Tag: Italija

  • ES gynybos paskolos SAFE: po Italijos ir Vengrijos korekcijų dar gali likti iki 20 mlrd. eurų

    Kas yra SAFE ir kiek lėšų gali likti?

    Europos Komisija nurodo, kad pagal ES gynybos paskolų instrumentą SAFE iš naujo paskirstymui gali likti nuo 10 iki 20 mlrd. eurų. Tai paaiškėjo po to, kai dalis valstybių narių pakoregavo planuojamas sumas, o galutinė nepanaudota dalis priklausys ir nuo pasirašytų paskolų sutarčių.

    SAFE yra 150 mlrd. eurų vertės ES instrumentas, skirtas finansuoti gynybos investicijas palankesnėmis paskolų sąlygomis. Pagrindinis akcentas dedamas į bendrus pirkimus ir projektus, kurie didintų Europos gynybos pramonės pajėgumus.

    Italija ir Vengrija mažina prašomas sumas

    Komisijos atstovas Thomas Regnier teigė, kad Italija pateikė atnaujintą planą, kuriame prašoma šiek tiek daugiau nei 8 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo kalbėta apie 14,9 mlrd. eurų. Šiuo metu šis planas vertinamas Europos Komisijoje.

    Vengrija taip pat sumažino poreikį: iš pradžių prašyta 16 mlrd. eurų, o dabar planuojama panaudoti 5,4 mlrd. eurų. Budapeštas artimiausiu metu turėtų pateikti atnaujintą planą Europos Komisijai.

    „Sprendimas, kokio dydžio paskolą imti, priklauso pačioms valstybėms narėms“, – sakė Thomas Regnier.

    Naujas kvietimas paraiškoms ir Ukrainos vaidmuo

    Europos Komisija planuoja dar šiais metais paskelbti kvietimą teikti paraiškas dėl nepanaudotų SAFE lėšų. Norinčios valstybės turės kreiptis dėl papildomų sumų ir pateikti atnaujintus planus, o pinigai galėtų būti išmokami tik po patvirtinimo.

    Komisija pabrėžia, kad nepanaudotos lėšos galėtų remti ir bendrus ES valstybių projektus su Ukraina bei projektus Ukrainos naudai. Vis dėlto iš anksto neketinama nustatyti konkrečios dalies ar fiksuotos sumos, kuri būtų rezervuota būtent šiai krypčiai.

    SAFE Ukrainą įtraukia nuo pat pradžių, motyvuojant tiek Ukrainos gynybos pramonės patirtimi, tiek jos reikšme visos ES saugumui. Kadangi tai yra paskolų instrumentas, galutinį sprendimą dėl įsipareigojimų prisiima pačios valstybės narės.

    Lenkija tikisi papildomų pinigų

    Lenkijos gynybos sektorius jau anksčiau signalizavo ketinantis siekti papildomo finansavimo, jei atsiras laisvų SAFE lėšų. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos vadovybė yra patvirtinusi susidomėjimą dalyvauti antrame kvietime.

    Lenkijos pusė taip pat skelbė, kad yra sudariusi gynybos sutarčių už daugiau nei 27 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis turėtų atitekti vietos gynybos pramonei. Toks kontekstas rodo, kad šalys, turinčios dideles ir aiškiai suplanuotas investicijas, sieks pasinaudoti galimybe papildyti finansavimą, jei SAFE biudžete liks nepanaudotų sumų.

  • Šie valgymo įpročiai užsienyje gali šokiruoti: ką prie stalo privalo žinoti keliautojai

    Šie valgymo įpročiai užsienyje gali šokiruoti: ką prie stalo privalo žinoti keliautojai

    Kas vienoje šalyje laikoma mandagumu, kitoje gali būti suprasta kaip nemandagumas ar net įžeidimas. Keliaujant dažniausiai suklumpama dėl smulkmenų: garso, tempo, bendrų patiekalų dalijimosi ar įrankių naudojimo.

    Turizmo institucijos ir etiketo ekspertai pabrėžia, kad universalios taisyklės dažnai neveikia, todėl verta pasidomėti vietiniais papročiais. Tai ypač aktualu šalyse, kur valgymas yra svarbi socialinio bendravimo dalis.

    Japonija: triukšmas gali būti pagyrimas

    Japonijoje valgant kai kuriuos makaronų patiekalus garsiai siurbti nėra laikoma blogu tonu. Priešingai, tai gali reikšti, kad maistas skanus, o valgantis žmogus mėgaujasi patiekalu.

    Tačiau lazdelėms taikomos griežtesnės taisyklės. Jų nederėtų smeigti vertikaliai į ryžių dubenėlį, nes toks vaizdas siejamas su gedulo ritualais, taip pat neįprasta maistą tiesiogiai perduoti nuo vienų lazdelių kitoms.

    Valgant su kompanija mandagu palaukti, kol patiekalai bus patiekti visiems. Jei bendrame inde lieka paskutinis kąsnis, dažnai tikimasi, kad prieš jį imant bus atsiklausta kitų.

    Pietų Korėja: šaukštas čia ne mažiau svarbus

    Nors Korėjos virtuvė dažnai siejama su lazdelėmis, prie tradicinio stalo svarbi vieta tenka šaukštui. Juo įprastai valgomi ryžiai ir sriubos, o dalis patiekalų maišomi ar paskirstomi būtent šaukštu.

    Prie korėjietiško stalo dažnai patiekiami keli maži garnyrai, vadinami „banchan“. Jie dalijami visiems, todėl svarbu laikytis bendro valgymo ritmo ir gerbti tai, kad patiekalai skirti visai kompanijai.

    Italija ir Sakartvelas: tradicijos stipresnės už stereotipus

    Italijoje įprasta manyti, kad pieno kava tinka tik prie saldžių pusryčių, tačiau regioniniai įpročiai skiriasi. Kai kur visiškai normalu ryte gerti kapučiną ar kavą su pienu ir kartu valgyti sūresnį kepinį.

    Sakartvele vakarienė neretai virsta ilgu bendravimu prie stalo, kur svarbūs tostai ir nustatyta tvarka. Čia verta neskubėti, nepertraukinėti ir suprasti, kad tostai yra ne formalumas, o tradicijos dalis.

    Ispanija: vakarienė prasideda vėliau, nei tikitės

    Ispanijoje keliautojus dažnai nustebina ne konkretus etiketo draudimas, o dienos ritmas. Vakarienė daugelyje vietų prasideda vėliau, todėl ankstyvą vakarą restoranai gali atrodyti neįprastai tušti.

    Dėl to vietinių įpročių neatitinkantis laikas kartais klaidingai palaikomas prastu aptarnavimu ar nepopuliaria vieta. Prisitaikymas prie vietinio grafiko dažnai padeda išvengti nusivylimų ir nereikalingo streso.

    Ekspertai pataria prieš kelionę pasitikrinti bent pagrindines valgymo taisykles ir stebėti, kaip elgiasi vietiniai. Paprastas atsiklausimas ar pagarbi pauzė dažnai yra geriausias būdas nepadaryti nemalonios klaidos.

  • Kararos marmuro revoliucija: kaip DI valdomi robotai keičia skulptūrą ir menininko vaidmenį

    Kararos marmuro revoliucija: kaip DI valdomi robotai keičia skulptūrą ir menininko vaidmenį

    DI ateina į marmuro karjerus

    Italijos Kararos marmuro karjeruose šimtmečius gyvavusį amatą vis dažniau papildo dirbtinis intelektas ir pramoniniai robotai. DI padedami sprendimai leidžia iš marmuro luitų išpjauti sudėtingas formas pagal skaitmeninius brėžinius, o tai keičia pačią skulptūros kūrimo eigą.

    Praktikoje procesas prasideda nuo idėjos ar vaizdo, kuris paverčiamas trimačiu failu. Programinė įranga sugeneruoja įrankio judėjimo trajektorijas, o robotinė ranka, laikydamasi tikslių komandų, atlieka didžiąją dalį akmens šalinimo darbų.

    Kas lieka žmogui?

    Technologijas šioje srityje plėtojančios bendrovės „LITIX“ ir „ROBOTOR“ teigia, kad automatizavimas gali atverti marmuro skulptūrą platesniam ratui kūrėjų. Idėja paprasta: žmogus suformuluoja sumanymą, o mašina padeda jį paversti fiziniu objektu net tada, kai pats autorius neturi ilgamečių akmenskaldžio įgūdžių.

    „Tikslas yra sudaryti galimybę sukurti kažką iš savo idėjos, net jei neturi tam reikalingų įgūdžių“, – sakė „LITIX“ ir „ROBOTOR“ įkūrėjas bei vadovas Giacomo Massari.

    Pasak kūrėjų, robotai gali perimti iki 99 proc. grubaus formavimo, o meistrams lieka apdailos darbai: paviršiaus išbaigimas, faktūra, smulkiausios detalės ir meninė korekcija. Taip skulptoriaus darbas po truputį slenka nuo fizinės jėgos ir įrankių valdymo link projektavimo, programavimo ir galutinio rezultato kuravimo.

    Kartu pabrėžiama ir saugos dimensija: marmuro apdirbimas yra fiziškai sunkus ir rizikingas, todėl automatizuotos staklės bei robotai gali mažinti traumų tikimybę ir ilgalaikes sveikatos problemas. Vis dėlto amatininkų bendruomenėje tokia transformacija kelia ir nerimą dėl tradicinių įgūdžių nuvertėjimo.

    Ar mašina gali kurti meną?

    Diskusija Kararoje neapsiriboja darbo vietų klausimu. Kai skaitmeninė idėja vis tiksliau ir greičiau paverčiama akmeniu, vis dažniau klausiama, kur baigiasi amatas ir prasideda menas, o taip pat kas laikytinas autoriumi.

    Italų menininkas Davide Quayola, savo praktikoje naudojantis algoritmus ir robotus, pabrėžia, kad robotas jam nėra savarankiškas kūrėjas. Jo požiūriu, mašina veikiau yra įrankis, kuriuo išplečiama menininko gestų ir sprendimų amplitudė, o kūrybinė kontrolė lieka žmogui.

    „Iš tiesų jaučiu, kad viską visiškai kontroliuoju“, – sakė Davide Quayola.

    Toks požiūris padeda atskirti du sluoksnius: fizinį darbą ir kūrybinę intenciją. Net kai robotas atlieka didžiausią dalį pjovimo, žmogus vis tiek apibrėžia, kokios taisyklės valdo procesą, kokią estetiką turi turėti rezultatas ir kada darbas laikomas baigtu.

    Kararos marmuras ir toliau išlieka simboliu, siejamu su istorine skulptūros tradicija, tačiau technologijos į šią medžiagą įneša naują logiką. Tikėtina, kad artimiausiais metais vis svarbesnė taps ne vien rankų meistrystė, bet ir gebėjimas valdyti skaitmeninį modeliavimą, įrankių trajektorijas bei DI paremtą optimizavimą.

    Tačiau esminis klausimas lieka atviras: jei mašina gali preciziškai iškalti formą, kur tiksliai prasideda menas. Atsakymas, panašu, vis dažniau bus ieškomas ne karjere ar dirbtuvėse, o kūrėjo sprendimuose ir tame, ką jis nori pasakyti galutiniu darbu.

  • Italijoje grybauti – ne kaip Lietuvoje: be leidimo nė žingsnio, o už taisykles gresia solidžios baudos

    Italijoje grybauti – ne kaip Lietuvoje: be leidimo nė žingsnio, o už taisykles gresia solidžios baudos

    Rudenį miškai grybautojams atsiveria ne tik Lietuvoje ar Lenkijoje, tačiau Italijoje ši veikla daug griežčiau kontroliuojama. Daugelyje regionų grybauti leidžiama tik turint specialų leidimą, o taisyklių nesilaikymas gali baigtis apčiuopiamomis baudomis.

    Skirtingai nei įprasta Baltijos šalyse, Italijoje grybavimo tvarką dažniausiai nustato regionų valdžia, todėl reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo vietovės. Vienur pakanka trumpalaikio leidimo, kitur taikomi metiniai mokesčiai, o turistams sąlygos neretai būna griežtesnės ir brangesnės.

    Praktikoje tai reiškia, kad prieš vykstant į mišką reikia pasitikrinti, ar konkrečioje teritorijoje leidimas būtinas, kur jis išduodamas ir kiek kainuoja. Pavyzdžiui, kai kuriuose regionuose metinis leidimas gali kainuoti apie 30 eurų, o atvykėliams trumpalaikis leidimas gali siekti maždaug 100 eurų.

    Aiškūs limitai ir draudimai

    Italijoje dažnai nustatomi ir konkretūs surinkimo limitai, kad būtų mažinama žala ekosistemoms ir ribojamas komercinis rinkimas. Įprasta riba kai kuriose vietovėse siekia iki 3 kilogramų grybų per dieną vienam žmogui, taip pat neretai leidžiama grybauti tik šviesiu paros metu.

    Svarbu ir tai, kur grybauti negalima. Taisyklės paprastai draudžia rinkti grybus saugomose teritorijose, pavyzdžiui, rezervatuose ar nacionaliniuose parkuose, taip pat vietose, kur nustatyti papildomi gamtosaugos apribojimai.

    Reglamentuojamas ir pats rinkimo būdas: kai kur nurodoma grybus išsukti, o ne nupjauti, kad būtų mažiau pažeidžiama grybiena. Be to, grybai turi būti nešami laidžiuose induose, dažniausiai pintinėse, kad sporos galėtų pasklisti ir būtų palaikomas natūralus atsinaujinimas.

    Ne visus grybus galima imti

    Dar vienas skirtumas – dydžio ir rūšies reikalavimai. Kai kuriuose regionuose nustatoma, kad rinkti galima tik valgomuosius grybus, pasiekusius tam tikrą dydį, o per maži vaisiakūniai turėtų likti miške.

    Pavyzdžiui, vietos taisyklės gali apibrėžti net kepurėlės skersmenį: baravykams nurodoma minimali riba apie 4 centimetrus, o kai kurioms kitoms rūšims – mažesnė. Tokie reikalavimai skirti tam, kad grybas spėtų subrandinti sporas.

    Už taisyklių pažeidimus numatytos baudos, kurios gali svyruoti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų. Patikrinimų metu vertinama ne tik leidimo turėjimas, bet ir surinktas kiekis, laikas, vieta bei tai, kaip grybai buvo renkami ir transportuojami.

    Baravykai ir net imperatoriškasis musmiris

    Italai, kaip ir grybautojai Lietuvoje, vertina voveraites ar kitas plačiai Europoje paplitusias rūšis, tačiau tikru sezono simboliu dažnai laikomi baravykai, vadinami „porcini“. Jie ypač svarbūs virtuvėje, nes naudojami risotams, pastai, padažams ir įvairiems troškiniams.

    Išskirtinis delikatesas kai kuriose vietovėse – valgomasis musmiris, vadinamas musmiriu cesariniu. Jis atpažįstamas iš ryškiai oranžinės kepurėlės ir geltonų lakštelių, o tradiciškai gali būti valgomas ir žalias, plonai supjaustytas bei pagardintas alyvuogių aliejumi.

    Restoranų meniu grybų patiekalai dažnai atpažįstami iš nuorodos į miško tematiką, pavyzdžiui, boscaiola stiliaus. Italų virtuvėje grybai neretai derinami su sūriais, žolelėmis, vyno padažais, tačiau kai kurios rūšys pateikiamos minimalistiškai, kad išliktų natūralus aromatas.

    Italijos pavyzdys rodo, kad grybavimas Europoje gali būti ne tik tradicija, bet ir griežtai prižiūrima veikla, susieta su gamtosauga ir vietos taisyklėmis. Todėl keliaujant grybauti užsienyje verta iš anksto pasidomėti, kokių leidimų reikia ir kokios sankcijos taikomos už pažeidimus.

  • Įsilaužėliai šantažuoja „Revolut“: nutekinta apie 700 klientų duomenų, reikalauja 2,6 mln.

    Įsilaužėliai šantažuoja „Revolut“: nutekinta apie 700 klientų duomenų, reikalauja 2,6 mln.

    Italijos Reggio Calabria prokuratūra pradėjo tyrimą dėl kibernetinės atakos, susijusios su Londone įkurta finansinių paslaugų bendrove „Revolut“. Tyrimas pradėtas po pranešimų, kad nusikaltėliai, pasinaudoję kompromituota institucine el. pašto paskyra, išviliojo jautrius klientų duomenis ir dabar įmonę šantažuoja.

    Kaip skelbiama, duomenų buvo prašoma per pažeistą Reggio Calabria prefektūros institucinio pašto kanalą, o tai tyrimą nukreipė ir į viešojo sektoriaus sistemų saugumo klausimus. „Revolut“ patvirtino, kad paveikti maždaug 680 Europos klientų duomenys, tačiau klientų lėšos, pasak įmonės, nebuvo paliestos.

    Nusikaltėliai viešai pateikė išpirkos reikalavimą, kuris, anot tyrimą aptariančių šaltinių, siekia 2,6 mln. eurų. Jei suma nebūtų sumokėta per 24 valandas, jie grasina parduoti pavogtą informaciją kitoms nusikalstamoms grupuotėms.

    Kas galėjo nutekėti

    Skelbiama, kad tarp nutekėjusių dokumentų gali būti pasų duomenys, vairuotojo pažymėjimų informacija, kiti tapatybę patvirtinantys dokumentai ir nuotraukos. Nusikaltėliai teigia turintys didelės apimties archyvą, siekiantį 147 gigabaitus, nors šių teiginių apimtis ir autentiškumas dar turi būti patikrinti tyrimo metu.

    Tokio pobūdžio nutekėjimai paprastai didina tapatybės vagysčių riziką, nes dokumentų duomenys gali būti panaudoti socialinei inžinerijai, neteisėtam paskyrų perėmimui ar sukčiavimui finansų sektoriuje. Specialistai pabrėžia, kad net jei lėšos tiesiogiai nebuvo pavogtos, nutekinti dokumentai gali tapti ilgalaike grėsme.

    Tyrimas ir institucijų reakcija

    Byla domina ir Nacionalinę antimafijos ir kovos su terorizmu direkciją, nes incidentas siejamas su valstybės institucijos naudojamu kanalu. Italijos policijos kibernetinių nusikaltimų padalinys operaciją apibūdina kaip sudėtingą, galimai trukusią mėnesius, o tyrėjai dar aiškinasi, ar pažeidimas įvyko prefektūros lygmeniu, ar galėjo būti susijęs su Vidaus reikalų ministerijos infrastruktūra.

    Taip pat tikrinama, ar institucinis el. pašto adresas buvo tiesiogiai užvaldytas, ar galėjo būti klonuotas, pasinaudojant panašiais domenais ar peradresavimo schemomis. Šis skirtumas svarbus, nes jis leidžia nustatyti, ar buvo pažeistos vidinės sistemos, ar nusikaltėliai pasinaudojo apgaulės metodais ir procesų spragomis.

    Į situaciją įsitraukė ir Italijos duomenų apsaugos institucija, pradėjusi patikrinimus dėl galimų saugumo spragų bei paragindama duomenų apsaugos pareigūnus skubiai peržiūrėti procedūras. Pranešama, kad Italijos priežiūros institucija susisiekė ir su Lietuvos partneriais, nes „Revolut“ registruota Lietuvoje, siekiant keistis informacija ir koordinuoti veiksmus.

    Ką tai reiškia klientams

    Tokiais atvejais ekspertai rekomenduoja išlikti ypač budriems dėl sukčiavimo bandymų, kurie dažnai suaktyvėja po duomenų nutekėjimų. Praktikoje tai gali reikšti apgaulingus skambučius, laiškus ar žinutes, kuriose sukčiai, remdamiesi nutekėjusiais duomenimis, mėgina įtikinti žmogų atskleisti prisijungimus ar patvirtinti mokėjimus.

    Jei klientas įtaria, kad jo duomenys galėjo patekti į nusikaltėlių rankas, verta nedelsiant peržiūrėti paskyrų saugumo nustatymus, sustiprinti autentifikavimą ir atidžiai stebėti pranešimus apie prisijungimus bei mokėjimus. Tyrimas turėtų atsakyti, kaip tiksliai buvo išvilioti duomenys ir ar incidentas palietė daugiau institucijų ar sistemų.

  • Po Italija vyksta keistas lūžis: geologai paaiškino, kodėl Apeninai vienu metu kyla ir smunka

    Po Italija vyksta keistas lūžis: geologai paaiškino, kodėl Apeninai vienu metu kyla ir smunka

    Apeninai driekiasi maždaug 1 200 kilometrų per visą Italijos pusiasalį, tačiau geologams ilgai kėlė galvosūkį, kodėl šioje zonoje vienu metu fiksuojami, atrodytų, vienas kitam prieštaraujantys procesai. Vienur žemės pluta tempiama, kitur spaudžiama, o dalis teritorijų kyla, kai gretimi plotai sėda.

    Ne mažiau mįslingi ir žemės drebėjimai: skirtingose Apeninų pusėse jų mechanizmai rodo nevienodą deformaciją. Tai reiškia, kad tame pačiame kalnų sistemos regione veikia skirtingos jėgos, kurios paprastai siejamos su skirtingais tektoniniais režimais.

    Naujas raktas į Apeninų mįslę

    Florencijos universiteto geologų grupė, vadovaujama Stefano Tavanio, siūlo paaiškinimą, siejamą su procesu, vadinamu delaminacija. Tai laipsniškas tankios apatinės plutos dalies ir su ja susijusios litosferos atsiskyrimas, kai atskilusi medžiaga ima grimzti gilyn Žemės mantijos kryptimi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šis procesas nevyksta vienu metu po visais Apeninais. Jis slenka tarsi frontas, o zona, kur prasideda atsiskyrimas, apibūdinama kaip delaminacijos vyrių sritis, kur apatiniai sluoksniai pradeda skirtis nuo viršuje esančios plutos.

    Ką parodė GPS, palydovai ir seisminiai duomenys

    Tyrėjai rėmėsi kelių tipų duomenimis: GPS matavimais, palydoviniais stebėjimais bei žemės drebėjimų įrašais. Taip pat lygino rezultatus su informacija apie ribą tarp plutos ir mantijos, vadinamą Mohorovičičiaus neįtaisa, arba Moho.

    Analizė parodė per daugiau nei 500 kilometrų besitęsiančią struktūrą po Apeninais, kur Moho riba Tirėnų jūros pusėje persidengia su riba Adrijos pusėje. Tokia geometrija, mokslininkų vertinimu, gali būti pėdsakas vietos, kur tankesnė apatinė pluta atsiskiria ir grimzta į gilesnius Žemės sluoksnius.

    Plutos judesių duomenys papildo šį vaizdą. GPS rodo, kad Apeninų vidinėje dalyje vyksta tempimas, siekiantis apie 4 milimetrus per metus, o išoriniame pakraštyje tuo pat metu matomas maždaug 2 milimetrų per metus trumpėjimas.

    Toks derinys mokslininkų apibūdinamas kaip akordeono judesys: kalnų sistemos vidus tarsi plečiasi, o priekinė dalis dar patiria suspaudimą. Būtent delaminacija, jų teigimu, gali sukurti sąlygas vienu metu vykti abiem deformacijos tipams.

    Kodėl vienur kyla, o kitur sėda?

    Kai delaminacijos frontas slenka po kalnynu, sunkesni apatiniai sluoksniai, kurie anksčiau „spaudė“ plutą, pradeda nykti, nes atsiskiria ir grimzta. Juos gali pakeisti lengvesnė mantijos medžiaga, todėl pluta viršuje linkusi kilti ir lengviau temptis.

    Tačiau prieš slenkantį frontą dalis plutos vis dar lieka susieta su gilyn grimztančiomis struktūromis, todėl ji gali būti traukiama žemyn ir patirti suspaudimą. Tai paaiškina, kodėl gretimuose regionuose fiksuojami priešingi vertikalūs ir horizontalūs judesiai.

    Mokslininkai taip pat šį modelį sieja su ilgesne regiono raida, kai Apeninų formavimą milijonus metų veikė plokščių sąveika ir gilyn smengančios plokštės traukimasis. Tai prisidėjo prie plutos tempimo vakarinėje pusėje ir Tirėnų jūros baseino raidos, o vėlesniais laikais delaminacija galėjo tapti trūkstamu paaiškinimu, kodėl deformacijos tęsėsi ir po ankstesnių etapų.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad pateiktas scenarijus dar nėra galutinis atsakymas į visus klausimus apie giliąją Italijos sandarą. Norint tiksliau atkurti, kaip sąveikauja pluta ir mantija, reikės detalesnių skaitinių modelių ir papildomų geofizinių duomenų.

  • Italija dar savaitei mažina dyzelino akcizą: valdžia įspėja, kad tai gali būti paskutinė nuolaida

    Italija dar savaitei mažina dyzelino akcizą: valdžia įspėja, kad tai gali būti paskutinė nuolaida

    Italijos Ministrų Taryba patvirtino naują teisės aktą, kuriuo dar savaitei pratęsiama nuolaida dyzelino kainai degalinėse. Pagal sprendimą akcizo mažinimas galios iki rugsėjo 17 dienos ir, valdžios teigimu, tai turėtų būti paskutinė universali lengvata, taikoma visiems.

    Lengvata paremta akcizo tarifo sumažinimu maždaug 0,14 euro už litrą, o galutinei kainai degalinėse tai, įskaitant mažesnę pridėtinės vertės mokesčio įtaką, sudaro apie 0,17 euro už litrą. Italijos vyriausybė nurodo, kad vien šis pratęsimas biudžetui kainuos apie 80 mln. eurų.

    Italija šią priemonę taiko jau ne pirmą kartą, siekdama sušvelninti naftos produktų brangimo poveikį gyventojams ir verslui. Žiniasklaidos vertinimu, nuo pavasario pakartotiniai akcizų mažinimai ir papildoma pagalba kelių transporto sektoriui valstybei iš viso kainavo apie 2,6 mlrd. eurų.

    Kuo keisis po rugsėjo 17 dienos?

    Vyriausybė signalizuoja, kad jei po rugsėjo 17 dienos vėl tektų imtis intervencijų degalų rinkoje, jos būtų nebe visuotinės, o tikslinės. Tai reikštų paramą mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir tiems, kuriems kuras būtinas darbui, pavyzdžiui, daliai transporto ir logistikos grandinės.

    Toks posūkis atspindi platesnę Europos praktiką: po energetikos ir infliacijos šuolių laikotarpio valstybės vis dažniau atsitraukia nuo plataus masto kompensacijų, nes jos brangiai kainuoja biudžetui ir skatina didesnį vartojimą. Be to, universalios nuolaidos dažnai sulaukia kritikos dėl to, kad didesnę naudą gauna daugiau ir brangesniais automobiliais važinėjantys vairuotojai.

    Ginčas dėl finansavimo šaltinių

    Valdančiojoje koalicijoje Italijoje tęsiasi diskusijos, kaip finansuoti galimas naujas priemones, jei degalų kainos vėl stipriau šokteltų. Viena stovyklos dalis siūlo lėšas rinkti iš netikėtų naftos bendrovių pelnų apmokestinimo, tačiau šiai idėjai nepritaria visi koalicijos partneriai.

    Ekspertai pažymi, kad tokios diskusijos Europoje kartojasi nuo 2022 metų, kai dėl geopolitinių sukrėtimų ir pasiūlos ribojimų svyravo energijos ir naftos kainos. Italijos atveju papildomas jautrumas siejamas ir su tuo, kad dyzelinas tradiciškai sudaro didelę dalį šalies transporto parko, o kainų pokyčiai greitai persiduoda logistikos sąnaudoms ir vartotojų kainoms.

  • Mokslininkai įspėja: po Italija pluta tarsi atsisega – kas vyksta Apeninuose?

    Mokslininkai įspėja: po Italija pluta tarsi atsisega – kas vyksta Apeninuose?

    Po Italija vykstantys procesai geologams primena lėtą užtrauktuko atsisegimą: dalis Žemės plutos ir viršutinės mantijos tarsi atsiskiria ir grimzta gilyn. Naujas tyrimas rodo, kad toks mechanizmas gali paaiškinti, kodėl Apeninuose vienu metu fiksuojamas ir tempimas, ir suspaudimas.

    Apeninų kalnų grandinė driekiasi maždaug 1 200 kilometrų per visą Italijos pusiasalį ir ilgą laiką laikyta geologine mįsle. Kalnai susiformavo dėl plokščių susidūrimo, tačiau vėliau regione pradėjo ryškėti priešingi judesiai: vienur pluta plonėja ir plečiasi, kitur toliau stumiama ir raukšlėjama.

    Kas yra delaminacija?

    Tyrimo autoriai šį reiškinį sieja su delaminacija, kai tankesnė apatinė plutos dalis kartu su litosferos „šaknimi“ atsiplėšia nuo viršutinės plutos. Atsiskyręs blokas grimzta į mantiją, o viršuje likusi pluta, netekusi svorio, gali kilti ir deformuotis.

    Pasak mokslininkų, po Apeninais delaminacija nevyksta visur vienodai: yra aktyvus „lankstas“, kuriame atsiskyrimas šiuo metu intensyviausias. Šis frontas, kaip teigiama, pamažu migruoja Adrijos jūros pusės link, todėl vienose vietose vyrauja tempimas, o kitose dar dominuoja suspaudimas.

    Ką rodo žemės drebėjimai ir GPS?

    Analizei sujungti keli nepriklausomi duomenų šaltiniai: žemės drebėjimų mechanizmų sprendiniai, GPS stočių matavimai, palydovinio radaro stebėsena ir plutos bei mantijos ribos žemėlapiai. Būtent ši riba, vadinama Mohorovičiaus diskontinuitetu, leidžia spręsti, kur pluta storesnė, o kur struktūra „dvigubėja“.

    Tyrėjai nurodo, kad maždaug 500 kilometrų ilgio ruože matomas persidengimas tarp Tirėnų pusės ir Adrijos pusės Moho ribų. Tai interpretuojama kaip zona, kur apatinė pluta atsisluoksniuoja, o viršuje esanti pluta patiria skirtingas deformacijas priklausomai nuo to, ar ji yra „už“ fronto, ar „prieš“ jį.

    GPS matavimai, kuriuos aptaria autoriai, leidžia įvertinti judesių greitį: per kalnų juostą fiksuojamas kelių milimetrų per metus tempimas, o išorinėje fronto dalyje dalį šio judesio kompensuoja suspaudimas. Tokia kombinacija sukuria vadinamąją akordeono deformaciją, kai kalnų masyvas viduje plečiasi, bet pakraštyje dar trumpėja.

    Kodėl tai svarbu Italijai?

    Italija yra viena seismiškai aktyviausių Europos šalių, todėl geresnis giliųjų procesų supratimas svarbus ir rizikos vertinimui. Delaminacija pati savaime nereiškia staigaus lūžio, tačiau ji gali keisti įtampų pasiskirstymą, paviršiaus kilimą ar sėdimą ir ilgainiui lemti, kur dažniau kaupiasi deformacijos.

    Mokslininkai pabrėžia, kad siūlomas modelis yra supaprastintas ir neatsako į visus klausimus apie plokščių geometriją po Apeninais. Vis dėlto tyrimas išskirtinis tuo, kad bando aprašyti realiu laiku vykstantį, šonine kryptimi migruojantį delaminacijos frontą, paremtą geodeziniais ir seismologiniais stebėjimais.

    Darbas publikuotas žurnale „Communications Earth & Environment“, o jo autoriai teigia, kad ateityje reikės sudėtingesnių skaitinių modelių ir tankesnių matavimų tinklų. Tokie tyrimai padeda tiksliau paaiškinti, kodėl Apeninų regione vienu metu egzistuoja, atrodytų, vienas kitam prieštaraujantys tektoniniai procesai.

  • Romos Trajano termose atverta Didžioji mozaika: po 2 000 metų išryškėjo tapytas miestas

    Romos Trajano termose atverta Didžioji mozaika: po 2 000 metų išryškėjo tapytas miestas

    Romoje, Oppijaus kalvoje netoli Koliziejaus, duris atvėrė naujas muziejus Trajano termų komplekse. Pagrindinis jo akcentas – restauruota Didžioji mozaika ir freska, vadinama tapytu miestu, daugiau kaip tūkstantmetį slėptos po žeme.

    Abu kūriniai aptikti 1990-aisiais vykdant archeologinius tyrimus požeminėje galerijoje. Specialistai juos sieja su I mūsų eros amžiumi, o konservatoriai pabrėžia, kad net ir po ilgo buvimo po žeme išliko aiškiai atpažįstami mėlyni bei terakotiniai atspalviai, nors spalvos ir priblėsusios.

    Ką tiksliai pamatys lankytojai?

    Didžioji mozaika – monumentalus sieninis kūrinys, kurio aukštis siekia apie 15 metrų. Joje vaizduojami architektūriniai elementai, kolonos ir figūros keliuose lygiuose, o kompozicija nuo teatrališkų scenų viršuje pereina į tarsi iš paukščio skrydžio matomą uostamiesčio planą apačioje.

    Freska tapytas miestas apibūdinama kaip maždaug 10 kvadratinių metrų dydžio sienų tapybos fragmentas, priklausęs ankstesniam pastatui, buvusiam dar iki Trajano termų. Joje miestas vaizduojamas iš viršaus, todėl kūrinys laikomas vertingu šaltiniu, padedančiu suprasti romėnų urbanistines idėjas ir vaizdavimo tradicijas.

    Per pristatymą Romos meras Roberto Gualtieri pabrėžė kūrinių išskirtinumą tiek dėl meninės vertės, tiek dėl istorinės ir dokumentinės reikšmės.

    Trajano termų mastas ir kontekstas

    Trajano termos imperatorius Trajanas dedikavo 109 metais, o kompleksas, kaip teigiama, tuo metu buvo vienas didžiausių tokio tipo statinių – užėmė apie 6 hektarus. Jame buvo ne tik maudyklos, bet ir erdvės fizinei veiklai, poilsiui bei kultūrai, o statyba integravo ir senesnius sluoksnius, įskaitant dalį Domus Aurea.

    Naujajame muziejuje restauracija derinama su infrastruktūros atnaujinimu: įrengti panoraminiai poilsio taškai, nauji pėsčiųjų maršrutai ir amfiteatrinio tipo sėdimos vietos, pritaikytos koncertams, konferencijoms ir kitiems renginiams. Pasak projekto rengėjų, toks sprendimas leidžia teritoriją naudoti plačiau, tačiau kartu reikalauja griežtesnės apsaugos režimo.

    Lankytojams – ribotos grupės

    Siekiant įvertinti, kaip lankytojų srautai veikia jautrius restauruotus paviršius, pirmieji apsilankymai numatyti bandomuoju režimu. Jie vyks savaitgaliais mažoms grupėms, su nemokamomis ekskursijomis ir išankstine registracija, pradedant rugsėjo 12 dieną ir rugsėjo 13 dieną.

    Nuo spalio 2 dienos kompleksas planuojamas atverti nuo penktadienio iki sekmadienio. Numatyti šeši apsilankymo laikai per dieną, o vienu metu įleidžiama iki 15 žmonių, kad būtų išlaikytas stabilus mikroklimatas ir sumažinta rizika freskų bei mozaikų būklei.

  • Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos dirbtinio intelekto bendrovė „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės (seed) investiciją, kurią planuoja skirti platformos plėtrai ir komercinei plėtrai viešojo sektoriaus pardavimų srityje. Finansavimo etapui vadovavo „Keen Venture Partners“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai bei keli verslo angelai.

    Ši investicija sekė po ankstesnio finansavimo etapo ir padidino bendrą „Cato“ pritrauktą sumą iki 7,6 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja, kad gautos lėšos leis sparčiau tobulinti produktą, auginti komandą ir ruoštis veiklai už Italijos ribų.

    Kas yra „Cato“ platforma?

    „Cato“ kuria DI platformą, skirtą įmonėms, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose: nuo tinkamų konkursų atrankos iki reikalavimų analizės ir pasiūlymo dokumentų parengimo. Praktikoje viešieji pirkimai dažnai reiškia didelį informacijos srautą, ilgas technines specifikacijas ir sudėtingas tinkamumo sąlygas.

    Bendrovės teigimu, jos sistema realiu laiku stebi daugiau nei 27 000 šaltinių ir reitinguoja konkursus pagal tai, kiek jie atitinka konkrečios įmonės profilį. DI taip pat analizuoja konkurso dokumentus, ištraukia esminius reikalavimus ir vertinimo kriterijus, o parengtą informaciją susieja su pirminiais šaltiniais, kad būtų galima patikrinti kontekstą.

    Platforma siekia automatizuoti pasikartojančias užduotis, tačiau galutinį pasiūlymo pateikimą palieka klientui. Tai svarbu, nes viešuosiuose pirkimuose klaidos administraciniuose dokumentuose ar neatitikimai techninėms sąlygoms gali kainuoti diskvalifikaciją net ir turint konkurencingą kainą.

    Kodėl ši rinka tokia didelė?

    Viešieji pirkimai Europoje sudaro apie 14 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto ir siekia maždaug 2,5 trln. eurų per metus. Tai milžiniška rinka, kurioje įmonėms tenka konkuruoti dėl sutarčių su daugiau nei 250 000 perkančiųjų organizacijų.

    Italijoje viešųjų konkursų vertė 2025 metais, remiantis nacionalinės antikorupcijos institucijos ANAC duomenimis, siekė 309 mlrd. eurų. Tokia apimtis paaiškina, kodėl sprendimai, kurie padeda greičiau rasti tinkamus konkursus ir tiksliau parengti pasiūlymus, pritraukia investuotojų dėmesį.

    Klientai ir plėtros planai

    „Cato“ teigia, kad per šešis mėnesius nuo produkto paleidimo platforma apdorojo tūkstančius konkursų klientams Italijoje. Tarp jų – tiek smulkesnės ir vidutinės įmonės, tiek didesni rinkos dalyviai medicinos priemonių, statybų, informacinių technologijų ir paslaugų sektoriuose.

    „Pirmajame etape jau suvaldėme tūkstančius konkursų. Didžiausias pasitenkinimas – kai klientai sako, kad mūsų technologija jiems yra tikras sąjungininkas: padeda rasti tinkamiausius konkursus, suprasti reikalavimus ir parengti pasiūlymą, taip didinant galimybes laimėti ir augti“, – sakė „Cato“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Andrea Zorzetto.

    Gautas finansavimas bus nukreiptas tolesniam produkto vystymui, pardavimų komandos stiprinimui ir tarptautinei plėtrai. Bendrovė taip pat planuoja plėsti sprendimą į papildomus sektorius ir padėti jau turimiems tarptautiniams klientams viešųjų pirkimų procesuose už Italijos ribų.