CP v2

Tag: Investicijos

  • Oksfordo „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų: žada prognozuojamą potvynių energiją

    Oksfordo „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų: žada prognozuojamą potvynių energiją

    Investicija į naują potvynių energetiką

    Oksforde įsikūrusi atsinaujinančios energetikos bendrovė „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta potvynių srauto energijos technologijai vystyti. Įmonė siekia sukurti prognozuojamą elektros generaciją, galinčią papildyti vėjo ir saulės parkus.

    Finansavimo etapui vadovavo Oxford Science Enterprises ir Empirical Ventures, taip pat dalyvavo anksčiau investavę Zero Carbon Capital ir Creator Fund. Pasak bendrovės, lėšos bus nukreiptos inžineriniams pajėgumams, modeliavimui, demonstraciniams bandymams ir komercinėms partnerystėms.

    Kuo potvynių energija skiriasi nuo vėjo ir saulės

    „Caudal Energy“ akcentuoja, kad potvynių srautai yra iš anksto tiksliai apskaičiuojami, todėl tokia gamyba teoriškai gali būti planuojama gerokai patikimiau nei vėjo ar saulės generacija. Tai ypač aktualu elektros tinklams, kuriems reikia stabilumo ir mažesnių balansavimo sąnaudų.

    Bendrovė pabrėžia ir fizikinį pranašumą: vanduo yra gerokai tankesnis už orą, todėl net ir santykinai lėtesni srautai gali turėti didelę energetinę grąžą. Tokia logika pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena iš galimybių didinti energijos sistemos patikimumą, ypač augant kintančios generacijos daliai.

    Nuo universiteto tyrimų iki komercinio masto

    Įmonė įkurta 2024 metais kaip „Porpoise Power“ ir vėliau pervadinta į „Caudal Energy“. Tai Oksfordo universiteto atšaka, kilusi iš hidrodinamikos tyrimų, kuriuos vykdė profesorius Adrian Thomas kartu su bendraįkūrėjais Hilary Struthers ir John Kennedy.

    Generalinis direktorius John Kennedy teigia, kad ateities energetikos sistemai reikia ne tik švarios, bet ir patikimai prognozuojamos atsinaujinančios generacijos, kurią būtų įmanoma diegti dideliu mastu. Įmonės tikslas yra paneigti prielaidą, jog potvynių energetika neišvengiamai turi likti brangi, sudėtinga ir nišinė.

    „Ateities energetikos sistemai reikia atsinaujinančios energijos, kuri būtų ne tik švari, bet ir patikima bei pritaikoma mastelio didinimui“, – sakė John Kennedy.

    „Caudal Energy“ sprendimas remiasi ne klasikine turbina, o svyruojančios mentės principu, įkvėptu jūrų žinduolių uodeginių pelekų efektyvumo. Bendrovė tvirtina, kad tokia konstrukcija geriau išnaudoja srautą ir gali būti diegiama moduliniu principu, taip mažinant sudėtingumą ir kaštus.

    Įmonės teigimu, įranga kuriama taip, kad efektyviai veiktų platesniame srautų diapazone ir atsivertų daugiau tinkamų vietų nei tradiciniuose, itin didelio srauto taškuose. Artimiausias etapas – technologijos demonstravimas komerciškai reikšmingu mastu ir spartesnis kelias į realius projektus su energetikos bei pramonės partneriais.

  • „Pacifico Biolabs“ pritraukė 7 mln. eurų: Vokietijos alaus daryklas verčia alternatyvių baltymų gamyklomis

    „Pacifico Biolabs“ pritraukė 7 mln. eurų: Vokietijos alaus daryklas verčia alternatyvių baltymų gamyklomis

    Plėtra remsis alaus daryklų įranga

    Berlyne įsikūrusi grybienos fermentacijos baltymų bendrovė „Pacifico Biolabs“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 7 mln. eurų. Lėšos bus skirtos gamybos mastui didinti iki 200 tonų per mėnesį ir pasirengti komerciniams startams Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje bei Šiaurės Europos rinkose.

    Bendrovė nurodo, kad gamybos pagrindas bus Saksonijoje, o plėtros strategija remiasi jau veikiančia regionine pramonės infrastruktūra. Esminė idėja paprasta: alternatyvių baltymų gamybai pasitelkti standartines alaus daryklų fermentacijos talpas, kurios vis dažniau lieka neišnaudotos.

    Kaip veikia grybienos fermentacija

    „Pacifico Biolabs“, įkurta 2022 metais, teigia auginanti mėsos alternatyvoms skirtą baltyminę žaliavą pasitelkdama grybienos fermentacijos biotechnologiją. Pasak įmonės, fermentuota grybiena natūraliai turi į mėsą panašią struktūrą ir gana neutralų skonį, todėl gamintojams galima mažinti priedų poreikį ir lengviau kurti privataus prekės ženklo produktus.

    Rinkoje alternatyvūs baltymai dažnai susiduria su trimis barjerais vienu metu: kaina, tekstūra ir maistine verte. Bendrovė teigia, kad jos technologija siekia vienu sprendimu suvaldyti visas šias problemas, o didžiausią dėmesį skiria kainos priartinimui prie tradicinės mėsos.

    Kodėl taikomasi į kainos paritetą

    Įmonės modelis paremtas principu, kad brangiausia alternatyvių baltymų gamybos dalis dažnai yra naujų pajėgumų statyba ir specializuoti bioreaktoriai. „Pacifico Biolabs“ akcentuoja, kad naudojant esamas alaus daryklų talpas galima išvengti ilgo projektavimo bei statybų ciklo ir pradėti mastelio didinimą greičiau.

    Europoje mažėjant alaus ir alkoholio vartojimui, dalis daryklų susiduria su nepilnu pajėgumų išnaudojimu, todėl atsiranda laisvų fermentacijos talpų. Bendrovė tai vertina kaip galimybę sukurti kapitalo taupų, greitai plečiamą gamybos tinklą ir priartėti prie masinės rinkos kainų lūkesčių.

    „Mes kuriame ne vien maisto ingredientų bendrovę. Mes įdarbiname Europos pramonės infrastruktūrą ateities maistui“, – sakė „Pacifico Biolabs“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Zac Austin.

    Investicijų etapą rėmė keli rizikos kapitalo fondai, taip pat prisidėjo regioninis alaus daryklos partneris. Gavusi papildomą finansavimą bendrovė planuoja plėsti komandą Leipcige, spartinti partnerystes su maisto gamintojais, o produktų pasirodymo mažmeninėje prekyboje per prekės ženklų ir prekybininkų partnerius tikisi 2026 metų pabaigoje.

  • Miuncheno „allO“ pritraukė 12 mln. eurų: DI operacinę sistemą restoranams plės po visą Europą

    Miuncheno „allO“ pritraukė 12 mln. eurų: DI operacinę sistemą restoranams plės po visą Europą

    12 mln. eurų plėtrai Europoje

    Miunchene įsikūrusi „allO“ pritraukė 12 mln. eurų A serijos investiciją, kuri bus skirta plėtrai Europoje ir DI paremtų skaitmeninių darbuotojų diegimui. Bendrovė save pozicionuoja kaip DI pritaikytą operacinę sistemą restoranams, sujungiančią pagrindines kasdienes funkcijas į vieną platformą.

    Finansavimo raundui vadovavo fondas Zigg Capital, prisijungė nauji investuotojai LifeX Ventures, Aperture bei Wecken & Cie. Toliau bendrovę remia 20VC ir Keen Venture Partners, dalyvavę ankstesniuose etapuose.

    Ką daro „allO“ platforma?

    „allO“ teigia suvienijanti POS kasos sprendimą, integruotus mokėjimus, rezervacijas, kioskus, pristatymo kanalus, internetinę parduotuvę ir administravimo modulį. Idėja paprasta: vietoje kelių atskirų sistemų restoranas gauna vieną valdymo aplinką ir bendrą skydelį, kuriame matomi pardavimai bei procesai.

    Bendrovė nurodo, kad diegimas gali užtrukti mažiau nei 30 minučių, kai tradiciniai POS sprendimai dažnai būna įdiegiami per kelias savaites. Tokia žinutė taikosi į mažesnius ir vidutinius restoranus, kuriems svarbus greitas startas ir mažesnės diegimo sąnaudos.

    DI skaitmeniniai darbuotojai ir balso agentai

    „allO“ kuria DI paremtų skaitmeninių darbuotojų rinkinį, kuris automatizuoja pasikartojančias užduotis. Vienas artimiausių produktų yra rezervacijų ir užsakymų agentas, veikiantis balso principu: jis atsiliepia į skambučius ir rezervacijas ar išsinešimui skirtus užsakymus nukreipia tiesiai į „allO“ sistemą.

    Pasak bendrovės, per artimiausius 12–18 mėnesių planuojama pristatyti daugiau nei dešimt tokių skaitmeninių darbuotojų. Tai atliepia visoje Europoje ryškėjančią tendenciją, kai maitinimo sektorius, susiduriantis su darbuotojų trūkumu ir spaudžiamomis maržomis, vis aktyviau automatizuoja klientų aptarnavimo ir administracines užduotis.

    „Restoranų savininkai yra ideali DI naudotojų grupė. Jie nori, kad darbas būtų padarytas, o ne mokytis dar vienos programos“, – sakė „allO“ įkūrėjas ir vadovas Cancan Liu.

    Bendrovė taip pat mini planus pristatyti atsargų valdymo agentą, kuris automatiškai teiktų užsakymus tiekėjams ir sektų sunaudojimą, bei meniu agentą, galintį greitai atnaujinti meniu visuose kanaluose. Tokie sprendimai svarbūs restoranams, nes kainos, tiekimas ir maržos kinta dažnai, o rankinis atnaujinimas skirtingose platformose tampa klaidų šaltiniu.

    „allO“ įkurta 2020 metais, o pirmasis produktas buvo nuskenuojamo kodo užsakymo sprendimas, išpopuliarėjęs pandemijos laikotarpiu. Vėliau komanda fokusą perkėlė į platesnę restorano technologijų infrastruktūrą, siekdama pakeisti senesnes, fragmentuotas sistemas vieninga platforma.

    Šiuo metu „allO“ skelbia aptarnaujanti daugiau nei 1 000 aktyvių restoranų vietų Vokietijoje. Įmonė taip pat nurodo, kad nuo ankstesnio investicinio etapo klientų vietų skaičius išaugo 6 kartus, o pajamos augo 3,5 karto per metus, o reikšminga dalis naujų klientų ateina per rekomendacijas.

  • „Lucis“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI pagrįsta prevencinė sveikatos platforma plečiasi Europoje

    „Lucis“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI pagrįsta prevencinė sveikatos platforma plečiasi Europoje

    Prevencinės sveikatos platforma „Lucis“ pritraukė 20 mln. JAV dolerių vertės A serijos investiciją, kuri, pagal įprastą konvertavimą, sudaro apie 18 mln. eurų. Investicijai vadovavo „Singular“, prisidėjo „General Catalyst“, „Y Combinator“ ir keli privatūs investuotojai.

    Naujas finansavimo etapas įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesnio ankstyvosios stadijos raundo, kai bendrovė buvo pritraukusi 8 mln. JAV dolerių, tai yra apie 7 mln. eurų. Taip bendra pritrauktų lėšų suma pasiekė maždaug 25 mln. eurų.

    Kaip veikia „Lucis“ modelis

    „Lucis“ įkurta 2025 metais, o jos tikslas yra pateikti žmogui duomenimis paremtą, ilgalaikę sveikatos vaizdo analizę. Platforma analizuoja daugiau nei 110 kraujo biožymenų, apimančių medžiagų apykaitą, hormonus, širdies ir kraujagyslių riziką, uždegiminius rodiklius bei maistinių medžiagų lygį.

    Gauti rezultatai sujungiami su medicininiu kontekstu ir ilgalaikiais pokyčių duomenimis, o DI paremtas pagalbininkas pateikia personalizuotas įžvalgas. Rekomendacijos apima mitybą, papildų vartojimą, gyvenimo būdo korekcijas ir pakartotinius tyrimus.

    Svarbus platformos akcentas yra klinikinė priežiūra: rekomendacijos peržiūrimos gydytojų, kad vartotojas gautų ne tik skaičius, bet ir aiškų veiksmų planą. Bendrovės teigimu, taip siekiama priartinti prevenciją prie kasdienio įpročio, o ne palikti ją kaip retą patikrą.

    Ką rodo ankstyvi duomenys

    Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 10 000 vartotojų, o tarp tų, kurie atliko šešių mėnesių pakartotinius tyrimus, 75 proc. pagerino bent tris biožymenis nenaudodami vaistų. Taip pat daugiau nei 80 proc. pasirinko kartoti tyrimus, kas rodo ilgalaikį įsitraukimą.

    „Lucis“ pateikia ir kitą įžvalgą: pirminiame testavime net 99,9 proc. vartotojų turėjo bent vieną rodiklį, kuris nepateko į optimalius intervalus. Tai išryškina dažną prevencijos problemą, kai rizikos signalai lieka nepastebėti, kol neatsiranda simptomų.

    Plėtra ir partnerystės Europoje

    Šiuo metu „Lucis“ dirba apie 20 žmonių komanda, o klinikinę kryptį palaiko medicinos taryba ir daugiau nei 10 gydytojų tinklas. Bendrovė taip pat yra sudariusi partnerystes su laboratorijų grupėmis, tarp jų „Eurofins“ ir „Randox“.

    Pasak įmonės, iki 2026 metų pabaigos planuojama plėtra į Ispaniją, Vokietiją ir Italiją, toliau investuojant į personalizaciją, ilgalaikę stebėseną ir klinikinį saugumą. Platesniame kontekste tai atspindi augantį susidomėjimą prevencine medicina, kai skaitmeniniai įrankiai padeda rizikas identifikuoti anksčiau ir nuosekliau stebėti pokyčius.

    „Mokslo jau pakanka, tačiau trūksta sistemos, kuri veiktų iki pasirodant simptomams“, – sakė „Lucis“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Maxime Berthelot.

    „Europos prevencinės sveikatos kategorijoje laimės platformos, kurios sujungs klinikinį patikimumą su DI masteliu“, – sakė „Singular“ vienas iš įkūrėjų Jeremy Uzan.

  • Europos technologijų savaitės apžvalga: per 65 sandorius pritraukta daugiau nei 1 mlrd. eurų

    Europos technologijų savaitės apžvalga: per 65 sandorius pritraukta daugiau nei 1 mlrd. eurų

    Europos technologijų rinkoje praėjusią savaitę fiksuotas aktyvus investicijų tempas: per daugiau nei 65 finansavimo sandorius pritraukta virš 1,1 mlrd. eurų. Be investicijų etapų, rinkoje užfiksuota daugiau nei 5 įvykiai, susiję su įsigijimais, susijungimais, pasitraukimais ar derybomis.

    Didžiausias kapitalo srautas krypo į kosmoso sektorių, kuris surinko apie 420 500 000 eurų. Antroje vietoje pagal pritrauktas sumas buvo programinė įranga su maždaug 283 600 000 eurų, o trečią vietą užėmė finansų technologijos, pritraukusios apie 134 400 000 eurų.

    Pagal šalis pirmavo Suomija, kurioje per savaitę pritraukta apie 301 800 000 eurų. Toliau rikiavosi Jungtinė Karalystė su maždaug 242 600 000 eurų ir Vokietija, kurioje investicijos siekė apie 202 900 000 eurų.

    Tokia dinamika rodo, kad investuotojai toliau ieško augimo galimybių srityse, kuriose aiškiai matomas technologinis proveržis ir komercializavimo potencialas. Kosmoso sprendimai išlieka vienu ryškiausių traukos centrų, o programinės įrangos ir finansų technologijų segmentai palaiko stabilų sandorių srautą.

    Tuo pat metu rinkoje daugėja signalų, kad sandorių struktūra tampa pragmatiškesnė: daugiau dėmesio skiriama pajamų tvarumui, kainodarai ir realiam pritaikymui. DI sprendimai išlieka svarbia produktų dalimi, tačiau investuotojai vis dažniau vertina ne pažadus, o aiškius veiklos rodiklius ir įgyvendinimą.

  • „Tequipy“ pritraukė per 3 mln. eurų: žada automatizuoti IT įrenginių valdymą 180 šalių

    „Tequipy“ pritraukė per 3 mln. eurų: žada automatizuoti IT įrenginių valdymą 180 šalių

    Nuotolinis ir hibridinis darbas daugelyje sektorių tapo norma, tačiau IT operacijos dažnai vis dar tvarkomos rankiniu būdu. Į tai taikosi „Tequipy“ – platforma, kuri padeda įmonėms pristatyti, aptarnauti ir susigrąžinti darbuotojų IT įrenginius daugiau nei 180 šalių.

    Bendrovė pranešė pritraukusi daugiau nei 3 mln. eurų investicijų raundą, kuriam vadovavo Smedvig Ventures, o taip pat dalyvavo Manta Ray ir Unfold.vc. Pasak „Tequipy“, sprendimas jau naudojamas daugiau nei 150 sparčiai augančių technologijų bendrovių, o per metus įmonė fiksavo 7 kartus išaugusį mastą.

    Problema, kurią jaučia globalios komandos

    Darbuotojo kompiuteris ar kitas įrenginys tarptautinėje įmonėje šiandien nėra vien pirkimo eilutė sąmatoje. Kiekvienas įrenginys turi būti nupirktas, paruoštas pagal saugumo politikas, pristatytas laiku, suremontuotas prireikus, o darbuotojui paliekant įmonę – susigrąžintas ir nukreiptas į sandėliavimą, pakartotinį panaudojimą ar perpardavimą.

    Tokie procesai, ypač kai vienu metu veikiama 10, 30 ar 60 šalių, dažnai virsta logistiniu galvosūkiu. IT komandos, kaip teigiama, vis dar derina skirtingus vietinius tiekėjus, kurjerius, sandėlius ir aptarnavimo partnerius, o valdymui pasitelkia skaičiuokles ir nuolatinius „sekimus“.

    Kaip veikia „Tequipy“ modelis

    „Tequipy“ teigia siūlanti vieną sistemą klientui, o užkulisiuose programinė įranga koordinuoja šimtus vietinių partnerių, kurie konkrečioje šalyje parūpina, sukonfigūruoja, pristato, aptarnauja ir susigrąžina įrenginius. Tai leidžia sumažinti poreikį centralizuotai sandėliuoti įrangą ar organizuoti tarptautinius siuntimus, taip pat išvengti dalies muitinės procedūrų kliento pusėje.

    Bendrovės teigimu, klientai dažnai pradeda nuo vienos šalies, o vėliau plečia paslaugą į daugiau rinkų. „Tequipy“ pabrėžia, kad pasirinko startuoti nuo techninės įrangos, nes būtent ši grandis yra viena sudėtingiausių automatizuojant globalias IT operacijas.

    „Esu matęs ambicingus IT specialistus, kurie vietoj mastelio sistemų kūrimo perpakinėja dėžes ir valo kompiuterius, tuo pat metu bandydami išspręsti problemą dėl įrenginio, užstrigusio pasienyje“, – sakė „Tequipy“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Tomek Stawarski.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Gautą finansavimą „Tequipy“ planuoja skirti plėtrai už techninės įrangos ribų – į programinę įrangą ir saugumo operacijas. Tai apimtų darbuotojų paskyrų, licencijų, prieigų ir slaptažodžių valdymą, taip pat procesus per visą darbuotojo ciklą nuo įdarbinimo iki išėjimo.

    Bendrovė taip pat deklaruoja platesnį tikslą – sumažinti apie 80 proc. rankinio operacinio darbo globaliose IT komandose. Rinkoje ši kryptis sutampa su tendencija, kad įmonės vis aktyviau standartizuoja IT ir saugumo procesus, siekdamos greitesnio augimo ir mažesnės rizikos, kai darbuotojai dirba iš skirtingų valstybių.

    „Nuotolinis įdarbinimas tapo numatytąja praktika, tačiau operacinis sluoksnis aplink jį – įrenginiai, paskyros, prieigos – vis dar sujungiamas po vieną šalį“, – sakė Manta Ray vadovaujantis partneris Lawrence Barclay.

  • Konferencija „Verslo genas“ Tauragėje: kaip regionai planuoja pritraukti investicijas ir talentus

    Konferencija „Verslo genas“ Tauragėje: kaip regionai planuoja pritraukti investicijas ir talentus

    Tauragėje surengta konferencija „Verslo genas“ šiemet dėmesio centrą nukreipė į regionų ekonomiką: kaip mažesni miestai gali auginti investicijas, pritraukti darbuotojus ir kurti tvaresnį verslą. Į renginį susirinko verslo, savivaldos, valstybės institucijų ir akademinės bendruomenės atstovai iš skirtingų Lietuvos vietų.

    Organizatorių teigimu, konferencijos vieta pasirinkta sąmoningai, siekiant parodyti, kad šalies ekonomikos tempas priklauso ne vien nuo didmiesčių. Regionai vis dažniau konkuruoja dėl projektų, gamybos plėtros, paslaugų centrų ir inovacijų, o kartu sprendžia transporto, būsto bei darbuotojų trūkumo klausimus.

    Regionų stiprybės ir investicijų klausimai

    Renginio diskusijose aptarta, kokias prielaidas investicijoms sukuria savivalda ir valstybė, kaip greičiau parengti pramonines teritorijas ir užtikrinti aiškesnes taisykles verslui. Dalis pranešimų buvo skirta tam, kaip regionai gali išnaudoti logistikos, energetikos ir gamybos grandinių pokyčius, kai įmonės vis dažniau ieško stabilesnių ir arčiau rinkų esančių vietų.

    Konferencijoje pabrėžta, kad regionams svarbiausia ne vien vienkartiniai projektai, o ilgalaikė investicinė aplinka: kelių ir geležinkelių jungtys, elektros tinklų pralaidumas, žemės sklypų paruošimas, greitesnės procedūros. Taip pat akcentuota, kad didesnė konkurencija tarp savivaldybių skatina aiškiau įvardyti prioritetus ir atsakomybes.

    Kur rasti žmonių ir kaip juos išlaikyti?

    Atskira konferencijos dalis skirta darbuotojų trūkumui, kuris dažnai tampa didžiausiu barjeru plėtrai regionuose. Pranešėjai aptarė, kad vien atlyginimo nepakanka, jei nėra patogaus susisiekimo, kokybiškų švietimo paslaugų, būsto pasiūlos ir aiškios karjeros perspektyvos šeimoms.

    Diskutuota ir apie darbdavių bei profesinio rengimo, kolegijų ir universitetų partnerystes, kai įmonės įsitraukia į programų atnaujinimą, praktikų vietas ir tikslinių kompetencijų ugdymą. Taip pat išskirta DI reikšmė efektyvumui: automatizacija ir duomenų analizė gali padėti mažesnėms komandoms pasiekti didesnį našumą, tačiau tam reikia investicijų į įgūdžius.

    Finansavimas, klaidos ir augimo receptai

    Praktiniuose pranešimuose dalyviai nagrinėjo, kodėl verslai kartais negauna finansavimo net turėdami gerą idėją, ir kokių dokumentų bei planavimo disciplinos dažniausiai pritrūksta. Akcentuota, kad skolinimasis ir investicijų pritraukimas vis labiau remiasi ne bendromis prognozėmis, o aiškiais pinigų srautais, rizikų valdymu ir veiklos skaidrumu.

    Renginio pabaigoje įteikti „Verslo geno“ apdovanojimai, skirti įmonėms ir iniciatyvoms, prisidedančioms prie regionų augimo. Konferencijos organizatoriai ir dalyviai sutarė, kad Tauragės pavyzdys rodo platesnę tendenciją: regionai vis dažniau siekia būti ne „atsarginė“ vieta verslui, o lygiavertė pasirinkimo kryptis, kai sprendžiama, kur plėstis Lietuvoje.

  • Šiaulių plėtros variklis: žemės aukcionai per metus atnešė milijonus ir pritraukė investuotojus

    Šiaulių plėtros variklis: žemės aukcionai per metus atnešė milijonus ir pritraukė investuotojus

    Šiaulių miesto savivaldybė, perėmusi patikėjimo teisę į valstybinę žemę, žemės aukcionus įvardija kaip vieną aiškiausių miesto plėtros instrumentų. Pasak savivaldybės atstovų, šiandien miestai konkuruoja ne tik dėl darbo vietų, bet ir dėl šeimų, kurios renkasi, kur kurtis ir auginti vaikus.

    Šiauliuose akcentuojama, kad svarbiausia yra ne pats pardavimo procesas, o nuosekliai kuriama pasiūla rinkai: pakankamai parengtų sklypų individualiai statybai ir teritorijų, tinkančių verslo projektams. Tai leidžia greičiau reaguoti į paklausą, o kartu mažina riziką, kad investuotojai pasirinks kitą miestą dėl paprasčiausio sklypų trūkumo.

    „Mums svarbiausia ne vien pats pardavimo procesas, o ilgalaikė miesto vizija. Šiauliai šiandien laimi, nes geba pasiūlyti ne pažadus, o realias galimybes kurtis ir investuoti“, – sakė Šiaulių mero patarėja Viktorija Dildaitė.

    Skaičiai: kas pasikeitė po 2024 metų

    Savivaldybės pateikiami duomenys rodo apčiuopiamą rezultatą: per laikotarpį nuo 2024 metų paskelbti 89 aukcionai, iš kurių 69 įvyko sėkmingai. Iš viso perleista 18,5 hektaro žemės, o pradinė aukcionuose parduotų sklypų vertė siekė 3,28 mln. eurų, tačiau galutinė kaina išaugo iki 4,41 mln. eurų.

    Didžiausią dalį sudarė namų valdos sklypai, tačiau reikšminga dalis buvo skirta ir pramonės bei komercinei veiklai. Toks balansas savivaldybei leidžia vienu metu spręsti būsto pasiūlos klausimus ir kurti sąlygas ekonominei plėtrai, kuri vėliau grįžta į miestą darbo vietomis bei mokesčiais.

    Proveržis 2025 metais ir rekordinis sandoris

    Nors 2024 metais procesus lėtino teisės aktų derinimas su valstybės institucijomis, 2025 metai, savivaldybės vertinimu, tapo proveržio laikotarpiu: sėkmingai įvyko 58 aukcionai. Tokia dinamika rodo, kad, susitvarkius procedūrinius klausimus, pasiūla gali būti didinama gerokai greičiau.

    2026 metai taip pat prasidėjo aktyviai: per nepilną pusmetį įvyko 10 aukcionų, kurių bendra vertė viršijo 1 mln. eurų. Rekordinis sandoris fiksuotas parduodant 3,96 hektaro ploto sklypą Pakapės gatvėje 9, už kurį pasiūlyta 515 769 eurai.

    Kodėl auga kaina ir kuo čia svarbi savivaldybė

    Savivaldybė pabrėžia, kad aukcionų mechanizmas užtikrina vienodas sąlygas visiems dalyviams, o kainą galiausiai nustato rinka. Tuo pačiu miestas turi svarbų vaidmenį ruošiant teritorijas ir nustatant pradinius vertinimus, kad miesto biudžetas nebūtų nuskriaustas.

    Pasak savivaldybės, kilus abejonių dėl pradinės sklypo vertės, buvo inicijuotas pakartotinis vertinimas, po kurio pradinė vertė pakilo nuo 300 000 iki 500 000 eurų. Tokie sprendimai savivaldybės argumentuojami kaip būtini, siekiant skaidrumo ir maksimalios grąžos miestui.

    Savivaldybės teigimu, augantys aukcionų rezultatai siunčia signalą, kad Šiauliai tampa patrauklūs investuotojams iš visos Lietuvos. Tai siejama su didėjančiu pasitikėjimu miesto ekonominiu potencialu, infrastruktūros kryptimis ir aiškesnėmis galimybėmis greitai pradėti projektus.

  • Vilniaus rajonas iki 2035 metų: kokius prioritetus savivaldybė iškėlė ekonomikai ir paslaugoms

    Vilniaus rajono savivaldybė savo ilgalaikėje kryptyje iki 2035 metų siekia regioną vystyti kaip tolygiai augantį, darnios plėtros ir šeimai patogų žaliąjį sostinės žiedą. Vizijoje akcentuojama daugiakultūrė bendruomenė, gyventojų sveikata, socialinė atsakomybė ir inovatyvumas, kartu stiprinant rajono patrauklumą verslui, darbui ir aktyviam laisvalaikiui.

    Tokios formuluotės paprastai reiškia dvigubą uždavinį: vienu metu gerinti kasdienes paslaugas gyventojams ir kurti aiškią investicinę kryptį. Lietuvos savivaldybių praktikoje ilgalaikės vizijos dažniausiai siejamos su strateginiais planais, kurie apibrėžia, kokie projektai gali gauti prioritetą planuojant biudžetą, ES paramą ar partnerystes su privačiu sektoriumi.

    Investicijos ir aukštesnė pridėtinė vertė

    Vienas ryškiausių savivaldybės prioritetų yra investicijas skatinanti ekonominė aplinka, orientuota į aukštesnę pridėtinę vertę. Tai signalizuoja siekį neapsiriboti vien logistikos ar žemos pridėtinės vertės paslaugomis, bet pritraukti veiklas, kurios kuria geriau apmokamas darbo vietas ir didina savivaldybės pajamas.

    Kartu numatomas turizmo skatinimas ir turizmo paslaugų rinkos plėtra. Vilniaus rajonui tai ypač aktualu dėl kaimiškų teritorijų, gamtinių erdvių ir kultūrinio paveldo, tačiau konkurencija dėl vietinio turisto Lietuvoje auga, todėl reikšmę įgauna infrastruktūra, pasiekiamumas ir paslaugų kokybė.

    Susisiekimas, aplinka ir viešosios paslaugos

    Strateginiuose tiksluose išskiriamas susisiekimo sistemos gerinimas ir junglumas, taip pat aplinkos apsauga, kraštovaizdžio puoselėjimas ir tvaraus vartojimo skatinimas. Šie tikslai dažniausiai susiję su praktiniais sprendimais: kelių būkle, viešojo transporto maršrutais, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, taip pat su sprendimais, kurie mažina taršą ir gerina gyvenimo kokybę gyvenvietėse.

    Gyventojams tiesiogiai svarbiausios kryptys taip pat įvardijamos aiškiai: ugdymo kokybės ir prieinamumo plėtra, socialinė įtrauktis ir saugi socialinė aplinka, kokybiškos ir modernesnės sveikatos apsaugos užtikrinimas. Tokie prioritetai paprastai apima tiek infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklų ar sveikatos įstaigų atnaujinimą, tiek paslaugų prieinamumą skirtingose seniūnijose.

    Saugumas, kultūra ir savivaldos efektyvumas

    Dokumente taip pat numatyta didinti kultūrinę įtrauktį, skatinti turiningą laisvalaikį ir užtikrinti viešąjį saugumą. Savivaldybių praktikoje tai gali reikšti investicijas į kultūros ir sporto erdves, bendruomenių iniciatyvas, prevencines programas bei bendradarbiavimą su policija ir kitomis tarnybomis.

    Atskiras tikslas yra savivaldos veiklos efektyvumas, kuris dažniausiai siejamas su paslaugų skaitmeninimu, trumpesniais aptarnavimo terminais, aiškesne komunikacija su gyventojais ir geresniu projektų valdymu. Savivaldybė nurodo, kad vizija ir tikslai apibrėžti Vilniaus rajono savivaldybės 2024–2032 metų strateginiame plėtros plane, kuris turėtų būti pagrindinis dokumentas vertinant, kaip deklaruojami prioritetai virs konkrečiais sprendimais.

  • „Bogdanka“ 2026 metų investicijos: šachtų plėtra, modernizacija ir žemė saulės elektrinei

    Lenkijos akmens anglies gamintoja „Lubelski Węgiel Bogdanka“, priklausanti „Enea“ grupei, 2026 metais investicijų plane pagrindinį dėmesį skiria darbams, kurie užtikrina kasybos tęstinumą. Bendrovė pabrėžia, kad svarbiausi yra parengiamieji darbai ir naujų gavybos frontų atvėrimas, nes būtent tai leidžia stabiliai planuoti išgavimą.

    Įmonė 2026 metų pirmąjį ketvirtį investicijoms skyrė apie 35 milijonus eurų. Tai sudarė apie 18,5 proc. visų metų CAPEX biudžeto, o didžioji dalis lėšų buvo nukreipta į kasybos infrastruktūrą, kuri tiesiogiai susijusi su išgavimo pajėgumais ir saugiu darbų organizavimu.

    Didžioji dalis – šachtų darbams

    Daugiau kaip 85 proc. ketvirčio investicijų „Bogdanka“ skyrė naujų kasybos iškasų įrengimui ir esamų modernizavimui. Per šį laikotarpį įmonė vykdė darbus, susijusius su maždaug 6,06 kilometro naujų iškasų įrengimu, taip pat atnaujino dalį esamos infrastruktūros.

    Visiems 2026 metams šachtų statybai ir modernizacijai numatytas biudžetas siekia apie 105 milijonus eurų. Bendrovės teigimu, tai yra kertinė investicijų kryptis, nes be nuoseklių parengiamųjų darbų ir naujų zonų atvėrimo sudėtinga palaikyti planuotą gavybos apimtį.

    „Prioritetas – investicijos, garantuojančios gavybos tęstinumą: parengiamieji darbai ir naujų gavybos frontų atvėrimas“, – sakė „Lubelski Węgiel Bogdanka“ vadovas Zbigniewas Stopa.

    Pasak jo, bendrovė taip pat investuoja į technikos parką, kad galėtų didinti darbo našumą, tačiau ilgalaikiam planavimui būtina prognozuojama reguliacinė aplinka. Įmonė akcentuoja, kad neapibrėžtumas apsunkina daugiametes investicijas, kurios šachtų sektoriuje planuojamos ilgam laikotarpiui.

    Strateginės iniciatyvos ir atsinaujinanti energija

    Be kasybos infrastruktūros, 2026 metų plane numatytos ir naujos strateginės iniciatyvos, susijusios su atsinaujinančia energetika. Tarp suplanuotų veiksmų minimas žemės įsigijimas, reikalingas fotovoltinės, kitaip tariant saulės elektrinės, projektui.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją regione, kai tradicinės energetikos ir iškastinio kuro sektoriaus bendrovės ieško būdų diversifikuoti veiklą. Praktikoje tai dažnai reiškia investicijas į energetinį efektyvumą, elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir nuosavos energijos sąnaudų mažinimą.

    Kodėl „Bogdanka“ išskiriama?

    „Bogdanka“ veikia Liublino anglies baseine ir anglies gavybą vykdo trijuose gavybos laukuose: Bogdanka, Nadrybie ir Stefanów. Šachtos produkcija daugiausia tiekiama profesionaliajai energetikai, taip pat pramonei, todėl investicijos į tęstinumą tiesiogiai siejamos su ilgalaikiais tiekimo įsipareigojimais.

    Įmonė dažnai išskiriama dėl palankesnių geologinių sąlygų, palyginti su kitais Lenkijos kasybos regionais. Viešojoje erdvėje taip pat akcentuojama, kad geologiniai veiksniai gali turėti didelę įtaką gavybos kaštams ir darbų sudėtingumui, o tai lemia, kodėl infrastruktūros modernizavimas ir parengiamieji darbai yra vienas svarbiausių biudžeto prioritetų.

    „„Bogdanka“ yra tokia kasykla, kurioje žmogus nedaug ką gali sugadinti, nes viską, ką buvo galima padaryti gero, padarė gamta“, – sakė buvęs Lenkijos ekonomikos viceministras Jerzy Markowski.