CP v2

Tag: Investicijos

  • Šiaulių savivaldybė kviečia verslą į apklausą: kaip 2025 metais keitėsi mokymai ir inovacijos?

    Šiaulių savivaldybė kviečia verslą į apklausą: kaip 2025 metais keitėsi mokymai ir inovacijos?

    Šiaulių miesto savivaldybė kviečia miesto ir regiono verslo atstovus dalyvauti trumpoje apklausoje apie 2025 metais vykdytas investicijas į darbuotojų kompetencijų ugdymą ir mokymus. Savivaldybė nurodo, kad atsakymai turėtų užtrukti iki 5 minučių.

    Apklausa siekiama surinkti informaciją, kaip įmonės stiprino darbuotojų kvalifikaciją, kokias mokymų kryptis rinkosi ir ar diegė inovacijas kasdienėje veikloje. Šie duomenys savivaldybei reikalingi vertinant ekonominės plėtros priemonių aktualumą ir planuojant tolesnius sprendimus.

    Ko siekiama apklausa?

    Savivaldybė įgyvendina ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategiją, kurioje numatytos priemonės verslo aplinkai gerinti ir inovacijoms skatinti. Praktikoje tai dažniausiai reiškia dėmesį darbuotojų kompetencijoms, procesų efektyvinimui ir naujų sprendimų taikymui.

    Pastaraisiais metais įmonių mokymai vis dažniau apima skaitmeninius įgūdžius, kibernetinį saugumą, duomenų analizę ir DI taikymo pagrindus. Kartu išlieka poreikis stiprinti vadovavimo, pardavimų, klientų aptarnavimo ir darbuotojų saugos kompetencijas, ypač augančiose ar besikeičiančiose komandose.

    Kodėl verslui verta dalyvauti?

    Verslo pateikti atsakymai leidžia savivaldybei geriau suprasti realius įmonių poreikius ir kliūtis, su kuriomis susiduriama organizuojant mokymus ar diegiant naujoves. Tokia grįžtamoji informacija dažnai tampa pagrindu tikslinti paramos priemones, bendradarbiavimo projektus, o taip pat planuoti komunikaciją su investuotojais.

    Apklausos rezultatai gali padėti aiškiau identifikuoti, kurios kompetencijos regione labiausiai trūksta, ir kur reikėtų telkti švietimo bei verslo partnerystes. Tai ypač aktualu, kai įmonės konkuruoja dėl specialistų ir tuo pačiu siekia didinti našumą be didelio darbuotojų skaičiaus augimo.

    Savivaldybė ragina įmones skirti kelias minutes ir užpildyti anketą, o pateiktus duomenis žada naudoti ekonominės plėtros sprendimams ir inovacijų skatinimo priemonėms tobulinti. Nuorodos į apklausą straipsnyje nepateikiamos.

  • Šveicarijos „Moonlight AI“ pritraukė 2,8 mln. eurų: iš kraujo tepinėlių vaizdų ieškos genominių užuominų

    Šveicarijos „Moonlight AI“ pritraukė 2,8 mln. eurų: iš kraujo tepinėlių vaizdų ieškos genominių užuominų

    Šveicarijos startuolis „Moonlight AI“ pranešė užbaigęs pradinio etapo investicijų raundą, per kurį pritraukė 2,8 mln. eurų. Bendrovė kuria klinikinei diagnostikai pritaikytą vaizdų analizės programinę įrangą, kuri, pasitelkdama DI, iš įprastų laboratorinių preparatų vaizdų siekia išgauti su genominiais pokyčiais susijusias įžvalgas.

    Į raundą investavo keli fondai iš skirtingų šalių, tarp jų Singapūre veikiantis „Lotus One Investment“, Šveicarijos „VP Venture Partners“ ir Tunise įkurtas „MEDIN Fund“. Prie jų prisidėjo Lichtenšteino „N&V Capital“ ir ankstesnis investuotojas iš Šveicarijos.

    „Mūsų technologija leidžia laboratorijoms gauti pritaikomus, greitus rezultatus iš preparatų, kuriuos jos jau naudoja kasdieniuose procesuose“, – sakė „Moonlight AI“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Christianas Ruizas.

    Bendrovė įkurta 2022 metais ir orientuojasi į hematologijos bei patologijos laboratorijų darbo srautą. Idėja paprasta: vietoje to, kad genominei informacijai gauti visada būtų būtina brangi ir laiko reikalaujanti papildoma įranga, dalį sprendimų ar prioritetų nustatymo būtų galima atlikti analizuojant rutininę kraujo ir citologijos tepinėlių vaizdinę medžiagą.

    Tokia kryptis atliepia platesnę precizinės onkologijos tendenciją, kai gydymo parinkimui vis dažniau remiamasi molekuliniais ir genominiais žymenimis. Praktikoje laboratorijoms iššūkiu išlieka tyrimų kaina, pajėgumai ir atsakymo laikas, todėl įmonės ieško sprendimų, galinčių paspartinti atranką ir efektyviau nukreipti, kada molekulinius tyrimus būtina atlikti pirmiausia.

    „Moonlight AI“ teigia, kad jų kuriama programinė įranga gali integruotis su laboratorijų vaizdinimo įranga ir padėti automatizuoti dalį sprendimų, susijusių su tolesnių tyrimų parinkimu. Pasak bendrovės, taip būtų galima sutrumpinti bendrą proceso trukmę ir geriau panaudoti ribotus diagnostikos išteklius, ypač didelių apimčių laboratorijose.

    Gautos lėšos bus nukreiptos į nuosavos duomenų bibliotekos plėtrą, siekiant susieti citopatologijos viso preparato vaizdus su kokybiškais genomikos duomenimis. Tokie rinkiniai laikomi kritiškai svarbiais medicininiams DI modeliams, nes nuo jų priklauso, ar sprendimai išliks tikslūs skirtingose laboratorijose, su skirtingais skeneriais ir įvairiomis pacientų populiacijomis.

    „Bendradarbiaudami su tarptautiniu klinikinių partnerių konsorciumu kuriame duomenų rinkinį, kuris padės užtikrinti modelių patikimumą realiose laboratorijų sąlygose“, – sakė „Moonlight AI“ technologijų vadovė ir viena iš įkūrėjų Nicole H. Romano.

    Įmonė taip pat planuoja plėsti komandą ir spartinti kelių sprendimų kūrimą, įskaitant mielodisplazinį sindromą, nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį ir lėtinę limfocitinę leukemiją. Kartu numatoma greitinti komercializaciją ir reguliacinių reikalavimų įgyvendinimą, nes medicininės diagnostikos programinei įrangai Europoje taikomi griežti saugos ir veiksmingumo kriterijai.

    Pranešime nurodoma, kad finansavimas sutapo su bendrovės teisinės formos pasikeitimu į Šveicarijos akcinę bendrovę. Toks žingsnis dažnai siejamas su pasirengimu tarptautinei plėtrai, aiškesne akcininkų struktūra ir patogesniu kapitalo pritraukimu ateityje.

    „DI diagnostikos sėkmė pirmiausia priklauso nuo klinikinių duomenų kokybės ir įvairovės, todėl plečiame partnerių ratą ir kviečiame prisijungti ligonines bei laboratorijas“, – sakė bendrovės medicinos vadovas ir vienas iš įkūrėjų Stefanas Habringeris.

  • „QuantWare“ pritraukė 152 mln. eurų: sieks spartinti didelio masto kvantinių sistemų gamybą

    „QuantWare“ pritraukė 152 mln. eurų: sieks spartinti didelio masto kvantinių sistemų gamybą

    Nyderlanduose veikianti kvantinių procesorių kūrėja „QuantWare“ užsitikrino 152 mln. eurų B serijos investiciją, kurią planuoja skirti technologijos plėtrai ir gamybos mastelio didinimui. Bendrovė teigia, kad finansavimas turėtų paspartinti perėjimą nuo laboratorinių prototipų prie pramoniniu mastu gaminamų kvantinių procesorių.

    Investicijų raunde dalyvavo nauji investuotojai, tarp jų „Intel Capital“, „In-Q-Tel“ ir „ETF Partners“, taip pat esami rėmėjai, įskaitant FORWARD.one, Invest-NL Deep Tech Fund, InnovationQuarter Capital, Ground State Ventures ir Graduate Ventures. Bendrovė nurodo, kad partnerių ratas svarbus ne tik kapitalui, bet ir prieigai prie pramonės kompetencijų bei rinkų.

    „QuantWare“ įkurta tyrėjų, siejamų su QuTech ekosistema, ir pastaraisiais metais išaugo į komercinių kvantinių apdorojimo įrenginių tiekėją Europoje. Įmonė pabrėžia, kad jos kryptis yra praktiškas aparatinės įrangos tiekimas ir pritaikymas įvairiems kvantinių sistemų kūrėjams.

    Bendrovė vysto modulinę VIO architektūrą, kuri, pasak „QuantWare“, leidžia kurti lengviau plečiamus ir energiškai efektyvesnius kvantinius procesorius. Naujausias jos pristatytas sprendimas VIO-40K siejamas su ambicija pasiūlyti architektūrą, kuri ateityje galėtų padėti pasiekti gerokai didesnį kubitų skaičių nei daugelyje šiandienos sistemų.

    „Kvantinio skaičiavimo pažadas taps realybe tik tada, kai jį bus galima gaminti ir diegti dideliu mastu. Su VIO-40K ir KiloFab kuriame ir technologiją, ir gamybos pajėgumus, reikalingus augančiai pasaulinei paklausai“, – sakė „QuantWare“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Mattas Rijlaarsdamas.

    Plėtros planuose numatyta KiloFab gamyklos iniciatyva Nyderlanduose, kuri turėtų padidinti kvantinių komponentų gamybos pajėgumus. Įmonės vertinimu, tokios infrastruktūros kūrimas yra vienas esminių veiksnių, galinčių sustiprinti Europos pozicijas globalioje kvantinių technologijų vertės grandinėje.

    Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad kvantinių kompiuterių proveržį lems ne vien teoriniai pasiekimai, bet ir gebėjimas stabiliai gaminti bei pakartojamai surinkti sudėtingas sistemas. Todėl investicijos į gamybą ir tiekimo grandines tampa lygiaverčiu prioritetu greta naujų architektūrų kūrimo.

    „QuantWare“ skelbia, kad pritrauktas kapitalas bus naudojamas tiek tolesnei VIO architektūros plėtrai, tiek gamybos industrializavimui, įskaitant KiloFab įgyvendinimą. Bendrovė tikisi, kad tai padės kvantiniams procesoriams greičiau pereiti nuo tyrimų stadijos prie platesnio komercinio diegimo.

  • „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ skelbia tęsianti sostinės paviršinių nuotekų infrastruktūros modernizavimą. 2026 metais į lietaus nuotekų tinklų statybą ir atnaujinimą planuojama investuoti 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra investicijų suma turėtų siekti 46 mln. eurų.

    Savivaldybės ir įmonės teigimu, tikslas aiškus: sumažinti gatvių užtvindymų riziką per intensyvias liūtis, apsaugoti infrastruktūrą ir gyventojų turtą bei užtikrinti sklandesnį eismą kritulių metu. Pastaraisiais metais ekstremalios liūtys miestuose tampa vis dažnesniu išbandymu, todėl prioritetas teikiamas vietoms, kur vanduo kaupiasi greičiausiai.

    Kas keisis mieste per liūtis?

    Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad investicijos nukreiptos į ilgalaikį atsparumą, o ne vien reakciją po potvynių. Pasak jo, stiprinami tinklai turi padėti miestui geriau atlaikyti trumpas, bet labai intensyvias liūtis, kurios dažnai sukelia didžiausius sutrikimus.

    „Kryptingai stiprindami tinklus, pereiname nuo reagavimo į pasekmes prie ilgalaikių sprendimų, kurie saugo miesto infrastruktūrą, gyventojų turtą ir kasdienį judėjimą“, – sakė Valdas Benkunskas.

    „Grindos“ vadovas Jonas Davidavičius akcentuoja, kad problema susijusi su istoriniu infrastruktūros atsilikimu nuo miesto plėtros. Jo teigimu, centralizuoti paviršinių nuotekų tinklai dengia tik apie 25 proc. Vilniaus, todėl daugelyje rajonų kritulių vanduo tiesiog neturi pakankamai kelių nutekėti.

    „Šiandien tik apie 25 proc. Vilniaus turi centralizuotus lietaus nuotekų tinklus, o kai kuriose vietose per liūtį vandens srautas per sekundę siekia dešimtis kubinių metrų – tokių kiekių neįmanoma suvaldyti be ilgalaikių ir kryptingų investicijų“, – sakė Jonas Davidavičius.

    Kur numatyti darbai ir didžiausi projektai?

    Šiemet didžioji investicijų dalis numatyta esamų tinklų remontui ir pralaidumo didinimui intensyvaus eismo gatvėse, kur per liūtis dažniausiai formuojasi vandens sankaupos. Tarp įvardijamų vietų – Savanorių prospektas, S. Konarskio, Gedvydžių, Taikos, L. Asanavičiūtės, Čiobiškio, V. Pietario ir Žemaitės gatvės.

    Tuo pačiu tęsiama tinklų plėtra Senamiestyje, kur darbai dėl tankios infrastruktūros ir paveldo reikalavimų dažnai yra lėtesni bei sudėtingesni. Minimos Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvės, taip pat modernizacijos poreikis Antakalnio, P. Vileišio, Juodojo kelio ir Vilniaus gatvėse.

    Vienas didžiausių suplanuotų projektų – Juodojo kelio teritorijoje, kur sprendiniai orientuoti į ekstremalias liūtis. Numatyta įrengti beveik 3 kilometrus magistralinių paviršinių nuotekų tinklų, didelės talpos kaupyklą ir nuotekų valymo įrenginius, kad ypač dideli vandens srautai būtų suvaldomi per trumpą laiką.

    Kokie iššūkiai stabdo atnaujinimą?

    „Grinda“ atkreipia dėmesį, kad darbai Vilniuje dažnai susiduria su praktiniais apribojimais: ribota erdvė po žeme, tankus kitų inžinerinių tinklų išsidėstymas ir statybų metu aptinkami archeologiniai radiniai. Tokiose vietose tenka stabdyti darbus, koreguoti projektus ir derinti sprendinius.

    Nepaisant to, įmonė teigia išlaikanti kryptį ir prioritetą teikianti sisteminiams projektams, kurie duoda didžiausią efektą potvynių rizikos mažinimui. Kaip pavyzdys minimi ankstesni darbai Kalvarijų gatvėje, kur įgyvendintas vienas stambiausių projektų – nutiesta daugiau nei 4,5 kilometro naujų tinklų.

    Taip pat nurodoma, kad per 2026 metus Vilniuje nutiesta daugiau nei 5 kilometrai naujų ir atnaujinta per 1 kilometrą esamų paviršinių nuotekų tinklų. Pasak „Grindos“, tai svarbus tempas miestui, kuriame lietaus nuotekų infrastruktūra ilgą laiką buvo plėtojama per lėtai, palyginti su urbanizacijos mastu.

    Įmonė primena ir apie Vilniaus tinklų mastą: Geležinio Vilko teritorijos baseine per stiprias liūtis gali susidaryti iki 26 kubinių metrų vandens per sekundę srautas, o giliausi tinklai kai kur įrengti net 18 metrų gylyje. Tokie skaičiai, pasak specialistų, paaiškina, kodėl miesto atsparumui būtinos ne pavienės priemonės, o nuoseklus kelių metų investicijų planas.

  • Pietų Tirolio „profitize“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI finansų planavimas taikosi į viešbučius

    Pietų Tirolio „profitize“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI finansų planavimas taikosi į viešbučius

    Investicija augimui Europoje

    Pietų Tirolyje įsikūręs startuolis „profitize“ uždarė 1,4 mln. eurų pradinio etapo (Seed) investicijų raundą. Bendrovė kuria DI paremtą finansų planavimo ir analizės platformą, skirtą viešbučių ir maitinimo sektoriui, o lėšas naudos technologijoms plėtoti ir įžengti į naujas Europos rinkas.

    Raundui vadovavo „Alpine Fund“ (per „Redstone“ ir „Euregio+“) bei Austrijos „aws Gründungsfonds“, prisidėjo ir verslo angelai iš svetingumo industrijos. Pasak bendrovės, investuotojų dėmesį patraukė aiškiai apibrėžta niša ir praktinis produktas, sprendžiantis kasdienes finansų valdymo spragas.

    Ką daro platforma ir kodėl to reikia?

    „profitize“ teigia, kad viešbučiai valdo didelius duomenų kiekius, tačiau dažnai neturi priemonių juos greitai paversti sprendimais. Finansiniai duomenys paprastai išsibarstę per skirtingas sistemas, o pilnas vaizdas atsiranda tik po kelių savaičių arba apskritai nesusiformuoja.

    Platforma vienoje aplinkoje sujungia informaciją iš viešbučių valdymo sistemų, kasos ir atsiskaitymų sprendimų, apskaitos, personalo, bankų bei energijos tiekėjų. Tikslas – realiu laiku pateikti ataskaitas, prognozes, biudžetų planavimą ir pinigų srautų analizę, papildant tai DI rekomendacijomis.

    Įkūrėjai ir ankstesnė patirtis

    Bendrovės būstinė yra Bolcano mieste Italijoje, o „profitize“ 2024 metais įkūrė Simonas Falkensteineris ir Michaelis Gorferis. S. Falkensteineris anksčiau įkūrė pajamų valdymo sistemą „RateBoard“, kurią 2020 metais pardavė Italijos „Zucchetti Group“.

    Ši patirtis, pasak startuolio, padėjo geriau suprasti, kaip viešbučiuose veikia pajamų ir sąnaudų valdymas, ir kodėl vien kainodaros optimizavimo nebeužtenka. „profitize“ akcentuoja sąnaudų kontrolę, darbo jėgos planavimą ir operacinių sprendimų priėmimą pagal prognozuojamą užimtumą.

    „Svetingumo sektorius dirba su milžiniškais duomenų kiekiais, bet dažnai neturi priemonių tuos duomenis paversti pagrįstais sprendimais. Su „RateBoard“ optimizavome pajamų pusę, o su „profitize“ imamės sąnaudų, nes galiausiai svarbiausia, kas lieka pelno (nuostolių) ataskaitos apačioje“, – sakė „profitize“ bendraįkūrėjas ir vadovas Simonas Falkensteineris.

    Pirmieji rezultatai ir tolesni planai

    Startuolis nurodo, kad platformą jau naudoja apie 150 viešbučių ir maitinimo įmonių keliose Europos šalyse. Tarp naudotojų yra ir nepriklausomi viešbučiai, ir kelių objektų grupės, o praktiniai scenarijai apima biudžetavimą, prognozavimą, pinigų srautų valdymą bei darbo našumo analizę.

    Kaip vieną pavyzdį „profitize“ pateikia 40 kambarių poilsinį viešbutį Pietų Tirolyje, kuris, naudodamas įrankį, sumažino darbo sąnaudas 10 proc. Bendrovė pabrėžia, kad efektas pasiektas ne mažinant darbuotojų skaičių, o tikslinant grafikus pagal užimtumo prognozes.

    „Kurį laiką stebėjome „profitize“ ir džiaugiamės prisijungę dabar. Komanda gerai susijusi svetingumo sektoriuje ir supranta tikruosius klientų skausmo taškus. Kartu plėsime veiklą tarptautiniu mastu ir stiprinsime modelį DI pusėje“, – sakė „Redstone“ partneris Benas Scheidtas.

    Gautos lėšos bus skirtos platformos technologinei plėtrai, įskaitant anonimizuotą rinkos lyginamąją analizę ir išplėstą produktyvumo analitiką. Taip pat planuojama toliau augti Italijoje ir Austrijoje, žengti į kitas Europos rinkas bei stiprinti technologijų ir klientų sėkmės komandas.

    „profitize“ akcentuoja, kad viešbučiams tampant jautresniems darbo sąnaudoms ir energijos kainoms, didėja poreikis sprendimams, leidžiantiems operatyviai matyti rodiklius ir greitai koreguoti veiklą. Būtent čia, bendrovės vertinimu, DI pagrįsta analizė gali tapti konkurenciniu pranašumu.

  • Paryžiaus „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų: DI žada paspartinti kritinių metalų paiešką

    Paryžiaus „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų: DI žada paspartinti kritinių metalų paiešką

    Kam skirta investicija

    Paryžiuje įsikūręs startuolis „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta kritinių žaliavų telkinių paieškai spartinti. Įmonė kuria geologams skirtą platformą, kurioje DI derinamas su geologų žiniomis ir realaus pasaulio duomenimis.

    Finansavimo etapui bendrai vadovavo fondai „World Fund“ ir „Kindred Capital“, prisidėjo „Daphni“, „Omnes Capital“ ir „Ovni Capital“. Bendrovė teigia, kad naujos lėšos leis greičiau plėsti komandą, tobulinti platformą ir didinti veiklos mastą tarptautiniu mastu.

    Kodėl kritiniai metalai tapo strateginiai

    Kritinių metalų, tokių kaip varis, litis ar nikelis, poreikis auga dėl transporto elektrifikacijos, baterijų kaupiklių, elektros tinklų plėtros ir duomenų centrų. Šios žaliavos laikomos esminėmis tiek energetikos pertvarkai, tiek pramonės konkurencingumui, todėl jų tiekimo rizikos vis dažniau aptariamos ir politikos lygmeniu.

    „Lithosquare“ remiasi prielaida, kad vien perdirbimas artimiausiais dešimtmečiais neužtikrins reikiamų apimčių, todėl reikės atrasti naujų telkinių. Praktikoje mineralų žvalgyba išlieka lėta ir brangi, o nuo pirmųjų tyrimų iki telkinio patvirtinimo neretai praeina 7–15 metų.

    Kaip DI keičia žvalgybos procesą

    Bendrovės teigimu, didelė dalis geologų laiko šiandien atitenka duomenų tvarkymui, o ne interpretacijai ir darbui lauke. „Lithosquare“ tikslas yra automatizuoti dalį pasikartojančių užduočių ir sutrumpinti analizės ciklus nuo mėnesių iki dienų.

    Skirtingai nei įrankiai, kurie tik ieško pasikartojančių šablonų duomenyse, „Lithosquare“ akcentuoja mokslu paremtus geologinius požemio modelius ir telkinių formavimosi logiką. Tokia kombinacija, pasak įmonės, turėtų padėti tiksliau atrinkti gręžinių taikinius, sumažinti nereikalingų gręžimų skaičių ir su tuo susijusias emisijas.

    „Kelerius metus dirbome mineralų žvalgyboje ir visur matėme tą patį kamštį: per daug laiko suvalgo duomenų apdorojimas, o per mažai lieka tikrajai geologijai ir darbui lauke“, – sakė „Lithosquare“ bendraįkūrėjas ir vadovas Aymeric Préveral-Etcheverry.

    Įmonė įkurta 2024 metais, o prie jos netrukus prisijungė vienas iš vadovų Simon Leclair. „Lithosquare“ teigia jau bendradarbiaujanti su kasybos įmonėmis JAV, Europoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, o artimiausias tikslas – sparčiau plėsti taikymą skirtinguose regionuose.

    Investuotojai pabrėžia, kad kritinių žaliavų paieškos pagreitinimas tampa ne vien geologijos, bet ir platesnės ekonomikos problema. Augant baterijų, elektros tinklų ir skaitmeninės infrastruktūros poreikiams, sprendimai, kurie didina žvalgybos efektyvumą, gali turėti tiesioginę įtaką tiekimo grandinėms ir kainų stabilumui.

  • „QuantWare“ pritraukė 152 mln. eurų: kodėl šis sandoris gali paspartinti kvantinių procesorių proveržį

    Nyderlandų Delfte įsikūrusi kvantinių procesorių bendrovė „QuantWare“ pranešė užbaigusi 152 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Įmonė teigia, kad tai didžiausias privatus finansavimo raundas, skirtas bendrovei, kuri koncentruojasi būtent į kvantinių procesorių kūrimą.

    Pasak „QuantWare“, lėšos bus nukreiptos į naujos kartos architektūros VIO-40K vystymą ir gamybinių pajėgumų plėtrą. Bendrovė akcentuoja, kad jos tikslas yra priartinti kvantinius kompiuterius prie mastelio, kai jie tampa praktiškai pritaikomi pramonėje ir moksle.

    Nuo laboratorijos prie pramonės

    „QuantWare“ kvantinių procesorių kryptis siejama su superlaidžių kubitų technologija, kuri šiandien yra viena dažniausiai vystomų kvantinės kompiuterijos krypčių. Didžiausiu iššūkiu šiame etape laikomas ne vien kubitų skaičiaus didinimas, bet ir sujungimų, pakuotės, aušinimo bei gaminamumo klausimai.

    Bendrovė pristatė VIO-40K kaip architektūrą, skirtą keliui į 10 000 kubitų procesorius, ir pabrėžia modulinį principą. Tokia kryptis rinkoje dažnai vertinama kaip bandymas sumažinti technologinę riziką, kai didėjant sistemoms auga defektų, sudėtingo montavimo ir signalo nuostolių tikimybė.

    „Kvantinės kompiuterijos pažadas gali tapti realybe tik tada, kai ją bus įmanoma gaminti ir diegti dideliu mastu. Būtent tai ir kuriame“, – sakė „QuantWare“ vadovas ir vienas įkūrėjų Matt Rijlaarsdam.

    Kas investavo ir ką tai reiškia rinkai?

    Prie investuotojų prisijungė „Intel Capital“, taip pat IQT ir „ETF Partners“, o esami investuotojai, tarp jų FORWARD.one ir „Invest-NL Deep Tech Fund“, tęsė dalyvavimą. Tokia sudėtis signalizuoja, kad rinka daugiau dėmesio skiria ne tik programinei įrangai, bet ir aparatinės dalies grandinei, nuo kurios priklauso realus kvantinių sistemų mastelio didinimas.

    Investicijų kontekstas svarbus ir dėl pastarojo meto suaktyvėjimo Europoje: daugėja finansuojamų projektų, susijusių su kvantinių lustų testavimu, fotonika, kriogenine elektronika ir kitais „siaurais kakleliais“, kurie stabdo perėjimą nuo demonstracinių prototipų prie serijinės gamybos. „QuantWare“ raundo dydis išsiskiria šiame fone ir gali kelti kartelę kitiems kvantinės aparatinės įrangos kūrėjams.

    Atvira architektūra ir gamybinė plėtra

    „QuantWare“ nurodo, kad jos VIO technologija kuriama kaip atviresnė platforma, kurią galėtų naudoti ir kiti ekosistemos dalyviai. Praktikoje tai reiškia siekį kurti modulius ir integracijos metodus, leidžiančius jungti skirtingų kūrėjų komponentus, neįstringant vienos uždaros sistemos rėmuose.

    Įmonė taip pat vysto gamybos projektą „KiloFab“, kurį pristato kaip didelės apimties kvantinių lustų gamybos infrastruktūrą, orientuotą į atvirą architektūrą. Bendrovė teigia, kad tai turėtų padidinti gamybos pajėgumus apie 20 kartų ir padėti atliepti augančią paklausą.

    „Superlaidžių kvantinių sistemų mastelį vis dažniau riboja sujungimai, pakuotė ir pagaminamumas, o ne vien kubitų dizainas“, – sakė „Intel Capital“ atstovas Kike Miralles.

    „QuantWare“ buvo įkurta 2021 metais kaip QuTech prie Delfto technikos universiteto atšaka. Bendrovė teigia jau pristatė daugiau komercinių kvantinių procesorių nei bet kuris kitas komercinis tiekėjas ir aptarnauja daugiau nei 50 klientų 20 šalių, tačiau šių teiginių nepriklausomas patvirtinimas gali skirtis priklausomai nuo to, kaip skaičiuojami pristatymai ir kokie produktai įtraukiami.

  • „Amazon“ vadovas Jassy ramina rinką: 186 mlrd. eurų DI išlaidos esą atsipirks investuotojams

    „Amazon“ vadovas Jassy ramina rinką: 186 mlrd. eurų DI išlaidos esą atsipirks investuotojams

    „Amazon“ generalinis direktorius Andy Jassy pareiškė, kad milžiniškos investicijos į dirbtinį intelektą neturėtų gąsdinti akcininkų, nes būtent jos esą ilgainiui ir atneš didžiausią grąžą. Jo teigimu, DI yra didžiausia technologinė transformacija per daugelio žmonių gyvenimą ir iš esmės perrašys klientų patirtis.

    Kompanija yra pranešusi apie planus šiais metais kapitalo išlaidoms skirti apie 186 mlrd. eurų, o didžioji dalis jų siejama su DI infrastruktūra, duomenų centrais ir kompiuterijos pajėgumais. Tokios žinios rinkoje buvo sutiktos nervingai, nes investuotojai baiminasi, ar šios išlaidos pakankamai greitai virs apčiuopiamu pelnu.

    „Manome, kad DI yra didžiausia technologinė transformacija mūsų gyvenime. Ji iš naujo sukurs kiekvieną mums žinomą klientų patirtį ir sukurs visiškai naujas, kurių net neįsivaizdavome“, – sakė Andy Jassy.

    Diskusijos esmė – ar „Amazon“ sugebės iš didėjančių investicijų sukurti tvarią grąžą, ypač kai dalis analitikų prognozuoja, kad artimiausiais metais laisvieji pinigų srautai gali patirti spaudimą. Kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad infrastruktūros plėtra paprastai reiškia didesnį kapitalo poreikį dar prieš pradedant gauti reikšmingas pajamas.

    Andy Jassy argumentuoja, kad toks ciklas technologijų infrastruktūroje yra įprastas: kapitalas išleidžiamas iš anksto, o monetizacija ateina vėliau, kai pajėgumai užpildomi klientais. Pasak jo, duomenų centrų ir susijusios infrastruktūros tarnavimo laikas yra ilgas, todėl investicijos gali generuoti grąžą daugelį metų.

    „Turime iš anksto investuoti kapitalą ir pinigus dar iki momento, kai galime tai monetizuoti“, – sakė Andy Jassy.

    Jis taip pat rėmėsi „Amazon Web Services“ patirtimi, teigdamas, kad įmonė jau kartą perėjo panašų etapą, kai didelės pradinės išlaidos vėliau virto sparčiai augančiomis pajamomis ir maržomis. Vadovas pabrėžė, kad kai pajamų augimas pradeda vytis kapitalo išlaidų augimą, gerėja veiklos pelningumas, laisvieji pinigų srautai ir investuoto kapitalo grąža.

    „Kai pajamų augimas pradeda vytis kapitalo išlaidų augimą, ima patikti veiklos marža, laisvieji pinigų srautai ir investuoto kapitalo grąža. Mes jau esame išgyvenę šį filmą per pirmąją AWS bangą“, – sakė Andy Jassy.

    Platesniame kontekste „Amazon“ investicijos atspindi bendrą rinkos kryptį: DI modeliams ir paslaugoms reikia vis daugiau skaičiavimo resursų, todėl didžiosios technologijų bendrovės plečia duomenų centrus ir siekia užsitikrinti lustų bei energijos tiekimą. Investuotojams tai reiškia trumpuoju laikotarpiu didesnes sąnaudas, tačiau kartu ir galimybę užimti stipresnes pozicijas sparčiai augančioje DI paslaugų rinkoje.

  • Mokesčiai smaugia algas ir verslą: ekspertai įspėja, kad darbo apmokestinimas dar griežtės

    Diskusijos apie mokesčius vis dažniau sukasi ne vien apie tarifus, o apie tai, kaip pats modelis veikia žmonių pajamas ir įmonių sprendimus. Ekonomikos ekspertai pabrėžia, kad didžiausias spaudimas tenka darbui: kuo didesnė našta tarp darbdavio sąnaudų ir atlyginimo į rankas, tuo sunkiau auginti algas ir išlaikyti konkurencingumą.

    Viešose ekspertų diskusijose akcentuojama, kad nuolatinės taisymų bangos ir išimčių gausa sistemą daro sunkiai prognozuojamą. Tai didina administracinę naštą, skatina ieškoti alternatyvių įdarbinimo formų ir kuria terpę mokesčių arbitražui, kai veikla ar kapitalas nukreipiami į paprastesnes ir stabilesnes jurisdikcijas.

    Darbo apmokestinimas kaip pagrindinis stabdis

    Mokesčių specialistai atkreipia dėmesį, kad valstybė dažnai renkasi lengviausiai surenkamą bazę, tai yra darbo pajamas. Tačiau toks kelias turi kainą: mažėja legalaus darbo patrauklumas, o darbdavių galimybės kelti atlyginimus ribojamos ne tik rinkos sąlygomis, bet ir bendra našta, tenkančia darbo vietai.

    Kartu pabrėžiama, kad problema yra ne vien dydis, bet ir taisyklių taikymas. Kai skirtingos institucijos ar praktika pateikia nevienodas interpretacijas, rizika persikelia ant darbuotojų ir verslo pečių, o planavimas ilgesniam laikui tampa sudėtingas.

    „Didelės reformos Seimas neturėtų daryti vienas. Tam reikia viso valstybės aparato ir aiškios Vyriausybės atsakomybės“, – sakė Ryszard Petru.

    Sudėtingumas brangiai kainuoja įmonėms

    Verslui aktualus ne tik galutinis tarifas, bet ir reali mokesčių sistemos kaina, kurią sudaro apskaitos procesai, konsultacijų poreikis, pasirengimas patikrinimams ir dažni prisitaikymai prie pakeitimų. Kai taisyklės keičiasi greitai, o pereinamieji laikotarpiai trumpi, įmonės patiria papildomų kaštų, kurių ne visada gali perkelti į kainas.

    Ekspertai primena, kad įvairios lengvatos ir skatinimo priemonės teoriškai gali padėti investicijoms, tyrimams ar inovacijoms, tačiau praktikoje jų panaudojimą riboja komplikuotos sąlygos. Dalis smulkesnių įmonių apskritai atsisako bandyti, nes rizika suklysti ar vėliau sulaukti ginčo su mokesčių administratoriumi tampa per didelė.

    Kodėl daug kas bėga į arbitražą?

    Mokesčių arbitražas dažnai prasideda ne nuo noro išvengti prievolių, o nuo siekio turėti aiškias taisykles ir stabilumą. Kai darbo apmokestinimas laikomas per dideliu, dalis rinkos natūraliai persiorientuoja į individualią veiklą, paslaugų sutartis ar kitus modelius, kurie suteikia daugiau lankstumo ir mažesnę bendrą naštą.

    Kapitalo atveju mechanizmas panašus: investicijos juda ten, kur teisinė aplinka nuspėjamesnė, o taisyklių keitimas nėra nuolatinis. Ekonomistų vertinimu, ilgainiui tai gali silpninti šalies patrauklumą investuotojams ir mažinti produktyvumo augimą, nes sprendimus lemia ne vien ekonominė logika, bet ir reguliacinė rizika.

    „Kai taisyklės nuolat koreguojamos ir sunku prognozuoti jų taikymą, investicijos ieško stabilesnių vietų“, – sakė Ryszard Petru.

    Ekspertų teigimu, jei siekiama tvaraus pokyčio, vien kosmetinių pataisų nebeužtenka. Pagrindiniu uždaviniu įvardijamas nuoseklus sistemos supaprastinimas, aiškesnės taisyklės ir didesnis prognozuojamumas, kad mokesčiai vėl taptų ne politinių sprendimų rinkiniu, o stabilia ir suprantama valstybės finansavimo sistema.

  • Milijardierių bumas nesustoja: Europa sparčiai vejasi, o Amerikų dalis pirmąkart traukiasi

    Milijardierių bumas nesustoja: Europa sparčiai vejasi, o Amerikų dalis pirmąkart traukiasi

    Pasaulio milijardierių skaičius toliau auga ir, kaip prognozuojama, artimiausiais metais tik spartės. „Knight Frank“ 2026 metais paskelbtoje „Wealth Report“ apžvalgoje skaičiuojama, kad nuo 2026 iki 2031 metų milijardierių gretos pasaulyje turėtų padidėti 26 proc. ir pasiekti apie 3 915.

    Per pastaruosius penkerius metus turtingiausiųjų klubas taip pat plėtėsi. Vertinimuose nurodoma, kad 2021 metais pasaulyje buvo 2 723, o 2026 metais – 3 110 milijardierių, tai yra 14 proc. daugiau.

    Europa kyla, ypač Šiaurėje

    Europoje numatomas vienas ryškiausių šuolių: prognozuojama, kad milijardierių skaičius žemyne nuo 780 2026 metais išaugs iki 994 2031 metais, arba 27 proc. Tai reikštų, kad Europa priartėtų prie 1 000 ribos.

    Didžiausio santykinio augimo europiniame dvidešimtuke tikimasi Lenkijoje: nuo 13 iki 29 milijardierių, arba 123 proc. Švedijai prognozuojamas 81 proc. augimas iki 58, Danijai – 75 proc. iki 21, o Norvegijai – 53 proc. iki 26.

    „Matome vieną reikšmingiausių pasaulinio turto pasiskirstymo poslinkių šiuolaikinėje istorijoje“, – sakė „Knight Frank“ tyrimų vadovas Liamas Bailey.

    Kodėl didžiosios ekonomikos neatsiranda reitinge

    Ataskaitoje reitinguojama pagal penkerių metų augimo tempą, todėl sąraše gali nebūti šalių, kurios turi daugiausia milijardierių absoliučiais skaičiais. Tokiose rinkose kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija ar Prancūzija bazė jau yra didelė, todėl procentinis augimas dažnai atrodo kuklesnis.

    Pavyzdžiui, „Forbes“ duomenys rodo, kad Vokietija 2025 metais buvo tarp Europos lyderių pagal bendrą milijardierių skaičių. Vis dėlto spartaus procentinio šuolio prognozėse ją aplenkia mažesnės, bet greitai turtėjančios rinkos.

    Europos dalis auga, Amerikų – mažėja

    Regioniniu pjūviu 2026 metais daugiausia milijardierių sutelkta Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – 1 116, arba 36 proc. pasaulio visumos. Amerikos sudaro apie 34 proc., iš jų Šiaurės Amerika – 31 proc., o Lotynų Amerika – 3 proc., Europa – apie ketvirtadalį.

    Iki 2031 metų Europos dalis, prognozuojama, šiek tiek padidės iki 25,4 proc. Tuo metu Šiaurės Amerikoje milijardierių absoliučiai daugės nuo 995 iki 1 089, tačiau regiono dalis pasaulyje mažės iki 27,8 proc., ir tai būtų vienintelis regionas, kuriam prognozuojamas dalies traukimasis.

    „Realybėje matome, kad turto kūrimas vyksta sudėtingesniame pasaulio ekonomikos fone“, – sakė „Knight Frank“ „Private Office“ vadovas Rory Penn.

    „Itin turtingi žmonės tampa gerokai mobilesni, tačiau rinkų, kuriose jie jaučiasi iš tiesų saugiai investuodami ar kurdami šeimos bazę, sąrašas siaurėja“, – pridūrė jis.

    Saugumas ir teisės viršenybė tampa lemiami

    Ataskaitoje akcentuojama, kad turtingiausios šeimos vis dažniau diversifikuoja turtą per kelias jurisdikcijas, dažniausiai derindamos Ameriką, Europą ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regioną. Tokį pasirinkimą, pasak autorių, lemia saugumo, stabilumo ir teisės viršenybės poreikis.

    Šis kontekstas padeda paaiškinti, kodėl net ir esant didesniems mokesčiams ar politiniams svyravimams kai kurie centrai išlieka patrauklūs kapitalui. Investuotojams vis dažniau svarbu ne tik grąža, bet ir aiškios taisyklės, nuosavybės apsauga bei nuspėjama teisinė aplinka.

    Prognozės rodo, kad iki 2031 metų pasaulinė konkurencija dėl kapitalo ir talentų tik aštrės, o milijardierių geografija vis labiau priklausys nuo to, kurios šalys gebės pasiūlyti stabilumą, saugumą ir patikimą reguliacinę aplinką.