mln. eurų, arba apie 44 proc.

    Pasak savivaldybės, sutarties įsigaliojimas siejamas su pateikiamu banko garantu, po to planuojama perduoti statybvietę ir pradėti darbus. Skaičiuojama, kad darbai galėtų startuoti vasaros pradžioje, kai bus užbaigtos būtinos procedūros ir parengtas darbo projektas.

    Kur sutaupyta daugiausia

    Reikšmingai atpigo ir kiti infrastruktūros projektai. Krovos aikštelių įrengimo pirkime sąmata buvo 16,73 mln. eurų, o sutartis pasirašyta už 10,64 mln. eurų, tad skirtumas siekia 6,09 mln. eurų, arba 36,41 proc.

    Žemaitės gatvės rekonstrukcijos atveju sąmata sudarė 11,25 mln. eurų, o rangos sutartis pasirašyta už 8,14 mln. eurų. Savivaldybė nurodo, kad taip sutaupyta 3,11 mln. eurų, arba 27,65 proc.

    Pramonės gatvės rekonstrukcijos pirkime sąmata siekė 11,71 mln. eurų, o faktinė darbų kaina sudarė 9,43 mln. eurų, tad sutaupyta 2,28 mln. eurų, arba 20,16 proc. Dar viename projekte, kuriame numatyti bėgiai nuo pramonės parko teritorijos iki krovos aikštelių ir jų teritorijoje, sąmata buvo 6,75 mln. eurų, o sutartis pasirašyta už 5,31 mln. eurų, sutaupant 1,44 mln. eurų, arba 21,34 proc.

    Mažesnis, bet vis tiek apčiuopiamas skirtumas fiksuotas futbolo ir regbio maniežo statybos projekte. Savivaldybės skaičiais, sąmata siekė 19,21 mln. eurų, o rangos sutartis pasirašyta už 17,85 mln. eurų, todėl sutaupyta 1,36 mln. eurų, arba 7,08 proc.

    Kodėl kainos skyrėsi nuo sąmatų

    Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis viešai aiškino, kad sutaupymus lėmė keli veiksniai. Tarp jų minimas sąmatų skaičiavimas pagal „Sistelą“, kuri atspindi vidutinį rinkos kainų lygį, tačiau konkurse realią kainą nulemia konkrečių rangovų varžymasis.

    Taip pat pabrėžiama viešųjų pirkimų organizavimo kokybė ir aiškios sąlygos: keliami tik būtini kvalifikaciniai reikalavimai, pirkimai organizuojami taip, kad pritrauktų daugiau dalyvių, o dalyviai negali siūlyti didesnės kainos nei paskaičiuota sąmatinė riba. Savivaldybė teigia, kad konkurenciją stiprina ir tai, jog konkursuose vidutiniškai dalyvauja daugiau nei keturi dalyviai.

    „Tai nėra atsitiktinis laimėjimas, o nuosekliai veikiančios sistemos rezultatas“, – sakė Antanas Bartulis.

    Anot savivaldybės, rangovai mažesnes kainas gali pasiūlyti dėl vidinių rezervų, kurie susidaro palankiau įsigyjant medžiagas, efektyviau naudojant techniką ar taikant našesnes darbų technologijas. Tokie veiksniai ypač svarbūs dideliuose infrastruktūros pirkimuose, kur net kelių procentų skirtumas virsta milijonais eurų.

    Kitas etapas – Dainų poliklinikos priestatas

    Šalia jau vykstančių projektų savivaldybė išskiria ir Dainų poliklinikos priestato statybas. Skelbiama, kad projektuotojai parengė projektinius pasiūlymus, atliko viešinimo procedūras ir gavo statybą leidžiantį dokumentą.

    Pagal savivaldybės nurodomą grafiką techninis darbo projektas turėtų būti parengtas iki šių metų liepos pabaigos. Gavus teigiamą ekspertizę, būtų organizuojamas rangos darbų viešasis pirkimas, o statybos, kaip planuojama, galėtų prasidėti dar šiemet.

    Savivaldybė teigia besitikinti, kad modernus priestatas pacientams ir medikams duris atvers 2028 metais. Miesto vadovai taip pat akcentuoja, kad Šiauliai šiuo metu yra intensyvių statybų fazėje, todėl gyventojų prašoma kantrybės dėl laikinų nepatogumų.

  • Kelmės savivaldybės delegacija Kroatijoje: kokias ES investicijų pamokas parsivežė iš Zadaro?

    Vizitas Zadaro regione

    2026 metų gegužės 11–15 dienomis Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius ir mero patarėjas ryšiams su visuomene bei žiniasklaida Justinas Drapanauskas dalyvavo oficialiame darbo vizite Kroatijoje, Zadaro regione. Vizitą organizavo Šiaulių regiono plėtros taryba.

    Delegacijos darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta regioninei plėtrai, ES fondų investicijoms ir infrastruktūros projektų įgyvendinimui. Kartu su kitų Šiaulių regiono savivaldybių atstovais siekta praktiškai įvertinti, kaip Kroatijos regionai planuoja ir administruoja ES lėšomis finansuojamas programas.

    Vizito metu delegaciją lydėjo Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Tokia diplomatinių atstovų įtrauktis paprastai padeda atverti daugiau institucinių kontaktų ir pagreitina galimų bendrų iniciatyvų derinimą.

    Susitikimai su savivalda

    Gegužės 12 dieną Lietuvos savivaldybių atstovai lankėsi Zadaro miesto savivaldybėje. Ten jie susitiko su Zadaro meru Šime Erlić ir Miesto tarybos pirmininku Ivica Žuvela.

    Susitikimuose aptartos miesto vystymo kryptys, tvarios infrastruktūros plėtra ir tai, kaip ES finansavimas padeda sparčiau įgyvendinti strateginius projektus. Taip pat nagrinėta, kaip savivaldybės stiprina viešųjų paslaugų kokybę ir ilgalaikį planavimą, kai projektai apima kelių metų ar net dešimtmečio horizontą.

    Delegacija lankėsi ir Višnjik sporto centre, kur pristatyti sporto infrastruktūros vystymo sprendimai bei objektų valdymo modeliai. Tokie pavyzdžiai aktualūs savivaldybėms, ieškančioms būdų suderinti viešąją naudą, finansinį tvarumą ir lankytojų srautų valdymą.

    ES fondų administravimas ir ateities planai

    Gegužės 13 dieną vyko susitikimai su Zadaro apskrities administracijos atstovais, tarp jų su apskrities viršininko pavaduotoju Robertino Dujela ir atsakingais specialistais, dirbančiais su ES fondais. Daug dėmesio skirta praktiniams administravimo klausimams: projektų parengčiai, atsiskaitymui už pasiektus rodiklius ir rizikų valdymui.

    Aptarta ir tai, kaip viešosios investicijos siejamos su turizmo, vietos ekonomikos bei infrastruktūros modernizavimo tikslais. Lietuvos savivaldybėms tai ypač aktualu ruošiantis ateinantiems ES finansavimo ciklams, kai vis svarbesnės tampa žaliosios transformacijos, atsparumo ir regionų konkurencingumo priemonės.

    Delegacija taip pat apžiūrėjo ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotus objektus ir susipažino su tvarios infrastruktūros iniciatyvomis. Praktinės patirtys vietoje leidžia tiksliau įvertinti, kurie sprendimai realiai pasiteisina, o kurie reikalauja korekcijų jau planavimo etape.

    Kultūrinėje programoje vizito dalyviai apsilankė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, minint jo 150-ąsias gimimo metines, skirtoje parodoje Zadaro nacionaliniame muziejuje. Taip pat lankytasi Tarptautiniame povandeninės archeologijos centre, kur pristatytos paveldo išsaugojimo ir tarptautinio bendradarbiavimo praktikos.

    Kelmės rajono savivaldybė teigia, kad tokie vizitai prisideda prie gerosios praktikos perėmimo ir naujų partnerystės ryšių kūrimo. Pasak savivaldybės atstovų, būtent tiesioginiai kontaktai ir realių projektų analizė padeda greičiau rasti sprendimus, kaip efektyviau įgyvendinti infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtros planus.

  • Lodzėje sustojęs PKP PLK geležinkelio tunelis: baigiama inventorizacija, ruošiamasi naujam konkursui

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pranešė baigianti vieną svarbiausių etapų, reikalingų saugiai atnaujinti Lodzėje sustojusio skersmens tunelio kasimą. Darbai sustabdyti nuo 2024 metų rugsėjo, kai po kasimo skydu TBM, jam judant po 1 Maja alėja, įvyko avarija ir sugriuvo dalis virš tunelio buvusio pastato.

    Po incidento bendrovė nutraukė sutartį su ankstesniu rangovu ir ėmėsi parengiamųjų veiksmų, kurie turi užtikrinti, kad tunelio kasimas būtų atnaujintas be papildomos rizikos gyventojams ir miesto infrastruktūrai. Pasak PKP PLK atstovų, dabar pagrindinis tikslas yra kuo greičiau, bet pirmiausia saugiai sugrįžti prie darbų.

    Inventorizacija ir atsiskaitymas

    Vienas kertinių žingsnių prieš skelbiant naują konkursą yra atliktų darbų inventorizacija. Ji reikalinga tam, kad būtų galima tiksliai įvertinti, kas jau padaryta, kas liko užbaigti, ir parengti pagrindą galutiniam atsiskaitymui su buvusiu rangovu.

    PKP PLK nurodo, kad didžioji inventorizacijos dalis jau įvykdyta, apimant tiek atliktus darbus, tiek likusius iki projekto pabaigos. Galutinio protokolo perdavimas, pagal dabartinius planus, turi įvykti iki gegužės pabaigos.

    Sprendimai dėl pastatų virš trasos

    Kartu vyksta formalios ir teisinės procedūros dėl pastatų, esančių virš TBM skydo ir jo maršruto zonoje. Kalbama apie keturis pastatus Lodzėje, kuriems gali būti taikomi perėmimo ir kompensacijų mechanizmai.

    PKP PLK aiškina, kad sprendimai dėl galimo pastatų griovimo bus priimami tik pasirinkus naują rangovą ir atlikus papildomas analizes. Bendrovė pabrėžia, jog kritiškiausias momentas yra TBM skydo pajudinimas po ilgos prastovos, nes grunto sąlygos gali būti pasikeitusios, o tai didina riziką antžeminiams statiniams.

    Du konkursai ir projekto mastas

    PKP PLK planuoja, kad rangovo parinkimo procedūra turėtų startuoti metų trečio ir ketvirto ketvirčių sandūroje. Iki tol taip pat numatyta atlikti techninės būklės vertinimus pastatų, esančių arčiausiai TBM ir numatomoje tunelio trasoje.

    Be rangos tunelio kasimui, numatomas ir atskiras konkursas tunelių įrangai, geležinkelio infrastruktūrai, techninėms instaliacijoms bei darbams stotelėse Lodzė Koziny ir Lodzė Polesie, taip pat antžemine infrastruktūra. PKP PLK teigia palaikanti ryšį su gyventojais ir miesto valdžia, o su subrangovais, kurie negavo apmokėjimo iš buvusio rangovo, žada atsiskaityti pagal taikomas procedūras.

    Planuojamas skersmens tunelis turi būti apie 7,5 kilometro ilgio ir sujungti stotį Fabryczna su Kaliskos ir Žabieneco kryptimis. Sutartis dėl projekto pasirašyta 2017 metais, realūs statybos darbai ir kasimas pradėti 2019 metų rugpjūtį, o po avarijos apie 250 gyventojų buvo priversti laikinai išsikelti ir iki šiol negali grįžti į savo būstus.

  • Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Gegužės 11–15 dienomis Šiaulių regiono plėtros tarybos savivaldybių delegacija darbo vizitu lankėsi Kroatijoje. Kelionėje dalyvavo merai, vicemerai ir administracijų atstovai, o Pakruojo rajonui atstovavo meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė ir Strateginio planavimo bei investicijų skyriaus vedėja Lina Mikolaitytė.

    Delegaciją priėmė Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Zadare susitikimuose dalyvavo miesto meras Šime Erlić, miesto tarybos pirmininkas Ivica Žuvela bei apskrities vadovai.

    Ko ieškota Zadare?

    Vizito metu pagrindinis dėmesys skirtas Europos Sąjungos investicijoms ir praktiniams projektų įgyvendinimo sprendimams savivaldos lygmeniu. Aptarta, kaip planuojami ir administruojami jau įgyvendinti viešosios infrastruktūros projektai, kokie veiklos modeliai padeda užtikrinti jų tęstinumą, o kokie rizikos veiksniai dažniausiai stabdo darbus.

    Taip pat kalbėta apie pasirengimą būsimam 2028–2034 metų laikotarpiui, kai savivaldybėms aktualu iš anksto turėti projektinių idėjų portfelį ir aiškiai pagrįstus prioritetus. Šiaulių regiono ir Zadaro regiono atstovai akcentavo, kad panašūs iššūkiai dažniausiai kyla dėl infrastruktūros modernizavimo, turizmo srautų valdymo, paveldo pritaikymo ir viešųjų paslaugų efektyvinimo.

    ES lėšomis atnaujinti objektai

    Darbinę programą papildė susipažinimas su objektais, kurie pastatyti ar atnaujinti pasitelkiant ES finansavimą. Delegacija apžiūrėjo Zadaro sporto areną, daugiafunkcį sporto centrą su baseinu ir tarptautinį povandeninės archeologijos centrą, įkurtą pritaikius istorinį pastatą.

    Aptariant paveldo integravimą į šiuolaikinį miesto gyvenimą, išskirtas ir etnografinis Dalmatijos regiono kaimas, kaip pavyzdys, kai tradicijos, edukacija ir turizmas sujungiami į vieną kryptingą produktą. Savivaldybių atstovai akcentavo, kad panašūs sprendimai aktualūs ir Lietuvoje, ypač ieškant būdų, kaip išlaikyti lankytojų susidomėjimą neapsiribojant vien sezoninėmis iniciatyvomis.

    Kultūrinė programa ir bendradarbiavimo kryptys

    Vizito metu vyko ir oficialus renginys Zadaro Gubernatoriaus rūmuose, kur atidaryta paroda, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Tokie kultūriniai renginiai dažnai tampa papildomu impulsu instituciniam bendradarbiavimui, kai greta projektinių temų stiprinami ir tarpinstituciniai ryšiai.

    Delegacijos teigimu, Kroatijoje pamatyti pavyzdžiai parodė, kad didelę vertę kuria nuoseklus paveldo pritaikymas, aiški infrastruktūros objektų eksploatavimo strategija ir gebėjimas atnaujintas erdves užpildyti veiklomis. Šios įžvalgos turėtų prisidėti formuojant Šiaulių regiono savivaldybių prioritetus ir rengiant projektines iniciatyvas artėjantiems finansavimo etapams.

    Publikacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Strabag: vien pinigų neužtenka – be greitesnių leidimų ir žaliavų investicijos vėluos

    Po kelių ketvirčių nuosmukio Lenkijos statybos rinka laukia didelės transporto infrastruktūros projektų bangos: planuojami geležinkelių, kelių ir uostų darbai turi išjudinti užsitęsusią stagnaciją. Tačiau rangovai įspėja, kad vien finansavimas ir pasirašytos sutartys negarantuoja nei terminų, nei biudžetų laikymosi.

    „Strabag“ valdybos narys Lenkijoje Wojciechas Trojanowskis sako, jog lemiamas veiksnys bus administracinių procedūrų pagreitinimas. Pasak jo, dideliems projektams dažniausiai trukdo ne statybos pajėgumų stoka, o sprendimų grandinė: poveikio aplinkai vertinimai, vandentvarkos derinimai, statybos leidimai, priežiūra ir galutiniai priėmimai.

    Kur stringa projektai?

    Didžiausiu „Achilo kulnu“ įvardijami sprendimai, susiję su leidimais kelių projektams, kurie praktikoje dažnai tampa vėlavimų šaltiniu. Kai projektai įstringa procedūrose, rangovams sudėtinga planuoti technikos ir žmonių apkrovas, o užsitęsę terminai kelia riziką ir viešiesiems užsakovams, ir tiekimo grandinėms.

    Rinkoje taip pat laukiama teisės aktų pakeitimų, kurie supaprastintų infrastruktūros projektų administravimą. Verslo vertinimu, be aiškesnio planavimo ir pakankamų žmogiškųjų resursų institucijose, net ir gerai parengti investiciniai planai gali prasilenkti su realybe.

    Krušyvos tampa siauruoju kakleliu

    Dar viena jautri vieta – statybinės žaliavos, ypač užpildai ir skaldos medžiagos. Infrastruktūros projektams sutampant laike, žaliavų tiekimas gali tapti „siauruoju kakleliu“, nes jų telkiniai dažnai nutolę nuo didžiųjų statybų aikštelių, o logistika brangsta ir riboja tempą.

    Infrastruktūros ministerijos lygmeniu Lenkijoje jau skelbiama apie ketinimus geriau koordinuoti šią sritį, svarstant ir atskiro atsakingo pareigūno vaidmenį. Pasak W. Trojanowskio, problema – ne vien žaliavų geografinė koncentracija, bet ir ilgas kelias iki naujų gavybos vietų atidarymo.

    „Naujo žaliavų gavybos šaltinio, naujos kasyklos atidarymas Lenkijoje gali užtrukti apie dešimt metų“, – sakė Wojciechas Trojanowskis.

    Tokia trukmė reiškia, kad šiandien priimami sprendimai dėl išteklių ir leidimų iš esmės nulems, ar po kelių metų planuojami keliai, geležinkeliai ir uostų plėtra turės pakankamai medžiagų ir ar projektai nebus stabdomi dėl tiekimo.

    „Strabag“ planuoja augimą

    Bendrovė taip pat pateikė savo veiklos rezultatus Lenkijoje: 2025 metais „Strabag“ pajamos siekė beveik 1,9 mlrd. eurų, o darbuotojų skaičius – apie 7 000. Įmonė skelbia, kad toliau didina komandas ir nori augti kartu su rinka.

    Iki 2030 metų „Strabag“ ambicija – pasiekti maždaug 2,3 mlrd. eurų pajamas, skaičiuojant šiandienos kainomis. Įmonė akcentuoja investicijas į žmones, mažesnės taršos technologijas ir siekį ilgainiui priartėti prie klimato neutralumo, kartu plečiant veiklą energetikos ir vietinių rinkų segmentuose.

  • Ukmergės rajone tęsiama priedangų plėtra: penkios įstaigos sulauks atnaujinimų, vietų – 777

    Ukmergės rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti antrąjį projektą priedangų infrastruktūrai plėsti. Šiuo etapu numatyta įrengti ir modernizuoti penkias priedangas švietimo ir kultūros įstaigose.

    Pasak savivaldybės, darbais siekiama stiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrinti aiškesnę gyventojų apsaugą. Planuojama atnaujinti apie 1 164 kv. m priedangų infrastruktūros ir sudaryti vietą ne mažiau kaip 777 gyventojams.

    Pagrindiniai numatyti darbai

    Projekte numatyta įrengti vėdinimo sistemas, kurios priedangose yra vienas svarbiausių saugos elementų ilgesnio buvimo atveju. Taip pat planuojamas rezervinis elektros tiekimas, kad sutrikus tiekimui būtų galima palaikyti būtiniausių sistemų veikimą.

    Dar viena kryptis – pritaikyti įėjimus ir išėjimus žmonėms su negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad priedangos turi būti pasiekiamos kuo platesniam gyventojų ratui, todėl prieinamumo sprendimai įtraukiami į modernizavimo apimtį.

    Finansavimas ir terminai

    Nurodoma, kad projekto vertė siekia 116 000 eurų. Įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026–2027 metais.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad tai yra nuosekli investicijų kryptis, orientuota į praktinius sprendimus ir realiai veikiančią infrastruktūrą.

    Tęsiami pirmojo etapo rezultatai

    Antrasis etapas yra jau vykdomų darbų tąsa. Šiuo metu, anot savivaldybės, baigiamas pirmasis etapas, kurio metu modernizuotos šešios priedangos, apimančios 1 582 kv. m.

    Pirmojo etapo metu, kaip skelbiama, buvo užtikrinta vieta daugiau kaip 1 041 rajono gyventojui. Antruoju etapu planuojama toliau stiprinti priedangų tinklą ir didinti jo aprėptį visame rajone.

  • Lenkai kasa beveik 4 km geležinkelio tunelį po uola: projektas pakeis keliones ir įrašys rekordą

    Lenkai kasa beveik 4 km geležinkelio tunelį po uola: projektas pakeis keliones ir įrašys rekordą

    Lenkijoje planuojamas naujas ilgiausias geležinkelio tunelis, kurio ilgis turėtų siekti apie 3 820 metrų. Jis bus įrengtas ruože tarp Tymbarko ir Szczyrzyco, o darbai vykdomi kaip didelio geležinkelio projekto Podłęże–Piekiełko dalis.

    Šis tunelis rekordą perimtų iš jau įrengto tunelio tarp Męcinos ir Mordarkos, kurio bendras ilgis siekia 3 750 metrų. Naujasis objektas turėtų būti ilgesnis keliomis dešimtimis metrų ir taps ilgiausiu tokio tipo geležinkelio tuneliu šalyje.

    Statybų aikštelė ruošiama Stróžos ir Wilkowiskos apylinkėse, kur planuojama pradėti gręžimą. Tunelio išėjimas numatomas Podłopienio kryptimi, o vietovė laikoma techniškai sudėtinga dėl uolėtų masyvų ir reljefo.

    Kartu šiame ruože numatytas ir dar vienas, mažesnis tunelis, kurio ilgis turėtų siekti apie 1 000 metrų. Visas maršrutas suplanuotas taip, kad traukiniai galėtų išvengti staigių aukščių skirtumų, o linijos parametrai leistų didinti greitį ir patikimumą kalnuotose vietovėse.

    Gręžimo darbus planuojama atlikti tunelių kasimo mašinomis TBM, kurios Lenkijoje jau buvo naudotos ankstesniuose šio projekto etapuose. Didžiausia iš jų sveria daugiau nei 2 500 tonų, o jos pjovimo skydas yra beveik 11 metrų skersmens, todėl įrenginys gali vienu metu formuoti itin plataus profilio tunelį.

    TBM paprastai į statybvietę gabenamos dalimis ir vietoje surenkamos, nes atskirų komponentų gabaritai ir masė neleidžia jų transportuoti kaip vieno vieneto. Tokia logistika reikalauja papildomos infrastruktūros, o darbų grafikas priklauso ir nuo geologinių sąlygų, ir nuo požeminio vandens.

    Podłęże–Piekiełko projektas laikomas vienu didžiausių Lenkijos geležinkelių infrastruktūros atnaujinimų pastaraisiais metais. Juo numatoma ir naujų ruožų statyba, ir esamų linijų modernizavimas, siekiant sutrumpinti kelionių laiką bei pagerinti susisiekimą Mažosios Lenkijos regione.

    Pagal projekto tikslus kelionė traukiniu tarp Krokuvos ir Zakopanės ateityje turėtų trukti apie 90 minučių. Tai reikštų ryškų pokytį tiek kasdienėms kelionėms, tiek turizmo srautams, ypač piko sezono metu, kai kelių transportas regione dažnai stringa spūstyse.

    Numatoma, kad visoje naujoje trasoje bus įrengta 13 geležinkelio tunelių, tačiau tik keli jų viršys 1 kilometro ribą. Didelė tunelių dalis projektuojama būtent dėl kalnuotos vietovės, kurioje tradicinis linijos tiesimas paviršiumi būtų lėtesnis, brangesnis arba labiau paveiktų aplinką.

    Investicijos vertė viešojoje erdvėje siejama su keliolika milijardų zlotų, tai yra maždaug keliomis milijardais eurų, priklausomai nuo etapų ir finansavimo struktūros. Projekto įgyvendinimo pabaiga dažniausiai siejama su laikotarpiu apie 2030 metus, tačiau realūs terminai gali kisti dėl sudėtingų inžinerinių darbų.

  • Pirmajame Alytuje – vienu metu vyksta keli dideli projektai: kaip keisis gatvės, takai ir viešosios erdvės

    Pirmajame Alytuje gyventojams pristatyti jau vykstantys ir artimiausiu metu planuojami infrastruktūros darbai. Su bendruomene susitiko Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, administracijos direktorius Gintaras Rakaitis ir savivaldybės komanda.

    Susitikime aptarti kelių, takų, apšvietimo ir lietaus nuotekų tinklų projektai, taip pat viešųjų erdvių atnaujinimas. Gyventojai galėjo užduoti klausimus, teikti pastebėjimus ir siūlymus dėl eismo organizavimo bei darbų eigos.

    Gatvės ir sankryžos: kas keisis?

    Vienas didžiausių artimiausių darbų paketų apima Jiezno, Miškininkų ir Sakų gatves. Numatyta atnaujinti dangą, sutvarkyti šaligatvius, viešojo transporto stoteles, apšvietimą ir lietaus nuotekų tinklus, kad eismas būtų saugesnis ir patogesnis.

    Taip pat planuojama žiedinė sankryža Jiezno, Lakūnų, Medžiotojų, Miškininkų ir Sakų gatvių sankirtoje. Tikimasi, kad žiedas sumažins konfliktinių taškų skaičių, pagerins pralaidumą ir padės stabilizuoti greičius intensyvesnėse atkarpose.

    Miškininkų gatvės atkarpa už gamyklos „Alita“ numatyta sujungti su Alytaus aplinkkelio žiedine sankryža, kurią prižiūri Via Lietuva. Savivaldybė skelbia, kad šių darbų užbaigimas planuojamas iki 2027 metų kovo.

    A. Juozapavičiaus gatvė: remontas etapais

    Gyventojams pristatyta A. Juozapavičiaus gatvės remonto eiga: darbus planuojama pradėti gegužės mėnesį ir užbaigti iki metų pabaigos. Remontas vyks etapais, siekiant išlaikyti eismą, o tarp važiuojamųjų dalių esanti medžių alėja, kaip teigiama, bus išsaugota.

    Projekte numatyta įrengti naują gatvės dangos konstrukciją, pėsčiųjų ir dviračių taką, sutvarkyti šaligatvius, pertvarkyti lietaus nuotekų tinklus ir atnaujinti apšvietimą. Taip pat planuojami darbai su inžineriniais tinklais ir viešojo transporto stotelių infrastruktūra.

    Merkinės ir Jiezno gatvių sankryžoje numatomas šviesoforo atnaujinimas, planuojant išmanesnį eismo valdymą. Savivaldybė nurodo, kad panašūs sprendimai jau taikomi kitose miesto sankryžose, kur siekiama efektyviau reguliuoti srautus piko metu.

    Tuo pačiu tęsiamas Panemuninkėlių gatvės kapitalinis remontas: baigiami lietaus nuotekų tinklų ir pagrindų įrengimo darbai, artimiausiu metu numatomas asfaltavimas bei pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas. Tai turėtų pagerinti susisiekimą kasdienėms kelionėms ir sumažinti dulkių problemą šiltesniu sezonu.

    Gyventojų patogumui A. Juozapavičiaus gatvėje planuojama nauja viešojo transporto stotelė ties sankryža su Medžiotojų gatve. Po darbų numatomi maršrutų koregavimai, kad patogesnis susisiekimas pasiektų ir gretimų gatvių gyventojus.

    Takai, pakrantė ir viešosios erdvės

    Susitikime aptarta ir Nemuno pakrantės pėsčiųjų bei dviračių takų plėtra. Pranešama, kad vyksta užlipimo ant Baltosios rožės tilto įrengimo darbai, o artimiausiu metu turėtų prasidėti metalinių atramų ir konstrukcijų montavimas.

    Planuojama 1 027 metrų tako atkarpa nuo Piliakalnio aikštelės iki Šlaito gatvės, kuri sujungs piliakalnio prieigas su anksčiau įrengtomis atkarpomis. Taip pat numatoma nauja jungtis iki Kauno kolegijos Alytaus fakulteto skvero, o šaltinėlio vietoje planuojama apžvalgos aikštelė ir skulptūra Migrausėlei.

    Kitoje pusėje darbai vyksta ir 2,148 kilometro ruože nuo Kreivosios gatvės Lietuvos tūkstantmečio tilto kryptimi. Šioje atkarpoje planuojama įrengti apžvalgos aikštelę su vaizdu į Nemuną, o likusios dalies derinimo procedūros, kaip nurodoma, dar tęsiamos.

    Įgyvendinus numatytas atkarpas, tikimasi sujungti jas į vientisą miesto takų žiedą. Tokie sprendimai paprastai padeda kasdienes keliones pėsčiomis ar dviračiu padaryti saugesnes, o rekreacines erdves priartina prie gyvenamųjų rajonų.

    Gyventojams pristatyti ir piliakalnio prieigų tvarkymo planai. Numatyta atnaujinti vaikų žaidimų aikštelę bei sutvarkyti laiptus į piliakalnį, darbus planuojant atlikti iki vasaros pabaigos.

    Taip pat tęsiami žvyruotų gatvių tvarkymo darbai: jau pradėta tvarkyti Gintaro gatvė, o vasarą asfaltavimo darbai numatomi Audros gatvėje. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie projektai aktualūs ne tik dėl komforto, bet ir dėl mažesnio dulkių kiekio bei geresnio susisiekimo žiemą.

    Aptartas ir Jiezno gatvės 2 pastato atnaujinimas, kurio darbai jau vyksta ir turėtų būti baigti iki liepos pabaigos. Skelbiama, kad 85 proc. projekto finansuoja Europos Sąjunga.

    „Mūsų tikslas aiškus – kad miestas nuosekliai gražėtų, taptų patogesnis gyventi ir dar labiau atlieptų gyventojų poreikius“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis.

    Savivaldybė pabrėžia, kad susitikimai su bendruomenėmis leidžia tikslinti prioritetus ir laiku spręsti praktinius klausimus, susijusius su laikinais eismo ribojimais, darbų etapais ir kasdieniu gyventojų judėjimu. Gyventojai kviečiami aktyviai teikti pastabas ir stebėti informaciją apie darbų grafiką bei pokyčius.