CP v2

Tag: IPO

  • Cramerį gąsdina „SpaceX“ IPO: vienas žingsnis ir rinka gali sulūžti – prabilo apie burbulą

    Cramerį gąsdina „SpaceX“ IPO: vienas žingsnis ir rinka gali sulūžti – prabilo apie burbulą

    JAV investuotojų ir televizijos laidų vedėjas Jimas Crameris perspėja, kad pirminių viešų siūlymų rinkoje ryškėja spekuliacinio įkarščio ženklai. Jo teigimu, planuojamas „SpaceX“ akcijų platinimas gali tapti įvykiu, kuris ne tik sukuria euforiją, bet ir išbalansuoja platesnę rinką.

    Pasak CNBC skelbtos informacijos, „SpaceX“ debiutas biržoje siejamas su birželio mėnesiu, o prospektas galėtų pasirodyti artimiausiu metu. Crameris pažymėjo, kad po triukšmingų technologijų bendrovių startų investuotojų alkis naujiems vardams dažnai tampa sunkiai suvaldomas.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Pagrindinė Cramerio baimė susijusi ne vien su bendrovės dydžiu, o su pasiūlos ir paklausos disbalansu. Jei rinkai būtų pasiūlytas tik nedidelis akcijų kiekis, paklausa gali išpūsti kainą iki lygių, kurie ima nebeatitikti fundamentalių rodiklių.

    Žiniasklaidoje minimos „SpaceX“ vertės prognozės siekia maždaug nuo 1,6 iki 1,8 trilijono eurų. Crameris įspėjo, kad esant ribotam akcijų kiekiui viešoje apyvartoje vertinimas teoriškai galėtų šoktelėti dar labiau, o tai sukurtų atskirą burbulą.

    „Jei „SpaceX“ į rinką paleis tik mažą akcijų gabalėlį, vertė gali atsiplėšti nuo realybės ir susiformuos burbulas“, – sakė J. Crameris.

    Kaip IPO gali paveikti visą rinką?

    Jo teigimu, didžiulis ir labai laukiamas technologijų IPO gali priversti dalį investuotojų parduoti turimas pozicijas, kad sukauptų grynųjų naujam pirkimui. Toks persiskirstymas gali spausti žemyn kitų bendrovių akcijas, ypač jei vienu metu pasirodytų keli panašaus masto siūlymai.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad rinka jautriai reaguoja į naujų akcijų pasiūlos šuolius, nes kapitalas nėra begalinis. Crameris situaciją lygina su laikotarpiais, kai per didelis naujų emisijų srautas ir pernelyg agresyviai suformuota pirmos dienos kaina skatino spekuliaciją.

    „Akcijų rinka, kaip ir bet kuri kita rinka, priklauso nuo pasiūlos ir paklausos: kai pasiūlos per daug, rinka pradeda braškėti“, – teigė J. Crameris.

    Ką turėtų daryti platintojai ir ko laukti investuotojams?

    Crameris akcentavo, kad daug kas priklausys nuo to, kaip IPO sukonstruos platintojai: kiek akcijų bus pasiūlyta, kokia bus pradinė kainodara ir kokie bus apribojimai ankstyviesiems investuotojams. Jo nuomone, dirbtinai išpūstas pirmos dienos šuolis gali trumpam sukelti euforiją, bet vėliau brangiai kainuoti.

    Investuotojams tokiais atvejais svarbu atskirti bendrovės technologinį potencialą nuo IPO mechanikos, kuri kartais sukuria kainą, paremtą labiau emocijomis nei skaičiais. „SpaceX“ atvejis išsiskiria tuo, kad tai viena ryškiausių privačių technologijų bendrovių pasaulyje, todėl rinkos temperatūra gali kilti itin greitai.

    „Tikiuosi, kad platintojai elgsis atsakingai ir nekurs didžiausių šuolių vien dėl efekto, nes tai jau kartą baigėsi labai blogai“, – sakė J. Crameris.

  • DI lustas keičia žaidimą: „Cerebras“ IPO kaina nustebino, rinka ruošiasi DI bangai

    DI lustas keičia žaidimą: „Cerebras“ IPO kaina nustebino, rinka ruošiasi DI bangai

    IPO įkainotas virš lūkesčių

    Dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras Systems“ pranešė, kad pirminio viešo akcijų siūlymo metu akciją įkainojo 185 JAV doleriais, tai yra aukščiau nei anksčiau investuotojams komunikuotas rėžis. Toks žingsnis signalizuoja, kad kapitalo rinkose vėl grįžta apetitas dideliems technologijų platinimams, ypač DI infrastruktūros segmente.

    Bendrovė pardavė 30 mln. akcijų ir taip pritraukė apie 5,1 mlrd. eurų. Platintojai taip pat gavo teisę papildomai įsigyti dar 4,5 mln. akcijų, jei paklausa išliks didelė ir po debiuto.

    Vertė ir investuotojų dėmesys

    Pagal IPO kainą „Cerebras Systems“ vertė, skaičiuojant visiškai atskiestą vertinimą, siekia apie 52,1 mlrd. eurų. Bendrovę 2016 metais įkūręs vadovas Andrew Feldmanas, remiantis viešai skelbtais duomenimis, valdo paketą, kurio vertė priartėjo prie 1,8 mlrd. eurų.

    Toks įvertinimas išskiria „Cerebras Systems“ iš pastarųjų metų technologijų IPO fono, kai didesni platinimai buvo retesni dėl aukštų palūkanų normų ir atsargesnio investuotojų požiūrio į nuostolingas augimo bendroves. Šįkart rinka palankiau vertina infrastruktūrą, kuri laikoma būtina DI plėtrai.

    Konkurencija ir posūkis į debesiją

    „Cerebras Systems“ kuria vadinamuosius „Wafer Scale Engine“ lustus, o pati bendrovė tvirtina, kad jos sprendimai gali pasiūlyti greitį ir kainos pranašumą prieš grafikos procesorius, plačiai naudojamus DI modelių mokymui. Vis dėlto technologinis pranašumas šiame sektoriuje dažnai matuojamas ne vien našumu, bet ir programinės įrangos ekosistema bei tiekimo grandinės stabilumu.

    Įmonė pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skyrė ne vien aparatūros pardavimui, bet ir debesijos paslaugoms, paremtoms jos lustais. Tokia kryptis reiškia tiesioginę konkurenciją su didžiaisiais debesijos žaidėjais, tarp jų „Google“ ir „Microsoft“, taip pat kitais rinkos dalyviais, kurie siūlo DI skaičiavimo pajėgumus kaip paslaugą.

    Pamokos dėl priklausomybės nuo klientų

    Kelyje į biržą „Cerebras Systems“ teko atlaikyti ir investuotojų, ir reguliuotojų klausimus dėl pajamų koncentracijos. Anksčiau bendrovė buvo kritikuojama dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo vieno kliento, o atnaujintuose dokumentuose nurodė, kad pajamų struktūrą siekė diversifikuoti.

    Remiantis atnaujinta informacija, 2025 metais 24 proc. pajamų gauta iš „G42“, kai 2024 metais ši dalis siekė 85 proc. Tuo pačiu išryškėjo kitas koncentracijos aspektas: 2025 metais 62 proc. pajamų sudarė sandoriai su Mohamed bin Zayed University of Artificial Intelligence Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

    Sandoris su „OpenAI“ ir signalas rinkai

    Papildomo svorio investuotojų akyse suteikė bendrovės skelbta sutartis su „OpenAI“, kurios vertė viršija 18,4 mlrd. eurų. Sutartis susijusi su 750 megavatų skaičiavimo pajėgumo užsakymu, o tai rodo mastą, kokio šiandien reikalauja dideli DI modeliai ir jų eksploatavimas.

    „Išskirtinė prieiga prie „Cerebras“ aparatūros suteiktų „OpenAI“ milžinišką aparatinės įrangos pranašumą prieš „Google“,“ – rašė Gregas Brockmanas, „OpenAI“ bendraįkūrėjas ir prezidentas.

    Rinkos kontekstas „Cerebras Systems“ palankus ir dėl platesnio susidomėjimo puslaidininkių sektoriumi, kai investuotojai pradėjo diversifikuoti statymus už „Nvidia“ ribų. Tuo pat metu augant DI paklausai, vis daugiau kapitalo nukreipiama į skaičiavimo infrastruktūrą, energijos vartojimo efektyvumą ir duomenų centrų plėtrą, o tai sustiprina didesnių IPO tikimybę artimiausiais ketvirčiais.

  • Estijos „Skeleton Technologies“ pritraukė 33 mln. eurų: ruošiasi IPO JAV 2027 metais

    Estijos „Skeleton Technologies“ pritraukė 33 mln. eurų: ruošiasi IPO JAV 2027 metais

    Taline įsikūrusi energijos kaupimo ir didelės galios sprendimų bendrovė „Skeleton Technologies“ pranešė užbaigusi pirmąjį prieš IPO finansavimo etapo uždarymą, per kurį pritraukė 33 mln. eurų. Įmonė teigia, kad tai yra dalis didesnio raundo, kuris bus tęsiamas artimiausiu metu.

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas didina investuotojų ratą ir stiprina pasirengimą planuojamam pirminiam viešam akcijų siūlymui JAV 2027 metais. „Skeleton Technologies“ skaičiuoja, kad bendra jos rizikos kapitalo investicijų suma po šio etapo siekia 392 mln. eurų.

    Kas investavo ir kam bus skiriamos lėšos

    Į bendrovės investuotojų gretas šiame etape prisijungė „Axon Partners Group“, „SmartCap“ ir „Taiwania Capital“. „Skeleton Technologies“ nurodo, kad vėlesniuose raundo etapuose planuoja paskelbti ir daugiau investuotojų.

    Įmonė pabrėžia, kad finansavimas bus nukreiptas į didelės galios energijos kaupimo sprendimų plėtrą ir gamybinių pajėgumų didinimą, siekiant patenkinti augančią dirbtinis intelektas duomenų centrų paklausą. Bendrovė taip pat mini planus ruoštis gamybos plėtrai Jungtinėse Valstijose.

    Duomenų centrų energijos „kamštis“

    „Skeleton Technologies“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Taavi Madiberk teigia, kad sparčiai plečiantis dirbtinis intelektas infrastruktūrai patikimi maitinimo sprendimai tampa kritiškai svarbūs. Pasak jo, rinkoje vis ryškiau matomas energijos tiekimo ir prisijungimo prie tinklų ribotumas.

    „Kai dirbtinis intelektas infrastruktūra sparčiai auga, patikimi ir didelės galios sprendimai tampa būtini. Šis finansavimas sustiprina mūsų galimybes kurti sprendimus, kurie gali mažinti duomenų centrų energijos sąnaudas iki 40 proc. ir didinti skaičiavimo pajėgumą iki 40 proc.“, – sakė T. Madiberk.

    Technologija, gamyba ir ambicijos

    Bendrovė įkurta 2009 metais ir skelbia esanti viena didžiausių superkondensatorių gamintojų pasaulyje, orientuota į kritinės infrastruktūros ir pramonės poreikius. „Skeleton Technologies“ nurodo, kad jos technologijos remiasi patentuotais sprendimais, o intelektinės nuosavybės apsaugą sudaro 70 patentų šeimų.

    Įmonė taip pat akcentuoja, kad jos sprendimai skirti ne tik duomenų centrams, bet ir elektros tinklų stabilumui, gynybos, kosmoso bei kitoms sritims, kur reikalingi greiti didelės galios impulsai. „Skeleton Technologies“ mini, kad turi masinės gamybos pajėgumus Vokietijoje ir plėtoja vieno gigavato galios „SuperBattery“ gamyklos projektą Suomijoje.

    „Taiwania Capital“ vadovas Davidas Wengas pabrėžė, kad Taivanas yra svarbus dirbtinis intelektas duomenų centrų tiekimo grandinės centras, o Europos giliosios technologijos sprendimai gali tapti esminiu konkurenciniu pranašumu. Jo teigimu, investicija siejama su strateginiu poreikiu stiprinti energetinį „stuburą“, reikalingą augančiai skaičiavimo paklausai.

    Rinkos kontekstas palankus tokioms investicijoms: didėjant dirbtinis intelektas skaičiavimo apimtims, energijos vartojimo efektyvumas ir galimybė greitai užtikrinti patikimą galią tampa vienu svarbiausių duomenų centrų konkurencingumo veiksnių. „Skeleton Technologies“ teigia, kad būtent šioje vietoje ir mato didžiausią savo sprendimų paklausą artimiausiais metais.

  • „Blue Owl“ akcijos šovė 10 proc.: vadovai atskleidė 10 kartų pelną iš „SpaceX“ investicijos

    Privataus kredito bendrovės „Blue Owl“ akcijos ketvirtadienį prekybos metu pabrango apie 10 proc., investuotojams sureagavus į vadovų komentarus apie itin sėkmingą investiciją į „SpaceX“. Bendrovės vadovai per pirmojo ketvirčio rezultatų aptarimą nurodė, kad ši investicija atnešė maždaug 10 kartų grąžą.

    Vadovų teigimu, „Blue Owl“ jau realizavo maždaug pusę turėtos pozicijos, o likusią dalį vis dar laiko. Jie taip pat akcentavo, kad ryšys su „SpaceX“ prasidėjo nuo skolinimo sandorio, o vėliau peraugo į galimybę investuoti į nuosavybę.

    Kas nuramino rinką

    Pastaruoju metu dalis rinkos dalyvių nerimavo dėl privataus kredito sektoriaus ekspozicijos programinės įrangos įmonėms ir galimų nemokumo atvejų, ypač kai kai kurias verslo sritis spaudžia spartus DI sprendimų diegimas. „Blue Owl“ vadovai leido suprasti, kad „SpaceX“ pelnas gali amortizuoti galimus nuostolius kitose portfelio dalyse.

    Per rezultatų aptarimą taip pat buvo kalbėta apie prastėjančius kai kurių paskolų užtikrinimo rodiklius programinės įrangos segmente, tačiau pabrėžta, kad iki realių nuostolių, bendrovės vertinimu, dar yra reikšminga saugumo pagalvė. Rinkai tokie komentarai tapo svarbiu signalu, kad rizikos valdymas išlieka prioritetas.

    Privatus kreditas keičiasi

    Privataus kredito fondai dažniausiai formuojami iš paskolų, tačiau jie gali turėti ir privilegijuotųjų ar paprastųjų akcijų, todėl tokios struktūros įgauna mišrų, kredito ir nuosavybės instrumentų bruožų, pobūdį. Tai leidžia dalyvauti augimo istorijose ir gauti potencialią papildomą grąžą, kai įmonių vertės kyla.

    „Blue Owl“ vadovai investuotojams taip pat priminė apie bendrovės pelningumo tikslus: prognozuojama, kad šiemet su mokesčiais susijusio pelno marža sieks apie 58,5 proc. Bendrovės vertinimu, net ir švelnesnėje rinkos aplinkoje tai leistų išlaikyti aukštą veiklos efektyvumą.

    IPO lūkesčiai ir platesnis kontekstas

    „SpaceX“ vardas pastaraisiais metais nuolat siejamas su galimo viešo akcijų platinimo perspektyva, todėl bet kokios žinios apie ankstyvųjų investuotojų grąžą dažnai sulaukia išskirtinio dėmesio. Jei tokia bendrovė žengtų į biržą, tai galėtų tapti vienu reikšmingiausių kapitalo rinkų įvykių, o ankstesni sandoriai būtų akylai vertinami kaip orientyras.

    Prekybos sesijos metu „Blue Owl“ akcijų šuolis sustiprėjo būtent analitikų skambučio metu, kai buvo paviešinti komentarai apie „SpaceX“ investiciją. Investuotojams tai tapo papildomu argumentu, kad bendrovė turi ryškių augimo katalizatorių, galinčių atsverti ciklines rizikas kituose sektoriuose.

  • „SoftBank“ taikosi į 100 mlrd. eurų vertę: ruošiama DI ir robotikos įmonė JAV IPO

    „SoftBank“ taikosi į 100 mlrd. eurų vertę: ruošiama DI ir robotikos įmonė JAV IPO

    „SoftBank“ svarsto atskirti ir į JAV biržą išvesti naują dirbtinio intelekto ir robotikos bendrovę, kuri, kaip pranešama, galėtų būti įvertinta maždaug 93 mlrd. eurų. Tokie planai siejami su ambicija sustiprinti grupės pozicijas DI infrastruktūros grandinėje ir pritraukti papildomą kapitalą sparčiai augančiam sektoriui.

    Pagal viešumoje aptarinėjamą scenarijų, naujoji įmonė būtų orientuota į duomenų centrų plėtrą ir robotikos pritaikymą efektyvesnei DI infrastruktūros statybai. Tai atitinka rinkos kryptį, kai didžiausia DI plėtros kliūtimi tampa ne vien programinė įranga, o elektros tiekimas, aušinimas, sklypai ir statybų pajėgumai.

    Teigiama, kad projektą aktyviai stumia „SoftBank“ įkūrėjas Masayoshi Sonas, o įgyvendinimo tempas vertinamas kaip ambicingas. Kartu pabrėžiama, kad vertinimo tikslai ir grafikas gali keistis dėl geopolitinių rizikų ir rinkos sąlygų, kurios tiesiogiai veikia IPO langą.

    Kas slypi už DI infrastruktūros bumo

    Pastaraisiais metais investuotojų dėmesys vis labiau krypsta į vadinamąją DI infrastruktūrą: duomenų centrus, specializuotus procesorius, tinklų įrangą ir energijos sprendimus. Dideli kalbos modeliai ir generatyvinės sistemos reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, o tai reiškia dideles, ilgalaikes investicijas į fizinę infrastruktūrą.

    Robotikos integravimas į statybos ir eksploatacijos procesus galėtų mažinti kaštus ir spartinti projektų įgyvendinimą, ypač kai rinkoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos ir ilgėja tiekimo grandinės. Tokie sprendimai taip pat svarbūs didinant energinį efektyvumą, nes duomenų centrų elektros sąnaudos tampa vienu jautriausių klausimų tiek verslui, tiek reguliuotojams.

    Finansavimo klausimai ir investuotojų spaudimas

    „SoftBank“ pastaraisiais metais didino rizikos apetitą DI srityje, tačiau investuotojai kelia klausimą, kaip grupė finansuos dešimčių milijardų eurų įsipareigojimus. Papildomas kapitalas per IPO galėtų tapti būdu subalansuoti ambicingus planus, ypač jei didelė portfelio dalis susijusi su ilgai atsiperkiančiais infrastruktūriniais projektais.

    Rinkoje taip pat akcentuojama, kad dalis DI ekosistemos lyderių išlieka nuostolingi, todėl investuotojams svarbu matyti aiškų kelią į pajamų stabilumą. Tokiu atveju infrastruktūros projektai, nors ir kapitalo imlūs, gali atrodyti patrauklesni dėl ilgesnių sutarčių, nuspėjamesnių pinigų srautų ir aiškesnių užstatų.

    JAV IPO kaip strateginis taikinys

    JAV rinka laikoma patrauklia technologijų ir infrastruktūros IPO dėl didesnio likvidumo ir platesnės institucinių investuotojų bazės. Jei „SoftBank“ nuspręstų įgyvendinti planą, tai būtų dar vienas signalas, kad kova dėl DI ateities vis labiau persikelia į duomenų centrų pajėgumus, energetiką ir gebėjimą greitai statyti.

    Kol kas oficialių patvirtinimų dėl atskyrimo sąlygų, tikslaus grafiko ar galutinio vertinimo nėra, todėl planai gali kisti. Vis dėlto pati kryptis rodo, kad didžiausios technologijų grupės vis agresyviau ieško būdų užsitikrinti DI infrastruktūros pajėgumus ir finansavimą ateinantiems metams.

  • „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė savo pačios išsikeltų pajamų ir vartotojų augimo prognozių, pranešė JAV žiniasklaida. Tai sustiprino investuotojų abejones, ar bendrovė sugebės išlaikyti itin brangius duomenų centrų ir skaičiavimo pajėgumų plėtros planus, kurie pastaruoju metu tapo vienu didžiausių rinkos kaštų.

    Publikacijoje teigiama, kad finansų vadovė Sarah Friar esą kėlė klausimą, ar lėtėjant pajamoms pakaks lėšų ateities skaičiavimo pajėgumų sutartims finansuoti. Tuo pačiu metu valdyba esą atidžiau vertina skaičiavimo infrastruktūros sandorius, o vadovybė ieško būdų griežčiau kontroliuoti išlaidas.

    „Tai absurdiška. Mes visiškai sutariame dėl to, kad turime pirkti tiek skaičiavimo pajėgumų, kiek tik galime, ir ties tuo dirbame kartu kiekvieną dieną“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir finansų vadovė Sarah Friar.

    Milžiniškos infrastruktūros išlaidos

    Rinka pastaraisiais metais susiduria su sparčiai augančia DI paslaugų paklausa, o ją tenkinti bandoma didinant duomenų centrų pajėgumus ir perkant specializuotus lustus. Dėl to technologijų bendrovės vis dažniau sudaro ilgo laikotarpio sutartis dėl debesijos ir skaičiavimo resursų, kurios įsipareigojimais prilygsta dešimtims ar šimtams milijardų eurų.

    Pranešime akcentuojama, kad dalis tokių susitarimų glaudžiai siejasi su „OpenAI“ poreikiais. Minimos sutartys ir įsipareigojimai su „Oracle“, taip pat „Nvidia“ dalyvavimas duomenų centrų plėtroje, be to, „OpenAI“ pranešė apie reikšmingą strateginę partnerystę su „Amazon“.

    IPO lūkesčiai ir santykių su „Microsoft“ pokyčiai

    Šie signalai svarbūs ir dėl to, kad rinkoje toliau sklando lūkesčiai dėl galimo „OpenAI“ viešo akcijų siūlymo. Tokiu atveju investuotojai vertins ne tik technologinę lyderystę, bet ir tai, ar pajamų augimas gali stabiliai padengti milžiniškas infrastruktūros sąnaudas, kurios DI sektoriuje dažnai lenkia įprastus programinės įrangos verslo modelius.

    Pastarosiomis savaitėmis „OpenAI“ taip pat paskelbė apie didelius bendradarbiavimo su „Microsoft“ pakeitimus. Skelbta, kad bus ribojama pajamų dalies schema, o „Microsoft“ nebeturės išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o tai gali reikšti didesnį „OpenAI“ lankstumą dirbant su daugiau partnerių.

    Rinkoms tokios žinios paprastai yra dviprasmės: vieniems tai signalas apie augančią nepriklausomybę ir platesnę ekosistemą, kitiems tai priminimas, kad DI plėtra remiasi brangiu skaičiavimu, kurio kaštai gali spausti maržas net ir sparčiai augant pajamoms.

  • „Revolut“ žengia netikėtą žingsnį: Barselonoje atidarys pirmą fizinę parduotuvę Europoje

    „Revolut“ žengia netikėtą žingsnį: Barselonoje atidarys pirmą fizinę parduotuvę Europoje

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ patvirtino planus Barselonoje atidaryti pirmą nuolatinę fizinę parduotuvę. Taip skaitmeninė platforma pirmą kartą bando įsitvirtinti ne tik telefone, bet ir realioje erdvėje.

    Bendrovės atstovai teigia, kad Barselona pasirinkta kaip bandomoji vieta dėl didelio žmonių srauto, tarptautinio matomumo, turizmo ir inovacijų ekosistemos. Kol kas neatskleidžiama nei tiksli vieta, nei detalus paslaugų sąrašas, kurį klientai ras vietoje.

    „Barseloną pasirinkome kaip vietą fizinių parduotuvių bandomajam projektui, nes čia sutelktas tankus vietos gyvenimas, pasaulinis aktualumas, turizmas ir inovacijos“, – sakė bendrovės atstovas.

    „Revolut“ pabrėžia, kad tai nebus tradicinis banko skyrius su įprasta kasų logika. Vietoje planuojama kurti labiau matomą, interaktyvią erdvę, kur būtų lengviau gyvai konsultuoti, supažindinti su paslaugomis ir stiprinti pasitikėjimą prekės ženklu.

    Fizinės erdvės atsiradimas atspindi platesnę finansų sektoriaus tendenciją: dalis skaitmeninių bankų ir fintech įmonių ieško būdų, kaip sumažinti atotrūkį tarp programėlės ir realaus kliento aptarnavimo. Ypač svarbu tai naujiems vartotojams, kurie sudėtingesnius sprendimus, pavyzdžiui, dėl kreditavimo ar investavimo, vis dar dažnai nori aptarti gyvai.

    „Revolut“ įkurta 2015 metais ir iš pradžių išpopuliarėjo kaip kelių valiutų sąskaitų bei greitų pervedimų programėlė. Pastaraisiais metais bendrovė plečia reguliuojamų bankinių paslaugų spektrą, įskaitant kreditavimo produktus, ir siekia stiprinti pozicijas kaip viena didžiausių Europos skaitmeninės bankininkystės platformų.

    Bendrovė skelbia, kad 2025 metais pasiekė rekordinius rezultatus: pajamos augo 46 proc., o pelnas prieš mokesčius didėjo 57 proc. Augimą, pasak įmonės, skatino didesnės klientų generuojamos pajamos ir spartesnė paskolų portfelio plėtra.

    „2025 metai buvo dar vieni išskirtiniai. Sukūrėme įvairiapusį, atsparų ir pelningą verslą, kuris sudaro pagrindą kitam augimo etapui“, – teigė „Revolut“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Nikas Storonskis.

    Plėtra neapsiriboja vien Ispanija. „Revolut“ siekia stiprinti reguliuojamą veiklą įvairiose rinkose, nes bankiniai statusai ir licencijos leidžia plačiau teikti kredito ir kitus reguliuojamus produktus, kartu didinant priežiūros ir atitikties reikalavimus.

    Investuotojai taip pat stebi bendrovės planus dėl galimo akcijų platinimo biržoje, nors konkretus laikas nėra patvirtintas. Rinkoje tokie signalai paprastai vertinami kaip bandymas subręsti iš startuolio į globalų finansų žaidėją, o fizinė erdvė gali tapti dar vienu įrankiu reputacijai ir klientų lojalumui stiprinti.

    Barselonos parduotuvės atidarymo data kol kas neįvardijama, nes ji priklausys nuo įrengimo darbų eigos. Vis dėlto „Revolut“ nurodo sieksianti projektą užbaigti kuo greičiau, o sėkmės atveju toks formatas gali tapti modeliu ir kitoms Europos sostinėms.

  • Jimas Crameris įspėja: IPO banga iš „OpenAI“, „SpaceX“ ir „Anthropic“ gali išsiurbti rinką

    Jimas Crameris įspėja: IPO banga iš „OpenAI“, „SpaceX“ ir „Anthropic“ gali išsiurbti rinką

    CNBC laidos vedėjas ir investuotojų komentatorius Jimas Crameris perspėja, kad vienas labiausiai nuvertinamų pavojų dabartiniam akcijų rinkos kilimui gali būti ne ekonomikos rodikliai ar palūkanos, o milžiniška pirminių viešų akcijų siūlymų banga. Jo teigimu, jei į biržą vienu metu žengtų kelios itin didelės bendrovės, tai galėtų sumažinti likvidumą ir prislopinti augimą plačioje rinkoje.

    Pasak jo, bulių rinką kartais „nužudo“ ne blogos naujienos, o pernelyg didelė pasiūla, kai investuotojų pinigai paskirstomi per daug naujų, patrauklių objektų. Tokiu atveju kapitalas persikelia iš jau kotiruojamų bendrovių į naujus siūlymus, o tai gali spausti indeksų ir pavienių akcijų kainas.

    Kur gali „išgaruoti“ likvidumas?

    Daugiausia dėmesio šiuo metu sutelkiama į galimus „OpenAI“, „SpaceX“ ir „Anthropic“ IPO, kurie, rinkos dalyvių lūkesčiais, galėtų sulaukti itin didelio institucinių ir mažmeninių investuotojų susidomėjimo. Crameris akcentuoja, kad stipri dirbtinio intelekto tema vis dar veikia kaip magnetas kapitalui, todėl pinigų srautai gali tapti neproporcingi.

    Jo vertinimu, vien „OpenAI“ atvejis gali tapti išskirtinis dėl rinkos dydžio ir ažiotažo: jei bendrovė pasiektų viešą rinką, paklausa galėtų būti tokia didelė, kad dalis investuotojų būtų priversti parduoti kitus vertybinius popierius, kad sukauptų lėšų naujai emisijai.

    „Bulių rinka gali būti pražudyta perteklinės pasiūlos: per daug didelių IPO ir ji sugriūva nuo savo svorio“, – sakė Jimas Crameris.

    „OpenAI“ veikia ir teisminiai veiksniai

    Kalbėdamas apie „OpenAI“, Crameris pabrėžia, kad viešo akcijų siūlymo laikas gali priklausyti ne tik nuo verslo rezultatų, bet ir nuo teisinės aplinkos. Jo teigimu, investuotojams svarbiausias klausimas yra paprastas: ar bendrovė apskritai galės sklandžiai įgyvendinti viešo siūlymo planą.

    Rinkose tokio masto IPO paprastai reiškia didelę konkurenciją dėl kapitalo: fondai riboja riziką, laikosi portfelių taisyklių ir, norėdami dalyvauti naujose emisijose, dažnai perskirsto lėšas iš kitų pozicijų. Dėl to trumpuoju laikotarpiu gali išaugti kainų svyravimai ir sumažėti pirkėjų aktyvumas kitose akcijose.

    „SpaceX“ ir „Anthropic“ gali tapti traukos centrais

    Ne mažiau dėmesio, anot Cramerio, galėtų pritraukti Elono Musko valdoma „SpaceX“. Jis pabrėžia, kad investuotojai Musko vardą neretai sieja su istorijomis apie ankstesnį pelną, todėl net ir vien lūkesčiai dėl IPO gali stipriai paveikti kapitalo srautus.

    Tuo metu „Anthropic“, kuri taip pat laikoma viena ryškiausių dirbtinio intelekto bendrovių, Cramerio vertinimu patraukli tuo, kad orientuojasi į verslo klientus. Toks modelis Volstrite dažnai vertinamas kaip stabilesnis, nes įmonių sutartys paprastai būna ilgesnės trukmės, o pajamos mažiau priklauso nuo vartotojų nuotaikų.

    Galiausiai Crameris pabrėžia, kad rizika nėra būtinai momentinė, tačiau jos ignoruoti nevertėtų. Jei keli didžiuliai IPO sutaptų laike, rinkai gali pritrūkti „kuro“, nes akcijų ralis, jo žodžiais, laikosi ant nuolatinių pinigų srautų.

    „Ralis laikosi ant pinigų, bet jis gali pritrūkti pinigų, jei šis IPO trejetas pasirodys vienu metu“, – sakė Jimas Crameris.