Tag: Japonija

  • „Toyota“ su „Waymo“ ruošia robotaksi: bZ elektromobiliai į Japonijos gatves nuo 2027-ųjų

    „Toyota“ su „Waymo“ ruošia robotaksi: bZ elektromobiliai į Japonijos gatves nuo 2027-ųjų

    Naujas etapas robotaksi rinkoje

    „Toyota“ ir „Waymo“ gilina partnerystę: nuo 2027 metų Japonijoje planuojama pradėti bandymus ir parengtį komerciniam robotaksi, paremtam „Toyota“ bZ elektrinių modelių platforma. Automobiliai bus gaminami Japonijoje, o autonominio vairavimo įranga integruojama gamykloje.

    Pagal skelbiamą planą, specialiai pritaikyti elektromobiliai riedės nuo tos pačios surinkimo linijos kaip ir įprasti bZ šeimos modeliai. Projektas laikomas reikšmingu žingsniu siekiant plėsti autonominio pavežėjimo paslaugas už JAV ribų.

    Kur ir kaip bus gaminami automobiliai

    Numatoma, kad autonominei eksploatacijai pritaikyti automobiliai bus komplektuojami „Toyota“ Takaokos gamykloje Toyota City, Aičio prefektūroje. Čia planuojama diegti „Waymo“ aparatinę įrangą, reikalingą „Waymo Driver“ sistemai.

    Gamintojai kol kas neatskleidžia, kiek Japonijoje pagamintų robotaksi pasirodys keliuose ir kada galėtų prasidėti platesnis diegimas. Aiškesnis grafikas turėtų paaiškėti po testavimo ir patvirtinimo etapų, kurie planuojami nuo 2027 metų.

    Ką tai keičia „Waymo“ strategijoje

    Iki šiol „Waymo“ autonominius automobilius komplektavo, be kita ko, pritaikydama „Jaguar I-Pace“ modelius, o dalį parkų plėtros siejo ir su kitų gamintojų projektais. „Toyota“ gamybinė bazė Japonijoje suteikia galimybę robotaksi diegimą labiau susieti su vietine gamyba ir tiekimo grandinėmis.

    Planuojama, kad po įvedimo Japonijoje projektas galėtų plėstis į dešiniavairio eismo rinkas, įskaitant Jungtinę Karalystę, o vėliau ir į kitas šalis, kuriose veikia „Waymo“ pavežėjimo paslauga. Vis dėlto papildomų valstybių ir tikslių terminų kompanija kol kas neįvardija.

    „Pradėsime nuo dešiniavairio eismo rinkų Japonijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o toliau norime plėstis, tačiau kol kas negalime įvardyti kitų šalių ar terminų“, – sakė „Waymo“ bendra vadovas Dmitri Dolgov.

    Patogumai keleiviams ir saugumo klausimai

    Teigiama, kad robotaksi versija bus orientuota į keleivių patogumą: numatomi automatiniai durų sprendimai, elektra valdoma bagažinės dangčio sistema ir papildomas salono apšvietimas. Tokie elementai robotaksi segmente laikomi svarbiais, nes mažina trintį įlipant, išlipant ir kraunant daiktus.

    Autonominių automobilių plėtra išlieka glaudžiai susijusi su saugumo reikalavimais, reguliavimu ir viešuoju pasitikėjimu. Dėl to testavimo ir validavimo fazė, planuojama 2027 metais, tampa kritiniu etapu prieš masinį komercinį naudojimą be saugos operatoriaus.

    „Pasirinkome „Toyota“ dėl pagarbos legendiniam jų automobilių saugumui, patikimumui ir kokybei, ir tikimės dar labiau pagilinti bendradarbiavimą, kai pasauliniu mastu plėsime visiškai autonominę technologiją“, – sakė Dmitri Dolgov.

    Partnerystės kontekstas

    „Toyota“ ir „Waymo“ bendradarbiavimas buvo įtvirtintas 2025 metais, kai įmonės paskelbė apie darbą kuriant autonominių transporto priemonių platformą ir galimą technologijų integraciją į ateities „Toyota“ lengvuosius automobilius. Dabartinis planas dėl bZ pagrindu kuriamo robotaksi laikomas šios krypties tęsiniu.

    Robotaksi rinka pastaraisiais metais sparčiai vystosi, nes gamintojai ir technologijų bendrovės siekia sumažinti paslaugos savikainą, padidinti parkų mastą ir užtikrinti saugų veikimą realiomis miesto sąlygomis. Japonija šiuo požiūriu yra strategiškai svarbi, nes turi dideles urbanistines zonas ir aukštus kokybės standartus.

  • Vos viena laisvadienio diena – ir kelionė paruošta: populiarėja Japonija, Filipinai, Vietnamas

    Vienas laisvadienis savaitės viduryje vis dažniau tampa pretekstu trumpoms atostogoms ar net ilgesnei kelionei į tolimus kraštus. Kelionių paieškos ir užsakymų duomenys rodo, kad lapkritį keliautojai drąsiau planuoja išvykas ir vis dažniau renkasi saulę bei šilumą vietoje europietiškų savaitgalio išvykų.

    Kelionių technologijų bendrovės „Kiwi.com“ skaičiavimais, kelionių užsakymų laikotarpiu aplink lapkričio 11 dieną padaugėjo 12 proc., o keliaujančiųjų skaičius augo 6 proc. Ryškėja ir kita tendencija: dažniau skrendama ne prieš pat savaitgalį, o pačią savaitės vidurio šventę arba iškart po jos.

    Šiemet ypač išaugo išvykimų skaičius trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį, todėl kelionę lengviau paversti ilguoju savaitgaliu. Kartu mažėja tų, kurie išskrenda ankstesnį savaitgalį, nes keliautojai prisitaiko prie patogesnių skrydžių laikų ir darbo grafiko.

    Trumpas poilsis tampa ilgesniu

    Populiariausias pasirinkimas išlieka 3–5 dienų kelionės: jos sudaro apie 55 proc. visų kelionių į abi puses aplink lapkričio vidurio laikotarpį. Tokia trukmė patogi norint pailsėti neišnaudojant daug atostogų dienų.

    Vis dėlto auga ir ilgesnių išvykų segmentas. Mažiausiai 11 dienų trunkančių kelionių keleivių skaičius per metus šoktelėjo 54 proc., o tokios kelionės jau sudaro 7 proc. visų reisų į abi puses, kai metais anksčiau buvo 4 proc.

    „Matome, kad žmonės lapkritį vis dažniau planuoja ne tik greitą pabėgimą, bet ir rimtesnes atostogas, kurioms prireikia kelių papildomų atostogų dienų“, – sakė „Kiwi.com“ atstovė Daniela Chovancova.

    Azija lenkia Europos miestus

    Dar vienas ryškus pokytis – kryptys. Šiltesnių regionų populiarumas, remiantis „Kiwi.com“ duomenimis, padidėjo 13 proc., o tokios kelionės sudaro apie ketvirtadalį visų išvykų šiuo laikotarpiu.

    Tuo pat metu silpsta europietiškų city break kelionių paklausa: keliautojų, pasirinkusių trumpas išvykas į Europos miestus, sumažėjo 14 proc., o iki keturių dienų trukmės kelionių segmente fiksuojamas apie 20 proc. kritimas. Tarp sparčiausiai augančių krypčių išsiskiria Japonija, Filipinai ir Vietnamas, o iš miestų – Tokijas ir Hanojus.

    Kainos beveik nekinta

    Nors susidomėjimas lapkričio kelionėmis auga, vidutinės skrydžių kainos išlieka stabilios. Vidutinė bilieto kaina vienam keleiviui siekia 145,60 euro ir yra vos 0,3 proc. mažesnė nei prieš metus.

    Skirtumai matomi pagal bilieto tipą: vidutinė vienos krypties bilieto kaina paaugo iki 114 eurų, o kelionių pirmyn ir atgal bilietai nežymiai atpigo iki 162 eurų. Praktika rodo, kad didžiausią įtaką kainai daro pirkimo laikas, kelionės trukmė ir lankstumas renkantis išvykimo dienas.

  • „Airbus“ ruošia netikėtą 6-os kartos naikintuvo ėjimą: vilioja prisijungti prie GCAP

    „Airbus“ ruošia netikėtą 6-os kartos naikintuvo ėjimą: vilioja prisijungti prie GCAP

    Europos aviacijos ir gynybos milžinė „Airbus“ svarsto galimybę prisijungti prie Jungtinės Karalystės, Japonijos ir Italijos kuriamos naujos kartos naikintuvo programos GCAP. Tokį scenarijų viešai įvardijo „Airbus“ vadovas Guillaume’as Faury po to, kai žlugo Prancūzijos ir Vokietijos vadintas alternatyvus projektas.

    Pasak G. Faury, sprendimas dėl tolimesnio kelio pirmiausia priklausys vyriausybėms, o diskusijos tarp šalių jau vyksta. „Airbus“ šiame procese veikia kaip Vokietijos ir Ispanijos interesų atstovas, todėl įmonės pozicija taps svarbi planuojant Europos oro pajėgų modernizaciją.

    Žlugęs konkurentas keičia žaidimą

    Iki šiol „Airbus“ dalyvavo Prancūzijos ir Vokietijos kuriamoje koncepcijoje, tačiau projektas įstrigo dėl nesutarimų, kaip turėtų atrodyti būsimasis orlaivis ir kaip pasidalinti darbus. Po nesėkmingų derybų programa faktiškai subyrėjo, o tai atvėrė kelią naujoms partnerystėms.

    Prancūzijos pusę šiame projekte atstovavusi „Dassault Aviation“ dabar, kartu su Prancūzijos valstybe, siekia atskirai kurti naikintuvą, kuris ateityje pakeistų „Rafale“. Toks posūkis didina riziką, kad Europos gynybos pramonė bus dar labiau suskaidyta į kelias tarpusavyje konkuruojančias platformas.

    Ką siūlo GCAP ir kodėl jis vilioja

    GCAP programą vykdančios Jungtinė Karalystė, Japonija ir Italija yra numatę, kad naujos kartos naikintuvas turėtų pradėti tarnybą apie 2035 metais. Šalys jau yra paskyrusios daugiau kaip 4 700 000 000 eurų pirminiams darbams, o tai rodo, kad projektas pereina iš politinių pareiškimų į finansiniais įsipareigojimais paremtą etapą.

    Prie programos stebėtojo teisėmis yra prisijungusi Kanada, o tai signalizuoja galimą platesnį tarptautinį susidomėjimą ir būsimų užsakymų potencialą. „Airbus“ įsitraukimas galėtų sustiprinti europinę pramoninę bazę, bet kartu keltų klausimų, kaip būtų derinami skirtingi kariniai reikalavimai ir technologijų eksporto ribojimai.

    Europa spaudžia laikas ir technologijos

    Šeštos kartos naikintuvų varžybos yra glaudžiai susijusios ne tik su nauju varikliu ar aerodinamika, bet ir su skaitmeniniu mūšio lauku, jutiklių tinklais bei autonominių sprendimų plėtra. Praktikoje tai reiškia, kad vis daugiau funkcijų remsis programine įranga, duomenų apdorojimu realiu laiku ir DI sprendimais, o tokie projektai reikalauja ilgalaikio stabilaus finansavimo.

    G. Faury pabrėžė, kad „Airbus“ ir toliau mato poreikį Europos masto kooperaciniam sprendimui ir nori būti šios išeities dalimi. Jo teigimu, sprendimus reikėtų priimti artimiausiu metu, nes delsiant didėja rizika prarasti tempus tiek technologijų lenktynėse, tiek užsitikrinant gamybos kompetencijas žemyne.

    „Mes remiame ir glaudžiai dirbame su Vokietijos ir Ispanijos vyriausybėmis dėl ateities naikintuvo, kuris turi būti Europoje ir Europai“, – sakė Guillaume’as Faury.

  • Vokietija ir Japonija stiprina partnerystę: kritiniai mineralai, DI ir nauji naikintuvai GCAP

    Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Tokijuje sutarė stiprinti kritinių mineralų tiekimo grandines. Abu lyderiai pabrėžė, kad tai tiesiogiai susiję su ekonominiu saugumu ir pramonės atsparumu.

    Dėmesio centre atsidūrė žaliavos, be kurių sunku įsivaizduoti elektromobilių, puslaidininkių ir gynybos pramonės gamybą. Tokie susitarimai siejami su pastangomis mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir suvaldyti rizikas, kylančias dėl geopolitinių įtampų.

    Kritiniai mineralai ir tiekimo rizikos

    Retieji žemės elementai ir kiti kritiniai metalai reikalingi baterijoms, variklių magnetams, optikai bei įvairiai karinei įrangai. Pastaraisiais metais Europa ir Japonija vis aktyviau ieško alternatyvių tiekimo krypčių, nes eksporto ribojimai ar logistikos sutrikimai gali greitai paveikti kainas ir gamybos apimtis.

    Vokietijai tai ypač svarbu dėl didelės automobilių ir inžinerinės pramonės dalies ekonomikoje, o Japonijai – dėl aukštųjų technologijų sektoriaus masto. Šalių dialogas dėl tiekimo grandinių paprastai apima ne tik žaliavų pirkimą, bet ir perdirbimą, strategines atsargas bei bendras investicijas.

    DI dialogas ir pažangios technologijos

    Susitikime taip pat paskelbta apie naują aukšto lygio dialogo formatą dirbtinio intelekto srityje. Tokie formatai dažniausiai orientuojasi į standartus, saugumą, inovacijų skatinimą ir pramoninį pritaikymą, nes DI tampa konkurencingumo veiksniu tiek gamyboje, tiek gynyboje.

    Be DI, paminėtos ir kitos kryptys, kuriose numatoma glaudinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Tarp jų – branduolinė sintezė ir vandenilio technologijos, kurios laikomos potencialiais ilgalaikiais sprendimais energetikos transformacijai.

    Gynybos bendradarbiavimas ir GCAP naikintuvai

    Lyderiai pranešė ketinantys įvertinti bendradarbiavimo galimybes naikintuvų srityje, siejant tai su trijų šalių projektu Global Combat Air Program. Šį projektą vysto Japonija, Jungtinė Karalystė ir Italija, o tikslas – iki 2035 metais sukurti naujos kartos kovinį orlaivį.

    Friedrichas Merzas taip pat padėkojo Japonijai už paramą Ukrainai ir perspėjo, kad revizionistinės ambicijos kelia platesnes pasekmes tarptautinei tvarkai. Abi pusės pabrėžė, kad euroatlantinio ir Indijos–Ramiojo vandenyno regionų saugumas yra glaudžiai susijęs.

    Šis vizitas buvo pirmasis Friedricho Merzo apsilankymas Japonijoje jam einant kanclerio pareigas. Kelionės Azijoje programoje taip pat numatyti sustojimai Singapūre ir Pietų Korėjoje, o tai rodo platesnį Berlyno dėmesį partnerystėms Indijos–Ramiojo vandenyno regione.

    „Sutarėme dar labiau sustiprinti strateginį bendradarbiavimą daugelyje sričių“, – sakė Sanae Takaichi.

  • Japonai valgo gerokai daugiau žuvies nei lenkai: mokslininkai sieja su ilgaamžiškumu

    Japonai valgo gerokai daugiau žuvies nei lenkai: mokslininkai sieja su ilgaamžiškumu

    Japonų ilgaamžiškumas jau seniai domina mokslininkus, o tarp dažniausiai minimų priežasčių išskiriami mitybos įpročiai. Tradicinėje Japonijos virtuvėje gausu daržovių, ryžių, sojų produktų, o žuvis ir jūros gėrybės daugeliui yra kasdienis pasirinkimas.

    Šis įprotis išsiskiria ir skaičiais. Japonijoje 2024 metais, remiantis šalies žuvininkystės institucijų skelbiamais duomenimis, vienam gyventojui teko apie 21,3 kilogramo žuvies ir jūros gėrybių valgomojo svorio, o skaičiuojant visos žuvies svorį – apie 40 kilogramų per metus.

    Tuo metu Lenkijoje 2024 metais suvartojimas, skaičiuojant gyvos žuvies svorį, siekė apie 13,9 kilogramo vienam žmogui. Palyginus panašiu principu, skirtumas išlieka ryškus ir rodo, kad žuvis Japonijoje yra gerokai dažnesnė kasdienės mitybos dalis.

    Kodėl žuvis laikoma naudinga?

    Žuvis vertinama dėl visaverčių baltymų, B grupės vitaminų, taip pat jodo ir seleno, kurių neretai trūksta racione. Didžiausias dėmesys dažniausiai skiriamas omega-3 riebalų rūgštims EPA ir DHA, kurių gausu riebiose jūrinėse žuvyse.

    Mokslinėje literatūroje omega-3 siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos nauda, įskaitant trigliceridų mažinimą, o didesnis žuvies vartojimas stebėjimo tyrimuose dažnai koreliuoja su palankesniais sveikatos rodikliais. Vis dėlto tokie tyrimai paprastai nerodo tiesioginio priežastinio ryšio, nes svarbus visas gyvenimo būdas.

    Metaanalizėse, apėmusiose dideles tiriamųjų imtis, dažnai randama, kad daugiausiai žuvies valgantys žmonės turi šiek tiek mažesnę bendro mirtingumo riziką nei tie, kurie jos beveik nevalgo. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad vienas produktas ilgaamžiškumo negarantuoja, jei bendra mityba ir judėjimas išlieka prasti.

    Kiek žuvies rekomenduojama?

    Lietuvoje ir daugelyje Vakarų šalių rekomendacijos iš esmės sutampa: žuvį verta valgyti bent du kartus per savaitę, iš jų bent kartą rinktis riebią. Toks dažnis laikomas praktišku kompromisu tarp naudos ir realių vartojimo įpročių.

    Dažniausiai patariama į racioną įtraukti lašišą, sardines, silkę, skumbrę ar upėtakį, o taip pat kaitalioti su liesesnėmis žuvimis, pavyzdžiui, menke. Skirtingos rūšys skiriasi tiek omega-3 kiekiu, tiek mikroelementų profiliu, todėl įvairovė laikoma privalumu.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant?

    Naudą gali sumažinti paruošimo būdas. Kepimas orkaitėje, troškinimas ar garinimas leidžia išvengti perteklinių riebalų, o dažnas gruzdinimas ir stora paniruotė dažniau siejami su didesniu kalorijų ir druskos kiekiu.

    Atskirai akcentuojama tarša, ypač gyvsidabris, kuris linkęs kauptis didelėse plėšriose žuvyse. Didesnio atsargumo paprastai rekomenduojama laikytis nėščiosioms, žindančioms ir mažų vaikų šeimoms, renkantis dažniau mažesnes žuvis.

    Japonijos pavyzdys rodo ne vien konkretų produktą, bet ir bendrą modelį: žuvis dažnai pakeičia dalį mėsos patiekalų, o lėkštėje daugiau vietos skiriama daržovėms. Net ir nedideli pokyčiai, kai kelis kartus per savaitę pasirenkama kokybiškai paruošta žuvis, gali būti praktiškas žingsnis sveikesnės mitybos link.

  • 16-metė po 18 dienų arešto svėrė 20 kg: motina kaltina policiją ir siekia 600 000 eurų

    Japonijoje teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl 16-metės moksleivės mirties, įvykusios praėjus maždaug penkiems mėnesiams po 18 dienų sulaikymo. Motina tvirtina, kad izoliacija ir patirtas stresas sukėlė sunkų psichologinį sukrėtimą, o merginos sveikata ėmė sparčiai prastėti.

    Šeimos teigimu, prieš mirtį paauglė svėrė apie 20 kilogramų. Motina siekia pripažinti sulaikymą neteisėtu ir reikalauja žalos atlyginimo iš Hiogo prefektūros policijos.

    Sulaikymo aplinkybės ir ginčas

    Mergina buvo sulaikyta 2025 metų birželį, įtariant ją smurtu prieš globos įstaigos gyventoją. Įstaigai vadovavo merginos motina, o ji pati, pasak šeimos, bandė sutramdyti itin susijaudinusį žmogų, kuris esą kando kitiems.

    Mergina kaltinimų nepripažino, o byla, kaip teigiama, taip ir nebuvo perduota teismui baudžiamąja tvarka. Motina sako, kad būtent sulaikymo metu dukra beveik nustojo valgyti.

    Draudimas susitikti ir pasekmės sveikatai

    Prokurorai buvo inicijavę teismo draudimą motinai susitikti su dukra, argumentuodami rizika, kad tai gali paveikti tyrimą. Motina teigia apie dukros būklę sužinodavusi tik per advokatą, tačiau išsamių duomenų apie jos maitinimą sulaikymo vietoje gauti nepavyko.

    Šeima pasakoja, kad prieš paleidimą mergina nualpo ir buvo išvežta į ligoninę. Vėliau jai buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, o būklė, anot motinos, toliau prastėjo iki mirties.

    Ką rodo platesnis kontekstas

    Ši byla vėl atkreipė dėmesį į nepilnamečių sulaikymo praktiką, sveikatos priežiūrą izoliacijos metu ir kontaktų su šeima ribojimo pagrįstumą. Teisininkai ir žmogaus teisių ekspertai panašiose situacijose pabrėžia, kad nepilnamečiams psichologinė žala gali kilti itin greitai, o ilgalaikės pasekmės pasireiškia net ir po paleidimo.

    Motina yra pateikusi ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 109 000 000 jenų, tai sudaro apie 600 000 eurų. Policija viešai detalių nekomentuoja, nes byla nagrinėjama teisme.

    „Po sulaikymo mano dukra nebegrįžo į įprastą gyvenimą, o jos sveikata ėmė byrėti“, – teigė merginos motina.

  • Okinavoje – sukrečiantis kaltinimas JAV jūrų pėstininkui: įtaria japonės nužudymu

    Japonijoje formalūs kaltinimai pareikšti 20-mečiui JAV jūrų pėstininkui, įtariamam 39 metų japonės nužudymu ir apiplėšimu Okinavoje. Pasak Japonijos žiniasklaidos, nusikaltimas galėjo įvykti viename viešbutyje spalio pradžioje. Įtariamajam gresia griežčiausios bausmės, įskaitant įkalinimą iki gyvos galvos ar mirties bausmę.

    Teisėsaugos dokumentuose nurodoma, kad įtariamasis Devin Jacob Ballard esą pasmaugė moterį, panaudodamas telefono laidą. Po įvykio, kaip teigiama, jis pasišalino paėmęs aukos kuprinę. Vyras sulaikytas kitą dieną, jis kaltinimus neigia.

    Šis atvejis Okinavoje vėl pakurstė jautrią diskusiją dėl JAV kariškių buvimo Japonijoje ir taikomų taisyklių, kai nusikaltimai padaromi vietos teritorijoje. Okinava išlieka regionu, kuriame JAV karinis buvimas yra didžiausias ir nuolat keliantis įtampų vietos bendruomenėse. Tokie incidentai paprastai sukelia ir politinį spaudimą, kad JAV pusė aktyviai bendradarbiautų su Japonijos teisėsauga.

    Tyrimas ir politinė reakcija

    Japonijos pareigūnai pabrėžia, kad byloje svarbiausia užtikrinti skaidrų tyrimą ir teisingumo vykdymą, o įtariamojo statusas kariuomenėje neturi tapti kliūtimi procesui. Viešojoje erdvėje taip pat keliami klausimai, ar esamos drausmės ir prevencijos priemonės JAV daliniuose yra pakankamos. Tokiose situacijose Japonijos visuomenė tikisi greitų ir aiškių atsakymų.

    Tuo pat metu JAV karinis buvimas Japonijoje laikomas viena svarbiausių regioninio saugumo atramų, ypač augant įtampoms Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Okinavoje dislokuoti daliniai dažnai minimi kaip reikšminga atgrasymo priemonė, tačiau kiekvienas rezonansinis nusikaltimas vėl grąžina klausimą, kaip suderinti saugumo interesus ir vietos gyventojų lūkesčius.

    Kokios bausmės gali grėsti?

    Japonijoje už itin sunkius nusikaltimus numatyta ir mirties bausmė, nors ji taikoma retai ir dažniausiai tik išskirtinėse bylose. Sprendimai tokiose bylose priklauso nuo įrodymų visumos, teismo vertinimo ir aplinkybių, įskaitant nusikaltimo pobūdį bei motyvus. Kol kas viešai skelbiama informacija rodo, kad tyrimas tęsiamas, o įtariamasis naudojasi teise gintis.

  • Japonija skiria milijardus laivų statykloms: nauji vandenilio ir amoniako varikliai keičia jūras

    Japonija, dar prieš porą dešimtmečių buvusi viena pasaulio laivų statybos lyderių, šiandien siekia susigrąžinti prarastas pozicijas. Šaliai tampant trečia pagal apimtį rinkos dalyve po Kinijos ir Pietų Korėjos, Tokijas nusprendė, kad pramonės atgaivinimas yra ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.

    Japonijos vyriausybė per artimiausią dešimtmetį planuoja skirti apie 1,3 mlrd. eurų paramą šalies statykloms. Lėšos numatytos trims pagrindiniams rinkos žaidėjams, o tikslas aiškus: modernizuoti gamybą, didinti pajėgumus ir įsitvirtinti aukštos pridėtinės vertės segmentuose, kur svarbiausios technologijos, o ne vien kaina.

    Kas skatina sugrįžimą

    Japonijai, kaip salų valstybei, jūrų logistika yra gyvybiškai svarbi. Didžioji dalis energetinių žaliavų ir reikšminga maisto importo dalis į šalį atkeliauja jūra, todėl gebėjimas greitai ir patikimai atnaujinti prekybinį laivyną tampa strateginiu veiksniu.

    Prie sprendimo prisidėjo ir geopolitika. Ilgėjant maršrutams dėl įtampos kai kuriuose regionuose, pasauliui reikia daugiau laivų tam pačiam krovinių srautui pervežti, o tai didina užsakymų skaičių. Tuo pat metu dalis laivyno, statyto ankstesnio užsakymų piko metu, artėja prie natūralaus eksploatacijos pabaigos, todėl rinkoje didėja pakeitimo paklausa.

    Alternatyvūs varikliai ir DI gamyklose

    Didžiausia Japonijos statyklų viltis siejama su naujų tipų laivais ir alternatyviais varikliais. Įmonės investuoja į infrastruktūrą, pritaikytą LNG dujovežiams ir laivams, kurie ateityje galėtų gabenti vandenilį ar amoniaką, o tai reikalauja specifinių sprendimų dėl saugos ir medžiagų.

    Lygiagrečiai spartėja automatizacija ir skaitmeninimas. Dirbtinis intelektas bei vadinamosios išmaniosios gamyklos turėtų padėti mažinti savikainą, trumpinti gamybos ciklus ir gerinti kokybės kontrolę, kad Japonija galėtų konkuruoti su Kinijos masto ekonomika. Šis aspektas tampa ypač svarbus, kai pramonė susiduria su darbo jėgos senėjimu ir specialistų trūkumu.

    Japonijos pramonėje daug dėmesio sulaukia vandenilis, tačiau jo pritaikymas jūroje sudėtingas dėl saugos reikalavimų ir laikymo technologijų. Tuo pačiu plėtojami ir amoniaku varomi sprendimai, nors jie kelia papildomų iššūkių dėl teršalų kontrolės ir vis dar didelio emisijų pėdsako gamybos grandinėje.

    Ką tai reiškia Europos uostams

    Japonijos pasirinkta kryptis rodo, kad laivybos dekarbonizacija persikels iš laboratorijų į realius užsakymus, o pokyčiai palies ne vien statyklas. Augant vandeniliu, amoniaku ar kitais alternatyviais degalais varomų laivų skaičiui, uostams teks spręsti, kaip užtikrinti saugų kuro tiekimą, sandėliavimą ir avarinių situacijų valdymą.

    Europos uostams, taip pat ir Baltijos regione, tai reiškia būtinybę laiku planuoti infrastruktūros modernizavimą. Nuo pasirinkimų, kokius degalus ir kokiu tempu priims rinka, priklausys investicijų kryptis, o sprendimus teks derinti su griežtėjančiais tarptautiniais taršos reikalavimais ir laivybos bendrovių lūkesčiais.

  • Japonija prieš meškas meta robotų šunis: dirba gaujomis, loja ir perduoda signalą kitiems

    Japonijoje ieškoma netradicinių būdų, kaip sumažinti pavojingus žmonių susidūrimus su meškomis, kurių pastaraisiais metais daugėja kai kuriuose regionuose. Viena ryškiausių idėjų – keturkojai robotai, galintys veikti ne po vieną, o susiburti į gaujas ir koordinuotai vyti žvėris nuo gyvenviečių bei ūkių pakraščių.

    Projektas pristatytas Akitos prefektūros universiteto surengtame Bear-Tech Solution Contest konkurse, kuriame buvo vertinami technologiniai sprendimai žmogaus ir laukinių gyvūnų konflikto mažinimui. Iš kelių dešimčių pasiūlymų atrinktos perspektyviausios idėjos, o viena jų – keturkojis robotas „Hacchan“.

    „Hacchan“ sukurtas pagal medžioklinių šunų elgseną, įkvėpimo semtasi iš akita inu veislės. Robotas turi kamerą, skirtą pastebėti mešką, o ją aptikęs įjungia garsiakalbį ir atkuria stiprų lojimą, kuris turėtų išgąsdinti gyvūną ir paskatinti trauktis atgal į mišką.

    Svarbiausia sistemos dalis – tarpusavio ryšys. Aptikęs mešką robotas gali perduoti buvimo vietą ir iškviesti kitus robotus į tą pačią zoną, kad keli įrenginiai kartu sukurtų didesnį triukšmą ir sustiprintų atbaidymo efektą.

    Kartu planuojama rinkti duomenis apie meškų pasirodymus ir elgseną, kad patruliavimas ilgainiui taptų tikslesnis, o sprendimai – labiau autonomiški. Tokia taktika priskiriama neletaliniams metodams: tikslas yra atgrasyti, o ne sužaloti ar sunaikinti gyvūnus.

    Akitos prefektūros universiteto atstovai nurodo, kad lauko bandymus tikimasi pradėti iki 2026 metų pabaigos. Būtent realiomis sąlygomis paaiškės, kaip patikimai robotai aptinka meškas, kiek greitai susikoordinuoja tarpusavyje ir ar jų skleidžiamas triukšmas veiksmingas skirtingose vietovėse.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien technologijų nepakanka: konfliktus su laukiniais gyvūnais dažnai didina maisto atliekų palikimas, netvarkingi kompostai ar lengvai pasiekiami pašarai. Todėl robotų idėja vertinama kaip papildoma priemonė greta prevencijos, švietimo ir tradicinių atbaidymo sprendimų, padedančių saugiau sugyventi su laukine gamta.

  • Japonija toliau perka rusišką SGD be sankcijų: tiekimas traukėsi, importas iš JAV šoko

    Japonija ir toliau importuoja suskystintas gamtines dujas (SGD) iš Rusijos, nors dauguma Vakarų valstybių siekia mažinti energetinę priklausomybę nuo Maskvos. Šalies finansų ministerijos duomenys rodo, kad rugsėjį Japonija įsivežė apie 4,78 mln. tonų SGD, iš jų maždaug 448 000 tonų buvo rusiškos kilmės.

    Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tiekimas iš Rusijos sumažėjo apie 10 proc. Per pirmuosius šių metų mėnesius Japonijos SGD importas siekė apie 45,66 mln. tonų, o iš Rusijos atgabenta maždaug 3,85 mln. tonų.

    Rusijos SGD srautai į Japoniją išlieka įmanomi dėl išimčių sankcijų režime, taikomų energetinio saugumo sumetimais. Japonija nuo seniau remiasi ilgalaikėmis tiekimo sutartimis ir dalimi projektų, kuriuose dalyvauja jos įmonės, todėl staigus importo nutraukimas galėtų didinti kainų riziką ir apsunkinti elektros gamybos balansavimą.

    Kas mažino rusiškų dujų poreikį?

    Mažesnius rusiškos kilmės SGD kiekius dalinai lėmė ir paklausos veiksniai. Švelnesnės, klimatinių normų pernelyg neviršijusios oro sąlygos mažino energijos poreikį, o kartu ir dujų naudojimą elektros gamybai.

    Tuo pat metu Japonija aktyviai perskirsto pirkimus, kad sumažintų tiekimo rizikas ir priklausomybę nuo vieno regiono. Praktikoje tai reiškia didesnį SGD portfelio diversifikavimą, remiantis tiek spot sandoriais, tiek ilgalaikiais kontraktais.

    Augantis vaidmuo JAV ir alternatyvoms

    Ryškiausias pokytis matomas JAV kryptimi: rugsėjį atgabentų krovinių apimtis išaugo apie 400 proc. ir pasiekė maždaug 530 000 tonų. Nuo metų pradžios importo iš JAV apimtys, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, buvo didesnės apie 46 proc.

    Japonijai papildomą spaudimą keisti tiekimo geografiją daro ir geopolitinė rizika jūrinėse trasose, įskaitant laivybos apribojimus strategiškai svarbiuose maršrutuose. Dėl to rugsėjį iš Persijos įlankos regiono atplaukė tik apie 186 000 tonų SGD, o Japonijos bendrovės daugiau dėmesio skiria tiekimui iš Kanados, Australijos, Papua Naujosios Gvinėjos ir Malaizijos.

    Rinkos stebėtojai pažymi, kad Japonijos strategija signalizuoja aiškią kryptį: išlaikant dalį ilgalaikių įsipareigojimų Rusijos projektuose, sparčiau didinamas pirkimų lankstumas ir alternatyvių šaltinių dalis. Tai leidžia šaliai mažinti tiekimo sutrikimų riziką ir geriau suvaldyti kainų svyravimus, ypač artėjant didesnio vartojimo sezonams.