Tag: Investicijos

  • Lenkijos lizingo rinka auga 3 kartus greičiau nei Europoje: 28,2 mlrd. eurų ir 42 proc. investicijų

    Lenkijos lizingo rinka 2025 metais augo gerokai sparčiau nei Europos vidurkis. Naujo lizingo finansavimo vertė per metus padidėjo 9,9 proc. ir pasiekė 28,2 mlrd. eurų, rodo Europos lizingo ir automobilių nuomos asociacijas vienijanti Leaseurope.

    Tuo pat metu visos Europos rinkos augimas siekė 3,2 proc., o bendra naujo finansavimo apimtis sudarė 464 mlrd. eurų. Aktyvus Europos lizingo portfelis išaugo iki maždaug 1,02 trln. eurų, arba 4 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Pagal naujo finansavimo apimtį Lenkija išlaikė penktą vietą Europoje. Didesnės rinkos 2025 metais buvo Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija ir Italija.

    Lenkija išsiskyrė augimo tempu

    Vertinant penkias didžiausias Europos lizingo rinkas, būtent Lenkija fiksavo didžiausią augimo tempą. Italijoje naujo finansavimo vertė augo 5,8 proc., Jungtinėje Karalystėje 5,1 proc., Vokietijoje 3,5 proc., o Prancūzijoje smuko 5,8 proc.

    Ryškesnis atsigavimas matėsi ir Vidurio bei Rytų Europoje, kur naujo finansavimo vertė paaugo 10,4 proc. iki 57,8 mlrd. eurų. Augimas apėmė tiek transporto priemonių finansavimą, tiek pramonės mašinas ir įrangą.

    Kita kryptimi judėjo Šiaurės ir Baltijos šalys, kuriose naujo finansavimo apimtys bendrai traukėsi 0,4 proc. Tai rodo, kad Europos lizingo rinkoje 2025 metais ryškėjo skirtingų regionų konjunktūros.

    Lizingas dengia 42 proc. investicijų

    Vienas svarbiausių Lenkijos rodiklių yra lizingo vaidmuo įmonių investicijose. Lizingu finansuojama 42 proc. investicijų į mašinas, įrenginius ir transporto priemones, o tai yra antras rezultatas Europoje.

    Didesnė dalis fiksuota tik Jungtinėje Karalystėje, kur šis rodiklis siekė 44 proc. Europos vidurkis, pagal Leaseurope apžvalgą, sudarė 28 proc., o tokiose rinkose kaip Vokietija ir Italija jis buvo atitinkamai 28 proc. ir 19 proc.

    „Ypač svarbu, kad lizingas Lenkijoje finansuoja 42 proc. investicijų į mašinas, įrenginius ir transportą. Tai parodo, koks reikšmingas šis instrumentas verslui, nes investicijų finansavimo prieinamumas tiesiogiai lemia įmonių plėtrą ir konkurencingumą“, – sakė Lenkijos lizingo asociacijos vadovė Monika Constant.

    Aukšta lizingo dalis praktikoje reiškia, kad įmonės dažnai renkasi šį instrumentą atnaujindamos automobilių parką, įsigydamos gamybos linijas ar kitą veikloje naudojamą įrangą. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai svarbus greitis, lankstumas ir aiškiai suplanuotos įmokos.

    Didžiausią dalį sudaro SVV

    Ataskaita taip pat rodo smulkiojo ir vidutinio verslo reikšmę Lenkijos lizingo rinkai. 2025 metais SVV segmentas sudarė 73 proc. naujo finansavimo, suteikto verslo klientams, o stambios įmonės atitinkamai 27 proc.

    Europos mastu, šalyse pateikusiose detalesnę klientų struktūrą, SVV dalis siekė 71 proc. Tai patvirtina bendrą tendenciją, kad lizingas daugeliu atvejų yra vienas svarbiausių kapitalo investicijų instrumentų mažesnėms įmonėms.

    Europos Komisijos SAFE apklausos duomenys, kuriuos cituoja Leaseurope, rodo, kad 2025 metais 47 proc. Europos Sąjungos SVV lizingą įvardijo kaip reikšmingą finansavimo šaltinį. Per šešis mėnesius iki apklausos lizingu naudojosi 19 proc. SVV.

    Europos lizingo struktūroje dominuoja transporto priemonės, kurios 2025 metais sudarė 74 proc. naujo finansavimo. Likusi dalis teko pramonės mašinoms ir įrangai bei mažesnei nekilnojamojo turto lizingo segmentų daliai, kuri augo sparčiausiai, tačiau išliko palyginti nedidelė.

  • Oksfordo kvantinių technologijų startuolis „QuantrolOx“ pritraukė 12 mln. eurų: ką kuria ir kodėl to reikia

    Oksfordo kvantinių technologijų startuolis „QuantrolOx“ pritraukė 12 mln. eurų: ką kuria ir kodėl to reikia

    Anglijos ir Suomijos ryšius turintis Oksfordo universiteto kvantinių technologijų startuolis „QuantrolOx“ pranešė užbaigęs 12 mln. eurų A serijos investicijų etapą. Investicijų raundui vadovavo ankstyvosios stadijos investuotojas IW Capital, taip pat prisidėjo Europos inovacijų tarybos (EIC) fondas ir „Transpose Capital“.

    Bendrovė, kurios būstinė yra Suomijoje, kuria programinę įrangą, skirtą efektyvesniam kvantinių kompiuterių darbui. Pagrindinis tikslas yra automatizuoti kvantinių sistemų derinimą ir valdymą, kad šie įrenginiai stabiliau veiktų ir būtų lengviau pritaikomi praktikoje.

    „QuantrolOx“ teigimu, vienas didžiausių šiandienos kvantinės kompiuterijos iššūkių yra vadinamasis valdymo ir kalibravimo „butelio kakliukas“. Kvantinė aparatinė įranga yra itin jautri aplinkos trikdžiams, o jos parametrų nustatymas dažnai reikalauja daug laiko ir aukštos kvalifikacijos specialistų.

    Įmonė pabrėžia, kad jos sprendimai sukurti taip, jog galėtų veikti su skirtingomis kvantinės aparatinės įrangos architektūromis. Tai svarbu rinkai, kurioje kartu vystomos įvairios technologinės kryptys, o universaliai pritaikoma valdymo programinė įranga gali sumažinti integracijos kaštus ir paspartinti diegimą.

    Startuolis nurodo, kad tyrimuose buvo parodyta, jog DI pagrindu atliekamas kvantinių įrenginių derinimas gali užtrukti mažiau nei 70 minučių ir pranokti geriausią žmogaus pasiektą rezultatą. Tokie pasiekimai vertinami kaip potenciali priemonė greičiau pereiti nuo laboratorinių eksperimentų prie patikimesnių, pakartojamų kvantinių sistemų.

    „QuantrolOx“ įkūrė vadovas Vishal Chatrath, anksčiau dirbęs „Nokia“, taip pat Oksfordo universiteto mokslininkai ir technologijų kūrėjai, įskaitant profesorių Andrew Briggs, mokslininkę dr. Natalia Ares ir produktų vadovą Dominic Lennon. Bendrovė teigia, kad komandos patirtis apima tiek akademinį kvantinių technologijų pagrindą, tiek praktinį sprendimų kūrimą.

    Gautas lėšas „QuantrolOx“ planuoja skirti komercinės plėtros spartinimui ir veiklos stiprinimui JAV rinkoje. Pasak įmonės, tai turėtų padėti greičiau diegti sprendimus partnerių infrastruktūroje ir plėsti klientų ratą, kai kvantinių technologijų ekosistema pereina į ankstyvos komercijos etapą.

    „Kiekviena pramonės šaka remiasi savo įrankiais ir žmonėmis. „QuantrolOx“ kuria kvantinės pramonės pamatus: mūsų įrankiai industrializuoja kvantinę aparatinę įrangą ir parengia žmones ją valdyti“, – sakė „QuantrolOx“ bendraįkūrėjas ir vadovas Vishal Chatrath.

    Bendrovė taip pat primena, kad ankstesniuose etapuose ją rėmė kiti investuotojai, tarp jų „Hoxton Ventures“, o prie akcininkų yra prisidėjęs ir „Arm“ bendraįkūrėjas Hermann Hauser. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip signalas, jog komanda ir technologinė kryptis sulaukia pasitikėjimo iš patyrusių giliųjų technologijų investuotojų.

    Kvantinės kompiuterijos sektoriuje šiandien daug dėmesio skiriama ne tik naujiems procesoriams, bet ir programinės įrangos sluoksniui, leidžiančiam efektyviai valdyti sudėtingas sistemas. Tokie sprendimai kaip automatizuotas kalibravimas gali tapti vienu iš praktinio mastelio augimo veiksnių, nes mažina priklausomybę nuo rankinio, sunkiai standartizuojamo darbo.

  • Lisabonos „Beyond Vision“ pritraukė 28 mln. eurų: DI dronai plečiami civilinei ir gynybos rinkai

    Lisabonos „Beyond Vision“ pritraukė 28 mln. eurų: DI dronai plečiami civilinei ir gynybos rinkai

    Lisabonoje įsikūrusi bepiločių orlaivių gamintoja „Beyond Vision“ paskelbė užbaigusi daugiau nei 28 mln. eurų investicijų etapą. Bendrovė kuria dvigubos paskirties dronus ir su jais susietus DI sprendimus, pritaikomus tiek civiliniams, tiek gynybos uždaviniams.

    Finansavimo etapą kartu vedė investuotojai „Índico Capital Partners“ ir „Lince Capital“, o esamas akcininkas „ActiveCap“ prisidėjo papildoma investicija. Pasak bendrovės, pritrauktos lėšos bus skirtos gamybos apimčių didinimui, technologijų vystymui ir tarptautinei plėtrai.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    „Beyond Vision“ teigia stiprinsianti pramoninę gamybą, kad galėtų greičiau vykdyti augančius užsakymus. Kartu planuojama spartinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, ypač DI algoritmų integravimą ir vadinamųjų spiečiaus funkcijų plėtrą, kai keli dronai koordinuotai vykdo bendrą užduotį.

    Bendrovė akcentuoja ir debesijos pagrindu veikiančias valdymo sistemas, leidžiančias nuotoliniu būdu planuoti misijas, stebėti skrydžius bei automatizuoti dalį operacijų. Tokios platformos ypač svarbios kritinės infrastruktūros stebėsenai, sienų apsaugai, paieškos ir gelbėjimo darbams bei saugumo užduotims.

    „Kritiniuose sektoriuose, tokiuose kaip gynyba, infrastruktūros valdymas ir saugumas, patikimos ir suverenios technologijos tampa strateginiu prioritetu daugeliui valstybių“, – sakė „Índico Capital Partners“ vadovaujantis partneris Stephanas de Moraesas.

    Dvigubos paskirties dronų rinka auga

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija didinti vietinę gynybos pramonės bazę ir mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų. Tai skatina investicijas į bepiločius sprendimus, kurie gali būti greitai pritaikomi žvalgybai, stebėsenai, ryšių užtikrinimui ar ekstremalių situacijų valdymui.

    Tokiose srityse DI vaidmuo didėja: automatizuotas objektų atpažinimas, skrydžio maršrutų optimizavimas, kliūčių išvengimas ir kelių platformų koordinavimas leidžia mažinti operatorių apkrovą ir didinti misijų efektyvumą. Vis dėlto, plečiantis galimybėms, lygiagrečiai griežtėja ir reikalavimai saugumui, patikimumui bei atsekamumui, ypač dirbant su kritine infrastruktūra.

    Plėtra į užsienio rinkas

    „Beyond Vision“ nurodo, kad bendrovėje dirba apie 150 darbuotojų, o klientų portfelis plečiamas tiek civilinėje, tiek karinėje srityje. Įmonė taip pat yra registruota NATO tiekėja, o tai dažnai padeda atverti kelią dalyvauti tarptautiniuose pirkimuose ir projektuose.

    Tarp naujausių žingsnių bendrovė mini partnerystę Artimuosiuose Rytuose, skirtą komercinei plėtrai. Taip pat skelbiama apie sutartį Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl kelių šimtų dronų tiekimo iki 2028 metų ir planus 2027 metais atidaryti gamyklą šioje šalyje, investuojant apie 50 mln. eurų.

    Bendrovės vertinimu, ši investicija turėtų padėti pasirengti sparčiam mastelio didinimui, kai auga tiek civilinės, tiek gynybos paskirties autonominių sistemų paklausa. Rinkos dinamika rodo, kad didžiausią pranašumą įgyja gamintojai, galintys užtikrinti ne tik technologiją, bet ir patikimą serijinę gamybą bei aptarnavimą skirtingose jurisdikcijose.

  • Lenkijos anglies kasyba po 8 mėnesių fiksuoja beveik 580 mln. eurų nuostolį: kas stumia į minusą?

    Lenkijos akmens anglies kasybos sektorius 2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius baigė beveik 2,5 mlrd. zlotų grynuoju nuostoliu, kuris sudaro apie 580 mln. eurų. Šiuos duomenis Seime pristatė Pramonės plėtros agentūros (ARP) Katovicų padalinys.

    Nuostoliai fiksuojami jau trečius metus iš eilės: 2025 metais sektoriaus grynasis rezultatas siekė daugiau kaip 8,2 mlrd. zlotų, arba apie 1,9 mlrd. eurų, o 2024 metais – 13,4 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 3,1 mlrd. eurų. Finansinę padėtį ypač spaudžia atpigusios energetinės anglies kainos ir mažėjančios pajamos, nors gavybos apimtys auga.

    ARP atstovai akcentavo, kad 2026 metais Lenkijoje veikė 15 aktyvių kasyklų, kai 2011 metais jų buvo 30. Kartu pradėtas dar dviejų, faktiškai trijų gamybinių vienetų likvidavimas, o tai rodo spartėjančią sektoriaus restruktūrizaciją.

    Gavyba ir pardavimai auga

    Per 2026 metų sausio–rugpjūčio laikotarpį akmens anglies gavyba Lenkijoje siekė 27,8 mln. tonų – 2,8 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Augimą lėmė ir energetinės anglies gavybos didėjimas iki 19,4 mln. tonų, ir koksinės anglies gavyba, kuri pakilo iki beveik 8,4 mln. tonų.

    Pardavimai per aštuonis mėnesius sudarė 28,7 mln. tonų, palyginti su 26,5 mln. tonų metais anksčiau. Didžioji dalis – 90 proc. – parduota vidaus rinkoje, o vidaus pardavimai siekė 25,8 mln. tonų.

    Anglies atsargos 2026 metų rugpjūčio pabaigoje sumažėjo iki maždaug 2,9 mln. tonų, kai 2025 metų pabaigoje buvo apie 4,6 mln. tonų. Mažesnės atsargos rodo, kad rinkoje anglis vis dar realizuojama, tačiau vien pardavimų augimo nepakanka, kai kainos nepadengia sąnaudų.

    Kainų žirklės ir investicijų kritimas

    ARP duomenimis, 2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius vidutinė koksinės anglies kaina pakilo iki beveik 725 zlotų už toną, arba apie 170 eurų. Tuo metu energetinės anglies vidutinė kaina krito iki 364 zlotų už toną, tai yra maždaug 85 eurai.

    Metais anksčiau koksinė anglis vidutiniškai kainavo apie 664 zlotus už toną (apie 155 eurus), o energetinė – apie 412 zlotų (apie 96 eurus). Tokia dinamika reiškia, kad koksinės anglies segmentas kainomis atsilaiko geriau, tačiau energetinės anglies pigimas smarkiai mažina bendras sektoriaus pajamas.

    „Po 2022–2023 metų pagerėjimo, kurį daugiausia lėmė aukštesnės anglies kainos, vėlesniais metais situacija aiškiai pablogėjo“, – sakė Pramonės plėtros agentūros Katovicų padalinio vadovas Miroslawas Skibskis.

    Silpstančios pajamos atsispindi ir investicijose. ARP nurodė, kad 2025 metais investicijos krito iki 3,8 mlrd. zlotų, arba apie 890 mln. eurų, kai 2024 metais siekė 5,2 mlrd. zlotų, tai yra apie 1,2 mlrd. eurų.

    2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius investicijos sudarė tik 1,6 mlrd. zlotų, arba apie 370 mln. eurų. ARP atstovai pabrėžia, kad mažėjančios investicijos į šachtų įrangą, kasimo ir transporto techniką didina riziką artimiausiais metais, nes gavybos pajėgumų atstatymas nėra greitas procesas.

    Dar vienas signalas – užimtumas. Nuo 2025 metų pabaigos iki 2026 metų rugpjūčio darbuotojų skaičius sektoriuje sumažėjo beveik 9 400, įskaitant ir darbuotojų pokyčius bendrovėje „Węglokoks Kraj“, kuri nuo 2026 metų sausio 1 dienos pradėta likviduoti.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Lenkijos anglies kasybos rezultatai atskleidžia struktūrinę problemą: net ir didinant gavybą bei pardavimus, nuostoliai išlieka, jei kainų lygis neatsveria sąnaudų. Papildomą spaudimą sukuria poreikis investuoti į saugą, efektyvumą ir infrastruktūrą tuo metu, kai pinigų srautai silpsta.

    Kartu sektoriaus mažėjimas – mažiau kasyklų, mažėjantis darbuotojų skaičius ir pradedamos likvidacijos – rodo, kad energetikos transformacija ir rinkos realijos verčia pramonę trauktis. Tai reikšminga ne tik kasybos bendrovėms, bet ir su anglimi susietoms tiekimo grandinėms, regionų darbo rinkai bei energetikos planavimui.

  • Didžiausias pasaulio fondas skaičiuoja 26,4 mlrd. eurų nuostolį: kaltos palūkanos

    Didžiausias pasaulio fondas skaičiuoja 26,4 mlrd. eurų nuostolį: kaltos palūkanos

    Norvegijos suverenaus turto fondas, laikomas didžiausiu pasaulyje, trečiąjį metų ketvirtį užfiksavo 26,4 mlrd. eurų investicinį nuostolį. Fondą valdanti bendrovė „Norges Bank Investment Management“ nurodė, kad rezultatą labiausiai pablogino išaugusios palūkanų normos ir dėl to kritusios obligacijų kainos.

    Fondo valdomas turtas ketvirčio pabaigoje siekė apie 2,09 trln. eurų. Tai reiškia, kad net ir santykinai nedidelis rinkos svyravimas absoliučiais skaičiais virsta dešimtimis milijardų eurų, o ketvirtiniai rezultatai dažnai smarkiai priklauso nuo palūkanų ir valiutų pokyčių.

    Obligacijų kainas spaudė palūkanos

    Didžiausias smūgis teko fiksuotų pajamų portfeliui, kurio grąža per ketvirtį buvo neigiama ir siekė 3,5 proc. Obligacijos sudaro kiek daugiau nei ketvirtadalį fondo, o apie 70 proc. šios dalies investuota į vyriausybių obligacijas.

    Rinkose tuo metu vyko obligacijų išpardavimas, kai vyriausybių obligacijų pajamingumai kilo į aukštumas. Palūkanų normoms kylant, anksčiau išleistų obligacijų kaina paprastai krinta, nes naujai leidžiamos obligacijos investuotojams siūlo didesnį pajamingumą.

    „Fondo grąža buvo beveik lygi nuliui, tačiau galiausiai tapo šiek tiek neigiama, nes palūkanų kilimas pablogino fiksuotų pajamų investicijų rezultatą“, – sakė fondo vadovo pavaduotojas Trondas Grande.

    Akcijos atsilaikė, bet sektoriai išsiskyrė

    Bendras fondo investicijų rezultatas per ketvirtį siekė minus 0,5 proc. Tuo pat metu investicijos į bendrovių akcijas uždirbo 0,5 proc., tačiau skirtinguose sektoriuose dinamika smarkiai skyrėsi.

    Pasak fondo, labiausiai kilo energetikos įmonių akcijos, o palūkanoms jautresni sektoriai, tokie kaip komunalinės paslaugos ir nekilnojamasis turtas, patyrė nuosmukį. Tokie skirtumai dažni laikotarpiu, kai rinkos perskirsto lūkesčius dėl pinigų kainos ir ekonomikos augimo.

    Kiek sudaro portfelis ir kas dar darė įtaką

    Ketvirčio pabaigoje 72,1 proc. fondo buvo investuota į akcijas, 25,8 proc. į obligacijas, o likusi dalis laikyta nelistinguotame nekilnojamajame turte ir atsinaujinančios energetikos infrastruktūroje. Nekilnojamojo turto investicijos sugeneravo 0,4 proc. grąžą, o nelistinguotos atsinaujinančios energetikos infrastruktūros investicijos – 7,5 proc.

    Į bendrą fondo vertės pokytį pateko ne tik investicijų grąža, bet ir valiutų svyravimai bei į fondą pervedamos lėšos. Įvertinus šiuos veiksnius, per ketvirtį fondo vertė sumažėjo 63,6 mlrd. eurų.

    Analitikai pabrėžia, kad tokiems fondams obligacijų portfelis dažniausiai skirtas stabilumui ir likvidumui užtikrinti, tačiau palūkanų kilimo etapais būtent jis tampa pagrindiniu trumpalaikių nuostolių šaltiniu. Vis dėlto ilguoju laikotarpiu didesni pajamingumai gali pagerinti būsimą obligacijų grąžos potencialą, jei palūkanos stabilizuosis.

  • Vyriausybės šimtadienis: investicijos, DI ir „Spiečiai“ – ką nuveikė Ekonomikos ministerija?

    Per pirmąsias 100 darbo dienų XXI Lietuvos Vyriausybėje Ekonomikos ir inovacijų ministerija daugiausia dėmesio skyrė investicijų skatinimui, regionų stiprinimui, inovacijoms, skaitmenizacijai ir administracinės naštos mažinimui. Ministerija teigia, kad tikslas išlieka ambicingas: spartinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių projektų augimą ir gerinti sąlygas verslui.

    Vienas ryškiausių prioritetų – stambūs investiciniai projektai ir jų sąlygų supaprastinimas. Ministerijos duomenimis, per šį laikotarpį pasirašytos trys stambių investicinių projektų sutartys, kurių vertė siekia 152,8 mln. eurų, o planuojama sukurti apie 500 darbo vietų.

    Didžiausia sutartis susijusi su UAB „Baltic Metal Foundry“ („DEMZ“) investicijomis Alytuje ir Balbieriškyje, kurios siekia 99,3 mln. eurų, planuojant 450 darbo vietų. Taip pat numatytos UAB „Staticus Group“ 31,5 mln. eurų investicijos Vilniuje ir UAB „RSI Europe“ 22 mln. eurų investicijos Panevėžio rajone.

    Ministerija nurodo, kad iš viso jau pasirašytos 32 stambių projektų sutartys, kurių bendra planuojamų investicijų suma siekia 2,478 mlrd. eurų. Įgyvendinus šiuos projektus, tikimasi sukurti 6 489 naujas darbo vietas, daugiausia orientuojantis į pramonės ir aukštesnės kvalifikacijos segmentus.

    Regionams – investicijos ir „Spiečių“ plėtra

    Regioninės politikos dalyje akcentuojamas siekis, kad bent 30 proc. investicijų pasiektų Lietuvos regionus. Šiam tikslui, ministerijos teigimu, daugiau kaip 8,2 mln. eurų skirta savivaldybių projektams, susijusiems su infrastruktūros gerinimu investiciniuose sklypuose ir jų prieigose.

    Kartu tęsta aktyvaus verslo erdvių „Spiečiai“ plėtra: atidarytos keturios naujos erdvės Mažeikiuose, Šalčininkuose, Anykščiuose ir Šakiuose. Ministerija praneša, kad šiais metais planuojama atidaryti erdvę ir Lazdijuose, o bendras tinklas turėtų siekti 20 „Spiečių“ visoje Lietuvoje.

    DI, inovacijos ir konkurencingumas

    Inovacijų kryptyje paskelbtas 6 mln. eurų kvietimas nacionaliniam akceleratoriui, orientuotam į sparčiau augančių technologijų įmonių ekosistemą. Taip pat pradėta bandomoji programa „Sveikatos inovacijų laboratorija“, skirta inovatyvių sprendimų kūrimui ir diegimui sveikatos priežiūros sektoriuje.

    Dirbtinio intelekto srityje ministerija paskelbė kvietimą DI gamyklos „LitAI“ projekto finansavimui iki 65 mln. eurų, taip pat atnaujino 7,5 mln. eurų kvietimą mažoms ir vidutinėms įmonėms DI diegti. Šie instrumentai siejami su platesnėmis Europos Sąjungos kryptimis, kai didėja konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų, talentų ir duomenų infrastruktūros.

    Ministerija taip pat nurodo, kad kartu su partneriais rengtas Nacionalinių DI strateginių gairių įgyvendinimo planas. Lygiagrečiai Seime svarstytas įstatymo projektas, skirtas sukurti teisines prielaidas tinkamam ES Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui Lietuvoje.

    Be DI, numatyta paskirstyti 40,8 mln. eurų inovatyviems produktams kurti, MTEP veiklai skatinti ir technologijų mainams plėtoti, o 10 mln. eurų – tvarioms technologijoms diegti. Ministerija tai pristato kaip priemonių paketą, skirtą didesnei pridėtinei vertei ir eksporto potencialui.

    Skaitmenizacija, finansavimas ir mažiau biurokratijos

    Finansavimo srityje ministerija kartu su ILTE peržiūrėjo verslo finansavimo priemones ir inicijavo 77 mln. eurų ES fondų lėšų perskirstymą, kad parama greičiau pasiektų įmones. Taip pat įsigaliojo ministerijos inicijuoti 100 mln. eurų vertės ILTE tiesioginių paskolų priemonės pakeitimai, išplečiant galinčiųjų pasinaudoti lengvatiniu finansavimu ratą.

    Skaitmeninės transformacijos dalyje parengta 2026–2040 metų Nacionalinė skaitmeninės plėtros darbotvarkė, kuri turėtų būti tvirtinama Seime. Joje numatomos kryptys apima visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimą, verslo ir viešojo sektoriaus skaitmeninimą bei atsparios infrastruktūros plėtrą.

    Ministerijos pateikiamais duomenimis, į viešojo sektoriaus debesijos infrastruktūrą perkeltos 282 institucijų informacinės sistemos. Taip pat plečiama Duomenų ambasados infrastruktūra ir stiprinamas rezervinių kopijų saugojimas užsienyje, siekiant didinti veiklos tęstinumą krizių metu.

    Biurokratinės naštos mažinime akcentuojami licencijavimo pokyčiai: priimtos naujos licencijavimo teisės aktų rengimo taisyklės, kuriomis siekiama atsisakyti perteklinių reikalavimų ir spartinti licencijų išdavimą elektroniniu būdu. Ministerija taip pat mini talentų ekosistemos plėtrai rengiamą teisinį reguliavimą bei pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metais, ypač konkurencingumo ir viešųjų pirkimų reformos temomis.

  • Švedų DI teisės startuolis „Legora“ pritraukė 482 mln. eurų ir pakilo iki 7,7 mlrd. eurų vertės

    Švedų DI teisės startuolis „Legora“ pritraukė 482 mln. eurų ir pakilo iki 7,7 mlrd. eurų vertės

    Švedijos dirbtinio intelekto teisinių paslaugų startuolis „Legora“ pranešė pritraukęs apie 482 mln. eurų investiciją ir pasiekęs maždaug 7,7 mlrd. eurų vertinimą. Tai įvyko praėjus vos pusmečiui po ankstesnio finansavimo etapo, kuris jau buvo iškėlęs bendrovę į ryškiausių Europos DI startuolių gretas.

    Naujasis Series E etapas, kaip skelbiama, pritraukė ir naują pagrindinį investuotoją, o kartu prisijungė ir daugiau stambių fondų. Bendrovė pabrėžia, kad rėmėjų atrankoje prioritetą teikė ilgalaikei strategijai ir investuotojams, kurie gerai išmano teisinių paslaugų rinką.

    Per šešis mėnesius „Legora“ vertė išaugo nuo maždaug 4,9 mlrd. eurų iki 7,7 mlrd. eurų, o tai rodo itin spartų kapitalo rinkos pasitikėjimą teisės sektoriaus DI sprendimais. Pastaraisiais metais būtent ši niša sulaukia daug dėmesio, nes teisės komandos ieško būdų greičiau apdoroti didelius dokumentų kiekius ir mažinti rutininių užduočių sąnaudas.

    Kas keičiasi teisės rinkoje?

    „Legora“ kuria technologiją, kuri padeda teisininkams atlikti tyrimus, peržiūrėti dokumentus ir rengti teisinius tekstus. Bendrovė akcentuoja, kad rinka juda nuo paprastų DI asistentų link DI agentų, galinčių vykdyti kelių žingsnių užduotis, pavyzdžiui, nuosekliai analizuoti sutartis, išskirti rizikas ir parengti pasiūlymus korekcijoms.

    Toks poslinkis keičia ne tik kasdienį teisininkų darbą, bet ir vidinę komandų organizaciją: daugiau laiko skiriama sprendimams, deryboms ir konsultavimui, o techninės, pasikartojančios užduotys vis dažniau automatizuojamos. Dėl to sparčiai auga paklausa įrankiams, kurie gali būti integruojami į įmonių teisinius procesus.

    JAV rinka tampa svarbiausia

    „Legora“ teigia, kad didžiausia jos rinka dabar yra JAV, o gautos lėšos bus skirtos plėtrai Šiaurės Amerikoje ir kituose regionuose. Bendrovė jau veikia keliuose didžiuosiuose Šiaurės Amerikos miestuose, taip pat tęsia plėtrą Europoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione.

    Svarbus pokytis fiksuojamas ir klientų struktūroje: įmonių vidinės teisininkų komandos, kurios anksčiau sudarė nedidelę klientų dalį, dabar generuoja daugiau nei 40 proc. naujų klientų per ketvirtį. Tai signalizuoja, kad DI sprendimai vis labiau pereina iš eksperimentavimo fazės į kasdienį naudojimą įmonėse.

    Konkurencija su „Harvey“ ir investicijų kryptys

    Teisinių DI sprendimų rinkoje „Legora“ tiesiogiai konkuruoja su JAV startuoliu „Harvey“, kuris taip pat siekia modernizuoti teisinių paslaugų teikimą. Tokia konkurencija spartina produktų vystymą, o investuotojams tai tampa viena aiškiausių vertikalių, kur DI gali greitai duoti apčiuopiamą grąžą per efektyvumą.

    „Legora“ nurodo, kad dalis investicijų bus skirta tolesnėms technologijos inovacijoms, ypač agentinio veikimo sprendimams ir platformos plėtrai. Praktikoje tai reiškia siekį sukurti įrankių rinkinį, kuris apimtų ne vien tekstų generavimą, bet ir viso teisinio darbo ciklo valdymą nuo analizės iki parengtų dokumentų pateikimo peržiūrai.

    „Galimybė teisės sektoriuje yra milžiniška, ir mes vis dar esame ankstyvoje stadijoje. DI keičia teisininko vaidmenį, palikdamas daugiau laiko vertinimui ir patarimams, taip pat perkuria, kaip organizuojamos teisės firmos ir vidinės komandos bei kaip atliekamas darbas“, – sakė „Legora“ vadovas ir vienas įkūrėjų Max Junestrand.

    „Ketiname vadovauti šiam pokyčiui JAV ir globaliai. Rinkomės investuotojus, kurie dalijasi ilgalaikiu požiūriu ir supranta, ko reikia tvariai įmonei sukurti“, – pridūrė jis.

  • Kataras plečia ekonomiką: kaip vietos prekių ženklai ir investicijos taikosi į pasaulio rinkas

    Kataras plečia ekonomiką: kaip vietos prekių ženklai ir investicijos taikosi į pasaulio rinkas

    Kas keičiasi Katare?

    Kataras spartina ekonomikos diversifikaciją ir vis dažniau akcentuoja ne energijos išteklius, o vietos inovacijas bei eksportui parengtus produktus. Šią kryptį skatina siekis auginti privačią iniciatyvą, technologijas ir naujas darbo vietas, kad šalies augimas būtų atsparesnis naftos ir dujų kainų svyravimams.

    „Qatar in Motion“ laidoje aptariama, kaip vietos talentai ir verslai perkelia idėjas iš vidaus rinkos į tarptautinę. Dėmesys sutelkiamas į tai, ką šiandien reiškia ženklinimas Made in Qatar, kai ambicijos neapsiriboja Persijos įlankos regionu.

    Nuo maisto iki tvarių sprendimų

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Mazzraty“, vystanti vietinę pieno ir paukštienos gamybą. Tokie projektai Katare vertinami ne tik kaip verslas, bet ir kaip strateginis žingsnis stiprinant maisto tiekimo grandinių atsparumą, trumpinant logistikos kelius ir mažinant priklausomybę nuo importo.

    Kitoje spektro pusėje – „Raw Middle East“, orientuota į augalinės kilmės ir sveikesnės mitybos segmentą. Ši kryptis siejasi su globaliomis vartojimo tendencijomis, kai pirkėjai vis dažniau renkasi tvarumą, aiškesnę sudėtį ir mažesnį poveikį aplinkai.

    Investicijos ir plėtra į užsienį

    Laidoje taip pat aptariama „JTA International Investment“ veikla, rodanti kitą Kataro strategijos dalį – kapitalo nukreipimą į tarptautinius projektus ir verslų mastelio didinimą. Tokie investuotojai padeda įmonėms greičiau pasiekti naujas rinkas, sustiprinti pardavimų kanalus ir pritraukti partnerius.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad vien produktą sukurti neužtenka: sėkmę lemia gebėjimas užtikrinti kokybės standartus, nuoseklų tiekimą, atitiktį skirtingiems reguliavimo režimams ir aiškią prekės ženklo istoriją. Būtent šiose srityse Kataro verslams svarbus tiek vietos institucijų palaikymas, tiek investicinis „tiltas“ į užsienį.

    „Norime, kad Made in Qatar reikštų ne tik kilmę, bet ir kokybę, inovacijas bei konkurencingą kainą pasaulio rinkose“, – sakė laidoje pristatytas verslo atstovas.

    Nors Kataro ekonomikoje energijos sektorius išlieka kertinis, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad augimas būtų paremtas platesniu verslų spektru. Vietos gamyba, tvarūs maisto sprendimai ir aktyvesnės investicijos į plėtrą rodo kryptį, kuria šalis bando kurti naują konkurencinį identitetą.

  • SpaceX pajamos šoktelėjo, bet 85 proc. investicijų ryja DI: kur dingsta Elono Musko milijardai?

    Elono Musko valdoma SpaceX paskelbė įspūdingus ketvirčio rezultatus, tačiau investuotojų dėmesį labiausiai traukia ne raketos, o dirbtinis intelektas. Bendrovės augimą vis dažniau aiškina DI projektai, nors jų pelningumas kol kas atrodo gerokai kuklesnis nei investicijų mastas.

    Remiantis viešai aptariamais skaičiais, SpaceX trečiąjį 2026 metų ketvirtį gavo apie 13,5 mlrd. eurų pajamų, kai rinkos lūkesčiai siekė maždaug 11,8 mlrd. eurų. Grynasis pelnas sudarė apie 4,0 mlrd. eurų, bet analitikai pabrėžia, kad dalį rezultato galėjo kilstelėti vienkartiniai veiksniai, o ne vien pagrindinė veikla.

    Analitikų vertinimu, svarbu atskirti veiklos pelną nuo kitų eilučių, kurios gali apimti palūkanų pajamas ar mokesčių poveikį. Tokie komponentai trumpuoju laikotarpiu pagerina bendrą vaizdą, tačiau nebūtinai parodo, kaip tvariai auga pagrindinis verslas.

    Starlink tempas ir pelnas

    Vienas ryškiausių ketvirčio akcentų buvo Starlink abonentų skaičiaus augimas iki maždaug 13,6 mln., viršijant lūkesčius. Tai rodo, kad palydovinio interneto paslauga išlieka svarbi SpaceX pajamų ir pelningumo atrama.

    Skelbiama, kad Starlink per ketvirtį sugeneravo apie 4,8 mlrd. eurų pajamų ir apie 2,2 mlrd. eurų pelno. Be to, augo vidutinės pajamos vienam vartotojui, kas rinkoje dažnai vertinama kaip kokybinio augimo signalas.

    DI investicijos didžiulės, grąža kol kas santūri

    Didžiausias klausimas kyla dėl DI krypties, kuri, pasak analitikų, tapo vienu pagrindinių pajamų augimo variklių. Šio segmento pajamos per metus esą išaugo kelis kartus, tačiau pelno dalis išlieka maža, palyginti su investuojamomis sumomis.

    Teigiama, kad SpaceX kapitalo investicijos per ketvirtį siekė apie 18,1 mlrd. eurų, o maždaug 15,1 mlrd. eurų iš jų buvo nukreipta į DI. Tai sudarytų daugiau nei 85 proc. visų investicijų, nors DI segmentas, anot vertinimų, duoda mažiau nei 10 proc. bendro pelno.

    Tokia disproporcija pati savaime nėra neįprasta sparčiai augančiose technologijų srityse, ypač kai didžiausios sąnaudos tenka infrastruktūrai ir skaičiavimo pajėgumams. Vis dėlto investuotojams svarbiausia, ar šios išlaidos ilgainiui virs tvariais produktais ir pakankamu pelningumu, o ne taps ilgalaikiu pinigų deginimu.

    Rinkos diskusijose vis dažniau kartojasi mintis, kad SpaceX tradicinis kosmoso verslas auga lėčiau, o monetizacija ne visada atitinka ambicijas. Tuo metu DI vystymas vertinamas kaip potencialiai milžiniška galimybė, tačiau su aiškia rizika, jei investicijų tempas pralenks realiai pasiekiamą grąžą.

  • OpenAI ieško apie 28 mlrd. eurų ChatGPT plėtrai: konkurencija dėl investuotojų pinigų aštrėja

    JAV technologijų bendrovė „OpenAI“ ruošia naują lėšų pritraukimo etapą, kuriuo siekia užsitikrinti apie 28 mlrd. eurų ChatGPT ir kitų DI projektų plėtrai. Rinkoje didėja konkurencija dėl investuotojų dėmesio, nes sparčiai auga ne tik išlaidos skaičiavimo infrastruktūrai, bet ir lūkesčiai dėl komercinės grąžos.

    Pasak tarptautinės verslo žiniasklaidos ir rinkos analitikų, dalis derybų vyksta su dideliais instituciniais investuotojais, tarp minimų vardų dažnai figūruoja Japonijos „SoftBank“ ir Jungtinių Arabų Emyratų investicinis fondas MGX. Tokios apimties finansavimas paprastai siejamas su poreikiu didinti duomenų centrų pajėgumus, užsitikrinti grafikos procesorių tiekimą ir toliau plėsti modelių mokymą bei diegimą.

    Investuotojai vertina riziką ir tempą

    Pastaraisiais metais DI lenktynės tapo kapitalui imlia rinka: vien modelių mokymas ir jų veikimas realiu laiku reikalauja didžiulių elektros, serverių ir debesijos išteklių. Dėl to investuotojai vis dažniau prašo aiškesnio plano, kaip technologinė pažanga bus paversta stabiliomis pajamomis iš prenumeratų, verslo licencijų ir integracijų.

    Rinkoje kalbama ir apie tai, kad dalis naujai pritrauktų lėšų galėtų būti skirta ankstesniems įsipareigojimams refinansuoti bei užtikrinti didesnę likvidumo pagalvę. Tokia strategija įprasta, kai įmonės nori išlaikyti plėtros tempą, tačiau kartu mažinti priklausomybę nuo trumpalaikių skolinimosi šaltinių.

    Artėjantys įvykiai gali keisti vertinimus

    DI sektoriuje investuotojų nuotaikas stipriai veikia konkurentų planai ir viešos rinkos apetitas. Žiniasklaidoje minima, kad vienas didžiausių „OpenAI“ konkurentų „Anthropic“ yra siejamas su galimu akcijų platinimu artimiausiais mėnesiais, o tai gali tapti papildomu orientyru vertinant viso sektoriaus kainodarą ir augimo perspektyvas.

    Tuo pat metu „OpenAI“ viešai yra ne kartą užsiminusi, kad ilgainiui svarsto ir viešo akcijų platinimo scenarijų, tačiau tikslesni terminai priklausys nuo rinkos sąlygų bei reguliavimo aplinkos. Analitikai atkreipia dėmesį, kad DI bendrovių vertinimai išlieka jautrūs palūkanų normų lūkesčiams, technologijų akcijų svyravimams ir klausimui, kaip greitai DI produktai taps masiškai pelningi.

    Šiuo metu investuotojams svarbiausia ne vien įspūdingos vartotojų apimtys, o tai, ar DI paslaugos sugebės ilgainiui sumažinti vieno vartotojo aptarnavimo kainą ir kartu didinti pajamas. Būtent dėl šios priežasties naujos investicijų derybos vertinamos kaip testas visam sektoriui: ar rinka toliau finansuos milžinišką infrastruktūros plėtrą tikėdamasi, kad komerciniai proveržiai netrukus atsvers išlaidas.