Tag: Japonija

  • Japonijos salos laukinėms katėms užfiksuotas keistas pokytis: mokslininkai ieško priežasties

    Japonijos salos laukinėms katėms užfiksuotas keistas pokytis: mokslininkai ieško priežasties

    Mažoje Japonijos Cušimos saloje gyvenanti itin reta Cušimos leopardinė katė yra ties išnykimo riba: manoma, kad laukinėje gamtoje liko apie 100 šių gyvūnų. Pastaraisiais metais mokslininkai fiksavo naują, iki šiol šiai populiacijai nebūdingą požymį, kuris kelia nerimą dėl rūšies ateities.

    2024 ir 2025 metais lauko stebėjimų metu buvo pastebėtos trys leopardinės katės su neįprastai trumpomis uodegomis. Tyrėjų teigimu, jų uodegos siekė maždaug pusę įprasto ilgio, o toks bruožas anksčiau nebuvo aprašytas nei Cušimos, nei kitose leopardinių kačių populiacijose.

    „Tai, kad uodegos pakitimai užfiksuoti keliems individams, leidžia manyti, jog vien atsitiktinės traumos nėra labiausiai tikėtinas paaiškinimas ir verčia svarstyti paveldimą ar vystymosi priežastį“, – rašė tyrėjai.

    Pirmoji akivaizdi hipotezė buvo hibridizacija su naminėmis katėmis, nes Cušimoje jos taip pat paplitusios, o trumpauodegiškumas naminių kačių populiacijose sutinkamas dažniau. Toks genų „įsiliejimas“ mažoms, izoliuotoms laukinių gyvūnų populiacijoms yra viena pavojingiausių grėsmių, nes gali keisti paveldimus požymius ir ilgainiui susilpninti prisitaikymą.

    Norėdami patikrinti šią versiją, Japonijos tyrėjai atliko genetinius tyrimus ir vienam trumpauodegiam individui išnagrinėjo visą genomą. Rezultatai buvo lyginami su kelių Cušimos naminių kačių, kitų Cušimos leopardinių kačių, taip pat leopardinių kačių iš žemyninės Azijos duomenimis.

    „Neįprastas išorinis bruožas gali iškart kelti įtarimų dėl hibridizacijos, tačiau norėjome objektyviai įvertinti, ką iš tiesų rodo genomas, o ne spręsti vien pagal išvaizdą“, – sakė tyrimo pirmasis autorius Jukis Macumotas.

    Tyrimas nerado aiškių įrodymų, kad trumpauodegės leopardinės katės būtų neseniai kryžminusiosis su naminėmis katėmis. Analizėse trumpauodegis individas pateko į Cušimos leopardinių kačių genetinės įvairovės ribas, o ne į tarpinę zoną, kurios būtų tikimasi hibridui.

    Vis dėlto tai paliko atvirą svarbiausią klausimą: kodėl toks požymis apskritai pasirodė. Tyrėjai svarsto kelis scenarijus, tarp jų ir retą vystymosi sutrikimą, nepastebėtą senesnį ar labai menką genetinį „įmaišymą“, taip pat įgimtų defektų riziką, kuri kartais išauga mažose, artimai susijusiose populiacijose.

    Nors giminingo kryžminimosi poveikis dažnai siejamas su įvairiais anatomijos pakitimais, atlikta analizė neparodė, kad tirtas trumpauodegis individas būtų labiau giminingai susijęs nei kitos tirtos Cušimos leopardinės katės. Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad dabartiniai metodai gali neaptikti labai senų ar ypač menkų kryžminimosi pėdsakų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad išvadoms trukdo labai mažas stebėtų atvejų skaičius: genetiškai ištirtas buvo tik vienas trumpauodegis individas, o dar du atvejai užfiksuoti kameromis. Siekiant suprasti, ar tai vienas pasikartojantis požymis, ar skirtingų priežasčių nulemti uodegos pakitimai, reikės daugiau stebėjimų ir papildomų genetinių mėginių.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Global Ecology and Conservation. Pasak autorių, aiškesnis šio požymio paaiškinimas gali turėti praktinę reikšmę saugant vieną rečiausių Japonijos laukinių kačių populiacijų ir planuojant jos išsaugojimo priemones.

  • „Levi’s“ ir „Barbour“ grįžta su staigmena: legendiniai džinsai atgimsta, bet ne kiekvienas juos gaus

    „Levi’s“ ir „Barbour“ vėl suvienijo jėgas, tačiau šįkart dėmesio centre atsidūrė ne striukės, o džinsai. Riboto leidimo projektas paremtas ne naujų audinių gamyba, bet idėja pratęsti drabužių gyvenimą ir mažinti perteklinį vartojimą.

    Partnerystės pagrindas – perdirbimo ir atnaujinimo kryptis, kai jau dėvėti drabužiai perkonstruojami į naujus, tačiau išlaikant jų istoriją. Tokia praktika vis dažniau minima kaip viena realiausių išeičių mados pramonei, kuri laikoma viena taršiausių pasaulyje.

    Šįkart atnaujinami klasikiniai „Levi’s“ džinsai, o jų konstrukcijoje atsiranda „Barbour“ estetikai būdingi elementai. Naudojama vaškuota medvilnė, taip pat tartano raštai ir kiti tradiciniai britiški audiniai, kurie drabužiui suteikia tvirtesnį, labiau apsaugantį charakterį.

    Kiekviena pora siuvama individualiai iš skirtingų panaudotų medžiagų, todėl identiškų džinsų tiesiog nėra. Tokį unikalumą lemia ir pati proceso logika: naudojami surinkti audiniai, taisymo detalės, skirtingos faktūros, kurios kiekvieną gaminį paverčia vienetiniu.

    Projektas siejamas su „Barbour“ iniciatyvomis, kurios skatina drabužius taisyti, prižiūrėti ir pritaikyti iš naujo, užuot juos išmetus. Pastaraisiais metais būtent taisymo paslaugos ir perdirbimas grįžta į madą, nes vartotojai vis dažniau ieško ilgaamžių sprendimų, o ne greitos mados kompromisų.

    Prie džinsų taip pat numatyti papildomi aksesuarai, skirti pabrėžti bendradarbiavimo istoriją ir kolekcinį pobūdį. Tokie priedai dažnai tampa dar viena priežastimi, kodėl riboti leidimai išperkami per itin trumpą laiką.

    Vis dėlto yra svarbus niuansas: kolekcija platinama ribotai, o įsigijimas organizuojamas loterijos principu. Be to, ši serija orientuota į Japonijos rinką, todėl daugeliui norinčiųjų kitose šalyse ji iš esmės liks nepasiekiama.

    Mados rinkoje tai – dar vienas ženklas, kad didieji prekių ženklai bando derinti komerciją su tvaresniais sprendimais. Nors riboti leidimai patys savaime problemos neišsprendžia, tokie projektai gali paskatinti žmones drabužius vertinti kitaip ir dažniau rinktis taisymą bei atnaujinimą.

  • Japonės atrodo pailsėjusios be pastangų: 4 ritualai, nekainuojantys nieko, bet keičiantys savijautą

    Japonės atrodo pailsėjusios be pastangų: 4 ritualai, nekainuojantys nieko, bet keičiantys savijautą

    Pastaraisiais metais savijautos gerinimo įpročiai daugeliui virto dar viena užduočių eilute, kurią reikia atlikti. Tačiau Japonijoje požiūris dažnai priešingas: poilsis ir rūpinimasis savimi išlieka lėtas, kasdieniškas procesas, padedantis sumažinti įtampą ir geriau miegoti.

    Nors stebuklingų formulių nėra, dalis paprastų japoniškų praktikų remiasi nuoseklumu ir dėmesiu kūno signalams. Jas įtraukti lengva, o poveikis dažniausiai pasireiškia ne per vieną dieną, bet per kelias savaites, kai įprotis tampa rutina.

    Arbata vietoj dar vienos kavos

    Japonijoje įvairios arbatos geriamos kasdien, o pasirinkimų netrūksta: žalioji, skrudinta žalioji, miežinė ar oolong. Tokį įprotį lengva pritaikyti ir čia: po pietų vietoj dar vienos kavos užsiplikyti arbatą, o vakare rinktis natūraliai be kofeino.

    Moksliniai duomenys rodo, kad per didelis kofeino kiekis antroje dienos pusėje gali bloginti užmigimą ir miego kokybę. Todėl švelnesnis gėrimas tampa paprastu būdu sumažinti stimuliaciją, ypač jei diena įtempta, o vakare norisi greičiau „išjungti galvą“.

    Valgyti iki sotumo, bet ne persivalgyti

    Viena dažnai minima japoniška nuostata siejama su saikingumu: baigti valgyti tada, kai jaučiatės sotūs, bet dar ne apsunkę. Esmė nėra kalorijų skaičiavimas, o lėtesnis tempas ir sąmoningumas, leidžiantis laiku atpažinti sotumo signalus.

    Praktiškai tai reiškia mažiau valgymo „ant autopiloto“: ne prie kompiuterio, ne su telefonu rankoje, o skiriant maistui daugiau laiko. Dažnai padeda ir trumpa pauzė prieš imant papildomą porciją, kad kūnas spėtų „pasivyti“ pojūčius.

    Šilta vakaro vonia kaip perėjimas į poilsį

    Japonijoje šilta vonia neretai laikoma ne tik higiena, bet ir dienos pabaigos ritualu, padedančiu nuraminti kūną. Šiluma atpalaiduoja, o ramesnis vakaro režimas tampa aiškiu signalu, kad metas lėtinti tempą.

    Norint išbandyti, nebūtina to daryti kasdien: pakanka kelis kartus per savaitę 15–20 minučių šiltos vonios be telefono ir darbo minčių. Toks įprotis ypač naudingas tiems, kuriems sunku atsiriboti nuo dienos rūpesčių ir užmigti laiku.

    Penki pojūčiai ir dėmesys akimirkai

    Dar viena paprasta praktika susijusi su sąmoningu buvimu čia ir dabar, pasitelkiant regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Tai gali būti trumpas pasivaikščiojimas, arbatos puodelis ar net keli įkvėpimai, kai sąmoningai stebite aplinką.

    Tokie pratimai dažnai padeda sumažinti nuolatinį skubėjimo jausmą ir sugrąžina dėmesį į tai, kas vyksta šią minutę. Ilgainiui tai gali tapti paprastu būdu suvaldyti stresą, o kartu ir išlaikyti ramesnę, labiau pailsėjusią išvaizdą.

  • Japonija žada 510 mlrd. eurų investicijų JAV: kas slepiasi už prekybos susitarimo su Trumpu

    Japonija tvirtina daranti pažangą įgyvendinant įsipareigojimą investuoti į JAV ekonomiką apie 510 mlrd. eurų. Apie tai kalbėjo Japonijos prekybos ministras Akazawa Resei, po derybų Vašingtone aptaręs investicijų planą, susietą su abiejų šalių prekybos susitarimu.

    Ministras pabrėžė, kad Tokijas ir Vašingtonas tęs koordinavimą, tačiau detalių apie kitą investicijų etapą kol kas neatskleidė. Pasak jo, derybose vis daugiau vietos užima dirbtinis intelektas ir pažangios mikroschemų technologijos, kurios laikomos strategiškai svarbiomis abiem pusėms.

    Susitarimas: tarifai ir investicijos

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2025 metų liepos pabaigoje paskelbė apie pasirašytą Vašingtono ir Tokijo prekybos susitarimą. Jo esmė – sutarti dėl muitų režimo ir kartu įtvirtinti didelio masto Japonijos kapitalo nukreipimą į JAV pramonę bei energetiką.

    Akazawa Resei taip pat akcentavo, kad neturėtų atsirasti naujų muitų, kurie nebūtų numatyti pačiame susitarime. Tai svarbu verslui, nes papildomi tarifai reikštų didesnę kainų riziką tiekimo grandinėse ir mažesnį investicijų prognozuojamumą.

    Kur keliauja pinigai?

    Pirmasis įvardytas investicijų etapas siekė apie 33 mlrd. eurų ir buvo nukreiptas į dujų bei kasybos sektorius. Antrasis etapas – apie 68 mlrd. eurų – numatytas branduolinės energetikos projektams Tenesio ir Alabamos valstijose, taip pat dujų elektrinėms Pensilvanijoje ir Teksase.

    Japonijos pusė leidžia suprasti, kad tolesnės investicijų kryptys gali apimti aukštųjų technologijų gamybą, duomenų centrų plėtrą ir puslaidininkių ekosistemą. Pastaruoju metu šios sritys vis dažniau siejamos ne tik su ekonominiais, bet ir su nacionalinio saugumo interesais, todėl detalės derinamos itin atsargiai.

  • Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė 3 proc.: JAV spaudžia kelti palūkanas

    Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė 3 proc.: JAV spaudžia kelti palūkanas

    Riba, kurios nebuvo 30 metų

    Japonijos 10 metų trukmės valstybės obligacijų pajamingumas rugsėjo 1 dieną trumpam pasiekė 3 proc. ribą. Tai aukščiausias lygis nuo 1996 metų ir dar vienas ženklas, kad ilgametė itin pigių pinigų era Japonijoje baigiasi.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį ne tik į patį skaičių, bet ir į judėjimo greitį: per maždaug dvejus metus šis pajamingumas daugiau nei patrigubėjo. Kartu aukštumose laikėsi ir trumpesnių terminų Japonijos skolos vertybiniai popieriai, rodantys, kad spaudimas apima visą kreivę.

    Kodėl pajamingumai šauna į viršų?

    Pagrindinis veiksnys yra Bank of Japan krypties pasikeitimas: bazinė palūkanų norma Japonijoje šiuo metu siekia 1 proc. ir rinkos laukia tolesnio griežtinimo. Investuotojai obligacijų kainomis iš esmės diskontuoja tikimybę, kad artimiausiame posėdyje palūkanos gali būti didinamos iki 1,25 proc.

    Prie pajamingumų kilimo prisideda ir infliacijos rizikos, ir diskusijos dėl viešųjų finansų tvarumo, ypač kai politikoje girdimi fiskalinės plėtros signalai. Kai investuotojai ima reikalauti didesnės grąžos už riziką, obligacijų kainos krenta, o jų pajamingumas kyla.

    G20 fone – JAV spaudimas Tokijui

    G20 finansų susitikimo metu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas viešai leido suprasti, kad Vašingtonas norėtų greitesnio Japonijos pinigų politikos griežtinimo. Jo teigimu, sprendimai, vedantys į stipresnę jeną, būtų tikėtini, o rinka tai jau įkainoja.

    „Manau, kad rinka tai dabar jau įkainoja“, – sakė Scottas Bessentas, atsakydamas į klausimą, ar turi omenyje didesnes palūkanų normas.

    Japonijos finansų ministrė Satsuki Katayama po susitikimų akcentavo valiutos kurso tvarkos ir stabilumo svarbą, tačiau tvirtino, kad pinigų politika nebuvo aptarinėjama. Tuo pat metu Japonijos pareigūnai pabrėžia, kad Bank of Japan sprendimus priima pagal vidaus ekonomikos sąlygas, o ne pagal užsienio partnerių lūkesčius.

    Valiutos klausimas išlieka jautriausias: jena pastaruoju metu svyravo ties lygiu, kurį rinka neretai laiko riba galimai intervencijai. Silpnesnė jena brangina importą ir gali didinti infliacinį spaudimą, o tai dar labiau stiprina argumentus dėl aukštesnių palūkanų.

    Pasaulinis obligacijų išpardavimas nesibaigia

    Japonijos judėjimas vyksta platesnio suverenių obligacijų išpardavimo kontekste, kai daugelyje šalių pajamingumai kyla dėl užsitęsusios infliacijos rizikų ir griežtesnės centrinių bankų retorikos. Tokiose sąlygose jautriausiai reaguoja ilgo termino skolos vertybiniai popieriai, nes jų kainos labiau priklauso nuo ateities palūkanų normų trajektorijos.

    Rinkoms svarbiausia žinia artimiausiomis savaitėmis bus Bank of Japan sprendimas ir jo komunikacija apie tolimesnį kursą. Nuo jos priklausys ne tik obligacijų pajamingumai, bet ir jenos kryptis bei platesnės rizikos nuotaikos Azijos finansų rinkose.

  • 18 dovanotų žuvų Japonijoje virto 25 mln.: kaip viena „draugystės“ dovana tapo invazine krize

    Istorija, prasidėjusi kaip diplomatinis gestas, Japonijoje ilgainiui virto viena garsiausių invazinių rūšių pamokų. 1960 metais būsimam Japonijos imperatoriui Akihitui, viešėjusiam JAV, buvo padovanota 18 mėlynžiaunių saulažuvių (bluegill) – Ilinojaus valstijos simbolis. Laikui bėgant jų palikuonys išplito šalies vandens telkiniuose, o vien Bivos ežere jų skaičius, įvairiais vertinimais, buvo pasiekęs apie 25 milijonus.

    Kaip aprašoma istoriniuose pasakojimuose, Akihito tuomet domėjosi žuvimis ir ichtiologija, todėl norėjo aplankyti Čikagos Šedo akvariumą. Čikagos meras Richardas Daley nusprendė nustebinti svečią ir iš akvariumo išėmė saulažuves, kurias padovanojo kaip simbolinę dovaną. Į Japoniją gyvos atgabentos ne visos – teigiama, kad iš 18 išgyveno 15, tačiau būtent jų pakako populiacijai įsitvirtinti.

    Iš pradžių žuvys buvo laikomos kontroliuojamoje aplinkoje, tačiau dalis jauniklių pateko į kitus vandens telkinius arba buvo ten išleistos. Nurodoma, kad šeštajame dešimtmetyje pabaigoje ir septintajame dešimtmetyje jų įžuvinimas kai kur galėjo būti vykdomas ir oficialiai, ypač dirbtiniuose tvenkiniuose. Vėliau saulažuvės įsitvirtino tokiuose telkiniuose kaip Ippekio ir Bivos ežerai, o galiausiai paplito plačiai.

    Invazinių rūšių sėkmę dažnai lemia jų prisitaikymas, greitas dauginimasis ir mitybos lankstumas, o ši žuvis atitiko visus kriterijus. Pradžioje vietiniai plėšrūnai dar galėjo sumažinti jauniklių išgyvenamumą, bet efektas nebuvo ilgalaikis. Saulažuvės minta vabzdžiais, planktonu, augalija, o vėliau daro poveikį vietinėms rūšims naikindamos ikrus ir konkuruodamos dėl maisto.

    Didžiausia žala siejama su Bivos ežeru Šigos prefektūroje – didžiausiu Japonijos gėlavandeniu ežeru ir svarbia ekosistema. Čia smarkiai nukentėjo vietinės žuvys, tarp jų ir karpis karosas, siejamas su tradiciniu patiekalu funadzusi. Specialistai pabrėžia, kad ekosistemai kenkė ne vien saulažuvės: situaciją sunkino ir didžiažiotis ešerys, į Japoniją atvežtas anksčiau, kuris taip pat prisidėjo prie vietinių žuvų mažėjimo.

    Valdžios atsakas ilgainiui tapo sisteminis. 2002 metais Japonijos Aplinkos ministerija saulažuves oficialiai įvardijo kaip žalingą svetimžemę rūšį, o Šigos prefektūra ėmėsi finansinių paskatų žvejams. Už kiekvieną sugautą kilogramą buvo mokama maždaug 3 JAV doleriai, tai yra apie 3 eurus, o per vienus metus programoms ir išmokoms galėjo būti skirta daugiau kaip 920 000 eurų.

    Lygiagrečiai buvo griežtinama kontrolė, kad žuvys nebūtų vėl paleidžiamos į vandenį, o vėliau taikyti ir papildomi ribojimai. 2005 metais įsigaliojo Invazinių svetimžemių rūšių įstatymas, kuris be leidimo draudė šias žuvis laikyti, veisti, vežti ar išleisti į gamtą. Vis dėlto net ir su griežtais ribojimais visiškai išnaikinti rūšies nepavyko, o kai kur minima ir nelegali prekyba.

    Bi­vos ežere populiaciją bandoma mažinti nuolat, taikant intensyvią žvejybą ir technines priemones, įskaitant elektros žvejybą. Tokios priemonės gali duoti apčiuopiamą rezultatą trumpuoju laikotarpiu, tačiau invazinių rūšių valdyme dažnai svarbiausia yra nuoseklumas: jei kontrolė susilpnėja, populiacija vėl atsistato. Todėl net sumažėjus skaičiui, rūšis iš telkinio paprastai neišnyksta visiškai.

    Ši istorija įgavo ir simbolinį atspalvį. 2007 metais, jau būdamas imperatoriumi, Akihito viešai apgailestavo, kad kadaise į Japoniją buvo atvežta ši žuvis. Tokie pareiškimai Japonijos viešojoje erdvėje vertinti kaip retas asmeninės atsakomybės gestas, tačiau kartu priminimas, kokias ilgalaikes pasekmes gali turėti net ir geranoriški sprendimai.

    Saulažuvių atvejis dažnai minimas kaip pavyzdys, kodėl bet koks rūšių perkėlimas tarp regionų turi būti vertinamas itin atsargiai. Ekologai ne kartą pabrėžė, kad invazinės rūšys pasaulyje laikomos viena reikšmingiausių biologinės įvairovės nykimo priežasčių, o prevencija paprastai kainuoja mažiau nei vėlesnis suvaldymas. Japonijos patirtis rodo, kad kova gali trukti dešimtmečius, net jei pradinė „invazija“ prasidėjo nuo vos keliolikos individų.

  • Japoniška arbata su skrudintais ryžiais užkariauja virtuves: kuo genmaicha lenkia kavą

    Japoniška arbata su skrudintais ryžiais užkariauja virtuves: kuo genmaicha lenkia kavą

    Kas yra genmaicha?

    Genmaicha – japoniška žalioji arbata, maišoma su skrudintais ryžiais, dažniausiai gaminama iš sencha arba bancha lapelių. Ryžiai suteikia gėrimui švelnų, skrudintos duonos ir riešutų primenantį aromatą, o kai kuriose mišiniuose juntama ir kukurūzų spragėsių nata.

    Dėl ryžių genmaicha dažnai būna mažiau karti ir sutraukianti nei įprasta žalia arbata, todėl tinka tiems, kuriems klasikinės žaliosios arbatos skonis per intensyvus. Tai ir viena priežasčių, kodėl šis gėrimas pastaraisiais metais populiarėja už Japonijos ribų.

    Kuo ji išsiskiria nuo kavos?

    Genmaichoje yra kofeino, tačiau jo kiekis paprastai mažesnis nei puodelyje kavos, nors reali koncentracija priklauso nuo mišinio, arbatžolių ir ryžių santykio bei plikymo. Dėl to ji gali tikti ryte ar pirmoje dienos pusėje, kai norisi švelnesnio tonuso be staigaus „šuolio“.

    Žaliojoje arbatoje natūraliai esanti L-teanina kartu su kofeinu gali būti viena priežasčių, kodėl arbatos poveikis dažnai apibūdinamas kaip tolygesnis. Tyrimuose analizuojama, kad toks derinys gali padėti išlaikyti budrumą, tačiau reakcija vis tiek individuali.

    Nauda sveikatai: ką sako mokslas?

    Daugiausia potencialios naudos siejama ne su ryžiais, o su žaliosios arbatos lapeliais, kuriuose yra polifenolių, įskaitant katechinus. Vienas dažniausiai nagrinėjamų junginių yra epigalokatechino galatas, siejamas su antioksidaciniu poveikiu.

    Vis dėlto svarbu atskirti faktus nuo marketingo: genmaicha nėra detoksikuojantis gėrimas ir nepakeičia gydymo. Reguliarus nesaldintos arbatos vartojimas gali būti dalis sveikesnės mitybos, ypač jei ji pakeičia saldintus gėrimus ir taip padeda mažinti pridėtinio cukraus kiekį.

    Žalioji arbata neretai pristatoma kaip priemonė lieknėjimui, tačiau poveikis kūno masei paprastai būna nedidelis. Katechinai ir kofeinas gali nežymiai prisidėti prie energijos apykaitos, bet reikšmingų pokyčių tikėtis neverta, jei nesikeičia bendra mityba ir fizinis aktyvumas.

    Kaip teisingai paruošti?

    Genmaichos nereikėtų užpilti verdančiu vandeniu, nes per aukšta temperatūra gali sustiprinti kartumą. Dažniausiai rekomenduojama 70–80 laipsnių temperatūra ir 1–2 minučių plikymas, o tikslius parametrus verta derinti pagal gamintojo nurodymus.

    Daugelį genmaichos mišinių galima plikyti pakartotinai: antras užpilas paprastai būna švelnesnis, bet aromatingas. Tai patogu tiems, kurie nori ilgiau mėgautis skoniu nepadidindami kofeino dozės taip smarkiai, kaip ruošiant naują stiprų puodelį.

    Kam reikėtų atsargumo?

    Nors daugumai žmonių genmaicha yra saugi, joje esantis kofeinas gali sukelti nemigą, nerimą ar širdies plakimą jautresniems asmenims. Dėl to vėlyvą vakarą šios arbatos geriau vengti, ypač jei miego kokybė jums jautri.

    Atsargumo turėtų laikytis ir nėščiosios, vertindamos bendrą dienos kofeino kiekį iš visų šaltinių. Taip pat verta prisiminti, kad arbatos junginiai gali mažinti neheminės geležies įsisavinimą, todėl esant geležies trūkumui geriau ja nepopinti geležies turinčių patiekalų.

  • Siaubas Japonijos stotyje: į Tokiją važiavęs ekspresas partrenkė 4 darbininkus

    Siaubas Japonijos stotyje: į Tokiją važiavęs ekspresas partrenkė 4 darbininkus

    Japonijoje, į šiaurę nuo Tokijo esančioje Shin-Kanuma stotyje, į nelaimę pateko greitasis ekspresas „Spacia“: į stotį įvažiuojantis traukinys partrenkė keturis bėgių priežiūros darbus vykdžiusius žmones. Apie incidentą pranešė policija ir traukinio operatorė „Tobu Railway“.

    Žuvo trys darbininkai ir jų darbų vadovas, jie buvo skubiai išvežti į ligoninę, tačiau vėliau medikai konstatavo mirtį. Įvykio metu traukinyje važiavę maždaug 50 keleivių nenukentėjo.

    Kas žinoma apie įvykį

    Pasak pareigūnų, brigada tą dieną buvo paskirta purkšti herbicidus ir šalinti piktžoles geležinkelio infrastruktūros zonoje. Toje pačioje vietoje dirbo ir daugiau žmonių, dalis jų buvo atsakingi už stebėseną ir perspėjimą apie artėjančius traukinius.

    „Tobu Railway“ nurodė, kad dar šeši įvykio vietoje buvę asmenys, įskaitant stebėtojus ir vietos vadovą, liko sveiki. Bendrovė teigia bendradarbiaujanti su institucijomis, aiškinantis, kaip galėjo įvykti tokia tragedija.

    Perspėjimo tvarka ir tyrimas

    Geležinkelių atstovai pripažįsta, kad kol kas neaišku, kodėl darbuotojai laiku nepasitraukė iš bėgių zonos, kai artėjo traukinys, ir kaip savo pareigas vykdė stebėtojai. Įprastai jie turi įspėti kolegas vėliava, švilpuku arba per mikrofoną.

    „Šią sunkią avariją vertiname labai rimtai ir imsimės prevencinių priemonių, kad tai niekada nepasikartotų“, – sakė „Tobu Railway“ geležinkelių verslo padalinio vadovas Takao Suzuki.

    Eismas buvo sustabdytas

    Po nelaimės eismas linijoje kelioms valandoms buvo sustabdytas, vėliau maršrutas palaipsniui atnaujintas. Tokie atvejai Japonijoje laikomi retai pasitaikančiais, nes šalis garsėja griežtais saugos standartais ir punktualiu geležinkelių darbu.

    Tyrėjai aiškinasi, ar buvo laikytasi darbų saugos procedūrų, kaip buvo organizuota darbo vietos apsauga ir kokie signalai buvo perduodami artėjant traukiniui. Atsakymai į šiuos klausimus lems, ar bus peržiūrėtos taisyklės, taikomos darbams bėgių ruožuose.

  • Briuselio Grand-Place virto japonišku gėlių kilimu: 700 000 žiedų ir Hokusai Didžioji banga

    Briuselio Grand-Place virto japonišku gėlių kilimu: 700 000 žiedų ir Hokusai Didžioji banga

    Briuselio aikštėje – gėlių kilimas

    Briuselio centrinė Grand-Place aikštė rugpjūčio viduryje vėl tapo milžiniškos laikinos instaliacijos scena: ant akmeninio grindinio išdėliotas tradicinis Gėlių kilimas. Tai jau 24-asis renginio leidimas, kas dvejus metus pritraukiantis minias į vieną labiausiai atpažįstamų Belgijos sostinės erdvių.

    Šių metų tema dedikuota Japonijai, o pats sumanymas – ne tik vizualus reginys, bet ir kultūrinis tiltas tarp šalių. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie projektai tampa miesto vizitine kortele ir vienu ryškiausių vasaros renginių Briuselyje.

    Hokusai motyvas ir 16 spalvų

    Kompoziciją sukūrė japonų menininkas Hiro Sugiyama, pasirinkęs reinterpretaciją pagal Katsushikos Hokusai medžio raižinį Didžioji banga prie Kanagavos. Instaliacijoje panaudota daugiau nei 700 000 gėlių, o pagrindinis akcentas – jurginai, laikomi klasikiniu Belgijos gėlininkystės simboliu.

    Pasak autoriaus, dizainas buvo ruošiamas apie aštuonis mėnesius, tačiau spalvų paletė sąmoningai apribota iki 16 atspalvių. Sprendimą lėmė praktiniai terminai ir montavimo logika, tačiau galutinis rezultatas, menininko teigimu, pranoko lūkesčius.

    „Iš pradžių labai jaudinausi dėl ribotos spalvų paletės, bet pamatęs, kaip viskas atrodo vietoje, supratau, kad nerimauti nereikėjo“, – sakė Hiro Sugiyama.

    160 metų diplomatiniai ryšiai

    Belgijos ir Japonijos bendradarbiavimas šiemet įgauna papildomą prasmę, nes minimos 160-osios diplomatinių santykių metinės. Organizatoriai primena, kad tai ne pirmas toks kultūrinis susitikimas: Japonijos tematika Gėlių kilime jau buvo pristatyta 2016 metais, o dabartinis projektas tarsi pratęsia tą tradiciją.

    Renginio organizavimo komandos atstovai akcentuoja, jog Gėlių kilimas – daugiau nei vienkartinis meninis objektas. Tokie projektai, jų vertinimu, primena, kad skirtingos bendruomenės gali kurti kartu ir bendromis jėgomis įgyvendinti sudėtingus, preciziškus sumanymus.

    „Kultūros renginiai parodo, kad galime dirbti kartu ir sukurti įdomių dalykų, ir būtent tai čia darome su savo draugais iš Japonijos“, – sakė organizatorių atstovas Richard Poncint.

    Kaip gimsta kilimas ir kiek tai trunka

    Pasirinkus temą, skaičiuojamas reikalingas gėlių kiekis ir derinama spalvų schema, o prieš montavimą kuriamas pilno dydžio brėžinys ant didelės drobės, ištiestos aikštėje. Gėlių dėliojimas vyksta itin greitai, nes augalai turi išlaikyti šviežumą ir spalvų ryškumą.

    Šiemet daugiau nei šimtas savanorių per maždaug šešias valandas sudėliojo instaliaciją pagal numatytą planą. Prie darbų prisidėjo ir Japonijos ambasadorius Belgijoje Takeshi Osuga, pabrėžęs norą asmeniškai padėkoti rėmėjams ir organizatoriams.

    „Daugelis Japonijos rėmėjų prisidėjo prie šio renginio, todėl norėjau prisidėti ir pats, dėliodamas gėles“, – sakė Japonijos ambasadorius Belgijoje Takeshi Osuga.

    Gėlių kilimas driekiasi maždaug 70 metrų ilgiu ir 24 metrų pločiu, o kompozicijai naudojami ne tik jurginai, bet ir kitos augalinės medžiagos, padedančios išgauti tikslius kontūrus bei spalvinius perėjimus. Lankytojai instaliaciją gali apžiūrėti iš aikštės perimetro, o vienas populiariausių vaizdų atsiveria iš miesto rotušės balkono.

    2026 metų Gėlių kilimas eksponuojamas nuo rugpjūčio 13 dienos iki rugpjūčio 16 dienos. Organizatoriai nurodo, kad dalis bilietų internetu buvo išpirkti iš anksto, tačiau tam tikru metu jų galima įsigyti ir vietoje, renginio darbo valandomis.

  • Japonijos Triušių saloje turistų maitinimas sukūrė problemą: triušiai nyksta, šernai ateina arčiau žmonių

    Japonijos Okunošimos sala, dažnai vadinama Triušių sala, ilgus metus traukia turistus dėl laisvai gyvenančių triušių. Tačiau gyvūnų maitinimas ir išaugęs jų skaičius ėmė keisti vietos ekosistemą, o kartu saloje atsirado ir netikėtų „svečių“.

    Mokslininkai pabrėžia, kad Okunošimos triušiai nėra vietinė rūšis: tai sulaukėję europiniai naminiai triušiai. Pranešama, jog 1972 metais į salą buvo paleistos kelios poros, o vėliau, augant lankytojų srautams, populiacija išaugo iki šimtų ir net perkopė 1 000 individų ribą.

    Turizmo įtaka ypač išryškėjo per COVID-19 pandemiją, kai lankytojų sumažėjo ir kartu krito triušių skaičius. Tai rodo, kad didelė dalis populiacijos realiai priklauso ne nuo natūralių salos išteklių, o nuo žmonių atvežamo pašaro.

    Tyrėjų vertinimu, salos natūralios augalijos būtų pakakę maždaug 175–287 triušiams, tačiau realus skaičius kurį laiką buvo gerokai didesnis. Skelbiama, kad 2017 metais turistai į salą atgabeno apie 27 tonas maisto, o tai iš esmės iškreipė natūralią pusiausvyrą.

    Perteklinis triušių skaičius jau paliko aiškių pėdsakų: jie nukanda žemesnes medžių šakas, smarkiai sumažino paklotės ir krūmų augaliją. Mokslininkai tai lygina su kaimynine Kokuonošimos sala, kur triušių nėra ir išlikęs tankus pomiškis.

    Maisto trūkumo laikotarpiais triušiai ima ėsti ir augalus, kurie jiems gali būti pavojingi. Tarp minimų pavyzdžių yra hortenzijos ir oleandrai, laikomi nuodingais gyvūnams.

    Dar vienas šalutinis reiškinys – maisto likučiai ir atliekos ima vilioti kitus gyvūnus. Salos teritorijoje dažniau pastebimos varnos, plėšrieji paukščiai, o pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami ir laukiniai šernai.

    Pranešama, kad šernai pasirodo net prie kelto prieplaukų, kur žmonės palieka maisto atliekų. Kai kuriais atvejais jie išstumia triušius ir pasiima paliktą maistą, todėl kontaktų tarp rūšių daugėja.

    Tyrėjai atsargiai vertina teiginį, kad būtent turistų maitinimas tiesiogiai „išmokė“ šernus pulti triušius. Vis dėlto akcentuojama, kad nuolatinis maisto šaltinis, didelė triušių koncentracija ir dažni susidūrimai galėjo sudaryti sąlygas, kuriose šernai pradėjo elgtis drąsiau.

    Be to, didelis žuvusių triušių skaičius gali tapti papildomu maisto šaltiniu, o tai dar labiau pritraukia šernus į tas pačias vietas. Skelbiama, kad užfiksuota ne tik maitintis kritusiais gyvūnais, bet ir užpuolimų prieš gyvus triušius.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vien šernų pašalinimas nebūtinai išspręstų problemą, nes pagrindinė priežastis yra žmogaus palaikomas per didelis introdukuotų triušių skaičius. Todėl kalbama apie poreikį keisti lankytojų elgesio taisykles, riboti maitinimą ir geriau valdyti atliekas, kad sala nebebūtų dirbtinai maitinama ekosistema.