Tag: Japonija

  • Po 82 metų paslaptis atskleista: Ramiajame vandenyne patvirtintas USS Herring vrakas

    Po 82 metų paslaptis atskleista: Ramiajame vandenyne patvirtintas USS Herring vrakas

    Po daugiau nei aštuonių dešimtmečių patvirtinta, kur ilsisi Antrojo pasaulinio karo metais nuskendęs JAV povandeninis laivas USS Herring. Prie Japonijai priklausančios Matsuvos salos rasta nuolauža identifikuota kaip laivas, kuris 1944 metais dingo kartu su 83 įgulos nariais.

    Apie identifikaciją paskelbė JAV karinio jūrų laivyno istoriją ir paveldą prižiūrinti institucija Naval History and Heritage Command. Šis patvirtinimas užbaigė ilgai trukusias diskusijas dėl tikslios nuskendimo vietos ir leido suderinti skirtingų šaltinių duomenis.

    USS Herring buvo nuleistas į vandenį 1942 metų sausį ir netrukus pradėjo tarnybą. Karo metais jis atliko aštuonis kovinius patruliavimus Atlanto ir Ramiajame vandenynuose, o jam priskiriami septynių priešo laivų nuskandinimai.

    Paskutinį kartą laivas buvo pastebėtas 1944 metų gegužės 31 dieną Kurilų salų rajone. Kitą dieną jis atakavo japonų laivybą netoli Matsuvos, tačiau, remiantis išlikusiais įrašais, po sėkmingų smūgių pateko į pakrantės artilerijos apšaudymą ir buvo pataikytas mažiausiai du kartus.

    Nuolauža aptikta didesniame nei 90 metrų gylyje. Tyrėjai nurodo, kad laivas stovi vertikaliai ant kylio ir yra neįprastai gerai išsilaikęs, o matomi pažeidimai atitinka istorinius aprašymus apie paskutines jo minutes.

    Pirmosios užuominos apie galimai rastą USS Herring nuolaužą pasirodė dar 2017 metais, kai regione dirbo Rusijos geografų ekspedicija. Vėliau, 2022 metais, tyrėjai į vietą sugrįžo detaliau dokumentuoti objekto ir prie jo įrengė atminimo ženklą, tačiau galutinis tapatybės patvirtinimas užtruko.

    Galutinis identifikavimas buvo tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas, prie jo prisidėjo Rusijos, Japonijos ir JAV specialistai. Tokiose misijose vis dažniau derinami archyviniai karo meto įrašai, sonarų žemėlapiai ir aukštos raiškos povandeninės nuotraukos, leidžiančios patikimai atskirti panašius objektus dideliame gylyje.

    „Šis atradimas primena mūsų pareigą jūreiviams ir jūrų pėstininkams, paaukojusiems gyvybes tarnaudami savo šaliai, ir parodo tarptautinio bendradarbiavimo vertę siekiant išsaugoti istorinę tiesą“, – sakė Naval History and Heritage Command vadovas Samuel J. Cox.

    Pagal JAV teisę USS Herring nuolauža laikoma saugomu atminimo objektu ir karo kapu. Tai reiškia, kad vieta turi būti gerbiama, o bet kokie bandymai ją liesti ar iš jos ką nors paimti yra vertinami itin griežtai.

  • Viduramžiais laiką uostė nosimi: kaip veikė kvapų laikrodžiai Kinijoje ir Japonijoje

    Viduramžiais laiką uostė nosimi: kaip veikė kvapų laikrodžiai Kinijoje ir Japonijoje

    Gerokai iki šiuolaikinių mechaninių laikrodžių Rytų Azijoje paplito išradingas būdas skaičiuoti laiką: vadinamieji kvapų, arba smilkalų, laikrodžiai. Jie ypač siejami su Kinija, kur bent Songų dinastijos laikotarpiu laiko matavimas buvo svarbus ir valstybės administracijai, ir religiniams ritualams, ir kasdieniams įpročiams.

    Nors tuo metu jau egzistavo vandens laikrodžiai bei sudėtingi astronominiai mechanizmai, smilkstančios medžiagos pasirodė esąs patogus, palyginti stabilus „natūralus laikmatis“. Pagrindinė idėja paprasta: specialiai paruoštos aromatinių medžiagų kompozicijos degdavo prognozuojamu tempu, todėl buvo galima numatyti, kiek laiko truks jų sudegimas.

    Kaip „degdavo“ valandos

    Smilkalai būdavo dedami į specialius indus ar lovelius, suformuotus taip, kad ugnis keliautų iš anksto numatytu taku. Kartais tas takas primindavo labirintą: liepsnelė slinkdavo posūkiais, o kiekviena atkarpa atitikdavo tam tikrą laiko vienetą, pavyzdžiui, valandą ar jos dalį.

    Dalis įrenginių turėjo ir garsinį signalą. Degimo trasoje būdavo išdėstomi metaliniai rutuliukai ar mažyčiai varpeliai: ugniai pasiekus konkretų tašką, sudegdavo atrama, metalas nukrisdavo ant plokštelės ir pranešdavo, kad praėjo dar viena laiko atkarpa.

    Kvapas kaip papildomas „rodmuo“

    Didžiausias išskirtinumas buvo kvapas, kuris keitėsi priklausomai nuo naudojamų mišinių ir degimo etapų. Žmonės galėjo orientuotis ne vien pagal patį įrenginį ar skambesį, bet ir pagal ore tvyrantį aromatą, todėl laiko tėkmė tapdavo ne vien matoma, bet ir užuodžiama.

    Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tai nebuvo vien subjektyvus „spėjimas pagal kvapo stiprumą“. Laikas buvo žymimas konstrukciškai: degimo kelias, atkarpų ilgis, smilkalų sudėtis ir aplinkos sąlygos turėjo būti apgalvotos taip, kad rezultatas būtų pakankamai patikimas.

    Japonijoje virto kultūros dalimi

    Vėliau technologija paplito Japonijoje, kur įgavo dar ryškesnį kultūrinį krūvį. Šalyje susiformavo tradicija, siejama su sąmoningu aromatų patyrimu ir interpretavimu, todėl laiko matavimas smilkalais natūraliai įsiliejo į estetikos ir kasdienybės ritualus.

    Tyrėjai pažymi, kad Europos keliautojams šie įrenginiai ilgą laiką atrodė mįslingi: XVII–XVIII amžių aprašymuose jie neretai pateikiami kaip egzotiška keistenybė. Tačiau iš tiesų kvapų laikrodžiai rėmėsi gana racionalia idėja: kontroliuojamu degimu, suplanuotu keliu ir, kai kuriais atvejais, garsiniu laiko „mušimu“.

    Šiandien, kai laiką matuojame atominių laikrodžių tikslumu ir sinchronizuojame išmaniaisiais įrenginiais, kvapų laikrodžiai primena kitokią laiko sampratą. Jie rodo, kad technologija gali būti ne tik tiksli, bet ir juntama pojūčiais, o kasdienis laiko skaičiavimas gali tapti kultūros dalimi.

  • Keturi netikėti Azijos miestai vasarai: nuo Pusano paplūdimių iki Čengdu pandų ir virtuvės

    Vasaros atostogų sezonas įsibėgėja, o keliautojai vis dažniau ieško alternatyvų perpildytiems maršrutams. Turizmo ekspertai šiemet siūlo atsigręžti į mažiau išreklamuotus Azijos miestus, kurie gali nustebinti kultūra, gamta ir patirtimis be didžiųjų minių.

    Kelionių giduose ir analitikų apžvalgose vis dažniau akcentuojama tendencija rinktis vadinamuosius antrojo lygio miestus. Tokios kryptys dažnai turi gerą infrastruktūrą, patogius susisiekimo sprendimus ir kainų balansą, o svarbiausia, leidžia pamatyti kasdienį šalies gyvenimą autentiškiau.

    Pietų Korėjos Pusanas įvardijamas kaip vienas geriausių pasirinkimų tiems, kurie nori derinti miestą ir jūrą. Čia populiarūs Haeundae paplūdimys ir ryškiaspalvė Gamcheon kultūrinė gyvenvietė, traukianti muralais bei siaurų gatvelių panorama.

    Miestas taip pat siūlo pakrantės pramogas, tarp jų ir pasivažinėjimą kapsuliniu traukinuku virš jūros, leidžiančiu apžvelgti krantinę iš neįprasto kampo. Tokie sprendimai Pusaną paverčia patogia kryptimi trumpoms, bet intensyvioms vasaros atostogoms.

    Indijos Šimla, įsikūrusi Himalajų papėdėje, išsiskiria kalnų reljefu ir kaskadine architektūra. Miestas dažnai siejamas su britų kolonijiniu paveldu, o jo gatvėse ir pastatuose juntamas kitoks Indijos veidas, lėtesnis ir vėsesnis nei didmiesčiuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad Šimla tinka norintiems derinti pasivaikščiojimus, vietinę virtuvę ir kalnų atmosferą. Keliaujant rekomenduojama išlikti atidiems turistinėse zonose, kur pasitaiko smulkių vagysčių, o taip pat saugotis drąsių beždžionių, kurios kai kuriose vietose tampa tikru miesto kasdienybės elementu.

    Japonijos Sendajus pristatomas kaip patraukli alternatyva Tokijui ar Kiotui, ypač tiems, kuriems svarbu mažesni turistų srautai. Miestas patogiai pasiekiamas greituoju traukiniu, o jo įvaizdis siejamas su žalesne aplinka ir vėsesniu klimatu vasarą.

    Kelionių apžvalgos pabrėžia, kad Sendajuje lengviau pajusti kasdienę Japonijos rutiną, tuo pačiu neprarandant to, dėl ko daugelis atvyksta į šalį: šviežio maisto kultūros, pramogų ir šventyklų architektūros.

    Kinijos Čengdu dažnai vadinamas pandų sostine dėl čia veikiančių tyrimų ir veisimo centrų, kuriuose lankytojai gali pamatyti ir jauniklius. Miestas mažiau konkuruoja su Pekinu ar Šanchajumi, tačiau už tai siūlo labiau atsipalaidavusią atmosferą ir aiškią gastronominę kryptį.

    Čengdu neatsiejamas nuo Sičuano virtuvės, garsėjančios aštriais patiekalais ir ryškiais prieskoniais. Kelionių rekomendacijose dažnai minima, kad vėlyva vasara kai kuriais metais gali būti patogesnė dėl švelnesnės kaitros nei kituose Kinijos regionuose, tačiau planuojant verta įvertinti konkrečias orų prognozes.

    Turizmo sektoriuje tuo pat metu ryškėja ir kita kryptis: populiarios šalys griežtina taisykles, įveda papildomus mokesčius ar riboja lankytojų srautus. Dėl to keliautojai vis dažniau renkasi mažiau apkrautas vietas, kuriose galima išvengti eilių, brangiausių sezono kainų ir nuovargio nuo masinio turizmo.

  • Anime turizmas Azijoje sparčiai auga: kelionės į festivalius ir serialų vietas šoka į viršų

    Anime turizmas Azijoje sparčiai auga: kelionės į festivalius ir serialų vietas šoka į viršų

    „Anime efektas“ keičia kelionių planus

    Dar visai neseniai anime ir komiksų gerbėjų kelionės atrodė kaip nišinė pramoga, tačiau pastaraisiais metais jos virto apčiuopiamu turizmo varikliu Azijoje. Keliautojai vis dažniau vyksta ne tik į didžiuosius renginius, bet ir ieško realių vietų, atpažįstamų iš mėgstamų serialų.

    Kelionių platformos „Trip.com“ duomenys rodo, kad paieškos, susijusios su anime ir komiksų turizmo patirtimis Azijoje, per metus išaugo 195 proc. Didžiausią dalį susidomėjimo generavo keliautojai iš Honkongo, Taivano, Indonezijos, Filipinų ir Pietų Korėjos.

    Festivaliai tapo kelionių priežastimi

    Augimą ypač gerai atspindi Tokijuje vykęs „AnimeJapan 2026“: „Trip.com“ skelbė, kad tarptautinių bilietų pardavimai buvo 697 proc. didesni nei prieš metus. Renginys pritraukė lankytojus iš 82 šalių ir regionų, o paklausą daugiausia formavo Z karta ir tūkstantmečio karta.

    Šis modelis kartojasi ir kituose miestuose: artėjant anime festivaliams dažnėja viešbučių užsakymai netoli renginių erdvių, o kelionė planuojama aplink konkrečias datas. Tai reiškia, kad renginiai tampa ne papildoma pramoga, o pagrindine kelionės priežastimi.

    Nuo ekranų iki realių vietų

    Vadinamosios anime piligrimystės Japonijoje žinomos kaip seichi junrei, kai gerbėjai vyksta į vietas, kuriose „vyksta“ jų mėgstamų istorijų scenos. Praktikoje tai gali būti konkretus geležinkelio pervažos vaizdas, gatvė, paplūdimys ar rajonas, įamžintas anime ar mangoje.

    Kryptį stiprina ir transliavimo platformos bei socialiniai tinklai: anime tapo lengvai pasiekiamas pasaulinei auditorijai, o vietų atpažinimas kelia norą jas pamatyti gyvai. „Crunchyroll“ tyrimuose anime palankiai vertino reikšminga dalis Z kartos, o tai padeda paaiškinti, kodėl būtent jaunesni keliautojai dažniausiai formuoja šio segmento paklausą.

    Japonijos turizmo agentūros apklausų rezultatai taip pat rodo augantį kelionių ryšį su ekranuose matomu turiniu: užsienio lankytojų, vykusių į su filmais ar anime siejamas vietas, dalis nuo 2019 iki 2023 metų didėjo. Tai dera su platesne set-jetting tendencija, kai kelionių tikslus vis dažniau lemia žiūrimas turinys, o ne tradicinės rekomendacijos.

    Prie populiariausių traukos taškų priskiriami Tokijo rajonai Akihabara ir Ikebukuro, siejami su otaku kultūra, taip pat vietos prie Kamakura-Koko-mae stoties, išgarsėjusios dėl mangoje „Slam Dunk“ matomo vaizdo. Keliautojai čia atvyksta ne tik nusifotografuoti, bet ir „patirti“ aplinką, kurią anksčiau pažinojo tik iš ekrano.

    Verslai prisitaiko siūlydami teminius kambarius, dekoracijas, fotosieneles ir net stovyklavimo ar glamping sprendimus, kuriuose atkuriami serialų pasauliai. Tokios patirtys tampa svarbios ne vien Japonijoje: įvairiose Azijos rinkose anime turizmas vis dažniau parduodamas kaip atskiras kelionės scenarijus, apjungiantis renginius, miestų maršrutus ir temines nakvynes.

  • Indonezija keičia anglies eksporto taisykles: rinkos baiminasi tiekimo sutrikimų ir kainų šuolio

    Anglies rinkos dalyviai atidžiai stebi Indonezijos sprendimą centralizuoti svarbiausių žaliavų eksportą, nes tai gali pakeisti tiekimo grandines ir kainodarą Azijoje. Indonezija yra didžiausia pasaulyje energetinės anglies eksportuotoja, todėl bet koks reguliavimo pokytis greitai persiduoda į regiono elektros gamybos savikainą.

    Indonezijos prezidentas Prabowo Subianto paskelbė, kad anglies, palmių aliejaus ir ferolydinių eksportas turėtų vykti per valstybinę bendrovę Danantara Sumberdaya Indonesia (DSI). Oficialiai pabrėžiami tikslai yra didesnės valstybės pajamos ir rupijos stabilizavimas, tačiau rinkoje daugėja klausimų dėl praktinio įgyvendinimo.

    Kas kelia nerimą rinkoms?

    Kasybos bendrovės ir prekybininkai signalizuoja apie neaiškumus, susijusius su kainų rizikos valdymu ir logistika. Kol kas nėra iki galo aišku, kaip bus organizuojami srautai, kas prisiims vėlavimų ar papildomų kaštų riziką ir kokie bus atsiskaitymo mechanizmai.

    Vienas jautriausių aspektų yra atsiskaitymo valiuta, nes įmonėms svarbu, ar jos gaus pajamas užsienio valiuta, ar rupijomis. Toks neapibrėžtumas paprastai didina sandorių kainos priedus, nes importuotojai ir pardavėjai įskaičiuoja papildomą riziką.

    Azijai anglis vėl svarbi

    Rizikas paaštrina tai, kad dalis Azijos energetikos gamintojų, ypač Japonijoje ir Pietų Korėjoje, periodiškai didina anglies naudojimą, kai susiduria su suskystintų gamtinių dujų pasiūlos ar kainų svyravimais. Tokiose situacijose Indonezijos anglies srautų stabilumas tampa kritiškas, o net trumpalaikiai trikdžiai gali pakelti kainas spot rinkoje.

    Indonezijos indėlis į pasaulinę jūrinę energetinės anglies prekybą yra itin reikšmingas, todėl eksportą ribojantys ar jį sulėtinantys sprendimai gali paveikti ne tik importuotojus, bet ir elektros bei pramonės produkcijos kainas regione. Dėl to investuotojai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą pasiūlos sumažėjimą.

    Ką darys su ilgalaikėmis sutartimis?

    Dar vienas klausimas yra ilgalaikiai kontraktai, kuriuos importuotojai yra sudarę su Indonezijos eksportuotojais. Rinkai svarbu, ar centralizavimas nepakeis pristatymų sąlygų, kainų formulės ar laivybos grafiko, nes net nedideli pakeitimai gali išbalansuoti elektrinių kuro planavimą.

    Indonezijos nacionalinį turto fondą atstovaujanti pusė yra nurodžiusi, kad esami eksporto kontraktai bus gerbiami, tačiau galimas kainų peržiūrėjimas, jei jos būtų nustatytos žemiau tarptautinių lygių. Toks signalas reiškia, kad dalis pirkėjų gali susidurti su derybų spaudimu, o rinkoje didėja rizika dėl būsimų kainų.

    Papildomą foną sudaro ir kitas Indonezijos žingsnis, įpareigojantis gamtinių išteklių eksportuotojus laikyti 100 proc. užsienio pajamų valstybiniuose bankuose. Ši nuostata įsigalioja nuo birželio 1 dienos ir gali turėti įtakos įmonių likvidumui bei atsiskaitymų grandinei, jei atsirastų papildomų administracinių procedūrų.

  • Energetinio saugumo baimės keičia politiką: Europoje ir Azijoje vėl auga anglies paklausa

    Artimųjų Rytų konflikto sukelti naftos ir dujų tiekimo trikdžiai vėl perbraižo energetikos planus, o anglis, kurią daugelis laikė nykstančiu kuru, grįžta į centrą. Pastaraisiais mėnesiais ryškėja spartesnis anglies importas ir sprendimai atidėti kai kurių anglimi kūrenamų elektrinių uždarymą.

    Rinkos dalyviai šį pokytį sieja su energetinio saugumo rizikomis ir siekiu greitai rasti pakaitalus dujoms. Kai dujų tiekimas tampa neprognozuojamas, dalis šalių renkasi tai, kas pasiekiama greičiau, net jei tai kertasi su ankstesnėmis dekarbonizacijos kryptimis.

    Kas stumia anglį į viršų

    Laivybos ir žaliavų duomenys rodo, kad 2026 metų kovą ir balandį anglies srautai į pagrindines rinkas augo, o importuotojai aktyviau pildė atsargas. Prie to prisidėjo tiek kainų, tiek logistikos veiksniai, kai dalis energijos išteklių grandinių susidūrė su papildoma rizika.

    Remiantis BIMCO skelbiamais rodikliais, anglies pristatymai į Pietų Korėją, Japoniją ir Europos Sąjungą balandį buvo maždaug 27 proc. didesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Toks šuolis atspindi ne vien sezoninius svyravimus, bet ir platesnį persiorientavimą į stabilesnį, nors ir taršesnį, kurą.

    Situaciją paaštrino trikdžiai Persijos įlankos regione, kurie paveikė suskystintų gamtinių dujų tiekimą jūra. Dėl to Europa, konkuruodama su Azija dėl spot SGD krovinių, susiduria su papildomu spaudimu tuo metu, kai reikia pildyti dujų saugyklas prieš kitą žiemą.

    Europa ir Azija: skirtingi sprendimai, ta pati priežastis

    Azijos šalys, turinčios didelę pramonės ir elektros paklausą, ieško greitų alternatyvų dujoms, todėl anglis tampa trumpalaikiu „draudimu“ nuo kainų šuolių ir tiekimo spragų. Kai kur tai reiškia ir politinius sprendimus nukelti planuotus anglimi kūrenamų jėgainių uždarymus.

    Europoje spaudimas kyla iš kelių pusių vienu metu: reikia užsitikrinti tiekimą, suvaldyti kainas ir laikytis klimato politikos krypčių. Praktikoje, kai trūksta lanksčių dujinių pajėgumų ar atsargų, anglis laikinai sugrįžta kaip greičiausiai įjungiamas rezervas.

    „Jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs dar mėnesį ar du, Europa gali susidurti su dideliu dujų trūkumu“, – sakė profesinių sąjungų lyderis Boguslavas Zientekas.

    Ką tai reiškia energetikos politikai

    Anot „Wood Mackenzie“ analitikų, didžiausiose Azijos rinkose ir Europoje matomas anglies vartojimo spartėjimas ir vėluojantis anglimi kūrenamų elektrinių uždarymas rodo, kad energetinio saugumo argumentas trumpuoju laikotarpiu ima viršų. Toks poslinkis labiausiai tikėtinas ten, kur alternatyvų infrastruktūra dar nepakankama.

    Vis dėlto šis sugrįžimas nebūtinai reiškia ilgalaikį krypties pasikeitimą: daugeliu atvejų tai krizinis sprendimas, skirtas užtikrinti sistemos stabilumą. Kuo ilgiau išliks dujų tiekimo rizika ir konkurencija dėl SGD, tuo didesnė tikimybė, kad anglis dar kurį laiką išliks energetinio balanso dalimi.

  • Japoniją kasmet kausto žiedadulkių krizė: šaknis – 1950-ųjų miškų politika ir jos pasekmės

    Japonijoje sezoninė alergija daugeliui tapo ne vien nepatogumu, o kasmet pasikartojančia visuomenės sveikatos problema. Šalyje vis dažniau kalbama apie nacionalinio masto krizę, nes pavasarį žiedadulkių koncentracija kai kuriose vietovėse pasiekia rekordines reikšmes.

    Didžiausią dalį bėdos, pasak ekspertų, lemia ne tiek klimato svyravimai, kiek ilgalaikės pokario miškininkystės pasekmės. 1950-aisiais, atstatant šalį po Antrojo pasaulinio karo, Japonija ėmėsi plataus masto miškų atsodinimo, o pasirinkimas krito į greitai augančias rūšis.

    Kaip 1950-ieji pakeitė pavasarius

    Tuomet dideliais plotais buvo sodinami japoniški kedrai sugi ir kiparisai hinoki, nes jų mediena buvo patogi statyboms, o augimas greitas. Per dešimtmečius šios plantacijos išsiplėtė iki milžiniškų mastų, o dalyje regionų ėmė dominuoti monokultūriniai miškai.

    Šių medžių žiedadulkės yra lengvos ir lengvai pernešamos vėjo, todėl pavasarį jos iš miškų masiškai pasiekia miestus. Problema didėja ir dėl to, kad brandūs medžiai išskiria daugiau žiedadulkių, o vienodo amžiaus, vienodose teritorijose augančios plantacijos neretai žydi sinchroniškai.

    Kas nutinka žmonėms ir ekonomikai

    Milijonai žmonių kasmet patiria alerginį rinitą: vargina čiaudulys, akių perštėjimas, nosies užgulimas, prastėja miegas ir koncentracija. Dalies pacientų būklė komplikuojasi, didėja ir astmos paūmėjimų rizika.

    Žiedadulkių sezonas smogia ir ekonomikai: daugiau nedarbingumo, mažesnis produktyvumas, didesnės gydymo išlaidos. Vienas dažniausiai cituojamų vertinimų rodo, kad piko metu nuostoliai gali siekti apie 1,5 milijardo eurų per dieną, vertinant prarastą darbo laiką ir sulėtėjusią vartojimo veiklą.

    Ką žada valdžia ir kodėl sprendimai lėti

    Japonijos valdžia pastaraisiais metais viešai pripažino, kad žiedadulkių klausimas tapo nacionaliniu iššūkiu, ir pristatė ilgalaikę programą mažinti žiedadulkių kiekį. Tarp priemonių minimas dalies sugi plantacijų retinimas ir keitimas į mišresnius, įvairesnius miškus, taip pat mažiau žiedadulkių išskiriančių veislių sodinimas.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad greito rezultato tikėtis sunku: miškų keitimas yra ilgas procesas, trunkantis dešimtmečius, be to, reikia suderinti ekologinius, ekonominius ir regioninės plėtros interesus. Kai kur jau vykdomi bandomieji projektai, orientuoti į biologinės įvairovės atkūrimą, nes mišrūs miškai gali padėti ne tik mažinti žiedadulkių krūvį, bet ir geriau apsaugoti šlaitus nuo nuošliaužų bei stiprinti ekosistemų atsparumą.

  • Japonijos dovana Alytui: Jotvingių gimnaziją pasiekė Taiko būgnai ir naujas švietimo bendradarbiavimo etapas

    Alytaus Jotvingių gimnazija sulaukė simbolinės dovanos iš Japonijos – mokyklai perduoti Taiko būgnai, kurie taps nauju impulsu kultūriniams ir edukaciniams mainams. Dovaną gimnazijai įteikė Fukujamos Hitotsubaši jaunesnioji vidurinė mokykla, o ceremonija virto platesnio Lietuvos ir Japonijos ryšių stiprinimo akcentu.

    Renginyje dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, vicemerė Kristina Daugelevičienė, mero patarėja Goda Prapuolenytė-Leonavičienė ir gausi Japonijos delegacija. Tarp svečių buvo Lietuvos Respublikos garbės generalinis konsulas Fukujamos mieste Shigehiro Komaru, Fukujamos universiteto prezidentas Toshiyuki Sato, buvęs Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda bei Fukujamos Hitotsubaši mokiniai.

    Pasak Alytaus mero, ryšiai su Japonija prasidėjo nuo siekio užmegzti draugystę ir per kelerius metus išaugo į nuoseklų švietimo bendradarbiavimą. Jis pabrėžė, kad mokinių vizitai ir planuojami mainai padeda jaunimui geriau pažinti pasaulį, ugdyti kalbinius ir tarpkultūrinius įgūdžius bei kurti tvarius ryšius.

    „Džiugu, kad ši draugystė perauga į prasmingą švietimo bendradarbiavimą, o mokinių mainai atveria naujas patirtis ir platesnį pasaulio pažinimą“, – sakė Nerijus Cesiulis.

    Minint 35-ąsias Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių metines, tokios iniciatyvos įgauna papildomą prasmę. Regionų partnerystė vis dažniau tampa praktiniu diplomatijos pagrindu, kai bendradarbiavimas vyksta ne tik nacionaliniu, bet ir miestų, mokyklų bei universitetų lygiu.

    Susirinkusiuosius pasveikino ir Japonijos ambasadorius Shinsuke Shimizu, akcentavęs regioninio bendradarbiavimo svarbą bei padėkojęs konsului Shigehiro Komaru už pastangas stiprinant partnerystes. Ceremonijoje taip pat išskirtas ir Alytaus savivaldybės vaidmuo, padedant užtikrinti, kad ryšiai su Japonija būtų tęstiniai.

    Švietimo ryšius papildo ir konkretūs ištekliai: Shigehiro Komaru gimnazijai atvežė 100 Komaru fondo knygų. Tai japonų kalbos pradžiamoksliai ir pratybos, kurios sustiprina mokinių galimybes mokytis kalbos nuosekliai, o ne vien epizodiškai per renginius.

    Gimnazijoje vykusio tarpkultūrinio tilto „Obuolys ir Taiko“ metu pristatyta ir meninė programa. Jotvingių gimnazijos dramos studija Taškas parodė spektaklį Obuolio istorija, o svečiai iš Fukujamos surengė Taiko būgnų pasirodymą, leidusį iš arti pajusti tradicinės Japonijos ritmikos ir sceninės disciplinos ypatumus.

    Taiko būgnai Japonijoje siejami su kolektyviniu muzikavimu, ritmu grįsta fizine išraiška ir bendruomeniškumu, todėl dovana turi ir aiškią edukacinę kryptį. Gimnazijai tai gali tapti priemone plėsti neformalaus ugdymo veiklas, stiprinti tarpkultūrinį dialogą ir kurti naujas mokinių iniciatyvas, paremtas bendradarbiavimu su partneriais užsienyje.

  • Japonijoje oro uostas tampa „Pokémon“ meka: taip bandoma prikelti regioną po 2024 metų drebėjimo

    Japonijoje oro uostas tampa „Pokémon“ meka: taip bandoma prikelti regioną po 2024 metų drebėjimo

    By&nbspFakhriya M. Suleiman
    Published on Updated

    Share

    Comments

    Share
    Close Button












    A regional airport in Japan is getting a Pokémon-inspired makeover as part of post-earthquake recovery efforts.

    Gotta fly ‘em all? In Japan’s Ishikawa prefecture, Pokémon fans will soon be able to.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    As part of upcoming renovation works, the Noto Satoyama Airport is preparing to level up by being renamed as the “Noto Satoyama Pokémon With You Airport”.

    Nato Airport, which only operates flights exclusively to and from Tokyo Haneda International Airport, will unveil its evolution on 7 July 2026, with Pokémon-themed attractions and events planned through to 30 September 2029.

    Self-styled as a world first, the Japanese domestic hub invites Pokémon fanatics to track down as many from the 111 flying-type characters throughout its soon-to-be revamped four-storey grounds.

    At the atrium, a gleeful Pikachu perched atop an aeroplane will take centre stage, with Ash’s trusty companion surrounded by species inspired by birds, insects and even dragons.

    However, superfans should note that mega evolutions and regional forms will not be featured, according to the airport.

    In the first floor arrivals lobby, visitors will be welcomed by a mural that is a nod to Noto’s nature titled “A Bright Future”.

    While outside, the pillars have been decorated with Pokémon characters, described as “creating an exciting atmosphere that evokes the feeling of anticipation at the start of a journey”.

    The theme also continues to the second floor, where the walls feature characters depicted in airport settings, as well as on information signposts.

    Beyond the goal of attracting tourists, the airport’s themed initiative has been developed in the aftermath of the magnitude 7.6 Noto Peninsula earthquake in 2024. The disaster killed hundreds, injured thousands and devastated the peninsula’s infrastructure.

    Noto said that the theme, including a revamp to its logo, aims to bring smiles and cheer to children impacted by the disaster.

    How to pass the time before you ‘catch’ your flight

    Waiting to take off? Consider it your pre-flight evolution instead.

    Any Pokémon trainer knows the importance of nutrition to boost performance. At Noto, travellers and perhaps the occasional wandering Pokémon, can refuel at the An-non Restaurant, which will serve themed pancakes and drinks on a specially designed placemat.

    For those looking to take a piece of the experience home with them, the Serendipity gift shop planned for the second floor will have a limited range of T-shirts, keychains and suitcase belts and luggage tags.

    Designs will include the new airport logo and specially commissioned “Sky of Hope” piece, which includes characters flying in the sky side-by-side with an aeroplane to commemorate the hub’s opening.

    “The imagery, featuring numerous Pokémon flying through the sky, dazzling light, and sparkling rainbows, expresses a longing for the sky, the joy of flying freely, and the ‘hope’ of embarking on a new journey,” the airport said.

    Sky of Hope motifs will also feature on a soon-to-launch tour bus service for visitors keen on sightseeing in and around Kanazawa City, the capital of Japan’s Ishikawa Prefecture.

    Earmarked to operate on weekends, public holidays and during the summers, the service will run from mid-July with one daily departure in each direction, connecting Kanazawa Station, the airport and Wajima City.

    As an added bonus for fans, the decorated bus will drive by the Wakura Pokémon Footbath, as well as the Sylveon With LOVE monument installed in Suzu City.

    Hotels and theme parks

    From Noto to Tokyo, and even further afield to Kyoto and Osaka, the themed fun doesn’t have to stop.

    Earlier this year, MIMARU, an apartment-style hotel brand for families and groups, announced the renovation and expansion of its much-loved Pokémon Rooms.

    Featuring 100 characters adorning the walls, ceiling and furniture, the updates “transform each room into a vibrant space where Pokémon feel like they’ve leapt from their Poké Balls to join guests in daily life”, the brand said.

    The apartment-style rooms provide spacious layouts with fully equipped kitchens, separate sleeping areas and dining spaces, ideal for multigenerational families or groups.

    In February, it was also announced that PokéPark Kanto, Pokémon’s first permanent theme park, had opened inside Yomiuriland in Tokyo.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Read more

  • Japonija ruošia pirmą tokį oro uostą: „Pokémon“ užvaldys terminalą, bet už to slypi daugiau

    Japonija ruošia pirmą tokį oro uostą: „Pokémon“ užvaldys terminalą, bet už to slypi daugiau

    Japonijoje planuojamas išskirtinis projektas, kokio iki šiol nebuvo nė viename pasaulio oro uoste: dalis terminalo bus paversta „Pokémon“ tematine erdve. Idėja skirta ne tik pramogai, bet ir konkrečiam tikslui – padėti atgaivinti regioną, kuris po 2024 metais įvykusio stipraus žemės drebėjimo susidūrė su turistų srautų smukimu.

    Projektas numatytas Noto pusiasalyje esančiame Noto Satoyama oro uoste. Pagal planą nuo 2026 metų liepos 7 dienos jis bus pervadintas į Noto Satoyama Pokemon With You ir taps pirmuoju oro uostu, sukurtu bendradarbiaujant su „The Pokémon Company“.

    Oro uosto viduje ir prieigose keliautojų lauks teminės instaliacijos: virš terminalo suplanuotas didžiulis Pikachu simbolis, o skirtingose erdvėse – šimtai kitų „Pokémon“ personažų atvaizdų. Dekoracijos atsiras prie įėjimų, laukimo zonose, ant kolonų, informacinių lentų ir judančių laiptų, kad net formalumai prieš skrydį atrodytų mažiau monotoniški.

    Didžiausia traukos vieta turėtų tapti dviaukštis atriumas su įspūdinga instaliacija, kurioje numatytas didelis balionas su Pikachu ir virš terminalo tarsi pakibęs lėktuvas. Taip pat planuojama apžvalgos terasa su stiklo dekoracijomis, kuriose bus paslėpti skirtingi personažai, skatinantys keleivius įsitraukti ir „surasti juos visus“.

    Numatytos ir papildomos veiklos, kurios turėtų prailginti lankytojų laiką oro uoste: trys specialiai parengtos animacijos, riboto leidimo suvenyrai ir kelionių atributika. Oro uoste veiksianti parduotuvė prekiaus produktais, sukurtais būtent šiai iniciatyvai, o dalis vizualų bus naudojami ir regiono turizmo maršrutuose, pavyzdžiui, ekskursijų autobusuose.

    Tematika persikels ir į maitinimo erdves: lankytojams planuojamas specialus meniu, įkvėptas „Pokémon“ visatos. Skelbiama, kad bus siūlomi kelių rūšių blynai su personažų įspaudais bei desertiniai gėrimai, o užsakantiems rinkinius bus pateikiami ir kolekciniai padėkliukai su projekto vizualais.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien rinkodaros triukas. Iniciatyva siejama su Pokemon With You fondu, kuris Japonijoje veikia nuo 2011 metais po katastrofiško žemės drebėjimo ir cunamio, ir yra orientuotas į nukentėjusių regionų atsigavimą bei paramą vietos bendruomenėms.

    Noto regionui toks dėmesys yra ypač svarbus: 2024 metais žemės drebėjimas smarkiai paveikė infrastruktūrą, o daliai vietovių teko spręsti ne tik atstatymo, bet ir sumažėjusio atvykstamojo turizmo problemas. Teminis oro uostas čia matomas kaip būdas sugrąžinti keliautojų srautus ir paskatinti žmones kelionę planuoti būtent į šią Japonijos dalį.

    Planuojama, kad „Pokémon“ tematika oro uoste nebus amžina, tačiau truks ilgai: projektą numatyta vykdyti daugiau nei trejus metus. Oficialiai skelbiama, kad ši speciali aranžuotė turėtų veikti iki 2029 metų rugsėjo 30 dienos.

    Japonija pastaraisiais metais nuosekliai naudoja popkultūrą kaip turizmo variklį, o „Pokémon“ yra vienas atpažįstamiausių šalies prekės ženklų pasaulyje. Tokie projektai dažnai taikomi ne tik tam, kad pritrauktų gerbėjus, bet ir kad paskirstytų turistų srautus už didmiesčių ribų, suteikdami papildomų pajamų regionams.