CP v2

Tag: Internetas

  • ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    ES sankcijos Rusijos FSB siejamai Turla grupei: taikinyje ES šalys ir Ukraina nuo 2010 metų

    Europos Sąjunga liepos 13 dieną išplėtė kibernetinių sankcijų sąrašą ir į jį įtraukė asmenis bei subjektus, siejamus su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) kuruojamomis ilgalaikėmis kibernetinio šnipinėjimo operacijomis. ES teigimu, šios kampanijos buvo nukreiptos į ES valstybes nares ir Ukrainą, o dalis veiklos fiksuojama nuo 2010 metų.

    Pagrindinis sankcijų taikinys – su valstybės remiama grupe Turla siejami veikėjai. ES institucijų vertinimu, ši grupė buvo naudojama žvalgybai ir kenkėjiškoms operacijoms prieš valstybines institucijas, strategines pramonės šakas bei kritinę infrastruktūrą, o dalis atakų galėjo sukelti sutrikimų ir finansinių nuostolių.

    Ką reiškia kibernetinės sankcijos?

    Pagal ES kibernetinių sankcijų režimą į sąrašą įtrauktiems asmenims taikomas turto įšaldymas, o jiems patiems – draudimas atvykti į ES. Be to, ES subjektams draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti lėšas ar ekonominius išteklius įtrauktiems asmenims ir organizacijoms.

    Šis režimas ES lygmeniu taikomas nuo 2020 metų ir palaipsniui plečiamas, reaguojant į atakas, kurias Bendrija priskiria Rusijos valstybinėms struktūroms ar su jomis susijusiems tinklams. Pastaraisiais metais ES sankcijas vis dažniau sieja su platesnėmis vadinamosiomis hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant sabotažą ir dezinformaciją.

    Prancūzija: bus kviečiamas Rusijos ambasadorius

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot pranešė, kad dėl įvardytų kibernetinių kampanijų Prancūzija ketina iškviesti Rusijos ambasadorių. Paryžius viešai sieja Turla veiklą su incidentais, apėmusiais valstybinių institucijų sistemas ir strateginiams sektoriams svarbias organizacijas.

    „Šios operacijos nukreiptos į kariškius, įmones ir operatorius – siekiama perimti komunikaciją arba trikdyti veiklą, pavyzdžiui, infrastruktūrą“, – sakė Jeanas-Noël Barrot.

    Taikiniai – nuo valstybinių sistemų iki infrastruktūros

    ES pareiškimuose pabrėžiama, kad atakos buvo vykdomos ne vien tiesiogiai: operacijose galėjo būti pasitelkiami kibernetiniai nusikaltėliai, privačios bendrovės ir vadinamieji hacktivistai. Toks modelis, ekspertų vertinimu, leidžia maskuoti tikruosius užsakovus, išskaidyti vykdytojus ir apsunkinti techninį bei teisinį priskyrimą.

    Be asmenų, sankcijos taip pat palietė Rusijos technologijų bendroves, kurios, ES vertinimu, teikė paramą žvalgybos struktūroms. Tai reiškia, kad joms bus užkirstas kelias vykdyti verslą su ES partneriais, o tai gali turėti tiesioginį poveikį tiekimo grandinėms ir technologijų paslaugų pirkimui Europoje.

    Lygiagrečiai apie naują sankcijų paketą paskelbė ir Jungtinė Karalystė, taikydama ribojimus asmenims ir subjektams, siejamiems su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Toks derinimas tarp sąjungininkų didina sankcijų efektyvumą, nes ribojimai apima platesnę finansinių ir kelionių kanalų geografiją.

  • Trumpo DI eksporto programa startavo blankiai: paraiškų mažiau nei tikėtasi, verslas laukia aiškumo

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos iniciatyva, skirta skatinti amerikietiško dirbtinio intelekto eksportą, startavo gerokai kukliau, nei tikėjosi jos rengėjai. JAV Prekybos departamentas pirmajame vadinamosios American AI Exports Program etape sulaukė 78 paraiškų, nors viduje buvo laukiama šimtų.

    Programa pristatoma kaip bandymas padaryti JAV technologijų „krūvą“ pasauliniu standartu: nuo pažangių lustų ir debesijos infrastruktūros iki DI modelių, kibernetinio saugumo bei pramonės taikymų. Tačiau dalis rinkos dalyvių abejoja, ar valdžios siūlomos finansavimo, atstovavimo ir licencijavimo priemonės realiai padidins pardavimus užsienyje.

    Kas stabdo verslo aktyvumą

    Vienas esminių iššūkių yra pats programos dizainas. Įmonių buvo prašoma ne pateikti pavienį produktą, o sukomplektuoti pilną eksporto paketą, kuriam dažnai reikia kelių partnerių: lustų gamintojų, debesijos tiekėjų, modelių kūrėjų ir sektoriaus sprendimų diegėjų.

    Tokios „pilnos komplektacijos“ užduotys natūraliai palankesnės didiesiems rinkos žaidėjams, kurie jau turi tarptautinių klientų, teisinę ir finansinę infrastruktūrą bei patirtį dirbant skirtingose jurisdikcijose. Mažesnėms įmonėms tai reiškia papildomą koordinavimo kainą ir didesnę sandorio riziką.

    Prie skepticizmo prisidėjo ir pastarųjų mėnesių signalai apie nepastovų reguliavimą. Rinkoje buvo atidžiai stebėta istorija, kai vienai DI bendrovei laikinai buvo nurodyta riboti užsienio prieigą prie naujausių modelių, o sprendimas vėliau atšauktas.

    Technologijų sektoriaus atstovai perspėja, kad tokie epizodai užsienio pirkėjams tampa rizikos indikatoriumi: net jei JAV sprendimai galiausiai sušvelninami, klientai gali pradėti svarstyti alternatyvas. Tai ypač jautru šalims ir organizacijoms, kurios planuoja kritinę infrastruktūrą ir ilgalaikes investicijas.

    Ką sako Prekybos departamentas ir įmonės

    Prekybos departamentas viešai teigia, kad gautų paraiškų apimtis viršijo lūkesčius ir kad ateityje gali būti svarstomas papildomas paraiškų teikimo laikotarpis. Taip pat nurodoma, jog paraiškos apėmė skirtingus sektorius, įskaitant žemės ūkį, švietimą, autonominę logistiką, viešąjį saugumą ir kritinių žaliavų tiekimo grandines.

    Tuo pat metu dalis didžiųjų technologijų bendrovių neskuba viešai įsipareigoti programai. Pavyzdžiui, „Amazon Web Services“ patvirtino pateikusi paraišką, o „Nvidia“ nurodė, kad tikisi dalyvauti, tačiau neatskleidė detalių.

    „Dar anksti. Tačiau tai nėra ten, kur jie tikėjosi būti šiuo metu“, – sakė buvęs Trumpo administracijos Prekybos departamento pareigūnas.

    Rinkos dalyviai akcentuoja, kad aiški ir stabili įgyvendinimo schema bus lemiama. Kol kas, jų vertinimu, ne iki galo suprantama, kaip bus atrenkami paketai, kokie konkretūs sandoriai bus siūlomi antrame etape ir kokią praktinę naudą dalyviams suteiks JAV institucijų įsitraukimas.

    Konkurencija su Kinija ir eksporto dilema

    Programa kuriama platesniame geopolitiniame kontekste, kuriame JAV siekia išlaikyti technologinę lyderystę, o Kinijos bendrovės vis aktyviau siūlo pigesnius ir dažnai atviresnio kodo DI sprendimus. Tokie produktai kai kuriose rinkose patrauklūs dėl kainos, greito diegimo ir mažesnių tiekimo apribojimų.

    Dėl to Vašingtonas balansuoja tarp dviejų tikslų: skatinti JAV DI sklaidą pasaulyje ir kartu riboti jautrių technologijų patekimą į nedraugiškas rankas. Verslui tai reiškia papildomą neapibrėžtumą, nes eksporto kontrolė, licencijos ir saugumo reikalavimai gali keistis greičiau nei komercinių projektų ciklas.

    Artimiausias programos išbandymas bus praktinis: ar po kuklaus starto pavyks pereiti nuo paraiškų prie realių sandorių ir užsienio pirkėjų. Jei signalai apie stabilumą ir nuspėjamumą nebus sustiprinti, JAV rizikuoja, kad dalis rinkų pradės sistemingiau diversifikuoti tiekėjus, o tai ilguoju laikotarpiu silpnintų JAV DI įtaką.

  • ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    ES verslas prašė mažiau biurokratijos, bet dabar piktinasi: kodėl supaprastinimas stringa Briuselyje

    Europos Sąjunga, reaguodama į pramonės spaudimą ir lėtėjantį ekonomikos augimą, pastaraisiais mėnesiais ėmėsi vadinamosios taisyklių supaprastinimo darbotvarkės. Jos tikslas – mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, ypač ataskaitų teikimo ir dubliuojamų reikalavimų srityse.

    Tačiau dalis įmonių ir verslo asociacijų, kurios anksčiau ragino Briuselį „pjauti biurokratiją“, dabar teigia nematančios realios naudos. Jų teigimu, supaprastinimo procesas tampa lėtas, brangus ir painus, o praktinis efektas gali pasirodyti tik po metų ar dar vėliau.

    Supaprastinimas, kuris nejaučiamas

    Europos Komisija yra pateikusi paketą pasiūlymų, kuriais siekiama peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir atsisakyti dalies įpareigojimų. Daugiausia dėmesio skiriama sritims, kuriose verslas ilgai skundėsi pertekliniu dubliavimu: tvarumo ir emisijų atskaitomybė, tiekimo grandinių informacija, cheminių medžiagų reguliavimas, duomenų apsauga.

    Vis dėlto įmonės pabrėžia, kad net ir priėmus pakeitimus Briuselyje, jie dar turi pereiti ilgą kelią per derybas ir įgyvendinimą valstybėse narėse. Mažoms ir vidutinėms įmonėms tai reiškia, kad administracinė našta realiame gyvenime iš esmės nesikeičia, nors politinė žinutė skelbia priešingai.

    Kur procesas užstringa?

    Verslo atstovai dažnai kartoja tą pačią problemą: ES sistema puikiai sukurta naujoms taisyklėms priimti, tačiau daug sunkiau „atgaline eiga“ panaikinti tai, kas jau įtvirtinta. Supaprastinimo projektai, kaip teigiama, įstringa tarp skirtingų Komisijos padalinių, Europos Parlamento pataisų ir valstybių narių interesų.

    Prie to prisideda ir politinė įtampa tarp dviejų tikslų: konkurencingumo didinimo ir visuomenės interesų apsaugos. Mokslininkai bei pilietinės organizacijos perspėja, kad skubotas reguliavimo „atlaisvinimas“ gali silpninti sveikatos, aplinkos ir privatumo apsaugą, todėl dalis įstatymų pakeitimų derybose praranda pirminį mastą.

    „Nurodymai dėl tolesnio reguliacinės naštos mažinimo skęsta darbinio lygmens diskusijų inercijoje“, – sakė BusinessEurope atstovas Martynas Barysas.

    Verslui reikia ne tik mažiau taisyklių

    Kai kurios įmonės teigia, kad pats supaprastinimo naratyvas kartais maskuoja gilesnes konkurencingumo bėdas. Pramonės sektoriai akcentuoja, jog investicijas ir gamybą labiau lemia energijos kainos, mokesčių politika, anglies dioksido kaštai ir galimybė prognozuoti taisykles ilgesniam laikui.

    Šiame kontekste vis dažniau skamba raginimai po supaprastinimo bangos pereiti prie „nuspėjamumo bangos“: nustoti dažnai perrašinėti naujai priimtus reikalavimus, kad įmonės turėtų laiko prisitaikyti. Verslo požiūriu, nuolat keičiamos taisyklės didina riziką ir kaštus ne mažiau nei pati biurokratija.

    Tuo pat metu Europos Komisija tvirtina, kad pasiūlymai rengiami derinant skirtingus interesus, identifikuojant dubliavimą ir šalinant neefektyvias nuostatas. Tačiau realus politinis testas dar priešakyje: ar ES institucijos ir valstybės narės gebės susitarti taip, kad supaprastinimas netaptų dar vienu ilgu, sudėtingu reguliavimo procesu.

  • Europos Parlamentas grąžino vaikų apsaugos internete įstatymą Tarybai: kas keičiasi dėl šifravimo

    Europos Parlamentas grąžino vaikų apsaugos internete įstatymą Tarybai: kas keičiasi dėl šifravimo

    Europos Parlamentas Strasbūre balsuodamas grąžino Tarybai derinti prieštaringai vertinamą teisės aktą dėl seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos aptikimo internete. Sprendimas reiškia, kad dabar ES valstybės narės turės apsispręsti, ar pritarti Parlamento pasiūlytiems pakeitimams.

    Pagrindinis pakeitimų akcentas – siekis užtikrinti, kad turinio paieška ir tikrinimas nebūtų vykdomi galutinio šifravimo principu veikiančiose paslaugose. Tai vienas jautriausių klausimų visoje diskusijoje, nes susiduria vaikų apsaugos tikslas ir privatumo bei ryšių slaptumo principai.

    Chaotiškas balsavimas ir procedūros

    Balsavimas vyko neįprastos procedūros sąlygomis, todėl daliai europarlamentarų kilo neaiškumų, dėl ko tiksliai sprendžiama posėdžių salėje. Pasak kelių dalyvių, situacija tapo chaotiška, o procedūrinės detalės – sunkiai suprantamos net patyrusiems parlamentarams.

    Vienas Parlamento narys posėdžio metu tiesiai įvardijo problemą.

    „Mes nežinome, už ką balsuojame“, – sakė europarlamentaras, kreipdamasis į Parlamento vicepirmininkę Sophie Wilmès.

    Kas dabar spręs ir kokios pasekmės

    Po šio sprendimo iniciatyva grįžta ES Tarybai, kurioje valstybės narės turės pasirinkti: sutikti su Parlamento korekcijomis arba siūlyti kitą variantą. Jei Taryba nepritartų ir pateiktų iš esmės kitokį tekstą, teisėkūros procesas gali būti nukreiptas į taikinimo procedūrą, kuri taikoma retai ir paprastai reiškia ilgesnes, sudėtingesnes derybas.

    Tęsiantis ginčams, technologijų bendrovės lieka neapibrėžtoje situacijoje dėl savanoriško skenavimo praktikos ir teisinio pagrindo jai taikyti. Ankstesnis laikinas reglamentavimo modelis nustojo galioti balandį, todėl politinis spaudimas rasti pereinamąjį sprendimą išlieka didelis.

    Kur slypi konfliktas: vaikų apsauga ir privatumas

    Šio teisės akto šalininkai teigia, kad laikinas ar atnaujintas reguliavimas padėtų užtikrinti vaikų apsaugą internete, kol bus sutarta dėl ilgalaikio sprendimo. Kritikai pabrėžia, kad pernelyg platus skenavimo modelis galėtų sukurti pavojingą precedentą, susilpninti ryšių slaptumą ir skatinti masinio tikrinimo infrastruktūrą.

    Diskusijų centre išlieka klausimas, kaip suderinti pareigą kovoti su nusikalstamu turiniu ir kartu nepažeisti saugaus šifravimo, kuriuo kasdien remiasi tiek privatūs vartotojai, tiek žurnalistai, verslas ar viešojo sektoriaus institucijos. Derybos Taryboje parodys, ar valstybės narės linkusios įtvirtinti aiškesnes ribas šifruotoms paslaugoms, ar ieškos kitokių kompromisų.

  • ES parlamentas gaivina vaikų seksualinės prievartos skenavimo įstatymą: kas keičiasi privatumui?

    ES parlamentas gaivina vaikų seksualinės prievartos skenavimo įstatymą: kas keičiasi privatumui?

    Europos Parlamentas Strasbūre pritarė, kad laikinas teisės aktas, leidžiantis interneto paslaugų teikėjams tikrinti turinį dėl vaikų seksualinės prievartos medžiagos, būtų perduotas tolesnėms deryboms ES Taryboje. Tai reikšmingas posūkis po to, kai anksčiau šiemet parlamentas panašią iniciatyvą buvo sustabdęs, o dabar ji sugrįžo dėl politinio spaudimo ir retai naudojamų procedūrų.

    Pagrindinis ginčas sukasi tarp dviejų tikslų, kurie dažnai kertasi: vaikų apsaugos internete ir asmens privatumo. Vaiko teisių organizacijos pabrėžia, kad be aiškaus teisinio pagrindo platformos ir toliau veikia pilkojoje zonoje, o delsimas reiškia didesnę riziką vaikams.

    Kas iš tikrųjų balsuota?

    Parlamentarai sprendė dėl laikino sprendimo, kuris turėtų užlopyti teisinę spragą ir apibrėžti, kokiomis sąlygomis įmonės gali vykdyti aptikimą bei pranešimus apie vaikų seksualinės prievartos medžiagą. Toks laikinas mechanizmas derinamas paraleliai su platesnėmis derybomis dėl nuolatinio ES reguliavimo, kuris kelia dar daugiau aistrų.

    Posėdyje netrūko sumaišties: dalis parlamentarų viešai skundėsi, kad procedūra ir balsavimo logika buvo neįprasta, o sprendimai stumiami paskutinėmis sesijos dienomis. Tokia dinamika, kritikų teigimu, apsunkina galimybes mobilizuoti aiškią absoliučią daugumą ir kuria prastą precedentą.

    Šifravimas – jautriausia vieta

    Vienas svarbiausių pokyčių – pataisos, susijusios su ištisiniu šifravimu, kai žinutes gali perskaityti tik siuntėjas ir gavėjas. Parlamentas pritarė nuostatai, kuri numatytų išimtį paslaugoms, naudojančioms tokį šifravimą, pavyzdžiui, „WhatsApp“ ar „Signal“.

    Privatumo šalininkai tai vertina kaip būtina saugiklį nuo masinio sekimo ir rizikos, kad skenavimas taptų precedentu platesnei prieigai prie privačių susirašinėjimų. Kita stovykla argumentuoja, kad per plačios išimtys gali palikti spragų ten, kur nusikaltėliai sąmoningai persikelia į labiau apsaugotus kanalus.

    Kas bus toliau?

    Dabar sprendimas persikelia į ES Tarybą, kur valstybės narės turės apsispręsti, ar pritarti parlamento pasiūlytam variantui su pataisomis. Jei Taryba pataisų nepriimtų, ES institucijos rizikuotų įstrigti ilgose derinimo procedūrose, o laikinas teisinis aiškumas vėl nusikelti.

    Technologijų bendrovėms tai reiškia tęsiamą neapibrėžtumą: joms tenka suderinti pareigą prisidėti prie nusikaltimų prevencijos ir atsakomybę už vartotojų privatumo apsaugą. Tuo pat metu politinis konfliktas rodo platesnę tendenciją ES: sprendžiant saugumo klausimus vis dažniau tenka brėžti aiškesnes ribas, kur baigiasi apsauga ir prasideda perteklinė priežiūra.

    Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar Taryba sutiks su šifravimo saugikliais ir kaip bus apibrėžtos techninės skenavimo sąlygos. Būtent šios detalės nulems, ar teisės aktas taps siauru, tiksliniu įrankiu vaikų apsaugai, ar atvers duris platesnėms privatumo rizikoms.

  • TVF įspėja: atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali kelti kainas ir slopinti pasaulio augimą

    TVF įspėja: atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali kelti kainas ir slopinti pasaulio augimą

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja, kad atsinaujinusi įtampa Artimuosiuose Rytuose gali tapti artimiausiu ir didžiausiu pavojumi pasaulio ekonomikos prognozėms. Fondo vertinimu, net ir trumpalaikiai karo veiksmai regione gali padidinti žaliavų kainų svyravimus, apsunkinti tiekimo grandines ir pabloginti finansavimo sąlygas.

    TVF pažymi, kad didžiausia rizika siejama su energijos ir kitų žaliavų rinka, nes bet koks tiekimo sutrikimas gali greitai persiduoti į transporto, gamybos ir maisto kainas. Šis poveikis ypač sustiprėja, kai verslas ir valstybės pradeda kaupti atsargas, o rinkos kainose įskaičiuoja didesnę geopolitinę riziką.

    Kas labiausiai paveiktų kainas?

    Fondas pabrėžia, kad atsinaujinęs konfliktas galėtų pratęsti kainų nepastovumą ne tik naftos ir dujų, bet ir trąšų bei logistikos sektoriuose. Tai reikštų didesnes sąnaudas maisto gamybai ir tiekimui, o žemų pajamų šalims toks šokas dažnai virsta dar didesniu pažeidžiamumu bei socialinių įtampų rizika.

    TVF taip pat atkreipia dėmesį į ribotą saugiklių kiekį: dalis šalių ankstesniais konflikto etapais jau buvo išleidusios strategines naftos atsargas, todėl nauji sutrikimai rinkoje gali būti juntami aštriau. Jei tiekimo trikdžiai užsitęstų, atsargų lygis kai kuriose valstybėse galėtų priartėti prie įtemptos situacijos ribos.

    Augimo prognozės ir infliacijos kryptis

    Atnaujintame vertinime TVF nurodo, kad pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais galėtų siekti apie 3 proc., o 2027 metais – apie 3,4 proc. Tuo metu bendroji infliacija, TVF skaičiavimu, 2026 metais gali padidėti iki maždaug 4,7 proc., o 2027 metais mažėti iki maždaug 3,9 proc.

    TVF aiškina, kad santykinai lėtesnis augimas, palyginti su ankstesniais metais, atspindi karo poveikį ir su juo susijusį neapibrėžtumą. Investuotojams tai paprastai reiškia brangesnį skolinimąsi, didesnį atsargumą rizikingesnėse rinkose ir lėtesnį vartojimo bei investicijų atsigavimą.

    DI gali padėti, bet rizikos išlieka

    Fondas nurodo, kad dalį neigiamo geopolitinių sukrėtimų poveikio gali kompensuoti spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas ir su juo susijusios investicijos. Jei DI plėtra virstų plačiai taikomu produktyvumo šuoliu, vidutiniu laikotarpiu pasaulio ekonomikos augimo potencialas galėtų stiprėti.

    Kartu TVF įspėja, kad per dideli lūkesčiai dėl DI pelningumo taip pat kelia riziką: jei rinkos įvertintų, jog produktyvumo nauda bus mažesnė, investicijos technologijų sektoriuje gali staigiai trauktis. Tokiu atveju galimas platesnis finansinių rinkų koregavimasis ir griežtesnės pasaulinės finansavimo sąlygos, kurios paveiktų ne vien technologijų įmones.

  • „Mythos“ atskleidė ES DI silpnybę: Briuselis ruošia planą, bet priklausomybė nuo JAV tik auga

    „Mythos“ atskleidė ES DI silpnybę: Briuselis ruošia planą, bet priklausomybė nuo JAV tik auga

    Jungtinės Valstijos turi pažangius ribinius DI modelius, Kinija sparčiai vejasi, o Europos Sąjunga į šį lenktynių etapą atsako veiksmų planu. Po „Anthropic“ pristatyto „Mythos“ Europos institucijoms išryškėjo sena problema: Europa nori saugumo ir prieigos, tačiau pati neturi pakankamai technologinės bazės bei infrastruktūros.

    Europos Komisija planuoja pristatyti dokumentą, kuriame bus numatyta, kaip Europa galėtų greičiau gauti prieigą prie pažangiausių DI modelių ir kaip būtų organizuojami jų saugos bandymai dar prieš viešą paleidimą. Tikslas aiškus: sumažinti rizikas, susijusias su kibernetiniais incidentais, dezinformacija ar netikėtu modelių panaudojimu prieš kritinę infrastruktūrą.

    Prieiga prie modelių ir suverenitetas

    Diskusijų centre atsidūrė ne vien technologinis atotrūkis, bet ir suvereniteto klausimas: kam priklauso skaičiavimo pajėgumai, duomenų centrai ir debesijos paslaugos, be kurių šiuolaikiniai DI sprendimai praktiškai nefunkcionuoja. Net ir gavus prieigą prie „Mythos“ ar panašių modelių, Europa dažnai lieka priklausoma nuo JAV debesijos infrastruktūros, o tai didina politinę ir ekonominę riziką.

    Europos Parlamente vis garsiau keliama mintis, kad siekis testuoti pažangiausius JAV modelius gali netyčia dar labiau įtvirtinti priklausomybę. Viena vertus, reguliuotojai nori ankstyvos prieigos, kad galėtų įvertinti rizikas. Kita vertus, tokia prieiga dažnai reiškia techninį bendradarbiavimą ir jautrių detalių atskleidimą tiekėjui.

    „Europos Komisija turi vengti spąstų, kai prieiga prie geriausių JAV modelių tik dar labiau pagilintų mūsų priklausomybę nuo amerikietiškos debesijos infrastruktūros“, – sakė su Europos liaudies partija siejama Suomijos europarlamentarė Aura Salla.

    Ką komplikuoja JAV eksporto apribojimai

    Įtampą sustiprino ir tai, kad pradiniuose ribotos prieigos sąrašuose, kuriems buvo leista testuoti „Mythos“, europiečių beveik nebuvo. Situaciją dar labiau apsunkino JAV valdžios sprendimai riboti naujausių „Anthropic“ modelių eksportą, kurie vėliau buvo sušvelninti tik iš dalies.

    Toks nepastovumas Europos institucijoms tampa signalu, kad vien tik gera valia ar partnerystės pažadais pasikliauti nepakanka. Jei prieiga priklauso nuo geopolitinių sprendimų, ES gali atsidurti situacijoje, kai kritiniais momentais pažangiausios priemonės tampa nepasiekiamos arba pasiekiamos su griežtomis sąlygomis.

    Saugos testai: kaina gali būti per didelė

    Europos Komisija, tikėtina, stiprins kryptį, susijusią su sauga ir testavimu, nes tai yra sritis, kurioje ES turi didžiausią reguliacinę įtaką. Vis dėlto praktinis testavimas pažangiausiu lygiu gali reikalauti prieigos prie techninių detalių, kurios laikomos itin jautriomis, įskaitant kodo fragmentus ar kitą informaciją, reikalingą patikimam kibernetinių grėsmių vertinimui.

    Ekspertai pabrėžia, kad norint tinkamai ištirti, kaip veikia tokie modeliai kaip „Mythos“, gali tekti dalytis ypač jautriais sprendimais ir duomenų struktūromis. Tai kelia klausimą, ar Europa, siekdama didesnio saugumo, netaps dar labiau pažeidžiama ilgalaikėje perspektyvoje, jei kritinės žinios ir infrastruktūra liks už jos ribų.

  • ECB reikalauja didžiųjų ES bankų DI rizikų plano iki spalio: ką turės pakeisti finansų sektorius

    ECB reikalauja didžiųjų ES bankų DI rizikų plano iki spalio: ką turės pakeisti finansų sektorius

    Europos Centrinis Bankas (ECB) paragino didžiausius Europos Sąjungos bankus iki spalio pabaigos pateikti aiškius veiksmų planus, kaip jie valdys rizikas, kylančias dėl pažangių dirbtinio intelekto (DI) modelių. Signalas bankams siunčiamas tuo metu, kai finansų sektorius vis labiau priklauso nuo išorinių technologijų tiekėjų ir sudėtingų skaitmeninių sprendimų.

    ECB Priežiūros valdybos pirmininkė Claudia Buch nurodė bankams sustiprinti vidines kontrolės sistemas ir įsivertinti, ar išoriniai technologijų partneriai yra tinkami bei patikimi. Bankų prašoma aprašyti, kaip bus modernizuojama infrastruktūra, gerinami incidentų valdymo procesai ir pasirengimas greitai atkurti veiklą po sutrikimų.

    Reguliuotojų dėmesį ypač prikausto vadinamieji pažangiausios kartos DI modeliai, kurie gali paspartinti kibernetines atakas. Tokie įrankiai gali greičiau aptikti programinės įrangos spragas ir net generuoti veikiančius išnaudojimo kodus, taip sutrumpindami laiką nuo pažeidžiamumo atradimo iki jo išnaudojimo.

    Kodėl DI tampa finansine rizika?

    Bankų skaitmeninė veikla remiasi mokėjimų, atsiskaitymų, klientų identifikavimo, prekybos ir rizikos vertinimo sistemomis, todėl bet koks plataus masto kibernetinis incidentas gali išplisti grandinine reakcija. Jei trikdžiai paliestų mokėjimų ar kliringo infrastruktūrą, pasekmės galėtų būti juntamos ne tik atskiriems bankams, bet ir visai finansų sistemai.

    Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRB) paskelbė perspėjimą, kad pažangūs DI modeliai turėtų būti vertinami kaip galimas sisteminės rizikos šaltinis finansų sektoriui. Anot ESRB, be koordinuotų veiksmų Europos Sąjungoje tokios grėsmės gali virsti struktūriniais pažeidžiamumais, didinančiais plataus masto krizės tikimybę.

    Ką bankai turės pateikti iki spalio?

    ECB siekia, kad bankai pateiktų konkrečius veiksmus, o ne bendras gaires: kaip bus užtikrintas DI naudojamų sistemų saugumas, kaip valdoma tiekėjų rizika ir kaip bus testuojami kritiniai IT procesai. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnę trečiųjų šalių kontrolę, daugiau privalomų saugumo patikrų ir aiškesnes atsakomybių ribas, kai paslaugas teikia technologijų partneriai.

    ECB kol kas nenurodo planuojantis sankcijas bankams, kurie nespėtų ar nepateiktų pakankamai kokybiškų planų. Vis dėlto pateikti dokumentai gali tapti pagrindu lyginti bankų pasirengimą, išskirti silpniausias vietas ir inicijuoti tikslines priežiūros priemones.

    Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?

    Lygiagrečiai Europos Komisija planuoja pristatyti veiksmų planą, kaip Europos Sąjungoje bus vertinamos ir testuojamos pažangių DI modelių keliamos rizikos. Tai rodo bendrą kryptį: DI saugumas ir atsparumas tampa ne vien technologijų, bet ir finansinio stabilumo klausimu.

    Bankams tai reiškia spartesnį perėjimą nuo eksperimentinio DI taikymo prie griežčiau valdytų procesų, kuriuose svarbiausia yra saugumas, audituojamumas ir atsakomybė. Reguliuotojai aiškiai signalizuoja, kad DI nauda finansų sektoriuje bus vertinama kartu su gebėjimu suvaldyti naujos kartos kibernetines ir operacines grėsmes.

  • Europos Parlamento vadovė Metsola grąžina vaikų apsaugos internete įstatymą: lauks naujas balsavimas

    Europos Parlamento vadovė Metsola grąžina vaikų apsaugos internete įstatymą: lauks naujas balsavimas

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola inicijavo retai taikomą procedūrą, kuri į plenarinės sesijos darbotvarkę sugrąžina teisės aktą dėl kovos su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga internete. Tai reiškia, kad europarlamentarai netrukus vėl balsuos dėl dokumento, kurį anksčiau buvo atmetę dėl privatumo rizikų.

    Diskusijų centre yra laikina priemonė, susijusi su elektroninių ryšių konfidencialumu. Ji leistų interneto paslaugų teikėjams tam tikromis sąlygomis aptikti ir pranešti apie vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą, tačiau kritikai perspėja, kad toks mechanizmas gali priartėti prie plataus masto naudotojų stebėsenos.

    Kas pasikeičia grįžus į darbotvarkę

    Šįkart svarbiausia ne tik pats turinys, bet ir balsavimo matematika. Norint atmesti ar pakeisti Tarybos poziciją, Parlamentui reikia absoliučios daugumos, tai yra bent 361 balso, o priimti pakanka paprastos daugumos, priklausomai nuo dalyvaujančiųjų skaičiaus.

    Ankstesnis balsavimas parodė, kad surinkti absoliučią daugumą gali būti sudėtinga net ir tuomet, kai kritikos teisės aktui netrūksta. Be to, pagal procedūrines taisykles, jei per nustatytą laiką sprendimas nepriimamas, Tarybos pozicija gali įsigalioti automatiškai.

    Privatumas prieš vaikų apsaugą

    Politinė įtampa kyla iš dviejų sunkiai suderinamų tikslų. Viena pusė pabrėžia, kad vaikų apsauga reikalauja veiksmingų įrankių aptikti ir stabdyti neteisėto turinio plitimą, o teisėsaugai būtina išlaikyti galimybę gauti pranešimus iš platformų.

    Kita pusė, įskaitant dalį kibernetinio saugumo ir privatumo ekspertų, perspėja, kad masinio skenavimo modeliai gali sukurti precedentą plačiau taikyti turinio ir ryšio analizę. Ypač daug klausimų kelia technologiniai sprendimai, kurie iš esmės silpnintų privačių susirašinėjimų apsaugą ir galėtų paveikti šifruotas paslaugas.

    Kodėl ES sprendimas stringa

    Europos Sąjungoje bandymai rasti ilgalaikį teisinį sprendimą šiai sričiai jau ne kartą strigo dėl politinių ir teisinių nesutarimų. Lygiagrečiai derinamas nuolatinis reguliavimas taip pat susidūrė su aklaviete, todėl laikinas variantas vertinamas kaip bandymas užpildyti spragą.

    Artėjantis balsavimas Strasbūre taps testu, ar Parlamentas sutiks su kompromisu, kuris, šalininkų teigimu, būtinas vaikų apsaugai, o kritikų vertinimu, gali pernelyg išplėsti platformų teisę tikrinti vartotojų komunikaciją. Nuo rezultato priklausys ne tik konkretaus dokumento likimas, bet ir signalas, kokią kryptį ES rinksis spręsdama saugumo ir privatumo balansą skaitmeninėje erdvėje.

  • NATO viršūnių susitikime Ankaroje – DI saugumo klausimai: kas gaus prieigą prie JAV modelių?

    Sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas tampa ne tik technologijų, bet ir nacionalinio saugumo klausimu, o tai vis labiau atsispindi ir NATO darbotvarkėje. Prieš Aljanso lyderių susitikimą Ankaroje dėmesys krypsta į tai, kaip DI gali sustiprinti kibernetinę gynybą, bet kartu atverti naujų galimybių puolimui.

    JAV šiame lauke turi ryškų pranašumą: pažangiausius DI modelius kuriančios bendrovės glaudžiai bendradarbiauja su valdžios institucijomis, o prieiga prie jautriausių galimybių dažnai ribojama. Dėl to NATO partneriams svarbu ne tik gauti technologijas, bet ir užsitikrinti aiškias taisykles, kada, kam ir kokiomis sąlygomis jos gali būti atveriamos.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėja diskusijų apie tai, kad naujos kartos modeliai gali automatiškai ieškoti programinės įrangos spragų, greičiau nei tai pajėgia daryti dauguma specialistų. Tokie įrankiai gali padėti aptikti silpnąsias vietas ir užkirsti kelią įsilaužimams, tačiau tuo pačiu jie gali būti panaudoti ir koordinuotoms kibernetinėms atakoms dideliu mastu.

    „DI iš esmės keičia grėsmių peizažą, ir NATO turi prie to prisitaikyti“, – sakė Estijos ambasadorė kibernetinės politikos klausimais Helen Popp.

    Kai kurie JAV modeliai dėl šių rizikų buvo pristabdyti ar platinami itin kontroliuojamai, baiminantis, kad pažangios kibernetinės galimybės gali patekti nepageidaujamiems naudotojams. Tuo pat metu dalis JAV institucijų ir agentūrų jau testuoja pažangius sprendimus, siekdamos suprasti, kur jie geriausiai tinka gynybai, žvalgybai ir kritinės infrastruktūros apsaugai.

    Europos sąjungininkai, ypač didžiosios valstybės, siekia didesnio aiškumo ir daugiau praktinės prieigos, nes kibernetinė rizika tampa kasdienybe. Ši įtampa nėra tik technologinė: ji paliečia pasitikėjimą Aljanso viduje ir klausimą, kaip pasidalijama priemonėmis, kurios gali lemti realų atgrasymo pajėgumą.

    NATO oficialioje susitikimo darbotvarkėje numatyta tema apie naujas ir ardančias technologijas, į kurią patenka ir DI. Tačiau, kaip teigia su diskusijomis susipažinę pareigūnai, jautriausi sprendimai dažnai lieka už kulisų, nes valstybės linkusios viešai įtvirtinti tik tas formuluotes, dėl kurių pasiektas platus sutarimas.

    „Tikėtina, kad diskusijos vyks paraštėse, tačiau tarptautinė taisyklė tokia: susitikimuose paprastai neviešiname temų, kurios dar nėra pribrendusios bendram sutarimui“, – sakė Heli Tiirmaa-Klaar, Vokietijos Maršalo fondo technologijų grupės kviestinė ekspertė.

    Papildomą foną kuria ir karo Ukrainoje pamokos: konfliktas paspartino bepiločių ir skaitmeninių sprendimų diegimą, o NATO šalys vis dažniau kalba apie tai, kad moderni gynyba neatsiejama nuo programinės įrangos, duomenų ir saugių ryšių. Aljansas pastaruoju metu taip pat akcentuoja didesnes investicijas į kritinės infrastruktūros apsaugą, įskaitant atsparumą kibernetinėms atakoms.

    Praktinis iššūkis NATO, kaip ir daugeliui vyriausybių, yra dvigubas: reikia kuo greičiau pritaikyti DI gynybai, bet kartu sukurti kontrolės mechanizmus, kad pažangios galimybės nebūtų panaudotos prieš pačius sąjungininkus. Būtent šis balansas, tikėtina, ir bus vienas svarbiausių, nors dažnai neįvardijamų, Ankaroje vyksiančių pokalbių akcentų.