CP v2

Tag: Japonija

  • Tajfunas Delfin pasiekė Japoniją ir artėja prie Kinijos: stabdomi skrydžiai, uždaromi uostai

    Tajfunas Delfin savaitgalį pasiekė pietinę Japonijos dalį ir sukėlė reikšmingų sutrikimų: be elektros liko daugiau kaip 50 000 namų ūkių, pranešta apie šešis sužeistuosius. Labiausiai nukentėjo Okinava ir Kagošimos prefektūra, kur stiprus vėjas vertė žmones nuo kojų ir trikdė kasdienę infrastruktūros veiklą.

    Vietos valdžia nurodė, kad penki vyresnio amžiaus žmonės Okinavoje patyrė lengvus sužalojimus, dar vienas asmuo sužeistas Kagošimoje. Elektros tiekimo sutrikimai Kagošimoje palietė apie 39 000 pastatų, Okinavoje – daugiau kaip 12 000, o tarnybos ragino gyventojus sekti oficialius perspėjimus.

    Japonijos oro bendrovės ANA ir Japan Airlines sustabdė skrydžius į Okinavą ir iš jos, nes oro sąlygos tapo pavojingos. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sumažinti riziką, kai prognozuojami staigūs vėjo gūsiai, prastas matomumas ir galimi oro uostų darbo sutrikimai.

    Vėjai iki 216 km per valandą

    Pasak pranešimų, tajfunas atnešė vėją, kurio greitis siekė apie 162 km per valandą, o gūsiai sustiprėdavo iki 216 km per valandą. Tokios sąlygos kelia grėsmę ne tik pastatams ir elektros linijoms, bet ir eismui, todėl regione dažnai ribojamas judėjimas, o gelbėjimo tarnybos pereina į padidintos parengties režimą.

    Tajfunams judant per Ramiojo vandenyno regioną, rizika išauga ir pakrančių zonose, kur audros sukelia bangavimą bei vietinius potvynius. Dėl to gyventojams įprastai rekomenduojama vengti pajūrio, nestovėti po medžiais ar reklaminėmis konstrukcijomis ir pasirūpinti būtiniausiomis atsargomis.

    Kinija ruošiasi smūgiui

    Prognozuojama, kad Kiniją tajfunas gali pasiekti sekmadienio vakarą ir pirmadienio rytą, o jo poveikis, tikėtina, tęsis iki trečiadienio. Labiausiai tikėtinas poveikis įvardijamas Šanchajui ir aplinkinėms provincijoms, kur didelė gyventojų koncentracija ir intensyvus transporto srautas gali sustiprinti ekonomines pasekmes.

    Rytinių ir pietinių Kinijos provincijų valdžia ėmėsi prevencinių veiksmų: sustabdė keltų reisus, dalį statybos darbų ir nurodė žvejybos laivams grįžti į uostus. Tokios priemonės dažniausiai taikomos siekiant sumažinti nelaimių jūroje tikimybę ir apsaugoti infrastruktūrą, kuri audros metu tampa ypač pažeidžiama.

    Vienas didžiųjų oro uostų Džedziango regione paskelbė sekmadienį stabdysiantis visus skrydžius. Taip pat pranešta, kad nuo tos pačios dienos laikinai bus ribojamos kai kurios geležinkelio jungtys Jangdzės upės deltoje, nes audros metu pavojų kelia tiek užliejamos atkarpos, tiek vėjo nuversti objektai.

    Audra paveikė ir Taivaną: valdžia pranešė apie 78 atšauktus skrydžius, daugiausia tarptautinius. Regiono transporto sektoriui tokie sutrikimai reiškia ne tik atidėtus reisus, bet ir grandininį efektą – vėluojančias įgulas, perkrautus oro uostus bei sudėtingesnį keleivių informavimą.

    Ko tikėtis artimiausiomis dienomis?

    Artimiausiomis dienomis daugiausia priklausys nuo tajfuno trajektorijos ir to, kaip greitai jis silps pasiekęs sausumą. Net ir sumažėjus vėjo greičiui, dažnai išlieka pavojus dėl intensyvių liūčių, nuošliaužų ir staigių potvynių, ypač vietovėse su kalvotu reljefu ar tankiai užstatytomis pakrantėmis.

    Gyventojams ir keliautojams rekomenduojama nuolat tikrinti oro bendrovių bei vietos institucijų pranešimus, o planuojantiems keliones per Japoniją, Kiniją ar Taivaną – įsivertinti galimus maršrutų pokyčius. Tokiose situacijose svarbiausia yra laiku gauti patikimą informaciją ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių sąlygų.

  • Japonija kreipėsi į JAV: Baltųjų rūmų įrašuose – „Pokemon“, Mario ir DI „Naruto“

    Japonija kreipėsi į JAV: Baltųjų rūmų įrašuose – „Pokemon“, Mario ir DI „Naruto“

    Dėl popkultūros herojų – diplomatinis signalas

    Japonijos valdžia oficialiais kanalais kreipėsi į Jungtinių Valstijų ambasadą, prašydama nebesieti populiarių japoniškų žaidimų ir anime personažų su politine komunikacija. Tokio žingsnio imtasi po kelių atvejų, kai JAV institucijų įrašuose ir vaizdo medžiagoje pasirodė atpažįstami vaizdiniai bei garsai iš „Pokemon“ ir kitų kūrinių.

    Kaip skelbia Japonijos žiniasklaida, Užsienio reikalų ministerijos atstovai su JAV puse kontaktavo mažiausiai du kartus. Japonijos politikai akcentavo, kad toks turinys gali pažeisti autorių teises ir daryti reputacinę žalą prekių ženklų savininkams, ypač kai pramoginiai simboliai siejami su jėgos struktūrų veiksmais.

    Kas konkrečiai supykdė Japoniją

    Japonijos pareigūnų kritika siejama su keliais incidentais, kurie socialiniuose tinkluose sukėlė didelį atgarsį. Vienu atveju JAV Vidaus saugumo departamentas paskelbė vaizdo įrašą apie operaciją, kurį lydėjo muzikinis motyvas, siejamas su „Pokemon“ franšize.

    Kitu atveju JAV prezidento paskyroje buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame dirbtinis intelektas prezidentą paverčia anime stiliaus veikėju, primenančiu „Naruto“ visatą. Kritikai teigė, kad tokie sprendimai išnaudoja popkultūros simbolius politinei žinutei stiprinti, nesuderinus to su teisių turėtojais.

    Žiniasklaidoje taip pat minėta, kad buvo naudojamas „Pokemon“ stilistiką primenantis šriftas politiniam šūkiui pateikti, o kitame įraše įžvelgti vizualiniai elementai, panašūs į „Wii Sports“. Japonijos pusė pabrėžė, kad net jei panaudojimas atrodo epizodinis, jis gali būti vertinamas kaip neteisėtas kūrinių panaudojimas.

    Politikų reakcija ir autorių teisių kontekstas

    Japonijos parlamente pasisakęs Užsienio reikalų ministerijos atstovas Toshimitsu Motegi akcentavo, kad viešojo sektoriaus institucijoms taikomi tie patys baziniai intelektinės nuosavybės principai kaip ir visiems kitiems. Pasak jo, be leidimo kopijuoti ar adaptuoti saugomą kūrybinį turinį yra netinkama praktika.

    „Net ir viešosioms institucijoms be teisių turėtojų sutikimo dauginti autorių teisių saugomą medžiagą yra tiesiog neteisinga“, – sakė Toshimitsu Motegi.

    Panašiai pasisakiusi politikė Kimi Onoda pabrėžė, kad leidimo gavimas iš teisių turėtojų yra esminė taisyklė, kai kalbama apie teisėtą turinio naudojimą. Japonijos spauda nurodo, kad diplomatiniai raginimai kol kas apčiuopiamo rezultato nedavė.

    Teisinė perspektyva šioje situacijoje priklausytų ne tik nuo valstybių komunikacijos, bet ir nuo konkrečių teisių turėtojų sprendimų. Tokios bendrovės kaip „Nintendo“ ar kiti franšizių valdytojai gali patys nuspręsti, ar inicijuoti formalias pretenzijas, jei mano, kad jų turtinės ir neturtinės teisės pažeistos.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į platesnę tendenciją, kai institucijos ir politikai komunikacijoje vis dažniau remiasi interneto kultūra, žaidimų estetika ir DI generuojamais vaizdais. Tačiau popkultūros simbolių naudojimas, ypač siejant juos su policinėmis ar karinėmis temomis, neretai sukelia bendruomenių pasipriešinimą ir kelia klausimų dėl etikos bei teisių.

  • Japoniją supurtė 7,1 balo drebėjimas: be vandens 46 000 namų, karštis artėja prie 40 laipsnių

    Japoniją supurtė 7,1 balo drebėjimas: be vandens 46 000 namų, karštis artėja prie 40 laipsnių

    Valymas prasidėjo karštyje

    Pietvakarių Japonijos Kumamoto prefektūroje gyventojai į gatves tempia griuvėsius, sulūžusius baldus ir buitinę techniką, kad atliekos būtų surinktos. Darbus apsunkina ne tik sugriuvusi infrastruktūra, bet ir alinantis karštis.

    Japonijos meteorologijos agentūra skelbė, kad temperatūra regione gali kilti beveik iki 40 laipsnių. Tokiomis sąlygomis didėja šilumos smūgio ir dehidratacijos rizika, ypač evakuacijos centruose ir vietovėse, kur sutrikęs vandens tiekimas.

    Be vandens ir su kuro stygiumi

    Po 7,1 balo žemės drebėjimo Kyushu saloje daugiau nei 46 000 namų ūkių liko be vandens. Vietos valdžia taip pat praneša apie kuro trūkumą, kuris gali stabdyti tiek gelbėjimo, tiek valymo bei logistikos darbus.

    Laikinas apgyvendinimas plečiamas Ukyje ir Hikawoje, kur pradėta statyti laikinuosius būstus. Dalis viešbučių ir užeigų pasiūlė kambarius žmonėms, kurie neteko namų arba bijo grįžti į pažeistus pastatus.

    Aukos, sužeistieji ir apgriovimai

    Per nelaimę žuvo 38 žmonės, o tarp aukų yra ir asmuo, kuris, kaip skelbiama, mirė nuo šilumos smūgio slėpdamasis automobilyje. Dar vienos mirties priežastis tiriama, o sužeistųjų skaičius, prefektūros duomenimis, siekia 114.

    Kumamoto prefektūra nurodė, kad apie 700 namų buvo sunaikinta, o daugiau nei 11 300 pastatų patyrė įvairaus masto žalą. Dėl pažeistų kelių, ryšių ir komunalinių tinklų dalyje teritorijų atstatymo darbai vyksta lėčiau.

    Premjerės vizitas ir kritika

    Premjerė Sanae Takaichi pirmą kartą po žemės drebėjimo trumpam apsilankė nukentėjusiose teritorijose: iš karinio sraigtasparnio apžvelgė situaciją ir užsuko į geriau įrengtą evakuacijos centrą. Viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, esą toks vizitas neparodo realių sąlygų, su kuriomis susiduria didžioji dalis evakuotųjų.

    Kumamoto gubernatorius Takashi Kimura susitikime pabrėžė neįprasto karščio poveikį žmonių kasdienybei ir paprašė papildomos valstybės paramos evakuacijos centrams. Jis akcentavo, kad dalyje jų trūksta švaraus vandens, o medicininė pagalba ne visur pasiekiama.

    „Atsižvelgdami į gubernatoriaus prašymus, greitai įvertinsime, ką Vyriausybė gali padaryti nukentėjusiam regionui ir žmonėms, ir veiksime aktyviai“, – sakė Sanae Takaichi.

    Tragedija prekybos centre

    Tuo pat metu vietos bendrovė „Habita“, turėjusi parduotuvę sugriuvusiame „Aeon Mall“ prekybos centre Kašimos mieste, pripažino davusi nurodymą dviem darbuotojams grįžti į pastatą. Bendrovės atstovas teigė, kad jiems buvo liepta, jei įmanoma, įdėti pardavimo pajamas į seifą.

    Po evakuacijos iš prekybos centro, kaip skelbta, įvyko sprogimas, kurį operatorius siejo su galimu dujų nuotėkiu. Gelbėtojai iš pastato ištraukė penkis žmones, o dar septynių kūnai buvo rasti po griuvėsiais.

    „Norėčiau, kad kas nors būtų ją sustabdęs. Mano dukra nebegrįš“, – sakė žuvusios 22 metų Kurumi Otake mama.

    Specialistai jau seniai įspėja, kad po didelių nelaimių perpildyti evakuacijos centrai ir nepakankamos sanitarijos bei privatumo sąlygos didina papildomų sveikatos problemų riziką. Kumamoto atveju šias grėsmes sustiprina karščio banga ir sutrikęs vandens tiekimas.

  • Japonijoje 600 metų taikomas daisugi: kaip iš vieno medžio gaunama mediena jo nenukertant

    Miškų kirtimai išlieka viena pagrindinių biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos priežasčių, o medienos paklausa pasaulyje nemažėja. Tarptautiniai vertinimai rodo, kad nuo 1990 metų pasaulis neteko dešimčių milijonų hektarų pirminių miškų, o kartu prarandamos ir svarbios anglies sankaupos.

    Ieškant tvaresnių sprendimų, vis dažniau prisimenamos ir senosios miškininkystės praktikos. Viena jų – Japonijoje, Kioto regione, maždaug XIV amžiuje susiformavusi technika daisugi, leidžianti gauti kokybišką medieną nenukertant „motininio“ medžio.

    Daisugi pavadinimas dažnai aiškinamas kaip su kedrais siejama „platformos“ idėja, nes medis suformuojamas tarsi turėtų lygią viršutinę aikštelę. Ši praktika kilo iš poreikio gauti tiesius, vienodo storio rąstus statybai, kai tinkamos žemės plotai kedrams auginti buvo riboti.

    Vietoje to, kad medis būtų nukertamas vieną kartą, jis ilgainiui tampa nuolatiniu žaliavos šaltiniu. Taip vienas medis gali „užauginti“ daug atskirų, panašios kokybės stiebų per kelias kartas, o miško struktūra išlieka stabilesnė.

    Praktika primena kruopštų formavimą: nuo subrendusio medžio pašalinama dalis šakų, paliekant suformuotą viršutinę lają. Iš jos vertikaliai auginami keli nauji, tiesūs ūgliai, kurie vėliau tampa tinkami medienai.

    Siekiant, kad ūgliai augtų kuo tiesesni, jie ilgainiui gali būti nukreipiami ir prižiūrimi, o šoniniai ūgliai periodiškai pašalinami. Dėl tokios priežiūros gaunami lygūs, mažiau šakoti stiebai, kurie ypač vertinami statybose ir apdailoje.

    Pagrindinis daisugi privalumas – medžio gyvybingumas po „derliaus“: motininis medis lieka augti, o vietoje vieno kamieno per gyvenimą gali duoti dešimtis ar daugiau panaudojamų stiebų. Praktikos aprašymuose dažnai minima, kad produktyvumas gali išlikti apie 200–300 metų, kol pradeda pastebimai mažėti.

    Nors šis metodas nėra universali išeitis visiems miškų tipams, jis parodo kryptį, kuria juda šiuolaikinė miškininkystė: daugiau dėmesio skiriama ilgalaikiam produktyvumui, ekosistemų atsparumui ir žaliavos kokybei, o ne vien spartai. Diskusijose apie tvarią medieną vis dažniau keliami ir atsekamumo, sertifikavimo bei biologinės įvairovės apsaugos klausimai.

  • Japonijoje pristatė DI robotą, kuris skina obuolius ir kriaušes: vienam vaisiui – 11 sekundžių

    Japonijoje pristatytas naujas robotas, skirtas sodams, galintis automatiškai skinti obuolius ir kriaušes. Kūrėjai tikisi, kad toks sprendimas padės ūkiams spręsti darbuotojų trūkumo problemą ir sumažins fizinį krūvį sezoninių darbų metu.

    Robotui integruotas dirbtinis intelektas, leidžiantis atpažinti prinokusius vaisius pagal spalvą ir kitus vizualinius požymius. Nustačius, kad vaisius tinkamas skinti, manipuliatorius jį sugriebia ir atsargiai nuskina, kad būtų kuo mažiau pažeidimų.

    Įrenginys juda ant nedidelės savaeigės platformos, todėl gali dirbti tarp medžių eilių ir privažiuoti prie skirtinguose aukščiuose kabančių vaisių. Skynimui naudojamas trijų pirštų griebtuvas, kuris skirtas užtikrinti tvirtą, bet švelnų suėmimą.

    Skelbiama, kad vienam vaisiui nuskinti robotui vidutiniškai prireikia apie 11 sekundžių. Praktikoje našumas priklausys nuo sodo išplanavimo, vaisių tankio, apšvietimo sąlygų ir to, kaip tiksliai DI atpažins prinokimo stadiją realiomis lauko sąlygomis.

    Japonijoje žemės ūkyje vis dažniau diegiamos automatizavimo technologijos, nes ūkininkų amžius auga, o sezoninių darbuotojų rasti sunkiau. Tokie robotai gali tapti viena iš priemonių palaikyti derliaus nuėmimo apimtis ir kartu didinti profesijos patrauklumą jaunimui, kai dalį sunkių užduočių perima technika.

    Kol kas tokie sprendimai dažniausiai pradedami taikyti ten, kur darbai lengviausiai standartizuojami, pavyzdžiui, soduose ar šiltnamiuose. Kūrėjai pabrėžia, kad svarbiausia yra tikslumas ir atsargus skynimas, nes nuo to priklauso vaisių kokybė, sandėliavimo trukmė ir ūkių pajamos.

  • 7,1 balo drebėjimas Japonijoje išgąsdino lustų rinką: ką parodė pirmieji vertinimai?

    7,1 balo drebėjimas Japonijoje išgąsdino lustų rinką: ką parodė pirmieji vertinimai?

    Šią savaitę Japonijos Kiumamoto prefektūroje Kiusiu saloje fiksuotas stiprus 7,1 balo žemės drebėjimas iškart sukėlė klausimų, ar nenukentės pasaulinės puslaidininkių tiekimo grandinės. Regionas laikomas vienu svarbiausių Japonijos lustų pramonės centrų, todėl net trumpalaikiai sutrikimai čia gali atsiliepti gamintojams visame pasaulyje.

    Surinkus pirminę informaciją iš pramonės ir vietos pranešimų, reikšmingos žalos pagrindinėse puslaidininkių gamyklose nenustatyta. Skelbiama, kad įmonės aktyvavo standartines saugos procedūras, todėl dalis linijų galėjo būti laikinai stabdomos patikroms, tačiau tai nereiškia ilgalaikio gamybos sutrikimo.

    „Šiuo metu vyrauja vertinimas, kad realus poveikis pasaulinei puslaidininkių tiekimo grandinei yra ribotas“, – teigiama po incidento cituotuose vertinimuose.

    Kodėl Kiumamoto svarbus lustams

    Kiumamoto prefektūroje veikia keli puslaidininkių ekosistemai svarbūs gamybos ir tiekimo grandinės dalyviai. Čia įsikūrusi JASM gamykla, kurią vysto Taivano TSMC kartu su Japonijos partneriais, taip pat regione minimos „Sony“ puslaidininkių padalinio gamybos pajėgos ir „Renesas Electronics“ objektai.

    Be pačių lustų, Kiusiu saloje koncentruojasi ir įrangos bei medžiagų tiekėjai, kurie reikalingi litografijai, plokštelių apdirbimui ir gamybos chemijai. Tokia koncentracija reiškia, kad poveikį gali lemti ne tik vienos gamyklos būklė, bet ir tai, ar sutriko logistika, energetika, ryšiai bei darbuotojų pasiekiamumas.

    Kas nutinka po drebėjimo gamyklose

    Puslaidininkių pramonėje net ir tada, kai pastatai nepažeidžiami, po stipresnių sukrėtimų įprastai stabdomos linijos ir tikrinama įranga: vibracijoms jautrūs įrenginiai, švariosios patalpos, dujų bei cheminių medžiagų tiekimo sistemos. Dalis gamybos procesų yra tokie tikslūs, kad pakanka menkų nukrypimų, jog būtų išbrokuota produkcija arba tektų iš naujo kalibruoti įrangą.

    Japonija jau seniai taiko griežtus statybų ir pramoninės saugos standartus, todėl daug objektų yra projektuojami taip, kad atlaikytų stiprius sukrėtimus. Dėl šios priežasties rinkos reakcija dažnai priklauso ne nuo paties įvykio masto, o nuo patvirtintų faktų apie realią žalą, energijos tiekimą ir gamybos atnaujinimo terminus.

    Rizika tiekimo grandinėms niekur nedingsta

    Nors šį kartą didesnių padarinių, panašu, pavyko išvengti, puslaidininkių rinka išlieka jautri netikėtiems sutrikimams, nes gamyba yra labai koncentruota, o atsargų palaikymas dažnai ribotas. Pastaraisiais metais valstybės ir pramonė vis daugiau investuoja į atsparumą, tiekimo diversifikavimą ir gamybos perkėlimą arčiau galutinių rinkų, tačiau geografinės rizikos visiškai pašalinti nepavyksta.

    Artimiausiomis dienomis situaciją galutinai įvertins pačios bendrovės, pateikdamos informaciją apie gamybos grafikus ir galimus pristatymų nukrypimus. Rinkai svarbiausia bus ne vien žinutė apie nepažeistus pastatus, bet ir tai, ar pavyko be nuostolių atkurti stabilų kokybės režimą bei nenutrūko kritinių komponentų ir medžiagų tiekimas.

  • „The Pokémon Company“ smogia perpardavinėtojams: „Pokemon Center“ startuoja veidų atpažinimas

    „The Pokémon Company“ smogia perpardavinėtojams: „Pokemon Center“ startuoja veidų atpažinimas

    „The Pokémon Company“ Japonijoje pradeda taikyti veidų atpažinimo sistemą, siekdama apriboti vadinamųjų perpardavinėtojų veiklą „Pokemon Center“ parduotuvėse. Šis sprendimas nukreiptas į pirkėjus, kurie masiškai superka paklausiausius „Pokemon TCG“ produktus ir netrukus juos parduoda gerokai brangiau.

    Pastaraisiais metais „Pokemon TCG“ populiarumas smarkiai išaugo: dalį auditorijos į kolekcionavimą sugrąžino nostalgija, o kitus pritraukė riboti leidimai ir retų kortų vertė antrinėje rinkoje. Problema ta, kad nauji leidimai dažnai išperkami per minutes, o fizinėse parduotuvėse susidaro eilės, kuriose neretai dominuoja perpardavinėtojai.

    „Siekdami užtikrinti saugią apsipirkimo aplinką, mažinti nusikalstamumą ir garantuoti pirkimo taisyklių laikymąsi, naudosime veidų atpažinimo sistemą klientų tapatybei patikrinti“, – sakė „The Pokémon Company“ atnaujintose gairėse.

    Pagal skelbiamą tvarką, atvykus į „Pokemon Center“ parduotuvę Japonijoje sistema nuskenuos lankytojo veidą ir patikrins, ar jis neapsipirko per pastarąsias 24 valandas. Jei pirkimas buvo fiksuotas, asmuo gali būti neįleistas, taip ribojant galimybę tą pačią dieną ar kasdien „šluoti“ lentynas.

    Išimtis numatyta mažiems vaikams iki pradinio amžiaus, kuriems tokia patikra nebus taikoma. Tai rodo, kad priemonė orientuota ne į atsitiktinius šeimos apsipirkimus, o į sistemingą prekių supirkimą, kai tikslas yra pelnas antrinėje rinkoje.

    Veidų atpažinimas Japonijoje jau kurį laiką naudojamas kaip priemonė valdyti ribotų prekių paklausą ir mažinti piktnaudžiavimą, tačiau jis kelia ir privatumo klausimų. Tokios sistemos paprastai vertinamos per du aspektus: ar jos proporcingos siekiamam tikslui ir kaip tvarkomi biometriniai duomenys, kiek laiko jie saugomi bei kam gali būti perduodami.

    Ekspertai pabrėžia, kad kova su perpardavinėtojais dažniausiai reikalauja ne vieno sprendimo. Be įėjimo kontrolės, įmonės dažnai derina ir kitus metodus: pirkimo kiekių limitus, personalizuotas registracijas, loterijas dėl teisės įsigyti ribotus produktus, taip pat aktyvesnę prekybos kanalų stebėseną, kai antrinė rinka tampa pagrindiniu „nutekėjimo“ tašku.

    „The Pokémon Company“ žingsnis rodo, kad spaudimas dėl „Pokemon TCG“ prieinamumo neslūgsta, o tradicinės priemonės ne visuomet veikia. Jei modelis Japonijoje pasiteisins, tokio tipo patikros ateityje gali plėstis ir į kitas ribotų kolekcinių prekių rinkas, nors skirtingose šalyse tam gali kliudyti griežtesni biometrinių duomenų apsaugos reikalavimai.

  • Japonija statys pirmą seismiškai atsparų 315 MW jūrinį vėjo parką: milžinai atlaikys drebėjimus

    Japonija statys pirmą seismiškai atsparų 315 MW jūrinį vėjo parką: milžinai atlaikys drebėjimus

    Pasaulinis lūžis jūroje

    Japonijoje planuojamas 315 MW galios Oga–Katagami–Akita jūrinio vėjo elektrinių parkas peržengė vieną svarbiausių inžinerinių ribų – projektas įvertintas kaip atitinkantis seisminei rizikai taikomus reikalavimus. Atitiktį patvirtino „Bureau Veritas Japan“, įvertinusi projektavimo sprendinius pagal griežtas vietos normas.

    Šis sprendimas išskirtinis tuo, kad Japonijai tenka projektuoti ne tik audrų bangų ir uraganinių vėjų poveikiui, bet ir itin retoms, tačiau potencialiai labai stiprioms tektoninėms apkrovoms. Šalis yra Ramiojo vandenyno Ugnies žiedo zonoje, todėl seisminiai kriterijai čia tampa esmine infrastruktūros saugos dalimi.

    Kodėl Japonijai reikia kitokių standartų

    Projektavimo metu vertintos vietos sąlygos, ekstremalios apkrovos ir detalūs konstrukciniai sprendiniai, kad parkas išliktų stabilus net esant sudėtingiems grunto pokyčiams. Vienas didžiausių iššūkių – grunto skystėjimas, kai smėlingas jūros dugnas dėl drebėjimų praranda laikomąją galią.

    Tokių rizikų svarbą Japonija jautriai patyrė po 2011 metais įvykusio 9,0 balo žemės drebėjimo, kai kai kuriose pakrantės vietose fiksuoti reikšmingi grunto elgsenos pokyčiai. Dėl to inžinieriams tenka projektuoti taip, kad konstrukcija atlaikytų bangų, vėjo ir seismines apkrovas vienu metu.

    21 turbina vietoje 33

    Parke numatyta įrengti 21 „Vestas“ V236-15.0 MW turbiną, o tai būtų vienas pirmųjų tokios galios turbinų diegimų už Europos ribų, neskaičiuojant Kinijos. Vien tik didesnė vienos turbinos galia leidžia sumažinti reikalingų pamatų ir montavimo operacijų skaičių.

    Palyginimui, ankstesniame Akita–Noshiro projekte 139 MW galiai pasiekti reikėjo 33 turbinų po 4,2 MW. Oga–Katagami–Akita atveju 21 didelės galios turbina leidžia pasiekti 315 MW, taip mažinant medžiagų poreikį ir laivų darbų apimtis.

    Grafikas, rinka ir platesnė reikšmė

    Komercinis parko paleidimas planuojamas 2028 metų birželio mėnesį. Turbinų montavimo darbams numatoma pasitelkti specializuotą įrangą, o dalis tiekimo grandinės sprendimų Japonijoje derinami prie vietos reikalavimų ir darbo jūroje sezoniškumo.

    Šis projektas laikomas svarbiu etalonu ne tik Japonijai: panašiose seismiškai aktyviose zonose esančios šalys, tokios kaip Taivanas, Pietų Korėja, Filipinai ar Indonezija, susiduria su analogiškomis geologinėmis rizikomis. Praktikoje patvirtintas modelis gali paspartinti projektavimą ir sertifikavimą visame regione.

    Už projekto įgyvendinimą atsakingas konsorciumas Oga Katagami Akita Offshore Green Energy, kuriame dalyvauja keli energetikos ir infrastruktūros rinkos dalyviai. Sertifikavimo reikšmė – ne vien formalumas: tai signalas rinkai, kad didelės galios jūrinis vėjas gali būti diegiamas ir ten, kur seisminė rizika iki šiol ribojo ambicingesnius planus.

  • Tokijas atidarė „Hello Kitty“ viešbutį, kuriame galima užsiregistruoti, bet nepernakvoti

    Tokijas atidarė „Hello Kitty“ viešbutį, kuriame galima užsiregistruoti, bet nepernakvoti

    Tokijuje atidaryta neįprasta „Sanrio“ gerbėjams skirta „Hello Kitty“ viešbučio patirtis: lankytojai gali atlikti registraciją, gauti „kambario raktą“ ir keliauti per erdves, tačiau nakvynė čia nesiūloma. Projektas pristatomas kaip į viešbutį panaši paroda, kurioje akcentuojamas įtraukiančios patirties formatas ir fotografavimui pritaikytos zonos.

    Ekspozicija įrengta Tokijo Šindžiuku rajone, Tokyu Kabukicho Tower pastate, netoli kelių geležinkelio ir metro stočių. Paroda vadinasi „Hotel Floria Tokyo – Sanrio Characters Exhibition“ ir, organizatorių teigimu, apima 11 teminių kambarių, kuriuose pristatomi „Sanrio“ personažai, tarp jų „Hello Kitty“, „My Melody“ ir „Cinnamoroll“.

    Organizatoriai akcentuoja, kad kiekviena erdvė sukurta kaip atskira istorija, o lankytojas joje tampa ne stebėtoju, o dalyviu. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją turizmo ir pramogų rinkoje, kai kelionės tikslu vis dažniau tampa ne objektas, o patirtis, kurią galima išgyventi ir įamžinti socialiniams tinklams.

    Registracija su staigmena

    Atvykę svečiai registratūroje gauna personažais dekoruotą įėjimo kortelę „Luc-key“. Esminis sumanymo „kabliukas“ tas, kad kortelės personažas parenkamas atsitiktinai, todėl lankytojai iš anksto nežino, kurį veikėją gaus, ir jo pasirinkti negali.

    Toks sprendimas primena populiarias kolekcines „staigmenos“ pakuotes, kurios skatina smalsumą ir norą patirtį kartoti. Parodos kūrėjai taip pat pabrėžia, kad formatas pritaikytas skirtingo amžiaus auditorijai: vieniems tai nostalgija, kitiems – pirmoji pažintis su personažais.

    Ką pamatys lankytojai

    Be teminių kambarių, lankytojai kviečiami užsukti į sodo ir tvenkinio erdves, meninės instaliacijos zoną bei vidaus paplūdimį. Pastaroji dalis pristatoma kaip viena ryškiausių: čia įrengtas ekranas su „saulėlydžio“ vaizdais, o po kojomis yra tikras smėlis.

    „Lankytojai ne tik žiūri į vaizdus ekrane, bet ir, vaikščiodami tikru smėliu, patiria vaizdo, garso ir pojūčių visumą“, – sakė parodos organizatoriai.

    Kiek kainuoja ir kiek truks

    Paroda Tokijuje planuojama iki 2027 metų gegužės. Organizatorių skelbiamais įkainiais, darbo dienomis bilietas prasideda nuo 13 eurų, o savaitgaliais ir švenčių dienomis registracijos laiko pasirinkimai bei kainos gali būti kiek didesni.

    Ši ekspozicija Tokijuje atsirado po ankstesnio projekto pristatymo Seule, o idėjos autorystė siejama su skaitmeninio dizaino ir meno bendrove „D’strict“. Tokijo atvejis dar kartą parodo, kad teminės, į fotografiją ir įtraukiantį pasakojimą orientuotos parodos tampa atskiru kelionių planavimo motyvu, ypač didmiesčiuose.

  • Japonijoje nugriaus legendinę Solar Ark: 5 000 saulės panelių simbolis dingsta nuo žemėlapio

    Japonijoje nugriaus legendinę Solar Ark: 5 000 saulės panelių simbolis dingsta nuo žemėlapio

    Ikona, tapusi žaliųjų ambicijų ženklu

    Gifu prefektūroje, Anpači mieste, Japonijoje stūksanti Solar Ark buvo vienas ryškiausių ankstyvosios saulės energetikos simbolių. Neįprastos arkos formos statinys išsiskyrė ne tik architektūra, bet ir tuo metu itin ambicinga idėja – parodyti šalies energetinės transformacijos kryptį.

    315 metrų ilgio ir 37 metrų aukščio konstrukcija buvo baigta 2001 metais, o nuo 2002 metų veikė kaip saulės elektrinė. Fasadas buvo padengtas daugiau nei 5 000 fotovoltinių modulių, todėl objektas savo laikais buvo minimas tarp didžiausių tokio tipo projektų pasaulyje.

    Kiek energijos pagamino ir kodėl sustojo

    Skelbiama, kad 2002–2022 metų laikotarpiu 5 046 paneliai per metus pagamindavo apie 530 000 kilovatvalandžių elektros energijos. Maksimali sistemos galia siekė 630 kilovatų, o dalis apdailos elementų buvo pagaminti iš perdirbtų, anksčiau utilizavimui numatytų komponentų.

    Elektros gamyba buvo nutraukta 2022 metais, o pats objektas vėliau uždarytas. Nors Solar Ark ilgą laiką veikė kaip technologijų demonstracinė erdvė, ilgainiui išlaikymo našta tapo per didelė, ypač pasikeitus pastato paskirčiai ir sumažėjus praktinei infrastruktūros vertei.

    Kas nusprendė griauti ir kada tai įvyks

    Solar Ark iš pradžių pastatė „Sanyo Electric Co.“, o 2011 metais objektas perėjo „Panasonic“ žinion. Vėliau teritorija buvo parduota Osakos nekilnojamojo turto plėtotojui, o viešojoje erdvėje pasirodė pirmieji signalai apie galimą griovimą.

    Nors 2024 metais, po dalinio sklypo perleidimo, buvo kalbama apie galimybes pritaikyti pastatą kitoms reikmėms, naujausi pranešimai rodo aiškią kryptį – objektas bus ardomas. Vietos valdžia patvirtino, kad darbus planuojama pradėti rugsėjį, o visas procesas turėtų užtrukti apie 12 mėnesių.

    Kodėl Solar Ark tapo daugiau nei pastatu

    Solar Ark buvo suprojektuota kaip simbolinė arka, turėjusi įkūnyti kelionę į XXI amžių ir energetikos pokyčius. Konstrukcija buvo pritaikyta Japonijos sąlygoms: skelbta, kad ji atspari iki 34 metrų per sekundę vėjo gūsiams ir gali atlaikyti 7 balų stiprumo drebėjimus pagal japonišką Shindo skalę.

    Pastate veikė „Sanyo“ laboratorija ir Saulės energijos muziejus, vyko edukaciniai renginiai, parodos, mokslinės paskaitos. Ilgus metus objektas buvo lengvai atpažįstamas keliaujantiems Tōkaidō Shinkansen maršrutu tarp Kioto ir Nagojos, todėl tapo ir regiono vizitine kortele.

    Solar Ark griovimas atspindi platesnę tendenciją, kai ankstyvieji atsinaujinančios energetikos demonstraciniai projektai, pasenę technologiškai ar tapę per brangūs eksploatuoti, užleidžia vietą naujai infrastruktūrai. Kartu tai ir priminimas, kad energetikos transformacijoje svarbi ne tik gamyba, bet ir ilgalaikė objektų priežiūra bei prasmingas jų panaudojimas bendruomenei.