CP v2

Tag: Internetas

  • Jungtinė Karalystė buria vidutines valstybes: mažinti DI kontrolės koncentraciją ir remti startuolius

    Jungtinė Karalystė buria vidutines valstybes: mažinti DI kontrolės koncentraciją ir remti startuolius

    Jungtinės Karalystės technologijų sekretorė Liz Kendall paragino vadinamąsias vidutines galias glaudžiau bendradarbiauti, kad dirbtinio intelekto kontrolė nebūtų sutelkta kelių žaidėjų rankose. Pasak jos, didėjanti koncentracija tampa ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

    Savo kalboje Londone Kendall pabrėžė, kad DI vis labiau lemia valstybių konkurencingumą, gynybos pajėgumus ir įtaką tarptautinėje arenoje. Tuo pat metu ji aiškino, kad ši kryptis neturėtų būti suprasta kaip atsitraukimas nuo artimos partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis.

    DI suverenitetas be izoliacijos

    Kendall akcentavo, kad tikslas nėra užsidaryti ar atsisakyti tarptautinių investicijų, o sumažinti pernelyg didomą priklausomybę nuo kelių tiekėjų ir sustiprinti atsparumą strateginėse srityse. Ji siejo tai ir su ilgalaikiu sąjungininkų spaudimu daugiau investuoti į gynybą bei saugumą.

    „DI suverenitetas nėra izoliacionizmas ar bandymas užsitraukti tiltą ir veikti vieniems. Tai priklausomybių mažinimas ir atsparumo didinimas svarbiausiuose nacionaliniuose prioritetuose“, – sakė Liz Kendall.

    Ji taip pat teigė, kad raginimai stabdyti DI plėtrą būtų žalingi šalies interesams, nes globali konkurencija tik aštrėja. Kendall vertinimu, sprendimas turėtų būti ne pauzė, o aiškesnės taisyklės, pajėgumai ir investicijos į sritis, kuriose šalis gali turėti pranašumą.

    500 mln. svarų planas ir nauji pajėgumai

    Vyriausybė šį mėnesį pradėjo Suverenaus DI padalinį, kuriam numatyta 500 mln. svarų suma, tai yra apie 585 mln. eurų. Lėšos turėtų pasiekti britų DI startuolius per tiesiogines investicijas, dotacijas, viešuosius pirkimus ir kitas paramos priemones.

    Kendall nurodė, kad birželį planuojama pristatyti DI aparatinės įrangos planą, siekiant užsitikrinti didesnę dalį sparčiai augančio rinkos segmento. Ji pabrėžė mokslinių tyrimų stiprybes, kurios, pasak jos, gali padėti kurti naujos kartos efektyvesnius puslaidininkius, reikalingus DI sistemoms.

    Kalboje taip pat priminti ankstesni įsipareigojimai: 100 mln. svarų, arba apie 117 mln. eurų, tyrimams per Pažangiųjų tyrimų ir išradimų agentūrą, taip pat dar 100 mln. svarų, arba apie 117 mln. eurų, puslaidininkių įsigijimui viešiesiems duomenų centrams. Šie žingsniai pristatomi kaip pastangos didinti vietinius pajėgumus ir mažinti tiekimo grandinių rizikas.

    Saugumo vertinimai ir pozicija reguliavime

    Kendall teigė, kad Jungtinės Karalystės DI saugumo institutas dalysis gerąja praktika dėl DI vertinimo ir testavimo tarptautiniame susitikime liepos mėnesį. Tokio pobūdžio vertinimai vis dažniau laikomi būtina sąlyga, kai modeliai tampa galingesni ir turi didesnį potencialą būti panaudoti kibernetinėms atakoms ar dezinformacijai.

    Ji nurodė, kad šalies institucijos bendrauja su partneriais, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, dėl metodikų ir standartų. Vis dėlto Kendall leido suprasti, kad Jungtinė Karalystė nėra nusiteikusi visiškai derintis prie Europos Sąjungos DI akto, teigdama, jog renkasi pragmatišką, o ne dogmatišką reguliavimo kryptį.

    Toks balansas atspindi platesnę diskusiją Vakarų valstybėse: kaip skatinti inovacijas ir investicijas, kartu ribojant rizikas, susijusias su duomenų sauga, kritinės infrastruktūros priklausomybėmis ir rinkos galios koncentracija. Kendall žinutė buvo aiški: daugiau pajėgumų namuose ir daugiau koordinacijos su sąjungininkais, bet be staigių žingsnių, kurie apsunkintų prieigą prie pažangiausių technologijų.

  • JK duomenų priežiūros vadovas Johnas Edwardsas laikinai pasitraukė: atliekamas HR tyrimas

    JK duomenų priežiūros vadovas Johnas Edwardsas laikinai pasitraukė: atliekamas HR tyrimas

    Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos priežiūros institucijos Information Commissioner’s Office vadovas Johnas Edwardsas laikinai pasitraukė iš pareigų, kol vyksta nepriklausomas su juo susijęs darbo aplinkos ir personalo klausimų tyrimas. Apie tai institucija pranešė patvirtindama, kad sprendimas priimtas paties vadovo iniciatyva.

    Information Commissioner’s Office nurodė, kad Johnas Edwardsas nuo vasario 26 dienos pasitraukė tam, jog būtų sudarytos sąlygos nepriklausomai ištirti aplinkybes. Tyrimo ataskaitą su rekomendacijomis numatyta pateikti Mokslo, inovacijų ir technologijų departamentui, kuris spręs dėl tolesnių veiksmų.

    „Pastarąsias kelias savaites savo noru laikinai pasitraukiau iš pareigų, kol vyksta nepriklausomas tyrimas dėl personalo klausimų“, – sakė Johnas Edwardsas.

    Institucija teigia negalinti atskleisti daugiau detalių, siekdama apsaugoti visas puses ir užtikrinti proceso vientisumą. Tuo metu valdyba, generalinis direktorius Paulas Arnoldas ir vykdomoji komanda tęsia darbą pagal deleguotų įgaliojimų tvarką, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas ir reguliavimo funkcijos.

    Mokslo, inovacijų ir technologijų departamentas pabrėžė, kad nepriklausomas tyrimas yra tinkamas kelias, o vadovo pasitraukimas leidžia laikytis procedūrų. Departamentas taip pat nurodė palaikantis glaudų ryšį su Information Commissioner’s Office.

    Johnas Edwardsas Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos reguliuotojui vadovauja nuo 2021 metais. Jo pasitraukimas vyksta platesniame institucijos pertvarkos kontekste, susijusiame su nauju teisiniu reguliavimu, pagal kurį numatomi duomenų naudojimo ir prieigos sistemos pokyčiai.

    Duomenų priežiūros institucijos vadovo laikinas pasitraukimas atkreipia dėmesį į tai, kokią reputacinę reikšmę turi nepriklausomumas ir skaidrumas organizacijose, kurios prižiūri jautrias sritis, tokias kaip asmens duomenų apsauga. Pastaraisiais metais didėjant duomenų tvarkymo mastui ir DI sprendimų diegimui, reguliuotojų autoritetas ir patikimumas tampa ypač svarbūs tiek visuomenei, tiek verslui.

    Šaltiniai:

    https://www.linkedin.com/feed/update/urn:li:activity:7453709974826020864/

    https://www.politico.eu/article/uk-data-watchdog-chief-john-edwards-steps-aside-hr-probe/

    https://bills.parliament.uk/bills/3825

  • Europos Parlamentas kritikuoja Komisiją: ar JAV gaus įtaką DSA ir DMA vykdymui Europoje?

    Europos Parlamentas kritikuoja Komisiją: ar JAV gaus įtaką DSA ir DMA vykdymui Europoje?

    Įtampa dėl ES skaitmeninių taisyklių

    Europos Parlamento nariai sukritikavo Europos Komisiją po žinios, kad Briuselis svarsto naują ES ir JAV dialogą dėl skaitmeninių technologijų ir rinkų. Kritikai įspėja, kad toks formatas gali tapti netiesioginiu kanalu JAV spaudimui ES skaitmeninių taisyklių vykdymo klausimais.

    Diskusijos kyla dėl dviejų kertinių teisės aktų: Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) ir Skaitmeninių rinkų akto (DMA). Šie dokumentai numato griežtesnes pareigas didelėms platformoms dėl neteisėto turinio valdymo, reklamos skaidrumo ir konkurencijos ribojimo praktikos.

    Ką siūlo Komisija ir ko bijo kritikai

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier teigė, kad su JAV aptariamas dialogas, skirtas stiprinti bendradarbiavimą skaitmeninių technologijų ir rinkų srityje. Komisija pabrėžia, kad ES taisyklių rinkinys nėra derybų objektas.

    Vis dėlto dalis parlamentarų mano, kad vien pats dialogo formatas gali susilpninti šią poziciją praktikoje. Jų teigimu, jei JAV pareigūnams būtų suteikta galimybė dalyvauti diskusijose apie DSA ir DMA įgyvendinimą, tai sukurtų precedentą, kai suinteresuotos pusės įgytų įtaką vykdymo politikai.

    „Tai būtų mirtinas sprendimas mūsų įmonėms ir mūsų demokratijai“, – sakė Žaliųjų frakcijos europarlamentarė Alexandra Geese.

    Liberalų europarlamentaras Sandro Gozi taip pat perspėjo, kad Komisija turėtų ne aptarinėti DSA ir DMA su JAV, o užtikrinti jų įgyvendinimą. Jo vertinimu, tokios derybos galėtų tapti bandymu lėtinti praktinį teisės aktų taikymą ir susilpninti vykdymo priemones.

    Rizika: skaitmeninės taisyklės kaip derybų moneta

    Kritikai sieja šį dialogą su platesniu prekybinių santykių kontekstu, kuriame skaitmeninis reguliavimas gali būti panaudotas kaip kompromiso priemonė. Europarlamentaras Sergey Lagodinsky pareiškė, kad Europos Komisija turi aiškiai paaiškinti, ar JAV iš tiesų būtų įtraukiamos į vykdymo aptarimus, ir ragino imtis griežtesnio atsako, jei tai pasitvirtintų.

    Nerimo signalai girdimi ir nacionaliniu lygmeniu. Vokietijos Bundestago nariai perspėjo, kad bet koks mainų principas, kai skaitmeninės taisyklės siejamos su kitais derybų paketais, galėtų pakirsti pasitikėjimą ES institucijų nuoseklumu ir nepriklausomumu.

    Ši situacija ypač jautri todėl, kad DSA ir DMA iš esmės nukreipti į didžiausias skaitmenines platformas, kurių reikšminga dalis yra JAV bendrovės. Todėl bet koks signalas apie galimą „minkštesnį“ taikymą gali būti suprastas kaip politinis nusileidimas ir susilpninti ES pastangas riboti dominuojančių rinkos dalyvių galią.

    Šaltiniai:
    https://www.politico.eu/article/eu-slammed-caving-us-pressure-digital-rules-dsa-dma/
    https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/digital-services-act-package
    https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/digital-markets-act

  • GDPR reformos strigo: EP ir ES šalys stabdo Komisijos planą supaprastinti duomenų taisykles DI

    GDPR reformos strigo: EP ir ES šalys stabdo Komisijos planą supaprastinti duomenų taisykles DI

    Briuselyje stringa Europos Komisijos planas supaprastinti duomenų ir privatumo taisykles, kad Europoje greičiau plėtotųsi dirbtinis intelektas. Ursula von der Leyen komanda siūlo vadinamąjį skaitmeninį omnibusą, tačiau Europos Parlamentas ir nemaža dalis ES valstybių tam priešinasi.

    Kritikai teigia, kad siūlomi pakeitimai rizikuoja susilpninti GDPR, kuris nuo 2016 metais tapo vienu svarbiausių ES technologijų reguliavimo ramsčių. Ši reforma pristatoma kaip administracinės naštos mažinimas ir konkurencingumo didinimas, bet derybose vis dažniau skamba argumentas, jog privatumo apsaugos negalima aukoti dėl greitesnio DI proveržio.

    Kur kyla didžiausi ginčai

    Didžiausias nesutarimų taškas susijęs su tuo, kaip būtų aiškinama, kas laikoma asmens duomenimis, ir kaip vertinti pseudonimizuotus duomenis. Komisija tikisi, kad aiškesnės taisyklės atvertų platesnes galimybes naudoti duomenų rinkinius moksliniams tyrimams ir DI modelių mokymui.

    Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad pseudonimizavimas sumažina riziką asmens tapatybei, nes identifikatoriai pašalinami arba pakeičiami. Tačiau dalis europarlamentarų ir nacionalinių vyriausybių įspėja, kad pernelyg platus tokių duomenų traktavimas gali sukurti teisinį neapibrėžtumą ir praktikoje susilpninti bazinius privatumo principus.

    Europos Parlamentas ir šalys brėžia ribas

    Europos Parlamente formuojasi nuostata, kad omnibusas neturėtų tapti priemone perrašyti pagrindines GDPR sąvokas. Derybose pabrėžiama, jog net ir siekiant supaprastinimo būtina išlaikyti aiškią ribą tarp administracinių palengvinimų ir esminių teisių siaurinimo.

    Prie atsargios stovyklos prisideda ir daugelis ES valstybių Taryboje, tarp jų didelį politinį svorį turinčios sostinės. Parengtuose kompromisiniuose tekstuose matyti tendencija išbraukti labiausiai ginčijamus apibrėžimų keitimus, taip signalizuojant, kad Komisijos ambicijos šiuo klausimu laikomos per plačiomis.

    DI konkurencingumas prieš privatumo standartą

    Diskusija vyksta platesniame ES kontekste: Europa siekia pasivyti JAV ir Kiniją DI srityje, tačiau tuo pačiu nori išlaikyti pasaulinį privatumo standartą. Dalis pramonės atstovų ir kai kurie politikai GDPR jau seniai vadina kliūtimi, kuri brangina inovacijas ir apsunkina duomenų panaudojimą.

    Vis dėlto derybų dinamika rodo, kad teisėkūroje greitų sprendimų nebus. Vertinant institucijų pozicijų skirtumus, skaitmeninis omnibusas gali būti priimtas tik po reikšmingų pataisų, o procesas, kaip prognozuoja derybų dalyviai, gali nusikelti iki 2027 metų ar dar vėliau.

    Šis tempas kontrastuoja su kitu supaprastinimo paketu, orientuotu į DI aktą, kuris juda greičiau ir jau pasiekė trišalių derybų etapą. Tai rodo, kad privatumo ir duomenų apsaugos klausimai ES išlieka politiškai jautresni nei kitos skaitmeninės reguliacijos sritys.

    „Neturėtume per omnibusą keisti pagrindinių GDPR principų“, – sakė Europos Parlamento pranešėja Marina Kaljurand.

    „Mes nekeičiam asmens duomenų apibrėžimo, o įtvirtiname teismo pateiktą paaiškinimą“, – sakė Europos Komisijos duomenų apsaugos padalinio vadovo pavaduotoja Karolina Mojzesowicz.

    Artimiausiu metu sprendžiama bus ne tik dėl konkrečių formuluočių, bet ir dėl politinės krypties: ar ES laikysis griežto privatumo standarto kaip konkurencinio pranašumo, ar bandys agresyviau atlaisvinti duomenų naudojimą DI plėtrai. Kol kas signalai iš Parlamento ir valstybių sostinių rodo aiškią ribą: supaprastinimas galimas, bet ne bet kokia kaina.

    Šaltiniai:

    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj

    https://commission.europa.eu/law/law-topic/data-protection_en

    https://edpb.europa.eu/our-work-tools/our-documents_en

  • Europos Komisijos debesijos spraga: ShinyHunters nutekino laiškus, vardus ir kontaktus

    Europos Komisijos debesijos spraga: ShinyHunters nutekino laiškus, vardus ir kontaktus

    Europos Sąjunga dėl kovo mėnesį įvykusio incidento Europos Komisijos debesijos infrastruktūroje kaltina kibernetinių nusikaltėlių grupuotę ShinyHunters. Apie tai ketvirtadienį paskelbė ES institucijų kibernetinio saugumo komanda CERT-EU, pateikusi techninę įvykio analizę.

    Pasak CERT-EU, užpuolikai pasisavino asmens duomenis, įskaitant vardus, el. pašto adresus ir el. laiškų turinį. Tai reiškia, kad daliai vartotojų galėjo būti atskleista ne tik kontaktinė informacija, bet ir susirašinėjimo fragmentai, kurie neretai turi papildomų jautrių detalių.

    Kas žinoma apie nutekinimą

    Techninėje analizėje nurodoma, kad kovo 28 dieną ShinyHunters pavogtus duomenis paviešino savo nutekinimų svetainėje tamsiajame internete. CERT-EU skaičiuoja, jog publikuotas rinkinys siekė apie 91,7 gigabaito suspaustos apimties, o išskleidus duomenis jų apimtis galėjo išaugti iki maždaug 340 gigabaitų.

    CERT-EU taip pat patvirtino, kad incidentas susijęs su Europos Komisijos viešosios interneto svetainės platforma europa.eu, veikusia „Amazon Web Services“ infrastruktūroje. Kibernetinio saugumo komanda įspėja, kad poveikis galėjo paliesti ir daugiau subjektų, nes vertinama, jog galimai aktualu bent 29 kitoms ES institucijoms ar organizacijoms.

    Komisija: dalis informacijos galėjo būti vieša

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier žurnalistams sakė, kad nutekinti duomenys „galimai jau buvo viešojoje erdvėje“. Vis dėlto CERT-EU nurodomi duomenų tipai, ypač el. laiškų turinys, praktikoje dažnai tampa priemone tikslinėms sukčiavimo atakoms ir bandymams apgauti konkrečius darbuotojus ar partnerius.

    Pačios grupuotės teigimu, parduodamoje ir vėliau paviešintoje medžiagoje esą buvo el. pašto serverių duomenų išklotinės, konfidencialūs dokumentai, sutartys ir kita jautri informacija. CERT-EU išvada pabrėžia, kad tokie pareiškimai turi būti vertinami atsargiai, tačiau skatina institucijas ir vartotojus imtis papildomų apsaugos veiksmų.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Incidentas išryškina nuolatinę riziką, su kuria susiduria viešojo sektoriaus organizacijos, priklausomos nuo didelio masto debesijos paslaugų ir sudėtingų tiekimo grandinių. Net ir tais atvejais, kai pažeidžiami viešieji komponentai, nutekinti kontaktai bei susirašinėjimo fragmentai gali būti panaudoti socialinei inžinerijai, apsimetinėjimui ir tolesniems bandymams pasiekti vidines sistemas.

    ShinyHunters vardas jau anksčiau sietas su didelio masto duomenų vagystėmis, o viešinimo taktika, kai duomenys parduodami ir kartu skelbiami nutekinimų svetainėse, išlieka viena dažniausių duomenų prievartavimo schemų. CERT-EU techninis pranešimas rodo, kad institucijos vis dažniau viešina detales ne tik apie patį faktą, bet ir apie atakos eigą, siekdamos greičiau sumažinti žalą.

    Gyventojams ir organizacijoms, kurių kontaktai galėjo būti paveikti, ekspertai paprastai rekomenduoja išlikti budriems dėl laiškų su netikėtais priedais ar nuorodomis, atidžiai tikrinti siuntėjo tapatybę ir įjungti kelių veiksnių autentifikavimą. Tokios priemonės padeda sumažinti riziką, kai nutekinti duomenys virsta praktinėmis sukčiavimo atakomis.

    Šaltiniai:

    https://cert.europa.eu/blog/european-commission-cloud-breach-trivy-supply-chain

    https://www.reuters.com/business/media-telecom/hacking-group-begins-leaking-customer-data-dutch-telecom-odido-hack-2026-02-26/

  • ES kibernetinė krizė gilėja: atakos prieš sistemas ir pareigūnų telefonus verčia keisti ryšio tvarką

    ES kibernetinė krizė gilėja: atakos prieš sistemas ir pareigūnų telefonus verčia keisti ryšio tvarką

    Europos Sąjungos institucijos pastaraisiais mėnesiais susidūrė su virtine kibernetinių incidentų, palietusių tiek skaitmenines sistemas, tiek pareigūnų komunikaciją. Europos Komisijos pareigūnai peržiūri vidaus saugumo priemones, o ekspertai aiškinasi, ar atskiri įvykiai susiję tarpusavyje.

    Nors oficialios informacijos pateikiama nedaug, pati Komisija šiemet patvirtino mažiausiai du įsilaužimo atvejus. Tuo pat metu Europos valstybių saugumo tarnybos viešai perspėja apie naujas socialinės inžinerijos taktikas, kuriomis taikomasi į populiarias susirašinėjimo programėles.

    Du patvirtinti incidentai

    Kovo pabaigoje buvo kompromituotos Komisijos debesijos paslaugos, susijusios su europa.eu svetainės infrastruktūra. CERT-EU nurodė, kad užpuolikai pasisavino asmens duomenis, įskaitant vardus, el. pašto adresus ir el. laiškų turinį.

    Komisijos atstovai viešai akcentavo, kad vidinė infrastruktūra nebuvo paveikta, ir kad dėl incidento bendraujama su paslaugų teikėjais bei ES privatumo priežiūros institucijomis. Vis dėlto pats faktas, kad nutekėjo komunikacijos turinys, kelia papildomą riziką tolesnėms atakoms, pavyzdžiui, tikslinėms apgaulėms.

    Ankstesnis incidentas užfiksuotas sausio pabaigoje, kai Komisija centriniame mobiliųjų įrenginių valdymo sprendime aptiko kibernetinės atakos pėdsakų. Tuomet buvo įspėta, kad galėjo būti pasiekta dalies darbuotojų vardų ir mobiliųjų numerių informacija, tačiau nurodyta, jog pačių mobiliųjų įrenginių kompromitavimo požymių nenustatyta.

    Signal tampa taikiniu, o institucijos ieško kontrolės

    Šio konteksto fone Komisija kai kuriems aukšto rango pareigūnams nurodė išjungti grupę susirašinėjimo programėlėje „Signal“, nes ji galėjo tapti įsilaužėlių taikiniu. Tokie sprendimai paprastai siejami ne su pačios programėlės šifravimo silpnumu, o su vartotojų apgaulėmis ir paskyrų perėmimu.

    Europos kibernetinio saugumo ir žvalgybos institucijos pastarosiomis savaitėmis perspėjo apie plataus masto kampaniją, kai apsimetama tariamu „Signal“ pagalbos kanalu ir bandoma išvilioti naudotojų PIN kodus. Panašius įspėjimus skelbė Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos, Portugalijos ir Jungtinės Karalystės atsakingos tarnybos.

    Didėjant rizikoms, dalis Europos vyriausybių ragina pareigūnus atsitraukti nuo plačiai naudojamų komercinių susirašinėjimo platformų ir pereiti prie sprendimų, kuriuos galima geriau administruoti, audituoti bei centralizuotai valdyti. Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas, NATO ir Belgija jau yra perėję arba diegia institucijoms pritaikytas vidines alternatyvas, o ES taip pat planuoja suderinamą saugių ryšio sprendimų rinkinį.

    „Mes nekomentuojame vidinių saugumo praktikų. Kibernetinio saugumo rizikas vertiname labai rimtai ir turime aiškias vidines gaires darbuotojams“, – teigė Europos Komisijos atstovas.

    Kas laikomas atsakingu ir kodėl tai svarbu

    Kalbant apie debesijos infrastruktūros kompromitavimą, CERT-EU nurodė, kad už ataką atsakinga grupuotė „ShinyHunters“. Pasak CERT-EU, į tamsųjį internetą buvo iškelta apie 340 gigabaitų Komisijos duomenų, o tokio masto nutekinimai paprastai reiškia ilgalaikes pasekmes: didėja šantažo, sukčiavimo ir pakartotinių įsilaužimų tikimybė.

    Kituose epizoduose dėmesį atkreipė ir tai, kad viešai buvo paskelbta perimta privataus telefono pokalbio ištrauka tarp žurnalisto ir ES pareigūno. Institucijos plačiau neatskleidė, kaip įvyko nutekėjimas, tačiau toks atvejis pabrėžia, kad rizikos apima ne tik serverius, bet ir kasdienę pareigūnų komunikaciją.

    Nors dalis nacionalinių tarnybų pastarąsias kampanijas, nukreiptas į pareigūnus, sieja su Kremliumi, įsilaužimų priskyrimas konkrečiam veikėjui dažnai užtrunka ir reikalauja ne tik techninių įrodymų, bet ir politinio bei diplomatinio sprendimo. Šiuo metu taip pat lieka neaišku, ar skirtingi incidentai ES institucijose yra vienos kampanijos dalis, ar tai keli atskiri išpuoliai.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia pamoka institucijoms dažnai būna ne konkreti platforma, o procesai: greitas pažeidžiamumų taisymas, darbuotojų apsauga nuo apgaulių, griežtesnė prieiga prie paskyrų, ir sprendimai, kurie leidžia stebėti incidentus bei reaguoti centralizuotai. Tai ypač aktualu, kai nutekinta informacija gali būti panaudota tolimesnėms, labiau personalizuotoms atakoms.

    Šaltiniai:

    https://www.politico.eu/article/top-eu-officials-signal-group-chat-hacking-fears/

    https://www.politico.eu/article/european-commission-website-cyber-attack-investigation/

    https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_26_342

    https://hub.ivanti.com/s/article/Security-Advisory-Ivanti-Endpoint-Manager-Mobile-EPMM-CVE-2026-1281-CVE-2026-1340

    https://www.cert.ssi.gouv.fr/alerte/CERTFR-2026-ALE-003/

    https://www.bsi.bund.de/SharedDocs/Cybersicherheitswarnungen/DE/2026/202602_BfV_BSI.html

    https://www.ncsc.gov.uk/news/ncsc-warns-of-messaging-app-targeting

    https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/cyber-blueprint-draft-council-recommendation

  • Florencijos Uffizi galerijos po kibernetinės atakos: kas pažeista ir ar saugūs meno šedevrai

    Florencijos Uffizi galerijos po kibernetinės atakos: kas pažeista ir ar saugūs meno šedevrai

    Florencijos Uffizi galerijos patvirtino, kad 2026 metais tapo kibernetinės atakos taikiniu. Pasak muziejaus, buvo mėginta paveikti vaizdo stebėjimo infrastruktūrą, tačiau meno kūriniai nenukentėjo, o kritinė informacija neprarasta.

    Muziejus pabrėžė, kad incidentas neturėjo nieko bendra su pastaruoju metu plačiai aptartu Luvro atveju, kai po didelio masto apiplėšimo buvo sutrikdyta dalis veiklos. Uffizi teigimu, jų sistemos yra uždaro tipo ir iš išorės neprieinamos, todėl įsilaužimo pasekmės buvo ribotos.

    Ką teigia muziejus ir kas buvo padaryta

    Uffizi nurodė, kad nebuvo pavogti slaptažodžiai ar saugumo schemos. Tai reikštų, jog įsilaužėliai, net ir pasiekę dalį stebėjimo infrastruktūros, negavo duomenų, kurie leistų planuoti fizinį nusikaltimą, pavyzdžiui, apiplėšimą.

    Italijos žiniasklaidoje pasirodė teiginių, kad po incidento dalis kolekcijos galėjo būti perkelta į saugyklas. Vis dėlto Uffizi aiškino, kad vertybių perkėlimas, įskaitant Medičių epochos lobius, buvo susijęs su vykdomais renovacijos darbais, o ne su kibernetine ataka.

    Politinis atgarsis ir platesnis kontekstas

    Incidentas greitai įgijo politinį atspalvį. Buvęs Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi kritikavo Giorgios Meloni vyriausybę ir kultūros ministrą Alessandro Giuli, keldamas klausimus, ar valstybė pakankamai saugo vieną svarbiausių šalies kultūros institucijų.

    „Įsilaužėliai atakuoja Uffizi ir kelia grėsmę mūsų kultūros paveldui. Ką daro ministras Giuli?“ – sakė Matteo Renzi.

    Renzi taip pat suabejojo, ar Italijos kibernetinio saugumo institucijos tinkamai įvertino rizikas, ir pareiškė sieksiantis atsakymų. Šis ginčas atkreipė dėmesį į dažnėjantį reiškinį, kai kultūros įstaigos tampa kibernetinių incidentų taikiniais, nes jų infrastruktūra apima ne tik bilietų sistemas ar svetaines, bet ir fizinę apsaugą palaikančius sprendimus.

    Kodėl kibernetinės atakos muziejuose kelia riziką

    Nors Uffizi tikina, kad informacija neprarasta, tokio pobūdžio incidentai primena, jog kibernetinis saugumas tiesiogiai susijęs su fiziniu. Net ribotas sutrikdymas stebėjimo ar prieigos kontrolės sistemose gali didinti riziką, ypač jei nusikaltėliai derina skirtingas taktikas.

    Italijoje dėmesį saugumui sustiprino ir nauji vagysčių atvejai. 2026 metais tarptautinė žiniasklaida pranešė apie iš muziejaus netoli Parmos pavogtus Renoir, Cézanne ir Matisse paveikslus, o tai parodė, kad meno vertybės išlieka patrauklus taikinys ir šiandien.

    Uffizi atvejis rodo ir kitą tendenciją: muziejai vis dažniau priversti viešai aiškinti, kas konkrečiai buvo paliesta ir kokių priemonių imtasi, kad būtų išlaikytas lankytojų ir rėmėjų pasitikėjimas. Institucijoms tai reiškia ne tik technines investicijas, bet ir skaidresnę komunikaciją apie incidentų valdymą.

    Šaltiniai:
    https://www.ansa.it/sito/notizie/cronaca/2026/04/03/attacco-hacker-alle-gallerie-degli-uffizi-opere-nei-caveau-e-porte_55bcc16b-a42c-41cc-ba45-ac5573b49b40.html
    https://www.politico.eu/article/uffizi-galleries-florence-cyberattack-surveillance-infrastructure/
    https://www.nytimes.com/2026/03/30/world/europe/parma-art-heist-renoir-matisse-cezanne-italy.html

  • FBI skelbia didelį kibernetinį incidentą: įtariami Kinijos įsilaužėliai pasiekė stebėjimo duomenis

    JAV federalinis tyrimų biuras (FBI) neseniai Kinija siejamą įsilaužimą į jautrią agentūros stebėjimo sistemą pripažino dideliu kibernetiniu incidentu. Toks statusas reiškia, kad įvykis kelia apčiuopiamą riziką JAV nacionaliniam saugumui, o apie jį privaloma informuoti Kongresą per nustatytą terminą.

    Sprendimas rodo, kad įsilaužėliams galėjo pavykti pasiekti ar perimti reikšmingą kiekį jautrių duomenų, laikomų pačiose FBI sistemose. Pagal federalinį informacijos saugos reguliavimą, dideliu incidentu laikomas toks pažeidimas, kuris gali pakenkti nacionaliniam saugumui, užsienio politikai, visuomenės pasitikėjimui ar pilietinėms laisvėms.

    Kas buvo paveikta

    Apie įtartiną veiklą vidinėje sistemoje FBI Kongresui pranešė kovo pradžioje, nurodydama, kad joje buvo teisėsaugai jautrios informacijos. Viešai tuo metu nebuvo įvardyta, kas galėjo būti atakos vykdytojas, tačiau, su tyrimu susipažinusių pareigūnų teigimu, įtariamas Kinijos pėdsakas.

    Kongresui pateiktame pranešime teigiama, kad įsilaužimas galėjo būti įvykdytas pasinaudojus komercinio interneto paslaugų tiekėjo tiekimo grandinės infrastruktūra. Toks kelias, anot FBI, atspindi pažangias atakuotojų taktikas ir didina riziką, kad pažeidimai gali paveikti ne tik vieną organizaciją, bet ir susijusius tiekėjus.

    Paveiktoje sistemoje, kaip nurodyta pranešime, buvo duomenų iš teisinio proceso, įskaitant vadinamųjų pen register bei trap and trace priemonių grąžą, taip pat asmens duomenų apie asmenis, susijusius su FBI tyrimais. Šios priemonės paprastai nefiksuoja pokalbių turinio, tačiau renka metaduomenis, pavyzdžiui, ryšio faktą, kryptį ar techninę informaciją.

    Tokie duomenys ypač vertingi užsienio žvalgybos tarnyboms ir organizuotoms grupuotėms, nes gali atskleisti, kas yra teisėsaugos dėmesio centre, kokios bylos vykdomos ir kokie ryšiai tiriami. Net ir be turinio, metaduomenys gali padėti atkurti kontaktų tinklus, nustatyti prioritetinius taikinius ar kompromituoti operacijas.

    Kodėl didelio incidento statusas svarbus

    Buvusi FBI kibernetinio padalinio vadovybės atstovė Cynthia Kaiser teigė nežinanti, kad FBI savo sistemų atžvilgiu būtų skelbusi tokį vertinimą bent nuo 2020 metų. Tai pabrėžia ne tik incidento rimtumą, bet ir tai, kad vidinių sistemų pažeidimai JAV institucijose dažnai vertinami itin konservatyviai.

    „Pagal FISMA slenksčiai yra gana aukšti, o tik kelios agentūros kasmet paskelbia didelį kibernetinį incidentą“, – sakė Cynthia Kaiser.

    FBI atstovas viešai plačiau incidento nekomentavo, pakartodamas ankstesnę poziciją, kad agentūra nustatė ir suvaldė įtartiną veiklą tinkluose, pasitelkdama visas technines priemones. Vis dėlto neatskleidžiama, kas konkrečiai lėmė sprendimą priskirti įvykį didelio incidento kategorijai, taip pat ar pažeidimas jau galutinai suvaldytas.

    Pagal JAV praktiką, didelio incidento paskelbimas taip pat turėtų įjungti tarpinstitucinį reagavimo mechanizmą, kuriame dalyvauja kelios nacionalinio saugumo ir kibernetinės gynybos grandys. Žinoma, kad Baltieji rūmai kovo pradžioje buvo sušaukę susitikimą, kuriame dalyvavo ir FBI, NSA bei CISA atstovai, tačiau viešai nepatvirtinama, kokios konkrečios priemonės pritaikytos.

    Kontekstas: Kinija ir atakos per tiekėjus

    Incidentas vertinamas platesniame kontekste, kuriame Kinija siejamos grupės pastaraisiais metais vis dažniau taikosi į JAV nacionalinio saugumo ir kritinės infrastruktūros sistemas. JAV pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad tokios operacijos dažnai remiasi ilgalaikiu nepastebimu buvimu tinkluose, tiekimo grandinės rizikomis ir pažeidžiamumų išnaudojimu.

    Kinijos įsilaužėliai anksčiau buvo siejami su bandymais pasinaudoti komercinių ryšių ir IT paslaugų tiekėjais kaip tramplynu į valstybines sistemas. Tokia schema leidžia išnaudoti tiekėjų prieigas, techninio aptarnavimo kanalus ar bendras infrastruktūras, kurios įprastai turi aukštą pasitikėjimo lygį organizacijose.

    Senato žvalgybos komiteto vicepirmininkas Markas Warneris viešai pareiškė, kad šis atvejis yra dar vienas priminimas apie augantį pažangių kibernetinių priešininkų aktyvumą. Tuo pat metu pareigūnai pripažįsta ir reputacinę žalą, kai įsilaužimas paliečia pačią instituciją, atsakingą už tokių grėsmių tyrimą.

    Kol kas neatsakytas esminis klausimas, kiek duomenų galėjo būti pasiekta ar išvesta ir ar buvo pažeistos operatyvinės veiklos detalės. Atsakymai į juos lems ir politines diskusijas Kongrese, ir praktinius sprendimus dėl tiekėjų kontrolės, tinklų segmentavimo bei jautrių duomenų apsaugos griežtinimo.

    Šaltiniai:

    https://www.politico.com/news/2026/03/06/fbi-hack-white-house-nsa-cisa-00817072

    https://www.politico.com/news/2026/03/27/fbi-kash-patel-email-hacks-handala-00848519

    https://www.politico.com/news/2024/08/09/china-hacking-group-cybersecurity-00173454

    https://www.politico.com/news/2024/11/13/china-hackers-wiretap-data-telcos-00189445

    https://obamawhitehouse.archives.gov/the-press-office/2016/07/26/presidential-policy-directive-united-states-cyber-incident

  • Vaikų išnaudojimo medžiagos paieška žinutėse ES tapo neteisėta: ką darys „Meta“ ir „Google“

    Europos Sąjungoje nuo balandžio 3 dienos baigė galioti laikinas teisinis režimas, leidęs technologijų bendrovėms savanoriškai tikrinti privačias elektronines žinutes ir kitą turinį dėl vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos. Dėl to dalis iki šiol taikytų nusikaltimų prevencijos priemonių atsidūrė teisinėje pilkojoje zonoje.

    Pasibaigus terminui, ES teisėje nebeliko aiškaus pagrindo, kuris leistų paslaugų teikėjams proaktyviai aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą privačiuose ryšiuose. Europos Komisija yra įspėjusi, kad be tokio pagrindo tikrinimas gali prieštarauti e. privatumo taisyklėms, kurios saugo ryšių konfidencialumą.

    Tuo pat metu keturios didžiosios technologijų įmonės „Google“, „Meta“, „Microsoft“ ir „Snap“ pareiškė, kad ketina ir toliau imtis savanoriškų veiksmų vaikų saugumui užtikrinti. Bendrovės ragina ES institucijas skubiai susitarti dėl naujo reguliavimo, kuris aiškiai apibrėžtų, kas leidžiama ir kokiomis sąlygomis.

    „Raginame ES institucijas skubos tvarka užbaigti derybas dėl reguliavimo sistemos“, – teigiama bendrame bendrovių pareiškime.

    Teisinis neapibrėžtumas atsirado dėl politinio aklavietės: ES teisėkūros institucijoms nepavyko laiku susitarti, kaip pratęsti arba pakeisti laikiną reguliavimą. Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžė, kad be teisinio pagrindo įmonės nebegali proaktyviai aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo privačiuose pranešimuose.

    Ši situacija kelia dvi priešingas rizikas. Viena vertus, sustabdžius aptikimą gali sumažėti pranešimų teisėsaugai ir sulėtėti vaikų apsaugos veiksmai. Kita vertus, tęsiant tikrinimą be aiškaus leidimo, paslaugų teikėjai gali atsidurti pažeidimo situacijoje pagal ES privatumo taisykles ir sulaukti priežiūros institucijų vertinimo.

    Panašus tarpas buvo susidarięs ir 2020 metais, kai paslaugų teikėjai taip pat susidūrė su laikinu teisinio pagrindo trūkumu. Tuomet dalis bendrovių nenutraukė savanoriško aptikimo, argumentuodamos vaikų saugumo prioritetu, tačiau dabartinis atvejis išsiskiria tuo, kad ES institucijos viešai akcentuoja galimą neatitiktį e. privatumo reikalavimams.

    Europos Parlamente netrūksta ir kritikų, kurie teigia, kad pernelyg platus tikrinimas gali būti invazinis ir kelti grėsmę ryšių slaptumui. Žaliųjų frakcijai priklausanti europarlamentarė Markéta Gregorová yra sakiusi, kad ankstesniais laikotarpiais dalis įmonių ir be aiškaus pagrindo tęsė tikrinimą, todėl, jos vertinimu, būtina išlikti budriems ir užtikrinti proporcingumą.

    Dabar ES sprendimų priėmėjams tenka užduotis suderinti du jautrius tikslus: efektyvią kovą su vaikų seksualiniu išnaudojimu internete ir ryšių privatumo apsaugą. Kol nebus priimtas naujas aiškus reguliavimas, technologijų bendrovės, teisėsauga ir priežiūros institucijos veiks nepatogioje tarpinėje fazėje, kurioje vienodų taisyklių ir praktikos visoje ES gali ir nebūti.

    Šaltiniai:
    – https://pro.politico.eu/bills/755520/overview
    – https://www.europol.europa.eu/media-press/newsroom/news/combatting-child-sexual-exploitation-statement-catherine-de-bolle
    – https://blog.google/company-news/inside-google/around-the-globe/google-europe/reaffirming-commitment-to-child-safety/
    – https://www.politico.eu/article/eu-commissioners-blast-parliament-over-delays-to-online-child-abuse-crackdown/

  • Moldova prašo kelio į ES ir siūlo patirtį prieš Rusijos hibridines atakas bei rinkimų kišimąsi

    Moldova ragina Europos Sąjungą greičiau judėti jos narystės link ir argumentuoja, kad tai būtų naudinga ne tik Kišiniovui. Šalies pareigūnai teigia, jog Moldova gali prisidėti prie visos ES saugumo, nes jau kelerius metus yra Rusijos hibridinių atakų poligonas.

    Moldova yra įsiterpusi tarp Rumunijos ir Ukrainos, todėl saugumas ilgą laiką buvo viena pagrindinių priežasčių siekti integracijos į ES. Tačiau dabar Kišiniovas pabrėžia, kad sukaupta praktika kovojant su dezinformacija, kibernetinėmis grėsmėmis ir neteisėtu finansavimu gali būti pritaikyta ir kitose Europos valstybėse, ypač prieš rinkimus.

    Patirtis, kurią siūlo dalintis

    Moldovos vyriausybė kaltina Maskvą bandymais daryti įtaką svarbiems balsavimams 2024 ir 2025 metais. Pasak Kišiniovo, buvo fiksuotas balsų pirkimas, atakos prieš kritinę infrastruktūrą ir koordinuotos melagingos informacijos kampanijos socialiniuose tinkluose.

    „Moldovos stojimas dažnai apibūdinamas kaip saugumo garantija mūsų šaliai, ir tai tiesa. Tačiau tai taip pat yra strateginė investicija į pačios Europos saugumą“, – sakė Moldovos ministro pirmininko pavaduotoja Europos integracijos klausimams Cristina Gherasimov.

    Moldovos prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Stanislav Secrieru tvirtina, kad šalis jau perdavė įžvalgas ES valstybėms, kurioms artimiausiais metais teks rinkimų testas. Jo teigimu, Moldova gali padėti stiprinti rinkimų procesų integralumą, atsparumą dezinformacijai, kibernetinę gynybą ir kovą su neteisėtais pinigų srautais.

    Rinkimai kaip silpniausia vieta

    Kišiniovas akcentuoja, kad rinkimų laikotarpiai yra patogiausias taikinys išoriniam kišimuisi, nes visuomenė tampa jautresnė emociniams naratyvams, o politinė konkurencija didina informacinį triukšmą. Dėl to Moldova save pristato kaip ankstyvo perspėjimo atvejį, rodantį, kokias taktikas Rusija gali taikyti ir kitur Europoje.

    „Rinkimai yra lengviausias Rusijos kelias įsikišti“, – sakė Moldovos prezidentės Maia Sandu patarėja užsienio politikos ir ES reikalams Olga Roșca.

    Be informacinių operacijų, Moldova mini ir konkrečius saugumo tyrimus, kai, anot pareigūnų, buvo išaiškintas tarpvalstybinis tinklas, siejamas su destabilizavimo planavimu ir mokymais užsienyje. Tokie atvejai, Kišiniovo teigimu, rodo, kad hibridinės grėsmės apima ne vien propagandą, bet ir organizuotą veiklą, nukreiptą į visuomenės neraminimą bei institucijų diskreditavimą.

    Narystės kelias ir politinės kliūtys

    Moldova savo stojimo procesą sieja su Ukrainos keliu į ES, tačiau derybų tempas išlieka politinių ginčų objektu Bendrijoje. Kišiniovas argumentuoja, kad uždelsimas didina riziką, jog prorusiškos ar populistinės jėgos gali atgauti įtaką, o tai turėtų ilgalaikių pasekmių regiono stabilumui.

    Siekdama įtikinti partnerius, prezidentė Maia Sandu pastaruoju metu aktyviai lankosi ES sostinėse ir pabrėžia, kad Europos saugumas neatsiejamas nuo rytinės kaimynystės. Jos logika paprasta: jei demokratinės valstybės paliekamos pilkosiose zonose, tai suteikia daugiau erdvės Kremliaus spaudimui ir įtakos operacijoms.

    „Europa, kuri rimtai žiūri į savo saugumą, turi rimtai žiūrėti į savo rytinę kaimynystę. Ji negali remti Ukrainos viena ranka, o kita palikti demokratines valstybes pilkosiose zonose“, – sakė Maia Sandu.

    Šaltiniai:
    – https://www.politico.eu/article/moldova-eu-let-us-in-and-well-help-you-fend-off-russia/
    – https://presedinte.md/eng/discursuri/discursul-presedintei-maia-sandu-in-parlamentul-letoniei