CP v2

Tag: Internetas

  • Von der Leyen signalas Europai: atsakas į Trumpą, DI ir klimato rizikas, įtraukiant Kanadą

    Von der Leyen signalas Europai: atsakas į Trumpą, DI ir klimato rizikas, įtraukiant Kanadą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Strasbūre per metinę kalbą Europos Parlamente ragino europiečius telktis „didelio nesaugumo“ laikotarpiu. Jos žinutės ašis – didesnė Europos savarankiškumo kryptis, apimanti ekonomiką, gynybą ir technologijas.

    Kalboje nuskambėjo ir platesnė Europos samprata, akcentuojant solidarumą su Ukraina bei Grenlandija. Von der Leyen vengė tiesiogiai įvardyti konkrečias valstybes oponentes, tačiau pabrėžė, kad europiečių saugumas ir gerovė turi remtis pačios Europos sprendimais.

    Kanadai – naujas statusas?

    Vienas ryškiausių pareiškimų – idėja Kanadą pakviesti tapti pirmąja Europos Sąjungos asocijuota nare. Von der Leyen teigė norinti kelti ES ir Kanados santykius „į aukščiausią įmanomą lygį“, pabrėždama, kad tai nėra nukreipta prieš kitas šalis.

    Ši kryptis skamba kaip politinis signalas dėl glaudesnių partnerystių su artimiausiais sąjungininkais tuo metu, kai tarptautinėje prekyboje ir saugumo politikoje daugėja įtampos. Toks formatas, jei būtų plėtojamas, reikštų naują ES integracijos modelį už tradicinių plėtros rėmų.

    Klimatas: Europa šyla sparčiau

    Von der Leyen akcentavo klimato rizikas, primindama, kad Europa šyla maždaug dukart greičiau nei pasaulio vidurkis. Pastarųjų vasarų karščio bangos, miškų gaisrai ir sausros, pasak jos, rodo, kad prisitaikymo priemonės turi tapti tokios pat svarbios kaip ir taršos mažinimas.

    Ji žadėjo ankstyvojo perspėjimo ir sveikatos parengties priemones, pristatydama planus dėl europinio karščio bangų plano. Taip pat buvo kalbėta apie naują vandens iniciatyvą, orientuotą į vandens trūkumą, žemės ūkio rizikų valdymą ir pramonės bei maisto saugumo užtikrinimą.

    DI: optimizmas su saugumo sąlyga

    Kalbėdama apie DI, Europos Komisijos pirmininkė save pavadino optimiste, bet perspėjo, kad technologija gali greitai atsidurti priešiškų veikėjų rankose. Jos siūloma kryptis – DI diegti realioje ekonomikoje ir viešosiose paslaugose: gamyboje, ligoninėse, energetikos tinkluose, tiksliame ūkininkavime, autonominiame vairavime ir gynyboje.

    Von der Leyen taip pat užsiminė apie ketinimą kviesti pažangiausių DI laboratorijų atstovus diskusijoms, kaip Europa galėtų paremti pramonės pastangas saugiai ir konkurencingai vystyti pažangiausias sistemas. Tai dera su platesniu ES siekiu derinti inovacijas, reguliavimą ir atsparumą, ypač kai DI tampa geopolitinės konkurencijos dalimi.

    Kartu kalboje buvo juntamas vidaus politikos fonas: augantis radikalių politinių jėgų palaikymas dalyje valstybių ir visuomenės spaudimas spręsti pragyvenimo, saugumo bei migracijos klausimus. Von der Leyen bandė įtvirtinti mintį, kad atsakas į globalias grėsmes turi eiti kartu su apčiuopiama nauda žmonėms kasdienybėje.

    Jos siunčiama žinutė iš esmės aiški: Europa neturi prabangos delsti, kai vienu metu kinta geopolitinė aplinka, greitėja technologijų lenktynės ir auga klimato sukeliamų ekstremalių reiškinių kaina. Sprendimas, anot jos, turėtų būti ne užsidarymas, o tvirtesnės partnerystės ir didesnė europinė atsakomybė už savo ateitį.

  • ES sostinės sutriko po von der Leyen pareiškimo: svarstoma Kanados asocijuota narystė

    ES sostinės sutriko po von der Leyen pareiškimo: svarstoma Kanados asocijuota narystė

    Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimas, kad Europos Sąjunga svarstys Kanados asocijuotos narystės modelį, dalį ES sostinių užklupo netikėtai. Diplomatų teigimu, idėja nebuvo iš anksto derinta su valstybėmis narėmis, todėl kilo klausimų, ką toks statusas realiai reikštų.

    Kalbėdama Strasbūre metinėje kalboje apie Sąjungos padėtį, U. von der Leyen akcentavo poreikį stiprinti partnerystes ir kurti platesnes demokratinių valstybių koalicijas. Pasak jos, Kanada galėtų tapti pirmąja šalimi, kuriai būtų „atveriamos durys“ į asocijuotos narystės formatą.

    Kas yra asocijuota narystė?

    ES sutartyse šiuo metu nėra aiškaus asocijuotos narystės modelio, todėl sostinėse pirmiausia keliamas teisinis klausimas, ar tam apskritai pakaktų politinio susitarimo. Diplomatų vertinimu, bet koks formatas, primenantis narystę, neišvengiamai paliestų Europos Vadovų Tarybos kompetenciją, o kai kuriais atvejais galėtų reikalauti ir ES sutarčių keitimo.

    Vienas iš dažniausiai minimų scenarijų būtų glaudesnis ekonominis susiejimas, panašus į išplėstą rinkos prieigą ar gilesnę laisvosios prekybos erdvę. Tačiau net ir tokiu atveju valstybės narės nori aiškumo, ar tai reikštų naujus įsipareigojimus, bendrų taisyklių perėmimą ir kokias išimtis Kanada siektų išsiderėti.

    Kur slypi įtampos taškai?

    Diplomatų nuomone, didžiausia rizika būtų ta, kad „asocijuotos narystės“ etiketė sukeltų per didelius lūkesčius, o praktinis turinys liktų miglotas. ES viduje jau dabar juntamas jautrumas bet kokiems formatams, kurie gali atrodyti kaip narystės pakaitalas arba precedentas kitoms šalims.

    Kalbant apie turinį, įvardijamos sritys, kuriose galėtų kilti sunkiai suderinamų interesų: plieno sektorius, automobilių prekyba, tam tikri mokesčiai bei importo taisyklės, taip pat požiūris į genetiškai modifikuotus augalus. Dalies valstybių atstovai pabrėžia, kad gilesnis suartėjimas neturėtų prieštarauti bendrosios rinkos principams ir vienodoms konkurencijos sąlygoms.

    Kodėl tema iškilo dabar?

    Kanada pastaruoju metu aktyviai ieško būdų mažinti priklausomybes ir stiprinti ryšius su panašiai mąstančiomis valstybėmis, ypač prekybos ir saugumo srityse. Įtampoms tarptautinėje prekyboje augant, Otava vis dažniau pabrėžia poreikį diversifikuoti partnerystes, o ES tokiame kontekste matoma kaip natūralus sąjungininkas.

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney apsilankė Europos Parlamente, kur turėtų pristatyti savo viziją dėl santykių su ES ateities. Tuo pat metu Briuselyje pabrėžiama, kad kol kas kalbama apie galimybių nagrinėjimą, o ne apie parengtą politinį ar teisinį sprendimą.

    Artimiausiomis savaitėmis valstybių narių diplomatai tikisi detalesnių Komisijos paaiškinimų, kokį konkretų formatą ji įsivaizduoja. Nuo to priklausys, ar idėja bus vystoma kaip pragmatiškas partnerystės gilinimas, ar įstrigs dėl teisinių ribų ir skirtingų sostinių politinių raudonųjų linijų.

  • Von der Leyen kalboje Strasbūre: 12 svarbiausių akcentų apie saugumą, klimatą ir migraciją

    Von der Leyen kalboje Strasbūre: 12 svarbiausių akcentų apie saugumą, klimatą ir migraciją

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen metinėje kalboje Europos Parlamente Strasbūre išdėstė kryptį, kaip Europos Sąjunga ruošis augančių grėsmių laikotarpiui: nuo karščio bangų ir vandens stygiaus iki hibridinių atakų, karo Ukrainoje ir migracijos spaudimo.

    Kalboje ryškėjo du leitmotyvai: didesnis atsparumas krizių akivaizdoje ir glaudesnis bendradarbiavimas su artimiausiais partneriais. Kartu ji leido suprasti, kad dalis temų stringa ne Briuselyje, o valstybių narių nesutarimuose.

    Saugumas ir nauji formatai

    Vienas daugiausia dėmesio pritraukusių pasiūlymų – idėja kurti Europos saugumo tarybą. Tokia struktūra, kaip pristatyta, galėtų suburti ES ir bendramintes šalis, tarp jų Jungtinę Karalystę, Kanadą, Ukrainą ir Norvegiją, siekiant greičiau derinti sprendimus dėl grėsmių.

    Kartu nuskambėjo ir siūlymas dėl naujo skubaus saugumo protokolo, kurį valstybės galėtų aktyvuoti kilus krizei, dar neperžengiančiai tiesioginio karinio užpuolimo ribos. Praktikoje tai būtų mechanizmas, leidžiantis greičiau koordinuoti veiksmus, kai grėsmės panašios į hibridines operacijas ar spaudimą pasienyje.

    Gynybos pramonės temoje ji pasiūlė sprendimą ir dėl nepanaudotų ES gynybos paskolų programos lėšų: jos galėtų virsti nauju instrumentu bendriems projektams su Ukrainos gynybos įmonėmis. Tokiu būdu ES siektų vienu metu stiprinti tiek tiekimo grandines, tiek integruoti Ukrainos sukauptą kovinę patirtį.

    DI, socialiniai tinklai ir vaikų apsauga

    Didelę vietą užėmė dirbtinis intelektas: von der Leyen akcentavo, kad technologijų plėtra turi vykti kartu su rizikų valdymu. Ji pakvietė didžiąsias DI laboratorijas atvykti į Briuselį diskusijoms, kaip suvaldyti vadinamosios pažangiausios DI plėtros tempą ir galimus padarinius.

    „DI yra galimybių ir rizikų pusiausvyra. Nespręsdami rizikų, neatskleisime DI galimybių“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Kalboje taip pat pasiūlyta griežčiau reguliuoti vaikų saugumą internete, įskaitant amžiaus ribas socialinių tinklų paskyroms ir reikalavimus platformoms taikyti saugesnį dizainą nepilnamečiams. Tai atspindi platesnę ES tendenciją griežtinti skaitmeninių platformų atsakomybę, ypač dėl nepilnamečių apsaugos.

    Klimatas, migracija ir ES vidaus nesutarimai

    Klimato dalyje dėmesys krypo ne į naujus taršos mažinimo tikslus, o į prisitaikymą prie neišvengiamų padarinių. Buvo įvardyti planai dėl Europos karščio bangų plano, vandens iniciatyvos ir klimato draudimo aljanso, nes vis dažnesnės karščio ekstremalijos kelia riziką sveikatai, infrastruktūrai ir ekonomikai.

    Migracijos srityje pristatyta idėja dėl europinio skubios reakcijos pagrindo, kuris leistų krizių metu laikinai taikyti aiškiai apibrėžtą lankstumą procedūrose. Kritikai tokį požiūrį sieja su siekiu greičiau grąžinti migrantus, o šalininkai pabrėžia, kad tai būtų priemonė staigiems srautams suvaldyti.

    Kalboje nuskambėjo ir vidaus politikos signalai: von der Leyen ragino valstybes nares vengti papildomo nacionalinio reguliavimo įgyvendinant ES teisę ir taip mažinti biurokratinę naštą. Ji taip pat priminė, kad kai kuriais užsienio politikos klausimais ES išlieka susiskaldžiusi, o tai riboja realius veiksmus.

    Finansų tema buvo aptarta saikingai, tačiau ji dar kartą iškėlė būtinybę ieškoti naujų ES biudžeto pajamų šaltinių būsimo daugiametės finansinės programos laikotarpiui. Tai viena jautriausių diskusijų, nes dalis sostinių skeptiškai vertina ES lygmens mokesčių ar naujų įmokų idėjas.

    Galiausiai ji pažymėjo ir ES santykių su Kinija problematiką, akcentuodama didelį prekybos disbalansą ir priklausomybes nuo kritinių žaliavų. Vis dėlto kalboje buvo vengiama skambių ultimatumų, labiau pabrėžiant, kad ES ketina naudoti turimas priemones santykiams subalansuoti.

  • ES siūlo naują krizių sprendimų formatą ir hibridinių grėsmių procedūrą: ar tai dubliuos NATO?

    ES siūlo naują krizių sprendimų formatą ir hibridinių grėsmių procedūrą: ar tai dubliuos NATO?

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė pasiūlymus, kurie sustiprintų Europos Sąjungos vaidmenį saugumo politikoje ir atsake į hibridines grėsmes. Tarp idėjų – naujas lyderių krizių sprendimų formatas ir skubesnių konsultacijų mechanizmas, primenantis NATO 4 straipsnį.

    Pasiūlymai pasirodė augant įtampai dėl kibernetinių atakų, sabotažo, dezinformacijos kampanijų ir incidentų ore bei jūroje, kurie dažnai lieka žemiau atviros karinės atakos slenksčio. Europos institucijoms vis dažniau tenka atsakyti į klausimą, ar dabartiniai sprendimų priėmimo modeliai leidžia reaguoti pakankamai greitai.

    Kas siūloma ir kodėl dabar?

    U. von der Leyen siūlo sukurti nuolatinį politinį formatą, kuriame lyderiai galėtų greičiau tartis dėl veiksmų krizių metu, įtraukiant ir artimus partnerius, tokius kaip Kanada, Norvegija, Ukraina bei Jungtinė Karalystė. Kartu aptariama ir skubios konsultacijos procedūra hibridinių atakų atveju, kad valstybės narės galėtų greitai sušaukti partnerius ir koordinuoti atsaką.

    Europos Komisijos argumentas paprastas: hibridinės grėsmės apima ne vien karinę sritį, todėl ES, turėdama reguliavimo, ekonominių, energetikos, sankcijų ir vidaus saugumo instrumentus, gali veikti plačiau. Tačiau būtent ši plati įrankių dėžė ir sukuria riziką, kad nauji mechanizmai persidengs su NATO sprendimų priėmimu.

    NATO nerimas dėl dubliavimo

    NATO diplomatai viešai ir neoficialiai kartoja seną nuogąstavimą: naujos ES procedūros gali tapti „nereikalingu dubliavimu“, o krizės metu vietoj aiškios grandinės atsirastų dvi lygiagrečios politinės virtuvės. Aljanso požiūriu, kolektyvinės gynybos pamatas išlieka NATO, o bet kokios ES iniciatyvos turi jį papildyti, o ne konkuruoti.

    „NATO yra mūsų kolektyvinės gynybos pagrindas ir mes toliau glaudžiai dirbsime su ES siekdami bendrų tikslų“, – sakė NATO pareigūnas.

    Kita vertus, dalis sąjungininkų pripažįsta, kad hibridinių atakų srityje ES dažnai turi daugiau praktinių svertų nei NATO. Pavyzdžiui, sankcijos, kritinės infrastruktūros atsparumo taisyklės, tiekimo grandinių kontrolė ar priemonės kovai su neteisėtu finansavimu yra sritys, kuriose ES sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį.

    Politinis iššūkis: greitis prieš vienybę

    Diskusijos dėl naujo krizių formato remiasi sena dilema: kuo platesnis dalyvių ratas, tuo sunkiau priimti greitus sprendimus, tačiau kuo siauresnis formatas, tuo daugiau klausimų dėl legitimumo ir vienybės. Ankstesnės idėjos dėl Europos saugumo tarybos Europos Sąjungoje buvo sutiktos atsargiai būtent dėl baimės, kad mažesnė grupė gautų neformalią teisę spręsti už visus.

    Svarbus ir praktinis aspektas: NATO konsultacijų mechanizmai veikia kolektyvinės gynybos logikoje, kuri paremta 5 straipsniu. Kritikai pabrėžia, kad ES konsultacijų procedūra, net ir su panašiu modeliu, neturėtų tokio paties atgrasymo svorio, todėl gali tapti labiau politinių pareiškimų, o ne realios gynybos instrumentu.

    Europos Komisija ir už gynybą atsakingi pareigūnai tikina, kad tikslas nėra pakeisti NATO. Vis dėlto artimiausiais mėnesiais būtent detalės lems, ar pasiūlymai taps papildoma „greito reagavimo“ jungtimi, ar nauju trinties tašku tarp Briuselio ir Aljanso sostinių.

  • Ką Ursula von der Leyen žada metinėje kalboje: DI, klimatas, migracija ir gynybos planai

    Ką Ursula von der Leyen žada metinėje kalboje: DI, klimatas, migracija ir gynybos planai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen metinėje kalboje Europos Parlamente ketina dėlioti aiškų akcentą: didesnė Europos nepriklausomybė pasaulyje, kuriame daugėja krizių ir saugumo rizikų. Šis pasisakymas tradiciškai laikomas svarbiausiu jos metų politiniu pranešimu, iš kurio matyti, kur Komisija nukreips teisėkūros ir finansavimo prioritetus.

    Pastaraisiais metais ES darbotvarkę vienu metu spaudžia keli vektoriai: karas Ukrainoje, geopolitinė įtampa su Kinija, klimato ekstremalumai ir migracijos srautų svyravimai. Todėl kalboje tikimasi ne vien deklaracijų, bet ir konkrečių krypčių, kurios vėliau virsta teisės aktų paketais, strategijomis bei naujomis programomis valstybėms narėms.

    DI ir konkurencingumas

    Vienas ryškiausių kalbos leitmotyvų turėtų būti dirbtinis intelektas ir jo poveikis ekonomikai bei darbo rinkai. Europos Sąjunga jau turi DI aktą, tačiau didžiausias klausimas dabar yra įgyvendinimas: kaip paspartinti DI diegimą pramonėje ir viešajame sektoriuje, kartu apsaugant darbuotojus ir vartotojus.

    Komisijos tonu dažniau skamba mintis, kad Europa rizikuoja atsilikti nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos inovacijų tempu bei investicijų mastu. Todėl kalboje tikėtina daugiau dėmesio priemonėms, kurios didintų produktyvumą, mažintų biurokratiją ir padėtų įmonėms lengviau pritaikyti taisykles praktikoje.

    Klimatas: prisitaikymas ir atsparumas

    Klimato politika kalboje greičiausiai bus pateikta per prisitaikymo ir atsparumo prizmę. Po vasarų, kurias Europoje lydi karščio bangos, sausros ir miškų gaisrai, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik taršos mažinimui, bet ir pasirengimui neišvengiamiems pokyčiams infrastruktūroje, sveikatos sistemoje bei vandens valdyme.

    Komisija rengia atsparumo klimato kaitai priemonių paketą, kuriame numatomas sistemingesnis rizikų vertinimas ir bendresni scenarijai, pagal kuriuos šalys galėtų planuoti investicijas. Politinis fonas čia sudėtingas, nes dalis verslo ir kai kurios sostinės spaudžia mažinti perėjimo kaštus, o tuo pat metu išlieka ilgalaikiai ES emisijų mažinimo tikslai.

    Migracija, sienų apsauga ir saugumas

    Migracijos tema vėl grįžta į centrą po vasaros įvykių prie ES išorės sienų, kurie sukėlė politines diskusijas dėl reagavimo greičio ir priemonių masto. Kalboje laukiama raginimų stiprinti Frontex pajėgumus ir gerinti grąžinimų politiką, nes būtent šios sritys dažniausiai įvardijamos kaip didžiausios sistemos spragos.

    Vienas jautriausių klausimų yra tai, kiek toli Komisija būtų pasirengusi eiti, kalbėdama apie infrastruktūros finansavimą prie sienų ir apie modelius, kai dalis migracijos procedūrų ar grąžinimo sprendimų būtų organizuojami už ES ribų. Tokios idėjos kelia ginčus dėl teisėtumo, žmogaus teisių standartų ir atsakomybės pasidalijimo tarp šalių.

    Gynybos pramonė ir saugumas taip pat turėtų išlikti tarp prioritetų, ypač turint omenyje siekį didinti Europos gebėjimą apsirūpinti kritinėmis priemonėmis ir mažinti priklausomybes. Komisija pastaruoju metu vis dažniau kalba apie poreikį spartinti bendrus pirkimus, investicijas ir gamybos pajėgumus, kad ES galėtų reaguoti greičiau.

    Dar viena kryptis, kuri gali būti akcentuota, yra nepilnamečių apsauga internete ir galimi amžiaus ribojimai socialiniuose tinkluose. Ši diskusija Europoje stiprėja dėl priklausomybės nuo algoritmų, turinio žalos ir privatumo rizikų, o politinis klausimas išlieka paprastas, bet sunkiai išsprendžiamas: kokį minimalų amžių nustatyti ir kaip užtikrinti, kad taisyklės realiai veiktų.

    „Mes neturime sutikti su vaikystėmis, kurias formuoja algoritmai“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Nors galutinė kalbos versija paprastai koreguojama iki paskutinės minutės, kryptys jau ryškėja: DI ir konkurencingumas, klimato atsparumas, migracijos valdymas ir saugumo bei gynybos stiprinimas. Tai sritys, kuriose sprendimai gali greitai virsti naujais teisės aktais, finansavimo programomis ir įpareigojimais valstybėms narėms.

  • Von der Leyen spaudžiama iš abiejų pusių: EPP ir S&D ragina aiškiai pasirinkti kryptį

    Von der Leyen spaudžiama iš abiejų pusių: EPP ir S&D ragina aiškiai pasirinkti kryptį

    Europos Parlamento dvi didžiausios frakcijos, Europos liaudies partija (EPP) ir Socialistų ir demokratų aljansas (S&D), prieš Ursulos von der Leyen metinę kalbą apie Sąjungos padėtį kelia jai skirtingus ir sunkiai suderinamus reikalavimus. Jei Europos Komisijos pirmininkei nepavyks išlaikyti pusiausvyros, tradicinių centristų partnerystė gali dar labiau skilti, o tai sustiprintų kraštutinių dešiniųjų įtaką parlamente.

    EPP nori, kad von der Leyen tęstų pastarųjų metų kursą, orientuotą į ES taisyklių supaprastinimą ir didesnį konkurencingumą. Taip pat centro dešinieji ragina griežtinti migracijos politiką ir ryškiau akcentuoti išorės sienų kontrolę, argumentuodami, kad tai išlieka vienas jautriausių klausimų daugelyje valstybių narių.

    Tuo pat metu S&D reikalauja sustabdyti tai, ką jie vadina žaliųjų ES politikų silpninimu ir pertekliniu reguliavimo „atlaisvinimu“. Centro kairė taip pat spaudžia Komisijos pirmininkę aiškiai pasakyti, ar EPP turėtų vengti priimti sprendimus remiantis kraštutinių dešiniųjų balsais, net jei tai kai kuriais atvejais palengvina daugumos surinkimą.

    „Tikimės aiškaus politinio įsipareigojimo, kad Europos žaliasis kursas nebus atsukamas atgal“, – sakė S&D frakcijos vadovė Iratxe García Pérez.

    Didžiausia įtampa kyla dėl dviejų krypčių, kurios šiuo metu konkuruoja tarpusavyje: verslui palankesnio taisyklių supaprastinimo ir ambicingų klimato bei aplinkosaugos tikslų išlaikymo. Pastaraisiais mėnesiais dalis teisės aktų, susijusių su žaliuoju kursu, sulaukė stipresnio pasipriešinimo, o EPP vis garsiau kalba apie būtinybę mažinti administracinę naštą, kad ES įmonės nepralaimėtų konkurencinėje kovoje JAV ir Kinijai.

    Migracija taip pat išlieka politinis lakmuso popierėlis: vieniems tai saugumo ir pasitikėjimo valstybės institucijomis klausimas, kitiems svarbiausia išlaikyti teisės viršenybės bei žmogaus teisių standartus ir nepasiduoti populistiniam spaudimui. Dėl šios priežasties von der Leyen kalboje tenka ieškoti formuluočių, kurios vienu metu signalizuotų ryžtą veikti, bet neperžengtų ribų, kurias jos sąjungininkai laikytų nepriimtinomis.

    Šis ginčas vyksta ir platesnių derybų dėl įtakos Europos Parlamente fone. Artėjant sprendimams dėl aukščiausių postų ir parlamento vadovybės, EPP ir S&D jau dabar matuoja jėgas, o kiekvienas balsavimas tampa argumentu, kas turi didesnę teisę diktuoti politines sąlygas.

    Praėjusiais metais po panašios kalbos parlamente kilo viešas konfliktas tarp frakcijų lyderių, atskleidęs, kiek įtemptas yra centristų aljanso vidinis balansas. Šiemet rizika kartotis tokiam scenarijui išlieka, ypač jei von der Leyen bandys patenkinti abi puses, bet nė vienai neduos aiškaus atsakymo dėl kompromisų ribų.

    Tikėtina, kad kalboje bus bandoma apjungti kelias žinutes: tęsti klimato politiką, bet kartu kalbėti apie jos įgyvendinimo kaštus ir pramonės konkurencingumą, taip pat akcentuoti migracijos valdymą ir išorės sienų stiprinimą. Nuo to, kaip tiksliai bus sudėlioti akcentai, priklausys, ar EPP ir S&D išlaikys darbinį susitarimą, ar skilimas taps nauja norma.

  • ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    Europos Sąjungos šalių atstovai šią savaitę Briuselyje renkasi aptarti, kaip suderinti bendras taisykles, skirtas mažinti naujų dirbtinio intelekto modelių keliamas rizikas. Diplomatų teigimu, susitikime bus kalbama ne tik apie ES praktiką, bet ir apie tarptautinį bendradarbiavimą kuriant platesnes, globaliai veikiančias nuostatas.

    Darbotvarkėje numatyta Europos Komisijos informacija apie ES ir tarptautinę DI politiką, taip pat techninis pranešimas apie pastarojo meto incidentus, susijusius su DI sistemomis. Tokie aptarimai vyksta dirbant pagal Dirbtinio intelekto aktą, kuris nustato pareigas kūrėjams ir diegėjams, ypač tais atvejais, kai sistemos gali turėti didelį poveikį žmonių teisėms ar saugumui.

    Kas svarstoma susitikime?

    Susitikimas vyksta augant raginimams pristabdyti spartų pažangiausių DI modelių diegimą ir griežčiau vertinti jų keliamą riziką. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau skamba technologijų sektoriaus lyderių įspėjimai, kad kai kurios sistemos gali būti diegiamos greičiau, nei spėjama įvertinti jų patikimumą ir valdymo priemones.

    Tuo pat metu ES siekia, kad reguliavimas būtų suderinamas su kitų didžiųjų ekonomikų požiūriu. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad dėmesys kryps į G7, G20 ir Jungtinių Tautų formatuose vykstantį darbą, nes be platesnio sutarimo taisyklės gali likti fragmentuotos, o rizikų valdymas nevienodas.

    JAV reakcija: aštri retorika

    Diskusijas Europoje papildo ir JAV politinė reakcija į raginimus labiau akcentuoti DI saugą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai atmetė perspėjimus ir tvirtino, kad kalbos apie DI saugumo grėsmes esą yra apgaulė, o bet koks reikšmingesnis lėtinimas suteiktų konkurencinį pranašumą Kinijai.

    „Jei mes sulėtinsime, pranašumą gaus Kinija“, – sakė Donaldas Trumpas, kritikuodamas DI saugos įspėjimus.

    Europos Komisijos kryptis: daugiau tarptautinio derinimo

    Europos Komisijos atstovai pastaruoju metu pabrėžia, kad ES jau turi teisinę bazę, įpareigojančią dalį bendrovių vertinti ir mažinti riziką, įskaitant scenarijus, kai gali būti prarandama DI sistemos kontrolė. Tačiau Komisija kartu akcentuoja, kad už ES ribų panašaus lygio reikalavimai taikomi ne visur, todėl tarptautinis suderinimas tampa esminiu prioritetu.

    Europos Parlamente taip pat stiprėja spaudimas, kad DI tema būtų keliama aukščiausiu politiniu lygiu ir kad ES aktyviau siektų partnerių įsipareigojimų. Europos įstatymų leidėjai pabrėžia, jog tik suderintos taisyklės gali padėti vienu metu užtikrinti inovacijas ir patikimą rizikų kontrolę.

  • Europos žvalgybos tarnyboms suteikiama daugiau galių: atsakas į Rusijos hibridines grėsmes ir JAV neapibrėžtumą

    Europos žvalgybos tarnyboms suteikiama daugiau galių: atsakas į Rusijos hibridines grėsmes ir JAV neapibrėžtumą

    Europos žvalgybos tarnybos, dešimtmečius veikę su griežtais įgaliojimų apribojimais, pastaruoju metu vis dažniau sulaukia politinio pritarimo plėsti savo galias. Šį posūkį lemia intensyvėjantis Rusijos hibridinių veiksmų fonas, didėjantis Kinijos šnipinėjimo aktyvumas ir augantis nerimas dėl JAV patikimumo dalijantis žvalgybine informacija.

    Dalis Europos valstybių po Antrojo pasaulinio karo ar autoritarinių režimų patirčių sąmoningai ribojo slaptųjų tarnybų veiklą, kad apsaugotų pilietines laisves. Tačiau sabotažo, kibernetinių atakų ir kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo kontekste kai kurios vyriausybės siekia suteikti tarnyboms daugiau instrumentų ne tik stebėti, bet ir aktyviai trikdyti priešiškas operacijas.

    Kas keičiasi Europos saugumo politikoje

    Naujos krypties esmė – perėjimas nuo vien informacijos rinkimo prie veiksmų, kurie leistų greičiau reaguoti į grėsmes. Kai kur svarstoma suteikti daugiau teisinių galimybių vykdyti aktyvias kibernetines operacijas, plačiau bendradarbiauti su privačiu sektoriumi ir efektyviau dalytis duomenimis su kitomis institucijomis.

    Toks pokytis kelia ir neišvengiamų diskusijų dėl privatumo. Valstybės bando rasti balansą tarp nacionalinio saugumo poreikių ir demokratinės kontrolės, kad nauji įgaliojimai nevirstų nekontroliuojama sekimo praktika.

    Švedija, Nyderlandai, Austrija ir Vokietija: skirtingi modeliai

    Švedija stiprina užsienio žvalgybos architektūrą, numatydama aiškesnį civilinės ir karinės žvalgybos funkcijų atskyrimą. Tai siejama su platesniu saugumo sistemos perorientavimu po įstojimo į NATO ir ilgalaikiu grėsmių vertinimu regione.

    Nyderlanduose diskutuojama dėl nacionalinio saugumo teisės aktų, kurie galėtų praplėsti tarnybų galimybes greičiau neutralizuoti priešiškas veiklas, įskaitant kibernetines atakas ir šnipinėjimą. Vienas jautriausių aspektų – kokiais atvejais galima veikti be išankstinių papildomų leidimų ir kaip tokie sprendimai būtų prižiūrimi.

    Austrija, dažnai įvardijama kaip svarbus šnipinėjimo centras, ieško būdų užpildyti teisines spragas, dėl kurių užsienio agentams sudaromos palankios sąlygos veikti, jei jų taikinys nėra pati valstybė. Vyriausybės siekis – aiškiau apibrėžti atsakomybę ir sumažinti faktinę nebaudžiamumo zoną.

    Vokietijoje, kur dėl istorinių priežasčių žvalgybos tarnybų galios ilgą laiką buvo itin ribotos, svarstomos reformos galėtų praplėsti veikimo spektrą. Kartu stiprėja įtampa tarp saugumo argumentų ir duomenų apsaugos institucijų nuogąstavimų dėl priežiūros mechanizmų pakankamumo.

    JAV vaidmuo ir didėjanti Europos savarankiškumo kaina

    Papildomą impulsą pokyčiams suteikia prielaida, kad Vašingtonas gali tapti mažiau nuspėjamas partneris, o informacijos dalijimasis – labiau priklausomas nuo politinių sprendimų. Dėl to Europos valstybės vis aktyviau kalba apie poreikį turėti daugiau savų pajėgumų ir mažiau priklausyti nuo išorinių kanalų.

    Žvalgybos įgaliojimų plėtra Europoje tikėtina išliks viena jautriausių artimiausių metų temų, nes grėsmių pobūdis darosi vis labiau mišrus. Kartu visuomenės ir parlamentinė kontrolė taps esminiu kriterijumi, ar didesnės galios bus laikomos pagrįstomis ir teisėtomis.

    „Žvalgybos bendruomenė turi suteikti vyriausybėms aiškų situacijos vaizdą ir paaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta, o tam reikia sujungti techninę, skaitmeninę ir žmogiškąją žvalgybą“, – sakė buvęs Jungtinės Karalystės Vyriausybės ryšių centro vadovas Davidas Omandas.

  • Von der Leyen „nepriklausomybės momentas“ po metų: kas įgyvendinta, o kur ES sustojo?

    Von der Leyen „nepriklausomybės momentas“ po metų: kas įgyvendinta, o kur ES sustojo?

    Pažadai ir realybė po metų

    Prieš metus Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo metinėje kalboje paskelbė apie Europos nepriklausomybės momentą. Tąkart žadėta, kad Europos Sąjunga greičiau kurs savarankiškus pajėgumus ir mažins priklausomybes nuo išorės tiekėjų bei politinių rizikų.

    Po 12 mėnesių matyti aiški riba: ten, kur Europos Komisija gali veikti pati, rezultatai apčiuopiami. Tačiau srityse, kur būtinas valstybių narių susitarimas, papildomas finansavimas ar jautrūs sprendimai dėl suvereniteto, pažanga gerokai lėtesnė.

    Vertinant paskelbtus įsipareigojimus, daugiausia pasistūmėta rengiant teisės aktus, skirstant finansavimą ir koordinuojant bendras ES iniciatyvas. Tuo pat metu ambicingiausios idėjos, kurios turėjo greitai pakeisti Europos saugumo ir strateginės autonomijos realybę, dažnai atsitrenkė į nacionalinius interesus.

    Kur Komisija „atidirbo“

    Ryškiausiai Komisija įgyvendino pažadus ten, kur jos įrankiai tradiciškai stipriausi: vidaus rinkos taisyklės, pramonės ir technologijų politika, prekyba bei socialinės iniciatyvos. Tokiose srityse sprendimus dažniau galima stumti į priekį pasiūlant teisėkūrą ir nukreipiant ES lėšas.

    Prekybos darbotvarkėje akcentuotas tiekimo grandinių diversifikavimas davė rezultatų, o derybos su Indija iš esmės pasiekė žadėtą finišą, nors laikas buvo ilgesnis nei planuota. Kartu į priekį pajudėjo ir susitarimas su „Mercosur“ regionu, kuris ilgą laiką buvo įstrigęs dėl politinių nesutarimų.

    Socialinėje politikoje vienu matomiausių sprendimų tapo įperkamo būsto kryptis, kuri iš planavimo perėjo į konkretesnius reguliavimo žingsnius. Tai atliepė augantį spaudimą daugelyje ES valstybių, kur nuomos ir būsto kainos tampa ne tik ekonomine, bet ir politine tema.

    Gynyba ir suverenitetas: sunkiausia dalis

    Daugiausia klausimų kilo gynybos pažadams, nes čia reikia ne tik planų, bet ir realių naujų pajėgumų bei koordinuoto pirkimo, o tam būtinas valstybių narių politinis ryžtas. Būtent šiame bloke „nepriklausomybės momentas“ labiausiai išsiskyrė su realybe.

    Vienas labiausiai įsimintų pažadų buvo vadinamoji dronų siena, pristatyta kaip bendra europinė, realiu laiku veikianti grėsmių aptikimo ir neutralizavimo sistema. Idėja greitai susidūrė su politiniu pasipriešinimu, o vietoje jos per metus labiau išsigrynino platesnis kovos su dronais veiksmų planas, ne toks integralus, kaip buvo žadėta.

    Kitas ambicingas sumanymas buvo panaudoti įšaldytą Rusijos turtą ir iš jo finansuoti Ukrainai skirtą mechanizmą. Teisinės ir politinės kliūtys šią idėją pristabdė, o galutinis sprendimas nuvedė prie labiau įprasto finansavimo modelio, kai pagalba remiama ES skolinimusi ir biudžeto garantijomis.

    „Visos pastangos atsiremia į ribas, nes nacionalinis interesas ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį“, – sakė Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkė Marie-Agnes Strack-Zimmermann.

    Ši įtampa matyti ir kalbant apie planuotą Europos gynybos semestrą, kuris buvo sumanytas kaip reguliari, ES lygio nacionalinių gynybos pastangų peržiūra ir koordinavimas. Praktikoje per metus labiau susiformavo metinis pasirengimo vertinimas ir koordinavimo ciklas, paliekantis valstybėms narioms daugiau kontrolės, nei siūlė pirminė vizija.

    Dalies pažadų būklę tiksliausia apibūdinti kaip vykdomus, bet neužbaigtus. Tarp jų atsidūrė ir svarstymai dėl socialinių tinklų ribojimų vaikams, kai procesas ES lygiu pažengė, tačiau vieningo, privalomo režimo vis dar nėra.

    Migracijos srityje daug dėmesio skirta jau priimtų sprendimų įgyvendinimui, o naujesnės idėjos, pavyzdžiui, atskiras sankcijų režimas kontrabandininkams ir prekeiviams žmonėmis, dar nevirto pilnai veikiančiu instrumentu. Tai leidžia spėti, kad migracija išliks viena pagrindinių temų ir kitoje metinėje kalboje.

    Bendras vaizdas po metų rodo, kad ES nepriklausomybė labiausiai auga per reguliavimą, investicijas ir prekybos politiką, o ne per greitai sukuriamus naujus gynybos pajėgumus. Kol valstybės narės atsargiai vertins kompetencijų perdavimą Briuseliui, ambicingiausios suvereniteto idėjos judės lėčiau nei „bazinių“ pažadų įgyvendinimas.

  • Kaip gimsta ES būklės kalba: kas diktuoja Ursula von der Leyen akcentus ir ką ji sąmoningai išbraukia

    Kaip gimsta ES būklės kalba: kas diktuoja Ursula von der Leyen akcentus ir ką ji sąmoningai išbraukia

    Europos Komisijos pirmininkės Ursula von der Leyen metinė ES būklės kalba yra vienas svarbiausių momentų, kai Briuselis vienu tekstu bando apibrėžti kryptį visiems metams. Nors idėjų į ją atkeliauja iš daugybės kabinetų, galutinė žinutė paprastai gimsta itin siaurame rate.

    Procesas prasideda gerokai iš anksto: Komisijos generaliniai direktoratai teikia pasiūlymus, renkami skaičiai, tikrinami įsipareigojimų įgyvendinimo terminai ir politinės rizikos. Kartu vertinama, kas realiai turi šansų būti priimta Europos Parlamente ir suderinta su valstybėmis narėmis.

    Kas formuoja žinutę

    Prie kalbos turinio dirba įvairios institucijos ir interesų grupės, tačiau galutinius sprendimus lemia pirmininkės artimiausia komanda ir komunikacijos strategija. Praktikoje tai reiškia, kad iš daugybės pasiūlymų atrenkami keli akcentai, kurie geriausiai atspindi politinius prioritetus ir gali būti „pernešti“ per teisėkūros procesą.

    Buvę kalbų rašytojai ir aukšto rango pareigūnai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra ne prirašyti pažadų, o jų nepadauginti tiek, kad žinutė prarastų kryptį. Kuo daugiau įtraukiama skirtingų interesų, tuo labiau kalba rizikuoja tapti kompromisų rinkiniu be aiškaus stuburo.

    „Buvo toks procesas, kai visi norėjo kažko paprašyti, bet buvo ir kitas procesas, kai pirmininkė ir jos kabinetas aiškiai apsispręsdavo, ką verta pasiimti, kad tai turėtų poveikį“, – sakė buvęs Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas.

    Ką lemia politinė matematika

    Kalbos pažadai turi atlaikyti vadinamąją politinę matematiką: nepakanka paskelbti iniciatyvą, jei vėliau ji negauna reikalingos paramos Taryboje ar Parlamente. Dėl to kalbos rengėjai vis dažniau orientuojasi į įgyvendinamus, finansiškai pagrindžiamus sprendimus ir iniciatyvas, kurios jau turi paruoštą teisėkūros „taką“.

    Šis atsargumas ypač svarbus artėjant kadencijos pabaigai, kai laiko naujiems dideliems paketams mažėja. Kuo trumpesnis langas iki rinkimų ir naujos Komisijos formavimo, tuo didesnė pagunda koncentruotis į kelis simbolinius darbus, o ne į ilgą pažadų sąrašą.

    Stilius, auditorija ir patikimumas

    Kalbos poveikį sustiprina ne tik turinys, bet ir pateikimas: ji pritaikoma plačiai auditorijai, kad virstų aiškiomis antraštėmis, trumpais vaizdo klipais ir lengvai cituojamomis frazėmis. Todėl greta teisėkūros prioritetų atsiranda ir pasakojimo elementai, kurie padeda „sužmoginti“ temas.

    Vis dėlto buvę patarėjai įspėja, kad pernelyg lengvas tonas gali pakenkti rimtumui. Balansas dažniausiai ieškomas tarp patikimumo, emocinio ryšio ir logiškai pagrįstos argumentacijos, kad kalba taptų ne vien politiniu šou, o realiu veiksmų planu.