CP v2

Tag: Infrastruktūros projektai

  • Druskininkuose iki vasaros atnaujins 23 km dviračių takų: kur ir kaip keičiasi populiariausi maršrutai

    Druskininkuose iki vasaros atnaujins 23 km dviračių takų: kur ir kaip keičiasi populiariausi maršrutai

    Druskininkuose šį pavasarį įsibėgėjo pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad iki vasaros siekiama pilnai sutvarkyti visą kurorto takų tinklą, kurio bendras ilgis viršija 60 kilometrų.

    Didžiausi pokyčiai numatyti dviračių infrastruktūroje: iš viso planuojama atnaujinti apie 23 kilometrus takų. Bendra projektų vertė siekia 3,2 mln. eurų, o dalis darbų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis pagal „NextGenerationEU“ priemonę.

    „Žvaigždžių orbitos“ rekonstrukcija

    Vienas populiariausių maršrutų, vingiuojantis per Druskininkų pušynus ir palei Nemuną Švendubrės kaimo bei Raigardo slėnio kryptimi, yra „Žvaigždžių orbita“. Savivaldybė nurodo, kad 2024 metais jau buvo užbaigti pirmieji šio tako rekonstravimo etapai ir atnaujinta daugiau nei 12 kilometrų atkarpa.

    Šiuo metu tvarkoma likusi maršruto dalis, kad trasa būtų vientisa ir patogi tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems. Tokie tęstiniai darbai kurortuose dažniausiai planuojami etapais tam, kad būtų galima užtikrinti judėjimą ir sezono metu.

    Žilvino takas iki Grūto

    Kitas svarbus objektas yra Žilvino takas, jungiantis miestą su „Eglės sanatorija“ ir Grūto kryptimi. Čia atnaujinama daugiau kaip 7 kilometrų trasa, taip pat numatyta papildoma 560 metrų atkarpa miesto centre nuo Žaliosios gatvės iki T. Kosciuškos gatvės.

    Šis sprendimas aktualus ne tik turizmui, bet ir kasdieniam judėjimui, nes takai kurorte dažnai atlieka ir susisiekimo funkciją. Vientisos jungtys miesto centre leidžia patogiau planuoti maršrutus ir sumažina konfliktų su automobilių srautais riziką.

    Ką konkrečiai atnaujina?

    Remonto metu takai ne tik perasfaltuojami, bet ir konstrukciškai stiprinami: susidėvėjusi asfaltbetonio danga keičiama nauja, įrengiami papildomi sluoksniai, stiprinamas pagrindas. Taip pat daugiau dėmesio skiriama vandens nuvedimui, nes prastas drenažas yra viena dažniausių dangos irimo priežasčių.

    Lygi danga ir tvirtesnė konstrukcija svarbi tiek dviratininkų komfortui, tiek saugumui, ypač intensyvaus sezono metu. Atnaujinimo darbai dažniausiai padeda sumažinti dangos nelygumus, kurie kelia riziką važiuojant didesniu greičiu ar prasilenkiant su pėsčiaisiais.

    Kasdien dviračiu važinėjantis druskininkietis Tomas teigė, kad pokyčiai jau juntami.

    „Žilvino taku važiuoti dabar visai kitas jausmas – danga lygi, patogi, dviratis tiesiog rieda, laukiu, kol darbai bus baigti ir galėsiu kasdien važiuoti iki Grūto išsimaudyti ežere“, – sakė Tomas.

    Pasak savivaldybės, papildomai stiprinamas takų prieinamumas: formuojami nuolydžiai pagal galiojančius reikalavimus, įrengiami kelkraščiai, gerinantys orientaciją ir judėjimo saugumą. Aplink takus taip pat atkuriamos žaliosios zonos, naudojami natūralūs gruntai ir augalija.

    Įgyvendinus visus darbus, Druskininkai tikisi dar patogesnio judėjimo kurorte tiek trumpiems pasivaikščiojimams, tiek ilgesniems maršrutams gamtos apsuptyje. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinti takai turi tarnauti ne tik svečiams, bet ir vietos gyventojams, kurie takus naudoja kasdienėms kelionėms.

  • Viešvėnų kaime planuojamas pėsčiųjų takas: Telšių rajono savivaldybė paskelbė pirkimą

    Pirkimas Viešvėnuose: kas planuojama

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą dėl pėsčiųjų tako įrengimo Viešvėnų kaime, Getautės gatvėje. Savivaldybės pateikiamuose duomenyse šis projektas įvardijamas kaip Viešvėnų k., Getautės g. pėsčiųjų tako įrengimas.

    Pirkimui suteiktas numeris 7 688 830, o detalios sąlygos ir dokumentai skelbiami Viešųjų pirkimų portale. Tai įprasta praktika, leidžianti tiekėjams susipažinti su techniniais reikalavimais ir pateikti pasiūlymus vieningoje sistemoje.

    Terminai ir kur teikti pasiūlymus

    Pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas nustatytas 2026-05-11, vietos laiku 10:00. Iki šio termino tiekėjai turi pateikti visus reikalaujamus dokumentus ir pasiūlymą pagal pirkimo sąlygas.

    Viešieji pirkimai savivaldybėse dažniausiai apima ne tik kainą, bet ir kitus kriterijus, tokius kaip darbų atlikimo terminas, kokybės užtikrinimas, garantiniai įsipareigojimai bei atitiktis techninei specifikacijai. Konkrečios vertinimo taisyklės nurodomos pirkimo dokumentuose.

    Kodėl tokie projektai svarbūs

    Pėsčiųjų infrastruktūros plėtra paprastai siejama su saugesniu judėjimu gyvenvietėse, ypač ten, kur pėsčiųjų srautai dalijasi erdve su automobilių eismu. Tokie sprendimai dažnai mažina rizikas prie važiuojamosios dalies, didina patogumą kasdieniams maršrutams.

    Praktikoje pėsčiųjų takų projektai taip pat prisideda prie gyvenamosios aplinkos patrauklumo ir susisiekimo kokybės, ypač kai įrengiami nuoseklūs maršrutai iki svarbiausių taškų, pavyzdžiui, viešųjų paslaugų, stotelių ar ugdymo įstaigų. Koks tikslus ruožas numatytas Getautės gatvėje, paaiškėja iš pirkimo dokumentų.

    Telšių rajono savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus, norinčius operatyviai gauti pranešimus apie naujus pirkimus, pateikti savo kontaktus savivaldybei nurodytu elektroninio pašto adresu. Tokiu būdu informacija apie naujus konkursus tiekėjus pasiekia tiesiogiai.

  • Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Planai siejami su Ukrainos atstatymu

    Lenkijoje viešai aptariama idėja modernizuoti kelią nuo sienos iki Lvivo ir paversti jį pilnaverčiu greitkeliu. Tema siejama su artėjančiais tarptautiniais susitikimais dėl Ukrainos atstatymo ir galimų bendrų Lenkijos bei Ukrainos infrastruktūros projektų.

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūros vadovas Bartłomiejus Babuśka Lenkijos naujienų agentūrai yra sakęs, kad galimo susitarimo prieduose būtų įvardyta konkrečių bendrų investicijų eilė. Tarp pirmųjų minimų projektų – kelio M10 kryptis, jungianti pasienį su Lvivo regionu.

    M10: nuo dabartinio kelio iki greitkelio

    Šiuo metu M10 Ukrainoje apibūdinamas kaip vienos važiuojamosios dalies kelias, vedantis nuo Korczowa–Krakowiec pasienio punkto link Lvivo. Lenkijos pusėje ties siena baigiasi A4 magistralė, todėl diskusijose akcentuojama, kad logistiškai trūksta „tęsinio“ iki svarbaus Vakarų Ukrainos centro.

    Žiniasklaidoje aptariamas scenarijus, kad naujas greitkelis būtų statomas pasitelkiant Lenkijos finansavimą ir vykdomas pagal Lenkijos teisinį reguliavimą, numatant atskirą instituciją ar projekto valdymo vienetą. Tokia schema, pasak idėjos šalininkų, turėtų supaprastinti rangos ir tiekimo grandines Lenkijos įmonėms.

    Rinkliavos ir klausimas, kas uždirbtų

    Vienas daugiausia diskusijų keliantis aspektas – rinkliavos už važiavimą. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad kelias galėtų veikti koncesijos principu, o mokestis būtų taikomas tiek lengviesiems automobiliams, tiek krovininiam transportui.

    Pagal aptariamą modelį rinkliavų pajamos būtų nukreipiamos į Lenkijos valstybės biudžetą ir galėtų būti siejamos su Ukrainai suteiktų finansinių priemonių ar kreditavimo sprendimų aptarnavimu. Tai reikštų, kad infrastruktūros projektas būtų traktuojamas ne tik kaip geopolitinė parama, bet ir kaip ilgalaikė investicija su grąžos mechanizmu.

    „Mūsų vizija yra Ukrainos atstatymas per logistinę infrastruktūrą, kuri atvertų Lenkijos įmonėms kelią ne tik į Rytus, bet ir į platesnį Artimųjų Rytų regioną“, – sakė Bartłomiejus Babuśka.

    Praktinis grafikas kol kas išlieka neapibrėžtas: minima, kad projektavimo darbai teoriškai galėtų prasidėti dar karo metu, o reali statyba labiausiai priklausytų nuo saugumo situacijos ir politinių susitarimų. Tokiuose projektuose kritiniai tampa ne tik pinigai, bet ir rizikų valdymas, draudimas, rangovų sauga bei tarpvalstybiniai leidimai.

    Greitkelis iki Lvivo taip pat būtų platesnio logistikos paketo dalis: viešojoje erdvėje minimos ir kitos idėjos, pavyzdžiui, europinės vėžės geležinkelio jungtys, krovininių srautų terminalai Ukrainoje ar transporto koridorių plėtra iki Juodosios jūros regiono. Šie planai atspindi konkurenciją dėl būsimų prekybos maršrutų ir atstatymo užsakymų.

  • Papildoma kelių sutarčių indeksacija Lenkijoje: statybininkams padės, bet nuostolių nepadengs

    Lenkijoje planuojama papildoma kelių statybos sutarčių indeksacija turėtų sumažinti statybų bendrovių patiriamus nuostolius, tačiau visų praradimų ji nekompensuos. Vis dėlto verslo atstovai pabrėžia, kad sprendimas gali stabilizuoti rinką ir sumažinti ginčų su valstybe riziką.

    Lenkijos statybos darbdavius vienijanti organizacija skaičiuoja, kad papildomas indeksavimas kelių projektams, pasirašytiems iki karo Ukrainoje pradžios, galėtų kainuoti apie 300–350 mln. eurų. Ši suma yra mažesnė už galimą rangovų reikalavimų mastą, jei valstybė apskritai nesiimtų korekcijų ir įmonės masiškai kreiptųsi į teismus.

    Rangovų argumentas paprastas: 2021–2022 metais šoktelėjus žaliavų, energijos ir logistikos kainoms, senesnių sutarčių kainodara daugeliu atvejų nebeatitiko realių sąnaudų. Tai ypač aktualu dideliems infrastruktūros projektams, kuriuose medžiagų ir darbų savikaina sudaro didžiausią biudžeto dalį, o maržos paprastai būna nedidelės.

    „Tai nepadengs visų galimų įmonių nuostolių, bet yra pakankamai patrauklu, kad sumažėtų rizika tęsti teisinius ginčus“, – sakė statybos darbdavių organizacijos vadovas Janas Stylińskis.

    Skirtingos institucijos kaštus vertina nevienodai: verslo asociacijos pateikia mažesnį, o valstybinė kelių direkcija – kiek didesnį papildomo indeksavimo poreikį. Tačiau abiem atvejais akcentuojama, kad bet kuris indeksavimo scenarijus valstybei būtų pigesnis ir praktiškesnis nei ilgalaikiai teismai, galintys stabdyti projektus ir didinti neapibrėžtumą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks sprendimas svarbus ne tik rangovams, bet ir pačiai valstybei: finansinis stabilumas tiesiogiai susijęs su darbų tęstinumu, tiekimo grandinių patikimumu ir galimybe laiku užbaigti objektus. Kai įmonių likvidumas blogėja, dažnėja prašymai keisti terminus, o rizikos kaštai galiausiai atsispindi naujų konkursų kainose.

    Diskusijoje taip pat iškilo vadinamasis vietinės vertės kūrimo klausimas, kai valdžia siekia didesnės naudos šalies ekonomikai iš viešųjų pirkimų. Verslo atstovai tai vertina kaip kryptingą signalą rinkai, tačiau pabrėžia, kad vien deklaracijų neužtenka: būtini aiškūs teisiniai kriterijai ir praktiniai sprendimai, susiję su įmonių finansavimu bei konkurencinėmis sąlygomis.

    Statybų sektoriuje pastaraisiais metais ryškėja tendencija dažniau į sutartis įtraukti indeksavimo mechanizmus ir detalesnes rizikų pasidalijimo nuostatas. Tai laikoma vienu iš būdų apsaugoti tiek valstybės užsakovą, tiek rangovus nuo staigių rinkos svyravimų, ypač kai geopolitinė ir žaliavų kainų aplinka išlieka nepastovi.

  • Šiauliuose pradedamas statyti naujas apskrities policijos komisariatas: įkasta kapsulė

    Šiauliuose pradedamas statyti naujas apskrities policijos komisariatas: įkasta kapsulė

    Šiauliuose oficialiai стартavo naujojo apskrities policijos komisariato statybos: statybvietėje įkasta simbolinė kapsulė. Projektas įgyvendinamas viešosios ir privačios partnerystės principu, jį koordinuoja Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kartu su investuotojais.

    Naujas komisariatas turėtų suvienyti veiklą, kuri šiandien išskaidyta per kelis senesnius pastatus miesto centre. Tikimasi, kad tai pagerins ir gyventojų aptarnavimą, ir pareigūnų darbo sąlygas, nes vienoje vietoje bus sutelkta daugiau kasdienėms funkcijoms reikalingos infrastruktūros.

    Vienas kompleksas vietoje kelių pastatų

    Planuojama, kad keturių aukštų pastatas su ūkinės ir sporto paskirties patalpomis iškils 1,3 hektaro sklype. Bendras komplekso plotas sieks apie 5 100 kvadratinių metrų, o naujoji erdvė bus pritaikyta daugiau nei 235 darbuotojams.

    Greta numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, kuri turėtų užimti daugiau nei 7 000 kvadratinių metrų ir turėti per 235 vietas. Projekte taip pat įtrauktos elektromobilių įkrovimo stotelės, dviračių ir paspirtukų stoginės, o įgyvendinant darbus planuojama rekonstruoti ir dalį Purienų gatvės.

    Investicija ir terminai

    Projekto vertė siekia 21,9 mln. eurų su PVM, o numatyta, kad ši suma bus išmokama per 12 metų nuo komisariato perdavimo dienos. Pagal dabartinį grafiką, pareigūnai į naują kompleksą galėtų persikelti pirmąjį 2027 metų ketvirtį.

    Pastatas projektuojamas pagal A++ energinės klasės reikalavimus, todėl akcentuojamas energinis efektyvumas ir mažesnės eksploatacijos sąnaudos. Sprendimai turėtų būti pritaikyti tiek vidiniams policijos darbo procesams, tiek patogesniam gyventojų aptarnavimui.

    Viešoji ir privati partnerystė – tęstinė kryptis

    Šiaulių objektas – jau ketvirtasis policijos komisariatas, statomas viešosios ir privačios partnerystės būdu. Ankstesni projektai buvo įgyvendinti Kaune, Panevėžyje ir Vilniuje, o ši praktika pristatoma kaip būdas greičiau atnaujinti svarbią viešąją infrastruktūrą.

    Šis modelis paprastai reiškia, kad privatus partneris prisideda prie projektavimo, statybos ir dažnai prie pastato priežiūros, o viešasis sektorius už paslaugą atsiskaito per sutartą laikotarpį. Tokia struktūra leidžia išskaidyti išlaidas ilgesniam laikui, tačiau kartu reikalauja griežtos kokybės ir terminų kontrolės.

    „Naujojo policijos pastato statybos pradžia – tai ne tik infrastruktūros projektas, bet ir aiškus ženklas, kad Lietuvos policija nuosekliai modernėja, artėja prie žmonių ir kuria dar geresnes sąlygas pareigūnams dirbti“, – sakė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renaldas Žekonis.

    „Pradedame naujo komisariato statybas ir įkasame simbolinę kapsulę. Tai investicija į saugesnę aplinką kiekvienam gyventojui“, – sakė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Marius Jablonskas.