Japonijos žaidimų kūrėjai masiškai perėjo prie DI: skaičiai stulbina, rizikos – rimtos

Japonijos žaidimų industrijos asociacija CESA pristatė naujausio sektoriaus vertinimo kryptį, kurioje daug dėmesio skiriama dirbtinio intelekto įtakai kūrimui. Įžvalgos buvo aptartos Tokyo Game Show 2026 renginyje, o skaičiai rodo itin spartų generatyvinio DI įsitvirtinimą.

CESA apklausos duomenimis, 85,8 proc. Japonijos kūrėjų ir leidėjų jau naudoja generatyvinį DI kurdami žaidimus. Iš šios grupės 63 proc. teigia DI įrankius naudojantys kasdien, dar 22,8 proc. juos pasitelkia nereguliariai, pagal poreikį.

Tyrime dalyvavo tiek nepriklausomos studijos, tiek dideli rinkos žaidėjai, tarp jų „SEGA“, „Capcom“, „Level-5“ ir „Konami“. Kūrėjai pabrėžia, kad DI dažniausiai paspartina rutininę gamybos dalį, padeda greičiau iteruoti idėjas ir trumpina kūrimo ciklus.

Praktikoje DI dažniausiai taikomas vizualinių išteklių paruošimui, ankstyviems koncepcijų eskizams, tekstų juodraščiams, dialogų variacijoms ir programavimo pagalbai. Tokia automatizacija leidžia komandoms daugiau laiko skirti žaidimo mechanikoms, balansavimui ir testavimui, o ne pasikartojančioms užduotims.

DI įsigalėjimą patvirtina ir ankstesni rinkos vertinimai. Viename pernai publikuotame industrijos tyrime DI naudojimą deklaravo 51 proc. respondentų, o šių metų Japonijos duomenys rodo, kad praktikos tapo beveik kasdienybe ir apima didesnę kūrybinio proceso dalį.

CESA vadovas Tsutomu Masuda atkreipė dėmesį, kad DI diegiamas sistemingai ir jau tapo įprasta kūrimo aplinkų dalimi. Kartu jis pabrėžė, kad industrijai tenka spręsti sudėtingus klausimus dėl autorių teisių, duomenų kilmės ir atsakomybės už galimus pažeidimus.

„Svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą tarp DI įsikišimo ir realaus žmonių indėlio, kad galutinis produktas būtų ir kokybiškas, ir etiškai pagrįstas“, – sakė Tsutomu Masuda.

Ši diskusija aktuali ne tik Japonijai: didėjant DI naudojimui, žaidimų rinkoje vis dažniau keliami reikalavimai aiškiau žymėti DI kurtą turinį, apibrėžti licencijavimo taisykles ir sukurti vidines įmonių gaires. Leidėjams ir studijoms tai tampa ne vien technologiniu, bet ir reputaciniu klausimu, galinčiu nulemti žaidėjų pasitikėjimą.