CP v2

Tag: Internetas

  • Naujas ES Kibernetinio saugumo aktas: JAV technologijų įmonėms gali grėsti ribojimai

    Naujas ES Kibernetinio saugumo aktas: JAV technologijų įmonėms gali grėsti ribojimai

    Europos Sąjungoje rengiamas atnaujintas Kibernetinio saugumo aktas gali paveikti ne tik Kinijos, bet ir JAV technologijų įmones. Tai pareiškė pagrindinė Europos Parlamento derybininkė dėl teisės akto peržiūros, Čekijos europarlamentarė Markéta Gregorová.

    Jos teigimu, taisyklės bus taikomos visiems tiekėjams, kurie veikia ES rinkoje, tačiau nesilaiko nustatytų reikalavimų. Europarlamentarė pabrėžė, kad įmonėms, kurios neįvykdys naujų prievolių, gali kilti realių pasekmių, įskaitant apribojimus dalyvauti tam tikrose tiekimo grandinėse.

    Kas keistųsi pagal siūlymą

    Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas numato daugiau dėmesio skirti ne tik techniniams, bet ir vadinamiesiems netechniniams rizikos veiksniams, susijusiems su trečiosiomis šalimis. Praktikoje tai reikštų, kad ES institucijos ir nacionalinės priežiūros institucijos galėtų sistemiškiau vertinti, ar konkrečios kilmės šalies tiekėjai kelia papildomų kibernetinio saugumo grėsmių.

    Pagal šią logiką valstybė gali būti įvardyta kaip kelianti kibernetinio saugumo susirūpinimą, o joje įsikūrusios bendrovės būtų priskiriamos didelės rizikos tiekėjams. Tokia klasifikacija gali reikšti griežtesnius reikalavimus, papildomus auditų ir atitikties įrodymus arba ribojimus kritinės infrastruktūros ir viešųjų pirkimų grandinėse.

    Kodėl akiratyje atsiduria ir JAV

    Nors viešose diskusijose dažniausiai minimi Kinijos gamintojai, pastaruoju metu dalis Europos sostinių vis dažniau kelia klausimą dėl priklausomybės nuo JAV bendrovių teikiamų kritinių skaitmeninių paslaugų. Tai apima debesijos infrastruktūrą, kibernetinio saugumo sprendimus, ryšių bei tapatybės valdymo sistemas, nuo kurių priklauso tiek valstybės institucijos, tiek strateginiai sektoriai.

    Šiame kontekste pabrėžiama ir geopolitinė rizika: jei teisinė ar politinė aplinka trečiojoje šalyje sudaro prielaidas priverstiniam duomenų atskleidimui ar tiekimo nutraukimui, tai gali būti vertinama kaip sisteminis pavojus. Dėl to ES siekia turėti aiškesnį vertinimo mechanizmą ir daugiau svertų, jei rizika laikoma per didele.

    Signalas po DSA ir kryptis į europines alternatyvas

    Gregorová taip pat atkreipė dėmesį, kad dalies JAV bendrovių santykis su ES reguliavimu nėra pavyzdinis, o tai, jos vertinimu, turėtų būti perspėjimas ir kibernetinio saugumo srityje. Ji leido suprasti, kad ankstesnė patirtis, įgyvendinant Skaitmeninių paslaugų aktą, rodo, jog atitiktis ES taisyklėms ne visada užtikrinama sklandžiai.

    Tuo pačiu ES valstybės narės vis aktyviau kalba apie poreikį stiprinti europines technologines alternatyvas, ypač ten, kur sprendimai tampa kritiškai svarbūs viešajam sektoriui ir saugumui. Kibernetinio saugumo aktas šiame paveiksle matomas kaip instrumentas, galintis nustatyti aiškesnes žaidimo taisykles tiek vietos, tiek tarptautiniams tiekėjams.

    Kol kas teisės akto peržiūra tebėra derybų etape, todėl galutinės formuluotės ir konkrečios priemonės dar gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: ES nori daugiau kontrolės vertinant tiekimo grandinių patikimumą, o didžiosioms technologijų bendrovėms tai gali reikšti naują atitikties kartelę Europoje.

  • Lenkijoje bręsta kriptovaliutų skandalas: „Zondacrypto“ tyrimas kursto Tusko ir Nawrockio konfliktą

    Lenkijoje bręsta kriptovaliutų skandalas: „Zondacrypto“ tyrimas kursto Tusko ir Nawrockio konfliktą

    Lenkijoje įsibėgėja politinė kova dėl kriptovaliutų rinkos priežiūros, kurią dar labiau paaštrino kriptovaliutų biržos „Zondacrypto“ istorija. Prokurorai tiria galimus klientų klaidinimo atvejus ir įtariamus nuostolius, o tema jau tapo įrankiu tarpusavio ginčuose tarp ministro pirmininko Donaldo Tusko stovyklos ir prezidento Karolo Nawrockio aplinkos.

    Tyrimą dėl „Zondacrypto“ pradėjo Katovicų regioninė prokuratūra, nurodžiusi, kad jis inicijuotas gavus nukentėjusių asmenų skundų ir pasirodžius pranešimams apie sunkumus atsiimant platformoje laikomas lėšas. Anot pareigūnų, vartotojai galėjo būti klaidinami dėl galimybės saugiai laikyti pinigus ir kriptoaktyvus, o tai esą lėmė finansinius sprendimus su nuostoliais.

    Reguliavimas tapo politiniu ginklu

    Vyriausybė šią situaciją naudoja argumentuodama, kad kriptoaktyvų rinka privalo būti griežčiau prižiūrima, nes priešingu atveju atsiveria erdvė apgavystėms ir chaosui. Finansų ministras Andrzejus Domańskis pabrėžė, kad be aiškių taisyklių investuotojų apsauga lieka skylėta, o pasitikėjimas rinka trupa greičiausiai.

    Tuo metu prezidento aplinka tikina nesanti prieš reguliavimą kaip tokį, tačiau kritikuoja pasirinktą modelį ir perspėja dėl perteklinių ribojimų. Pats Karolas Nawrockis viešai teigė, kad valdžios „bukais instrumentais“ vykdomas spaudimas gali išstumti iš Lenkijos ir sąžiningai dirbančias kriptoįmones, nors problemų tai neišspręstų.

    ES MiCA taisyklės ir veto šešėlis

    Konflikto centre atsidūrė ir Europos Sąjungos kriptoaktyvų reguliavimo sistema MiCA, kuri numato bendrus reikalavimus rinkos dalyviams, paslaugų teikėjams ir vartotojų apsaugai. Donaldo Tusko stovykla sieja politinę įtampą su tuo, kad prezidentas anksčiau blokavo teisės aktus, kuriais MiCA nuostatos būtų perkeltos į nacionalinę teisę.

    Šioje istorijoje atsirado ir papildomas politinis užtaisas dėl „Zondacrypto“ ryšių su dešiniųjų renginiais bei organizacijomis. Viešai skelbta, kad su buvusiu teisingumo ministru siejama organizacija buvo gavusi paramą, o pati birža buvo matoma tarp rėmėjų ir didesniuose visuomeniniuose projektuose, įskaitant sporto rėmimą.

    Įtarimai, bėgantis vadovas ir teisiniai ginčai

    Skandalą kursto ir viešojoje erdvėje aptariama biržos vadovo Przemysławo Krali pozicija: jis teigia esantis nekaltas, o įmonė – moki. Vis dėlto žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad jis yra išvykęs į Izraelį, o dalis investuotojų ėmė telktis ieškodami teisinės pagalbos dėl patirtų nuostolių.

    Politinę temperatūrą pakėlė ir ministro pirmininko užuominos apie galimą „Zondacrypto“ finansavimo kilmę, siejant ją su Rusija, nors viešų įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius, nepateikta. Opozicija tai vadina politizuotu puolimu, o dalis dešiniųjų lyderių jau stengiasi atsiriboti nuo biržos, kartu kritikuodami valdžios planus griežtinti rinkos priežiūrą.

    Kriptoaktyvų reguliavimo klausimas Lenkijoje dabar tapo daugiau nei vien finansų rinkos tema: jis persikelia į rinkimų strategijas, institucijų tarpusavio kovą ir pasitikėjimo valstybės gebėjimu prižiūrėti naujas finansines technologijas klausimą. Artėjant politiniams ciklams, „Zondacrypto“ byla greičiausiai ir toliau bus naudojama kaip argumentas tiek už griežtesnę kontrolę, tiek prieš ją.

  • Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Parlamentas įspėja: DI įsilaužimų įrankiai lenkia teisę, ENISA prašo prieigos prie „Mythos“

    Europos Sąjungos kibernetinio saugumo taisyklės šiandien nebėra pakankamai pritaikytos naujai DI pagrįstų įsilaužimų įrankių kartai, įspėja Europos Parlamento nariai. Pasak jų, tokie modeliai kaip „Anthropic“ sukurtas „Mythos“ gali radikaliai pagreitinti pažeidžiamumų paiešką ir išnaudojimą.

    Pirmadienį kelių politinių grupių europarlamentarai laiške Europos Komisijai ragino peržiūrėti esamą teisinį reguliavimą ir parengti europinį rizikų mažinimo planą. Pagrindinis argumentas paprastas: kai įsilaužimai tampa automatizuojami DI, reakcijos greitis ir koordinavimas turi būti kitokio lygio.

    Ko prašo europarlamentarai?

    Laiško autoriai akcentuoja dvi kryptis: kaip ES tvarko kibernetinių spragų atskleidimą ir taisymą, ir kaip apsaugo kritinės reikšmės sektorius. Jų teigimu, šiandienos tvarka ne visada sukuria pakankamai aiškius ir greitus mechanizmus, kai spragų paiešką ir atakas gali stipriai sustiprinti DI.

    Taip pat keliamas klausimas, ar ES institucijos turi realias galimybes vertinti pažangiausių modelių keliamą riziką, jei pačių modelių prieiga ribojama. Dėl to europarlamentarai siūlo, kad ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA gautų prieigą prie „Mythos“ ir panašių sprendimų, kad galėtų juos testuoti ir vertinti.

    Prieiga prie modelių tampa geopolitika

    Diskusija išryškina seną ES problemą: pažangiausi DI modeliai dažniausiai kuriami už Europos ribų, o jų veikimas ir galimybės ne visada skaidriai prieinami reguliuotojams. Praktikoje tai reiškia, kad rizikų vertinimas gali atsilikti nuo technologijų, o sprendimai priimami turint ne visą informaciją.

    Vienas iš laiško signatarų, Nyderlandų europarlamentaras Bartas Groothuisas, pabrėžė, kad Europa neturi likti stebėtoja.

    „Europa nėra prie stalo. Manau, turime gerokai stipriau judinti šią temą“, – sakė Bartas Groothuisas.

    Europarlamentarai taip pat nurodo, kad prioritetas turi būti vadinamųjų svarbiausių sistemų apsauga, pirmiausia kritinės infrastruktūros operatorių ir kitų jautrių sektorių. DI įrankiai gali sumažinti barjerą atakoms, todėl taikinių ratas, jų nuomone, tik plėsis.

    Ką sako Europos Komisija?

    Europos Komisija savo komentare nurodė, kad su „Anthropic“ jau vyko ne vienas techninis susitikimas dėl DI taisyklių įgyvendinimo ir atskirai dėl „Mythos“. Komisijos atstovas pabrėžė, kad kai DI biuro įgaliojimai pradės veikti visa apimtimi, prireikus bus užtikrinta galimybė gauti modelių prieigą rizikų vertinimui.

    Kartu Komisija akcentuoja, kad veiksmų reikia imtis dabar, ypač vertinant kritinės infrastruktūros trikdymo riziką. Tai signalizuoja, kad kibernetinis saugumas ES darbotvarkėje vis labiau siejamas ne tik su nusikaltėliais, bet ir su užsienio veikėjais bei nacionalinio saugumo scenarijais.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad diskusija persikels į konkrečius teisėkūros procesus, įskaitant Kibernetinio saugumo akto reformą. Pagrindinė dilema išlieka ta pati: kaip sukurti taisykles, kurios būtų pakankamai griežtos saugumui, bet pakankamai lanksčios, kad neatsiliktų nuo DI raidos.

  • Europos Komisija stabdo ES paramą „Huawei“ saulės inverteriams: ką tai keičia energetikos saugumui

    Europos Komisija stabdo ES paramą „Huawei“ saulės inverteriams: ką tai keičia energetikos saugumui

    Europos Komisija nusprendė riboti Europos Sąjungos finansavimą projektams, kuriuose naudojami saulės elektrinių inverteriai iš vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų, tarp jų minima ir Kinijos technologijų grupė „Huawei“. Komisija teigia, kad sprendimas susijęs su kritinės infrastruktūros apsauga ir siekiu sumažinti užsienio veikėjų galimo poveikio riziką.

    Komisijos atstovė spaudai Siobhan McGarry akcentavo, kad imamasi konkrečių veiksmų jau dabar, nes energetikos sistemos skaitmenizuojamos vis sparčiau. Pasak jos, rengiamos gairės, kaip riboti ES lėšų naudojimą projektuose, kuriuose diegiama įranga iš didelės rizikos tiekėjų.

    Kas yra inverteriai ir kodėl tai svarbu

    Inverteris yra įrenginys, kuris saulės modulių pagamintą elektros energiją paverčia į tinklui tinkamą srovę ir valdo jos tiekimą. Praktikoje tai vienas svarbiausių saulės elektrinės komponentų, nes jis daro įtaką ne tik efektyvumui, bet ir nuotoliniam valdymui bei ryšiui su tinklo operatoriumi.

    Komisija įspėja, kad rizikos gali būti susijusios su neteisėta prieiga prie veiklos duomenų, elektros gamybos parametrų manipuliavimu ar net nuotoliniu veikimo sustabdymu. Tokie scenarijai, Komisijos vertinimu, kraštutiniais atvejais galėtų lemti didelio masto sutrikimus.

    Kaip bus taikomi ribojimai

    Komisija patvirtino, kad ribojimai orientuoti į ES finansuojamus projektus, o ne į bendrą rinkos draudimą. Tai reiškia, kad didžiausias pokytis pirmiausia palies tuos vystytojus ir rangovus, kurie pretenduoja į ES paramą ar ją naudoja infrastruktūros modernizavimui.

    Komisija taip pat numato galimybę prašyti išimties, jei didelės rizikos tiekėjų įranga jau yra įtraukta į ES finansuojamą projektą. Galutiniai sprendimai dėl tokių išimčių turėtų būti priimami iki lapkričio 1 dienos, įvertinus projekto rizikos lygį ir taikomas apsaugos priemones.

    Platesnis ES kursas dėl tiekėjų rizikos

    Šis žingsnis tęsia ilgiau trunkančią ES liniją dėl ryšių ir skaitmeninės infrastruktūros saugumo, kai valstybės narės raginamos mažinti priklausomybę nuo didelės rizikos tiekėjų. Iki šiol daug dėmesio buvo skiriama 5G ryšio tinklams, o dabar akcentas vis ryškiau persikelia į energetiką, kur didėja išmaniųjų valdymo sistemų ir nuotolinės priežiūros dalis.

    Komisija atkreipia dėmesį, kad saulės inverterių rinka yra itin koncentruota, o Kinijos gamintojai joje užima didelę pasaulinės pasiūlos dalį. Dėl to ribojimai gali reikšti ne tik saugumo stiprinimą, bet ir praktinius iššūkius vystytojams, kuriems teks peržiūrėti tiekimo grandines, terminus bei suderinamumą su jau suprojektuotomis sistemomis.

    Kinija anksčiau yra perspėjusi, kad atsakys į priemones, kurios riboja Kinijos tiekėjų galimybes ES rinkoje. Tuo pat metu Europos institucijos pabrėžia, kad tikslas nėra nukreiptas prieš konkrečią šalį, o susijęs su rizikos vertinimu ir kritinės infrastruktūros atsparumo didinimu.

    „Huawei“ viešos pozicijos dėl šio konkretaus Komisijos sprendimo iškart nepateikė. Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų atsirasti, kai Komisija paskelbs detalesnes gaires, kaip konkrečiai bus vertinami projektai ir kokie kriterijai lems, ar tiekėjas laikomas didelės rizikos.

  • Prancūzija ir Ispanija siekia apriboti palydovinio ryšio dažnius: pirmenybė ES įmonėms

    Prancūzija ir Ispanija siekia apriboti palydovinio ryšio dažnius: pirmenybė ES įmonėms

    Prancūzija ir Ispanija ragina Europos Sąjungą būsimame mobiliojo palydovinio ryšio dažnių paskirstyme numatyti aiškias nuostatas, kurios suteiktų pirmenybę ES įmonėms. Dviejų šalių iniciatyva vertinama kaip bandymas sumažinti ne ES žaidėjų, ypač Jungtinių Valstijų bendrovių, galimybes dalyvauti konkurse.

    Šis pasiūlymas įsilieja į platesnę Briuselio ir valstybių narių diskusiją apie technologinę priklausomybę nuo JAV ir Kinijos sprendimų. Pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie skaitmeninį suverenitetą ir kritinės infrastruktūros kontrolę, o ryšių tinklai ir palydovinės paslaugos šiame kontekste laikomi strateginiais.

    Kas sprendžiama dėl 2 GHz juostos?

    2009 metais Europos Komisija suteikė leidimus 2 GHz dažnių juostose, kurios naudojamos mobiliojo palydovinio ryšio paslaugoms, dviem JAV bendrovėms „Viasat“ ir „EchoStar“. Šių leidimų galiojimas baigiasi 2027 metais, todėl ES turi apsispręsti, ar juos pratęsti, ar rengti naują konkursą su naujomis dalyvavimo sąlygomis.

    Jei būtų pasirinktas naujas konkursas, svarbiausias klausimas taptų kriterijai, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kas gali pretenduoti į šį spektrą. Prancūzija ir Ispanija siekia, kad palydovinio ryšio dažniai būtų įtraukti į bendresnę ES liniją, kuri kritiniuose sektoriuose teikia pirmenybę vietos technologijoms ir tiekėjams.

    Skaitmeninis suverenitetas ar rinkos uždarymas?

    Ispanijos skaitmeninės transformacijos ministras Óscar López kolegoms akcentavo, kad ryšio infrastruktūra yra kritinis turtas, jei ES nori realiai įgyvendinti skaitmeninio suvereniteto tikslus. Jo teigimu, sprendimas dėl dažnių turi būti priimamas taip, kad Europa mažiau priklausytų nuo išorės tiekėjų, o nacionalinės sostinės turėtų aktyviau dalyvauti formuojant taisykles.

    „Atėjo metas apsispręsti, ar norime stipresnio dangaus, ar priklausomybės“, – sakė Óscar López.

    Europos Komisijos technologijų vadovė Henna Virkkunen žurnalistams pažymėjo, kad dažnių paskirstymas bus bendras procesas, kuriame dalyvaus tiek Komisija, tiek ES šalys. Pasak jos, Briuselis baigia rengti pasiūlymą, kuris turėtų pasirodyti artimiausiu metu.

    Diskusiją papildomai kaitina geopolitinė įtampa: Kinija pastaruoju metu yra perspėjusi apie galimus atsakomuosius veiksmus, jei ES ribos Kinijos įmonių prieigą prie kritinių technologijų rinkos. Tuo pačiu Komisija pabrėžia, kad bet kokie apribojimai, jei jie būtų taikomi, turėtų būti pagrįsti rizikos vertinimu ir saugumo argumentais, o ne universaliu draudimu.

    Kontekstas: palydovai ir naujos ES taisyklės

    ES paraleliai svarsto, kaip reguliuoti palydovinių ryšių operatorius pagal naujas bendras taisykles, kurios reikštų didesnę priežiūrą visame bloke. Šiame fone dažniau minimos ir JAV bendrovės, tarp jų ir Elonui Muskui priklausanti „SpaceX“, kurios palydovinės paslaugos sparčiai plečiasi Europoje.

    JAV ryšių reguliuotojo vadovas Brendanas Carras anksčiau yra perspėjęs ES, kad pernelyg griežtas reguliavimas gali tapti neproporcinga našta tarptautinėms bendrovėms. Europos pusė savo ruožtu pabrėžia, kad saugumo kriterijai ryšių infrastruktūroje yra teisėtas pagrindas nustatyti papildomas sąlygas.

    Artėjant 2027 metams, sprendimas dėl 2 GHz juostos gali tapti precedentu, kaip ES praktikoje derina rinkos atvirumą su strateginių technologijų apsauga. Nuo pasirinkto modelio priklausys, ar Europa labiau remsis pasauline konkurencija, ar stiprins vidaus pramonės pozicijas palydovinio ryšio grandinėje.

  • Baltieji rūmai spaudžia technologijų įmones: kaip stabdyti DI skatinamas kibernetines atakas

    Baltieji rūmai šią savaitę kreipėsi į technologijų ir kibernetinio saugumo bendroves, prašydami atsakyti į klausimus, kaip apsisaugoti nuo skaitmeninių atakų, kurias artimiausiu metu gali palengvinti pažangūs dirbtinio intelekto įrankiai. Iniciatyva siejama su augančiu Vašingtono nerimu dėl to, kaip DI keičia pažeidžiamumų paiešką, programų kodo analizę ir atakų automatizavimą.

    Klausimus įmonėms siunčia Baltųjų rūmų Nacionalinio kibernetinio direktoriaus biuras, siekiantis aiškiau suprasti, kokių gynybos priemonių reikia kritinei infrastruktūrai ir plačiai naudojamai programinei įrangai. Įmonių buvo prašoma pateikti atsakymus iki savaitės pabaigos, teigiama su diskusijomis susipažinusių šaltinių nurodoma informacija.

    Ko nori sužinoti administracija

    Pasak su procesu susipažinusių asmenų, dalis klausimų aptarta už uždarų durų vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo apie 30 pramonės atstovų ir JAV kibernetinio saugumo pareigūnų. Kai kurie dalyviai teigė, kad dalis formuluočių buvo pernelyg plačios, o prašymai atskleisti vidines praktikas kėlė įtampą.

    Tarp pateiktų temų minimi įmonių prioritetai skenuojant ir taisant pažeidžiamumus, taip pat tai, kokias sistemas bendrovės jau testuoja pasitelkdamos DI. Administracija taip pat aiškinasi, kaip viešasis ir privatus sektoriai galėtų efektyviausiai dalintis informacija, kad pataisos pasiektų kritinės infrastruktūros operatorius, bet kartu nesukurtų papildomų galimybių užpuolikams.

    Vienas esminių klausimų, anot diskusijose dalyvavusių šaltinių, yra valstybės vaidmuo: ką vyriausybė turėtų daryti pati, o kur geriau remtis pramonės iniciatyvomis. Praktikoje tai apima standartus, incidentų valdymą, pažeidžiamumų atskleidimo taisykles ir mechanizmus, kaip koordinuoti taisymus, kai pažeidžiamumai paliečia tiek viešojo sektoriaus sistemas, tiek privačias platformas.

    Kas paskatino suaktyvėjimą

    Papildomą impulsą diskusijoms suteikė dėmesys „Anthropic“ pristatytam pažangiam modeliui „Claude Mythos“, kurio gebėjimai, pasak su situacija susipažinusių asmenų, gali reikšmingai paspartinti paslėptų programinės įrangos spragų aptikimą. Šiuo metu prieiga prie modelio yra ribojama ir suteikiama siauram saugumo tyrėjų bei technologijų bendrovių ratui per iniciatyvą, kuri viešai vadinama „Project Glasswing“.

    Tuo pat metu Vašingtone svarstomi ir platesni politiniai sprendimai, įskaitant galimus prezidento vykdomuosius veiksmus, susijusius su DI naudojimu ir rizikų valdymu. Su procesu susipažinę šaltiniai nurodo, kad dokumentų projektai jau pereina tarpinstitucinį derinimą, nors vis dar esama skirtingų nuomonių dėl priemonių apimties.

    Technologijų sektoriui aktualu ir tai, kad pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo konkurencija kuriant specializuotus kibernetiniam saugumui pritaikytus DI modelius. Didesnis tokių įrankių prieinamumas gali vienu metu duoti priešingus efektus: padėti gynybai greičiau aptikti klaidas, bet kartu sudaryti sąlygas nusikaltėliams automatizuoti atakas ir taikymąsi į silpniausias grandis.

    Ką tai gali reikšti įmonėms ir vartotojams

    Pagrindinis administracijos iššūkis yra „pažeidžiamumų lavina“: jei DI įrankiai masiškai aptiks klaidas atvirojo kodo projektuose ir populiariose bibliotekose, reikės aiškaus prioritizavimo, kas taisoma pirmiausia. Kartu svarbu, kad pažeidžiamumų informacija būtų dalijama taip, jog nepadidėtų rizika iki pataisų diegimo.

    Įmonėms tai gali reikšti didesnį spaudimą dokumentuoti testavimo praktikas, greitinti pataisų išleidimą ir aiškiau pagrįsti, kaip jos mažina rizikas tiek viduje, tiek tiekimo grandinėje. Vartotojams ir organizacijoms praktinė žinutė paprasta: atnaujinimų disciplina, kelių veiksnių autentifikavimas ir incidentų pasirengimas tampa dar svarbesni, kai atakų kūrimo kaštai mažėja, o jų mastas gali augti.

    „Kuo labiau DI įrankiai spartina pažeidžiamumų paiešką, tuo svarbiau iš anksto susitarti, kaip greitai ir saugiai diegiamos pataisos bei kaip dalijamasi informacija“, – sakė su diskusijomis susipažinęs šaltinis.

    Baltieji rūmai viešai kol kas išsamiai nekomentuoja, kokių konkrečių veiksmų imsis po gautų atsakymų. Vis dėlto siunčiami klausimai rodo aiškią kryptį: Vašingtonas nori greitesnio, struktūruoto bendradarbiavimo su pramone, kol DI skatinamos kibernetinės atakos netapo kasdienybe kritinei infrastruktūrai ir plačiai naudojamoms skaitmeninėms paslaugoms.

  • Kinija grasina atsakomosiomis priemonėmis dėl ES savarankiškumo: ką tai keistų rinkoje?

    Kinija grasina atsakomosiomis priemonėmis dėl ES savarankiškumo: ką tai keistų rinkoje?

    Kinija perspėja esanti pasirengusi atsakyti Europos Sąjungai, jei Bendrija priims naujas taisykles, kurios, Pekino teigimu, diskriminuotų Kinijos įmones ir apribotų jų galimybes veikti ES vidaus rinkoje. Tokį signalą Briuselyje perdavė Kinijos misijos prie ES prekybos pareigūnai, akcentuodami, kad sprendimai dėl viešųjų pirkimų ir kritinės infrastruktūros gali tapti naujo konflikto židiniu.

    ES institucijose derinamas pramonės stiprinimo paketas, kurio esmė – skatinti valstybes nares pirkti daugiau prekių ir paslaugų iš pačios ES arba iš vadinamųjų patikimų partnerių, su kuriais Bendrija turi prekybos susitarimus. Kinija į šį ratą paprastai nepatenka, todėl Pekinas tai vertina kaip bandymą išstumti Kinijos verslą iš pelningų segmentų, ypač ten, kur sprendžia valstybės.

    „Jei Europos pusė primygtinai priims šiuos pasiūlymus ir su Kinijos įmonėmis elgsis diskriminaciniu būdu, Kinijai teks imtis atsakomųjų priemonių“, – sakė Kinijos misijos prie ES prekybos ministras Suo Peng.

    Viešieji pirkimai ES mastu sudaro reikšmingą ekonomikos dalį, todėl bet kokie papildomi reikalavimai tiekėjams gali turėti tiesioginių pasekmių kainoms, konkurencijai ir tiekimo grandinėms. Derinamose nuostatose taip pat numatomi griežtesni investicijų patikros kriterijai strategiškai svarbiose srityse, tokiose kaip baterijos, elektromobiliai, saulės energetika ir kritinės žaliavos, kur Kinijos gamybos pajėgumai yra itin dideli.

    Įtampa auga ir platesniame kontekste: ES stiprina priemones, kuriomis siekia sumažinti rizikas kritinėse technologijose, o kartu taiko griežtesnę priežiūrą dėl saugumo ir geopolitinių priklausomybių. Viena iš krypčių – kibernetinio saugumo reikalavimai tiekimo grandinėms, kurie gali lemti, kaip valstybės narės vertins vadinamuosius didelės rizikos tiekėjus telekomunikacijų ir kitose jautriose srityse.

    Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžia, kad tikslas nėra uždaryti rinką, o sumažinti pažeidžiamumą, kai strateginėse srityse per didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo ar vienos valstybės gali tapti politinio spaudimo įrankiu. Vis dėlto Kinija tokią logiką įvardija kaip protekcionizmą ir žada reaguoti, jei priemonės bus nukreiptos prieš Kinijos įmones.

    Šalia pramonės ir saugumo darbotvarkės tęsiasi ir diplomatinės pastangos palaikyti dialogą. ES prekybos vadovai yra signalizavę apie norą kalbėtis su Pekinu, o Briuselyje planuojamos diskusijos dėl bendros strategijos Kinijos atžvilgiu, siekiant suderinti ekonominius interesus su rizikų valdymu ir taisyklėmis grįsta prekyba.

    Artimiausiais mėnesiais aiškės, ar ES pasirinks griežtesnį savarankiškumo modelį su didesniais barjerais didelės rizikos tiekėjams, ar ieškos kompromiso, kuris sumažintų priklausomybes, bet išvengtų plataus masto atsakomųjų Kinijos veiksmų. Verslui tai reikštų didesnį neapibrėžtumą dėl tiekimo, investicijų planų ir dalyvavimo konkursuose, ypač technologijų, energetikos ir pramonės grandinėse.

  • Europa siekia savo kibernetinio DI: kodėl „Anthropic“ modelio ribota prieiga kelia nerimą

    Europa siekia savo kibernetinio DI: kodėl „Anthropic“ modelio ribota prieiga kelia nerimą

    Europos vyriausybės ir kibernetinio saugumo sektorius vis garsiau kalba apie poreikį kurti savą „superįsilaužimų“ dirbtinį intelektą. Impulsą sustiprino JAV bendrovės „Anthropic“ sprendimas ribotai dalintis nauju modeliu, kuris, anot kūrėjų, itin gerai aptinka ir išnaudoja informacinių sistemų spragas.

    Tokia situacija, Europos pareigūnų vertinimu, sukuria dvigubą riziką: sparčiai daugėja galimų atakų, o svarbios gynybos priemonės lieka priklausomos nuo kelių privačių JAV įmonių sprendimų. Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad kritinės infrastruktūros, finansų sektoriaus ir valstybinių sistemų apsauga vis labiau remiasi DI galimybėmis, todėl prieigos klausimas tampa ir nacionalinio saugumo tema.

    Priklausomybė nuo JAV technologijų

    Europos technologinio suvereniteto diskusijos pastaraisiais metais paspartėjo ne vien dėl debesijos ar puslaidininkių, bet ir dėl pažangių DI modelių. Kai pažangiausios kibernetinės galimybės sutelktos kelių tiekėjų rankose, valstybės, net ir turėdamos stiprias reguliavimo institucijas, praktiškai negali įvertinti realaus pajėgumo, rizikų ir apsaugos priemonių.

    Kibernetinio saugumo bendrovės atkreipia dėmesį, kad tokie modeliai gali būti panaudoti tiek gynybai, tiek puolimui. Jei puolėjai pirmieji įgyja priemones, leidžiančias greitai rasti tūkstančius aukšto kritiškumo spragų, tradicinės saugumo komandos nebespėja reaguoti, o incidentų mastas gali augti eksponentiškai.

    Kodėl DI keičia atakų greitį

    Pažangūs modeliai iš esmės automatizuoja tai, kas anksčiau reikalavo didelių komandų ir ilgo laiko: pažeidžiamumų paiešką, kodo analizę, išnaudojimo scenarijų kūrimą ir jų pritaikymą realioms sistemoms. Dėl to didėja tikimybė, kad spragos bus išnaudotos dar iki oficialių pataisų įdiegimo, ypač didelėse organizacijose su sudėtinga infrastruktūra.

    Rizika ypač aktuali plačiai naudojamiems komponentams, operacinėms sistemoms ir naršyklėms, kurių pažeidžiamumai atveria kelią masinėms atakoms. Kibernetinės žvalgybos ir nusikalstamos grupuotės jau dabar aktyviai perka, vagia ar kitaip įgyja informaciją apie spragas, o DI tokį „paieškos ir pritaikymo“ ciklą gali dar labiau sutrumpinti.

    Ką Europa gali padaryti realiai

    Europos atsakas, pasak sektoriaus atstovų, turi apimti ne vien ambiciją „turėti savo modelį“, bet ir praktines priemones: daugiau investicijų į skaičiavimo infrastruktūrą, talentų pritraukimą, saugų testavimo režimą ir aiškias taisykles, kaip tokias sistemas sertifikuoti bei prižiūrėti. Kita kryptis yra tiksliniai modeliai, skirti konkrečioms gynybos užduotims, pavyzdžiui, pažeidžiamumų prioritetizavimui ar incidentų triukšmo mažinimui dideliuose tinkluose.

    Kartu keliama ir priežiūros problema: reguliuotojams bei nacionalinėms kibernetinio saugumo institucijoms reikia pajėgumų ne tik reaguoti į incidentus, bet ir vertinti pačius pažangiausius modelius. Be tokios kompetencijos Europa rizikuoja atsidurti situacijoje, kai atakų technologinis lygis kyla greičiau nei gebėjimas suprasti, kaip ir kodėl jos vyksta.

    Diskusija dėl europinio „superįsilaužimų“ DI iš esmės rodo platesnę tendenciją: kibernetinis saugumas vis mažiau yra vien programinės įrangos atnaujinimų klausimas ir vis labiau tampa strategine technologijų, pramonės ir valstybės politikos sritimi. Jei pažangūs modeliai bus plačiai prieinami puolėjams, gynybai reikės analogiškai pažangių, patikimai valdomų sprendimų.

  • Europos Komisija ragina šalis diegti amžiaus patikrą: kyla abejonių dėl saugumo ir privatumo

    Europos Komisija ragina šalis diegti amžiaus patikrą: kyla abejonių dėl saugumo ir privatumo

    Europos Komisija paragino ES valstybes nares naudoti bendrą amžiaus patikros sprendimą, skirtą riboti nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų ir kito amžiaus cenzą taikančio turinio. Briuselis teigia, kad įrankis jau parengtas pritaikyti nacionaliniams poreikiams, tačiau dalis sostinių žiūri atsargiai.

    Komisijos tikslas yra suvienodinti amžiaus patikros praktiką ES, kad vartotojams nereikėtų skirtingų procedūrų kiekvienoje šalyje. Kartu akcentuojama, kad sprendimas turėtų veikti taip, kad žmogus galėtų naršyti išsaugodamas privatumą, o vaikams būtų užkertamas kelias pasiekti netinkamą turinį.

    Kas kelia nerimą valstybėms?

    Skepticizmą kursto ankstesnės nepriklausomų ekspertų pastabos dėl galimų saugumo ir privatumo spragų bandomojoje versijoje. Kritikai baiminasi, kad net ir gerai suprojektuota amžiaus patikra gali tapti jautriu duomenų rinkimo tašku, jei įgyvendinimas skirsis tarp valstybių ar tiekėjų.

    Komisija savo ruožtu pabrėžia, kad kalbama apie toliau tobulinamą sprendimą ir atnaujinamą kodą, o pirminė versija buvo demonstracinė. Vis dėlto dalis šalių signalizuoja, kad norėtų remtis savo nacionaliniais sprendimais arba laukti platesnės europinės skaitmeninės tapatybės infrastruktūros.

    Ryšys su skaitmenine tapatybe

    Rekomendacijose numatoma, kad amžiaus patikros priemonė galėtų veikti kaip atskira programėlė, o ilgesnėje perspektyvoje būti integruota į ES kuriamą skaitmeninės tapatybės ekosistemą. Tokia kryptis reiškia, kad amžiaus patvirtinimas galėtų tapti standartizuota paslauga, kurią būtų lengviau prižiūrėti ir audituoti.

    Kartu Komisija žada skelbti sąrašą sprendimų, atitinkančių nustatytus privatumo ir saugumo reikalavimus, taip pat kurti bendrą amžiaus patikros schemą su aiškiais reikalavimais tiek amžiaus įrodymo priemonėms, tiek patikros paslaugų teikėjams. Tai turėtų sumažinti riziką, kad rinkoje įsitvirtins nesuderinami ar per daug duomenų renkantys sprendimai.

    Didžiosioms platformoms spaudimas didėja

    Amžiaus patikros klausimas tiesiogiai susijęs ir su didžiųjų platformų atsakomybe. Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais griežtina toną dėl to, kaip platformos užtikrina, kad jaunesni nei minimalus amžius vartotojai nepatektų į ribojamas paslaugas, ir reikalauja keisti dizaino sprendimus, jei jie nepakankamai saugo nepilnamečius.

    Valstybėms sprendžiant, ar priimti bendrą europinį įrankį, svarbiausi kriterijai išliks trys: ar sprendimas patikimai patvirtina amžių, ar minimalizuoja renkamus duomenis ir ar yra atsparus piktnaudžiavimui. Nuo to priklausys, ar pavyks suderinti vaikų apsaugą ir europiečių privatumo lūkesčius.

  • ES amžiaus patikros programėlė stringa: šalys abejoja saugumu ir renkasi nacionalinius sprendimus

    ES amžiaus patikros programėlė stringa: šalys abejoja saugumu ir renkasi nacionalinius sprendimus

    Europos Komisija šią savaitę ragina valstybes nares naudoti naują programėlę, skirtą patikrinti interneto vartotojų amžių ir taip geriau apsaugoti nepilnamečius nuo žalingo ar neteisėto turinio. Tačiau dalis sostinių į iniciatyvą žiūri atsargiai: vienos svarsto, kitos atvirai teikia pirmenybę saviems sprendimams.

    Diskusija įsibėgėja tuo metu, kai Europoje stiprėja spaudimas įvesti amžiaus patikras turiniui, kuris nepilnamečiams ribojamas, pavyzdžiui, pornografijai ar su alkoholiu susijusiai reklamai. Vis dažniau aptariama ir socialinių tinklų prieiga, nors bendrų taisyklių šioje srityje valstybės dar tik ieško.

    Vienas pagrindinių kliuvinių Komisijos siūlomai programėlei yra pasitikėjimas jos saugumu ir atsparumu apeinimui. Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl galimų pažeidžiamumų, kai kurios šalys pareiškė tai laikomos rimtu signalu, kad skubėti diegti bendro įrankio nereikėtų.

    „Kibernetinio saugumo ir privatumo rizikos yra raudona vėliava ir dar labiau mažina tikimybę, kad svarstytume tokį sprendimą“, – sakė Estijos teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministrė Liisa Pakosta.

    Kita svarbi priežastis, kodėl šalys neskuba perimti Komisijos siūlomo įrankio, yra jau vykdomos nacionalinės skaitmeninės tapatybės iniciatyvos. Valstybės, kurios jau investavo į savo programėles ir infrastruktūrą, linkusios amžiaus patikrą integruoti į platesnę nacionalinę ekosistemą, o ne keisti ją atskiru europiniu sprendimu.

    Komisijos siūloma programėlė pristatoma kaip tarpinis sprendimas iki platesnio masto skaitmeninių tapatybės piniginių, kurias ES siekia įdiegti visoje Bendrijoje. Pagal dabartinius planus, tokios skaitmeninės tapatybės piniginės turėtų tapti plačiai prieinamos iki 2026 metų pabaigos, o „mini“ versija amžiaus patikrai turėtų padėti greičiau spręsti nepilnamečių apsaugos klausimus.

    Kai kurie pareigūnai pabrėžia, kad net ir turint bendrą europinį sprendimą, realybėje gali veikti keli lygiagrečiai naudojami įrankiai. Komisija teigia architektūrą kūrusi taip, kad nacionalinės programėlės galėtų sąveikauti tarpusavyje, o amžiaus patikra netaptų fragmentuota ir nepriklausoma nuo valstybės, kurioje žmogus gyvena.

    Vis dėlto politinis jautrumas išlieka didelis: amžiaus patikra paliečia privatumo, duomenų apsaugos ir prieigos prie informacijos klausimus, todėl bet kokiam sprendimui keliami aukšti reikalavimai. Artimiausiais mėnesiais lemiama taps tai, ar Komisija sugebės įtikinti valstybes, kad programėlė yra pakankamai saugi, privatumą užtikrinanti ir sunkiai apeinama, o jos nauda atsveria perėjimo kaštus.