Tag: Jungtinė Karalystė

  • „Accenture“ įsigijo JK klientų analitikos bendrovę „Sagacity“: stiprina DI ir duomenų pajėgumus

    „Accenture“ įsigijo JK klientų analitikos bendrovę „Sagacity“: stiprina DI ir duomenų pajėgumus

    „Accenture“ paskelbė įsigijusi Jungtinėje Karalystėje veikiančią duomenų ir klientų analitikos bendrovę „Sagacity“. Sandoris turėtų sustiprinti „Accenture“ kompetencijas duomenų, dirbtinio intelekto ir klientų įžvalgų srityse, ypač kuriant personalizuotas patirtis dideliu mastu.

    „Sagacity“ įkurta 2005 metais, jos būstinė yra Londone. Įmonė specializuojasi klientų duomenų analizėje ir modeliavime, padedančiame verslui geriau suprasti vartotojų elgseną, tikslinti pasiūlymus ir gerinti aptarnavimą.

    Po įsigijimo prie „Accenture“ prisijungs daugiau nei 140 „Sagacity“ darbuotojų. Jų patirtis apima duomenų analitiką, DI taikymą, klientų segmentavimą ir sprendimus, leidžiančius įžvalgas greičiau paversti veiksmais organizacijų kasdienėse operacijose.

    Ko siekia „Accenture“

    „Accenture“ teigimu, klientai vis dažniau tikisi, kad duomenys, DI ir veiklos procesai bus sujungti į vieną nuoseklią sistemą, kuri duoda apčiuopiamus rezultatus. Tokia kryptis siejama su augančiu poreikiu kurti labiau individualizuotas, iš anksto poreikius numatančias paslaugas ir valdyti jas dideliu mastu.

    Įsigijimas taip pat atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai konsultacijų ir technologijų paslaugų bendrovės plečia duomenų bei DI grandį ne tik technologijomis, bet ir komandomis, galinčiomis įgyvendinti pokyčius nuo strategijos ir dizaino iki diegimo bei veiklos valdymo.

    „Mūsų klientai vis dažniau ieško būdų sujungti duomenis, DI ir operacijas, kad spartintų augimą ir iš esmės pergalvotų klientų patirtis“, – sakė Sohel Aziz, „Accenture Song“ vyresnysis vykdomasis direktorius Jungtinei Karalystei ir Airijai.

    „Sagacity“ gilios kompetencijos ir į rezultatą orientuotas požiūris sustiprins mūsų galimybes padėti klientams įžvalgas paversti veiksmais ir pasiekti išmatuojamų rezultatų per išmaniąsias klientų operacijas“, – sakė Sohel Aziz.

    „Sagacity“ lūkesčiai po sandorio

    „Sagacity“ vadovė ir bendraįkūrėja Anita Dougall pabrėžė, kad prisijungimas prie „Accenture“ turėtų paspartinti įmonės žmonių, duomenų ir technologijų kuriamą poveikį. Anot jos, derinant „Sagacity“ specializaciją su „Accenture“ mastu ir inovacijomis, atsiveria galimybės padėti didesniam skaičiui organizacijų pasiekti apčiuopiamų verslo rezultatų.

    „Prisijungimas prie „Accenture“ yra galimybė paspartinti mūsų žmonių, duomenų ir technologijų kuriamą poveikį“, – sakė Anita Dougall, „Sagacity“ generalinė direktorė ir bendraįkūrėja.

    „Sujungę mūsų kompetencijas ir duomenis su „Accenture“ mastu bei inovacijų galimybėmis, galėsime padėti daugiau organizacijų pasiekti prasmingų verslo rezultatų“, – sakė Anita Dougall.

    Sandorio finansinės sąlygos nebuvo atskleistos. „Accenture“ nurodė, kad įsigijimas orientuotas į didėjančią paklausą sprendimams, kurie klientų įžvalgas paverčia personalizuotomis patirtimis ir pamatuojama verte per visą įgyvendinimo ciklą.

  • JK Aukščiausiasis Teismas: dėl 61 000 konfiskuotų bitkoinų ginčo bus taikoma Kinijos teisė

    JK Aukščiausiasis Teismas: dėl 61 000 konfiskuotų bitkoinų ginčo bus taikoma Kinijos teisė

    Kas nuspręsta Londone

    Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad ginče dėl daugiau kaip 61 000 bitkoinų, kuriuos Londono Metropoliteno policija konfiskavo vykdydama tyrimą, turi būti taikoma Kinijos teisė. Teismo sprendimas apibrėžia, pagal kokią teisės sistemą bus vertinama, ar sukčiavimo aukos turi nuosavybės teisių į šį kriptoturtą.

    Nutartį priėmė teisėjas Markas Turneris civilinio turto susigrąžinimo byloje, kurią inicijavo prokuratūra. Svarbu pabrėžti, kad šiuo etapu teismas dar nenustatė, kam bitkoinai priklauso, o tik pasirinko teisę, pagal kurią tai bus sprendžiama.

    Bylos esmė ir aukų reikalavimai

    Byla susijusi su Zhimin Qian, kuri, kaip nustatyta, Kinijoje 2014–2017 metais vykdė investicinio sukčiavimo schemas. Pasak bylos medžiagos, bitkoinai buvo įsigyti už sukčiavimo būdu gautas lėšas, o vėliau dalis jų buvo įsigyta ir kitais būdais, įskaitant kasimą.

    Zhimin Qian po išvykimo iš Kinijos persikėlė į Londoną, o 2018 metais policija per kratas konfiskavo įrenginius, suteikusius prieigą prie kriptovaliutos. 2025 metais ji buvo nuteista laisvės atėmimo bausme už pinigų plovimą, o konfiskuotas turtas tapo atskiro civilinio ginčo objektu.

    Į procesą Jungtinėje Karalystėje yra įsitraukę apie 16 000 asmenų, teigiančių praradę lėšas dėl minėtų schemų. Jie siekia, kad teismas pripažintų, jog konfiskuotas kriptoturtas priklauso jiems, o ne kad jie turi tik teisę reikalauti pinigų grąžinimo iš sukčių.

    Kodėl svarbu, kokia teisė taikoma

    Pagrindinis ginčas teisme kilo dėl to, ar aukų reikalavimai turėtų būti vertinami pagal Anglijos teisę, ar pagal Kinijos teisę. Aukų atstovai argumentavo, kad Anglijos teisė, arba mišrus modelis, galėtų geriau atspindėti jų interesus, tačiau prokuratūra laikėsi pozicijos, jog tinkamiausia taikyti Kinijos teisę.

    Teisėjas pabrėžė, kad pareiškėjai turi įrodyti ne vien finansinę žalą, bet būtent nuosavybinį interesą į ginčijamą turtą. Praktikoje tai reiškia, kad vien kreditorinis reikalavimas dėl prarastų pinigų paprastai nėra pakankamas, jei norima gauti teismo pripažinimą, kad konkretus turtas priklauso aukoms.

    Šis aspektas aukoms gali tapti kritiškai svarbus, nes taikant Kinijos teisę nuosavybės teisės į skaitmeninį turtą ir jų įrodinėjimo standartai gali būti vertinami kitaip nei pagal Anglijos teisę. Dėl to daliai pareiškėjų gali būti sudėtingiau pagrįsti, kad jie turi tiesiogines teises į konfiskuotus bitkoinus.

    „Šiandienos sprendimas yra svarbus daugeliui tūkstančių Kinijos investuotojų, netekusių pinigų, nes teismas pasakė, kad aukų teisės į įšaldytus bitkoinus turi būti vertinamos pagal Kinijos teisę“, – sakė aukoms atstovaujančios kontoros partneris Jacksonas Ng.

    Sprendimas taip pat didina neapibrėžtumą dėl galutinio turto paskirstymo ir gali turėti reikšmės valstybės galimybėms išlaikyti dalį konfiskuoto turto, jei aukoms nepavyktų įrodyti nuosavybės teisių. Kita vertus, dalis pareiškėjų jau signalizavo sieksiantys sprendimą apskųsti, tad procesas gali užtrukti.

  • Britų superprogramėlė įklimpo: privatumo politikoje išniro „Tencent“ ir JAV juodasis sąrašas

    Britų superprogramėlė įklimpo: privatumo politikoje išniro „Tencent“ ir JAV juodasis sąrašas

    Jungtinėje Karalystėje kuriama „ZyMix“ save pristato kaip pirmąją kartos Z superprogramėlę, vienoje vietoje žadančią žinutes, mokėjimus ir bendruomenes. Tačiau dėl jos duomenų tvarkymo kilo klausimų, kai paviešinta, kad ankstesnėje privatumo politikoje minėtas turinio ir žinučių saugojimas per „Tencent“ infrastruktūrą Frankfurte.

    Kaip skelbta, privatumo politika buvo pakeista po žurnalistų užklausos, o joje neliko nuorodos į Kinijos technologijų grupę. Atnaujintame dokumente nurodoma, kad asmens duomenys daugiausia saugomi ir tvarkomi Jungtinėje Karalystėje bei Europos Sąjungoje, taip pat minimi paslaugų teikėjai iš kitų valstybių.

    Kur iš tiesų keliauja duomenys?

    „ZyMix“ atstovas aiškino, kad sutartis susijusi su „Tencent Cloud Europe BV“ ir naudojama pagalbinėms paslaugoms, o ne pagrindiniam vartotojų duomenų saugojimui. Pasak įmonės, tokie tiekėjai kaip „Twilio“ ir kiti esą reikalingi našumo bandymams, o pagalbinė infrastruktūra gauna šifruotas žinutes ir ribotus techninius duomenis.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien tiekėjo naudojimas savaime neįrodo, jog studentų duomenys pasiekia užsienio valdžios institucijas ar kad įvyko saugumo pažeidimas. Tačiau tai kelia esminį klausimą, kokią prieigą prie informacijos turi trečiosios šalys ir kaip aiškiai atskiriamas bazinis duomenų tvarkymas nuo pagalbinių paslaugų.

    JAV sąrašas ir reputacinė rizika

    „Tencent“ yra viena didžiausių Kinijos technologijų grupių, veikianti žaidimų, socialinių tinklų ir debesijos paslaugų srityse. 2026 metais JAV Gynybos departamentas įtraukė „Tencent“ į sąrašą Kinijos įmonių, kurios, anot JAV, yra susijusios su šalies kariuomene.

    Šis įrašymas nereiškia automatiško visų sankcijų pritaikymo, tačiau sukelia praktinių apribojimų JAV institucijoms, kurios negali sudaryti, pratęsti ar atnaujinti tam tikrų sutarčių su sąraše esančiais subjektais. „Tencent“ viešai tvirtino, kad įtraukimas esą yra klaida.

    Beta stadija, studentų reklama ir klausimai dėl komandos

    „ZyMix“ pabrėžia, kad programėlė vis dar yra beta stadijoje ir kuriama laikantis Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos, privatumo ir finansinių paslaugų reikalavimų. Buvęs Londono metropoliteno policijos komisaro pavaduotojas Tarique Ghaffur, pristatomas kaip įmonės saugumo konsultantas, teigė, kad leidėjas „Flicknmix“ neturi padalinių ar dukterinių įmonių Kinijoje.

    Vis dėlto papildomų klausimų kelia projekto užkulisiuose matyti ryšiai su Kinija ir agresyvi plėtra universitetuose. Skelbta, kad „ZyMix“ siūlė studentams nuo maždaug 230 iki 460 eurų per mėnesį už prekės ženklo reklamavimą, o darbo skelbimuose buvo ieškoma mandarinų kalbą mokančių darbuotojų, numatant kasdienę komunikaciją su komanda Kinijoje.

    Duomenų apsaugos specialistai primena, kad tokiais atvejais svarbiausia yra ne vien bendros formuluotės privatumo politikoje, o konkretūs duomenų srautai, prieigos teisės, šifravimo praktikos ir aiškus trečiųjų šalių vaidmenų apibrėžimas. Vartotojams, ypač jauniems žmonėms, tai tampa kritiška, kai vienoje programėlėje sujungiami pokalbiai, mokėjimai ir socialiniai ryšiai.

  • „Microsoft“ vadovas įspėja: DI šiandien reguliuojamas silpniau nei pienas ar buitinė technika

    „Microsoft“ prezidentas Bradas Smithas perspėja, kad dirbtinis intelektas (DI) daugelyje pasaulio valstybių vis dar prižiūrimas ir reguliuojamas gerokai silpniau nei kasdieniai vartojimo produktai ar buitinė technika. Jo teigimu, situacija paradoksali: prekėms ir įrenginiams taikomos aiškios saugos taisyklės, o sparčiausiai besivystančioms DI sistemoms dažnai jų trūksta.

    Pasak B. Smitho, dabartinė rinkos dinamika reiškia, kad DI diegiamas greičiau, nei susiformuoja visuotinai pripažinti saugumo standartai. Tai kelia riziką vartotojams ir verslui, nes klaidos ar piktnaudžiavimas gali turėti platesnių pasekmių nei įprastų produktų brokas.

    Ko prašo „Microsoft“

    „Microsoft“ vadovas ragina kurti globalias DI saugos taisykles, kurios veiktų panašiai kaip kiti tarptautiniai techniniai standartai. Jo vertinimu, vien savireguliacijos nepakanka, ypač kai DI sprendimai pradedami naudoti sveikatos, švietimo, finansų, infrastruktūros ir viešojo saugumo srityse.

    „Šiandien jūsų skalbyklė turi daugiau saugos reikalavimų nei dirbtinis intelektas, o pieno pakelis parduotuvėje praeina griežtesnę kontrolę“, – sakė Bradas Smithas.

    Vienas konkrečių siūlymų – vadinamieji avariniai stabdžiai, leidžiantys sustabdyti arba sulėtinti DI sistemos veikimą, jei ji ima veikti neprognozuojamai. Tokios priemonės, pasak jo, turėtų būti numatytos dar kūrimo etape, o ne paliekamos spręsti po incidentų.

    Atsakomybė, incidentų ataskaitos ir nepriklausoma priežiūra

    B. Smithas taip pat akcentuoja teisinę pareigą fiksuoti ir skelbti incidentus, kai DI sukelia žalą ar veikia kitaip, nei numatyta. Tokie pranešimai, jo nuomone, turėtų apimti ne tik technines klaidas, bet ir atvejus, kai žmonės nukenčia dėl neteisingų automatizuotų sprendimų.

    Kitas elementas – nepriklausomas vertinimas. Pasak „Microsoft“ prezidento, nauji DI sprendimai turėtų būti tikrinami ne vien pačių kūrėjų, bet ir nepriklausomų ekspertų, įskaitant valstybės institucijų specialistus, kad būtų mažinama interesų konflikto rizika.

    Viešojoje erdvėje vis dažniau susiduria dvi kryptys: vieni ragina kuo greičiau įtvirtinti griežtesnę DI priežiūrą, kiti baiminasi, kad per didelė reguliacinė našta pristabdys inovacijas ir susilpnins konkurencingumą, ypač JAV ir Kinijos technologijų varžybų kontekste.

    Kodėl išskiriama Jungtinė Karalystė

    Kalbėdamas apie tarptautinę lyderystę DI saugos srityje, B. Smithas išskyrė Jungtinę Karalystę. Jo teigimu, šalis yra gerai pasirengusi telkti bendras taisykles, nes joje veikia DI saugai skirta institucija, sukurta ankstesnės vyriausybės iniciatyva.

    Reguliavimo klausimai pastaruoju metu aštrėja ir dėl pačios pramonės signalų: dalis DI kūrėjų ir tyrėjų atvirai kalba apie didėjančias rizikas, susijusias su klaidinančiu turiniu, kibernetinėmis atakomis, automatizuotu sukčiavimu ir sprendimų, darančių poveikį žmonėms, nepaaiškinamumu.

    Ekspertai pabrėžia, kad efektyviausios taisyklės paprastai remiasi rizikos lygiu: griežčiausia priežiūra taikoma ten, kur DI gali daryti didelę žalą, o mažesnės rizikos taikymams numatomi lankstesni reikalavimai. Būtent toks principas vis dažniau minimas kaip kompromisas tarp inovacijų ir saugumo.

  • JK DI ministras ragina pažangiausias laboratorijas griežtinti saugą, o šalis stiprina kibernetinę gynybą

    JK DI ministras ragina pažangiausias laboratorijas griežtinti saugą, o šalis stiprina kibernetinę gynybą

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto ministras Kanishka Narayan Londone paragino pažangiausius DI modelius kuriančias laboratorijas reikšmingai didinti jų sistemų saugumą. Tuo pačiu metu JK Vyriausybė pranešė stiprinanti kibernetinę gynybą ir svarstanti papildomas teisines priemones, siekiant pasirengti galimiems rimtiems DI sukeltiems incidentams.

    Ministro teigimu, sparčiai augant pažangiausių modelių gebėjimams ir jų autonomiškumui, rizikos valdymas turi tapti ne priedu prie inovacijų, o privaloma kūrimo dalimi. Jis pabrėžė, kad įmonės turi skirti daugiau dėmesio netikėtam modelių elgesiui, o atsargumo principas turėtų galioti iki tol, kol rizikos suvaldymas yra įrodytas praktikoje.

    „Bendrovėms, kuriančioms galingiausias pasaulyje DI sistemas, mano žinutė paprasta: klausykite, kai mokslininkai įspėja apie rimtus pavojus. Tirpkite netikėtą elgesį. O jei negalite tinkamai suvaldyti rizikų, sistemos neleiskite į viešą naudojimą“, – sakė Kanishka Narayan.

    Pasak ministro, pastarojo meto atvejai, kai agentinio tipo DI sistemos gali inicijuoti veiksmus su ribota žmogaus priežiūra, parodė, kad incidentai gali vystytis greitai ir neturėti aiškių ribų tarp skirtingų organizacijų bei valstybių. Dėl to JK siekia, kad kritinės infrastruktūros operatoriai, viešasis sektorius ir technologijų kūrėjai turėtų aiškesnes taisykles, kaip reaguoti į incidentus, kuriuose dalyvauja autonomiškai veikiančios DI sistemos.

    JK taip pat akcentuoja praktinius pasirengimo darbus: peržiūrimas valstybės sistemų saugumas, identifikuojami silpnumai ir diegiamos priemonės, mažinančios tikimybę, kad DI būtų panaudotas atakoms automatizuoti, paslėpti ar sustiprinti. Ministras nurodė, kad jau buvo pašalinta daugiau nei 1 000 potencialių kibernetinių pažeidžiamumų įvairiose valdžios sistemose.

    Vyriausybė svarsto, kaip sustiprinti Kibernetinio saugumo ir atsparumo teisės aktų paketą, kad geriau būtų apsaugotos esminės paslaugos, tokios kaip ligoninės, energetikos ar komunalinių paslaugų sektorius. Šiose srityse didžiausias dėmesys skiriamas tiek prevencijai, tiek greitam incidentų suvaldymui, nes net trumpalaikis sistemų sutrikdymas gali sukelti didelę žalą.

    Ministro teigimu, viena svarbiausių krypčių tampa DI verifikavimas, kai nepriklausomais metodais tikrinama, ar modeliai atitinka nustatytus saugos reikalavimus ir ar jų elgesys numatomose situacijose yra prognozuojamas. Šį darbą JK sieja su DI Saugumo instituto veikla ir bendradarbiavimu su DI kūrėjais bei partneriais tarptautiniu mastu.

    JK pasirinktas tonas rodo platesnę tendenciją: valstybės vis dažniau kelia reikalavimus ne tik duomenų apsaugai ar kibernetinei higienai, bet ir pačių DI modelių patikimumui, valdomumui bei incidentų atskaitomybei. Tai reiškia, kad laboratorijoms ir produktų kūrėjams gali tekti investuoti daugiau į testavimą, rizikų vertinimą ir kontrolės priemones dar iki sistemoms pasiekiant vartotojus.

  • JK premjeras Andy Burnham: santykiai su ES nebetenkina – ko Londonas tikisi lapkričio viršūnių susitikime

    JK premjeras Andy Burnham: santykiai su ES nebetenkina – ko Londonas tikisi lapkričio viršūnių susitikime

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham pareiškė, kad dabartinis santykių su Europos Sąjunga modelis Londonui „nėra pakankamai geras“, ir prieš artėjantį JK–ES viršūnių susitikimą paragino atvirai kalbėtis dėl naujo bendradarbiavimo formato. Premjeras teigė, kad pokyčiai būtini, jei šalis rimtai siekia spartinti ekonomikos augimą, geriau valdyti migraciją ir stiprinti saugumą.

    Kalbėdamas parlamente, A. Burnham pabrėžė, kad vyriausybė neturėtų „nusisukti“ nuo galimybių priartinti JK prie ES, o svarbiausias artimiausias tikslas – pasiekti apčiuopiamą rezultatą lapkričio 20 dieną numatytame viršūnių susitikime. Jis taip pat akcentavo, kad dėl esminių sprendimų visuomenė turės lemiamą žodį kiekviename etape.

    Kas bus ant stalo?

    Premjero teigimu, derybų darbotvarkėje daugiausia dėmesio planuojama skirti ekonomikos augimui ir nelegalios migracijos kontrolei. Tarp konkrečių klausimų, kuriuos JK mato kaip realistiškus susitarimams, minimi maisto ir gėrimų prekybos palengvinimai, energetikos sistemų sujungimas, bendradarbiavimas dėl emisijų prekybos ir jaunimo mainų ar patirties įgijimo schema.

    A. Burnham pastaraisiais mėnesiais ne kartą signalizavo norą ilgainiui glaudinti ryšius su Bendrija, o viename iš pasisakymų buvo užsiminęs, kad tarp svarstomų krypčių gali būti ir platesnės integracijos scenarijai. Jo vertinimu, „Brexit“ padarė daugiau žalos nei naudos, o aiški ilgalaikė strategija dėl santykių su didžiausia JK rinka esą yra būtina.

    „Aiškaus kelio į šio amžiaus pabaigą neturėsime, kol neapsispręsime dėl ilgalaikių santykių su didžiausia mūsų rinka“, – sakė A. Burnham.

    Vidaus politika ir kritika

    Tuo pat metu JK viduje stiprėja politinė trintis: dešiniojo sparno politikai ir dalis opozicijos kaltina leiboristų vadovaujamą vyriausybę bandymu iš naujo atverti visuomenę skaldžiusias „Brexit“ diskusijas. Konservatorių lyderė Kemi Badenoch viešai teigė, kad premjeras esą ardo pasitraukimo susitarimo pamatus ir nesugebės išsiderėti geresnių sąlygų.

    Šis ginčas atspindi platesnę dilemą, su kuria JK susiduria po pasitraukimo iš ES: verslo bendruomenė ir dalis visuomenės tikisi mažiau biurokratijos prekyboje ir stabilesnių taisyklių, tačiau politiškai jautrūs klausimai, tokie kaip judėjimo laisvė ar teismų kompetencijos, išlieka raudonos linijos daliai rinkėjų.

    Incidentas RAF Fairford bazėje

    A. Burnham parlamente palietė ir saugumo temą, komentuodamas incidentą RAF Fairford oro bazėje, įvykusį rugsėjo pabaigoje. Premjeras sakė, kad šis atvejis „beveik neabejotinai“ buvo nukreiptas ir koordinuotas Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso, ir pabrėžė, kad JK netoleruos tokių grėsmių.

    Po įvykio buvo sulaikyti keli asmenys, įtariami veikla, susijusia su sprogmenimis, taip pat galimu teroro akto rengimu. Policija vėliau patvirtino, kad visi įtariamieji paleisti už užstatą, o specializuotos pajėgos tęsia tyrimą ir tikrina visas įmanomas versijas.

    RAF Fairford bazė yra reikšmingas JAV karinių oro pajėgų infrastruktūros taškas Europoje, siejamas su logistika ir sąjungininkų operaciniu pasirengimu. JAV šiuo metu iš bazės yra išvedusios bombonešius, o incidentas papildomai paaštrino Londono retoriką dėl priešiškų valstybių veiklos ir vidaus saugumo grėsmių.

    Artėjantis JK–ES viršūnių susitikimas, vyriausybės teigimu, bus bandymas vienu metu spręsti dvi jautrias darbotvarkes: atkurti pragmatiškesnę ekonominę sąveiką su Bendrija ir parodyti, kad saugumo bei migracijos klausimais Londonas sieks griežtesnio, o ne laisvesnio režimo.

  • Farage’as žada šoką Britanijai: „Reform UK“ siūlo iki 5 metų stabdyti prieglobsčio sistemą

    Farage’as žada šoką Britanijai: „Reform UK“ siūlo iki 5 metų stabdyti prieglobsčio sistemą

    Nigelo Farage’o vadovaujama „Reform UK“ paskelbė sieksianti, jei laimėtų rinkimus, iki penkerių metų sustabdyti Jungtinės Karalystės prieglobsčio sistemą. Politikas šią idėją pristatė spaudos konferencijoje Kente, akcentuodamas nelegalius kirtimus per Lamanšą mažomis valtimis.

    Pasak Farage’o, šalies institucijos esą prarado kontrolę ir nebežino, kas yra atvykę į Jungtinę Karalystę. Jis teigė, kad pagrindinis tikslas būtų nacionalinis saugumas, griežtesnis sulaikymas ir deportacijos už neteisėtą atvykimą.

    „Mes sustabdysime prieglobsčio sistemą iki penkerių metų, nes šalis atsidūrė itin prastoje situacijoje“, – sakė Nigelas Farage’as.

    „Reform UK“ taip pat kartoja pažadą per pirmąsias 100 valdžios dienų visiškai sustabdyti kirtimus mažomis valtimis. Vis dėlto Jungtinėje Karalystėje kiti visuotiniai rinkimai pagal dabartinį grafiką turėtų vykti 2029 metais, todėl tai kol kas yra politinė programinė nuostata, o ne artimiausias sprendimas.

    Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, spalio 5–15 dienomis į Jungtinę Karalystę 15 valčių atplukdė 1 066 migrantus. Ministerija viešai teigia padariusi pažangą mažinant atvykimų skaičių, tačiau pabrėžia, kad priemones reikia griežtinti toliau.

    Politinis ginčas vyksta ir dėl bendresnių prieglobsčio tendencijų. Ministerijos skelbti duomenys rodo, kad prieglobsčio prašymų skaičius buvo pasiekęs 109 662 per metus iki 2025 metų rugsėjo, o vėliau ėmė mažėti, nors išliko didesnis nei daugelyje metų tarp 2003 ir 2022 metų.

    Leiboristų ir „Reform UK“ konfliktas

    „Reform UK“ kaltina leiboristus visiškai praradus sienų kontrolę, o valdančioji partija pabrėžia, kad kirtimų mažomis valtimis dinamika pastaraisiais metais leidosi. Farage’as šiuos teiginius viešai vadina sunkiai paaiškinamais, akcentuodamas visuomenės nepasitenkinimą migracijos valdymu.

    Ekspertai primena, kad prieglobsčio sistemos stabdymas susidurtų su rimtais teisiniais iššūkiais. Jungtinė Karalystė yra įsipareigojusi tarptautinei pabėgėlių apsaugos sistemai, o bet kokie ribojimai praktikoje paprastai atsiduria teismų ir žmogaus teisių priežiūros institucijų akiratyje.

    Brexit šešėlis ir santykiai su Europa

    Kalbėdamas Kente Farage’as vėl grįžo prie 2016 metų Brexit referendumo, teigdamas, kad vienas svarbiausių išstojimo iš Europos Sąjungos motyvų buvo noras griežčiau kontroliuoti migraciją. Jis kaltino tiek konservatorius, tiek leiboristus esą neištesėjus šių lūkesčių.

    Tuo pat metu politinę darbotvarkę veikia ir diskusijos dėl artimesnių ryšių su Europa. Premjeras Andy Burnham yra užsiminęs, kad glaudesni santykiai su Europos Sąjunga ir įvairūs bendradarbiavimo formatai galėtų būti svarstomi kaip ilgalaikės strategijos dalis, o tai aštrina politines linijas migracijos tema.

    „Reform UK“ populiarumą iš dalies augina griežta antiimigracinė retorika, tačiau partiją pastaraisiais mėnesiais slėgė ir skandalai dėl aukų bei finansavimo skaidrumo. Tai gali tapti vienu iš veiksnių, lemiančių, ar radikalesni siūlymai taps realia politine kryptimi, ar liks rinkimine taktika.

  • Europos startuolių finansavimas rugsėjį šoktelėjo iki 15,8 mlrd. eurų: kas tempė rinką į viršų

    Europos startuolių finansavimas rugsėjį šoktelėjo iki 15,8 mlrd. eurų: kas tempė rinką į viršų

    Europos startuolių rinka rugsėjo mėnesį parodė ryškų atsigavimą po ramesnio rugpjūčio. Per mėnesį įmonės pritraukė apie 15,8 mlrd. eurų per 300 sandorių, kai rugpjūtį buvo surinkta apie 3,2 mlrd. eurų per 165 sandorius.

    Bendra investicijų vertė per mėnesį išaugo beveik penkis kartus, o sandorių skaičius taip pat pastebimai padidėjo. Toks šuolis rodo, kad investuotojų aktyvumas grįžta, ypač didesniuose, vėlyvos stadijos finansavimo etapuose.

    Didžiausi raundai ir lyderiai

    Rugsėjį išsiskyrė dideli raundai: 25 bendrovės pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena. Taip pat fiksuoti keli daugiau nei 1 mlrd. eurų dydžio sandoriai, kurie reikšmingai pakėlė bendrą mėnesio statistiką.

    Didžiausias mėnesio finansavimas atiteko Prancūzijos DI bendrovei „Mistral“, kuri D serijos raunde pritraukė 3 mlrd. eurų. Po šio sandorio įmonės vertinimas, skaičiuojant po investicijos, viršijo 21 mlrd. eurų.

    Dalies sandorių vertės rinkoje nebuvo atskleistos, todėl realus kapitalo srautas gali būti dar didesnis. Tokia praktika ypač būdinga, kai finansavimo sąlygos ar investuotojų sudėtis laikomos komerciškai jautria informacija.

    Kur keliavo pinigai?

    Pagal pritrauktų investicijų apimtį rugsėjį pirmavo debesų kompiuterijos segmentas. Šioje srityje startuoliai pritraukė apie 5,5 mlrd. eurų, tai sudarė 35 proc. viso mėnesio finansavimo.

    Tokį investuotojų dėmesį galima sieti su augančiu poreikiu masteliuojamai infrastruktūrai, ypač ten, kur sparčiai plečiasi duomenų apdorojimas ir DI sprendimų diegimas. Be to, infrastruktūriniai verslai dažnai pasižymi didesniais kontraktais ir aiškesniais pajamų srautais.

    Stipriausios šalys ir išėjimai

    Pagal pritrauktą kapitalą rugsėjį išsiskyrė Jungtinė Karalystė. Šalies startuoliai surinko apie 7,3 mlrd. eurų per 65 sandorius, taip užimdami pirmą vietą Europos rinkoje.

    Tuo metu išėjimų, kai investuotojai realizuoja grąžą per įsigijimus ar kitus sandorius, aktyvumas išliko solidus. Per mėnesį užfiksuoti 39 išėjimai, o aktyviausia šioje kategorijoje buvo Vokietija, po jos sekė Prancūzija.

    Bendra rugsėjo dinamika rodo, kad Europos startuolių ekosistemoje daugiausia toną užduoda keli labai stambūs raundai, o kapitalas koncentruojasi infrastruktūros ir debesų sprendimuose. Artimiausiais mėnesiais rinkos nuotaikas toliau lems palūkanų normų kryptis ir didžiųjų fondų pasirengimas finansuoti vėlyvos stadijos augimą.

  • JK švelnins nekonkuravimo sąlygas: ar tai atvers kelią greitesniam startuolių augimui?

    JK švelnins nekonkuravimo sąlygas: ar tai atvers kelią greitesniam startuolių augimui?

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas patvirtino planus švelninti darbuotojų sutartyse taikomas nekonkuravimo sąlygas, kurios riboja galimybes pereiti pas konkurentus ar kurti nuosavus verslus. Tokie pakeitimai ypač aktualūs startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms, kurioms talentų pritraukimas dažnai tampa vienu didžiausių iššūkių.

    Apie ketinimą keisti reguliavimą paskelbta Mančesteryje vykusiame Innovation Nation Summit renginyje. Premjeras Andy Burnham teigė, kad bus inicijuoti teisės aktų pakeitimai, kurie užtikrintų, jog nekonkuravimo sąlygos nebetaptų kliūtimi įdarbinant perspektyviausių startuolių ir augančių bendrovių komandose.

    Nekonkuravimo sąlygos ir inovacijos

    Premjeras argumentavo, kad tokios sutartinės nuostatos gali slopinti inovacijas ir lėtinti žinių bei patirties judėjimą rinkoje. Jo vertinimu, lengvesnis talentų mobilumas leistų greičiau formuoti komandas, o tai tiesiogiai siejasi su startuolių gebėjimu greitai augti ir konkuruoti tarptautiniu mastu.

    Šiuo metu nekonkuravimo sąlygos paprastai reiškia, kad darbuotojas tam tikrą laiką po darbo pabaigos negali įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje ar įkurti panašaus profilio verslo. Praktikoje tai gali apimti ir geografinius ribojimus, ir terminus, kurie darbuotojui apsunkina greitą grįžimą į rinką.

    Startuolių spaudimas ir rinkos lūkesčiai

    Pakeitimai brendo po startuolių ir technologijų bendrovių raginimų mažinti ribojimų apimtį, taip pat trumpinti pernelyg ilgas įspėjimo apie išėjimą iš darbo trukmes. Viešai šią kryptį rėmė ir dalis sparčiai augančių įmonių, kurios teigia, kad griežti suvaržymai sunkina naujų specialistų samdą bei stabdo naujų produktų kūrimo tempus.

    Vyriausybė kol kas nedetalizavo, kokio masto švelninimas būtų pasirinktas ir ar būtų svarstomas visiškas draudimas. Tikimasi, kad konkrečios gairės ir teisėkūros pasiūlymai bus pateikti vėliau, o jų apimtis lems ir tai, kiek realiai pasikeis kasdienė darbdavių bei darbuotojų praktika.

    Kas keistųsi įmonėms ir darbuotojams

    Verslui tokie pokyčiai gali reikšti didesnę konkurenciją dėl specialistų ir būtinybę peržiūrėti sutartis bei vidines talentų išlaikymo priemones. Darbuotojams tai potencialiai suteiktų daugiau lankstumo planuojant karjerą, greičiau pereinant į naujas roles ar pradedant nuosavą veiklą.

    Kartu darbdaviai paprastai akcentuoja poreikį apsaugoti komercines paslaptis, klientų ryšius ir investicijas į darbuotojų kompetencijų ugdymą. Todėl tikėtina, kad lygiagrečiai daugiau dėmesio gali būti skiriama konfidencialumo, intelektinės nuosavybės bei klientų neviliojimo nuostatoms, kurios kai kuriais atvejais tampa alternatyva nekonkuravimo sąlygoms.

    Startuolių ekosistemą vienijanti organizacija Startup Coalition pakeitimus vadina svarbiu žingsniu, galinčiu pagreitinti įmonių plėtrą. Organizacijos vadovo Dom Hallas vertinimu, laisvesnis talentų judėjimas padeda greičiau samdyti ir greičiau auginti verslą, o barjerų mažinimas esą gali sustiprinti visą inovacijų aplinką Jungtinėje Karalystėje.

  • Princas Andrew gavo apie 347 000 eurų kompensaciją už „Royal Lodge“ nuomos sutarties nutraukimą

    Princas Andrew gavo apie 347 000 eurų kompensaciją už „Royal Lodge“ nuomos sutarties nutraukimą

    Buvęs Jungtinės Karalystės princas Andrew Mountbatten-Windsor gavo maždaug 347 000 eurų kompensaciją, kai buvo priverstas atsisakyti ilgalaikės „Royal Lodge“ nuomos sutarties. Kompensacija siejama su ankstyvu išsikraustymu iš rezidencijos, kurią jis buvo nuomojęsis pagal 75 metų trukmės susitarimą.

    Crown Estate patvirtino, kad pagal nuomos sąlygas Andrew priklausė išmoka, nes jis išvyko nesulaukęs 25 nuomos metų ribos. Toks mechanizmas taikomas tais atvejais, kai nuomininkas anksčiau laiko nutraukia sutartį, o dalis įsipareigojimų perskaičiuojama.

    Kartu paaiškėjo, kad ši suma buvo įskaityta į Andrew priskirtas išlaidas už rezidencijos remontą ir priežiūros darbus. Skelbiama, kad už „Royal Lodge“ būklės atnaujinimą jis turėjo padengti apie 2 070 000 eurų, todėl po įskaitymo liko maždaug 1 730 000 eurų sąskaita.

    „„Royal Lodge“ nuomos sutartis pasibaigė, o mūsų dėmesys dabar sutelktas į būsimą šio turto panaudojimą ir galimybes sugrąžinti daugiau finansinės vertės valstybei dėl ankstyvo jo grąžinimo“, – teigiama Crown Estate pranešime.

    Ši istorija tęsiasi jau ne vienerius metus, nes Andrew ryšiai su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epstein ir viešumoje keliami klausimai dėl jo vaidmens bei aplinkybių darė spaudimą monarchijai. Pastaraisiais metais augant kritikai, Andrew statusas karališkojoje šeimoje buvo smarkiai apribotas, o jo gyvenimas „Royal Lodge“ sulaukė papildomo dėmesio ir dėl simbolinio nuomos mokesčio.

    Pranešama, kad policija šių metų vasarį šešias dienas atliko kratą „Royal Lodge“, tirdama įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir kitų su šiuo atveju siejamų aplinkybių. Pats Andrew viešai neigė padaręs pažeidimų.

    Taip pat skelbiama, kad Andrew laimėjo teisinį ginčą po to, kai policija pripažino, jog gauti kratos orderiai buvo neteisėti. Šis sprendimas, nors ir neatsako į visus visuomenėje kylančius klausimus, sustiprino jo pozicijas dalyje susijusių procesų.

    Po išsikraustymo iš „Royal Lodge“ Andrew persikėlė į nekilnojamąjį turtą Sandringhamo valdose Rytų Anglijoje, kurios priklauso karaliui Karoliui III. Crown Estate tuo metu pabrėžė, kad ankstyvas nuomos pabaigimas atveria galimybes rezidenciją panaudoti taip, kad ji generuotų didesnę grąžą visuomenei.

    Viešumoje primenama, kad 2003 metais Andrew pasirašė 75 metų nuomos sutartį, įsipareigodamas investuoti į renovaciją ir atlikti pradinį įnašą. Toks modelis Jungtinėje Karalystėje taikomas daliai istorinių objektų, kai siekiama užtikrinti jų priežiūrą, tačiau ginčai kyla tuomet, kai išlaikymo kaštai ir nuomos sąlygos tampa politinių bei reputacinių diskusijų objektu.