Tag: Infrastruktūros projektai

  • Prezidentūra dėl CPK: siūloma grįžti prie pirminio plano, o valdžios veiksmai kelia nerimą

    Ką prezidentas siūlo dėl CPK?

    Lenkijos prezidento kanceliarija artimiausiomis savaitėmis ketina į Prezidentūrą pakviesti suinteresuotas puses aptarti per pastaruosius metus prezidento parlamentui teiktus įstatymų projektus. Pirmasis konferencijų ciklo renginys skirtas Centraliniam komunikacijos uostui (CPK) ir tolesniems projekto sprendimams.

    Valstybės sekretorius Prezidento kanceliarijoje ir prezidento kabineto vadovas Pawelas Szefernakeris pabrėžė, kad nuo CPK projekto krypties priklausys ne tik konkreti investicija, bet ir platesnė Lenkijos ekonomikos bei transporto sistemos raida. Pasak jo, prezidento pozicija išlieka aiški: CPK turi būti įgyvendinamas kaip strateginis nacionalinis projektas.

    Kritika dėl apimčių mažinimo

    P. Szefernakeris teigė, kad prezidento iniciatyva paremta pilietiniu projektu, kurį, pasak jo, ankstesniais sprendimais ignoravo valdantieji, nors jį palaikė daugiau kaip 200 000 pasirašiusiųjų. Prezidento pateiktame variante siūloma CPK įgyvendinti pirminiu mastu, nesiimant, jo žodžiais, esminių karpymų.

    Pagrindinis Prezidentūros akcentas yra siekis išvengti infrastruktūros sumažinimo oro uosto dalyje ir drastiško geležinkelių tinklo apkarpymo. P. Szefernakerio vertinimu, viešojoje erdvėje pasirodanti informacija rodo sistemingą projekto apimčių mažinimą ir terminų slinkimą, o tai kelia nerimą dėl strateginio tikslo išlaikymo.

    Kodėl CPK laikomas strateginiu?

    Prezidento aplinkos atstovas pabrėžė, kad CPK sumanymas apima ne vien naują didelės pralaidos oro uostą, bet ir transporto tinklo pertvarką, kurios dalis yra greitesni geležinkelių ryšiai. Tokia koncepcija siejama su ambicija sutrumpinti kelionių laiką tarp didžiųjų miestų ir pagerinti susisiekimą regionuose.

    Anot P. Szefernakerio, viena svarbiausių projekto dalių yra transporto atskirties mažinimas, kai kai kurios teritorijos turi ribotas galimybes patogiai pasiekti didžiuosius centrus. Jo teigimu, būtent todėl prezidentas ragina vertinti CPK ne kaip atskirą statybą, o kaip ilgalaikę mobilumo ir konkurencingumo programą.

    „Vietoje dinamiškos statybos ir gerų žinių girdime apie terminų stūmimą ir projekto apkarpymą“, – sakė Pawelas Szefernakeris.

    Jis taip pat kritikavo, kad, jo vertinimu, daug dėmesio skiriama įvaizdiniams pokyčiams, tokiems kaip pavadinimų ar vizualinės tapatybės keitimas, tačiau tai nekuria apčiuopiamos pažangos pačiame projekte. Prezidento kanceliarija signalizuoja, kad artimiausios diskusijos Prezidentūroje turėtų padėti aiškiau apsibrėžti politinę kryptį ir sprendimų tempą.

  • „Budimex“ taikosi į rekordinį D35 PPP kontraktą Čekijoje: kodėl šis projektas svarbus ir Ukrainai

    Lenkijos statybų grupė „Budimex“ ruošiasi rudenį pristatyti naują penkerių metų strategiją, tačiau jau dabar jos dėmesio centre – galimai didžiausias kelių infrastruktūros sandoris Čekijos istorijoje. Kalbama apie beveik 35 kilometrų greitkelio D35 atkarpos tarp Opatovec ir Mohelnice statybą, projekto finansavimą ir vėlesnį valdymą.

    Projektas vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) principu, todėl čia svarbi ne tik rangos kaina, bet ir finansavimo bei eksploatavimo modelis. „Budimex“ dalyvauja konsorciume su tarptautiniais partneriais, o pateikta paraiška, remiantis viešai skelbta informacija, buvo tarp pigiausių.

    Kas yra D35 projektas?

    Čekijos transporto institucijos vertina kelis pasiūlymus, o sprendimas gali paaiškėti artimiausiais mėnesiais. Net ir laimėjimo atveju rinkoje tikimasi skundų bei procedūrinių ginčų, todėl galutiniai terminai gali slinkti, tačiau tikslas – sutartį pasirašyti iki metų pabaigos.

    Šis sandoris išsiskiria tuo, kad apima ne vien statybos darbus: privataus partnerio pareiga yra ne tik pastatyti kelią, bet ir prisidėti prie finansavimo bei užtikrinti vėlesnį projekto valdymą. Tokia schema reikalauja kitokių kompetencijų nei tradiciniai viešieji pirkimai, kuriuose rangovas paprastai atsako tik už statybą.

    Kodėl „Budimex“ to siekia?

    „Budimex“ vadovas Arturas Popko pabrėžia, kad tai nėra eilinis užsakymas, o šuolis į kitą infrastruktūros rangovų lygį. Jo teigimu, tokio masto PPP projektas būtų pirmas grupės istorijoje, kai įsipareigojama reikšmingai dalyvauti ir finansinėje projekto dalyje.

    „Tai nėra įprastas kontraktas. Tai projektas, kuris mus perkelia į kitą infrastruktūros rangovų lygą – į įmonių grupę, kuri ne tik stato, bet ir bendrai finansuoja strategines investicijas“, – sakė „Budimex“ vadovas Arturas Popko.

    Įmonei svarbus ne tik pats kontraktas, bet ir įgyjama patirtis, kuri gali atverti duris panašiems projektams kituose regionuose. Infrastruktūros sektoriuje PPP modeliai dažnai pasirenkami tada, kai valstybės siekia greitesnio projekto įgyvendinimo arba nori dalį rizikų ir priežiūros perkelti privačiam partneriui.

    Kontekstas: Baltijos projektai ir Ukraina

    „Budimex“ pastaraisiais metais aktyviai plečia veiklą už Lenkijos ribų, dalyvaudama ir Baltijos šalių geležinkelio infrastruktūros projektuose. Tai leidžia grupei diversifikuoti portfelį ir įgyti patirties skirtinguose reguliavimo bei finansavimo modeliuose, ypač kai dalis projektų yra tarptautiniai ir vykdomi konsorciumų formatu.

    Bendrovė viešai nurodo, kad kol vyksta karo veiksmai, apie veiklą Ukrainoje nekalbama, tačiau kompetencijų kaupimas vertinamas kaip pasirengimas ateičiai. Įmonės logika paprasta: atstatymo ir didelės apimties infrastruktūros programose dažnai prireikia ne tik statybos pajėgumų, bet ir gebėjimo dirbti „finansuok ir statyk“ ar PPP formatu.

    Ši kryptis dera ir su platesne tendencija regione: kai infrastruktūros poreikiai auga, o viešųjų finansų spaudimas didėja, valstybės dažniau svarsto mišrius finansavimo modelius. Todėl „Budimex“ bandymas įsitvirtinti PPP segmente Čekijoje gali tapti svarbia repeticija būsimiems, dar didesniems projektams.

  • Porto Polska projektas: savininkai turi 30 dienų perduoti sklypus, CPK žada 5 proc. priedą

    Pirmieji savanoriški perdavimai

    Į bendrovę „Centralny Port Komunikacyjny“ (CPK), įgyvendinančią Porto Polska projektą, jau pateko pirmieji pareiškimai dėl savanoriško nekilnojamojo turto perdavimo teritorijoje, kuriai pritaikytas lokalizacinis sprendimas. Pasak CPK, gauta 62 pareiškimai, apimantys 101 sklypą.

    Bendras šių sklypų plotas siekia 28,5 hektaro. CPK nurodo, kad savanoriškai perdavę turtą savininkai gali gauti papildomą 5 proc. kompensacijos priedą prie nustatytos išmokos.

    30 dienų terminas ir ką jis reiškia

    CPK akcentuoja, kad tokį pareiškimą savininkas gali pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie lokalizacinį sprendimą įteikimo. Sprendimui suteiktas skubaus vykdymo statusas, todėl procedūros dėl leidimų ir pasirengimo darbams gali vykti greičiau.

    Vis dėlto pats lokalizacinis sprendimas, kaip pabrėžia projekto vykdytojai, automatiškai nereiškia, kad iš karto pradedamas priverstinis turto paėmimas. Perėmimas šiuo keliu galimas tik tada, kai sprendimas įgyja galutinę teisinę galią.

    Kiek žemės jau įsigyta

    Teritorija, kurią apima lokalizacinis sprendimas vadinamajam rytiniam mazgui, sudaro 212 hektarų. CPK teigia, kad per savanoriškų įsigijimų programą jau įsigyta 85,2 hektaro, tai yra beveik 40 proc. šiai daliai reikalingo ploto.

    Pasak bendrovės, tolesni pareiškimai bus vertinami nuosekliai, pagal pateikimo laiką ir dokumentų pilnumą. Projekto tikslas yra kuo daugiau sandorių užbaigti susitarimo keliu, mažinant teisinių ginčų riziką.

    Kur planuojamas rytinis mazgas

    Rytinėje būsimo oro uosto pusėje planuojamas transporto mazgas apimtų geležinkelio ir kelių infrastruktūrą. Numatyta, kad jis būtų vystomas Mazovijos vaivadijoje, Grodzisko apskrityje, Baranuvo ir Grodzisko Mazovieckio savivaldybėse.

    Porto Polska programa apima ne tik naujo nacionalinio oro uosto statybas, bet ir didelio greičio geležinkelių tinklą, kelių infrastruktūrą aplink oro uostą, logistikos centrą bei vadinamąjį Airport City. Projektas siejamas ir su regiono plėtros priemonėmis, kurios turėtų paskatinti naujas investicijas ir darbo vietas.

  • Lenkija „iš jūros“ kuria 186 ha naujos žemės: startuoja milžiniško giliavandenio uosto statybos

    Lenkija „iš jūros“ kuria 186 ha naujos žemės: startuoja milžiniško giliavandenio uosto statybos

    Švinouščėje pradėtas naujas išorinio uosto projektų etapas: rangovams perduota statybų aikštelė ir jau tiesiamas laikinas techninis kelias. Taip startuoja „Przylądek Pomerania“ plėtra, kuria siekiama sukurti giliavandenį konteinerių terminalą, pritaikytą didžiausiems Baltijos jūroje galintiems plaukti laivams.

    Pirmasis darbų paketas apima daugiau nei 2,5 kilometro techninio kelio įrengimą su inžinerine infrastruktūra. Numatyti elektros tinklai ir lietaus nuotekų sistema, o kelias bus naudojamas sunkiajai statybinei technikai ir komandoms, dirbsiančioms tiek sausumoje, tiek jūroje.

    Planuojama, kad šie parengiamieji darbai truks apie 10 mėnesių. Statytojai pabrėžia, jog tai yra praktinis projekto perėjimas nuo planavimo ir parengties į realią įgyvendinimo fazę, kuri paprastai yra kritiška didelių uostų investicijoms.

    Darbai vyksta ir Baltijoje

    Lygiagrečiai darbai vyksta Baltijos jūroje, kur ruošiama vieta būsimam bangolaužiui. Jūros dugnas valomas ir tvarkomas tam, kad vėlesniuose etapuose būtų galima saugiai pradėti pagrindinius hidrotechninius darbus, kurie lems uosto apsaugą nuo bangavimo ir audrų.

    Projektas numato ir naujos sausumos formavimą Zatokoje Pomeranijoje į rytus nuo SGD terminalo. Iš jūros ketinama susigrąžinti apie 186 hektarus teritorijos, kuri taps pagrindu terminalui, krantinėms ir kitai uosto infrastruktūrai.

    Kokio dydžio bus terminalas?

    Planuojama, kad giliavandenio terminalo krantinė sieks apie 1,3 kilometro, o papildomai numatoma suformuoti beveik 3 kilometrus naujų krantinių. Uosto baseino gylis turėtų siekti apie 17 metrų, o laivybos kanalas būtų atitinkamai gilinamas, kad būtų sudarytos sąlygos priimti didžiausius konteinerinius laivus, galinčius užsukti į Baltijos jūrą.

    Skelbiama, kad terminalo projektinis pajėgumas galėtų siekti iki 2 mln. TEU per metus. TEU yra standartinis mato vienetas, atitinkantis vieną 20 pėdų konteinerį, kuriuo dažniausiai lyginami skirtingų uostų perkrovos pajėgumai.

    Akcentas – logistika ir mažesnė tarša

    Uosto plėtra apima ir sausumos ryšių stiprinimą: naujus kelius, geležinkelio jungtis, atšakas bei inžinerinius tinklus, be kurių konteinerių terminalas negalėtų veikti pilnu pajėgumu. Taip pat numatomi pastatai ir infrastruktūra pasienio, muitinės bei sanitarinėms tarnyboms.

    Atskirai pabrėžiami sprendimai, skirti mažinti taršą ir triukšmą, tarp jų ir laivų maitinimas elektra iš kranto, kai jie stovi prie krantinės. Tokios priemonės vis dažniau diegiamos didžiuosiuose Europos uostuose, nes griežtėja aplinkosaugos reikalavimai ir didėja spaudimas mažinti emisijas pakrančių miestuose.

    „Przylądek Pomerania“ įvardijamas kaip būsimas regioninis krovinių paskirstymo centras Lenkijai ir Vidurio bei Rytų Europai. Projekto pabaiga šiuo metu siejama su maždaug 2030 metais, tačiau tokių masto infrastruktūros darbų grafikai gali kisti dėl leidimų, finansavimo, rangos etapų ir hidrometeorologinių sąlygų Baltijoje.

  • Lenkijoje stringa didelės investicijos: aplinkosaugos sprendimų laukimas trunka iki dvejų metų

    Lenkijoje planuojamos ir jau vykdomos kelių bei geležinkelių investicijos vis dažniau atsiremia į vieną kritinę kliūtį – užsitęsusį aplinkosauginių sprendimų išdavimą. Seimo infrastruktūros komisijos nariai ragina skubiai stiprinti Regionines aplinkos apsaugos direkcijas, kurios dėl darbuotojų trūkumo nebespėja su augančiais srautais.

    Pagal parlamento komisijoje aptartą informaciją, vidutinis laikas, reikalingas gauti sprendimą dėl poveikio aplinkai sąlygų kelių ar geležinkelių projektams, priartėjo prie dvejų metų. Rangovai kaltina institucijas lėtu tempu, o patys pareigūnai tvirtina, kad dabartiniai pajėgumai yra per maži tokiam bylų kiekiui.

    Seime – raginimas skubinti sprendimus

    Infrastruktūros komisija priėmė kreipimąsi dėl skubaus Regioninių aplinkos apsaugos direkcijų stiprinimo – tiek papildomais etatais, tiek finansavimu. Sprendimas nebuvo vienbalsis: dalis opozicijos parlamentaro teigė nespėję susipažinti su tekstu ir siūlė balsavimą atidėti.

    Diskusijoje pabrėžta, kad problema nėra nauja, o delsimas jau dabar tiesiogiai veikia investicijų grafiką. Pasak komisijos narių, institucijų „butelio kakleliai“ tampa sistemine rizika, ypač kai valstybė skelbia apie didelės apimties infrastruktūros projektus.

    50 bylų vienam specialistui

    Generalinė aplinkos apsaugos direkcija, gindama regionines institucijas nuo priekaištų, nurodo darbo krūvius, kurie kai kuriose vaivadijose pasiekia itin aukštą lygį. Skaičiuojama, kad vienam specialistui per metus gali tekti apie 50 aplinkosauginių procedūrų, o tai reiškia maždaug vieną bylą per savaitę.

    Tuo pat metu administracinės procedūros reikalauja gerokai daugiau laiko: sudėtingesnėms byloms dažnai taikomi ilgesni nagrinėjimo terminai, be to, procesą prailgina visuomenės įtraukimas, prašymai papildyti dokumentus ir laukimas, kol investuotojai pateiks patikslinimus.

    Institucijų vadovybė su Finansų ministerija jau buvo sutarusi dėl nuoseklaus pajėgumų didinimo: per penkerius metus numatyta sukurti 193 naujas pareigybes. Pirmajame etape atsirado 43 etatai, tačiau kitas žingsnis užstrigo – planuoti dar 46 etatai laiku nebuvo patvirtinti.

    Rangovai prašo stiprinti administraciją

    Įdomu tai, kad vis garsiau apie problemą kalba ne tik valstybinės institucijos, bet ir rangovai, kurie tiesiogiai patiria vėlavimo pasekmes. Jų argumentas paprastas: viešųjų investicijų apimtys auga, tačiau administracinės grandys, nuo kurių priklauso leidimai ir procedūros, negauna proporcingo pastiprinimo.

    Rangovų atstovai pabrėžia, kad valstybė negali tikėtis, jog tos pačios komandos apdoros kelis kartus didesnį projektų srautą be papildomų žmonių ir adekvataus apmokėjimo. Jų vertinimu, investicijos į aplinkosaugos administraciją yra tiesioginė investicija į ekonomikos plėtrą, nes mažina prastovas, brangstančius terminus ir riziką konkursams.

    Kol kas diskusijų kryptis aiški: jei Regioninės aplinkos apsaugos direkcijos nebus sustiprintos, didieji kelių ir geležinkelių projektai gali ilgam įstrigti planavimo stadijoje. Tai reikštų ne tik lėtesnį infrastruktūros atnaujinimą, bet ir didesnę išlaidų riziką dėl užsitęsusių procedūrų bei vėluojančių darbų pradžios.

  • CPK konsultacijos Grudziondzo savivaldybėje: gyventojai klausia dėl griovimų ir kompensacijų

    Grudziondzo savivaldybėje vykusiose konsultacijose dėl CPK planuojamos greitojo geležinkelio linijos gyventojai išsakė nerimą, kad kai kurie kaimai gali būti padalyti į atskiras dalis, o daliai žmonių tektų kraustytis. Daugiausia emocijų sukėlė Grabovieco kaimo situacija, nes visi siūlomi trasos variantai vienaip ar kitaip paliestų vietovę.

    Susitikime vietos bendruomenės atstovai klausinėjo, kokios realios priemonės būtų taikomos tiems, kurie formaliai nebūtų iškeldinti, tačiau liktų gyventi šalia naujos infrastruktūros. Gyventojai akcentavo galimą turto nuvertėjimą, triukšmą ir pasikeitusią gyvenimo kokybę, o atsakymų tikėjosi jau šiame planavimo etape.

    Keturi trasos variantai

    Priminta, kad savivaldybės teritorijoje svarstomi keli CPK linijos koridoriai, o dalis jų tiesiogiai kirstų gyvenvietes ir pavienes sodybas. Nurodyta, kad variantas W7 būtų planuojamas per atkarpą Grabowiec–Wielkie Lniska–Węgrowo, o variantas W20 per Stary Folwark–Kobylanka, kartu paveikiant ir kitas netoliese esančias vietoves.

    Iki liepos 27 dienos gyventojai gali teikti nuomonę apklausose apie siūlomus maršrutus, o atsakymai renkami savivaldybėje. CPK atstovai teigė, kad galutinis pasirinkimas dar nėra priimtas, todėl šiame etape esą svarbiausia surinkti pastabas ir įžvalgas apie kiekvieno varianto poveikį.

    Triukšmas, ekranai ir turto vertė

    Konsultacijose daug klausimų sulaukė triukšmo valdymas ir akustinės apsaugos priemonės. Savivaldybės vadovas domėjosi, kur konkrečiai būtų planuojami akustiniai ekranai ir nuo ko priklausytų jų įrengimas, tačiau projekto rengėjai pabrėžė, kad tokios detalės paprastai paaiškėja vėlesnėse poveikio aplinkai vertinimo procedūrose.

    Gyventojai taip pat kėlė klausimą, ar numatomos kompensacijos tiems sklypams, kurie nebus paimami visuomenės poreikiams, bet gali patirti nuostolių dėl kaimynystėje atsirandančios geležinkelio infrastruktūros. CPK atstovas aiškino, kad automatinės, įstatyme numatytos kompensacijos už galimą turto vertės sumažėjimą nenumatyta, tačiau gyventojai gali siekti žalos atlyginimo civiline tvarka, pateikdami nuostolius pagrindžiančius įrodymus.

    Didesnė išmoka už savanorišką pardavimą

    Aptarta ir vadinamoji savanoriškų nupirkimų programa, kai turto savininkai gali susitarti su investuotoju nelaukdami priverstinio paėmimo procedūrų. CPK atstovai teigė, kad tokiais atvejais už nekilnojamąjį turtą gali būti mokama iki 140 proc. jo nustatytos vertės, o visa suma išmokama pasirašant notarinį pirkimo–pardavimo sandorį.

    Gyventojams taip pat buvo svarbu, kiek laiko po sandorio galima likti gyventi parduotame būste, kol bus perduotas turtas. Nurodyta, kad tai derinama individualiai, tačiau praktikoje dažniausiai numatomas maždaug vienerių–pusantrų metų laikotarpis, kad žmonės spėtų įsigyti ar pasistatyti naują būstą.

    Susitikime klausta ir apie planuojamų griovimų skaičių bei kelių būklę statybų metu. CPK atstovai pripažino, kad dalyje variantų griovimų apimtys dar skaičiuojamos, o dėl statybų metu sugadintų kelių atsakomybė paprastai tektų rangovui.

    Skelbiama, kad investuotojo pasirinktas galutinis trasos variantas turėtų paaiškėti iki 2026 metų pabaigos. Iki tol savivaldybė ir gyventojai raginami teikti pastabas, nes būtent šiame etape dažniausiai fiksuojami jautriausi taškai, kuriuos vėliau sudėtingiau koreguoti.

  • Vietnamas skuba su Long Thanh: vienas didžiausių oro uostų pasaulyje jau finišo tiesiojoje

    Vietnamas skuba su Long Thanh: vienas didžiausių oro uostų pasaulyje jau finišo tiesiojoje

    Vietnamas sparčiai artėja prie vieno ambicingiausių infrastruktūros projektų regione – Long Thanh tarptautinio oro uosto. Planuojama, kad jis taps pagrindiniais šalies oro vartais ir ilgainiui pateks į didžiausių pasaulio oro uostų gretas.

    Objektas statomas Dong Nai provincijoje, maždaug 40 kilometrų į rytus nuo Ho Ši Mino miesto. Projektas skirtas mažinti spaudimą dabar svarbiausiam šalies oro uostui Tan Son Nhat, kuris jau ne vienerius metus susiduria su pajėgumų riba.

    Vietos žiniasklaida skelbia, kad darbai pasiekė apie 80 proc. įgyvendinimą, o rangovai pereina į vadinamąją lemiamąją projekto fazę. Už statybas atsakinga Airports Corporation of Vietnam siekia paspartinti darbus, kad pagrindiniai mazgai būtų parengti bandymams.

    Teritorijoje, kuri apima apie 5 000 hektarų, jau įrengtas pirmasis 4 000 metrų ilgio kilimo ir tūpimo takas ir dalis orlaivių stovėjimo aikštelių. Tuo pat metu baigiami svarbiausi pastatai, įskaitant pagrindinį keleivių terminalą, kurio architektūrinė idėja siejama su lotoso žiedu.

    Skelbiama, kad pirmajame etape oro uostas turėtų aptarnauti apie 25 milijonus keleivių per metus ir pervežti apie 1,2 milijono tonų krovinių. Vėlesniais etapais planuojama plėtra iki keturių kilimo ir tūpimo takų ir keturių terminalų, o galutinė metinė talpa galėtų siekti apie 100 milijonų keleivių bei apie 5 milijonus tonų krovinių.

    Projektas vertinamas maždaug 17 milijardų eurų, o jo poveikis numatomas platesnis nei vien aviacija: Long Thanh siejamas su logistikos, turizmo ir eksporto augimu. Ekspertai pabrėžia, kad sėkmę lems ne tik pastatai ar takai, bet ir susisiekimas su Ho Ši Minu bei nauji keliai ir kiti transporto sprendimai aplink oro uostą.

    Pagal viešai skelbiamus planus, objektas turėtų pereiti į operacinių bandymų etapą 2026 metų rugsėjį, o komercinė veikla galėtų startuoti 2026 metų pabaigoje. Likusios plėtros dalys numatomos etapais iki 2035 metų, priklausomai nuo paklausos ir infrastruktūros plėtros tempo.

  • Naujojoje Akmenėje atnaujins 2,125 km ruožą: naujas pėsčiųjų ir dviračių takas bei apšvietimas

    Naujojoje Akmenėje atnaujins 2,125 km ruožą: naujas pėsčiųjų ir dviračių takas bei apšvietimas

    Akmenės rajono savivaldybė pradeda projektą, kuriuo Naujojoje Akmenėje bus tvarkoma atkarpa nuo Nepriklausomybės alėjos iki J. Dalinkevičiaus gatvės. Numatyta įrengti bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką, taip pat sutvarkyti esamos gatvės infrastruktūrą.

    Pasak savivaldybės, pagrindinis tikslas – pagerinti susisiekimą mieste, skatinti darnų judumą ir sukurti saugesnes sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams. Projektas orientuotas ir į patogesnį judėjimą kasdienėms kelionėms į darbą, paslaugų vietas bei pramonės zoną.

    Dabartinė Nepriklausomybės alėjos ir J. Dalinkevičiaus gatvės šaligatvių būklė vertinama kaip nusidėvėjusi: danga vietomis nelygi, o bortai pažeisti. Dėl to judėjimas tampa sudėtingesnis ir mažiau saugus, ypač riboto judumo žmonėms, senjorams ir tėvams su vežimėliais, o dviratininkams trūksta vientisos infrastruktūros.

    Projekto apimtis siekia 2,125 kilometro: ruože planuojamas remontas ir nauja pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūra su apsauginiais atitvarais. Taip pat bus įrengtas apšvietimas, apimantis elektros energijos tiekimo tinklą, apšvietimo atramas ir šviestuvus.

    Bendra projekto vertė – 1 573 430,59 euro. Finansavimas numatytas iš kelių šaltinių: Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšų, valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto ir kitų nacionalinių viešųjų lėšų.

    Projektą įgyvendina Akmenės rajono savivaldybės administracija. Darbus planuojama vykdyti nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos.

  • Pajevonio seniūnijos 2025 metų ataskaita: 1 159 tonos žvyro keliams ir nauji bendruomenės projektai

    Pajevonio seniūnijos 2025 metų ataskaita: 1 159 tonos žvyro keliams ir nauji bendruomenės projektai

    Pajevonio seniūnijoje pristatyta 2025 metų veiklos ataskaita, kurioje apžvelgti svarbiausi metų darbai ir rezultatai. Susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir administracijos direktorius Vitas Gavėnas.

    Didžiausias dėmesys per metus skirtas aplinkos tvarkymui ir infrastruktūrai, ypač vietinės reikšmės keliams. Seniūnijos duomenimis, keliams paskirstyta daugiau kaip 1 159 tonos žvyro, o beveik 29 kilometrų ruožuose pagerinta dangos būklė.

    Taip pat atnaujinta autobusų stotelė, prižiūrėtos viešosios erdvės ir tvarkyti kultūros paveldo objektai. Tokie darbai paprastai planuojami derinant seniūnijos poreikius su savivaldybės finansinėmis galimybėmis ir gyventojų išsakytomis problemomis.

    Ataskaitoje išskirtos ir bendruomeninės iniciatyvos, kurios prisidėjo prie vietos tapatybės stiprinimo. Per metus įamžintas poeto Justino Naujokaičio atminimas, atstatytas Karavyko kryžius, o gyventojai turėjo progą susitikti su gamtos fotografu Mariumi Čepuliu.

    Susitikimo metu savivaldybės vadovai aptarė seniūnijoje numatomus darbus bei projektus artimiausiam laikotarpiui. Taip pat atsakyta į seniūnaičiams ir bendruomenės atstovams kilusius klausimus dėl prioritetų ir praktinio darbų įgyvendinimo.

  • Joniškyje tvarkomi lietaus nuotekų tinklai: kuriose gatvėse darbai mažins sklypų apsėmimą

    Joniškyje tvarkomi lietaus nuotekų tinklai: kuriose gatvėse darbai mažins sklypų apsėmimą

    Joniškyje pradedami ir tęsiami paviršinių, arba lietaus, nuotekų tinklų modernizavimo darbai, kuriais siekiama sumažinti po intensyvių liūčių kylančią sklypų ir gatvių apsėmimo riziką. Projektą įgyvendina UAB „Joniškio vandenys“ kartu su Joniškio rajono savivaldybės administracija.

    Darbai vykdomi Vingio ir Žemaitės gatvėse, taip pat Žemaičių ir Vingio gatvių ruožuose bei Atgajos ir Žemaičių gatvių sankryžoje. Šiose vietose įrengiami nauji paviršinių nuotekų vamzdynai, o surinktas vanduo nukreipiamas į esamą miesto lietaus nuotekų tinklą.

    Projekto metu remontuojami ir rekonstruojami esami šuliniai, numatomas naujų šulinių įrengimas, taip pat montuojami vandens surinkimo šulinėliai, kurie padeda greičiau surinkti nuo važiuojamosios dalies ir šaligatvių nubėgantį lietaus vandenį. Tokie sprendimai paprastai taikomi ten, kur po stipresnių kritulių vanduo kaupiasi žemiausiose vietose ir užlieja gretimus sklypus.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Gyventojams tai turėtų reikšti mažesnę užmirkimo tikimybę po liūčių, kai vanduo nespėja susigerti į gruntą ar nubėgti natūraliais nuolydžiais. Sutvarkyti tinklai taip pat padeda saugoti kelio dangą ir mažina riziką, kad vanduo ilgiau užsilaikys ant važiuojamosios dalies.

    Vis dėlto darbų metu gali būti laikini eismo ir pėsčiųjų judėjimo ribojimai, o dėl kasinėjimų ir technikos judėjimo gyventojai gali susidurti su didesniu triukšmu ar dulkėtumu. Savivaldybė primena, kad planuojant kasdienius maršrutus verta atsižvelgti į vykdomus darbus konkrečiuose ruožuose.

    Finansavimas ir terminai

    Darbus vykdo UAB „Joniškio vandenys“ kartu su UAB „SROS“, o projektas finansuojamas savivaldybės biudžeto ir UAB „Joniškio vandenys“ lėšomis. Planuojama, kad projekto darbai bus užbaigti 2026 metais birželio 29 dieną.

    Taip pat informuojama, kad birželio mėnesį Žemaičių ir Žemaitės gatvėse numatomi asfaltavimo darbai. Dėl jų galimi papildomi laikini ribojimai, todėl vairuotojams ir gyventojams rekomenduojama sekti atnaujinimus apie darbų eigą.