CP v2

Tag: Jungtinė Karalystė

  • „Radio Caroline“ netyčia paskelbė karaliaus Karolio III mirtį: stotis aiškina, kas nutiko eteryje

    „Radio Caroline“ netyčia paskelbė karaliaus Karolio III mirtį: stotis aiškina, kas nutiko eteryje

    Buvusi Jungtinės Karalystės piratinė radijo stotis „Radio Caroline“ atsiprašė klausytojų po to, kai per klaidą eteryje buvo pranešta apie karaliaus Karolio III mirtį. Stotis nurodė, kad pranešimas pasirodė dėl kompiuterinės klaidos pagrindinėje studijoje Maldone, Eseksėje.

    Pasak stoties vadovo Peterio Moore’o, gedulingą pranešimą aktyvavo procedūra, kurią transliuotojai šalyje yra pasirengę taikyti monarcho mirties atveju. Po neteisingo pranešimo radijas kuriam laikui nutilo, o tai ir tapo signalu komandai, kad įvyko nesklandumas.

    „Atsiprašome Jo Didenybės karaliaus ir mūsų klausytojų už bet kokį sukeltą nerimą“, – sakė Peteris Moore’as.

    Kiek laiko klaidinga informacija skambėjo ar kokia buvo tiksli įvykių seka, stotis detaliai neįvardijo. Vis dėlto vietos žiniasklaida skelbė, kad kitą dieną dalies anksčiau buvusio transliacijos įrašo stoties svetainėje nebuvo galima perklausyti, todėl klaida greitai tapo plačiau aptarinėjama.

    Tokio pobūdžio incidentai ypač jautrūs dėl vadinamųjų „parengties protokolų“, kuriuos transliuotojai taiko kritinėmis nacionalinėmis progomis. Paprastai jie apima iš anksto paruoštus pranešimus, programos sustabdymą, specialią muziką ar tylą eteryje bei aiškią komandų grandinę, kad informacija būtų skelbiama tik patvirtinus oficialiai.

    Stotis su ilga istorija

    „Radio Caroline“ įkurta 1964 metais, kai dalis transliuotojų iš jūroje buvusių laivų siekė apeiti tuometinį BBC dominavimą ir pasiūlyti klausytojams kitokią muziką bei turinį. Vėliau, po 1967 metais priimtų teisės aktų, daugelis piratinių stočių buvo priverstos nutraukti veiklą.

    „Radio Caroline“ transliacijos skirtingais laikotarpiais buvo atnaujinamos, o jūrinės transliacijos galutinai nutrūko 1990 metais. Stoties istorija tapo popkultūros dalimi ir įkvėpė filmą „The Boat that Rocked“, pasakojantį apie jūroje dirbančių didžėjų kasdienybę.

    Pastarasis atvejis parodė, kad net ir automatizuotose, kompiuteriais valdomose studijose būtinos papildomos saugumo patikros, ypač kai kalbama apie iš anksto paruoštus pranešimus, galinčius sukelti visuomenės nerimą. Stotis tikina ėmusis veiksmų, kad panašūs nesklandumai nepasikartotų.

  • Jungtinė Karalystė laikinai švelnina sankcijas rusiškai naftai: įtampa dėl reaktyvinių degalų ir dyzelino

    Jungtinė Karalystė laikinai švelnina sankcijas rusiškai naftai: įtampa dėl reaktyvinių degalų ir dyzelino

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris sulaukė kritikos po sprendimo laikinai sušvelninti sankcijas reaktyviniams degalams ir dyzelinui, pagamintiems naudojant rusišką žaliavinę naftą. Oponentai teigia, kad tokios išimtys silpnina politinį signalą Maskvai, o Vyriausybė aiškina, jog tai būtina tiekimo stabilumui ir vartotojų apsaugai.

    Klausimas iškilo po to, kai buvo išduotos dvi tikslinės licencijos, leidžiančios pereinamąjį laikotarpį taikyti planuotam draudimui naftos produktams, pagamintiems trečiosiose šalyse, bet turintiems rusiškos kilmės žaliavos. Pasak Vyriausybės, tai esą trumpalaikė priemonė, skirta sklandžiai įgyvendinti naujas taisykles ir išvengti kainų šuolių bei tiekimo trikdžių.

    Sprendimą griežtai kritikavo konservatorių lyderė Kemi Badenoch, o proeuropietiški ir Ukrainą remiantys aktyvistai perspėjo, kad išimtys gali būti interpretuojamos kaip Vakarų ryžto silpnėjimas. Kritikai taip pat primena, kad didelė dalis Jungtinės Karalystės importuojamų rafinuotų naftos produktų gali būti susiję su rusiška žaliava per tarpininkaujančias rinkas.

    „Mes tai atlikome nerangiai, ir tai visiškai mano kaltė. Atsiprašau“, – sakė prekybos ministras Chrisas Bryantas.

    Ministras pabrėžė, kad išimtys esą laikinos ir bus sustabdytos, kai tik tai bus įmanoma, o bendras tikslas išlieka tas pats: griežtinti sankcijų režimą ir užkirsti kelią spragoms. Vis dėlto viešojoje erdvėje daug klausimų kelia tai, kodėl licencijos paskelbtos be platesnės komunikacijos ir ar apie pokyčius buvo iš anksto informuoti Ukrainos partneriai.

    Kontekstas taip pat susijęs su pastarųjų savaičių geopolitiniais sukrėtimais, kai Artimųjų Rytų įtampa didino nerimą dėl energijos išteklių logistikos ir kainų. Nors dalis analitikų teigia, kad situacija rinkose galėjo stabilizuotis, politinis sprendimo poveikis Londono reputacijai kaip tvirtos Kyjivo rėmėjos tema išlieka jautrus.

    Jungtinė Karalystė tiesioginį rusiškos anglies, dujų ir naftos importą uždraudė po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Tačiau rafinuotų produktų grandinėse ilgą laiką buvo įmanoma kilmę „atskiesti“ per trečiųjų šalių perdirbimą, todėl dalis politikų reikalauja ne laikinų išimčių, o kuo aiškesnio ir griežtesnio spragų uždarymo mechanizmo.

  • Jungtinė Karalystė švelnina ribojimus: įsileidžia dyzeliną ir aviacinį kurą iš rusiškos naftos

    Jungtinė Karalystė koreguoja sankcijų taikymą ir leidžia importuoti dyzeliną bei aviacinį kurą, jei šie naftos produktai rafinuoti ne Rusijoje, bet pagaminti naudojant rusišką žaliavą. Tokia išimtis apima ne tik patį įvežimą, bet ir su importu susijusių paslaugų įsigijimą.

    Sprendimas numato, kad naujos taisyklės įsigalioja artimiausiomis dienomis, o jų galiojimo pabaigos data kol kas nenumatyta. Vis dėlto vyriausybė žada reguliarias peržiūras, todėl tvarka gali būti koreguojama arba atšaukta, jei pasikeistų aplinkybės rinkoje ir geopolitikoje.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Dyzelinas ir aviacinis kuras yra kritiškai svarbūs produktai transportui bei logistikai, o jų kainas ypač veikia tiekimo grandinės ir naftos perdirbimo pajėgumai. Kai rinkoje atsiranda daugiau „leidžiamų“ srautų, trumpuoju laikotarpiu tai gali sumažinti įtampą ir pristabdyti kainų šuolius, ypač jei paklausa išlieka stabili.

    Tačiau praktikoje tokie sprendimai kelia klausimų dėl naftos kilmės atsekamumo: rafinuotas produktas gali būti pagamintas trečiosiose šalyse, o žaliavos pėdsakas išlieka rusiškas. Dėl to dalis politikų ir ekspertų įžvelgia riziką, kad sankcijų efektas silpnėja net ir laikantis formalių taisyklių.

    G7 ir ES signalai dėl spaudimo Rusijai

    Sprendimas priimamas platesniame kontekste, kai Vakarų šalys derina energetinio saugumo tikslus su siekiu išlaikyti spaudimą Rusijai dėl karo Ukrainoje. Prieš G7 finansų ministrų susitikimą Paryžiuje Europos Komisijos atstovai pabrėžė, kad, ES vertinimu, tai nėra tinkamas metas mažinti ekonominį spaudimą Rusijai.

    Tuo pat metu JAV iždo institucijos paskelbė apie dar vieną licenciją, susijusią su sankcijų taikymo išimtimis naftos sandoriams tam tikromis sąlygomis. Tokie žingsniai paprastai aiškinami siekiu valdyti rizikas pasaulinei energijos rinkai ir išvengti staigių tiekimo sutrikimų, ypač kai didėja įtampa svarbiuose jūrų keliuose.

    Ką tai reiškia toliau?

    Jungtinės Karalystės pasirinktas modelis rodo pragmatinį balansavimą tarp sankcijų politikos ir ekonominių poreikių, ypač kai kalbama apie aviacijos ir kelių transporto degalus. Artimiausiais mėnesiais daug kas priklausys nuo to, ar bus griežtinami kilmės tikrinimo mechanizmai ir kaip į šią išimtį reaguos partneriai Europoje.

    Rinkos dalyviams svarbiausias klausimas bus stabilumas: ar peržiūros taps techniniu formalumu, ar realiu įrankiu greitai sugriežtinti taisykles, jei rusiškos kilmės žaliavos srautai pradėtų dominuoti. Kol kas aišku viena: energetikos sankcijų režimas vis labiau priklauso nuo išimčių, kurios gali keisti realų jų poveikį.

  • JT įspėja: Artimųjų Rytų krizė smogia augimui – Europa gali sulaukti nemalonaus siurprizo

    JT įspėja: Artimųjų Rytų krizė smogia augimui – Europa gali sulaukti nemalonaus siurprizo

    Pasaulio augimo prognozė blogėja

    Jungtinės Tautos (JT) sumažino 2026 metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę, nurodydamos, kad Artimųjų Rytų krizė didina energijos kainas ir temdo verslo bei vartotojų lūkesčius. Kartu pakoreguotos ir infliacijos projekcijos, nes brangstanti energija persiduoda beveik visoms prekių ir paslaugų grandinėms.

    Pagal atnaujintą JT vertinimą, pasaulio bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti apie 2,5 proc., kai metų pradžioje buvo prognozuota 2,7 proc. JT ekonomistai perspėja, kad nepalankesniu scenarijumi augimas galėtų sulėtėti iki maždaug 2,1 proc.

    Infliaciją kelia energijos šokas

    JT skaičiuoja, kad pasaulinė infliacija 2026 metais gali pasiekti apie 3,9 proc., tai yra 0,8 proc. punkto daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau. Pagrindinis veiksnys – energijos ir perdirbtų naftos produktų brangimas, kuris didina pramonės gamybos bei komercinio transporto sąnaudas.

    Skirtingose šalyse poveikis nevienodas. Išsivysčiusiose ekonomikose infliacija, JT vertinimu, gali kilti nuo 2,6 proc. 2025 metais iki 2,9 proc. 2026 metais, o besivystančiose – nuo 4,2 proc. iki 5,2 proc., nes brangesnė energija ir importas labiau spaudžia realias pajamas.

    Europa – tarp labiausiai pažeidžiamų

    JT pažymi, kad Europa yra labiau veikiama dėl didesnės priklausomybės nuo importuojamos energijos, todėl brangimas stipriau atsiliepia ir namų ūkiams, ir įmonėms. Prognozuojama, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas 2026 metais gali sulėtėti iki 1,1 proc., kai 2025 metais siekė 1,5 proc.

    Jungtinės Karalystės augimo perspektyva taip pat prastesnė: JT vertinimu, augimas gali smukti nuo 1,4 proc. 2025 metais iki 0,7 proc. 2026 metais. Toks tempas reikštų didesnį jautrumą bet kokiems papildomiems energijos tiekimo, transporto ar prekybos trikdžiams.

    Regionai reaguoja skirtingai

    Didžiausi nuostoliai, JT teigimu, koncentruojasi Vakarų Azijoje, kur poveikį didina ne tik energijos šokas, bet ir tiesioginė infrastruktūros žala bei sutrikusi naftos gavyba, prekyba ir turizmas. Regiono augimas, JT skaičiavimu, gali kristi nuo 3,6 proc. 2025 metais iki 1,4 proc. 2026 metais.

    Afrikoje vidutinis augimas turėtų mažėti nežymiai – nuo 4,2 proc. iki 3,9 proc., o Lotynų Amerikoje ir Karibų regione – nuo 2,5 proc. iki 2,3 proc. Tuo metu JAV ekonomika, JT vertinimu, išlieka palyginti atspari – prognozuojamas apie 2,0 proc. augimas, panašus į 2025 metų lygį.

    Azijoje situacija diferencijuota: Kinijos augimas gali sulėtėti nuo 5,0 proc. 2025 metais iki 4,6 proc. 2026 metais, o Indija išliktų viena sparčiausiai augančių didžiųjų ekonomikų, nors tempas, JT prognozėmis, mažėtų nuo 7,5 proc. iki 6,4 proc.

    „Iki recesijos dar toli, tačiau milijardams žmonių gyvenimas gali tapti sunkesnis, o daliai šalių neatmetamas ir ekonomikos susitraukimas“, – sakė JT Ekonominės ir socialinės pažangos departamento ekonominės analizės vadovas Shantanu Mukherjee.

    JT ekonomistai pabrėžia, kad esminis klausimas – kiek ilgai tęsis konfliktas ir kiek užsitęs jo poveikis energijos, prekybos ir logistikos grandinėms. Net ir šalys, turinčios rezervų ar labiau diversifikuotą energijos struktūrą, ilgainiui susiduria su ribomis, todėl rizikos pasaulio augimui išlieka padidėjusios.

  • Skandalas dėl Married at First Sight UK: po kaltinimų išprievartavimu „Channel 4“ išėmė sezonus

    Skandalas dėl Married at First Sight UK: po kaltinimų išprievartavimu „Channel 4“ išėmė sezonus

    BBC tyrimas supurtė realybės šou

    Vienas populiariausių Jungtinės Karalystės realybės šou Married at First Sight UK atsidūrė dėmesio centre po buvusių dalyvių pareikštų kaltinimų seksualiniu smurtu. Apie tai pranešta BBC laidoje „Panorama“, kurioje moterys pasakojo, kad filmavimų metu, jų teigimu, nebuvo užtikrinta pakankama apsauga.

    Pasak tyrimo, dvi moterys tvirtina buvusios išprievartautos filmavimo laikotarpiu, o trečia nurodė patyrusi seksualinį veiksmą be sutikimo. Kaltinimai pateikiami kaip teiginiai, o dalis jų ginčijama.

    „Channel 4“: imtasi veiksmų, sezonai pašalinti

    Transliuotojas „Channel 4“ nurodė, kad balandžio mėnesį gavo rimtų kaltinimų dėl nedidelio skaičiaus ankstesnių projekto dalyvių ir kad, jo supratimu, kaltinamieji šiuos teiginius neigia. Televizija teigia, jog, iškilus klausimų dėl dalyvių gerovės, buvo taikomi esami gerovės protokolai.

    Po pranešimo „Channel 4“ pašalino visas Married at First Sight UK serijas iš savo transliavimo ir peržiūros paslaugų. Tai vienas ryškiausių veiksmų šioje istorijoje, turint omenyje, kad šou laikomas vienu pagrindinių kanalo realybės projektų.

    „Noriu išreikšti užuojautą dalyviams, kurie akivaizdžiai patyrė sukrėtimą po dalyvavimo Married at First Sight UK. Mūsų dalyvių gerovė visada yra svarbiausia“, – sakė „Channel 4“ vadovė Priya Dogra.

    „Būtų visiškai netinkama man komentuoti labai rimtus kaltinimus, pareikštus kai kuriems dalyviams. Šie kaltinimai, kiek suprantu, yra ginčijami, o „Channel 4“ nėra institucija, galinti juos vertinti“, – pridūrė ji.

    Kas atsakingas už gamybą ir kas bus toliau

    Married at First Sight UK formatas paremtas danišku projektu Gift ved første blik: jo esmė, kad nepažįstami žmonės pirmą kartą susitinka savo vestuvių dieną. Tokios santuokos nėra teisiškai įpareigojančios, tačiau laidoje rodomas porų gyvenimas po ceremonijos, įskaitant medaus mėnesį ir bendrą buitį.

    Laida yra tarptautinės franšizės dalis, turinti versijas skirtingose šalyse, o Jungtinėje Karalystėje ji kuriama „Channel 4“ užsakymu. Šou gamybą vykdo nepriklausoma kompanija CPL, kurios teisininkai BBC nurodė, kad dalyvių gerovės protokolai esą atitinka aukščiausią standartą ir visais atvejais buvo elgtasi tinkamai.

    Kol kas neaišku, ar naujausias sezonas, kuris, kaip skelbiama, jau nufilmuotas, bus parodytas vėliau šiais metais. Tuo pat metu diskusija apie realybės šou dalyvių apsaugą ir transliuotojų pareigą užtikrinti saugią aplinką, tikėtina, dar tik stiprės.

  • Sukilo į kovą dėl posto: Wesas Streetingas rėžė, kad „Brexit“ buvo katastrofiška klaida

    Sukilo į kovą dėl posto: Wesas Streetingas rėžė, kad „Brexit“ buvo katastrofiška klaida

    Streetingas skelbia apie ambicijas

    Buvęs Jungtinės Karalystės sveikatos sekretorius Wesas Streetingas paskelbė, kad dalyvaus bet kokiuose rinkimuose į Leiboristų partijos lyderio postą, jei tokie būtų rengiami. Tai reikštų ir kelią į šalies ministro pirmininko pareigas.

    Politikas viešai paragino dabartinį lyderį Keirą Starmerį trauktis, teigdamas, kad prarado pasitikėjimą jo vadovavimu. Šie pareiškimai nuskambėjo po to, kai Streetingas šį mėnesį pasitraukė iš ministrų kabineto.

    „Brexit“ pavadino katastrofa

    Kalbėdamas Leiboristų partijos „Progress“ konferencijoje, Streetingas daug dėmesio skyrė Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Europos Sąjungos. Jo teigimu, sprendimas 2016 metais palikti bloką tebėra vienas skaudžiausių strateginių pasirinkimų šiuolaikinėje šalies politikoje.

    „Išstojimas iš Europos Sąjungos buvo katastrofiška klaida“, – sakė Wesas Streetingas.

    Politikas aiškino, kad po „Brexit“ šalis tapo mažiau įtakinga ir labiau pažeidžiama, o ekonominės galimybės susiaurėjo. Tokie vertinimai dera su pastarųjų metų diskusijomis Jungtinėje Karalystėje apie sulėtėjusią prekybą su ES, sumažėjusias investicijas ir darbo jėgos trūkumus atskirose srityse.

    Ragina sugrįžti į ES

    Vėliau savo kalboje Streetingas pareiškė, kad Jungtinės Karalystės ateitis siejasi su Europa ir kad ilgainiui šalis turėtų sugrįžti į Europos Sąjungą. Jis akcentavo būtinybę kurti artimesnius politinius ir ekonominius ryšius su Bendrija.

    „Mums reikia naujų ypatingų santykių su ES, nes Britanijos ateitis yra Europoje ir vieną dieną vėl Europos Sąjungoje“, – sakė Wesas Streetingas.

    Pastaruoju metu Londono ir Briuselio santykiai vėl atsidūrė dėmesio centre: Jungtinė Karalystė ieško pragmatiškesnio bendradarbiavimo modelio prekybos, saugumo ir gynybos srityse. Diskusijas kaitina ir geopolitinis neapibrėžtumas, įskaitant transatlantinių santykių bangavimus.

    Starmeriui auga spaudimas

    Streetingo pasisakymai pasirodė tuo metu, kai Keiras Starmeris patiria didėjantį spaudimą po nesėkmingų vietos rinkimų rezultatų. Žiniasklaida Jungtinėje Karalystėje akcentuoja Leiboristų pralaimėjimus ir išaugusią „Reform UK“ įtaką.

    „Brexit“ klausimas taip pat grįžta į vidaus politikos darbotvarkę, nors visuomenė išlieka susiskaldžiusi. 2016 metų referendumas, kurį lydėjo aštri kampanija, tapo lūžio tašku, o tuometinį pasitraukimo kursą aktyviai rėmė Borisas Johnsonas ir Nigelas Farage’as.

  • „Lansdowne Partners“ pristatė VC fondą JK universitetų idėjoms: pirmasis uždarymas – 128,9 mln. eurų

    „Lansdowne Partners“ pristatė VC fondą JK universitetų idėjoms: pirmasis uždarymas – 128,9 mln. eurų

    Londonuose įsikūrusi investicijų bendrovė „Lansdowne Partners“ pristatė naują rizikos kapitalo (VC) fondą, skirtą Jungtinės Karalystės universitetuose gimstančioms technologijoms ir intelektinei nuosavybei paversti tarptautinėmis įmonėmis. Bendrovė skelbia, kad fondas bus orientuotas į augimo etapą, kai startuoliams dažniausiai prireikia gerokai didesnio kapitalo ir griežtesnės strateginės pagalbos.

    Pirmasis fondo uždarymas siekia 128,9 mln. eurų, o galutinis uždarymas planuojamas metų pabaigoje. Skelbiama, kad investuotojų susidomėjimas viršija fondo numatytą 171,9 mln. eurų ribą, todėl rinka signalizuoja apie stiprią paklausą investicijoms į universitetų kuriamas inovacijas.

    „Lansdowne Partners“ nurodo, kad fondo kertiniai investuotojai yra British Business Bank, Aviva Investors ir Lloyds Banking Group, taip pat prisideda „Lansdowne Partners“ investuotojai bei pačios komandos kapitalas. Toks institucinių investuotojų derinys, pasak rinkos dalyvių, tampa vis svarbesnis siekiant užpildyti finansavimo spragas, su kuriomis JK susiduria plečiant technologines įmones.

    Kas stabdo universiteto idėjų augimą?

    Jungtinė Karalystė turi stiprų mokslinių tyrimų pagrindą ir gausų patentų bei licencijuojamos intelektinės nuosavybės srautą, tačiau komercializavimo kelias dažnai stringa augimo etape. Praktikoje tai reiškia, kad ankstyvosios stadijos finansavimą gauti palyginti lengviau, o vėliau, kai reikia didesnių investicijų, tarptautinės plėtros ir komandos stiprinimo, konkurencija dėl kapitalo smarkiai išauga.

    „JK sukuria bent tiek pat intelektinės nuosavybės vienam gyventojui kaip ir bet kuri kita šalis pasaulyje, tačiau pernelyg dažnai įmonėms pritrūksta kapitalo, reikalingo plėtrai globaliai“, – sakė „Lansdowne Partners“ partneris ir išsivysčiusių rinkų vadovas Peteris Daviesas.

    Fondo strategija grindžiama idėja koncentruotai remti mažesnį skaičių išskirtinių bendrovių, suteikiant joms didesnį kapitalą ir disciplinuotą strateginį palaikymą. Tai turėtų padėti spręsti vadinamąją „scale-up“ problemą, kai perspektyvios įmonės lieka per mažos, kad galėtų konkuruoti su JAV ar kai kurių Azijos šalių gigantais.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    „Lansdowne Partners“ teigia, kad fondas orientuosis į sritis, kuriose universitetų tyrimai dažnai tampa pramonės proveržiais: sveikatos duomenys, kvantinė kompiuterija, pažangios medžiagos, puslaidininkiai, gynybos technologijos ir vadinamasis natūralus kapitalas. Taip pat akcentuojamos sritys, kur kritiškai svarbios saugios tiekimo grandinės ir vietiniai pajėgumai, ypač geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu.

    Institucinių investuotojų vaidmuo šiame segmente pastaraisiais metais vertinamas kaip vienas lemiamų: pensijų fondai ir draudikai ieško ilgalaikės grąžos, o valstybės skatinimo priemonės siekia, kad daugiau kapitalo liktų vietos inovacijų ekonomikoje. British Business Bank atstovai pabrėžia, kad JK rizikos kapitalo rinka yra viena didžiausių pasaulyje, tačiau vis dar yra erdvės aktyvesniam vietinių institucijų dalyvavimui.

    „Matome apčiuopiamą pagreitį, kai pensijų fondai ir draudikai vis aktyviau svarsto, kaip pasinaudoti JK įmonių augimo potencialu“, – sakė British Business Bank fondų valdymo direktorė ir bendra vadovė Christine Hockley.

    Kodėl tai svarbu JK inovacijų ekosistemai?

    Tokio tipo fondai paprastai atlieka dvi funkcijas: suteikia kapitalą didesniems plėtros raundams ir padeda sukurti aiškesnį „tiltą“ nuo universiteto laboratorijos iki pasaulinės rinkos. Investuotojai tikisi, kad geriau finansuojamos įmonės rečiau bus priverstos anksti parduoti technologiją ar persikelti į kitas rinkas vien dėl kapitalo stygiaus.

    „Lansdowne Partners“, įkurta 1998 metais, skelbia valdanti investicijas kai kurių didžiausių pasaulio investuotojų vardu ir anksčiau investavusi į inovacijų platformas, susijusias su Oksfordo ir Kembridžo ekosistemomis. Bendrovė taip pat mini patirtį remiant sparčiai augančias technologijų įmones, kurios vėliau pasiekė vadinamojo vienaragio statusą.

  • JK valdžia uždraudė atvykti europarlamentarui ir kraštutinių dešiniųjų influenceriams: kodėl?

    JK valdžia uždraudė atvykti europarlamentarui ir kraštutinių dešiniųjų influenceriams: kodėl?

    Jungtinės Karalystės valdžia neleido į šalį atvykti mažiausiai septyniems užsienio piliečiams, tarp jų ir europarlamentarui bei keliems kraštutinių dešiniųjų pažiūrų komentatoriams. Kaip skelbiama, sprendimas priimtas prieš gegužės 16 dieną Londone planuotą mitingą, kurį rengia aktyvistas Tommy Robinson.

    Britų Vidaus reikalų ministerija atvykimą sustabdė per elektroninio kelionės leidimo sistemą, vadinamą ETA. Ji Jungtinėje Karalystėje pradėta taikyti 2026 metais ir skirta vizų nereikalaujantiems keliautojams, tačiau leidimas gali būti atšauktas, jei pareigūnai nustato riziką viešajam interesui.

    Sprendimo priežastys ir fonas

    Vidaus reikalų sekretorė Shabana Mahmood viešai nurodė bendrą motyvą: šių asmenų buvimas šalyje esą nėra palankus viešajam gėriui. Jungtinės Karalystės teisėje tai yra vienas iš pagrindų atsisakyti įleisti asmenį net ir tada, kai formaliai jis atitinka kelionės be vizos sąlygas.

    Metropoliteno policija iš anksto perspėjo renginio organizatorius, kad jie bus laikomi atsakingais, jei kalbose bus kurstoma neapykanta ar smurtas. Pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį į didelę apkrovą tą pačią dieną: Londone numatyti ir kiti masiniai renginiai, įskaitant demonstraciją, susijusią su palestiniečių Nakbos dienos minėjimu, bei Anglijos taurės finalą Wembley stadione.

    Praėjusiais metais analogiškas mitingas sutraukė daugiau nei 100 000 dalyvių, o policija fiksavo 25 sulaikymus ir pranešė apie sužeistus pareigūnus. Dėl šios patirties šiųmetis renginys vertinamas kaip padidintos rizikos, o prevencinės priemonės, pasak pareigūnų, turi užkirsti kelią riaušėms ir neapykantos nusikaltimams.

    Kas įvardijami tarp neįleistųjų

    Apie draudimą socialiniuose tinkluose pranešė keli viešojoje erdvėje žinomi asmenys, pateikę ir sprendimą patvirtinančias žinutes. Tarp minimų pavardžių yra Lenkijos europarlamentaras Dominik Tarczyński, flamandų politikas Filip Dewinter, taip pat komentatorės Eva Vlaardingerbroek iš Nyderlandų ir Ada Lluch iš Ispanijos.

    Dalis jų viešuose pasisakymuose garsėja griežta antiimigracine retorika ir kontroversiškais pareiškimais apie musulmonus bei daugiakultūriškumą. Tarp kraštutinių dešiniųjų aplinkoje paplitusių šūkių minimas ir remigracijos terminas, kurį kritikai, įskaitant žmogaus teisių organizacijas ir dalį tyrėjų, sieja su diskriminacinėmis idėjomis dėl masinio migrantų ir jų palikuonių išsiuntimo.

    Į viešą diskusiją įtraukti ir keli JAV veikėjai, teigiantys, kad taip pat negavo leidimo atvykti. Jungtinės Karalystės premjeras Keir Starmer konkrečių pavardžių neatskleidė, tačiau pareiškė, kad vyriausybė netrukdys taikiems protestams, o į šalį neįleis tų, kurie, valdžios vertinimu, atvyksta kurstyti smurto.

    „Mes neleisime žmonėms atvykti į Jungtinę Karalystę, grasinti bendruomenėms ir skleisti neapykantą mūsų gatvėse“, – sakė Keir Starmer.

    Ką tai reiškia praktikoje

    Teisiškai toks draudimas nebūtinai reiškia baudžiamąjį persekiojimą: tai administracinis sprendimas dėl sienos kontrolės, grindžiamas rizikos vertinimu. Jungtinės Karalystės praktikoje šis instrumentas taikytas įvairioms kategorijoms asmenų ir ankstesnių vyriausybių laikais, įskaitant tuos, kurie buvo siejami su ekstremizmu ar neapykantos kurstymu.

    Ginčas dėl sprendimo greitai peraugo į platesnę diskusiją apie žodžio laisvę. Žmogaus teisių apsauga Jungtinėje Karalystėje numatyta Žmogaus teisių įstatyme, tačiau kartu leidžiama riboti tam tikrus pasisakymus, kai siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, apsaugoti visuomenės saugumą ar kitų asmenų teises.

    Tuo pat metu šalies viešojoje erdvėje aštrėja debatai dėl migracijos politikos. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, grynoji migracija 2025 metais, skaičiuojant iki birželio pabaigos, sumažėjo daugiau nei du trečdalius, palyginti su ankstesniais rekordais, o kritikai ir šalininkai šiuos skaičius interpretuoja skirtingai.

    Sprendimas neleisti atvykti keliems politiniams veikėjams ir influenceriams greičiausiai taps dar vienu precedentu, kuriame susiduria dvi vertybės: teisė į politinę raišką ir valstybės pareiga užtikrinti viešąją tvarką. Atskirais atvejais tai gali būti apskųsta ar ginčijama, tačiau praktikoje galutinį saugumo rizikos vertinimą sienos kontrolėje paprastai lemia valdžios institucijos.

  • „Goldman Sachs“ perspėja: JK iždo vekseliai nebus stebuklingas vaistas augančioms skoloms

    „Goldman Sachs“ perspėja: JK iždo vekseliai nebus stebuklingas vaistas augančioms skoloms

    Palūkanos kyla, sprendimų ieškoma skubiai

    Jungtinė Karalystė vis dažniau svarsto didinti trumpalaikio skolinimosi apimtis, kad pristabdytų sparčiai augančias skolos aptarnavimo išlaidas. Vis dėlto investicinis bankas „Goldman Sachs“ įspėja, kad didesnė iždo vekselių emisija gali duoti tik ribotą fiskalinį pagerėjimą.

    Rinkų dėmesys į JK skolinimosi kainą sugrįžo tuomet, kai 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,105 proc. Ilgesnės trukmės vertybinių popierių pajamingumai taip pat šoktelėjo ir pasiekė aukščiausius lygius nuo 1998 metų.

    Kas yra T-bills ir kodėl JK juos didina

    Iždo vekseliai yra trumpesnės trukmės, dažniausiai iki vienų metų, nulinės kupono obligacijos, kurios leidžia valstybei greitai pasiskolinti pinigų. „Goldman Sachs“ pažymi, kad istoriškai JK šių priemonių naudojo mažiau nei kitos išsivysčiusios ekonomikos, dažniau remdamasi ilgesnės trukmės obligacijomis.

    JK Skolos valdymo biuras pastaruoju metu paskelbė priemones, rodančias galimą krypties pokytį. Tarp jų minimi planai reguliariai leisti 12 mėnesių trukmės iždo vekselius, gerinti atpirkimo sandorių infrastruktūrą ir stiprinti antrinę rinką, kad prekyba būtų sklandesnė.

    „Iždo vekseliai padeda valdyti valstybės pinigų srautų svyravimus, pavyzdžiui, dėl sezoninių mokesčių įplaukų pokyčių ar netikėtų poreikių ekonominių sukrėtimų metu“, – rašoma „Goldman Sachs“ analitikų įžvalgose.

    Ribota nauda ir didesnė rizika biudžetui

    Analitikų vertinimu, didesnė trumpalaikės skolos dalis kylančių pajamingumų kreivėje teoriškai gali sumažinti vidutines palūkanų išlaidas. Tačiau toks sprendimas kartu trumpina vidutinę skolos trukmę ir didina refinansavimo riziką, o tai reiškia didesnį finansavimo nepastovumą planuojant biudžetą.

    „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad iždo vekselių dalį pakėlus iki maždaug 10 proc. skolinimosi struktūroje, metinės išlaidos galėtų mažėti iki 10 bazinių punktų. Ši nauda, perskaičiavus į dabartinį mastą, siektų apie 3,5 mlrd. eurų per metus, tačiau, banko teigimu, tai nebūtų esminis lūžis nei viešiesiems finansams, nei obligacijų rinkai.

    Vertinant paklausą, pagrindiniai iždo vekselių pirkėjai dažniausiai yra bankai ir finansų institucijos. Nors jie galėtų didinti turimas apimtis, duomenys rodo, kad daugeliu atvejų prioritetas teikiamas vidutinės trukmės obligacijoms, o ne itin trumpam terminui.

    Mažmeninių investuotojų susidomėjimas taip pat gali likti ribotas, nes iždo vekseliai konkuruoja su kitomis priemonėmis, įskaitant tradicines obligacijas ir taupymo produktus. Užsienio investuotojai, anot analitikų, vargu ar taps reikšmingu papildomos paklausos šaltiniu.

    „Vidutinis palūkanų išlaidų pagerėjimas turi būti vertinamas kartu su finansavimo nepastovumo rizika ir didesniu neapibrėžtumu būsimose fiskalinėse prognozėse“, – teigiama banko komentare.

    Analitikai taip pat atmeta idėją, kad didesnė trumpalaikė skola automatiškai sustiprintų patikimumą kovoje su infliacija ir ilgam sumažintų rizikos priedą. Jų vertinimu, panašūs lūkesčiai anksčiau buvo keliami ir kitoms skolos priemonėms, tačiau jos neišsprendė palūkanų ir infliacijos svyravimų problemos.

  • Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Starmerio planas atkurti ryšius su ES braška: Britaniją drasko rinkėjai, o Briuselis laukia

    Brexito šešėlis vis dar ilgas

    Artėjant dešimtmečiui nuo Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos, vidaus politika ir toliau sukasi aplink senąjį lūžį. Vietos rinkimai parodė, kad valdančiosios Leiboristų partijos parama skyla pagal panašias linijas kaip per referendumą.

    Didmiesčiuose, ypač Londone ir universitetiniuose miestuose, dalis jaunesnių leiboristų rinkėjų nusisuko į proeuropietiškai laikomą Žaliųjų partiją. Tuo pat metu socialiai konservatyvesni rinkėjai Velse, Škotijoje ir šiaurės Anglijoje vis dažniau renkasi Nigelio Farage’o įkurtą „Reform UK“.

    Pažadas Europai ir ribos namuose

    Ministras pirmininkas Keiras Starmeris žada liepą vyksiančiame susitikime su ES žymėti naują kryptį ir atkurti ryšius su Europa, daugiausia akcentuodamas ekonomiką, prekybą ir gynybą. Tačiau jo retorika kol kas sunkiai pasiekia tuos regionus, kuriuose leiboristai prarado pozicijas ir kur daug rinkėjų skeptiškai vertina bet kokį suartėjimą su Briuseliu.

    Starmeris taip pat signalizuoja apie jaunimui patrauklias iniciatyvas, įskaitant idėją sugrįžti prie tarptautinių studijų ir praktikos galimybių, panašių į Erasmus. Vis dėlto jis neparodė ženklų, kad ketintų atsisakyti įsipareigojimų, kurie riboja laisvą judėjimą ar grįžimą į ES bendrąją rinką bei muitų sąjungą.

    „Ankstesnė vyriausybė buvo apibrėžta tuo, kad nutraukė mūsų santykius su Europa, o ši vyriausybė bus apibrėžta tuo, kad juos atkurs“, – sakė Keiras Starmeris.

    Ką reiškia atsargus suartėjimas

    Praktiniu lygmeniu vyriausybė vis dažniau remia vadinamąjį dinaminį suderinamumą, kai Jungtinė Karalystė tam tikrose srityse artina taisykles prie ES standartų, siekdama sumažinti prekybos trintį. Viena iš krypčių yra susitarimai dėl augalinių ir gyvūninių produktų, kurie ateityje galėtų sumažinti dalį pasienio patikrų, jei būtų suderinti maisto saugos reikalavimai.

    Taip pat keliami lūkesčiai dėl pramonės konkurencingumo, nes eksporto procedūros po „Brexit“ išaugo, o reguliaciniai skirtumai brangina tiekimą. Atskiru klausimu išlieka ES anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje, kuris didina administracinę naštą į ES eksportuojančioms įmonėms, ypač taršesniuose sektoriuose.

    Politinis pavojus: puolami iš abiejų pusių

    Starmerio planas rizikingas politiškai, nes jį vienu metu atakuoja abi stovyklos. „Brexit“ šalininkai jautriai reaguoja į bet kokius žingsnius, kurie, jų nuomone, grąžina Londoną arčiau Briuselio, o daliai jaunesnių rinkėjų ir proeuropietiškų politikų toks laipsniškas kelias atrodo per lėtas.

    Spaudimą didina ir vidiniai nesutarimai: dalis Leiboristų partijos atstovų atviriau kalba apie būtinybę siekti gilesnės integracijos, net ir grįžimo į ES perspektyvos. Vis dėlto premjero pasirinktas atsargus kursas kol kas rodo, kad jis tikisi išlaviruoti tarp rinkėjų stovyklų ir išvengti temų, kurios galėtų sukelti naują „Brexit“ karą.

    Verslui ir investuotojams svarbiausias klausimas lieka ne politiniai šūkiai, o aiškus turinys: kiek konkrečiai bus sumažinta biurokratija pasienyje, ar pavyks pagerinti prieigą prie Europos rinkos ir kokią kainą už tai tektų mokėti reguliaciniais įsipareigojimais. Nuo šių atsakymų priklausys, ar planuojamas liepos mėnesio dialogas taps proveržiu, ar tik dar vienu atsargiu pažadu.