Tag: Infrastruktūros projektai

  • Port Polska auga: CPK parodė komisariato vizualizacijas, aiškėja darbų kaina ir terminai

    Port Polska auga: CPK parodė komisariato vizualizacijas, aiškėja darbų kaina ir terminai

    Lenkijoje planuojamas naujas oro uostas Port Polska sulaukė dar vienos detalės: teritorijoje numatytas policijos komisariatas. Projektuotojai pabrėžia, kad tokio masto infrastruktūrai būtinos nuolatinės saugumo ir viešosios tvarkos pajėgos.

    Už šio objekto projektinę dokumentaciją atsakinga konsorciumo sutartis, o vizualizacijas pristatė CPK. Komisariatas turėtų tapti pareigūnų baze ir užtikrinti operatyvų reagavimą tiek keleivių, tiek oro uosto veiklos zonose.

    Numatoma, kad policija dirbs dviejose skirtingose teritorijose: viešai prieinamoje oro uosto dalyje ir riboto patekimo zonoje, susijusioje su skrydžių operacijomis. Tokia praktika taikoma didžiuosiuose tarptautiniuose oro uostuose, kur saugumas apima ne tik patikras, bet ir incidentų prevenciją, eismo, viešosios tvarkos bei kritinės infrastruktūros apsaugą.

    CPK nurodo, kad projektavimo ir leidimų parengimo darbų vertė siekia apie 830 000 eurų be PVM. Konkursas šiam infrastruktūros elementui pradėtas 2025 metais vasarį, o sutartis pasirašyta tų pačių metų birželį.

    Pats Port Polska projektas pristatomas kaip daugiametė investicija, kurios įgyvendinimas bus etapinis. Pirmuosius statybų darbus planuojama pradėti 2026 metų rugsėjį, kai turėtų būti pradedami terminalo ir geležinkelio stoties konstrukciniai darbai, įskaitant polių ir kolonų įrengimą.

    Iki 2026 metų pabaigos ir 2027 metais numatomi intensyvūs parengiamieji darbai bei gilesni kasimo darbai. Šiuo metu Port Polska atidarymas planuojamas 2032 metų pabaigoje, tuo pat metu numatant ir pirmojo naujos geležinkelio linijos Y ruožo parengtį, kuri turėtų pagerinti susisiekimą su didžiaisiais šalies miestais.

  • Tunelio gręžimas Lodzėje artėja prie atnaujinimo: PKP PLK derasi su trimis rangovais

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pradėjo rangovo atranką, kuris turėtų užbaigti Lodzės skersinį geležinkelio tunelį. Rugpjūčio viduryje trys atrinkti kandidatai gavo kvietimus į derybas, tačiau įmonė kol kas neatskleidžia, kas jie tokie.

    PKP PLK teigia, kad į pokalbius pakviesti subjektai, kurie, užsakovo vertinimu, turi daugiausia patirties ir kompetencijų saugiai pabaigti sudėtingą gręžimo etapą. Atranka vyksta ribotu būdu, taikant derybas be viešo skelbimo.

    Tunelio darbai įstrigo 2024 metų rudenį, kai pastatuose virš planuojamos trasos fiksuota rimtų pažeidimų. Nuo tada tunelį gręžianti TBM mašina „Katarzyna“ liko po žeme, o projektas tapo vienu probleminiausių šalies geležinkelių infrastruktūros objektų.

    PKP PLK tikisi, kad gręžimas būtų atnaujintas 2027 metų pirmąjį ketvirtį, tačiau pabrėžia, kad terminas priklausys nuo naujo rangovo atlikto TBM mašinos techninės būklės įvertinimo. Lygiagrečiai turėtų būti tikrinamos grunto ir požeminio vandens sąlygos bei skaičiuojamas poveikis aplinkiniams pastatams.

    „Kartu bus vertinamos grunto ir požeminio vandens sąlygos bei poveikis aplinkiniam užstatymui tolesnėje gręžimo trasoje. Šie veiksmai atliekami siekiant padidinti darbų saugą“, – sakė PKP PLK atstovas spaudai Rafałas Wilgusiakas.

    Vienas didžiausių iššūkių išlieka tai, kaip į gręžimo atnaujinimą reaguos virš tunelio stovintys istoriniai namai. PKP PLK pripažįsta, kad dėl grunto būklės ir ankstesnių pažeidimų rizika esamam užstatymui išlieka padidėjusi, todėl viešojoje erdvėje aptariamas ir dalies pastatų nugriovimo scenarijus.

    2026 metų viduryje Lodzės vaivada priėmė sprendimą perimti keturis pastatus, esančius virš įstrigusios TBM mašinos. Šiuo metu vyksta jų vertinimas, o vėliau turėtų būti priimti sprendimai dėl kompensacijų ir jų išmokėjimo.

    PKP PLK pabrėžia, kad galimų griovimų apimtis priklausys nuo technologinių sprendimų, kuriuos pasiūlys naujasis rangovas. Kitaip tariant, galutiniai veiksmai bus aiškūs tik tada, kai bus pasirinktas vykdytojas ir atlikti papildomi techniniai skaičiavimai.

    Skersinis tunelis Lodzėje yra esminė platesnio projekto dalis, kuri turėtų sujungti pagrindines miesto geležinkelio stotis ir leisti traukiniams važiuoti per patį centrą. Projektas numato ne tik dviejų kelių tunelį, bet ir naujas stoteles bei papildomus vieno kelio tunelius, dalis kurių jau baigti.

    Pradiniai planai buvo gerokai ambicingesni: sutartis, pasirašyta 2017 metų gruodį, numatė projekto pabaigą 2021 metų gruodį. Dėl vėlavimų ir rangovo pasikeitimo PKP PLK vengia įvardyti galutinę darbų pabaigos datą ir tikslų biudžetą, nes jis priklausys nuo realiai atliktų darbų inventorizacijos, TBM būklės, pirkimų rezultatų ir naujų grafikų.

  • Vilkaviškis rengia planą iki 2033 metų: gyventojai kviečiami siūlyti idėjas ir projektus

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pradėjo rengti naują rajono plėtros planą iki 2033 metų ir kviečia gyventojus įsitraukti į procesą. Savivaldybė prašo teikti idėjas, pasiūlymus ir pastebėjimus skirtingose srityse – nuo infrastruktūros iki socialinių paslaugų.

    Tokie planai savivaldybėms yra svarbūs ne tik kaip strateginė kryptis, bet ir kaip praktinis pagrindas sprendžiant, kokiems projektams teikti prioritetą artimiausiais metais. Nuo aiškiai suformuluotų tikslų dažnai priklauso ir tai, kaip nuosekliai bus planuojamos investicijos bei paslaugų plėtra.

    Gyventojai ir organizacijos kviečiami jungtis į temines darbo grupes, kurių susitikimai vyks Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje, Nėries gatvėje 1, tarybos posėdžių salėje. Vieno susitikimo trukmė numatoma apie 2 valandas.

    Rugsėjo 2 dieną suplanuotos dvi darbo grupės: nuo 10.00 iki 12.00 valandos vyks Turizmo, verslo ir žemės ūkio grupė, o nuo 13.00 iki 15.00 valandos – Valdymo grupė. Rugsėjo 3 dieną nuo 10.00 iki 12.00 valandos vyks Švietimo, sporto, kultūros ir jaunimo grupė, o nuo 13.00 iki 15.00 valandos – Sveikatos ir socialinės apsaugos grupė.

    Rugsėjo 4 dieną nuo 10.00 iki 12.00 valandos vyks Aplinkos teminė darbo grupė, apimanti aplinkosaugą, gyvenamąją aplinką ir infrastruktūrą. Savivaldybė pabrėžia, kad nors susitikimai organizuojami pagal patvirtintus dalyvių sąrašus, prisijungti ir išsakyti idėjas gali visi norintys.

    Numatoma, kad susitikimuose bus aptariami plėtros plano vizijos variantai, pristatomi tikslai ir uždaviniai, o taip pat bus generuojamos konkrečios idėjos – darbai, projektai ir priemonės, kurios galėtų tapti plano dalimi. Savivaldybė ragina gyventojus pasinaudoti galimybe įvardyti realius poreikius ir pasiūlyti sprendimus, kurie būtų aktualūs kasdieniam gyvenimui rajone.

    Plėtros planas paprastai apima tokias kryptis kaip susisiekimas ir viešosios erdvės, švietimo ir kultūros paslaugų prieinamumas, sveikatos bei socialinės pagalbos stiprinimas, verslo aplinkos gerinimas ir tvarumo sprendimai. Dėl to gyventojų įžvalgos gali tapti svarbiu pagrindu, padedančiu tiksliau nustatyti, kur pokyčių labiausiai reikia.

    Savivaldybė kviečia aktyviai dalyvauti ir pabrėžia, kad pasiūlymai yra reikšmingi planuojant Vilkaviškio rajono vystymąsi iki 2033 metų. Kuo daugiau skirtingų bendruomenės balsų bus išgirsta dabar, tuo didesnė tikimybė, kad planas atspindės realius rajono prioritetus.

  • Šiauliai „nurungė“ didmiesčius: ES pinigai tirpsta sparčiausiai, jau dėlioja 2028–2034 planą

    Šiauliai pagal Europos Sąjungos investicijų įgyvendinimo spartą išlieka tarp šalies lyderių. Miestas kartu su Šiaulių regiono savivaldybėmis jau pradėjo pasirengimą kitam 2028–2034 metų ES finansavimo laikotarpiui, kuriame regionams numatoma daugiau sprendimų laisvės.

    Šiaulių regiono plėtros tarybos direktorius Viktoras Strups spaudos konferencijoje pristatė, kaip vyksta dabartinio laikotarpio projektai, kokie rezultatai jau pasiekti ir kokios kryptys ryškėja ateinančiam etapui. Pasak jo, greitas įgyvendinimas tiesiogiai lemia, kiek realių darbų pavyksta padaryti už suplanuotas sumas.

    Pagal 2022–2030 metų regionų plėtros planų įgyvendinimo duomenis, Šiauliuose regioninius projektus vykdantiems rangovams jau išmokėta 25,6 mln. eurų iš miestui numatytų 67 mln. eurų. Tai sudaro 38 proc. suplanuotų lėšų ir yra geriausias rodiklis tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų.

    Šiaulių regionas, lyginant su kitais regionais, taip pat pirmauja pagal įgyvendinimo tempą: projektams jau išmokėta beveik 20 proc. suplanuotų lėšų. Praktikoje tai reiškia, kad sutartys pasirašomos, darbai vyksta, o projektai nepaliekami tik planavimo dokumentuose.

    „Kuo anksčiau projektai įgyvendinami, tuo daugiau infrastruktūros galima sukurti už suplanuotas lėšas, ypač kai statybų ir rangos kainos kyla“, – sakė Viktoras Strups.

    Projektai, kuriuos mato gyventojai

    Tarp Šiauliuose vykdomų projektų minimas Aukštabalio gatvės kvartalo sutvarkymas. Mieste taip pat nuosekliai plečiama ir atnaujinama dviračių takų infrastruktūra, siekiant sujungto ir saugaus tinklo, kuris patogiai vestų į mokyklas, gydymo įstaigas ir kitas kasdienes paslaugas.

    Prie pabaigos artėja futbolo ir regbio maniežo projektas, tęsiamos investicijos į švietimo įstaigų aplinką bei sporto infrastruktūrą. Tokie projektai dažniausiai vertinami ne tik kaip patogumo klausimas, bet ir kaip ilgalaikė priemonė miesto patrauklumui gyventi bei dirbti.

    Ruošiamasi 2028–2034 laikotarpiui

    Kartu jau vyksta pasirengimas 2028–2034 metų ES investicijų laikotarpiui, kuriame planuojama didesnė regionų įtaka sprendimams. Tai reiškia, kad regiono plėtros tarybos turėtų daugiau galimybių dėlioti prioritetus pagal vietos problemas, o ne vien pagal vienodus nacionalinius šablonus.

    Šiaulių regione į šį procesą įsitraukė septynios savivaldybės, seniūnijos, švietimo įstaigos, socialiniai partneriai ir kiti atstovai. Iš viso gauta 211 pasiūlymų ir probleminių sričių paminėjimų, o daugiausia dėmesio skirta socialinei sričiai, aplinkai ir klimato kaitai, kultūrai, turizmui, energetikai bei švietimui ir įgūdžiams.

    Apibendrinus pasiūlymus, išryškėjo keturios pagrindinės kryptys: gyventojų gyvenimo kokybė ir paslaugų prieinamumas, konkurencinga ekonomika ir talentų pritraukimas, tvari ir energetiškai efektyvi infrastruktūra bei regiono pasiekiamumas ir patrauklumas. Šios kryptys paprastai apima vandentvarką, judumo sprendimus, viešąsias erdves, energetinį efektyvumą, socialines paslaugas ir verslo aplinkos gerinimą.

  • „Budimex“ laimėjo dar vieną geležinkelio kontraktą: modernizuos ruožą iki 2030 metų

    Lenkijos statybų grupė „Budimex“ pasirašė sutartį su PKP PLK dėl geležinkelio linijos modernizavimo tarp Łęczycos ir Kutno. Projektas bus vykdomas pagal projektavimo ir rangos principą, o darbus planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Sutarties vertė viršija 370 mln. zlotų, o tai sudaro apie 86 mln. eurų. Investicija apima esamos infrastruktūros atnaujinimą, papildomo kelio įrengimą dalyje maršruto bei keleiviams skirtos infrastruktūros pertvarką.

    Kas pasikeis ruože Łęczyca–Kutno

    Numatyta kompleksiškai modernizuoti apie 21 kilometro ilgio esamą kelią, taip pat maždaug 15 kilometrų atkarpoje nutiesti antrąjį kelią. Darbai apims ir inžinerinius statinius: planuojama rekonstruoti devynis tiltus bei vieną pralaidą.

    Kartu bus atnaujintas kontaktinis tinklas, elektros ūkis ir traukinių eismo valdymo sistemos. Tokios investicijos paprastai siejamos su didesniu saugumu, mažesniu gedimų skaičiumi ir stabilesniais tvarkaraščiais intensyvaus eismo linijose.

    Keleiviams – greitesni traukiniai ir atnaujintos stotys

    Vienas pagrindinių projekto tikslų – pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę. Stotyje Witonia numatyta įrengti du naujus salinius peronus ir požeminę perėją, o Gawrony stotelė bus modernizuota įrengiant du naujus peronus.

    Taip pat palikta galimybė papildomiems darbams pagal pasirinkimo teisę: Topolos Królewskos vietovėje galėtų atsirasti dar du nauji peronai. Tokie sprendimai dažniausiai diegiami siekiant patogesnio įlipimo, geresnio pritaikymo riboto judumo žmonėms ir sklandesnių keleivių srautų.

    Iki 160 km per valandą ir didesnis pralaidumas

    Po modernizacijos keleiviniai traukiniai šioje linijoje turėtų galėti važiuoti iki 160 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 kilometrų per valandą. Didesni techniniai parametrai ir pralaidumas paprastai leidžia patikimiau derinti regioninius, tolimuosius ir krovinių maršrutus.

    PKP PLK ir rangovai teigia, kad modernizacija yra platesnio jungties tarp Lodzės ir Kutno atnaujinimo etapo dalis. Prognozuojama, kad kelionės laikas tarp šių miestų galėtų sutrumpėti apie 10 minučių.

    „Mūsų užduotis – taip parengti ir vykdyti investiciją, kad rezultatas būtų moderni, patikima infrastruktūra, atitinkanti geležinkelio poreikius ateinantiems dešimtmečiams“, – sakė „Budimex“ projekto vadovas Jakubas Szłapka.

    Iki 2030 metų numatytas terminas rodo, kad projektas apims ne tik statybos darbus, bet ir ilgesnį projektavimo, derinimų bei eismo organizavimo laikotarpį. Tokiose geležinkelio modernizacijose reikšminga dalis iššūkių susijusi su darbų vykdymu nenutraukiant arba minimaliai ribojant traukinių judėjimą.

  • Lenkija gręžia rekordą: į ilgiausio geležinkelio tunelio statybas atgabena milžiniškas TBM

    Lenkija gręžia rekordą: į ilgiausio geležinkelio tunelio statybas atgabena milžiniškas TBM

    Lenkijoje vykstantis Podłęże–Piekiełko geležinkelio projektas artėja prie dar vieno svarbaus etapo: į statybų aikšteles gabenamos dvi tunelių gręžimo mašinos TBM. Būtent jos turėtų išgręžti ilgiausią šalies geležinkelio tunelį, kuris taps nauju nacionaliniu rekordu.

    Planuojama, kad tunelis tarp Szczyrzyco ir Tymbarko bus kiek ilgesnis nei jau išgręžtas tunelis po Pisarzowa. Pastarasis siekė 3 750 metrų, o naujasis tunelis turėtų būti maždaug šimtu metrų ilgesnis.

    TBM technika atgabenama išardyta dalimis, naudojant žemagrindes platformas, o vėliau bus surinkta statybų vietoje. Toks gabenimas sudėtingas dėl mašinų dydžio ir masės, todėl jam reikia kruopščios logistikos, maršrutų paruošimo ir specialios technikos.

    Projektas Podłęże–Piekiełko laikomas vienu didžiausių pastarųjų metų geležinkelių infrastruktūros projektų Lenkijoje. Jo esmė yra naujų bėgių tiesimas, dalies esamos infrastruktūros modernizavimas ir kelionių trukmės trumpinimas tarp Mažosios Lenkijos regiono miestų bei aglomeracijų.

    Atkarpa Szczyrzyc–Tymbark, kur ir bus įrengtas rekordinis tunelis, priklauso visiškai naujai geležinkelio linijai, žymimai numeriu 622. Tame pačiame ruože planuojamas ir dar vienas tunelis, o ilgiausiojo ilgis nurodomas 3 875 metrai, įskaitant evakuacinį tunelį T9.

    Be šių objektų, šalia numatytas ir trumpesnis, apie 1 kilometro ilgio tunelis. Iš viso visame Podłęże–Piekiełko projekte planuojama įrengti keliolika geležinkelio tunelių, iš kurių keli viršys 1 kilometro ribą.

    Tokio masto tunelių statybos Europoje pastaraisiais metais vis dažniau remiasi TBM technologija, nes ji leidžia tiksliai valdyti kasimo procesą, mažinti poveikį paviršiui ir efektyviau dirbti sudėtingomis geologinėmis sąlygomis. Vis dėlto galutinis tempas ir terminai paprastai priklauso nuo grunto struktūros, vandeningumo ir techninės priežiūros, todėl darbai planuojami su didelėmis saugos ir rizikų valdymo atsargomis.

  • Norvegija ryžosi istoriniam projektui: statybos tunelio laivams startuos 2027 metais

    Norvegija ryžosi istoriniam projektui: statybos tunelio laivams startuos 2027 metais

    Norvegijoje pasirašyta sutartis dėl Stad laivų tunelio statybos Vestlando regione – tai projektas, kuris turėtų tapti pirmuoju pasaulyje pilno masto tuneliu, skirtu jūriniams laivams. Už darbus atsakingos Norvegijos pakrančių administracija ir bendrovė „AF Gruppen“, kuri vykdys ir projektavimą, ir statybą.

    Planuojama, kad tunelis bus apie 1 700 metrų ilgio, maždaug 50 metrų aukščio ir apie 36 metrų pločio. Statybų pradžia numatyta 2027 metų pradžioje, o visas projektas, vertinant pagal dabartinį grafiką, turėtų užtrukti apie penkerius metus.

    Tunelis bus iškastas siauriausioje Stad pusiasalio vietoje, sujungiant vandens kelius tarp Kjødepollen ties Vanylvsfjorden fiordu ir Moldefjorden ties Selje apylinkėmis. Projektas numato, kad tuneliu galės plaukti laivai iki 21,5 metro pločio ir iki 29,5 metro aukščio.

    Tai reiškia, kad tuneliu galės naudotis ir didesni keleiviniai bei krovininiai laivai, prilygstantys daliai pakrantės maršrutuose plaukiojančių keltų. Pagrindinis tikslas – saugesnis ir patikimesnis susisiekimas, kai laivybą riboja ekstremalios oro sąlygos.

    Stadhavet vandenys vakarinėje Norvegijos pakrantėje laikomi vienais sudėtingiausių regione: audros čia fiksuojamos maždaug 100 dienų per metus. Dėl to laivams tenka laukti palankių sąlygų arba rinktis ilgesnius maršrutus, o tunelis turėtų sumažinti vėlavimus ir rizikas.

    Idėja įrengti laivų tunelį Stad pusiasalyje nėra nauja – ji siekia XIX amžių, tačiau praktinis įgyvendinimas įsibėgėjo tik pastaraisiais dešimtmečiais. Projektas buvo detaliai vertinamas dėl techninių galimybių, poveikio aplinkai ir ekonominio pagrįstumo, nes tokio tipo infrastruktūra pasaulyje yra itin reta.

    Norvegijos pakrančių administracija 2025 metų sausį buvo paskelbusi rangos konkursą, tačiau procesą lydėjo diskusijos dėl biudžeto. 2025 metų birželio 19 dieną Norvegijos parlamentas patvirtino atnaujintą projekto išlaidų ribą – apie 720 000 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu, o tai atvėrė kelią galutiniam susitarimui.

    Norvegijos institucijos pabrėžia, kad tai ilgai brandintas sprendimas, kuris turėtų pakeisti laivybos patikimumą viename pavojingiausių pakrantės ruožų. „Tai istorinė diena – projektas buvo planuojamas dešimtmečius, o dabar pasiekėme etapą, kai galime jį realiai statyti“, – sakė Norvegijos pakrančių administracijos vadovas Einar Vik Arset.

  • CPK ieško naujo vadovo: paskelbtas konkursas, aiškūs reikalavimai ir artimi terminai

    Lenkijos valstybinė bendrovė CPK, atsakinga už strateginį infrastruktūros projektą Port Polska, pradėjo atranką į dvi valdybos pozicijas: generalinio direktoriaus ir valdybos nario, kuruosiančio nekilnojamąjį turtą bei ryšius su suinteresuotosiomis šalimis. Konkursą skelbia bendrovės stebėtojų taryba, o kandidatams keliami konkretūs patirties ir kompetencijų reikalavimai.

    Generalinio direktoriaus atrankoje akcentuojama vadovavimo patirtis didelio masto ir sudėtinguose investiciniuose projektuose. Ieškoma žmogaus, galinčio koordinuoti daugiadalykes komandas, prižiūrėti kelių projektų portfelį ir priimti sprendimus, kurie tiesiogiai veikia biudžetus, terminus ir rizikas.

    Reikalavimuose minimi infrastruktūros, pramonės ar didelių pastatų kompleksų projektai, kuriems būdingas sudėtingas derinimų, rangos ir finansavimo procesas. Kaip papildomi privalumai įvardijami projektų įgyvendinimas taikant projektinio finansavimo modelį ir MBA studijos.

    Paraiškas į generalinio direktoriaus konkursą ketinama priimti iki 2026 metų rugsėjo 23 dienos. Antroji atranka, skirta valdybos nariui nekilnojamojo turto ir ryšių su suinteresuotosiomis šalimis srityje, numato ankstesnį terminą: iki 2026 metų rugsėjo 4 dienos.

    Šiai pozicijai svarbi patirtis dirbant su sklypų įsigijimu ir valdymu, teritorijų planavimu bei regionine plėtra, taip pat gebėjimas kurti santykius su įvairiomis grupėmis skirtinguose investicijų etapuose. Tokia funkcijų apimtis rodo, kad projektui vienodai svarbūs ir žemės klausimai, ir sklandi komunikacija su projekto aplinka.

    Konkursai skelbiami po pastarųjų permainų aplink CPK. Vasarą iš pareigų pasitraukė ar buvo atleisti keli aukšto lygio vadovai, o valdžios atstovai viešai signalizavo, kad projektas pereina į intensyvesnį statybos darbų etapą, todėl siekiama sustiprinti vadovybę žmonėmis, turinčiais praktinės patirties statybose ir didelių investicijų valdyme.

    Viešojoje erdvėje taip pat skamba diskusijos dėl projekto prioritetų, ypač dėl didesnio dėmesio geležinkelių komponentui ir koordinavimo poreikio. Ši kryptis dažnai minima kaip argumentas, kodėl svarbu turėti vadovus, galinčius vienu metu suderinti inžinerinius sprendimus, teritorijų klausimus, finansinius modelius ir politinius lūkesčius.

    „Tai, kas pasiekia visuomenę, rodo sistemingą šio strateginio projekto apkarpymą ir terminų stūmimą“, – sakė Pawełas Szefernakeris, komentuodamas su CPK projektu susijusias permainas.

    CPK vadovybės atranka tampa vienu svarbiausių artimiausių mėnesių sprendimų, galinčių nulemti, kaip greitai ir kokiu tempu Port Polska bus stumiamas į priekį. Kandidatams keliami reikalavimai leidžia spręsti, kad bendrovė orientuojasi į vadovus, gebančius suvaldyti ne tik statybų procesus, bet ir sudėtingą suinteresuotųjų šalių lauką.

  • „Ryanair“ vadovas Lenkijoje apie Port Polska: 2032 metų terminas atrodo neįgyvendinamas

    Lenkijoje planuojamas Port Polska, apimantis naują centrinį oro uostą ir greitųjų geležinkelių tinklą, pagal oficialius planus turėtų pradėti veikti 2032 metais. Tačiau aviacijos rinkos atstovai vis garsiau abejoja, ar toks grafikas įmanomas, ypač projektui pasiekus jautrų valdymo etapą.

    „Ryanair“ vadovas Lenkijoje Michałas Kaczmarzykas viešai suabejojo 2032 metų data ir teigė, kad toks terminas nuo pat pradžių buvo pernelyg optimistinis. Jo vertinimu, tokio masto infrastruktūros projektams dažniau galioja ne politiniai pažadai, o inžineriniai, finansiniai ir organizaciniai apribojimai.

    „Manau, kad 2032 metų data nuo pradžių buvo neįgyvendinama, nes projektas per didelis tokiai trumpai trukmei, o aviacijos sektoriuje stebuklai pasitaiko retai“, – sakė Michałas Kaczmarzykas.

    Papildomą neapibrėžtumą kuria ir valdymo pokyčiai. Paskelbus apie permainas projekto bendrovės vadovybėje, rinkoje vėl sustiprėjo signalai, kad terminai gali slinkti, nes keičiantis komandai dažnai peržiūrimi prioritetai, pirkimai, rangos modelis ir rizikų valdymas.

    Kaczmarzykas taip pat atkreipė dėmesį į valstybės valdomų bendrovių specifiką: jose personalo sprendimus neretai lemia ne vien kompetencijos, bet ir politiniai motyvai. Tokia dinamika, jo manymu, gali daryti įtaką projektų tęstinumui, ypač kai kalbama apie milijardinės vertės infrastruktūrą, kurios sėkmei būtinas stabilus valdymas ir nuosekli strategija.

    Port Polska dalis turėtų būti centrinis oro uostas, kurio pradinis pajėgumas planuojamas apie 34 mln. keleivių per metus. Kartu numatoma plėtoti greitųjų geležinkelių sistemą: pagal skelbiamą grafiką iki 2032 metų pabaigos turėtų būti įgyvendinta greitojo susisiekimo atkarpa tarp Lodzės ir Varšuvos, o vėlesniu etapu planuojami ryšiai su Poznane ir Vroclavu.

    Aviacijos ir transporto ekspertai dažnai pabrėžia, kad tokie projektai priklauso nuo kelių lygiagrečių „kritinių kelių“: žemės paėmimo ir leidimų, finansavimo modelio, tarptautinių pirkimų, statybos pajėgumų bei integracijos su esama transporto infrastruktūra. Kuo daugiau grandžių, tuo didesnė tikimybė, kad viena iš jų taps stabdžiu ir perskaičiuos visą terminą.

    Kol kas projektas deklaruojamas kaip strateginis, tačiau viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar deklaruojamas atidarymo laikas atitinka realų darbų tempą ir rizikų mastą. Net ir nedidelis atsilikimas ankstyvose fazėse paprastai brangiai kainuoja vėliau, nes išaugina rangos, medžiagų ir finansavimo sąnaudas bei apsunkina derinimą su geležinkelių plėtros grafiku.

  • Alpėse pramuštas 55 km Brennerio tunelis: ką tai pakeis Europoje ir kada juo važiuos traukiniai?

    Alpėse pramuštas 55 km Brennerio tunelis: ką tai pakeis Europoje ir kada juo važiuos traukiniai?

    Kas įvyko statybose?

    Po Alpėmis ties Brennerio perėja pasiektas vienas svarbiausių Brennerio bazinio tunelio statybų etapų – sujungtos dvi pagrindinės tunelio atšakos. Proveržis įvyko maždaug 1 400 metrų gylyje, kai Austrijos pusės darbai susijungė su Italijos puse.

    Šis momentas reiškia, kad projektas iš dviejų anksčiau atskirtų statybos zonų pereina į vientisą tunelio sistemą. Tokie sujungimai yra kritiniai, nes leidžia tiksliai patikrinti geodezinius suderinimus ir spartinti kitus įrengimo darbus.

    Vienas didžiausių Europos projektų

    Brennerio bazinis tunelis bus apie 55 kilometrų ilgio, o kartu su Insbruko aplinkkelio tuneliais sudarys maždaug 64 kilometrų sistemą. Tai bus dviejų bėgių geležinkelio tunelis, kuriame eismas vyks po vieną kryptį kiekvienu bėgiu.

    Projektas laikomas strategiškai svarbia TEN-T Skandinavijos–Viduržemio jūros koridoriaus dalimi, siekiančia sustiprinti krovinių ir keleivių vežimą geležinkeliais per Alpes. Tikslas – mažinti kelių apkrovą, triukšmą ir taršą viename intensyviausių Europos tranzito maršrutų.

    Kada atidarymas ir kokie greičiai?

    Statytojai skelbia, kad kasimo darbai yra užbaigti maždaug 90 proc., tačiau iki pilnos eksploatacijos dar laukia įrengimo etapas. Didžiausia dalis darbų persikelia į bėgių klojimą, elektros tiekimą, ryšio, signalizacijos, gaisrinės saugos ir ventiliacijos sistemas.

    Planuojama, kad keleiviniai traukiniai tunelyje galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai sąstatai judės lėčiau. Oficialiai nurodoma projekto atidarymo data – iki 2032 metų, nors tokio masto infrastruktūroje terminus dažnai lemia įrengimo, testavimo ir sertifikavimo darbai.

    Numatoma bendra projekto vertė siekia apie 10,5 mlrd. eurų. Ši investicija vertinama kaip ilgalaikė priemonė didinti geležinkelių pralaidumą ir patikimumą tarp Austrijos ir Italijos, ypač krovinių pervežime.

    Europoje ilgiausiu geležinkelio tuneliu išlieka Šveicarijoje esantis Gotardo bazinis tunelis, atidarytas 2016 metais ir siekiantis apie 57 kilometrus. Vis dėlto Brennerio bazinis tunelis laikomas vienu svarbiausių naujų projektų, galinčių iš esmės pakeisti susisiekimo logistiką per Alpes.