CP v2

Tag: Investicijos

  • Gegužės 19 dieną Klaipėdoje – kur verslui rasti finansavimą: ILTE ir CPVA ekspertų konsultacijos

    Gegužės 19 dieną Klaipėdoje vyks finansavimo ekspertų susitikimas su regiono verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovais. Renginys numatytas 11 valandą Klaipėdos Kultūros fabrike (Bangų g. 5A).

    Susitikime bus pristatomos aktualios investicijų ir finansavimo galimybės, kurios gali būti svarbios tiek smulkesnėms įmonėms, tiek didesniems projektams. Praktinė renginio dalis skirta individualiems klausimams ir konkrečioms situacijoms aptarti.

    Dalyviai galės pasikonsultuoti su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ekspertais. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ILTE individualioms konsultacijoms reikalinga atskira išankstinė registracija, o CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu.

    Į patį renginį taip pat būtina registruotis iš anksto. Tokia tvarka leidžia planuoti konsultacijų srautus ir skirti daugiau laiko prioritetiniams klausimams, pavyzdžiui, dėl finansavimo sąlygų, tinkamų išlaidų ir paraiškų rengimo.

    Renginio darbotvarkėje numatytas finansavimo priemonių pristatymas ir konsultacijų blokai, orientuoti į Klaipėdos regiono poreikius. Dalyviams rekomenduojama iš anksto pasiruošti trumpą projekto aprašą ir pagrindinius skaičius, kad konsultacija būtų kuo tikslesnė.

  • Lenkija atgaivina elektromobilumo hubą Jaworžne: EMP su „Foxconn“ žada naują pradžią po Izera

    Kas keičiasi po „Izera“?

    Lenkijos valstybinės įmonės ElectroMobility Poland planas kurti elektromobilumo gamybos centrą Jaworžne įgauna naują kryptį po to, kai ankstesnis projektas su prekės ženklu Izera faktiškai buvo sustabdytas. Strateginiu partneriu paskelbtas Taivano technologijų koncernas „Foxconn“, kuris, pasak EMP vadovų, šįkart turėtų įsitraukti ne vien technologiškai, bet ir finansiškai.

    Anksčiau EMP svarstė bendradarbiavimą su Kinijos automobilių gamintojais, tačiau susitarimai nevirto realia gamyba. Dabar akcentuojama, kad naujo formato partnerystė turėtų padėti greičiau pereiti nuo planų prie įgyvendinimo, nors pati gamyba vis dar numatoma tik dešimtmečio pabaigoje.

    Finansavimas ir terminas iki 2029

    EMP teigia turinti stabilesnį finansinį pagrindą nei ankstesniais metais: dalis lėšų siejama su viešuoju finansavimu per Lenkijos aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą, kuris veikia valstybės vardu. Kartu minima ir papildoma kapitalizacija, o taip pat planuojamas paties strateginio partnerio finansinis indėlis, kurio detalės viešai neatskleidžiamos.

    Pagal dabar komunikuojamą grafiką pirmieji automobiliai iš Jaworžno gamyklos galėtų išriedėti apie 2029 metais. Tokia data rodo, kad projektas išlieka ilgo horizonto, o rizikos susijusios su rinkos ciklais, reguliavimo pokyčiais ir technologijų kaita iki masinės gamybos starto.

    „Pasirašius galutinę bendros įmonės sutartį ir numatant partnerio finansinį indėlį turėsime investicinių lėšų visam sumanymui“, – sakė ElectroMobility Poland vadovas Cyprian Gronkiewicz.

    Rinka pasikeitė: konkurencija ir kainos spaudimas

    Elektromobilių rinka Europoje per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė: pirkėjai turi gerokai platesnį pasirinkimą, o kainų konkurencija auga ir dėl Kinijos gamintojų ekspansijos. Dėl to EMP argumentas, kad projektas dabar turi šansą, remiasi ne vien nacionalinės pramonės ambicija, bet ir bandymu įsiterpti į didesnę, brandesnę paklausą ateityje.

    EMP vadovybė pabrėžia, kad sieks konkuruoti kaina, tačiau tai priklausys nuo komponentų savikainos, tiekimo grandinės ir gamybos kaštų Europoje. Įmonė teigia, kad jau dabar skaičiuoja, kokia turi būti galutinė automobilio kaina, ir nuo jos „leidžiasi“ iki komponentų bei gamybos išlaidų, kad 2029 metais pasiūlymas būtų konkurencingas.

    Ką realiai reikštų gamyba Jaworžne?

    EMP žada, kad didelė dalis tiekimo grandinės būtų lokalizuota Lenkijoje: nuo kėbulo detalių ir suvirinimo iki dažymo medžiagų, interjero komponentų, ratų, stiklų ir plastikų. Toks modelis leistų didinti vietinę pridėtinę vertę ir mažinti priklausomybę nuo tolimų tiekėjų, tačiau elektronikos srityje natūraliai didesnis vaidmuo tektų „Foxconn“.

    Šis pasirinkimas grindžiamas tuo, kad „Foxconn“ turi patirties didelio masto elektronikos gamyboje ir investuoja į naujas sritis, įskaitant automobilių pramonę. EMP tikisi, kad technologijų partnerio kompetencijos padės sukurti platformą, kurią būtų galima ne tik naudoti, bet ir toliau vystyti, taip mažinant atsilikimo riziką nuo sparčiai besikeičiančių rinkos standartų.

  • Ronaldo prieš Pasaulio čempionatą padarė netikėtą ėjimą: investavo į nemokamą transliacijų platformą

    Ronaldo prieš Pasaulio čempionatą padarė netikėtą ėjimą: investavo į nemokamą transliacijų platformą

    Investicija į „LiveModeTV“

    Cristiano Ronaldo įsigijo dalį bendrovės, valdančios Portugalijoje veikiančią sporto transliacijų internetu platformą „LiveModeTV“. Apie sandorį paskelbta likus mažiau nei mėnesiui iki 2026 metų Pasaulio futbolo čempionato starto.

    „LiveModeTV“ startavo 2025 metų gruodį, o ją įkūrė Brazilijos bendrovė „LiveMode“. Tai pirmasis šios įmonės projektas už Brazilijos ribų, veikiantis Portugalijos rinkoje ir žiūrovams turinį siūlantis nemokamai.

    Pasak Portugalijos sporto žiniasklaidos, platforma planuoja tiesiogiai ir be mokesčio transliuoti 34 2026 metų pasaulio čempionato rungtynes, įskaitant visas Portugalijos rinktinės dvikovas. Tokia apimtis būtų išskirtinė nemokamo internetinio transliavimo segmente, kuriame dažniausiai dominuoja mokami paketai.

    Nors sandorio vertė ir Ronaldo įsigytos dalies dydis neskelbiami, pati kryptis aiški: žvaigždė sieja vardą su sparčiai augančia nemokamo sporto turinio platinimo per internetą banga. Pastaraisiais metais auditorija vis dažniau migruoja į platformas, kur sporto turinys pasiekiamas per socialinius tinklus ir vaizdo transliavimo paslaugas.

    Akcentas – „YouTube“ ir socialiniai tinklai

    Ronaldo teigimu, sportas gali keisti gyvenimus, o partnerystės tikslas – praplėsti aukščiausio lygio varžybų pasiekiamumą ir įsitraukimą. Daug dėmesio planuojama skirti transliacijoms per „YouTube“ ir turinio sklaidai socialiniuose tinkluose.

    „Kartu inovatyviai atnešime tiesioginį futbolą į „YouTube“, o sirgaliai bus visko centre“, – skelbė „LiveModeTV“.

    Toks modelis atspindi platesnę tendenciją sporto rinkoje: varžybų organizatoriai ir transliuotojai ieško mišrių sprendimų, kur dalis turinio rodoma nemokamai, kad būtų auginama auditorija, o pajamos generuojamos iš reklamos, rėmimo, turinio fragmentų ir papildomų mokamų paslaugų.

    Verslo portfelis plečiasi už futbolo ribų

    Per pastaruosius metus Ronaldo nuosekliai plėtė investicijų portfelį, siekdamas mažinti priklausomybę nuo karjeros aikštėje. Jo interesai apima žiniasklaidą, pramogų industriją, sporto verslą ir vartotojų paslaugas, o dalis projektų vystomi per CR7 prekės ženklą.

    Tarp anksčiau viešai minimų investicijų – dalyvavimas Portugalijos žiniasklaidos grupėje, kino studijos projektas su režisieriumi Matthew Vaughn, taip pat investicija į Ispanijos futbolo klubą UD Almería. Ronaldo vardas siejamas ir su investicija į dirbtinis intelektas bendrovę „Perplexity“.

    Be to, jis buvo minimas kaip investuotojas viešbučių grupėje „Grupo Pestana“, plaukų transplantacijos klinikų tinkle „Insparya“ bei Portugalijos porceliano gamintojo „Vista Alegre“ projekte. Tokia diversifikacija rodo, kad Ronaldo siekia kurti ilgalaikį, nuo sporto rezultatų mažiau priklausomą pajamų modelį.

    Ronaldo investicija į „LiveModeTV“ išsiskiria tuo, kad ji tiesiogiai susijusi su sporto turinio vartojimo pokyčiais. Jei platformai pavyks pritraukti didelę auditoriją per didžiausią metų futbolo renginį, tai gali tapti vienu ryškiausių nemokamų transliacijų bandymų Europos rinkoje.

  • Klaipėdoje – finansavimo galimybės regionui: ministras ir ILTE su CPVA atsako verslui

    Gegužės 19 dieną Klaipėdos kultūros fabrike finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pristatys verslui ir viešajam sektoriui skirtas finansavimo priemones, kurios taikomos investicijoms ir regionų plėtrai. Renginio tikslas – praktiškai paaiškinti, kokie instrumentai šiuo metu veikia ir kaip jais pasinaudoti Klaipėdos regione.

    Kartu su ministru į Klaipėdą atvyksta nacionalinio plėtros banko ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Susitikime bus aptariama, kaip finansavimo sprendimai gali padėti įmonėms greičiau įgyvendinti plėtros planus, o savivaldybėms – parengti ir įgyvendinti brandžius projektus.

    Kas bus pristatoma?

    Renginyje akcentuojami du pagrindiniai keliai: ILTE finansavimo galimybės verslui ir CPVA vaidmuo administruojant investicinius projektus bei padedant pareiškėjams susigaudyti reikalavimuose. Praktikoje tai dažniausiai reiškia paskolas, garantijas ir kitas finansines priemones, taip pat projektų parengimo ir įgyvendinimo konsultacijas.

    Tokio formato susitikimai aktualūs įmonėms, kurios planuoja didesnes investicijas į modernizavimą, našumo didinimą, skaitmeninimą ar tvaresnius sprendimus. Regionuose ypač svarbu iš anksto įsivertinti tinkamumą finansavimui ir pasiruošti dokumentus, nes konkurencija dėl priemonių ir terminai neretai būna griežti.

    Diskusija ir individualios konsultacijos

    Programoje numatyti pranešimai apie ILTE galimybes regioninei ekonomikai ir Klaipėdos regiono plėtrą per projektų prizmę. Vėliau vyks diskusija apie investicinę kryptį ir tai, kaip valstybės finansavimo įrankiai gali virsti apčiuopiamais pokyčiais savivaldybėse ir įmonėse.

    Po oficialios dalies dalyviai galės konsultuotis su ILTE ir CPVA ekspertais. CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o ILTE kviečia registruotis iš anksto, kad būtų galima skirti individualų laiką ir tiksliau aptarti konkrečius poreikius.

    „Siekiame, kad finansavimo priemonės regione būtų ne tik žinomos, bet ir realiai pritaikomos konkretiems projektams“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

  • EK keičia grafikus, Lenkija laukia: neaiškumų dėl DI gigafabriko ir planuojamos investicijos

    Lenkija startuoja su DI fabriku

    Krokuvoje oficialiai pradėtas projektas Gaia AI Factory, kuris apjungia superkompiuterio infrastruktūrą ir ekosistemą mokslui, viešajam sektoriui bei smulkiam ir vidutiniam verslui. Iniciatyva pristatoma kaip kelias į didesnę skaičiavimo galią tiems, kam jos trūksta kuriant ir diegiant DI sprendimus.

    Projektą planuojama užbaigti iki 2027 metų, o jo biudžetas siekia apie 70 mln. eurų. Kartu tai įtvirtina Krokuvą tarp 19 Europoje kuriamų DI fabrikų, kurie turėtų padėti greičiau perkelti tyrimus ir idėjas į praktinius produktus.

    DI gigafabriko klausimas stringa

    Lygiagrečiai Lenkija siekia tapti vienos iš penkių ES planuojamų DI gigafabrikų vieta, tačiau sprendimų priėmimas kelia vis daugiau neapibrėžtumo. Pagal viešai aptariamą koncepciją tokios investicijos mastas būtų apie 3 mlrd. eurų, o dalį finansavimo turėtų sudaryti ir nacionalinis biudžetas.

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija anksčiau tikėjosi, kad pagrindiniai sprendimai gali paaiškėti 2026 metų antroje pusėje, tačiau terminai slenka. Priežastis paprasta: Europos Komisija koreguoja dokumentų rengimo ir skelbimo grafiką, o tai apsunkina realų planavimą.

    Ką sako ministerija ir kur daugiausia rizikų

    Viceministras Dariuszas Standerskis pabrėžia, kad vyksta jau antras sudėtingas derinimų etapas su Europos Komisija, o galutiniai dokumentai vėluoja. Pasak jo, kol nėra detalių, rimtų sprendimų dėl įsipareigojimų ir modelio priimti neįmanoma.

    „Kol nepamatysime konkrečių detalių, sunku priimti rimtus sprendimus“, – sakė Skaitmeninimo ministerijos viceministras Dariuszas Standerskis.

    Ministerijos teigimu, dalis Lenkijos siūlymų derybose buvo įtraukti, pavyzdžiui, tarptautinių projektų skatinimas ir didesnis lankstumas dėl gigafabriko dydžio. Vis dėlto galutinės taisyklės gali nulemti, ar projektas bus patrauklus valstybių koalicijoms, ar labiau palankus vienos vietos, itin didelės koncentracijos modeliui.

    Papildomą įtampą kelia ir tai, kad ES lygmens modelyje mažėja valstybių galimybės iš anksto nuspręsti, kas bus pagrindinis projekto vykdytojas. Tokia kryptis reiškia didesnę konkurenciją ir daugiau neapibrėžtumo dėl partnerių atrankos, terminų bei atsakomybių pasidalijimo.

    Kodėl tai svarbu ne tik mokslui

    Gaia AI Factory kūrėjai akcentuoja, kad net ir nelaukiant gigafabriko sprendimo, Lenkija bando stiprinti nacionalinę DI infrastruktūrą. Skaičiavimo resursai tampa strateginiu veiksniu ne vien universitetams ar startuoliams, bet ir viešajam sektoriui, kuriam reikalingos saugios, valdomos ir aiškiai reglamentuotos platformos.

    Standerskio teigimu, valstybė gali prisidėti ne tik investicijomis, bet ir taisyklių kūrimu, pavyzdžiui, dėl skaičiavimo galios paskirstymo verslui, taip pat etikos ir gairių rengimo. Be to, DI sprendimai planuojami ir administracijoje, įskaitant virtualių asistentų vystymą, kad dalis paslaugų būtų teikiama greičiau ir paprasčiau.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kada Europos Komisija pateiks galutinius dokumentus ir kokios bus konkurso sąlygos. Kol kas Lenkija balansuoja tarp nacionalinių projektų plėtros ir laukimo, ar pavyks įsitraukti į vieną didžiausių Europos DI infrastruktūros investicijų.

  • Klaipėdoje pristatomos ILTE ir CPVA finansavimo priemonės: ką svarbu žinoti verslui ir savivaldai

    Gegužės 19 dieną Klaipėdoje, Klaipėdos kultūros fabrike, vyks susitikimas, kuriame regiono verslo ir viešojo sektoriaus atstovams bus pristatytos naujausios finansavimo ir investicijų galimybės. Renginyje dalyvaus finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, taip pat ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros vadovės.

    Kartu su ministru į Klaipėdą atvyksta ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jos pristatys instrumentus, kurie aktualūs verslo investicijoms, augimui ir regionų plėtros projektams, taip pat paaiškins, kaip vertinami projektai ir kokie žingsniai svarbiausi teikiant paraiškas.

    Renginyje bus aptariama, kaip nacionalinio plėtros banko ILTE sprendimai gali prisidėti prie regioninės ekonomikos stiprinimo ir kokios praktinės galimybės šiuo metu atviros Klaipėdos regionui. Taip pat bus kalbama apie projektų rengimo ir įgyvendinimo logiką, kuri dažniausiai lemia, ar finansavimas pasiekia tikslą laiku ir be brangių korekcijų eigoje.

    Numatyta ir diskusija, kurioje dalyvaus renginio svečiai bei savivaldos atstovai, siekiant atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus dėl valstybės finansavimo įrankių pritaikymo realiems regiono pokyčiams. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie susitikimai ypač naudingi tiems, kurie planuoja investicijas artimiausiais metais ir nori iš anksto susidėlioti finansavimo scenarijus.

    Po oficialios dalies renginio dalyviai galės gauti individualias konsultacijas su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertais. CPVA konsultacijos vyks „gyvos eilės“ principu, o ILTE kviečia registruotis iš anksto, kad būtų galima skirti daugiau laiko konkrečiai situacijai ir poreikiams.

    Renginio programoje numatyti pranešimai apie ILTE galimybes regioninei ekonomikai ir Klaipėdos regiono plėtros potencialą, o vėliau vyks diskusija apie investicinę kryptį bei finansavimo priemonių poveikį praktikoje. Konsultacijos planuojamos nuo 13.00 iki 16.00 valandos.

  • Europos startuolių savaitė: „Isomorphic Labs“ pritraukė 2 mlrd. eurų, o Lenkija keičia kursą

    Europos startuolių savaitė: „Isomorphic Labs“ pritraukė 2 mlrd. eurų, o Lenkija keičia kursą

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicijų sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 1 400 000 000 eurų, taip pat įvyko daugiau nei penki įmonių pardavimai ir susijungimai. Tokia dinamika rodo, kad kapitalas Europoje ir toliau ieško didelio augimo temų, ypač DI, infrastruktūros ir pramonės skaitmenizavimo srityse.

    Didžiausias akcentas – „Isomorphic Labs“ paskelbta 2 100 000 000 eurų investicija. Bendrovė, siejama su DI pritaikymu vaistų kūrimui, tampa vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip biotechnologijų ir DI sintezė pritraukia itin didelius čekius net ir atsargesnėje rinkoje.

    Kur juda didžiausi pinigai?

    Šalia DI įmonių dėmesį traukė ir skaičiavimo infrastruktūra. „Nscale“ užsitikrino apie 730 000 000 eurų finansavimą projektui, siejamam su duomenų centro plėtra Norvegijoje, o tai dar kartą primena, kad DI plėtrai reikalinga ne tik programinė įranga, bet ir energijai bei pajėgumams imli bazė.

    Automatizavimo ir programinės įrangos įrankių segmente „n8n“ įvertinimas, po strateginės SAP investicijos, pasiekė apie 4 800 000 000 eurų. Tokie sandoriai rodo, kad įmonės ir toliau moka už sprendimus, kurie leidžia greičiau diegti procesų automatizavimą bei mažinti IT komandų apkrovą.

    Finansų technologijos keičia kryptį

    Finansų technologijų rinkoje dėmesį patraukė „Keel“ posūkis: bendrovė po neobanko idėjos persiorientavo į finansų infrastruktūros produktą. Tai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kur dalis fintech žaidėjų renkasi B2B modelį, nes jis dažnai leidžia augti tvariau ir mažiau priklausyti nuo brangios vartotojų pritraukimo reklamos.

    Šis pokytis taip pat siejamas su griežtėjančiais reguliaciniais reikalavimais ir didėjančiu bankinių licencijų bei atitikties kaštų svoriu. Dėl to infrastruktūros ir „fintech kaip paslauga“ kryptys tampa patrauklesnės tiek įkūrėjams, tiek investuotojams.

    Lenkijos programinės įrangos evoliucija

    Lenkijos programinės įrangos sektoriuje vis dažniau kalbama apie perėjimą nuo klasikinio užsakomosios kūrimo modelio prie DI gimtosios produktų kūrimo kultūros. Praktikoje tai reiškia daugiau investicijų į nuosavus produktus, didesnį dėmesį pridėtinei vertei ir komandų kompetencijoms, kurios leidžia konkuruoti ne tik kaina.

    Šalia investicijų naujienų matomi ir aktyvesni įsigijimai Europoje: pirkėjai ieško mastelio, nišinių kompetencijų ir regioninės plėtros galimybių. Tokia kombinacija leidžia prognozuoti, kad 2026 metais Europoje toliau augs DI, infrastruktūros ir B2B programinės įrangos sandorių dalis, o finansavimas koncentruosis į aiškų pajamų kelią turinčias komandas.

  • JK EdTech „Multiverse“ pritraukė 60 mln. eurų: plėtra Europoje ir 1,8 mlrd. eurų vertė

    Didžiausias akcentas – DI įgūdžiai darbuotojams

    Jungtinės Karalystės įgūdžių kėlimo platforma „Multiverse“ pritraukė 60 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti plėtrai Europoje. Sandoris bendrovę įvertino maždaug 1,8 mlrd. eurų.

    Investiciniam raundui vadovavo „Schroders Capital“, taip pat dalyvavo ir anksčiau investavę fondai, tarp jų „General Catalyst“, „Lightspeed Venture Partners“, „Index Ventures“, „Bond“ ir „StepStone Group“. Bendrovė akcentuoja, kad jos tikslas – padėti organizacijoms diegti DI taip, kad nauda atitektų darbuotojams, o ne taptų jų išstūmimo priežastimi.

    Ko ieško investuotojai ir darbdaviai

    „Multiverse“ save pozicionuoja kaip tarpinę grandį tarp DI technologijų ir realių verslo poreikių: ne tik įsigyti sprendimus, bet ir užtikrinti, kad komandos gebėtų juos pritaikyti. Toks požiūris pastaraisiais metais tampa vis svarbesnis, nes įmonės didina išlaidas DI, tačiau apčiuopiami produktyvumo šuoliai ne visada ateina taip greitai, kaip tikėtasi.

    Rinkoje ryškėja tendencija, kad kapitalas krypsta į mokymų, talentų ugdymo ir darbo rinkos įgalinimo sprendimus, kurie padeda DI diegimą paversti ne vien IT projektu, o organizaciniu pokyčiu. Tokios platformos konkuruoja ne vien turiniu, bet ir gebėjimu pamatuoti rezultatus: nuo darbo procesų efektyvinimo iki konkrečių kompetencijų įsisavinimo.

    Plėtra, partnerystės ir augimo rodikliai

    Bendrovė nurodo, kad įkurta 2016 metais ir dirba su daugiau nei 1 500 organizacijų, o pastaruoju metu stiprina partnerystes su technologijų ekosistemos žaidėjais, įskaitant „Microsoft“, „Palantir“ ir „Databricks“. Taip pat išplėstas pasiūlymas per DI mokymo ir konsultavimo sprendimus, skirtus greitesniam įgūdžių pritaikymui kasdienėje veikloje.

    „Multiverse“ teigia, kad pajamos per metus augo 50 proc., o 2026 metų sausio–kovo laikotarpį bendrovė pirmą kartą užbaigė su teigiamu pinigų srautu. Įmonė taip pat užbaigė įsigijimą Vokietijoje, perimdama Berlyne veikusią duomenų ir DI mokymų bendrovę „StackFuel“, taip stiprindama kompetencijas žemyne.

    „Trūko sluoksnio, kuris sujungtų įmones, kurioms reikia DI naudos, su pačiomis DI galimybėmis“, – sakė „Multiverse“ vadovas ir įkūrėjas Euanas Blairas.

    „Produktyvumo proveržis, kurį gali duoti DI, nėra vien technologijų klausimas. Tai žmonių klausimas, ir mes esame tam, kad jį išspręstume“, – sakė Euanas Blairas.

    Vertinant plačiau, šis raundas rodo, kad investuotojai vis dažniau renkasi sprendimus, orientuotus į praktinį DI pritaikymą: mokymus, vidinių komandų stiprinimą ir pokyčių valdymą. Europos plėtra „Multiverse“ atveju reiškia konkurenciją su vietiniais mokymų tiekėjais ir vis didesnį dėmesį tam, kaip greitai įmonės gali paversti DI investicijas apčiuopiama grąža.

  • Europos startuolių finansavimo savaitė: kokius sandorius ir sumas fiksavo rinka gegužės 11–15 dienomis

    Gegužės 11–15 dienomis Europos startuolių finansavimo rinkoje dėmesį traukė įprastas reiškinys: aktyviausi sandoriai telkėsi aplink dirbtinio intelekto, „fintech“ ir klimato technologijų kryptis, o investuotojai išliko selektyvūs. Viešai skelbiamuose pranešimuose dažniau akcentuojami aiškūs pajamų šaltiniai, tvari augimo dinamika ir galimybė greitai plėstis už vienos šalies ribų.

    Tokiose savaitinėse apžvalgose paprastai matyti, kad dalis raundų viešinami su aiškia suma, tačiau nemažai sandorių nurodomi be konkrečių skaičių. Tai atspindi rinkos praktiką: bendrovės neretai skelbia apie investiciją, bet detalę palieka neviešą dėl derybinių sąlygų, konkurencinių priežasčių ar investuotojų pageidavimų.

    Šių metų kontekste Europos rizikos kapitalo rinka išlieka atsargesnė nei itin aktyviais 2021–2022 metais, o vertinimai dažniau grindžiami esamais rezultatais, o ne vien pažadais. Investuotojai daugiau dėmesio skiria grynųjų pinigų srautams, efektyviam klientų pritraukimui ir tam, kaip komandos valdo kaštus bei rizikas.

    Dirbtinio intelekto tema išlieka viena ryškiausių, tačiau finansavimą lengviau pritraukia ne bendros paskirties sprendimai, o konkretūs produktai, turintys aiškų pritaikymą versle. Dažniausiai tai būna įrankiai, automatizuojantys procesus, mažinantys veiklos sąnaudas, gerinantys klientų aptarnavimą ar didinantys komandos produktyvumą, kai rezultatas pamatuojamas skaičiais.

    Kita aiški kryptis yra gynybos, kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros sprendimai, kuriuos skatina geopolitinė įtampa ir augantys reguliaciniai reikalavimai. Šioje srityje dažnai svarbus ne tik produkto inovatyvumas, bet ir atitiktis saugumo standartams, sertifikavimas bei gebėjimas dirbti su viešuoju sektoriumi.

    Nors šaltinio pateiktas tekstas yra neprieinamas dėl prenumeratos, bendra tokio formato apžvalgų vertė slypi rinkos pulso fiksavime: kokios sritys dažniau pritraukia kapitalą, kokio tipo investuotojai dalyvauja, ar vyrauja ankstyvos, ar vėlyvesnės stadijos sandoriai. Tokie signalai padeda suprasti, ar rinka grįžta į augimo režimą, ar išlieka gynybinė, kai prioritetas teikiamas atsparumui ir pelningumo perspektyvai.

    Jei turite visą apžvalgos turinį arba bent pagrindinius sandorių punktus, galima parengti tikslią suvestinę su sumomis eurais, stadijomis, sektoriais ir investuotojais, išlaikant aiškų ir patikimą naujienų portalo stilių.

  • Šiaulių regiono vizitas Zadare: kaip ES fondai ir investicijos keičia miestą ir ką perimti Lietuvai

    Šiaulių regiono savivaldos atstovų delegacija, kurioje dalyvavo ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, lankėsi Zadaro mieste bei Zadaro apskrityje Kroatijoje. Vizito metu daugiausia dėmesio skirta ES fondų finansuojamiems projektams, investicijų pritraukimui ir praktiniam regioninės plėtros planavimui.

    Susitikimuose Kroatijos partneriai pristatė pagrindines Zadaro plėtros kryptis ir tai, kaip savivalda derina infrastruktūros atnaujinimą su turizmo, transporto ir viešųjų paslaugų plėtra. Šiaulių regiono atstovams aktualiausia buvo, kokie sprendimai leidžia projektus įgyvendinti greičiau ir su mažesnėmis rizikomis.

    ES fondai ir regionų plėtra

    Delegacija domėjosi, kaip ES finansavimas panaudojamas didesniems infrastruktūros projektams ir kokie valdymo modeliai padeda užtikrinti ilgalaikę naudą gyventojams. Tokie vizitai paprastai tampa proga palyginti, kaip skirtingos savivaldybės planuoja prioritetus, vertina projektų atsiperkamumą ir matuoja poveikį gyvenimo kokybei.

    Praktinis aspektas ypač svarbus, nes ES lėšomis finansuojami projektai dažnai reikalauja aiškių rodiklių, griežtų terminų ir nuoseklaus pirkimų organizavimo. Regionams tai reiškia ne tik naują infrastruktūrą, bet ir stipresnius administracinius gebėjimus, kurie vėliau praverčia pritraukiant papildomas investicijas.

    Ryšiai, sportas ir bendri interesai

    Zadaro meras Šime Erlić susitikimuose akcentavo Lietuvos ir Kroatijos ryšius bei panašius abiejų šalių raidos etapus po nepriklausomybės atkūrimo XX amžiaus pabaigoje. Pasak jo, bendrumo jausmą stiprina ir sportas, ypač krepšinis, kuris abiejose šalyse išlieka viena ryškiausių tapatybės dalių.

    Vizito metu Šiaulių regiono delegacija apsilankė Zadaro sporto centre „Višnjik“, kuriame aptarta sporto infrastruktūros plėtra ir jos valdymas. Šis klausimas savivaldybėms aktualus ne tik dėl renginių ar sporto paslaugų, bet ir dėl finansinio tvarumo, partnerystės modelių bei pastatų eksploatacijos kaštų.

    Augantis bendradarbiavimas ir naujos nišos

    Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas pažymėjo, kad Lietuvos ir Kroatijos bendradarbiavimas kasmet stiprėja tiek ekonomikos, tiek kultūros srityse. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dvišalė prekyba per pastaruosius metus augo apie 30 proc., o papildomų galimybių ieškoma farmacijos, medicinos, informacinių technologijų ir inovacijų sektoriuose.

    Vizito pabaigoje aptartos tolesnės regionų partnerystės kryptys ir formos, kurios leistų sistemingiau dalytis patirtimi. Tikimasi, kad tokie kontaktai gali virsti bendrais projektais, kurie apimtų tiek investicijų pritraukimą, tiek savivaldybių kompetencijų stiprinimą.