CP v2

Tag: Iranas

  • Iranui eskaluojant karą stabdomos investicijos į duomenų centrus Artimuosiuose Rytuose

    Iranui eskaluojant karą stabdomos investicijos į duomenų centrus Artimuosiuose Rytuose

    Didelė duomenų centrų plėtros bendrovė „Pure DC“ laikinai pristabdė investicinius sprendimus dėl naujų duomenų centrų ir dirbtinis intelektas infrastruktūros projektų Artimuosiuose Rytuose. Apie tai televizijai CNBC sakė bendrovės vadovas Gary Wojtaszek.

    Pasak jo, kol regione tęsiasi karinis konfliktas ir išlieka didelė rizika infrastruktūrai, naujų projektų ir ypač didelio našumo grafinių procesorių diegimo sprendimai nebus skubinami. Tai atspindi platesnę rinkos nuotaiką, kai geopolitinė rizika tampa vienu svarbiausių veiksnių planuojant skaitmeninę plėtrą.

    Konfliktas regione paveikė tiek logistiką, tiek energetikos ir žaliavų rinkas, o tai didina projektų kaštus ir neapibrėžtumą. Duomenų centrai, kurie pastaraisiais metais vis dažniau prilyginami kritinei infrastruktūrai, tampa jautresni ir fizinio saugumo grėsmėms.

    „Niekas nenori statyti naujų duomenų centrų ir diegti naujų grafinių procesorių, kol situacija nenurims“, – sakė Gary Wojtaszek.

    Bendrovė veikia Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o jos objektas Abu Dabyje buvo apgadintas nuo atakos kilusiais skeveldromis. CNBC taip pat pranešė apie dronų smūgius, po kurių dalyje regiono fiksuoti sutrikimai paslaugose, priklausomose nuo debesijos infrastruktūros.

    Nepaisant pauzės, „Pure DC“ vadovas teigia, kad ilgalaikė regiono perspektyva išlieka patraukli, nes skaitmeninių paslaugų paklausa nemažėja. Persijos įlankos valstybės pastaraisiais metais siekė pritraukti didelius technologijų projektus, siūlydamos konkurencingas elektros kainas, žemę ir valstybines skatinimo programas, kad taptų svarbiomis DI plėtros grandinės dalimis.

    Darbuotojų saugumas ir nuotolinis valdymas

    Didėjant grėsmėms, dėmesys krypsta ir į duomenų centrų darbuotojų saugumą. Gary Wojtaszek teigė, kad bendrovė nenurodo darbuotojams privalomai būti objekte, o sprendimą palieka jiems patiems, vertinant šeimos ir asmenines aplinkybes.

    Pasak jo, daliai darbuotojų suteikiama daugiau lankstumo, įskaitant galimybę nebūtinoms pozicijoms dirbti nuotoliu, taip pat papildomos gerovės priemonės. Kartu bendrovė didina pasirengimą objektus valdyti nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis, kad kritinės funkcijos veiktų net ir esant ribotam fiziniam prieinamumui.

    Ką tai reiškia DI infrastruktūros bumui

    Duomenų centrai ir spartinimo įranga tapo vienu svarbiausių DI plėtros „butelio kaklelių“, todėl investicijų pristabdymas regione gali turėti įtakos projektų terminams. Rinka pastaraisiais metais susidūrė su talentų trūkumu, ilgesniais įrangos pristatymo terminais ir augančiomis energetikos sąnaudomis, o geopolitiniai sukrėtimai šias rizikas dar labiau sustiprina.

    Ekspertai prognozuoja, kad didėjant rizikai kai kuriose rinkose gali augti atlygio paketai darbuotojams, dirbantiems objektuose, prilyginamuose strateginiams taikiniams. Tokia tendencija reikštų papildomą spaudimą projektų biudžetams, net jei ilgalaikė skaitmeninė paklausa regione išliks stipri.

  • Ormuzo sąsiauris: JAV jau dvi savaites riboja laivybą, bet Irano nafta vis dar pasiekia rinką

    Ormuzo sąsiauris: JAV jau dvi savaites riboja laivybą, bet Irano nafta vis dar pasiekia rinką

    Nuo balandžio 13 dienos Jungtinės Valstijos ėmėsi veiksmų, kuriais faktiškai riboja laivybą per Ormuzo sąsiaurį ir Irano uostų kryptimis. Vašingtonas teigia, kad taip siekia spausti Teheraną grįžti prie derybų ir griežčiau vykdo sankcijų kontrolę jūroje.

    JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) nurodė, kad per šį laikotarpį JAV pajėgos nukreipė dešimtis laivų, plaukusių į Irano uostus arba iš jų. Operacijos mastas, remiantis viešais pareiškimais, apima ne tik Persijos įlanką, bet ir Arabijos jūrą bei Indijos vandenyno akvatorijas.

    Skirtingi signalai dėl veiksmingumo

    Vis dėlto nepriklausomi jūrų transporto stebėtojai skelbia kitokį vaizdą: dalis tanklaivių, įtariamų gabenant Irano naftą, esą sugeba apeiti kontrolės linijas arba išplaukti kitais maršrutais. Remiantis palydovinių vaizdų analize, Irano eksporto terminaluose pastarosiomis dienomis fiksuotas intensyvus krovos aktyvumas.

    Jūrų duomenų analitikos bendrovės, vertinančios laivų įplaukimus ir išplaukimus, taip pat mini, kad per blokados laikotarpį Irano uostuose vis tiek užfiksuota reikšminga tanklaivių apyvarta. Tai reikštų, kad net ir sugriežtinus kontrolę, dalis tiekimo grandinės išlieka veikianti.

    Naftos rinkai svarbiausia – Ormuzo „butelio kaklelis“

    Ormuzo sąsiauris yra vienas kritiškiausių pasaulio energijos prekybos taškų: juo keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintųjų dujų krovinių. Dėl to bet koks ilgesnis trikdis, net jei jis formaliai nukreiptas į vieną šalį, didina rizikos premiją naftos kainose ir kelia įtampą laivybos draudimo rinkoje.

    Jei judėjimas sąsiauryje dar labiau lėtėtų, poveikį pajustų ne tik Irano, bet ir kaimyninių eksportuotojų srautai, o tai didintų spaudimą pasaulinei pasiūlai. Dėl tokios rizikos rinkos dalyviai paprastai itin jautriai reaguoja į palydovinius duomenis, krovos tempus ir pranešimus apie tanklaivių maršrutų pokyčius.

    Irano dilema: mažinti gavybą ar kaupti atsargas

    Analitikai pažymi, kad Irano galimybės greitai stabdyti gavybą yra ribotos, ypač senesniuose telkiniuose, kur staigūs režimo pokyčiai gali pakenkti ilgalaikiam slėgiui ir išgavimo potencialui. Todėl, net jei eksportas trumpuoju laikotarpiu sutriktų, Teheranas susidurtų su kita problema – kur dėti išgaunamą naftą.

    Tokiais atvejais svarbų vaidmenį ima vaidinti saugyklos: antžeminiai rezervuarai, vamzdynų sistemos ir plaukiojančios saugyklos. Kai sausumos pajėgumai ima sekti, dažnas sprendimas yra kaupti naftą prie krantų stovinčiuose tanklaiviuose, taip laikinai išlaikant gavybą ir laukiant palankesnių eksporto sąlygų.

    Artimiausiomis savaitėmis rinkos dėmesys kryps į du rodiklius: realų tanklaivių srautą per Ormuzą ir tai, ar JAV veiksmai pereis nuo atskirų nukreipimų prie nuoseklesnės, lengviau pamatuojamos laivybos kontrolės. Nuo šių signalų priklausys, ar blokada taps ilgalaikiu tiekimo suvaržymu, ar liks riboto efekto spaudimo priemone.

  • JAV ir Irano įtampa bei Hormūzo sąsiaurio trikdžiai smukdo plieno rinką: ką rodo ES duomenys

    JAV ir Irano įtampa bei sutrikęs laivybos pralaidumas Hormūzo sąsiauryje didina neapibrėžtumą žaliavų rinkose, o plieno pramonė tai pajuto itin greitai. Pasaulinė plieno gamyba pirmąjį metų ketvirtį, remiantis World Steel Association skaičiavimais, smuko 2,3 proc., o nuosmukį fiksavo dauguma regionų.

    Didžiausią įtaką bendram rezultatui turėjo Azija, kur gamyba krito 2,2 proc. Iki kovo pabaigos regione pagaminta 341,7 mln. tonų, kai visame pasaulyje – 459,2 mln. tonų, tad bet koks svyravimas čia iš karto matomas globalioje statistikoje.

    Azija: Kinija krenta, Indija auga

    Kinija, pagaminanti daugiau nei pusę pasaulio plieno, per pirmąjį ketvirtį pagamino 247,6 mln. tonų – 4,6 proc. mažiau nei prieš metus. Japonijoje, kuri tradiciškai yra tarp didžiausių gamintojų, per ketvirtį pagaminta 20,1 mln. tonų, fiksuojant 1,7 proc. mažėjimą.

    Tuo metu Indija, pagal gamybos apimtis užimanti antrą vietą pasaulyje, augino tempą: pirmąjį ketvirtį pagaminta 44,7 mln. tonų, tai yra 10,8 proc. daugiau. Pietų Korėja taip pat didino gamybą 1,8 proc., iki 15,8 mln. tonų, o į didžiausiųjų dešimtuką dažniau beldžiasi ir Vietnamas, kurio rezultatai pastaraisiais metais nuosekliai gerėja.

    Hormūzas ir Artimieji Rytai

    Artimųjų Rytų plieno gamintojams Hormūzo sąsiauris yra kritinis logistinis koridorius: per jį juda tiek importuojama geležies rūda, tiek eksportuojami regiono plieno produktai. Dėl to bet kokie suvaržymai ar rizikos premijos laivybai greitai virsta vėluojančiais tiekimais, brangesniais srautais ir mažesniais užsakymais.

    Kovo mėnesį regiono gamyba sumenko maždaug trečdaliu, o per visą ketvirtį – beveik dešimtadaliu. Dalį šio kritimo lėmė ir prastesnis Irano rezultatas: šalis, ilgą laiką buvusi didžiausia regiono gamintoja ir dažna pasaulinio dešimtuko dalyvė, šįkart iš jo pasitraukė.

    Iraną didžiausių gamintojų rikiuotėje pakeitė Vietnamas: vien kovo mėnesį jis pagamino 2,2 mln. tonų, o per ketvirtį – 6,4 mln. tonų, augdamas maždaug dešimtadaliu. Šalies pramonės politika numato ambicingą plieno sektoriaus plėtrą iki 2035 metų, todėl jos vaidmuo tiek Azijoje, tiek eksporto rinkose gali didėti.

    ES vis dar traukiasi, Vokietija rodo atšokimą

    Jungtinėse Valstijose plieno gamyba auga: kovo mėnesį didėjimas siekė 5,2 proc., o per pirmąjį ketvirtį – 5,7 proc., iki 21 mln. tonų. Visa Šiaurės Amerika per ketvirtį pagamino 27,5 mln. tonų, fiksuodama 2,3 proc. augimą, kai Pietų Amerika smuko 1,9 proc., iki 10,2 mln. tonų.

    Europos Sąjungoje situacija išlieka sudėtinga: kovą gamyba krito 4,6 proc., iki 11,4 mln. tonų, o per ketvirtį – 2,6 proc., iki 31,7 mln. tonų. Išsiskyrė Vokietija, kuri kovą padidino gamybą 7,5 proc., iki 3,3 mln. tonų, o per ketvirtį – 9 proc., iki 9,3 mln. tonų.

    Vis dėlto Vokietijos pramonės atstovai pabrėžia, kad dalis augimo susijusi su žema palyginamąja baze po itin silpnų ankstesnių metų. Vokietijos plieno federacija WV Stahl atkreipia dėmesį į importo spaudimą ir aukštas energijos kainas, kurios apsunkina konkurencingumą bei stabdo investicijų sprendimus.

    „Nepaisant gamybos augimo, plieno pramonės padėtis išlieka įtempta: perskaičiavus į metinį tempą, vis dar nesiekiame 40 mln. tonų ribos, kuri laikoma būtina normaliam pajėgumų panaudojimui“, – sakė WV Stahl vadovė Kerstin Maria Rippel.

    Pasak jos, Artimųjų Rytų įtampa svarbi ir per energijos kainų kanalą: dujų bei elektros kainų svyravimai tiesiogiai veikia energijai imlią metalurgiją. Vokietijos sektorius sieja lūkesčius su ES ir nacionalinėmis priemonėmis, kurios skatintų vidaus paklausą, viešuosius pirkimus ir aiškesnes taisykles pereinant prie mažesnės emisijos gamybos.

    Bendra kryptis kol kas išlieka nevienalytė: JAV ir dalis Azijos rodo augimą, o Europos gamintojai dar ieško tvirtesnio atsigavimo signalų. Rinkai svarbiausi artimiausių mėnesių veiksniai bus transporto saugumas pagrindiniuose maršrutuose, energijos kainų stabilumas ir importo srautų reguliavimas.

  • JAV blokada skylėta: per vieną dieną per Ormūzo sąsiaurį praplaukė 4 mln. Irano naftos barelių

    Nafta juda nepaisant ribojimų

    Po vasario 28 dieną prasidėjusio JAV ir Izraelio konflikto su Iranu, vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių – Ormūzo sąsiauris – tapo dar didesnės įtampos zona. Iki konflikto juo vidutiniškai praplaukdavo apie 140 laivų per dieną, o bet koks sutrikimas šiame ruože greitai persiduoda naftos ir dujų kainoms.

    Teheranas netrukus po karo pradžios pranešė apie sąsiaurio blokavimą, tačiau reali situacija vandenyje, sprendžiant iš stebėsenos duomenų, išliko gerokai sudėtingesnė. Rinka į tokius signalus reaguoja ne tik politinėmis antraštėmis, bet ir faktiniu krovinių judėjimu.

    Ką sako JAV ir ką rodo palydovai

    JAV kariuomenė skelbė, kad nuo balandžio 13 dienos, kai įsigaliojo JAV iniciuota Irano uostų blokada, pagal JAV nurodymus apsisukti buvo priversti 37 laivai. Tokie skaičiai turėjo parodyti, kad ribojimai veikia ir daro apčiuopiamą spaudimą Teheranui.

    Vis dėlto palydovinė analizė, kurią skelbia „TankerTrackers.com“, leidžia daryti išvadą, kad srautas nebuvo sustabdytas. Remiantis šia stebėsena, balandžio 24 dieną per blokadą galėjo praslysti maždaug 4 mln. Irano naftos barelių, apie tai pranešė „Reuters“.

    „Blokada skausminga, bet ne sandari“

    Emyratų leidinys „Gulf News“ atkreipė dėmesį, kad Irano eksporto tęstinumas silpnina Vašingtono pastangas atkirti Teheraną nuo rinkų. Kartu tai mažina ir dalies investuotojų baimę, jog pasaulį gali ištikti staigus naftos trūkumas.

    „Tiekimai nebuvo visiškai nutraukti. Blokada yra skausminga, bet jai toli iki sandarumo. Rinka naudojasi šia spraga“, – rašė leidinys.

    Tokia dinamika rodo įprastą sankcijų ir blokadų paradoksą: jos didina sandorių kaštus, riziką ir draudimo kainas, tačiau ne visada sustabdo srautus, ypač kai veikia tarpininkai, perkrovimas jūroje ar sudėtingos nuosavybės schemos. Dėl to nafta gali pasiekti pirkėjus net ir griežtėjant politiniam spaudimui.

    Iranas siunčia signalus dėl atsako

    Tekste taip pat primenami Irano pareigūnų įspėjimai, kad bet koks išpuolis prieš Irano naftos infrastruktūrą galėtų sukelti neproporcingą atsaką valstybėms, kurios remtų tokius veiksmus. Tokie pareiškimai paprastai skirti atgrasyti ir kartu palaikyti įtampą, kuri pati savaime veikia kainų lūkesčius.

    Irano parlamento vicepirmininkas Ali Nikzadas teigė, kad ankstesnis Ormūzo sąsiaurio režimas esą nebebus atkurtas, o transporto maršrutai, jo žodžiais, turėtų būti identifikuoti ir valdomi panašiai. Tai signalas, kad Teheranas siekia ilgalaikės derybinės sverto pozicijos, net jei praktikoje laivyba visiškai nesustoja.

  • Buvęs įkaitas prabilo apie Irano Evino kalėjimą: šviesa nedingo nė minutei, laikas tirpo

    Buvęs įkaitas prabilo apie Irano Evino kalėjimą: šviesa nedingo nė minutei, laikas tirpo

    Prancūzijos pilietis Louis Arnaud po beveik dvejų metų Irane pagaliau prabilo apie Teherane esantį Evino kalėjimą, kuris tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ne kartą įvardytas kaip vieta, kur taikomas kankinimas ir psichologinis smurtas. Vyras sako, kad net ir išėjęs į laisvę jis vis dar gyvena su ten patirtų dienų prisiminimais.

    Louis Arnaud buvo sulaikytas 2022 metų rugsėjo 28 dieną, kai, pasak jo paties, keliavo po regioną. Iranas jam metė kaltinimus, susijusius su tuo metu šalyje kilusiais masiniais protestais po Mahsos Amini mirties policijos areštinėje, o pats prancūzas tvirtino esąs nekaltas.

    Kas vyksta už uždarų durų

    Interviu „Euronews“ Louis Arnaud Evino kalėjimą apibūdino kaip „blogio lindynę“, akcentuodamas sąlygas 209-ajame bloke, kuriame, kaip teigiama, laikomi politiniai ir užsienio kaliniai. Pasak jo, žmonės grūdami į kamerų patalpas be langų, o šviesa neišjungiama ištisą parą.

    „Šviesa panaikina bet kokį laiko pojūtį, nuolat tikrina tavo kūną. Kameroje nėra nieko, ji visiškai tuščia: valgai, gyveni ir miegi ant grindų“, – sakė Louis Arnaud.

    Jis pasakojo, kad pasivaikščioti kaliniai esą būdavo išvedami retai, o bet koks kontaktas su išoriniu pasauliu priklausė nuo prižiūrėtojų valios. Anot jo, tokia rutina kuria nuolatinį nesaugumo jausmą ir stiprina spaudimą, kurio tikslas gali būti priversti žmogų prisipažinti dėl tariamo šnipinėjimo.

    Protestai ir įkaitų diplomatija

    Evino kalėjimas išlieka vienu ryškiausių Irano represinės sistemos simbolių: čia, įvairių tyrimų duomenimis, laikomi disidentai, žurnalistai, aktyvistai bei užsieniečiai. Vakarų valstybės ne kartą yra kaltinusios Iraną praktikuojant vadinamąją įkaitų diplomatiją, kai sulaikymai naudojami deryboms ar politiniam spaudimui.

    Louis Arnaud teigė, kad kalėjime apie padėtį šalyje kaliniai sužinodavo fragmentiškai, dažniausiai iš naujai atvežtų žmonių. Jis priminė, jog po 2022 metų protestų Irane įtampa niekur nedingo, o žmogaus teisių gynėjai ir toliau fiksuoja plačias represijas, masinius sulaikymus bei griežtas bausmes demonstrantams.

    Išlikimas ir ryšys su kitais

    Louis Arnaud pasakojo, kad su kitais kaliniais jis beveik nesusitikdavo, tačiau vienas epizodas įstrigo ilgam. Paskutinę naktį, perkeltas į kitą kamerą, jis esą ant sienos rado įbrėžtą prancūzų poeto Gérardo de Nervalio eilių fragmentą ir suprato, kad tai galėjo palikti kita Prancūzijos pilietė Cécile Kohler.

    „Supratau, kad ji turėjo gelbėtis literatūra ir poezija. Tai buvo labai stipru, tarsi tas tekstas būtų paliktas tam, kad atsivertų vartai“, – sakė Louis Arnaud.

    Vyras taip pat pristatė savo knygoje aprašytą vadinamąjį vidinės rezistencijos principą: net būdamas sukaustytas, žmogus gali atsisakyti nuolankumo ir išlikti orus. Pasak jo, būtent toks požiūrio lūžis padėjo išgyventi ir vėliau grįžti į gyvenimą, kuris, anot prancūzo, po kalėjimo negrįžtamai pasikeitė.

    Kalbėdamas apie ryšį su Irane likusiais žmonėmis, Louis Arnaud pabrėžė, kad informacija šalyje griežtai kontroliuojama, o už įrašus socialiniuose tinkluose žmonėms gali grėsti itin griežtos bausmės. Dėl to, pasak jo, jis vengia klausinėti buvusių kalinių apie jautrius politinius įvykius ir stengiasi palaikyti tik žmogišką ryšį.

    Evino kalėjimas tarptautinėje darbotvarkėje išlieka kaip vienas kertinių žmogaus teisių pažeidimų Irane taškų. Ekspertai pabrėžia, kad tokie liudijimai yra svarbūs ne tik asmeninei istorijai, bet ir tam, kad būtų dokumentuojami galimi sisteminiai pažeidimai bei didinamas spaudimas dėl kalinių apsaugos ir skaidresnių procesų.

  • „BP“ pelnas šovė į viršų: karas su Iranu pakėlė naftos kainas, o investuotojai sukyla

    „BP“ pelnas šovė į viršų: karas su Iranu pakėlė naftos kainas, o investuotojai sukyla

    Didžiosios Britanijos energetikos grupė „BP“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pelnas, skaičiuojamas pagal pagrindinį pakaitinių sąnaudų rodiklį, daugiau nei padvigubėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendrovė nurodė, kad rezultatams didelę įtaką turėjo išaugusios naftos ir dujų kainos, sustiprėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose.

    „BP“ paskelbė, kad pagrindinis ketvirčio pelnas siekė apie 2,97 mlrd. eurų ir buvo didesnis, nei tikėjosi rinka. Analitikų lūkesčius bendrovė pranoko ir dėl itin stiprių naftos prekybos rezultatų bei geresnio viduriniosios grandies verslų darbo.

    „Apskritai mūsų verslas ir toliau veikia gerai: tai dar vienas stiprus ketvirtis, o link 2027 metų tikslų judame toliau“, – sakė „BP“ vadovė Meg O’Neill.

    Naftos kainų šuolį pastaraisiais mėnesiais rinkos sieja su kariniu konfliktu, į kurį įsitraukė Iranas, ir dėl to išaugusia tiekimo rizika. Ypač jautria vieta laikomas Hormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie trikdžiai greitai persiduoda kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    „BP“ akcijos po rezultatų paskelbimo kilo, o bendrovės vertė šiemet buvo reikšmingai ūgtelėjusi kartu su visu energetikos sektoriumi. Tokiomis sąlygomis integruotos naftos ir dujų bendrovės paprastai laimi ne tik iš gavybos, bet ir iš prekybos bei perdirbimo maržų, nors šie ciklai gali greitai pasikeisti, jei geopolitinė įtampa atslūgsta.

    Tuo pat metu „BP“ pripažino, kad grynoji skola ketvirčio pabaigoje išaugo iki maždaug 23,5 mlrd. eurų, kai prieš tai buvo apie 20,6 mlrd. eurų. Bendrovė kartoja tikslą iki kitų metų pabaigos skolą sumažinti iki maždaug 13,0–16,8 mlrd. eurų intervalo, todėl investuotojai atidžiai stebi, kaip greitai bus gerinamas pinigų srautų balansas.

    Į priekį žvelgiant, „BP“ perspėjo, kad gavyba artimiausiu ketvirčiu gali būti mažesnė nei metų pradžioje dėl sezoninių planinių remontų ir trikdžių Artimuosiuose Rytuose. Taip pat paliktos galioti kapitalo investicijų gairės: 2026 metais numatoma skirti apie 12,1–12,6 mlrd. eurų, o turto pardavimų ir kitų įplaukų tikslas – maždaug 8,4–9,3 mlrd. eurų per metus.

    Akcininkų nepasitenkinimas nemažėja

    Finansiniai rezultatai paskelbti netrukus po įtempto metinio akcininkų susirinkimo, kuriame „BP“ valdyba susidūrė su dalies investuotojų pasipriešinimu. Pasak bendrovės, keli siūlymai nesulaukė daugumos pritarimo, o diskusijų ašimi tapo valdysenos klausimai ir klimato atskaitomybė.

    Energetikos sektoriuje pastaruoju metu ryškėja dvi konkuruojančios investuotojų stovyklos: vieni reikalauja griežtesnės klimato strategijos ir skaidrumo, kiti spaudžia vadovus pirmiausia didinti grąžą akcininkams ir laikytis kapitalo drausmės. „BP“ situacija rodo, kad net ir stiprių kainų ciklo laikotarpiu įmonėms vis sunkiau suderinti šiuos lūkesčius.

  • JAV pirmąkart nuo 2003-ųjų sutelkė tris lėktuvnešių grupes: ką tai sako Iranui?

    JAV pirmąkart nuo 2003-ųjų sutelkė tris lėktuvnešių grupes: ką tai sako Iranui?

    Persijos įlankos ir Arabijos jūros regione vienu metu veikia trys JAV lėktuvnešių smogiamosios grupės, taip pat desantinis laivas USS Tripoli. Toks mastas regione laikomas itin retu ir atkreipė analitikų dėmesį kaip viena ryškiausių JAV jūrinės galios demonstracijų per daugiau nei du dešimtmečius.

    Pranešama, kad kartu dislokuoti lėktuvnešiai USS Abraham Lincoln (CVN-72), USS Gerald R. Ford (CVN-78) ir USS George H.W. Bush (CVN-77). JAV Centrinės vadavietės (CENTCOM) pateikiamuose apibendrinimuose tokia grupuotė siejama su maždaug 15 000 jūrų pėstininkų ir jūrininkų pajėgomis, o lėktuvnešių sparnuose – šimtai įvairios paskirties orlaivių.

    Retas sutelkimas ir aiški žinutė

    Stebėtojai pabrėžia, kad kelių lėktuvnešių grupių sutelkimas vienoje operacijų erdvėje pirmiausia veikia kaip atgrasymo priemonė. Lėktuvnešiai leidžia greitai perkelti oro galią į krizes taškus be poreikio remtis regiono aerodromais, todėl tokia laikysena dažnai laikoma politiniu signalu oponentams.

    Šis žingsnis vyksta padidėjus įtampai tarp JAV ir Irano bei platesnių regiono saugumo rizikų fone. Strategiškai svarbios jūrų arterijos, ypač Hormūzo sąsiauris, išlieka jautri zona, kur bet kokie incidentai gali turėti poveikį tarptautinei prekybai ir energetikos rinkoms.

    Kokia yra lėktuvnešių vertė realiame konflikte?

    Kariniai ekspertai pažymi, kad trys lėktuvnešiai suteikia JAV didelį pranašumą ore: galima nuolat palaikyti kovinį budėjimą, vykdyti žvalgybą, smūgius ir elektroninę kovą, o pajėgas rotuoti neperskirstant viso kontingento. Praktikoje tai didina pasirengimą tiek ribotai operacijai, tiek greitam atsakui, jei situacija eskaluotųsi.

    Desantinis laivas USS Tripoli, priskiriamas „America“ klasei, gali būti naudojamas amfibinėms operacijoms ir jūrų pėstininkų veiksmams remti, taip pat aviacijos užduotims. Jo pasirodymas šalia lėktuvnešių rodo platesnę operacinę sąveiką tarp smogiamosios galios jūroje ir ekspedicinių pajėgų.

    Ką sako oficialūs pranešimai

    Viešai skelbiama informacija apie tokio sutelkimo tikslus paprastai būna ribota, tačiau CENTCOM komunikacijoje akcentuojamas pasirengimas užtikrinti navigacijos laisvę ir regioninį stabilumą. Tuo pat metu analitikai primena, kad tokio masto koncentracija yra ir brangi, ir logistiniu požiūriu sudėtinga, todėl paprastai pasirenkama tada, kai Vašingtonas nori maksimaliai sustiprinti atgrasymo efektą.

    Kol kas nėra požymių, kad tai automatiškai reikštų artėjančią didelę karinę operaciją, tačiau pati pajėgų konfiguracija suteikia JAV lankstumo. Regiono dinamika išlieka įtempta, o bet kokie nauji incidentai jūroje ar per įgaliotąsias grupes gali greitai pakeisti situacijos temperatūrą.

  • Po smūgių Iranui degalai Europoje pabrango: štai kur benzinas ir dyzelinas brango labiausiai

    Po smūgių Iranui degalai Europoje pabrango: štai kur benzinas ir dyzelinas brango labiausiai

    Degalų kainos Europoje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui 2026 metų vasario pabaigoje šoktelėjo ir, nors po paliaubų kiek nuslūgo, iki balandžio pabaigos išliko aiškiai aukštesnės nei prieš krizę. Europos Komisijos savaitinio naftos biuletenio duomenys rodo, kad bendras kainų lygis ES vis dar maždaug 12 proc. viršija laikotarpį iki smūgių.

    Europos Komisijos skelbiamuose palyginimuose vertintos kainos 2026 metų vasario 23 dieną ir 2026 metų balandžio 20 dieną. Per šį laiką vidutinė ES benzino „Euro-super 95“ litro kaina pakilo nuo 1,64 euro iki 1,83 euro, tai yra apie 12 proc. Augimas skirtingose šalyse buvo nevienodas, priklausė ir nuo mokesčių, ir nuo tiekimo grandinių jautrumo, ir nuo vietinės konkurencijos.

    Kur benzinas brango sparčiausiai

    Didžiausi benzino kainų šuoliai fiksuoti Belgijoje, Čekijoje ir Bulgarijoje, kur vidutinis kainų augimas siekė apie 22 proc. Iš keturių didžiausių ES ekonomikų labiausiai išsiskyrė Prancūzija, kur benzinas pabrango apie 18 proc., Vokietijoje augimas siekė apie 15 proc., Italijoje apie 7 proc., o Ispanijoje apie 3 proc.

    Kai kuriose šalyse kainų dinamika buvo itin nuosaiki, o Maltoje benzino kaina per vertinamą laikotarpį iš esmės nekito. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad ne euro zonos valstybėse rezultatams įtaką galėjo turėti valiutų kursų svyravimai, nes palyginimai pateikiami eurais.

    Dyzelinas brango dar labiau

    Dyzelino kainų šuolis buvo ryškesnis nei benzino. Vidutinė ES dyzelino litro kaina per tą patį laikotarpį pakilo nuo 1,59 euro iki 2,01 euro, tai yra maždaug 26 proc., daugiau nei dvigubai sparčiau nei benzinas.

    Didžiausias dyzelino brangimas fiksuotas Bulgarijoje, kur kainos augo apie 43 proc. Prancūzijoje dyzelinas pabrango apie 36 proc., Estijoje apie 35 proc., Belgijoje apie 33 proc., o dalyje valstybių kainos kilo daugiau nei trečdaliu.

    Didžiųjų ekonomikų grupėje Prancūzija išsiskyrė ir dyzelino segmente, o Ispanijoje dyzelinas kilo apie 27 proc., tai yra virš ES vidurkio. Italijoje augimas siekė apie 24 proc., Vokietijoje apie 23 proc., o mažiausi pokyčiai buvo fiksuoti Maltoje, kur kainos praktiškai nesikeitė.

    Kur degalai brangiausi ir pigiausi

    Po paliaubų, 2026 metų balandžio 20 dieną, aukščiausia benzino kaina Europoje fiksuota Nyderlanduose, kur litras kainavo apie 2,28 euro. Daugiau nei 2 eurus už litrą tuo metu mokėta ir Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje bei Prancūzijoje.

    Mažiausios benzino kainos išsiskyrė Maltoje, kur litras kainavo apie 1,34 euro, taip pat Lenkijoje ir Bulgarijoje. Dyzelino kainų viršūnėje taip pat buvo Nyderlandai, o pigiausias dyzelinas išsiskyrė Maltoje, kuri Komisijos statistikoje išlieka aiškus išskirtinis atvejis.

    Ekspertai pabrėžia, kad degalų kainas ES stipriai veikia mokesčių dalis galutinėje kainoje, todėl net ir panašūs naftos produktų biržų pokyčiai vartotojams skirtingose šalyse atsispindi nevienodai. Eurostato duomenys rodo, kad pastaraisiais metais naujų automobilių registracijose vis dar dominuoja benzininiai modeliai, tačiau didėjantis elektromobilių svoris ilgainiui gali keisti paklausos struktūrą ir degalų rinkos jautrumą geopolitiniams šokams.