Tag: Infrastruktūros projektai

  • Porto Polska projektas: savininkai turi 30 dienų perduoti sklypus, CPK žada 5 proc. priedą

    Pirmieji savanoriški perdavimai

    Į bendrovę „Centralny Port Komunikacyjny“ (CPK), įgyvendinančią Porto Polska projektą, jau pateko pirmieji pareiškimai dėl savanoriško nekilnojamojo turto perdavimo teritorijoje, kuriai pritaikytas lokalizacinis sprendimas. Pasak CPK, gauta 62 pareiškimai, apimantys 101 sklypą.

    Bendras šių sklypų plotas siekia 28,5 hektaro. CPK nurodo, kad savanoriškai perdavę turtą savininkai gali gauti papildomą 5 proc. kompensacijos priedą prie nustatytos išmokos.

    30 dienų terminas ir ką jis reiškia

    CPK akcentuoja, kad tokį pareiškimą savininkas gali pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie lokalizacinį sprendimą įteikimo. Sprendimui suteiktas skubaus vykdymo statusas, todėl procedūros dėl leidimų ir pasirengimo darbams gali vykti greičiau.

    Vis dėlto pats lokalizacinis sprendimas, kaip pabrėžia projekto vykdytojai, automatiškai nereiškia, kad iš karto pradedamas priverstinis turto paėmimas. Perėmimas šiuo keliu galimas tik tada, kai sprendimas įgyja galutinę teisinę galią.

    Kiek žemės jau įsigyta

    Teritorija, kurią apima lokalizacinis sprendimas vadinamajam rytiniam mazgui, sudaro 212 hektarų. CPK teigia, kad per savanoriškų įsigijimų programą jau įsigyta 85,2 hektaro, tai yra beveik 40 proc. šiai daliai reikalingo ploto.

    Pasak bendrovės, tolesni pareiškimai bus vertinami nuosekliai, pagal pateikimo laiką ir dokumentų pilnumą. Projekto tikslas yra kuo daugiau sandorių užbaigti susitarimo keliu, mažinant teisinių ginčų riziką.

    Kur planuojamas rytinis mazgas

    Rytinėje būsimo oro uosto pusėje planuojamas transporto mazgas apimtų geležinkelio ir kelių infrastruktūrą. Numatyta, kad jis būtų vystomas Mazovijos vaivadijoje, Grodzisko apskrityje, Baranuvo ir Grodzisko Mazovieckio savivaldybėse.

    Porto Polska programa apima ne tik naujo nacionalinio oro uosto statybas, bet ir didelio greičio geležinkelių tinklą, kelių infrastruktūrą aplink oro uostą, logistikos centrą bei vadinamąjį Airport City. Projektas siejamas ir su regiono plėtros priemonėmis, kurios turėtų paskatinti naujas investicijas ir darbo vietas.

  • Lenkija „iš jūros“ kuria 186 ha naujos žemės: startuoja milžiniško giliavandenio uosto statybos

    Lenkija „iš jūros“ kuria 186 ha naujos žemės: startuoja milžiniško giliavandenio uosto statybos

    Švinouščėje pradėtas naujas išorinio uosto projektų etapas: rangovams perduota statybų aikštelė ir jau tiesiamas laikinas techninis kelias. Taip startuoja „Przylądek Pomerania“ plėtra, kuria siekiama sukurti giliavandenį konteinerių terminalą, pritaikytą didžiausiems Baltijos jūroje galintiems plaukti laivams.

    Pirmasis darbų paketas apima daugiau nei 2,5 kilometro techninio kelio įrengimą su inžinerine infrastruktūra. Numatyti elektros tinklai ir lietaus nuotekų sistema, o kelias bus naudojamas sunkiajai statybinei technikai ir komandoms, dirbsiančioms tiek sausumoje, tiek jūroje.

    Planuojama, kad šie parengiamieji darbai truks apie 10 mėnesių. Statytojai pabrėžia, jog tai yra praktinis projekto perėjimas nuo planavimo ir parengties į realią įgyvendinimo fazę, kuri paprastai yra kritiška didelių uostų investicijoms.

    Darbai vyksta ir Baltijoje

    Lygiagrečiai darbai vyksta Baltijos jūroje, kur ruošiama vieta būsimam bangolaužiui. Jūros dugnas valomas ir tvarkomas tam, kad vėlesniuose etapuose būtų galima saugiai pradėti pagrindinius hidrotechninius darbus, kurie lems uosto apsaugą nuo bangavimo ir audrų.

    Projektas numato ir naujos sausumos formavimą Zatokoje Pomeranijoje į rytus nuo SGD terminalo. Iš jūros ketinama susigrąžinti apie 186 hektarus teritorijos, kuri taps pagrindu terminalui, krantinėms ir kitai uosto infrastruktūrai.

    Kokio dydžio bus terminalas?

    Planuojama, kad giliavandenio terminalo krantinė sieks apie 1,3 kilometro, o papildomai numatoma suformuoti beveik 3 kilometrus naujų krantinių. Uosto baseino gylis turėtų siekti apie 17 metrų, o laivybos kanalas būtų atitinkamai gilinamas, kad būtų sudarytos sąlygos priimti didžiausius konteinerinius laivus, galinčius užsukti į Baltijos jūrą.

    Skelbiama, kad terminalo projektinis pajėgumas galėtų siekti iki 2 mln. TEU per metus. TEU yra standartinis mato vienetas, atitinkantis vieną 20 pėdų konteinerį, kuriuo dažniausiai lyginami skirtingų uostų perkrovos pajėgumai.

    Akcentas – logistika ir mažesnė tarša

    Uosto plėtra apima ir sausumos ryšių stiprinimą: naujus kelius, geležinkelio jungtis, atšakas bei inžinerinius tinklus, be kurių konteinerių terminalas negalėtų veikti pilnu pajėgumu. Taip pat numatomi pastatai ir infrastruktūra pasienio, muitinės bei sanitarinėms tarnyboms.

    Atskirai pabrėžiami sprendimai, skirti mažinti taršą ir triukšmą, tarp jų ir laivų maitinimas elektra iš kranto, kai jie stovi prie krantinės. Tokios priemonės vis dažniau diegiamos didžiuosiuose Europos uostuose, nes griežtėja aplinkosaugos reikalavimai ir didėja spaudimas mažinti emisijas pakrančių miestuose.

    „Przylądek Pomerania“ įvardijamas kaip būsimas regioninis krovinių paskirstymo centras Lenkijai ir Vidurio bei Rytų Europai. Projekto pabaiga šiuo metu siejama su maždaug 2030 metais, tačiau tokių masto infrastruktūros darbų grafikai gali kisti dėl leidimų, finansavimo, rangos etapų ir hidrometeorologinių sąlygų Baltijoje.

  • Lenkijoje stringa didelės investicijos: aplinkosaugos sprendimų laukimas trunka iki dvejų metų

    Lenkijoje planuojamos ir jau vykdomos kelių bei geležinkelių investicijos vis dažniau atsiremia į vieną kritinę kliūtį – užsitęsusį aplinkosauginių sprendimų išdavimą. Seimo infrastruktūros komisijos nariai ragina skubiai stiprinti Regionines aplinkos apsaugos direkcijas, kurios dėl darbuotojų trūkumo nebespėja su augančiais srautais.

    Pagal parlamento komisijoje aptartą informaciją, vidutinis laikas, reikalingas gauti sprendimą dėl poveikio aplinkai sąlygų kelių ar geležinkelių projektams, priartėjo prie dvejų metų. Rangovai kaltina institucijas lėtu tempu, o patys pareigūnai tvirtina, kad dabartiniai pajėgumai yra per maži tokiam bylų kiekiui.

    Seime – raginimas skubinti sprendimus

    Infrastruktūros komisija priėmė kreipimąsi dėl skubaus Regioninių aplinkos apsaugos direkcijų stiprinimo – tiek papildomais etatais, tiek finansavimu. Sprendimas nebuvo vienbalsis: dalis opozicijos parlamentaro teigė nespėję susipažinti su tekstu ir siūlė balsavimą atidėti.

    Diskusijoje pabrėžta, kad problema nėra nauja, o delsimas jau dabar tiesiogiai veikia investicijų grafiką. Pasak komisijos narių, institucijų „butelio kakleliai“ tampa sistemine rizika, ypač kai valstybė skelbia apie didelės apimties infrastruktūros projektus.

    50 bylų vienam specialistui

    Generalinė aplinkos apsaugos direkcija, gindama regionines institucijas nuo priekaištų, nurodo darbo krūvius, kurie kai kuriose vaivadijose pasiekia itin aukštą lygį. Skaičiuojama, kad vienam specialistui per metus gali tekti apie 50 aplinkosauginių procedūrų, o tai reiškia maždaug vieną bylą per savaitę.

    Tuo pat metu administracinės procedūros reikalauja gerokai daugiau laiko: sudėtingesnėms byloms dažnai taikomi ilgesni nagrinėjimo terminai, be to, procesą prailgina visuomenės įtraukimas, prašymai papildyti dokumentus ir laukimas, kol investuotojai pateiks patikslinimus.

    Institucijų vadovybė su Finansų ministerija jau buvo sutarusi dėl nuoseklaus pajėgumų didinimo: per penkerius metus numatyta sukurti 193 naujas pareigybes. Pirmajame etape atsirado 43 etatai, tačiau kitas žingsnis užstrigo – planuoti dar 46 etatai laiku nebuvo patvirtinti.

    Rangovai prašo stiprinti administraciją

    Įdomu tai, kad vis garsiau apie problemą kalba ne tik valstybinės institucijos, bet ir rangovai, kurie tiesiogiai patiria vėlavimo pasekmes. Jų argumentas paprastas: viešųjų investicijų apimtys auga, tačiau administracinės grandys, nuo kurių priklauso leidimai ir procedūros, negauna proporcingo pastiprinimo.

    Rangovų atstovai pabrėžia, kad valstybė negali tikėtis, jog tos pačios komandos apdoros kelis kartus didesnį projektų srautą be papildomų žmonių ir adekvataus apmokėjimo. Jų vertinimu, investicijos į aplinkosaugos administraciją yra tiesioginė investicija į ekonomikos plėtrą, nes mažina prastovas, brangstančius terminus ir riziką konkursams.

    Kol kas diskusijų kryptis aiški: jei Regioninės aplinkos apsaugos direkcijos nebus sustiprintos, didieji kelių ir geležinkelių projektai gali ilgam įstrigti planavimo stadijoje. Tai reikštų ne tik lėtesnį infrastruktūros atnaujinimą, bet ir didesnę išlaidų riziką dėl užsitęsusių procedūrų bei vėluojančių darbų pradžios.

  • CPK konsultacijos Grudziondzo savivaldybėje: gyventojai klausia dėl griovimų ir kompensacijų

    Grudziondzo savivaldybėje vykusiose konsultacijose dėl CPK planuojamos greitojo geležinkelio linijos gyventojai išsakė nerimą, kad kai kurie kaimai gali būti padalyti į atskiras dalis, o daliai žmonių tektų kraustytis. Daugiausia emocijų sukėlė Grabovieco kaimo situacija, nes visi siūlomi trasos variantai vienaip ar kitaip paliestų vietovę.

    Susitikime vietos bendruomenės atstovai klausinėjo, kokios realios priemonės būtų taikomos tiems, kurie formaliai nebūtų iškeldinti, tačiau liktų gyventi šalia naujos infrastruktūros. Gyventojai akcentavo galimą turto nuvertėjimą, triukšmą ir pasikeitusią gyvenimo kokybę, o atsakymų tikėjosi jau šiame planavimo etape.

    Keturi trasos variantai

    Priminta, kad savivaldybės teritorijoje svarstomi keli CPK linijos koridoriai, o dalis jų tiesiogiai kirstų gyvenvietes ir pavienes sodybas. Nurodyta, kad variantas W7 būtų planuojamas per atkarpą Grabowiec–Wielkie Lniska–Węgrowo, o variantas W20 per Stary Folwark–Kobylanka, kartu paveikiant ir kitas netoliese esančias vietoves.

    Iki liepos 27 dienos gyventojai gali teikti nuomonę apklausose apie siūlomus maršrutus, o atsakymai renkami savivaldybėje. CPK atstovai teigė, kad galutinis pasirinkimas dar nėra priimtas, todėl šiame etape esą svarbiausia surinkti pastabas ir įžvalgas apie kiekvieno varianto poveikį.

    Triukšmas, ekranai ir turto vertė

    Konsultacijose daug klausimų sulaukė triukšmo valdymas ir akustinės apsaugos priemonės. Savivaldybės vadovas domėjosi, kur konkrečiai būtų planuojami akustiniai ekranai ir nuo ko priklausytų jų įrengimas, tačiau projekto rengėjai pabrėžė, kad tokios detalės paprastai paaiškėja vėlesnėse poveikio aplinkai vertinimo procedūrose.

    Gyventojai taip pat kėlė klausimą, ar numatomos kompensacijos tiems sklypams, kurie nebus paimami visuomenės poreikiams, bet gali patirti nuostolių dėl kaimynystėje atsirandančios geležinkelio infrastruktūros. CPK atstovas aiškino, kad automatinės, įstatyme numatytos kompensacijos už galimą turto vertės sumažėjimą nenumatyta, tačiau gyventojai gali siekti žalos atlyginimo civiline tvarka, pateikdami nuostolius pagrindžiančius įrodymus.

    Didesnė išmoka už savanorišką pardavimą

    Aptarta ir vadinamoji savanoriškų nupirkimų programa, kai turto savininkai gali susitarti su investuotoju nelaukdami priverstinio paėmimo procedūrų. CPK atstovai teigė, kad tokiais atvejais už nekilnojamąjį turtą gali būti mokama iki 140 proc. jo nustatytos vertės, o visa suma išmokama pasirašant notarinį pirkimo–pardavimo sandorį.

    Gyventojams taip pat buvo svarbu, kiek laiko po sandorio galima likti gyventi parduotame būste, kol bus perduotas turtas. Nurodyta, kad tai derinama individualiai, tačiau praktikoje dažniausiai numatomas maždaug vienerių–pusantrų metų laikotarpis, kad žmonės spėtų įsigyti ar pasistatyti naują būstą.

    Susitikime klausta ir apie planuojamų griovimų skaičių bei kelių būklę statybų metu. CPK atstovai pripažino, kad dalyje variantų griovimų apimtys dar skaičiuojamos, o dėl statybų metu sugadintų kelių atsakomybė paprastai tektų rangovui.

    Skelbiama, kad investuotojo pasirinktas galutinis trasos variantas turėtų paaiškėti iki 2026 metų pabaigos. Iki tol savivaldybė ir gyventojai raginami teikti pastabas, nes būtent šiame etape dažniausiai fiksuojami jautriausi taškai, kuriuos vėliau sudėtingiau koreguoti.

  • Vietnamas skuba su Long Thanh: vienas didžiausių oro uostų pasaulyje jau finišo tiesiojoje

    Vietnamas skuba su Long Thanh: vienas didžiausių oro uostų pasaulyje jau finišo tiesiojoje

    Vietnamas sparčiai artėja prie vieno ambicingiausių infrastruktūros projektų regione – Long Thanh tarptautinio oro uosto. Planuojama, kad jis taps pagrindiniais šalies oro vartais ir ilgainiui pateks į didžiausių pasaulio oro uostų gretas.

    Objektas statomas Dong Nai provincijoje, maždaug 40 kilometrų į rytus nuo Ho Ši Mino miesto. Projektas skirtas mažinti spaudimą dabar svarbiausiam šalies oro uostui Tan Son Nhat, kuris jau ne vienerius metus susiduria su pajėgumų riba.

    Vietos žiniasklaida skelbia, kad darbai pasiekė apie 80 proc. įgyvendinimą, o rangovai pereina į vadinamąją lemiamąją projekto fazę. Už statybas atsakinga Airports Corporation of Vietnam siekia paspartinti darbus, kad pagrindiniai mazgai būtų parengti bandymams.

    Teritorijoje, kuri apima apie 5 000 hektarų, jau įrengtas pirmasis 4 000 metrų ilgio kilimo ir tūpimo takas ir dalis orlaivių stovėjimo aikštelių. Tuo pat metu baigiami svarbiausi pastatai, įskaitant pagrindinį keleivių terminalą, kurio architektūrinė idėja siejama su lotoso žiedu.

    Skelbiama, kad pirmajame etape oro uostas turėtų aptarnauti apie 25 milijonus keleivių per metus ir pervežti apie 1,2 milijono tonų krovinių. Vėlesniais etapais planuojama plėtra iki keturių kilimo ir tūpimo takų ir keturių terminalų, o galutinė metinė talpa galėtų siekti apie 100 milijonų keleivių bei apie 5 milijonus tonų krovinių.

    Projektas vertinamas maždaug 17 milijardų eurų, o jo poveikis numatomas platesnis nei vien aviacija: Long Thanh siejamas su logistikos, turizmo ir eksporto augimu. Ekspertai pabrėžia, kad sėkmę lems ne tik pastatai ar takai, bet ir susisiekimas su Ho Ši Minu bei nauji keliai ir kiti transporto sprendimai aplink oro uostą.

    Pagal viešai skelbiamus planus, objektas turėtų pereiti į operacinių bandymų etapą 2026 metų rugsėjį, o komercinė veikla galėtų startuoti 2026 metų pabaigoje. Likusios plėtros dalys numatomos etapais iki 2035 metų, priklausomai nuo paklausos ir infrastruktūros plėtros tempo.

  • Naujojoje Akmenėje atnaujins 2,125 km ruožą: naujas pėsčiųjų ir dviračių takas bei apšvietimas

    Naujojoje Akmenėje atnaujins 2,125 km ruožą: naujas pėsčiųjų ir dviračių takas bei apšvietimas

    Akmenės rajono savivaldybė pradeda projektą, kuriuo Naujojoje Akmenėje bus tvarkoma atkarpa nuo Nepriklausomybės alėjos iki J. Dalinkevičiaus gatvės. Numatyta įrengti bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką, taip pat sutvarkyti esamos gatvės infrastruktūrą.

    Pasak savivaldybės, pagrindinis tikslas – pagerinti susisiekimą mieste, skatinti darnų judumą ir sukurti saugesnes sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams. Projektas orientuotas ir į patogesnį judėjimą kasdienėms kelionėms į darbą, paslaugų vietas bei pramonės zoną.

    Dabartinė Nepriklausomybės alėjos ir J. Dalinkevičiaus gatvės šaligatvių būklė vertinama kaip nusidėvėjusi: danga vietomis nelygi, o bortai pažeisti. Dėl to judėjimas tampa sudėtingesnis ir mažiau saugus, ypač riboto judumo žmonėms, senjorams ir tėvams su vežimėliais, o dviratininkams trūksta vientisos infrastruktūros.

    Projekto apimtis siekia 2,125 kilometro: ruože planuojamas remontas ir nauja pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūra su apsauginiais atitvarais. Taip pat bus įrengtas apšvietimas, apimantis elektros energijos tiekimo tinklą, apšvietimo atramas ir šviestuvus.

    Bendra projekto vertė – 1 573 430,59 euro. Finansavimas numatytas iš kelių šaltinių: Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšų, valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto ir kitų nacionalinių viešųjų lėšų.

    Projektą įgyvendina Akmenės rajono savivaldybės administracija. Darbus planuojama vykdyti nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos.

  • Pajevonio seniūnijos 2025 metų ataskaita: 1 159 tonos žvyro keliams ir nauji bendruomenės projektai

    Pajevonio seniūnijos 2025 metų ataskaita: 1 159 tonos žvyro keliams ir nauji bendruomenės projektai

    Pajevonio seniūnijoje pristatyta 2025 metų veiklos ataskaita, kurioje apžvelgti svarbiausi metų darbai ir rezultatai. Susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir administracijos direktorius Vitas Gavėnas.

    Didžiausias dėmesys per metus skirtas aplinkos tvarkymui ir infrastruktūrai, ypač vietinės reikšmės keliams. Seniūnijos duomenimis, keliams paskirstyta daugiau kaip 1 159 tonos žvyro, o beveik 29 kilometrų ruožuose pagerinta dangos būklė.

    Taip pat atnaujinta autobusų stotelė, prižiūrėtos viešosios erdvės ir tvarkyti kultūros paveldo objektai. Tokie darbai paprastai planuojami derinant seniūnijos poreikius su savivaldybės finansinėmis galimybėmis ir gyventojų išsakytomis problemomis.

    Ataskaitoje išskirtos ir bendruomeninės iniciatyvos, kurios prisidėjo prie vietos tapatybės stiprinimo. Per metus įamžintas poeto Justino Naujokaičio atminimas, atstatytas Karavyko kryžius, o gyventojai turėjo progą susitikti su gamtos fotografu Mariumi Čepuliu.

    Susitikimo metu savivaldybės vadovai aptarė seniūnijoje numatomus darbus bei projektus artimiausiam laikotarpiui. Taip pat atsakyta į seniūnaičiams ir bendruomenės atstovams kilusius klausimus dėl prioritetų ir praktinio darbų įgyvendinimo.

  • Joniškyje tvarkomi lietaus nuotekų tinklai: kuriose gatvėse darbai mažins sklypų apsėmimą

    Joniškyje tvarkomi lietaus nuotekų tinklai: kuriose gatvėse darbai mažins sklypų apsėmimą

    Joniškyje pradedami ir tęsiami paviršinių, arba lietaus, nuotekų tinklų modernizavimo darbai, kuriais siekiama sumažinti po intensyvių liūčių kylančią sklypų ir gatvių apsėmimo riziką. Projektą įgyvendina UAB „Joniškio vandenys“ kartu su Joniškio rajono savivaldybės administracija.

    Darbai vykdomi Vingio ir Žemaitės gatvėse, taip pat Žemaičių ir Vingio gatvių ruožuose bei Atgajos ir Žemaičių gatvių sankryžoje. Šiose vietose įrengiami nauji paviršinių nuotekų vamzdynai, o surinktas vanduo nukreipiamas į esamą miesto lietaus nuotekų tinklą.

    Projekto metu remontuojami ir rekonstruojami esami šuliniai, numatomas naujų šulinių įrengimas, taip pat montuojami vandens surinkimo šulinėliai, kurie padeda greičiau surinkti nuo važiuojamosios dalies ir šaligatvių nubėgantį lietaus vandenį. Tokie sprendimai paprastai taikomi ten, kur po stipresnių kritulių vanduo kaupiasi žemiausiose vietose ir užlieja gretimus sklypus.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Gyventojams tai turėtų reikšti mažesnę užmirkimo tikimybę po liūčių, kai vanduo nespėja susigerti į gruntą ar nubėgti natūraliais nuolydžiais. Sutvarkyti tinklai taip pat padeda saugoti kelio dangą ir mažina riziką, kad vanduo ilgiau užsilaikys ant važiuojamosios dalies.

    Vis dėlto darbų metu gali būti laikini eismo ir pėsčiųjų judėjimo ribojimai, o dėl kasinėjimų ir technikos judėjimo gyventojai gali susidurti su didesniu triukšmu ar dulkėtumu. Savivaldybė primena, kad planuojant kasdienius maršrutus verta atsižvelgti į vykdomus darbus konkrečiuose ruožuose.

    Finansavimas ir terminai

    Darbus vykdo UAB „Joniškio vandenys“ kartu su UAB „SROS“, o projektas finansuojamas savivaldybės biudžeto ir UAB „Joniškio vandenys“ lėšomis. Planuojama, kad projekto darbai bus užbaigti 2026 metais birželio 29 dieną.

    Taip pat informuojama, kad birželio mėnesį Žemaičių ir Žemaitės gatvėse numatomi asfaltavimo darbai. Dėl jų galimi papildomi laikini ribojimai, todėl vairuotojams ir gyventojams rekomenduojama sekti atnaujinimus apie darbų eigą.

  • Trakų rajono gegužė: civilinės saugos spragos, infrastruktūros darbai ir pasirengimas vasarai

    Trakų rajono gegužė: civilinės saugos spragos, infrastruktūros darbai ir pasirengimas vasarai

    Gegužės mėnesį Trakų rajone daugiausia dėmesio sutelkta civilinei saugai, pasirengimui galimoms krizėms ir tęstiniams infrastruktūros projektams. Savivaldybė taip pat stiprino bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu, o artėjant vasaros sezonui akcentavo viešųjų paslaugų ir saugumo klausimus.

    Savivaldybės vadovai dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdžiuose ir specializuotuose mokymuose, kuriuose aptartas valstybinės žemės valdymo reformos etapas, pakuočių atliekų sistemos iššūkiai, užimtumo didinimas ir nelegalaus darbo mažinimas. Mokymuose pagrindinis akcentas skirtas praktiniam savivaldybių pasirengimui mobilizacijai ir karo padėčiai, vyko stalo pratybos su karo komendantūrų ir Nacionalinio krizių valdymo centro atstovais.

    Oro pavojaus signalas parodė spragas

    Gegužės 20 dieną Lietuvoje, taip pat ir Vilniaus apskrityje, paskelbus oro pavojų, savivaldybė įvertino, kaip į perspėjimus reagavo švietimo ir kitos įstaigos. Po situacijos sušauktame pasitarime aptarta, kodėl dalyje organizacijų nesuveikė civilinės saugos vidiniai algoritmai ir kokių veiksmų reikia, kad sprendimai būtų vienodi visose įstaigose.

    Pastaraisiais metais civilinė sauga savivaldybėms tampa nebe formalia sritimi, o kasdienio valdymo dalimi: svarbu ne tik turėti planus, bet ir reguliariai treniruotis bei užtikrinti aiškią komunikaciją. Praktika rodo, kad didžiausi iššūkiai kyla ten, kur nepakankamai aiškiai paskirstytos atsakomybės ir darbuotojai retai dalyvauja pratybose.

    Projektai mieste ir seniūnijose

    Gegužę tęsti ir pradėti keli infrastruktūros darbai Trakuose ir Lentvaryje: tvarkomi daugiabučių kiemai, įrengiami pėsčiųjų takai, vykdomi ambulatorijos atnaujinimo darbai. Taip pat pasirašytos rangos sutartys dėl Naujosios Sodybos gatvės Lentvaryje kapitalinio remonto ir pėsčiųjų perėjų įrengimo Gedimino gatvėje Trakuose.

    Rajone vyko sporto aikštynų dangos remonto darbai, pradėti kelių ir gatvių paprastojo remonto, apšvietimo įrengimo projektai įvairiose seniūnijose. Savivaldybėje reguliariai rengti pasitarimai dėl darbų eigos, terminų ir gyventojams aktualių saugumo sprendimų.

    Vasaros sezonas: saugumas ir paslaugos

    Artėjant vasarai, su Trakų rajono priešgaisrine gelbėjimo įstaiga aptartos priemonės, kaip sustiprinti žmonių saugumą prie vandens telkinių. Dėmesys nukreiptas į Akmenos, Vilkokšnio, Galvės ir Graužio ežerų pakrantes bei maudyklas, kur šiltuoju sezonu išauga poilsiautojų srautai.

    Susitikime su UAB „Trakų paslaugos“ vadovu aptartas viešųjų erdvių tvarkymas, judėjimo mieste organizavimas ir pasirengimas didesniam turistų srautui. Savivaldybė taip pat išskyrė viešojo transporto pokyčius: mieste naudojami kompaktiški elektriniai autobusai, o visuose autobusuose veikia atsiskaitymas bankine kortele.

    Sveikatos srityje aptarta gydytojų pritraukimo ir skatinimo programų svarba, taip pat prevencinių ir sveikatos stiprinimo veiklų tęstinumas. Savivaldybė akcentuoja, kad medicinos darbuotojų pritraukimas regionuose priklauso ne tik nuo atlygio, bet ir nuo darbo sąlygų, komandos stabilumo bei ilgalaikių motyvavimo priemonių.

    Gegužę vyko ir bendruomenę telkiantys renginiai bei iniciatyvos: paminėta Vaiko diena, pasveikinti sportininkai, atidarytas Trakų atviras jaunimo centras TAJE, suteikiantis daugiau erdvės jaunimo veikloms. Taip pat pažymėta Ugniagesių globėjo šv. Florijono diena, įteikiant padėkas už tarnybą ir indėlį į gyventojų saugumą.

    Tarptautinių ryšių srityje savivaldybė plėtojo bendradarbiavimą su partneriais Lenkijoje, Tureko mieste pasirašytas ketinimų protokolas dėl bendrų kultūros, sporto ir švietimo projektų. Be to, aptartos galimos partnerystės kryptys su Italijos atstovais, akcentuojant švietimo ir kultūros paveldo projektų potencialą.

    Artimiausiu metu Trakuose planuojamas ir Sausumos pajėgų dienos minėjimo renginys Trakų Salos pilyje, kuriame numatyta karinės technikos, ekipuotės ir ginkluotės paroda. Savivaldybės teigimu, tokie renginiai yra svarbūs tiek visuomenės švietimui, tiek ryšiui tarp kariuomenės ir vietos bendruomenės stiprinti.

    Taip pat tęsiami simboliniai ir kultūriniai projektai: pranešta apie etapą, pasiektą įgyvendinant Vytauto Didžiojo skulptūros iniciatyvą, siejamą su pasirengimu 2030-iesiems, kurie minimi kaip Vytauto Didžiojo metai. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į infrastruktūrą, saugumą ir bendruomenės iniciatyvas turi eiti kartu, nes tik taip kuriama patraukli ir atspari gyvenamoji aplinka.

  • Lenkijos „PKP Intercity“ vėl perkelia greitųjų traukinių konkursą: ar spės iki 2032 metų?

    Lenkijos „PKP Intercity“ vėl perkelia greitųjų traukinių konkursą: ar spės iki 2032 metų?

    Terminas vėl nukeltas

    Lenkijos keleivinių vežimų bendrovė „PKP Intercity“ dar kartą pakeitė vieną svarbiausių etapų planuojant greituosius traukinius, galinčius važiuoti didesniu nei 300 kilometrų per valandą greičiu. Nors apie pirkimo iniciatyvą paskelbta anksčiau, pats procesas juda lėčiau, nei tikėtasi.

    Šį kartą atidėtas pasiūlymų atplėšimo terminas. Jis buvo numatytas gegužės 29 dieną, vėliau perkeltas į birželio 15 dieną, o dabar nukeltas į birželio 29 dieną.

    Kodėl vėluojama ir ką tai reiškia?

    „PKP Intercity“ nurodo, kad terminas keičiamas vieno iš gamintojų prašymu, siekiant suteikti daugiau laiko pasirengti investicijai ir dokumentams. Tokie koregavimai pirkimų procesuose nėra neįprasti, ypač kai kalbama apie sudėtingas, didelės vertės transporto priemones ir ilgalaikius priežiūros įsipareigojimus.

    Vieno mėnesio atidėjimas pats savaime dar nereiškia, kad vėluos ir realios pirmosios traukinių pristatymo datos. Vis dėlto tai yra signalas, kad projekto grafikas išlieka jautrus tiekėjų pasirengimui ir procedūrų trukmei.

    Traukiniai, skirti 320 kilometrų per valandą greičiui

    Pagal viešai skelbiamas pradinias gaires, naujieji greitieji sąstatai turėtų važiuoti ne lėčiau kaip 320 kilometrų per valandą ir vežti mažiausiai 402 keleivius. Taip pat numatoma maitinimo erdvė ir zona šeimoms, kad kelionės būtų patogesnės ilgesniais maršrutais.

    Techninė specifikacija dar nėra galutinė, nes ji turėtų susiformuoti konkurencinio dialogo metu. Praktikoje tai reiškia, kad tiekėjai ir užsakovas derina sprendimus, kurie vėliau tampa pirkimo sąlygų ir pasiūlymų pagrindu.

    Dar vienas svarbus kriterijus yra tarptautinis suderinamumas. „PKP Intercity“ akcentuoja poreikį gauti riedmenų patvirtinimus kaimyninėse šalyse ir Austrijoje, kad traukiniai galėtų būti naudojami ne tik vidaus, bet ir tarptautiniuose maršrutuose.

    Kiek traukinių planuojama įsigyti?

    Pagal pradinį planą bazinis užsakymas apimtų mažiausiai 20 greitųjų traukinių, o papildomai palikta galimybė pirkimą išplėsti iki 55 vienetų. Ne mažiau svarbi pirkimo dalis yra priežiūra, nes tiekėjas turėtų užtikrinti sąstatų techninį aptarnavimą 30 metų laikotarpiu.

    Gamintojų susidomėjimas jau fiksuotas: preliminariu etapu norą dalyvauti buvo išreiškę aštuoni gamintojai, iš kurių du yra iš Lenkijos. Tai rodo konkurenciją, tačiau kartu pabrėžia, kad didelė dalis potencialių tiekėjų yra tarptautiniai žaidėjai.

    Numatoma, kad pirmieji tokio tipo traukiniai Lenkijoje galėtų pasirodyti apie 2032 metais, kai planuojama parengti infrastruktūrą važiuoti didesniu nei 300 kilometrų per valandą greičiu. Esminė prielaida čia yra naujų linijų plėtra, įskaitant vadinamąją Y krypties trasą, siejamą su Varšuvos, Lodzės ir oro uosto jungtimi.