Tag: Investicijos

  • Londono „Cori Clinical“ pritraukė 3,8 mln. eurų: žada pagreitinti klinikinius tyrimus ir mažinti vėlavimus

    Londono „Cori Clinical“ pritraukė 3,8 mln. eurų: žada pagreitinti klinikinius tyrimus ir mažinti vėlavimus

    Londone įsikūręs startuolis „Cori Clinical“ pritraukė 3,8 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė teigia kurianti DI pagrįstą darbo erdvę, kuri padeda klinikinių tyrimų komandoms greičiau pereiti nuo idėjos iki realaus tyrimo starto ir sumažinti brangiai kainuojančius vėlavimus.

    Investicijos raundui vadovavo fondas Breega, taip pat dalyvavo Enzo, Heartfelt, Together Ventures ir Bynd. „Cori Clinical“ skelbia, kad lėšos bus skirtos paslaugų teikimo pajėgumams didinti, komandai plėsti ir platformos reguliaciniam bei klinikiniam intelektui gilinti.

    Prie bendrovės prisijungė nauja vyriausioji klinikinė vadovė dr. Emma Ogburn, anksčiau dirbusi „Lindus Health“. Įmonė pabrėžia, kad klinikinė kompetencija ir reguliacinių reikalavimų išmanymas čia yra esminiai, nes didžiausia vertė sukuriama dar ankstyvoje planavimo fazėje.

    Kodėl klinikiniai tyrimai stringa?

    Klinikinių tyrimų planavimas dažnai remiasi išskaidytais duomenimis ir atskirais dokumentais: ankstesnių tyrimų patirtimi, vidiniais procesais, registrų informacija ir skirtingų komandų pastabomis. Tokia fragmentacija apsunkina sprendimų priėmimą ir didina riziką, kad protokolą teks taisyti jau įsibėgėjus parengiamiesiems darbams.

    „Cori Clinical“ akcentuoja, kad net nedideli ankstyvi sprendimai, pavyzdžiui, dėl įtraukimo kriterijų ar vizitų grafiko, vėliau gali išsiversti į protokolo pataisas. O pataisos paprastai reiškia papildomą derinimą, ilgesnį dalyvių pritraukimą ir užsitęsusį visą tyrimo laikotarpį.

    „Klinikiniai tyrimai kuriami kaip tarpusavyje susijusių sprendimų grandinė. Šiandien daug žinių ir precedentų yra išbarstyta tarp ankstesnių tyrimų, komandų, vidinių sistemų ir atskirų dokumentų. „Cori“ visa tai sujungia į gyvą planą, kad komandos galėtų priimti geriau pagrįstus sprendimus dar prieš tai, kai išvengiamos problemos virsta vėlavimais“, – sakė „Cori Clinical“ bendraįkūrėjas ir vadovas Jorn Jansen Schoonhoven.

    Kas yra „gyvas“ tyrimo planas

    Bendrovė, įkurta 2025 metais J. Jansen Schoonhoven ir technologijų vadovo Patricio Fernández, savo sprendimą apibūdina kaip vieningą darbo aplinką, kurioje kaupiama organizacijos patirtis ir išorinė informacija. Platforma skirta paversti pradinį tyrimo aprašą pilnu protokolu, pateikimo dokumentais ir operaciniais planais, atsižvelgiant į aktualias reguliacines gaires.

    „Cori Clinical“ nurodo, kad platformoje integruojama informacija iš klinikinių tyrimų registrų, reguliacinių institucijų gairių ir viešų šaltinių, įskaitant JAV Maisto ir vaistų administraciją, Jungtinės Karalystės Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūrą bei Europos vaistų agentūrą. Pasak įmonės, tai leidžia greičiau pastebėti rizikas ir įvertinti, kaip planuojami sprendimai paveiks biudžetą, terminus ir įgyvendinimą.

    Bendrovė taip pat teigia atlikusi vidinį modeliavimą, paremtą vidutinėmis tyrimo parengimo sąnaudomis, istoriniais protokolų keitimo rodikliais ir laiku iki pirmojo įtraukto dalyvio. Remiantis šiuo vertinimu, „Cori Clinical“ mano, kad jos metodas gali sumažinti vidutines parengimo sąnaudas bent 33 proc.

    „Klinikinių tyrimų startas yra kritinis, bet dažnai nepakankamai įvertintas vaistų kūrimo „butelio kaklelis“, kai tarp tyrimo suprojektavimo ir pirmojo paciento įtraukimo prarandami mėnesiai. „Cori“ suteikia reikalingą intelektą ir susietus procesus, kad šis etapas būtų greitesnis“, – teigė Breega partneris Matthieu Vallin.

    „Cori Clinical“ skelbia jau bendradarbiaujanti su dviem iš penkių didžiausių pasaulio klinikinių tyrimų paslaugų teikėjų. Tarp klientų minima ir Roterdamo akademinė ligoninė bei universitetinis medicinos centras Erasmus MC, kur platforma esą buvo panaudota dviem neurochirurgijos ir neuroonkologijos klinikiniams tyrimams.

  • Prancūzijos fintech „Cleavr“ pritraukė 8 mln. eurų: DI spartins sąskaitų apmokėjimą Europoje

    Prancūzijos fintech „Cleavr“ pritraukė 8 mln. eurų: DI spartins sąskaitų apmokėjimą Europoje

    Prancūzijos fintech „Cleavr“ pritraukė 8 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kad išplėstų skolų iš pirkėjų administravimo ir gautinų sumų automatizavimo sprendimą Europoje. Raundui vadovavo „Varsity“, prisijungė ankstesni investuotojai „Kima Ventures“ ir „Better Angle“, taip pat „Portfolio Ventures“, „Kerala“ ir „Financière Saint James“.

    Naujas finansavimas gautas praėjus maždaug šešiems mėnesiams po ankstesnio raundo, kai bendrovė buvo pritraukusi apie 1 mln. eurų produkto vystymui. Tokia dinamika rodo, kad investuotojai vis aktyviau remia sprendimus, kurie automatizuoja įmonių pinigų srautus ir mažina rankinio darbo dalį finansų skyriuose.

    „Cleavr“ platforma kuriama kaip DI pagrindu veikiantis įrankis, automatizuojantis neapmokėtų sąskaitų stebėjimą ir apmokėjimų surinkimą. Įmonė teigia, kad po sąskaitos išrašymo sistema nustato atsakingus kontaktus, planuoja priminimus ir seka pažadus apmokėti, o ginčus perduoda eskalavimui tada, kai prireikia žmogaus įsikišimo.

    Pasak bendrovės, klientams pavyksta vidutiniškai 37 proc. sumažinti DSO rodiklį, o per pirmąsias savaites surinkti daugiau lėšų. Taip pat nurodoma, kad komandos iki 80 proc. mažiau laiko skiria priminimams ir skolininkų „gaudymui“, nes didelė dalis veiksmų atliekama automatizuotai.

    „Skolų išieškojimas yra pasikartojantis ir mažai motyvuojantis darbas, kurio niekas nenori daryti. Perdavus tai „Cleavr“, finansų komandos gali susitelkti į didesnę vertę kuriančias užduotis“, – sakė „Cleavr“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Baptiste Nassoy.

    „Cleavr“ teigimu, platforma jau naudojama įvairiuose sektoriuose ir veikia keliose Europos rinkose, apdorodama sąskaitas už kelių milijardų eurų sumas per metus. Bendrovė pabrėžia, kad sprendimas pritaikomas skirtingoms organizacijoms ir jų ERP sistemoms per kelias dienas, o diegimas orientuotas į greitą vertės sukūrimą be papildomų aktyvavimo mokesčių.

    „Tradicinio SaaS era baigėsi: anksčiau verslui tekdavo taikytis prie programinės įrangos. DI pagaliau leidžia pasiūlyti itin didelį personalizavimą mastu. „Cleavr“ prisitaiko prie kiekvienos organizacijos, ERP ir vidinių procesų per kelias dienas“, – teigė įkūrėjai Arthur Guérin ir Antoine Grenard.

    Gautas kapitalas bus skirtas produkto plėtrai, pardavimų komandos stiprinimui ir augimui visoje Europoje. Rinkos kontekstas palankus: didėjant palūkanų normų jautrumui ir kapitalo kainai, įmonės vis dažniau ieško būdų greičiau susigrąžinti pinigus už parduotas prekes ar paslaugas, o gautinų sumų automatizavimas tampa viena prioritetinių krypčių.

  • „Spiko“ pritraukė apie 78 mln. eurų: žada paprastinti verslo grynųjų valdymą ir grąžą

    „Spiko“ pritraukė apie 78 mln. eurų: žada paprastinti verslo grynųjų valdymą ir grąžą

    Spiko, a provider of tokenised cash funds, has raised $90
    million in a Series B funding round led by New Enterprise Associates (NEA),
    bringing its total funding to $120 million. The round also included
    participation from Index Ventures, Speedinvest and White Star Capital,
    alongside angel investors including the founders of Qonto and Axel Weber,
    former president of the Bundesbank.

    Spiko was founded to broaden access to yield on cash.
    Europe and the United States hold around $50 trillion in cash and deposits,
    much of which earns little or no return. While banks and large institutions can
    access the wholesale financial system to generate yield on their cash, smaller
    businesses, entrepreneurs, nonprofits, and financial institutions often have
    more limited access to similar opportunities.

    Every person and every organisation holds cash, yet
    whether it earns anything still depends on who you are and how much you have.
    Yield should be universal. Our ambition is to make all cash earn by default,
    around the clock,

    said Paul-Adrien Hyppolite, co-founder and CEO of Spiko.

    The company develops its own range of regulated cash funds,
    from products offering sub-daily liquidity to fixed-term options. Businesses
    can access them through Spiko’s desktop and mobile app, while companies and
    financial platforms can integrate the products into their own services through
    an API.

    Its clients include startups, scaleups, research
    institutes, public institutions, venture capital funds and medical practices,
    with products available across the euro, US dollar, sterling and Swiss franc.

    Spiko is also developing its products around the growing
    need for cash to move continuously through software, rather than being
    constrained by traditional market, payment and accounting hours. Its funds
    currently offer instant withdrawals, with the company planning to introduce
    yield that accrues continuously.

    The funds are issued onchain, allowing them to operate on
    the same infrastructure as stablecoins and smart contracts. Spiko says it has
    become the world’s largest issuer of tokenised cash funds, ahead of BlackRock
    and Franklin Templeton.

    This infrastructure is designed to make cash programmable
    and automate treasury management. Companies can set rules determining how much
    cash remains in operating accounts for expenses such as payroll and supplier
    payments, automatically move excess funds into liquid products, and allocate
    cash that is not immediately needed to fixed-term funds. These rules can also
    be adjusted through Spiko’s API by treasury management systems or AI agents.

    Spiko will use the new funding to launch additional funds,
    enter new markets and expand its team. The company operates from hubs in Paris
    and London and is building local teams across Europe, including in Germany,
    Italy, Spain, the Netherlands and the Nordics.

  • Paryžiaus „WhiteLab Genomics“ pritraukė 23,2 mln. eurų: DI žada proveržį genominių vaistų kūrime

    Paryžiaus „WhiteLab Genomics“ pritraukė 23,2 mln. eurų: DI žada proveržį genominių vaistų kūrime

    Paryžiuje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „WhiteLab Genomics“ pranešė užbaigusi 23,2 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Įmonė kuria platformą, kuri pasitelkdama DI padeda projektuoti genominių vaistų komponentus ir jų pristatymo į ląsteles sprendimus.

    Finansavimo etapui vadovavo tarptautinė investicijų platforma AVP, valdanti daugiau kaip 2,5 mlrd. eurų turto. Prie investicijos prisidėjo ir nauji investuotojai „Yaday Health“ bei „Blast Club“, taip pat esami rėmėjai „Omnes Capital“ ir „Debiopharm Innovation Fund“.

    „WhiteLab kuria DI, kuris projektuoja genominius vaistus, veikiančius gyvuose organizmuose, o ne tik teoriniuose modeliuose. Būtent tai gali padėti DI tapti apčiuopiamu proveržiu šioje srityje“, – sakė AVP vadovaujantis partneris François Robinet.

    „WhiteLab Genomics“ įkurta 2019 metais, o jos veikla orientuota į DI ir biologijos sankirtą. Įmonė vysto nuosavą platformą ALFRED, skirtą racionaliam vaistų dizainui ir vienai didžiausių genominių terapijų kliūčių spręsti: kaip saugiai ir tiksliai pristatyti terapiją į reikiamas žmogaus kūno ląsteles.

    Praktikoje tai reiškia darbą tiek su virusiniais, tiek su nevirusiniais pristatymo būdais. Bendrovė optimizuoja tokius sprendimus kaip adenoasocijuoti virusai ir lipidinės nanodalelės, o taip pat kuria programuojamus genetinius krovinius, kuriuos vėliau tikrina eksperimentais ir in vivo tyrimais.

    Įmonė skelbia jau pademonstravusi ALFRED potencialą bendradarbiaudama su Paryžiaus smegenų institutu. Pasak „WhiteLab Genomics“, platforma padėjo suprojektuoti naujus adenoasocijuotų virusų variantus, kurie in vivo tyrimuose peržengė kraujo ir smegenų barjerą, kartu išlaikydami gerą taikymą į smegenis ir neparodydami aptinkamo signalo kepenyse.

    „DI gali padėti sukurti geresnius genominius vaistus, bet galutinis kriterijus visada tas pats: ar tai veikia gyvose sistemose. Būtent į tai ir orientuojamės, stiprindami eksperimentinį patvirtinimą“, – sakė „WhiteLab Genomics“ bendraįkūrėjas ir vadovas David Del Bourgo.

    Gautos lėšos bus nukreiptos į in vivo patvirtinimo darbų plėtrą, didesnį dėmesį skiriant nevirusiniams pristatymo sprendimams ir programuojamiems sintetiniams promotoriams. Taip pat planuojama stiprinti Bostono padalinį, orientuotą į partnerystes su Šiaurės Amerikos biofarmacijos įmonėmis, bei didinti veiklą JAV Vakarų pakrantėje.

    Be to, bendrovė nurodo vertinanti galimybes plėstis į Japoniją ir Pietų Korėją, kur didėja investicijos į pažangias terapijas. Kartu su finansavimu paskelbta, kad į valdybą jungiasi François Robinet ir „Yaday Health“ vadovas dr. Daniel Teper.

    „WhiteLab Genomics“ veikia Paryžiuje, Bostone ir Monrealyje, o jos strategija remiasi eksperimentiškai patvirtintų biologinių sprendimų portfelio kūrimu. Tokie sprendimai gali būti vystomi pačios įmonės arba licencijuojami farmacijos ir biotechnologijų partneriams, kuriantiems naujos kartos genominius vaistus.

    Genominių terapijų rinkoje vienas svarbiausių veiksnių išlieka tikslus pristatymas į norimus audinius, nes nuo to priklauso ir gydymo efektyvumas, ir saugumas. Dėl to įmonės, galinčios greičiau suprojektuoti ir patikrinti pristatymo vektorius bei genetinius krovinius, tampa vis patrauklesnės investuotojams ir didiesiems biofarmacijos žaidėjams.

  • British Business Bank skyrė 11 mln. eurų „Fuel Ventures“: ką tai keičia JK startuolių finansavime

    Jungtinės Karalystės valstybinė plėtros institucija British Business Bank paskelbė investuojanti 11 mln. eurų į rizikos kapitalo valdytoją „Fuel Ventures“. Lėšos skiriamos per Regional Angels Programme, kuri nuo 2019 metais veikia kaip priemonė mažinti ankstyvosios stadijos kapitalo prieinamumo skirtumus skirtinguose JK regionuose.

    „Fuel Ventures“ per pastaruosius metus iš ankstyvosios stadijos investuotojo išaugo į kelių fondų ir kelių etapų rizikos kapitalo platformą. Fondų struktūra sukurta taip, kad įmonės galėtų gauti finansavimą ne tik pradiniame etape, bet ir vėlesniuose raunduose nuo ikisėklinės stadijos iki A serijos.

    „Regional Angels Programme sukurta tam, kad sumažintų ankstyvosios stadijos kapitalo spragas visoje JK, o šis įsipareigojimas yra geras pavyzdys, kaip tai veikia praktikoje. „Fuel Ventures“ patirtis ir fondų struktūra reiškia, kad mūsų suteikiamas kapitalas nesustoja ties pirmuoju raundu, jis toliau dirba steigėjų naudai įmonei augant“, – sakė British Business Bank vyresnysis investicijų direktorius Mark Barry.

    Nauja investicija papildo platesnę British Business Bank 2026 metais paskelbtų įsipareigojimų seriją, kai bankas aktyviai rėmė JK rizikos kapitalo ir augimo kapitalo fondų valdytojus. Per tą pačią Regional Angels Programme anksčiau buvo skelbta apie panašaus dydžio įsipareigojimus kitiems rinkos dalyviams, siekiant paskatinti kapitalo tekėjimą į ankstyvąsias įmones ne vien Londone.

    Pagal viešai skelbtą „Fuel Ventures“ informaciją, nuo veiklos pradžios fondai yra investavę daugiau kaip 330 mln. eurų į per 230 ankstyvosios stadijos JK bendrovių. Tarp portfelio pavyzdžių minimos finansinių technologijų ir programinės įrangos bendrovės, o dalis jų vėliau buvo įsigytos didesnių rinkos žaidėjų.

    „Fuel Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Mark Pearson sako, kad naujas finansavimas leis išplėsti galimybes visoje fondų struktūroje. Praktikoje tai reiškia didesnį pajėgumą tiek naujoms ankstyvosios stadijos investicijoms, tiek tęstiniam finansavimui toms portfelio įmonėms, kurios artėja prie A serijos raundo ir dažniau susiduria su vadinamąja finansavimo spraga.

    „Esame sukurti verslininkų verslininkams, nesvarbu, kur jie kuria. British Business Bank parama yra stiprus pasitikėjimo balsas mūsų sukurtam modeliui, ji reiškia, kad galime ilgiau būti šalia portfelio steigėjų ir suteikti daugiau paramos jiems augant“, – sakė „Fuel Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Mark Pearson.

    Rinkai ši investicija svarbi dar ir tuo, kad signalizuoja tęstinę valstybės institucijų kryptį stiprinti ankstyvosios stadijos ekosistemą per fondų valdytojus, o ne tik per tiesiogines injekcijas atskiroms įmonėms. Toks modelis paprastai leidžia greičiau paskirstyti kapitalą, pasitelkiant privataus sektoriaus atranką, tačiau kartu išlaikyti tikslą mažinti regioninius skirtumus ir gerinti prieigą prie rizikos kapitalo augančioms technologijų bendrovėms.

  • Prancūzijos elektromobilių bumas: „Renault“ planuoja virš 10 mlrd. eurų investicijas ir didins gamybą

    Investicijos į pigesnius elektromobilius

    Prancūzijos automobilių gamintojų grupė „Renault“ skelbia artimiausiais penkeriais metais ketinanti investuoti daugiau kaip 10 mlrd. eurų į elektromobilių programą, daugiausia dėmesio skirdama mažesniems ir pirkėjams prieinamesniems modeliams. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra ne tik elektrifikacija, bet ir kainos mažinimas masinei rinkai.

    „Renault“ vadovų teigimu, per pastaruosius penkerius metus į veiklos ir gamyklų pertvarką Prancūzijoje jau buvo investuota apie 13 mlrd. eurų. Naujas investicijų etapas, jei tam netrukdys socialinė ir politinė aplinka, turėtų dar labiau paspartinti perėjimą prie elektromobilių.

    „Per artimiausius penkerius metus planuojame investuoti daugiau kaip 10 mlrd. eurų, kad dar sparčiau vystytume elektromobilių segmentą ir padarytume automobilius pirkėjams prieinamesnius“, – sakė „Renault“ atstovas François Provost.

    Registracijų šuolis ir gamybos didinimas

    Prancūzijoje elektromobilių paklausa pastaruoju metu pastebimai auga, o naujų automobilių registracijose elektrinės pavaros dalis kai kuriais mėnesiais pasiekė rekordinius lygius. Tokios tendencijos skatina gamintojus peržiūrėti gamybos planus ir didinti pajėgumus Europoje.

    „Renault“ nurodo, kad 2025 metais Prancūzijos gamyklose pagaminta apie 500 000 automobilių. 2026 metais grupė planuoja, jog vidaus gamyba, reaguojant į augantį susidomėjimą elektromobiliais, didės maždaug 25 proc.

    Gamybos grįžimas į Europą

    Elektromobilių gamybos geografiją keičia ir Europos prekybos politika: didėjant dėmesiui tiekimo grandinių saugumui bei taikant griežtesnes priemones importui, dalis gamintojų siekia gaminti arčiau pagrindinių pirkėjų. Tai ypač aktualu mažesniems, jautresniems kainai modeliams, kurių galutinę kainą smarkiai veikia logistika ir muitinės kaštai.

    „Renault“ grupės valdoma „Dacia“ taip pat koreguoja planus ir dalį elektromobilių gamybos orientuoja į Europą. Skelbiama, kad „Dacia Spring“ įpėdinis turėtų būti gaminamas Slovėnijoje, Novos Mesto gamykloje, taip mažinant rizikas, susijusias su importo apribojimais ir kaštų svyravimais.

    Bendra kryptis rodo, kad Europos gamintojai siekia suderinti du tikslus: greitą elektrifikaciją ir kainų konkurencingumą. Artimiausiais metais tai reikš daugiau investicijų į gamybos automatizavimą, baterijų tiekimo stabilumą ir naujas platformas, leidžiančias pigiau kurti mažus elektromobilius.

  • „Buntar Aerospace“ pritraukė 14,8 mln. eurų: plės dronų gamybą ir DI sprendimus Ukrainai bei eksportui

    „Buntar Aerospace“ pritraukė 14,8 mln. eurų: plės dronų gamybą ir DI sprendimus Ukrainai bei eksportui

    Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „Buntar Aerospace“ užbaigė 14,8 mln. eurų finansavimo etapą, kuriuo sieks greičiau plėsti gamybą ir paspartinti produktų kūrimą. Investicijai vadovavo „Freedom Fund“ kartu su tarptautiniu augimo kapitalo investuotoju, prisidėjo ir kiti fondai.

    Po šio raundo bendras „Buntar Aerospace“ pritrauktas kapitalas pasiekė apie 27,8 mln. eurų. Tokie sandoriai rodo, kad investuotojai vis aktyviau remia sprendimus, kurie trumpina tiekimo grandines ir didina gynybos savarankiškumą.

    Kas sudaro bendrovės pagrindą

    „Buntar Aerospace“ augimą grindžia „Buntar-3“ žvalgybinis dronas ir „Buntar Copilot“ sprendimas, kuriame naudojamas DI, padedantis valdyti užduotis ir apdoroti informaciją dronų kare. Bendrovė teigia, kad šie produktai jau turi tvirtą paklausą fronto linijoje veikiančiuose Ukrainos padaliniuose.

    Praktikoje tai reiškia orientaciją į greitą duomenų surinkimą, situacijos stebėjimą ir sprendimų priėmimo spartinimą, kai operatorių laikas ir parengtis yra riboti. Ši kryptis atitinka platesnę tendenciją: daugiau autonomijos ir mažiau rankinio darbo mūšio lauke.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    Naujos lėšos bus skirtos produktų vystymui, gamybos pajėgumų didinimui ir darbuotojų pritraukimui inžinerijos, vadybos bei operacijų srityse. Bendrovė taip pat planuoja į „Buntar“ platformą integruoti patikrintas komandas ir technologijas, kad galėtų greičiau didinti apimtis.

    Didėjant paklausai, gamybos plėtra tampa kritine grandimi, nes būtent čia dažniausiai susiduria gynybos startuoliai: nuo prototipų pereiti prie stabilaus tiekimo dideliais kiekiais. Ukrainos rinkoje tai ypač aktualu dėl nuolat besikeičiančių poreikių ir spaudimo greitai diegti atnaujinimus.

    Dvigubos paskirties kryptis ir tarptautinės rinkos

    „Buntar Aerospace“ skelbia ketinanti toliau vystyti „Buntar Copilot“ ir žengti į naujas tarptautines rinkas su dvigubos paskirties produktų linijomis. Bendrovė pabrėžia, kad autonominės technologijos vis sparčiau pritaikomos ir civiliniame sektoriuje, kur auga paklausa automatizuotiems sprendimams.

    Įmonė pozicionuoja save ne tik kaip žvalgybos sprendimų kūrėją, bet kaip platesnės gynybos autonomijos žaidėją, aprėpiantį kelias užduočių kryptis. Tai atspindi bendrą Europos saugumo darbotvarkę, kurioje vis daugiau dėmesio skiriama vietinei gamybai, technologijų atsparumui ir greitam inovacijų diegimui.

    „Kiekviena „Buntar“ sistema kuriama taip, kad galėtų skristi, jausti aplinką ir prisitaikyti savarankiškai, kad kvalifikuoti žmonės galėtų sutelkti dėmesį į sprendimus“, – sakė „Buntar Aerospace“ bendraįkūrėjas Bohdanas Sasas.

    „Taikomės į misijas, kurios labiausiai priklauso nuo aukštos kvalifikacijos operatorių: žvalgybą, apsaugą nuo dronų ir pagalbą tiksliems smūgiams. To Ukrainai reikia šiandien, o Europa tam turi būti pasirengusi rytoj“, – pridūrė jis.

  • „Namespace“ pritraukė apie 39 mlnn. eurų: DI kodavimo agentams kuria greitesnę kūrimo infrastruktūrą

    „Namespace“ pritraukė apie 39 mlnn. eurų: DI kodavimo agentams kuria greitesnę kūrimo infrastruktūrą

    Ciuriche įkurta kūrėjų infrastruktūros bendrovė „Namespace“ per B serijos investicijų raundą pritraukė apie 39 mlnn. eurų. Finansavimas gautas praėjus vos septyniems mėnesiams po A serijos, o tai rodo itin didelį investuotojų apetitą sprendimams, kurie spartina programinės įrangos kūrimą.

    „Namespace“ kuria platformą, padedančią programavimo komandoms greičiau vykdyti kodo surinkimo ir testavimo darbus, ypač tęstinės integracijos procesuose. Esminė idėja paprasta: inžinieriai gali sutelkti dėmesį į kodą, o infrastruktūros valdymą palikti paslaugai.

    Bendrovę 2022 metais įkūrė buvęs „Google“ pagrindinis inžinierius Hugo Santos. Jo teigimu, tikslas yra tapti infrastruktūros sluoksniu DI kodavimo agentams, kad tiek programuotojai, tiek DI įrankiai galėtų greičiau kurti, testuoti ir paleisti programinį kodą.

    Investicijų raundui vadovavo „Scale Venture Partners“, prie jo prisidėjo 20VC, NEA, „Essence“, „Burst Capital“ ir grupė verslo angelų. Tarp jų minimas ir Olivier Pomel, bendrovės „Datadog“ vadovas.

    Gautos lėšos bus skiriamos produkto vystymui paspartinti bei plėsti „Namespace“ skaičiavimo pajėgumus ir serverių eksploatavimą. Pastaruoju metu tai tampa kritiška, nes DI paremti kodavimo įrankiai didina testavimo ir paleidimo užklausų srautus, o komandoms reikia stabilaus našumo be papildomos administravimo naštos.

    Hugo Santos pabrėžė, kad „Google“ matė, kaip stipriai darbo eigą keičia aukšto lygio įrankiai ir infrastruktūra, tačiau už kelių didžiųjų kompanijų ribų tai vis dar nėra įprasta. Jo teigimu, „Namespace“ vizija yra padaryti tokią patirtį standartu greitai augančioms komandoms, pradedant nuo vietos, kurioje kūrėjai ir jų agentai praleidžia daugiausia laiko: kodavimo ir tęstinės integracijos.

    „Namespace“ skelbia dirbanti su organizacijomis, tarp kurių yra „Ramp“, „Framer“, „ElevenLabs“ ir „Vanta“. Bendrovė savo sprendimą pozicionuoja kaip būdą sutrumpinti ciklą nuo kodo pakeitimo iki patikrinimo ir įdiegimo, o tai vis dažniau tampa konkurenciniu pranašumu.

  • „Strategy“ dar labiau didina bitcoin atsargas: už maždaug 26 mln. eurų nupirko 334 BTC

    „Strategy“ dar labiau didina bitcoin atsargas: už maždaug 26 mln. eurų nupirko 334 BTC

    Bitcoin iždo strategiją pasirinkusi bendrovė „Strategy“ pranešė papildžiusi savo atsargas dar 334 bitcoinais. Už šį kiekį, bendrovės pateiktais duomenimis, sumokėta apie 26 mln. eurų, o vidutinė vieno bitcoino įsigijimo kaina siekė apie 77 300 eurų.

    Pirkimas atliktas laikotarpiu nuo rugsėjo 28 dienos iki spalio 4 dienos, o informacija pateikta JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai. Tai vienas iš reguliarių „Strategy“ pirkimų, kai įmonė nuosekliai didina bitcoin poziciją įtraukdama ją į balanso struktūrą.

    Po šio sandorio „Strategy“ iš viso valdo 848 000 bitkoinų, o tai yra didžiausias kada nors bendrovės pasiektas kiekis. Bendrovės bendra įsigijimo savikaina, įskaitant mokesčius ir kitas išlaidas, siekia apie 58 mlrd. eurų, o vidutinė įsigijimo kaina sudaro maždaug 68 800 eurų už bitcoin.

    Tokios apimties pozicija yra reikšminga ir visos kriptovaliutos ekosistemos mastu, nes 848 000 bitkoinų sudaro daugiau nei 4 proc. teoriškai ribojamos 21 mln. bitcoin pasiūlos. Rinkai tai svarbu ir dėl to, kad ilgalaikio investuotojo valdomas kiekis mažina laisvai biržose cirkuliuojančią pasiūlą.

    „Strategy“ nurodė, kad naujausią pirkimą finansavo derindama kelis šaltinius, įskaitant akcijų pardavimus pagal atviroje rinkoje vykdomą programą bei turimus grynųjų pinigų rezervus. Bendrovė taip pat atskleidė, kad aktyviai valdo kapitalo struktūrą, įskaitant darbą su privilegijuotomis akcijomis ir su tuo susijusiais įsipareigojimais.

    Rinka į tokius pranešimus dažnai reaguoja nevienareikšmiškai: viena vertus, tai signalas apie įmonės pasitikėjimą pasirinkta strategija, kita vertus, investuotojai vertina didėjančią priklausomybę nuo bitcoin kainos svyravimų. Pastaruoju metu „Strategy“ akcijų kaina patyrė ryškesnių svyravimų, o pati bendrovė išlieka viena labiausiai su bitcoin dinamika susietų viešai prekiaujamų įmonių.

    „Dabar esame dar labiau oranžiniai nei bet kada“, – sakė „Strategy“ bendraįkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Michaelas Sayloras.

    Tokio tipo modelį, kai įmonės balansą papildo bitcoinais, pastaraisiais metais renkasi vis daugiau viešųjų bendrovių. Vis dėlto „Strategy“ išsiskiria mastu ir nuoseklumu, todėl jos veiksmai dažnai laikomi indikatoriumi, kaip gali keistis institucinis požiūris į bitcoin kaip ilgalaikį turto klasės instrumentą.

  • Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Geopolitinė įtampa ir sutrikusios tiekimo grandinės verčia įmones iš naujo vertinti, kur investuoti ir kaip apsaugoti veiklą nuo rizikų. Būtent šiame kontekste Baku surengtame antrajame Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume dalyviai kalbėjo apie prekybą, infrastruktūrą ir ilgalaikes partnerystes.

    Renginyje, organizatorių teigimu, dalyvavo atstovai iš daugiau nei 70 šalių, o jo metu pasirašyti kontraktai ir susitarimai viršijo 9 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų tokių forumų rezultatų regione, kur investuotojai ieško naujų maršrutų ir gamybos vietų.

    Koridoriai tarp Europos ir Azijos

    Forume daug dėmesio skirta Azerbaidžano geografinei padėčiai tarp Europos ir Azijos bei transporto koridoriams, kurie ypač išryškėjo po pastarųjų metų prekybos srautų persiskirstymo. Verslui svarbiausiais klausimais įvardyti logistikos pajėgumai, pasienio procedūrų greitis ir patikimas infrastruktūros finansavimas.

    Kalbėta, kad investuotojų pasitikėjimą lemia ne tik keliai, uostai ar geležinkeliai, bet ir aiškios taisyklės, prognozuojama mokesčių aplinka bei sutarčių vykdymo praktika. Dėl to šalys, pretenduojančios tapti tranzito centrais, vis dažniau konkuruoja ne pažadais, o realiais infrastruktūros ir reguliavimo sprendimais.

    Diversifikacija: nuo gamybos iki turizmo

    Diskusijose akcentuota ekonomikos diversifikacija, siekiant mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių ciklų. Tarp aptartų krypčių minėtos pramoninės zonos, gamyba, turizmas ir nekilnojamasis turtas, kur investuotojai dažniausiai ieško greitesnės grąžos ir aiškesnio paklausos pagrindimo.

    Taip pat aptartos DI taikymo galimybės, ypač pramonėje ir paslaugų sektoriuje, kur didžiausią vertę kuria procesų automatizavimas, kokybės kontrolė ir tiekimo planavimas. Vis dėlto pabrėžta, kad DI plėtra glaudžiai susijusi su duomenų valdymu, kibernetiniu saugumu ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Pasirašytų susitarimų suma savaime dar negarantuoja investicijų realizavimo, tačiau signalizuoja apie augantį regiono dėmesį infrastruktūros ir gamybos projektams. Rinkos analitikai paprastai vertina, kad tokie forumai tampa lakmuso popierėliu, ar šalis geba pasiūlyti ne tik patogią geografiją, bet ir patikimą verslo aplinką.

    Jei deklaruoti projektai virs realiais darbais, Azerbaidžanas gali sustiprinti savo vaidmenį kaip logistikos ir pramonės grandžių dalis tarp Europos ir Azijos. Investuotojams tai reiškia daugiau alternatyvų tiekimo grandinių diversifikacijai, bet kartu ir poreikį kruopščiai vertinti politines, reguliacines bei valiutų rizikas regione.