CP v2

Tag: Investicijos

  • Pietų Tirolio „profitize“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI finansų planavimas taikosi į viešbučius

    Pietų Tirolio „profitize“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI finansų planavimas taikosi į viešbučius

    Investicija augimui Europoje

    Pietų Tirolyje įsikūręs startuolis „profitize“ uždarė 1,4 mln. eurų pradinio etapo (Seed) investicijų raundą. Bendrovė kuria DI paremtą finansų planavimo ir analizės platformą, skirtą viešbučių ir maitinimo sektoriui, o lėšas naudos technologijoms plėtoti ir įžengti į naujas Europos rinkas.

    Raundui vadovavo „Alpine Fund“ (per „Redstone“ ir „Euregio+“) bei Austrijos „aws Gründungsfonds“, prisidėjo ir verslo angelai iš svetingumo industrijos. Pasak bendrovės, investuotojų dėmesį patraukė aiškiai apibrėžta niša ir praktinis produktas, sprendžiantis kasdienes finansų valdymo spragas.

    Ką daro platforma ir kodėl to reikia?

    „profitize“ teigia, kad viešbučiai valdo didelius duomenų kiekius, tačiau dažnai neturi priemonių juos greitai paversti sprendimais. Finansiniai duomenys paprastai išsibarstę per skirtingas sistemas, o pilnas vaizdas atsiranda tik po kelių savaičių arba apskritai nesusiformuoja.

    Platforma vienoje aplinkoje sujungia informaciją iš viešbučių valdymo sistemų, kasos ir atsiskaitymų sprendimų, apskaitos, personalo, bankų bei energijos tiekėjų. Tikslas – realiu laiku pateikti ataskaitas, prognozes, biudžetų planavimą ir pinigų srautų analizę, papildant tai DI rekomendacijomis.

    Įkūrėjai ir ankstesnė patirtis

    Bendrovės būstinė yra Bolcano mieste Italijoje, o „profitize“ 2024 metais įkūrė Simonas Falkensteineris ir Michaelis Gorferis. S. Falkensteineris anksčiau įkūrė pajamų valdymo sistemą „RateBoard“, kurią 2020 metais pardavė Italijos „Zucchetti Group“.

    Ši patirtis, pasak startuolio, padėjo geriau suprasti, kaip viešbučiuose veikia pajamų ir sąnaudų valdymas, ir kodėl vien kainodaros optimizavimo nebeužtenka. „profitize“ akcentuoja sąnaudų kontrolę, darbo jėgos planavimą ir operacinių sprendimų priėmimą pagal prognozuojamą užimtumą.

    „Svetingumo sektorius dirba su milžiniškais duomenų kiekiais, bet dažnai neturi priemonių tuos duomenis paversti pagrįstais sprendimais. Su „RateBoard“ optimizavome pajamų pusę, o su „profitize“ imamės sąnaudų, nes galiausiai svarbiausia, kas lieka pelno (nuostolių) ataskaitos apačioje“, – sakė „profitize“ bendraįkūrėjas ir vadovas Simonas Falkensteineris.

    Pirmieji rezultatai ir tolesni planai

    Startuolis nurodo, kad platformą jau naudoja apie 150 viešbučių ir maitinimo įmonių keliose Europos šalyse. Tarp naudotojų yra ir nepriklausomi viešbučiai, ir kelių objektų grupės, o praktiniai scenarijai apima biudžetavimą, prognozavimą, pinigų srautų valdymą bei darbo našumo analizę.

    Kaip vieną pavyzdį „profitize“ pateikia 40 kambarių poilsinį viešbutį Pietų Tirolyje, kuris, naudodamas įrankį, sumažino darbo sąnaudas 10 proc. Bendrovė pabrėžia, kad efektas pasiektas ne mažinant darbuotojų skaičių, o tikslinant grafikus pagal užimtumo prognozes.

    „Kurį laiką stebėjome „profitize“ ir džiaugiamės prisijungę dabar. Komanda gerai susijusi svetingumo sektoriuje ir supranta tikruosius klientų skausmo taškus. Kartu plėsime veiklą tarptautiniu mastu ir stiprinsime modelį DI pusėje“, – sakė „Redstone“ partneris Benas Scheidtas.

    Gautos lėšos bus skirtos platformos technologinei plėtrai, įskaitant anonimizuotą rinkos lyginamąją analizę ir išplėstą produktyvumo analitiką. Taip pat planuojama toliau augti Italijoje ir Austrijoje, žengti į kitas Europos rinkas bei stiprinti technologijų ir klientų sėkmės komandas.

    „profitize“ akcentuoja, kad viešbučiams tampant jautresniems darbo sąnaudoms ir energijos kainoms, didėja poreikis sprendimams, leidžiantiems operatyviai matyti rodiklius ir greitai koreguoti veiklą. Būtent čia, bendrovės vertinimu, DI pagrįsta analizė gali tapti konkurenciniu pranašumu.

  • Paryžiaus „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų: DI žada paspartinti kritinių metalų paiešką

    Paryžiaus „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų: DI žada paspartinti kritinių metalų paiešką

    Kam skirta investicija

    Paryžiuje įsikūręs startuolis „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta kritinių žaliavų telkinių paieškai spartinti. Įmonė kuria geologams skirtą platformą, kurioje DI derinamas su geologų žiniomis ir realaus pasaulio duomenimis.

    Finansavimo etapui bendrai vadovavo fondai „World Fund“ ir „Kindred Capital“, prisidėjo „Daphni“, „Omnes Capital“ ir „Ovni Capital“. Bendrovė teigia, kad naujos lėšos leis greičiau plėsti komandą, tobulinti platformą ir didinti veiklos mastą tarptautiniu mastu.

    Kodėl kritiniai metalai tapo strateginiai

    Kritinių metalų, tokių kaip varis, litis ar nikelis, poreikis auga dėl transporto elektrifikacijos, baterijų kaupiklių, elektros tinklų plėtros ir duomenų centrų. Šios žaliavos laikomos esminėmis tiek energetikos pertvarkai, tiek pramonės konkurencingumui, todėl jų tiekimo rizikos vis dažniau aptariamos ir politikos lygmeniu.

    „Lithosquare“ remiasi prielaida, kad vien perdirbimas artimiausiais dešimtmečiais neužtikrins reikiamų apimčių, todėl reikės atrasti naujų telkinių. Praktikoje mineralų žvalgyba išlieka lėta ir brangi, o nuo pirmųjų tyrimų iki telkinio patvirtinimo neretai praeina 7–15 metų.

    Kaip DI keičia žvalgybos procesą

    Bendrovės teigimu, didelė dalis geologų laiko šiandien atitenka duomenų tvarkymui, o ne interpretacijai ir darbui lauke. „Lithosquare“ tikslas yra automatizuoti dalį pasikartojančių užduočių ir sutrumpinti analizės ciklus nuo mėnesių iki dienų.

    Skirtingai nei įrankiai, kurie tik ieško pasikartojančių šablonų duomenyse, „Lithosquare“ akcentuoja mokslu paremtus geologinius požemio modelius ir telkinių formavimosi logiką. Tokia kombinacija, pasak įmonės, turėtų padėti tiksliau atrinkti gręžinių taikinius, sumažinti nereikalingų gręžimų skaičių ir su tuo susijusias emisijas.

    „Kelerius metus dirbome mineralų žvalgyboje ir visur matėme tą patį kamštį: per daug laiko suvalgo duomenų apdorojimas, o per mažai lieka tikrajai geologijai ir darbui lauke“, – sakė „Lithosquare“ bendraįkūrėjas ir vadovas Aymeric Préveral-Etcheverry.

    Įmonė įkurta 2024 metais, o prie jos netrukus prisijungė vienas iš vadovų Simon Leclair. „Lithosquare“ teigia jau bendradarbiaujanti su kasybos įmonėmis JAV, Europoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, o artimiausias tikslas – sparčiau plėsti taikymą skirtinguose regionuose.

    Investuotojai pabrėžia, kad kritinių žaliavų paieškos pagreitinimas tampa ne vien geologijos, bet ir platesnės ekonomikos problema. Augant baterijų, elektros tinklų ir skaitmeninės infrastruktūros poreikiams, sprendimai, kurie didina žvalgybos efektyvumą, gali turėti tiesioginę įtaką tiekimo grandinėms ir kainų stabilumui.

  • „QuantWare“ pritraukė 152 mln. eurų: kodėl šis sandoris gali paspartinti kvantinių procesorių proveržį

    Nyderlandų Delfte įsikūrusi kvantinių procesorių bendrovė „QuantWare“ pranešė užbaigusi 152 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Įmonė teigia, kad tai didžiausias privatus finansavimo raundas, skirtas bendrovei, kuri koncentruojasi būtent į kvantinių procesorių kūrimą.

    Pasak „QuantWare“, lėšos bus nukreiptos į naujos kartos architektūros VIO-40K vystymą ir gamybinių pajėgumų plėtrą. Bendrovė akcentuoja, kad jos tikslas yra priartinti kvantinius kompiuterius prie mastelio, kai jie tampa praktiškai pritaikomi pramonėje ir moksle.

    Nuo laboratorijos prie pramonės

    „QuantWare“ kvantinių procesorių kryptis siejama su superlaidžių kubitų technologija, kuri šiandien yra viena dažniausiai vystomų kvantinės kompiuterijos krypčių. Didžiausiu iššūkiu šiame etape laikomas ne vien kubitų skaičiaus didinimas, bet ir sujungimų, pakuotės, aušinimo bei gaminamumo klausimai.

    Bendrovė pristatė VIO-40K kaip architektūrą, skirtą keliui į 10 000 kubitų procesorius, ir pabrėžia modulinį principą. Tokia kryptis rinkoje dažnai vertinama kaip bandymas sumažinti technologinę riziką, kai didėjant sistemoms auga defektų, sudėtingo montavimo ir signalo nuostolių tikimybė.

    „Kvantinės kompiuterijos pažadas gali tapti realybe tik tada, kai ją bus įmanoma gaminti ir diegti dideliu mastu. Būtent tai ir kuriame“, – sakė „QuantWare“ vadovas ir vienas įkūrėjų Matt Rijlaarsdam.

    Kas investavo ir ką tai reiškia rinkai?

    Prie investuotojų prisijungė „Intel Capital“, taip pat IQT ir „ETF Partners“, o esami investuotojai, tarp jų FORWARD.one ir „Invest-NL Deep Tech Fund“, tęsė dalyvavimą. Tokia sudėtis signalizuoja, kad rinka daugiau dėmesio skiria ne tik programinei įrangai, bet ir aparatinės dalies grandinei, nuo kurios priklauso realus kvantinių sistemų mastelio didinimas.

    Investicijų kontekstas svarbus ir dėl pastarojo meto suaktyvėjimo Europoje: daugėja finansuojamų projektų, susijusių su kvantinių lustų testavimu, fotonika, kriogenine elektronika ir kitais „siaurais kakleliais“, kurie stabdo perėjimą nuo demonstracinių prototipų prie serijinės gamybos. „QuantWare“ raundo dydis išsiskiria šiame fone ir gali kelti kartelę kitiems kvantinės aparatinės įrangos kūrėjams.

    Atvira architektūra ir gamybinė plėtra

    „QuantWare“ nurodo, kad jos VIO technologija kuriama kaip atviresnė platforma, kurią galėtų naudoti ir kiti ekosistemos dalyviai. Praktikoje tai reiškia siekį kurti modulius ir integracijos metodus, leidžiančius jungti skirtingų kūrėjų komponentus, neįstringant vienos uždaros sistemos rėmuose.

    Įmonė taip pat vysto gamybos projektą „KiloFab“, kurį pristato kaip didelės apimties kvantinių lustų gamybos infrastruktūrą, orientuotą į atvirą architektūrą. Bendrovė teigia, kad tai turėtų padidinti gamybos pajėgumus apie 20 kartų ir padėti atliepti augančią paklausą.

    „Superlaidžių kvantinių sistemų mastelį vis dažniau riboja sujungimai, pakuotė ir pagaminamumas, o ne vien kubitų dizainas“, – sakė „Intel Capital“ atstovas Kike Miralles.

    „QuantWare“ buvo įkurta 2021 metais kaip QuTech prie Delfto technikos universiteto atšaka. Bendrovė teigia jau pristatė daugiau komercinių kvantinių procesorių nei bet kuris kitas komercinis tiekėjas ir aptarnauja daugiau nei 50 klientų 20 šalių, tačiau šių teiginių nepriklausomas patvirtinimas gali skirtis priklausomai nuo to, kaip skaičiuojami pristatymai ir kokie produktai įtraukiami.

  • „Amazon“ vadovas Jassy ramina rinką: 186 mlrd. eurų DI išlaidos esą atsipirks investuotojams

    „Amazon“ vadovas Jassy ramina rinką: 186 mlrd. eurų DI išlaidos esą atsipirks investuotojams

    „Amazon“ generalinis direktorius Andy Jassy pareiškė, kad milžiniškos investicijos į dirbtinį intelektą neturėtų gąsdinti akcininkų, nes būtent jos esą ilgainiui ir atneš didžiausią grąžą. Jo teigimu, DI yra didžiausia technologinė transformacija per daugelio žmonių gyvenimą ir iš esmės perrašys klientų patirtis.

    Kompanija yra pranešusi apie planus šiais metais kapitalo išlaidoms skirti apie 186 mlrd. eurų, o didžioji dalis jų siejama su DI infrastruktūra, duomenų centrais ir kompiuterijos pajėgumais. Tokios žinios rinkoje buvo sutiktos nervingai, nes investuotojai baiminasi, ar šios išlaidos pakankamai greitai virs apčiuopiamu pelnu.

    „Manome, kad DI yra didžiausia technologinė transformacija mūsų gyvenime. Ji iš naujo sukurs kiekvieną mums žinomą klientų patirtį ir sukurs visiškai naujas, kurių net neįsivaizdavome“, – sakė Andy Jassy.

    Diskusijos esmė – ar „Amazon“ sugebės iš didėjančių investicijų sukurti tvarią grąžą, ypač kai dalis analitikų prognozuoja, kad artimiausiais metais laisvieji pinigų srautai gali patirti spaudimą. Kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad infrastruktūros plėtra paprastai reiškia didesnį kapitalo poreikį dar prieš pradedant gauti reikšmingas pajamas.

    Andy Jassy argumentuoja, kad toks ciklas technologijų infrastruktūroje yra įprastas: kapitalas išleidžiamas iš anksto, o monetizacija ateina vėliau, kai pajėgumai užpildomi klientais. Pasak jo, duomenų centrų ir susijusios infrastruktūros tarnavimo laikas yra ilgas, todėl investicijos gali generuoti grąžą daugelį metų.

    „Turime iš anksto investuoti kapitalą ir pinigus dar iki momento, kai galime tai monetizuoti“, – sakė Andy Jassy.

    Jis taip pat rėmėsi „Amazon Web Services“ patirtimi, teigdamas, kad įmonė jau kartą perėjo panašų etapą, kai didelės pradinės išlaidos vėliau virto sparčiai augančiomis pajamomis ir maržomis. Vadovas pabrėžė, kad kai pajamų augimas pradeda vytis kapitalo išlaidų augimą, gerėja veiklos pelningumas, laisvieji pinigų srautai ir investuoto kapitalo grąža.

    „Kai pajamų augimas pradeda vytis kapitalo išlaidų augimą, ima patikti veiklos marža, laisvieji pinigų srautai ir investuoto kapitalo grąža. Mes jau esame išgyvenę šį filmą per pirmąją AWS bangą“, – sakė Andy Jassy.

    Platesniame kontekste „Amazon“ investicijos atspindi bendrą rinkos kryptį: DI modeliams ir paslaugoms reikia vis daugiau skaičiavimo resursų, todėl didžiosios technologijų bendrovės plečia duomenų centrus ir siekia užsitikrinti lustų bei energijos tiekimą. Investuotojams tai reiškia trumpuoju laikotarpiu didesnes sąnaudas, tačiau kartu ir galimybę užimti stipresnes pozicijas sparčiai augančioje DI paslaugų rinkoje.

  • Mokesčiai smaugia algas ir verslą: ekspertai įspėja, kad darbo apmokestinimas dar griežtės

    Diskusijos apie mokesčius vis dažniau sukasi ne vien apie tarifus, o apie tai, kaip pats modelis veikia žmonių pajamas ir įmonių sprendimus. Ekonomikos ekspertai pabrėžia, kad didžiausias spaudimas tenka darbui: kuo didesnė našta tarp darbdavio sąnaudų ir atlyginimo į rankas, tuo sunkiau auginti algas ir išlaikyti konkurencingumą.

    Viešose ekspertų diskusijose akcentuojama, kad nuolatinės taisymų bangos ir išimčių gausa sistemą daro sunkiai prognozuojamą. Tai didina administracinę naštą, skatina ieškoti alternatyvių įdarbinimo formų ir kuria terpę mokesčių arbitražui, kai veikla ar kapitalas nukreipiami į paprastesnes ir stabilesnes jurisdikcijas.

    Darbo apmokestinimas kaip pagrindinis stabdis

    Mokesčių specialistai atkreipia dėmesį, kad valstybė dažnai renkasi lengviausiai surenkamą bazę, tai yra darbo pajamas. Tačiau toks kelias turi kainą: mažėja legalaus darbo patrauklumas, o darbdavių galimybės kelti atlyginimus ribojamos ne tik rinkos sąlygomis, bet ir bendra našta, tenkančia darbo vietai.

    Kartu pabrėžiama, kad problema yra ne vien dydis, bet ir taisyklių taikymas. Kai skirtingos institucijos ar praktika pateikia nevienodas interpretacijas, rizika persikelia ant darbuotojų ir verslo pečių, o planavimas ilgesniam laikui tampa sudėtingas.

    „Didelės reformos Seimas neturėtų daryti vienas. Tam reikia viso valstybės aparato ir aiškios Vyriausybės atsakomybės“, – sakė Ryszard Petru.

    Sudėtingumas brangiai kainuoja įmonėms

    Verslui aktualus ne tik galutinis tarifas, bet ir reali mokesčių sistemos kaina, kurią sudaro apskaitos procesai, konsultacijų poreikis, pasirengimas patikrinimams ir dažni prisitaikymai prie pakeitimų. Kai taisyklės keičiasi greitai, o pereinamieji laikotarpiai trumpi, įmonės patiria papildomų kaštų, kurių ne visada gali perkelti į kainas.

    Ekspertai primena, kad įvairios lengvatos ir skatinimo priemonės teoriškai gali padėti investicijoms, tyrimams ar inovacijoms, tačiau praktikoje jų panaudojimą riboja komplikuotos sąlygos. Dalis smulkesnių įmonių apskritai atsisako bandyti, nes rizika suklysti ar vėliau sulaukti ginčo su mokesčių administratoriumi tampa per didelė.

    Kodėl daug kas bėga į arbitražą?

    Mokesčių arbitražas dažnai prasideda ne nuo noro išvengti prievolių, o nuo siekio turėti aiškias taisykles ir stabilumą. Kai darbo apmokestinimas laikomas per dideliu, dalis rinkos natūraliai persiorientuoja į individualią veiklą, paslaugų sutartis ar kitus modelius, kurie suteikia daugiau lankstumo ir mažesnę bendrą naštą.

    Kapitalo atveju mechanizmas panašus: investicijos juda ten, kur teisinė aplinka nuspėjamesnė, o taisyklių keitimas nėra nuolatinis. Ekonomistų vertinimu, ilgainiui tai gali silpninti šalies patrauklumą investuotojams ir mažinti produktyvumo augimą, nes sprendimus lemia ne vien ekonominė logika, bet ir reguliacinė rizika.

    „Kai taisyklės nuolat koreguojamos ir sunku prognozuoti jų taikymą, investicijos ieško stabilesnių vietų“, – sakė Ryszard Petru.

    Ekspertų teigimu, jei siekiama tvaraus pokyčio, vien kosmetinių pataisų nebeužtenka. Pagrindiniu uždaviniu įvardijamas nuoseklus sistemos supaprastinimas, aiškesnės taisyklės ir didesnis prognozuojamumas, kad mokesčiai vėl taptų ne politinių sprendimų rinkiniu, o stabilia ir suprantama valstybės finansavimo sistema.

  • Milijardierių bumas nesustoja: Europa sparčiai vejasi, o Amerikų dalis pirmąkart traukiasi

    Milijardierių bumas nesustoja: Europa sparčiai vejasi, o Amerikų dalis pirmąkart traukiasi

    Pasaulio milijardierių skaičius toliau auga ir, kaip prognozuojama, artimiausiais metais tik spartės. „Knight Frank“ 2026 metais paskelbtoje „Wealth Report“ apžvalgoje skaičiuojama, kad nuo 2026 iki 2031 metų milijardierių gretos pasaulyje turėtų padidėti 26 proc. ir pasiekti apie 3 915.

    Per pastaruosius penkerius metus turtingiausiųjų klubas taip pat plėtėsi. Vertinimuose nurodoma, kad 2021 metais pasaulyje buvo 2 723, o 2026 metais – 3 110 milijardierių, tai yra 14 proc. daugiau.

    Europa kyla, ypač Šiaurėje

    Europoje numatomas vienas ryškiausių šuolių: prognozuojama, kad milijardierių skaičius žemyne nuo 780 2026 metais išaugs iki 994 2031 metais, arba 27 proc. Tai reikštų, kad Europa priartėtų prie 1 000 ribos.

    Didžiausio santykinio augimo europiniame dvidešimtuke tikimasi Lenkijoje: nuo 13 iki 29 milijardierių, arba 123 proc. Švedijai prognozuojamas 81 proc. augimas iki 58, Danijai – 75 proc. iki 21, o Norvegijai – 53 proc. iki 26.

    „Matome vieną reikšmingiausių pasaulinio turto pasiskirstymo poslinkių šiuolaikinėje istorijoje“, – sakė „Knight Frank“ tyrimų vadovas Liamas Bailey.

    Kodėl didžiosios ekonomikos neatsiranda reitinge

    Ataskaitoje reitinguojama pagal penkerių metų augimo tempą, todėl sąraše gali nebūti šalių, kurios turi daugiausia milijardierių absoliučiais skaičiais. Tokiose rinkose kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija ar Prancūzija bazė jau yra didelė, todėl procentinis augimas dažnai atrodo kuklesnis.

    Pavyzdžiui, „Forbes“ duomenys rodo, kad Vokietija 2025 metais buvo tarp Europos lyderių pagal bendrą milijardierių skaičių. Vis dėlto spartaus procentinio šuolio prognozėse ją aplenkia mažesnės, bet greitai turtėjančios rinkos.

    Europos dalis auga, Amerikų – mažėja

    Regioniniu pjūviu 2026 metais daugiausia milijardierių sutelkta Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – 1 116, arba 36 proc. pasaulio visumos. Amerikos sudaro apie 34 proc., iš jų Šiaurės Amerika – 31 proc., o Lotynų Amerika – 3 proc., Europa – apie ketvirtadalį.

    Iki 2031 metų Europos dalis, prognozuojama, šiek tiek padidės iki 25,4 proc. Tuo metu Šiaurės Amerikoje milijardierių absoliučiai daugės nuo 995 iki 1 089, tačiau regiono dalis pasaulyje mažės iki 27,8 proc., ir tai būtų vienintelis regionas, kuriam prognozuojamas dalies traukimasis.

    „Realybėje matome, kad turto kūrimas vyksta sudėtingesniame pasaulio ekonomikos fone“, – sakė „Knight Frank“ „Private Office“ vadovas Rory Penn.

    „Itin turtingi žmonės tampa gerokai mobilesni, tačiau rinkų, kuriose jie jaučiasi iš tiesų saugiai investuodami ar kurdami šeimos bazę, sąrašas siaurėja“, – pridūrė jis.

    Saugumas ir teisės viršenybė tampa lemiami

    Ataskaitoje akcentuojama, kad turtingiausios šeimos vis dažniau diversifikuoja turtą per kelias jurisdikcijas, dažniausiai derindamos Ameriką, Europą ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regioną. Tokį pasirinkimą, pasak autorių, lemia saugumo, stabilumo ir teisės viršenybės poreikis.

    Šis kontekstas padeda paaiškinti, kodėl net ir esant didesniems mokesčiams ar politiniams svyravimams kai kurie centrai išlieka patrauklūs kapitalui. Investuotojams vis dažniau svarbu ne tik grąža, bet ir aiškios taisyklės, nuosavybės apsauga bei nuspėjama teisinė aplinka.

    Prognozės rodo, kad iki 2031 metų pasaulinė konkurencija dėl kapitalo ir talentų tik aštrės, o milijardierių geografija vis labiau priklausys nuo to, kurios šalys gebės pasiūlyti stabilumą, saugumą ir patikimą reguliacinę aplinką.

  • „Nox Mobility“ pritraukė 2 mln. eurų: žada privačias naktinių traukinių kabinas Europoje

    „Nox Mobility“ pritraukė 2 mln. eurų: žada privačias naktinių traukinių kabinas Europoje

    Berlyne įsikūrusi „Nox Mobility“ pritraukė 2 mln. eurų „pre-seed“ investiciją ir skelbia kurianti naujos kartos naktinius traukinius, orientuotus į privatumo ir patogumo trūkumą dabartinėse paslaugose. Investicijų raundui vadovavo „IBB Ventures“, prie jo prisidėjo italų investuotojas Tommaso Lucca ir keli transporto bei technologijų sektoriaus ekspertai.

    Pastaraisiais metais naktinių traukinių paklausa Europoje vėl auga, ypač populiariuose tarpmiestiniuose maršrutuose, nes keliautojai ieško alternatyvos skrydžiams ir brangstančioms nakvynėms. Vis dėlto pasiūla daugelyje šalių tebėra ribota: per kelis dešimtmečius naktinių reisų tinklai buvo smarkiai sumažinti, o paslaugos standartai ir keleivių patirtis dažnai atsilieka nuo šiuolaikinių lūkesčių.

    Kas keistųsi naktiniuose reisuose

    „Nox Mobility“ teigia kurianti modelį, kuriame kiekvienas keleivis turėtų pilnai privačią erdvę, o ne dalintųsi kupė su nepažįstamaisiais. Bendrovė pozicionuoja kelionę kaip vienu metu transporto ir apgyvendinimo paslaugą: išvykimas iš miestų centrų vakare ir atvykimas kitą rytą, siekiant konkuruoti su skrydžiais trumpuose ir vidutiniuose atstumuose.

    Pasak bendrovės, pagrindas yra modulinė, didelio tankio kabinų sistema ir standartizuotos operacijos, leidžiančios efektyviau išnaudoti vagonų erdvę. Svarbus akcentas ir tai, kad sprendimas būtų diegiamas ne būtinai kuriant visiškai naują riedmenų parką, o integruojant kabinų koncepciją į esamus veiklos modelius.

    Kuo vilioja investuotojus

    Naktiniai traukiniai investuotojams tampa patrauklūs dėl kelių priežasčių: augančios tvaraus keliavimo paklausos, ribotos pasiūlos ir galimybės kelionę paversti aukštesnės pridėtinės vertės paslauga. Kartu tai sudėtinga rinka, kurioje lemia ne vien produktas, bet ir infrastruktūros pralaidumas, tvarkaraščių suderinamumas tarp valstybių, lokomotyvų ir vagonų prieinamumas, aptarnavimo kaštai bei reguliaciniai reikalavimai.

    „Naktiniai traukiniai yra viena didžiausių Europoje dar neišnaudotų mobilumo galimybių. Infrastruktūra jau egzistuoja, o rinka laukia“, – sakė „Nox Mobility“ bendraįkūrėjas Artur Hasselbach.

    Bendrovę 2025 metais įkūrė Thibault Constant, Janek Smalla ir Artur Hasselbach, turintys patirties geležinkelių, mobilumo platformų ir technologijų startuolių srityse. Gavusi finansavimą „Nox Mobility“ teigia spartinsianti produkto vystymą ir sieksianti įsitvirtinti besikeičiančioje Europos geležinkelių rinkoje, orientuodamasi į nuoseklesnę, privačią ir keleiviui patogesnę naktinių kelionių patirtį.

  • „Blue Owl“ akcijos šovė 10 proc.: vadovai atskleidė 10 kartų pelną iš „SpaceX“ investicijos

    Privataus kredito bendrovės „Blue Owl“ akcijos ketvirtadienį prekybos metu pabrango apie 10 proc., investuotojams sureagavus į vadovų komentarus apie itin sėkmingą investiciją į „SpaceX“. Bendrovės vadovai per pirmojo ketvirčio rezultatų aptarimą nurodė, kad ši investicija atnešė maždaug 10 kartų grąžą.

    Vadovų teigimu, „Blue Owl“ jau realizavo maždaug pusę turėtos pozicijos, o likusią dalį vis dar laiko. Jie taip pat akcentavo, kad ryšys su „SpaceX“ prasidėjo nuo skolinimo sandorio, o vėliau peraugo į galimybę investuoti į nuosavybę.

    Kas nuramino rinką

    Pastaruoju metu dalis rinkos dalyvių nerimavo dėl privataus kredito sektoriaus ekspozicijos programinės įrangos įmonėms ir galimų nemokumo atvejų, ypač kai kai kurias verslo sritis spaudžia spartus DI sprendimų diegimas. „Blue Owl“ vadovai leido suprasti, kad „SpaceX“ pelnas gali amortizuoti galimus nuostolius kitose portfelio dalyse.

    Per rezultatų aptarimą taip pat buvo kalbėta apie prastėjančius kai kurių paskolų užtikrinimo rodiklius programinės įrangos segmente, tačiau pabrėžta, kad iki realių nuostolių, bendrovės vertinimu, dar yra reikšminga saugumo pagalvė. Rinkai tokie komentarai tapo svarbiu signalu, kad rizikos valdymas išlieka prioritetas.

    Privatus kreditas keičiasi

    Privataus kredito fondai dažniausiai formuojami iš paskolų, tačiau jie gali turėti ir privilegijuotųjų ar paprastųjų akcijų, todėl tokios struktūros įgauna mišrų, kredito ir nuosavybės instrumentų bruožų, pobūdį. Tai leidžia dalyvauti augimo istorijose ir gauti potencialią papildomą grąžą, kai įmonių vertės kyla.

    „Blue Owl“ vadovai investuotojams taip pat priminė apie bendrovės pelningumo tikslus: prognozuojama, kad šiemet su mokesčiais susijusio pelno marža sieks apie 58,5 proc. Bendrovės vertinimu, net ir švelnesnėje rinkos aplinkoje tai leistų išlaikyti aukštą veiklos efektyvumą.

    IPO lūkesčiai ir platesnis kontekstas

    „SpaceX“ vardas pastaraisiais metais nuolat siejamas su galimo viešo akcijų platinimo perspektyva, todėl bet kokios žinios apie ankstyvųjų investuotojų grąžą dažnai sulaukia išskirtinio dėmesio. Jei tokia bendrovė žengtų į biržą, tai galėtų tapti vienu reikšmingiausių kapitalo rinkų įvykių, o ankstesni sandoriai būtų akylai vertinami kaip orientyras.

    Prekybos sesijos metu „Blue Owl“ akcijų šuolis sustiprėjo būtent analitikų skambučio metu, kai buvo paviešinti komentarai apie „SpaceX“ investiciją. Investuotojams tai tapo papildomu argumentu, kad bendrovė turi ryškių augimo katalizatorių, galinčių atsverti ciklines rizikas kituose sektoriuose.

  • Švedų teisinio DI startuolis „Legora“ pritraukė 42 mln. eurų: D etapo suma perkopė 500 mln.

    Stockholm’s Legora today announced a €42 million ($50 million) extension of its previously announced Series D financing, bringing the total round to €513 million ($600 million) in equity and valuing the company at €4.7 billion ($5.6 billion) post-money.

    The extension adds Atlassian and NVentures (NVIDIA’s venture capital arm) as corporate investors, alongside new financial investors, including Airtree, Barclays, Geodesic, Insight, Liberty Global and Nikesh Arora.

    “Enterprise AI is now entering a new phase,” says Max Junestrand, CEO and Co-founder of Legora. “Foundation models are improving rapidly, but the real breakthrough is in how they’re applied, where AI doesn’t just assist, but executes autonomously with the right level of human oversight. With the support of our investors and customers, we’re building a full agentic operating system for legal work”.

    Legora’s extension, sits at the upper end of a broader 2026 funding pattern in AI-enabled legal and enterprise workflow software. 2026 activity shows substantial capital moving into both core LegalTech, including Orbital and Lawhive’s €50 million rounds, and adjacent agentic AI infrastructure, such as Wonderful’s €129.8 million Series B and Redpine’s Stockholm-based €6.8 million Seed round.

    The presence of Hybridity and Redpine indicates that Sweden, and Stockholm specifically, has also seen related 2026 activity in AI compliance and agentic data infrastructure.

    Against this backdrop, Legora’s round is materially larger than other disclosed European legal-AI comparables, while still aligning with the same investor focus on domain-specific AI systems for regulated or complex professional workflows.

    “As a leader in Legal AI, Legora is showing how deeply integrated, context-aware AI can transform complex workflows. We see strong alignment with Atlassian’s vision for AI-powered team collaboration and look forward to supporting their continued expansion“, adds Sarah Hughes, Atlassian Head of Corporate Development and Product Partnerships.

    Founded in 2023 by CEO Max Junestrand and CTO Sigge Labor, Legora claims to be the world’s first truly collaborative AI for lawyers –  serving over 1,000 organisations across 50+ markets.

    Today’s extended funding round follows a period of rapid growth.

    It now serves tens of thousands of legal professionals at major corporate legal departments, such as Barclays, as well as leading global firms, such as White & Case, HSFK, and Linklaters.

    Corporate legal departments now represent one of Legora’s fastest-growing segments, with adoption accelerating over the past year as in-house teams look to bring the same AI capabilities their outside counsel are already using.

    Among law firms surveyed, an average of 4.3 non-billable hours saved per lawyer per week and 42% reporting new work won as a direct result of using Legora.

    As AI agents move from passive assistants to systems that can act on behalf of users, using tools and completing workflows, the software model is beginning to shift from SaaS toward AaaS (Agent as a Service).

    For legal teams, the company says this means moving beyond isolated use cases to integrated systems that combine firm data, jurisdictional knowledge, and intelligent agents.

  • Kupiškis 2035 vizija: bibliotekoje vyks forumas apie investicijas, turizmą ir rajono proveržį

    Kupiškis 2035 vizija: bibliotekoje vyks forumas apie investicijas, turizmą ir rajono proveržį

    2026 metų gegužės 6 dieną 14 valandą Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks forumas-diskusija Kupiškis – 2035: svajonė drąsiems. Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą Lėta. Karšta. Tikra.

    Forume numatyta diskusija su verslo, viešojo sektoriaus, visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Pagrindinis tikslas – įvardyti realistiškus sprendimus, kurie galėtų sustiprinti Kupiškio rajono konkurencingumą ir gyvenimo kokybę artimiausio dešimtmečio perspektyvoje.

    Kas bus aptariama forume?

    Renginio organizatoriai skelbia, kad didelė dėmesio dalis bus skiriama turizmo srautų didinimo galimybėms ir investicijų pritraukimui. Taip pat bus kalbama apie ekonomikos plėtrą, regioninės politikos kryptis bei tai, kaip Kupiškis galėtų aiškiau išsigryninti savo identitetą ir pritraukti naujų iniciatyvų.

    Ne mažiau svarbi diskusijos dalis bus visuomenės įtraukties stiprinimas kultūriniame ir ekonominiame miesto gyvenime. Planuojama aptarti ir socialinės atskirties mažinimo priemones, kurios regionuose dažnai tiesiogiai susijusios su užimtumo galimybėmis, paslaugų prieinamumu ir bendruomenės aktyvumu.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Pastaraisiais metais regionų savivaldybės vis dažniau konkuruoja dėl investicijų, darbo vietų ir jaunų gyventojų, todėl ilgalaikės strategijos tampa ne tik formalumu, bet ir praktiniu įrankiu. Kupiškiui, kaip ir daugeliui Lietuvos rajonų, aktualūs klausimai susiję su ekonominės bazės stiprinimu, turizmo potencialo panaudojimu bei bendruomenės įtraukimu į sprendimų priėmimą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad forumas kviečia ne tik institucijų atstovus, bet ir vietos bendruomenę aktyviai dalyvauti ir teikti idėjas. Tikimasi, kad vieša diskusija padės išgryninti prioritetus ir sustiprins partnerystes tarp skirtingų sektorių.

    Registracija į renginį vykdoma telefonu +370 628 53034. Organizatoriai kviečia dalyvauti visus, kuriems aktuali Kupiškio rajono ateitis ir konkretūs žingsniai link 2035 metų tikslų.