Tag: Infrastruktūros projektai

  • Trakų rajono gegužė: civilinės saugos spragos, infrastruktūros darbai ir pasirengimas vasarai

    Trakų rajono gegužė: civilinės saugos spragos, infrastruktūros darbai ir pasirengimas vasarai

    Gegužės mėnesį Trakų rajone daugiausia dėmesio sutelkta civilinei saugai, pasirengimui galimoms krizėms ir tęstiniams infrastruktūros projektams. Savivaldybė taip pat stiprino bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu, o artėjant vasaros sezonui akcentavo viešųjų paslaugų ir saugumo klausimus.

    Savivaldybės vadovai dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdžiuose ir specializuotuose mokymuose, kuriuose aptartas valstybinės žemės valdymo reformos etapas, pakuočių atliekų sistemos iššūkiai, užimtumo didinimas ir nelegalaus darbo mažinimas. Mokymuose pagrindinis akcentas skirtas praktiniam savivaldybių pasirengimui mobilizacijai ir karo padėčiai, vyko stalo pratybos su karo komendantūrų ir Nacionalinio krizių valdymo centro atstovais.

    Oro pavojaus signalas parodė spragas

    Gegužės 20 dieną Lietuvoje, taip pat ir Vilniaus apskrityje, paskelbus oro pavojų, savivaldybė įvertino, kaip į perspėjimus reagavo švietimo ir kitos įstaigos. Po situacijos sušauktame pasitarime aptarta, kodėl dalyje organizacijų nesuveikė civilinės saugos vidiniai algoritmai ir kokių veiksmų reikia, kad sprendimai būtų vienodi visose įstaigose.

    Pastaraisiais metais civilinė sauga savivaldybėms tampa nebe formalia sritimi, o kasdienio valdymo dalimi: svarbu ne tik turėti planus, bet ir reguliariai treniruotis bei užtikrinti aiškią komunikaciją. Praktika rodo, kad didžiausi iššūkiai kyla ten, kur nepakankamai aiškiai paskirstytos atsakomybės ir darbuotojai retai dalyvauja pratybose.

    Projektai mieste ir seniūnijose

    Gegužę tęsti ir pradėti keli infrastruktūros darbai Trakuose ir Lentvaryje: tvarkomi daugiabučių kiemai, įrengiami pėsčiųjų takai, vykdomi ambulatorijos atnaujinimo darbai. Taip pat pasirašytos rangos sutartys dėl Naujosios Sodybos gatvės Lentvaryje kapitalinio remonto ir pėsčiųjų perėjų įrengimo Gedimino gatvėje Trakuose.

    Rajone vyko sporto aikštynų dangos remonto darbai, pradėti kelių ir gatvių paprastojo remonto, apšvietimo įrengimo projektai įvairiose seniūnijose. Savivaldybėje reguliariai rengti pasitarimai dėl darbų eigos, terminų ir gyventojams aktualių saugumo sprendimų.

    Vasaros sezonas: saugumas ir paslaugos

    Artėjant vasarai, su Trakų rajono priešgaisrine gelbėjimo įstaiga aptartos priemonės, kaip sustiprinti žmonių saugumą prie vandens telkinių. Dėmesys nukreiptas į Akmenos, Vilkokšnio, Galvės ir Graužio ežerų pakrantes bei maudyklas, kur šiltuoju sezonu išauga poilsiautojų srautai.

    Susitikime su UAB „Trakų paslaugos“ vadovu aptartas viešųjų erdvių tvarkymas, judėjimo mieste organizavimas ir pasirengimas didesniam turistų srautui. Savivaldybė taip pat išskyrė viešojo transporto pokyčius: mieste naudojami kompaktiški elektriniai autobusai, o visuose autobusuose veikia atsiskaitymas bankine kortele.

    Sveikatos srityje aptarta gydytojų pritraukimo ir skatinimo programų svarba, taip pat prevencinių ir sveikatos stiprinimo veiklų tęstinumas. Savivaldybė akcentuoja, kad medicinos darbuotojų pritraukimas regionuose priklauso ne tik nuo atlygio, bet ir nuo darbo sąlygų, komandos stabilumo bei ilgalaikių motyvavimo priemonių.

    Gegužę vyko ir bendruomenę telkiantys renginiai bei iniciatyvos: paminėta Vaiko diena, pasveikinti sportininkai, atidarytas Trakų atviras jaunimo centras TAJE, suteikiantis daugiau erdvės jaunimo veikloms. Taip pat pažymėta Ugniagesių globėjo šv. Florijono diena, įteikiant padėkas už tarnybą ir indėlį į gyventojų saugumą.

    Tarptautinių ryšių srityje savivaldybė plėtojo bendradarbiavimą su partneriais Lenkijoje, Tureko mieste pasirašytas ketinimų protokolas dėl bendrų kultūros, sporto ir švietimo projektų. Be to, aptartos galimos partnerystės kryptys su Italijos atstovais, akcentuojant švietimo ir kultūros paveldo projektų potencialą.

    Artimiausiu metu Trakuose planuojamas ir Sausumos pajėgų dienos minėjimo renginys Trakų Salos pilyje, kuriame numatyta karinės technikos, ekipuotės ir ginkluotės paroda. Savivaldybės teigimu, tokie renginiai yra svarbūs tiek visuomenės švietimui, tiek ryšiui tarp kariuomenės ir vietos bendruomenės stiprinti.

    Taip pat tęsiami simboliniai ir kultūriniai projektai: pranešta apie etapą, pasiektą įgyvendinant Vytauto Didžiojo skulptūros iniciatyvą, siejamą su pasirengimu 2030-iesiems, kurie minimi kaip Vytauto Didžiojo metai. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į infrastruktūrą, saugumą ir bendruomenės iniciatyvas turi eiti kartu, nes tik taip kuriama patraukli ir atspari gyvenamoji aplinka.

  • Lenkijos „PKP Intercity“ vėl perkelia greitųjų traukinių konkursą: ar spės iki 2032 metų?

    Lenkijos „PKP Intercity“ vėl perkelia greitųjų traukinių konkursą: ar spės iki 2032 metų?

    Terminas vėl nukeltas

    Lenkijos keleivinių vežimų bendrovė „PKP Intercity“ dar kartą pakeitė vieną svarbiausių etapų planuojant greituosius traukinius, galinčius važiuoti didesniu nei 300 kilometrų per valandą greičiu. Nors apie pirkimo iniciatyvą paskelbta anksčiau, pats procesas juda lėčiau, nei tikėtasi.

    Šį kartą atidėtas pasiūlymų atplėšimo terminas. Jis buvo numatytas gegužės 29 dieną, vėliau perkeltas į birželio 15 dieną, o dabar nukeltas į birželio 29 dieną.

    Kodėl vėluojama ir ką tai reiškia?

    „PKP Intercity“ nurodo, kad terminas keičiamas vieno iš gamintojų prašymu, siekiant suteikti daugiau laiko pasirengti investicijai ir dokumentams. Tokie koregavimai pirkimų procesuose nėra neįprasti, ypač kai kalbama apie sudėtingas, didelės vertės transporto priemones ir ilgalaikius priežiūros įsipareigojimus.

    Vieno mėnesio atidėjimas pats savaime dar nereiškia, kad vėluos ir realios pirmosios traukinių pristatymo datos. Vis dėlto tai yra signalas, kad projekto grafikas išlieka jautrus tiekėjų pasirengimui ir procedūrų trukmei.

    Traukiniai, skirti 320 kilometrų per valandą greičiui

    Pagal viešai skelbiamas pradinias gaires, naujieji greitieji sąstatai turėtų važiuoti ne lėčiau kaip 320 kilometrų per valandą ir vežti mažiausiai 402 keleivius. Taip pat numatoma maitinimo erdvė ir zona šeimoms, kad kelionės būtų patogesnės ilgesniais maršrutais.

    Techninė specifikacija dar nėra galutinė, nes ji turėtų susiformuoti konkurencinio dialogo metu. Praktikoje tai reiškia, kad tiekėjai ir užsakovas derina sprendimus, kurie vėliau tampa pirkimo sąlygų ir pasiūlymų pagrindu.

    Dar vienas svarbus kriterijus yra tarptautinis suderinamumas. „PKP Intercity“ akcentuoja poreikį gauti riedmenų patvirtinimus kaimyninėse šalyse ir Austrijoje, kad traukiniai galėtų būti naudojami ne tik vidaus, bet ir tarptautiniuose maršrutuose.

    Kiek traukinių planuojama įsigyti?

    Pagal pradinį planą bazinis užsakymas apimtų mažiausiai 20 greitųjų traukinių, o papildomai palikta galimybė pirkimą išplėsti iki 55 vienetų. Ne mažiau svarbi pirkimo dalis yra priežiūra, nes tiekėjas turėtų užtikrinti sąstatų techninį aptarnavimą 30 metų laikotarpiu.

    Gamintojų susidomėjimas jau fiksuotas: preliminariu etapu norą dalyvauti buvo išreiškę aštuoni gamintojai, iš kurių du yra iš Lenkijos. Tai rodo konkurenciją, tačiau kartu pabrėžia, kad didelė dalis potencialių tiekėjų yra tarptautiniai žaidėjai.

    Numatoma, kad pirmieji tokio tipo traukiniai Lenkijoje galėtų pasirodyti apie 2032 metais, kai planuojama parengti infrastruktūrą važiuoti didesniu nei 300 kilometrų per valandą greičiu. Esminė prielaida čia yra naujų linijų plėtra, įskaitant vadinamąją Y krypties trasą, siejamą su Varšuvos, Lodzės ir oro uosto jungtimi.

  • Marijampolės komitetas rikiuoja sprendimus: parama nepasiturintiems, būstas ir projektų finansavimas

    Marijampolės komitetas rikiuoja sprendimus: parama nepasiturintiems, būstas ir projektų finansavimas

    Marijampolės savivaldybės tarybos Socialinės ir sveikatos apsaugos komitetas 2026 metų gegužės 27 dieną 13.00 val. planuoja posėdį, kuriame numatyta svarstyti socialinės paramos, savivaldybės būsto ir turto valdymo klausimus. Darbotvarkėje taip pat įrašyti keli sprendimai dėl pritarimo projektams ir savivaldybės lėšų skyrimo.

    Vienas svarbiausių darbotvarkės punktų – atnaujinamas Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems Marijampolės savivaldybės gyventojams tvarkos aprašas. Tokie dokumentai paprastai detalizuoja, kaip savivaldybėje administruojamos išmokos ir kompensacijos, kokie duomenys vertinami ir kaip organizuojamas prašymų nagrinėjimas.

    Pokyčiai švietime ir pedagogų kelionėse

    Komitetas taip pat svarstys sprendimą dėl Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų pedagogų kelionės į darbą ir iš darbo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Tokios kompensavimo schemos savivaldybėse siejamos su darbuotojų pritraukimu ir išlaikymu, ypač kai specialistams tenka vykti iš tolimesnių vietovių.

    Darbotvarkėje numatytas ir Marijampolės moksleivių kūrybos centro reorganizavimo klausimas, jį prijungiant prie Marijampolės meno mokyklos. Reorganizavimo sąlygų aprašas ir įstaigos nuostatai paprastai apibrėžia, kaip bus perimamos funkcijos, turtas, darbuotojai ir kaip keisis paslaugų teikimas mokiniams.

    Socialinis būstas ir savivaldybės turtas

    Komitetui teikiamas sprendimo projektas dėl 2017 metų gruodžio 18 dieną patvirtintų savivaldybės būsto fondo ir socialinio būsto sąrašų pakeitimo. Tokie pakeitimai dažniausiai susiję su būstų fondo sudėties kaita, būstų priskyrimu socialiniam būstui, taip pat poreikio ir administravimo tikslinimu.

    Taip pat planuojama svarstyti naują savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo tvarkos aprašą. Patikėjimo teisės tvarka aktuali, kai savivaldybės turtas perduodamas biudžetinėms įstaigoms ar kitiems valdytojams, aiškiai nustatant atsakomybes, naudojimo ribas ir kontrolės mechanizmus.

    Projektai: sportas, baseinas, investicijos ir aplinka

    Darbotvarkėje numatyti keli klausimai dėl pritarimo projektų įgyvendinimui ir piniginių lėšų skyrimo. Tarp jų – Sporto centro paslaugų plėtra, baseino Jaunimo gatvėje teikiamų paslaugų gerinimas ir investicinio sklypo Gamyklų gatvėje parengimas, siekiant pritraukti investicijas bei kurti darbo vietas.

    Komitetas taip pat svarstys sprendimus dėl Draugystės mikrorajono šiaurinio kvartalo gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo ir dviračių bei pėsčiųjų tako tarp Geležinkelio ir Marių gatvių įrengimo. Atskiras punktas – žaliųjų atliekų kompostavimo technologijos sukūrimas ir įdiegimas savivaldybės teritorijoje, siekiant didinti vietinį atliekų sutvarkymo pajėgumą.

    Posėdžio darbotvarkės projekte nurodyti pranešėjai, kurie pristatys atskirus klausimus komiteto nariams. Galutiniai sprendimai dėl aptartų projektų ir tvarkų paprastai keliauja į tarybos posėdį, kuriame balsuojama dėl jų priėmimo.

  • Kelmės rajone startavo dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: 8 idėjos varžosi dėl 60 000 eurų

    Kelmės rajono savivaldybės administracija kviečia gyventojus apsispręsti, kurios viešosios erdvės ir infrastruktūros idėjos bus įgyvendintos dalyvaujamojo biudžeto lėšomis. Balsuoti gali Kelmės rajone gyvenamąją vietą deklaravę asmenys nuo 16 metų.

    Balsavimas vyksta nuo gegužės 20 dienos iki birželio 2 dienos imtinai. Šiemet gyventojų iniciatyvoms savivaldybės 2026 metų biudžete numatyta 60 000 eurų, o daugiausia palaikymo sulaukusios idėjos bus realizuojamos savivaldybės administracijos.

    Kaip vyksta balsavimas?

    Balsuojama elektroniniu būdu, o kiekvienas gyventojas gali atiduoti tik vieną balsą už vieną pasirinktą projektą. Kad būtų užtikrintas skaidrumas, balsuojant prašoma nurodyti vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą ir asmens kodą.

    Taip pat reikalingas sutikimas tvarkyti asmens duomenis, kurie naudojami tik tapatybei patikrinti ir užtikrinti, kad žmogus nebalsuotų kelis kartus. Savivaldybė nurodo, kad duomenys tikrinami Gyventojų registro duomenų bazėje ir neviešinami.

    Kokios 8 idėjos pateiktos?

    Balsavimui pateiktos aštuonios skirtingos iniciatyvos, apimančios tiek aktyvaus laisvalaikio, tiek kultūrinio paveldo ir viešųjų erdvių sutvarkymo kryptis. Tarp jų yra šviečiančių sūpynių parko idėja Kelmės „Draugystės“ parke ir daugiafunkcinė kliūtinio bėgimo treniruočių aikštelė.

    Gyventojai taip pat gali rinktis Maironių koplytėlės ir šaltinio teritorijos sutvarkymą, Grinių parko atnaujinimą, profesionalių lauko treniruoklių zoną prie Bridvaišio ežero Tytuvėnuose. Tarp idėjų yra poilsio ir pasivaikščiojimų erdvė Kražių parkelyje, paauglių sporto ir laisvalaikio zona Kukečiuose bei viešosios erdvės sutvarkymas ir skvero įrengimas prie Užvenčio bažnyčios komplekso.

    Kodėl dalyvaujamasis biudžetas svarbus?

    Dalyvaujamasis biudžetas leidžia gyventojams tiesiogiai nuspręsti, kam skirti dalį savivaldybės lėšų, todėl tai laikoma vienu praktiškiausių būdų stiprinti vietos demokratiją. Tokiose programose dažniausiai laimi aiškiai apčiuopiamą naudą kasdieniam gyvenimui kuriantys sprendimai: takai, apšvietimas, poilsio zonos, sporto infrastruktūra ar bendruomenės traukos objektai.

    Savivaldybė primena, kad balsavimo procedūros vykdomos pagal dalyvaujamojo biudžeto priemonės įgyvendinimo tvarką, patvirtintą Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2026 metais. Pasibaigus balsavimui bus suskaičiuoti rezultatai, o daugiausia palaikymo sulaukusios iniciatyvos pereis į įgyvendinimo etapą.

  • Lenkijoje ruošiamas rekordinis geležinkelio tunelis: 600 tonų TBM „Kinga“ jau keliauja

    Lenkijoje ruošiamas rekordinis geležinkelio tunelis: 600 tonų TBM „Kinga“ jau keliauja

    Lenkijoje pradedamas naujas etapas statant ilgiausią šalies geležinkelio tunelį. Mažosios Lenkijos vaivadijoje ruošiama perkelti tunelių kasimo mašina TBM „Kinga“, kuri netrukus turėtų pradėti darbus prie Szczyrzyco apylinkių.

    Planuojama, kad naujasis tunelis atkarpoje Tymbark–Szczyrzyc bus ilgesnis nei 3,8 kilometro ir pagerins iki šiol galiojantį rekordą. Dabartinis ilgiausias išgręžtas geležinkelio tunelis Lenkijoje yra po Pisarzowa ir siekia apie 3,75 kilometro.

    TBM „Kinga“ anksčiau dirbo po Pisarzowa, kur buvo skirta siauresniam, evakuaciniam tunelio ruožui. Skelbiama, kad šis ruožas buvo pramuštas po 359 darbo dienų, o dabar įranga ruošiama pervežimui į naują statybvietę.

    Didžiausias iššūkis – logistika: surinkta mašina sveria apie 600 tonų, todėl ją tenka išardyti į mažesnes dalis. Transportui numatytos specialios daugiaašės platformos, leidžiančios pervežti ypač sunkius ir nestandartinių gabaritų krovinius.

    Pagrindinį tunelį planuojama gręžti dar didesne TBM „Jadwiga“. Nurodoma, kad ji sveria daugiau nei 2 500 tonų, o jos skydas siekia beveik 11 metrų skersmens, todėl pervežimas yra dar sudėtingesnis ir turėtų vykti kiek vėliau.

    Šis tunelis yra didesnio projekto dalis – geležinkelio investicijų programos Podłęże–Piekiełko, kuria siekiama reikšmingai sutrumpinti kelionių laiką ir padidinti pralaidumą pietų Lenkijoje. Pagal viešai skelbiamus planus, visa infrastruktūra turėtų būti užbaigta iki 2030 metų.

  • Vyslos nerijos kanalo tyrimas įgauna pagreitį: po dvejų metų pradėtos pagrindinės apklausos

    Lenkijoje įsibėgėja tyrimas dėl Vyslos nerijos kanalo projekto: po maždaug dvejų metų ikiteisminio darbo pareigūnai perėjo prie aktyvios fazės ir pradėjo pagrindines apklausas. Tyrimas pradėtas remiantis Aukščiausiosios audito institucijos pranešimu apie galimus pažeidimus planuojant ir valdant investiciją.

    Auditoriai anksčiau buvo nurodę įtarimus, kad 2016–2020 metais galėjo būti viršyti įgaliojimai, o svarbiausia informacija apie sparčiai augusias išlaidas nebuvo tinkamai pateikta sprendimų priėmėjams. Esminis klausimas – ar smarkiai pabrangęs projektas neprarado ekonominio pagrindimo, dėl kurio jis buvo pristatomas visuomenei.

    „Dokumentų rinkimas užtruko, nes medžiaga išskaidyta per kelias ministerijas, valstybines įstaigas ir rangovų grandinę“, – sakė Gdansko regioninės prokuratūros atstovas spaudai Mariuszas Marciniakas.

    Kanalo atkarpa per Vyslos neriją, kaip naujo vandens kelio dalis, atidaryta 2022 metais rugsėjo 17 dieną. Projekto vertė viešai įvardyta kaip apie 2 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 460 mln. eurų, skaičiuojant apytiksliu to laikotarpio kursu.

    Politinėje darbotvarkėje kanalas buvo siejamas su tikslu sustiprinti Lenkijos laivybos savarankiškumą ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos sprendimų regione. Vis dėlto realus naudojimas dažnai vertinamas kritiškai: didesnę srauto dalį, remiantis viešai skelbtais duomenimis, sudaro pramoginiai laivai, o komercinė krovininė laivyba kol kas nėra tapusi dominuojančia.

    2025 metais kanalu praplaukė 1 340 laivų ir kitų plaukiojimo priemonių. Didžiausią dalį sudarė 1 037 rekreaciniai laivai, o komercinių reisų su kroviniu fiksuota 19, tuo metu be krovinio – 90.

    Lygiagrečiai tyrimui viešojoje erdvėje daugėja pranešimų apie techninius iššūkius. Lenkijos žiniasklaida yra minėjusi, kad eksploatacijos metu kartojasi šliuzų mechanizmų gedimai, pasitaiko sutrikimų tiltų įrangoje, o dalis apsauginių konstrukcijų susiduria su pažeidimais, kas kelia papildomų klausimų dėl ilgalaikės priežiūros kaštų.

    Tyrėjams dabar svarbiausia atsakyti į dvi grupes klausimų: ar sprendimai dėl biudžeto ir projekto apimties buvo priimami laikantis procedūrų, ir ar informacija apie kaštų šuolius buvo pateikta taip, kad Vyriausybė galėtų laiku įvertinti projekto naudą bei rizikas. Apklausos ir surinkti dokumentai turėtų parodyti, ar kalbama apie pavienius valdymo trūkumus, ar apie sistemines klaidas planuojant vieną didžiausių pastarojo dešimtmečio infrastruktūros projektų regione.

  • Šiauliai viešuosiuose pirkimuose sutaupė 18,85 mln. eurų: kurie projektai atpigo labiausiai

    Šiauliai viešuosiuose pirkimuose sutaupė 18,85 mln. eurų: kurie projektai atpigo labiausiai

    Šiaulių miesto savivaldybė skelbia, kad per pastarojo laikotarpio šešis didelius rangos darbų pirkimus biudžete pavyko sutaupyti 18,85 mln. eurų. Savivaldybės teigimu, bendra šių projektų sąmatinė vertė siekė 76,12 mln. eurų, o pasirašytų sutarčių vertė sudarė 57,27 mln. eurų.

    Didžiausias skirtumas fiksuotas Žirgyno Žuvininkų gatvėje rekonstrukcijos konkurse. Savivaldybės nurodoma pirminė sąmata siekė 10,47 mln. eurų, o konkursą laimėjusios UAB „Gilesta“ pasiūlymas buvo 5,9 mln. eurų, tad sutaupyta 4,57 mln. eurų, arba apie 44 proc.

    Pasak savivaldybės, sutarties įsigaliojimas siejamas su pateikiamu banko garantu, po to planuojama perduoti statybvietę ir pradėti darbus. Skaičiuojama, kad darbai galėtų startuoti vasaros pradžioje, kai bus užbaigtos būtinos procedūros ir parengtas darbo projektas.

    Kur sutaupyta daugiausia

    Reikšmingai atpigo ir kiti infrastruktūros projektai. Krovos aikštelių įrengimo pirkime sąmata buvo 16,73 mln. eurų, o sutartis pasirašyta už 10,64 mln. eurų, tad skirtumas siekia 6,09 mln. eurų, arba 36,41 proc.

    Žemaitės gatvės rekonstrukcijos atveju sąmata sudarė 11,25 mln. eurų, o rangos sutartis pasirašyta už 8,14 mln. eurų. Savivaldybė nurodo, kad taip sutaupyta 3,11 mln. eurų, arba 27,65 proc.

    Pramonės gatvės rekonstrukcijos pirkime sąmata siekė 11,71 mln. eurų, o faktinė darbų kaina sudarė 9,43 mln. eurų, tad sutaupyta 2,28 mln. eurų, arba 20,16 proc. Dar viename projekte, kuriame numatyti bėgiai nuo pramonės parko teritorijos iki krovos aikštelių ir jų teritorijoje, sąmata buvo 6,75 mln. eurų, o sutartis pasirašyta už 5,31 mln. eurų, sutaupant 1,44 mln. eurų, arba 21,34 proc.

    Mažesnis, bet vis tiek apčiuopiamas skirtumas fiksuotas futbolo ir regbio maniežo statybos projekte. Savivaldybės skaičiais, sąmata siekė 19,21 mln. eurų, o rangos sutartis pasirašyta už 17,85 mln. eurų, todėl sutaupyta 1,36 mln. eurų, arba 7,08 proc.

    Kodėl kainos skyrėsi nuo sąmatų

    Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis viešai aiškino, kad sutaupymus lėmė keli veiksniai. Tarp jų minimas sąmatų skaičiavimas pagal „Sistelą“, kuri atspindi vidutinį rinkos kainų lygį, tačiau konkurse realią kainą nulemia konkrečių rangovų varžymasis.

    Taip pat pabrėžiama viešųjų pirkimų organizavimo kokybė ir aiškios sąlygos: keliami tik būtini kvalifikaciniai reikalavimai, pirkimai organizuojami taip, kad pritrauktų daugiau dalyvių, o dalyviai negali siūlyti didesnės kainos nei paskaičiuota sąmatinė riba. Savivaldybė teigia, kad konkurenciją stiprina ir tai, jog konkursuose vidutiniškai dalyvauja daugiau nei keturi dalyviai.

    „Tai nėra atsitiktinis laimėjimas, o nuosekliai veikiančios sistemos rezultatas“, – sakė Antanas Bartulis.

    Anot savivaldybės, rangovai mažesnes kainas gali pasiūlyti dėl vidinių rezervų, kurie susidaro palankiau įsigyjant medžiagas, efektyviau naudojant techniką ar taikant našesnes darbų technologijas. Tokie veiksniai ypač svarbūs dideliuose infrastruktūros pirkimuose, kur net kelių procentų skirtumas virsta milijonais eurų.

    Kitas etapas – Dainų poliklinikos priestatas

    Šalia jau vykstančių projektų savivaldybė išskiria ir Dainų poliklinikos priestato statybas. Skelbiama, kad projektuotojai parengė projektinius pasiūlymus, atliko viešinimo procedūras ir gavo statybą leidžiantį dokumentą.

    Pagal savivaldybės nurodomą grafiką techninis darbo projektas turėtų būti parengtas iki šių metų liepos pabaigos. Gavus teigiamą ekspertizę, būtų organizuojamas rangos darbų viešasis pirkimas, o statybos, kaip planuojama, galėtų prasidėti dar šiemet.

    Savivaldybė teigia besitikinti, kad modernus priestatas pacientams ir medikams duris atvers 2028 metais. Miesto vadovai taip pat akcentuoja, kad Šiauliai šiuo metu yra intensyvių statybų fazėje, todėl gyventojų prašoma kantrybės dėl laikinų nepatogumų.

  • Kelmės savivaldybės delegacija Kroatijoje: kokias ES investicijų pamokas parsivežė iš Zadaro?

    Vizitas Zadaro regione

    2026 metų gegužės 11–15 dienomis Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius ir mero patarėjas ryšiams su visuomene bei žiniasklaida Justinas Drapanauskas dalyvavo oficialiame darbo vizite Kroatijoje, Zadaro regione. Vizitą organizavo Šiaulių regiono plėtros taryba.

    Delegacijos darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta regioninei plėtrai, ES fondų investicijoms ir infrastruktūros projektų įgyvendinimui. Kartu su kitų Šiaulių regiono savivaldybių atstovais siekta praktiškai įvertinti, kaip Kroatijos regionai planuoja ir administruoja ES lėšomis finansuojamas programas.

    Vizito metu delegaciją lydėjo Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Tokia diplomatinių atstovų įtrauktis paprastai padeda atverti daugiau institucinių kontaktų ir pagreitina galimų bendrų iniciatyvų derinimą.

    Susitikimai su savivalda

    Gegužės 12 dieną Lietuvos savivaldybių atstovai lankėsi Zadaro miesto savivaldybėje. Ten jie susitiko su Zadaro meru Šime Erlić ir Miesto tarybos pirmininku Ivica Žuvela.

    Susitikimuose aptartos miesto vystymo kryptys, tvarios infrastruktūros plėtra ir tai, kaip ES finansavimas padeda sparčiau įgyvendinti strateginius projektus. Taip pat nagrinėta, kaip savivaldybės stiprina viešųjų paslaugų kokybę ir ilgalaikį planavimą, kai projektai apima kelių metų ar net dešimtmečio horizontą.

    Delegacija lankėsi ir Višnjik sporto centre, kur pristatyti sporto infrastruktūros vystymo sprendimai bei objektų valdymo modeliai. Tokie pavyzdžiai aktualūs savivaldybėms, ieškančioms būdų suderinti viešąją naudą, finansinį tvarumą ir lankytojų srautų valdymą.

    ES fondų administravimas ir ateities planai

    Gegužės 13 dieną vyko susitikimai su Zadaro apskrities administracijos atstovais, tarp jų su apskrities viršininko pavaduotoju Robertino Dujela ir atsakingais specialistais, dirbančiais su ES fondais. Daug dėmesio skirta praktiniams administravimo klausimams: projektų parengčiai, atsiskaitymui už pasiektus rodiklius ir rizikų valdymui.

    Aptarta ir tai, kaip viešosios investicijos siejamos su turizmo, vietos ekonomikos bei infrastruktūros modernizavimo tikslais. Lietuvos savivaldybėms tai ypač aktualu ruošiantis ateinantiems ES finansavimo ciklams, kai vis svarbesnės tampa žaliosios transformacijos, atsparumo ir regionų konkurencingumo priemonės.

    Delegacija taip pat apžiūrėjo ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotus objektus ir susipažino su tvarios infrastruktūros iniciatyvomis. Praktinės patirtys vietoje leidžia tiksliau įvertinti, kurie sprendimai realiai pasiteisina, o kurie reikalauja korekcijų jau planavimo etape.

    Kultūrinėje programoje vizito dalyviai apsilankė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, minint jo 150-ąsias gimimo metines, skirtoje parodoje Zadaro nacionaliniame muziejuje. Taip pat lankytasi Tarptautiniame povandeninės archeologijos centre, kur pristatytos paveldo išsaugojimo ir tarptautinio bendradarbiavimo praktikos.

    Kelmės rajono savivaldybė teigia, kad tokie vizitai prisideda prie gerosios praktikos perėmimo ir naujų partnerystės ryšių kūrimo. Pasak savivaldybės atstovų, būtent tiesioginiai kontaktai ir realių projektų analizė padeda greičiau rasti sprendimus, kaip efektyviau įgyvendinti infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtros planus.

  • Lodzėje sustojęs PKP PLK geležinkelio tunelis: baigiama inventorizacija, ruošiamasi naujam konkursui

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pranešė baigianti vieną svarbiausių etapų, reikalingų saugiai atnaujinti Lodzėje sustojusio skersmens tunelio kasimą. Darbai sustabdyti nuo 2024 metų rugsėjo, kai po kasimo skydu TBM, jam judant po 1 Maja alėja, įvyko avarija ir sugriuvo dalis virš tunelio buvusio pastato.

    Po incidento bendrovė nutraukė sutartį su ankstesniu rangovu ir ėmėsi parengiamųjų veiksmų, kurie turi užtikrinti, kad tunelio kasimas būtų atnaujintas be papildomos rizikos gyventojams ir miesto infrastruktūrai. Pasak PKP PLK atstovų, dabar pagrindinis tikslas yra kuo greičiau, bet pirmiausia saugiai sugrįžti prie darbų.

    Inventorizacija ir atsiskaitymas

    Vienas kertinių žingsnių prieš skelbiant naują konkursą yra atliktų darbų inventorizacija. Ji reikalinga tam, kad būtų galima tiksliai įvertinti, kas jau padaryta, kas liko užbaigti, ir parengti pagrindą galutiniam atsiskaitymui su buvusiu rangovu.

    PKP PLK nurodo, kad didžioji inventorizacijos dalis jau įvykdyta, apimant tiek atliktus darbus, tiek likusius iki projekto pabaigos. Galutinio protokolo perdavimas, pagal dabartinius planus, turi įvykti iki gegužės pabaigos.

    Sprendimai dėl pastatų virš trasos

    Kartu vyksta formalios ir teisinės procedūros dėl pastatų, esančių virš TBM skydo ir jo maršruto zonoje. Kalbama apie keturis pastatus Lodzėje, kuriems gali būti taikomi perėmimo ir kompensacijų mechanizmai.

    PKP PLK aiškina, kad sprendimai dėl galimo pastatų griovimo bus priimami tik pasirinkus naują rangovą ir atlikus papildomas analizes. Bendrovė pabrėžia, jog kritiškiausias momentas yra TBM skydo pajudinimas po ilgos prastovos, nes grunto sąlygos gali būti pasikeitusios, o tai didina riziką antžeminiams statiniams.

    Du konkursai ir projekto mastas

    PKP PLK planuoja, kad rangovo parinkimo procedūra turėtų startuoti metų trečio ir ketvirto ketvirčių sandūroje. Iki tol taip pat numatyta atlikti techninės būklės vertinimus pastatų, esančių arčiausiai TBM ir numatomoje tunelio trasoje.

    Be rangos tunelio kasimui, numatomas ir atskiras konkursas tunelių įrangai, geležinkelio infrastruktūrai, techninėms instaliacijoms bei darbams stotelėse Lodzė Koziny ir Lodzė Polesie, taip pat antžemine infrastruktūra. PKP PLK teigia palaikanti ryšį su gyventojais ir miesto valdžia, o su subrangovais, kurie negavo apmokėjimo iš buvusio rangovo, žada atsiskaityti pagal taikomas procedūras.

    Planuojamas skersmens tunelis turi būti apie 7,5 kilometro ilgio ir sujungti stotį Fabryczna su Kaliskos ir Žabieneco kryptimis. Sutartis dėl projekto pasirašyta 2017 metais, realūs statybos darbai ir kasimas pradėti 2019 metų rugpjūtį, o po avarijos apie 250 gyventojų buvo priversti laikinai išsikelti ir iki šiol negali grįžti į savo būstus.

  • Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Gegužės 11–15 dienomis Šiaulių regiono plėtros tarybos savivaldybių delegacija darbo vizitu lankėsi Kroatijoje. Kelionėje dalyvavo merai, vicemerai ir administracijų atstovai, o Pakruojo rajonui atstovavo meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė ir Strateginio planavimo bei investicijų skyriaus vedėja Lina Mikolaitytė.

    Delegaciją priėmė Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Zadare susitikimuose dalyvavo miesto meras Šime Erlić, miesto tarybos pirmininkas Ivica Žuvela bei apskrities vadovai.

    Ko ieškota Zadare?

    Vizito metu pagrindinis dėmesys skirtas Europos Sąjungos investicijoms ir praktiniams projektų įgyvendinimo sprendimams savivaldos lygmeniu. Aptarta, kaip planuojami ir administruojami jau įgyvendinti viešosios infrastruktūros projektai, kokie veiklos modeliai padeda užtikrinti jų tęstinumą, o kokie rizikos veiksniai dažniausiai stabdo darbus.

    Taip pat kalbėta apie pasirengimą būsimam 2028–2034 metų laikotarpiui, kai savivaldybėms aktualu iš anksto turėti projektinių idėjų portfelį ir aiškiai pagrįstus prioritetus. Šiaulių regiono ir Zadaro regiono atstovai akcentavo, kad panašūs iššūkiai dažniausiai kyla dėl infrastruktūros modernizavimo, turizmo srautų valdymo, paveldo pritaikymo ir viešųjų paslaugų efektyvinimo.

    ES lėšomis atnaujinti objektai

    Darbinę programą papildė susipažinimas su objektais, kurie pastatyti ar atnaujinti pasitelkiant ES finansavimą. Delegacija apžiūrėjo Zadaro sporto areną, daugiafunkcį sporto centrą su baseinu ir tarptautinį povandeninės archeologijos centrą, įkurtą pritaikius istorinį pastatą.

    Aptariant paveldo integravimą į šiuolaikinį miesto gyvenimą, išskirtas ir etnografinis Dalmatijos regiono kaimas, kaip pavyzdys, kai tradicijos, edukacija ir turizmas sujungiami į vieną kryptingą produktą. Savivaldybių atstovai akcentavo, kad panašūs sprendimai aktualūs ir Lietuvoje, ypač ieškant būdų, kaip išlaikyti lankytojų susidomėjimą neapsiribojant vien sezoninėmis iniciatyvomis.

    Kultūrinė programa ir bendradarbiavimo kryptys

    Vizito metu vyko ir oficialus renginys Zadaro Gubernatoriaus rūmuose, kur atidaryta paroda, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Tokie kultūriniai renginiai dažnai tampa papildomu impulsu instituciniam bendradarbiavimui, kai greta projektinių temų stiprinami ir tarpinstituciniai ryšiai.

    Delegacijos teigimu, Kroatijoje pamatyti pavyzdžiai parodė, kad didelę vertę kuria nuoseklus paveldo pritaikymas, aiški infrastruktūros objektų eksploatavimo strategija ir gebėjimas atnaujintas erdves užpildyti veiklomis. Šios įžvalgos turėtų prisidėti formuojant Šiaulių regiono savivaldybių prioritetus ir rengiant projektines iniciatyvas artėjantiems finansavimo etapams.

    Publikacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.