CP v2

Tag: Jungtinė Karalystė

  • Mirė aktorė Phyllida Law, Emma Thompson mama: 94 metų kūrėja paliko ryškų pėdsaką teatre

    Mirė aktorė Phyllida Law, Emma Thompson mama: 94 metų kūrėja paliko ryškų pėdsaką teatre

    Škotų aktorė Phyllida Law, žinoma kaip aktorių Emma ir Sophie Thompson mama, mirė sulaukusi 94 metų. Apie netektį pranešė jos atstovai, pabrėžę, kad aktorė mirė namuose, artimųjų apsuptyje.

    Phyllida Law gimė Glazge 1932 metais ir per aštuonis dešimtmečius trukusią karjerą dirbo teatre, televizijoje ir kine. Ji mokėsi Bristol Old Vic teatro mokykloje, kur iš pradžių planavo rinktis scenografijos kelią, tačiau galiausiai pasuko į aktorystę.

    Dar studijų metais ji susipažino su būsimu vyru Ericu Thompsonu, su kuriuo susituokė 1957 metais. Pora kartu buvo iki 1982 metų, kai E. Thompsonas mirė nuo širdies smūgio, būdamas 53 metų.

    Ryškiausi vaidmenys ir darbas su dukromis

    Didelę Phyllidos Law reputacijos dalį sudarė teatras, kuriame ji pelnė pripažinimą už klasikinius ir šiuolaikinius vaidmenis. Scenoje ji dirbo su žinomais kūrėjais ir partneriais, o jos pavardė ilgainiui tapo siejama su britų teatro tradicija.

    Kine aktorė pasirodė ir projektuose, kuriuose vaidino kartu su dukromis. Žiūrovams ji įsiminė filmuose Peter’s Friends, Much Ado About Nothing ir The Winter Guest, kuriuos dažnai mini kaip šeimos kūrybinio tandemo pavyzdžius.

    Dar vienas ryškus jos darbas buvo 1996 metų Jane Austen romano ekranizacija Emma, kurioje vaidino ir Sophie Thompson. Šis filmas išliko svarbiu laikmečio britų ir Holivudo bendradarbiavimo pavyzdžiu, o Law pasirodymas prisidėjo prie ansamblio stiprybės.

    Apdovanojimai ir vėlyvoji karjera

    Phyllida Law filmografijoje taip pat buvo The Time Machine, Danny The Dog, Miss Potter, Albert Nobbs ir A Little Chaos. Pastarasis darbas buvo jau antrasis jos projektas su režisieriumi Alanu Rickmanu po The Winter Guest.

    2014 metais aktorei buvo suteiktas OBE apdovanojimas už nuopelnus dramai ir labdarai. Tokie įvertinimai Jungtinėje Karalystėje paprastai skiriami už ilgalaikį indėlį į kultūrą ir visuomeninę veiklą.

    Paskutinis jos vaidmuo ekrane buvo 2020 metų romantinėje komedijoje Then Came You. Net ir vėlyvuoju karjeros etapu Law išliko aktyvi, o jos biografija dažnai pristatoma kaip pavyzdys, kaip profesionalumas teatre ir kine gali tęstis iki brandžios senatvės.

  • JK atlyginimai stringa: Irano karas brangina energiją, o Anglijos bankas ruošia naują smūgį

    JK atlyginimai stringa: Irano karas brangina energiją, o Anglijos bankas ruošia naują smūgį

    Atlyginimai auga, bet lėčiau

    Jungtinėje Karalystėje atlyginimų augimas vasaros pradžioje ėmė lėtėti, o gyventojų biudžetus vis stipriau spaudžia išaugusios energijos kainos. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, įskaitant priedus, per tris mėnesius iki birželio 2026 metais augo 4,1 proc., kai mėnesiu anksčiau buvo 4,3 proc.

    Atlyginimų augimas be priedų siekė 3,5 proc., o tai reiškia, kad daliai dirbančiųjų realusis pajamų padidėjimas gali būti menkesnis, jei kainos kyla sparčiau. Viešajame sektoriuje metinis reguliarių pajamų augimas sudarė 6,1 proc., privačiame sektoriuje – 2,8 proc.

    Brangstanti energija kelia kainas

    Ekonominį foną temdo išaugusios energijos kainos Europoje, kurias papildomai kaitina įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja siejami tiekimo bei logistikos neapibrėžtumai. Rinkose tokios rizikos paprastai greitai persiduoda į dujų, naftos ir elektros kainų lūkesčius, o vėliau – į sąskaitas gyventojams ir įmonėms.

    Didėjančios komunalinės išlaidos reiškia, kad net ir augant nominaliems atlyginimams perkamoji galia gali atsistatyti lėčiau. Oficialūs infliacijos duomenys, kurie turėtų būti skelbiami artimiausiomis dienomis, rinkoje vertinami kaip galintys parodyti kainų augimo priartėjimą prie 3 proc. ribos.

    Darbo rinka vėsta, palūkanos gali kilti

    Darbo rinkos signalai taip pat rodo atsargesnes darbdavių nuotaikas. Laisvų darbo vietų skaičius per gegužės–liepos 2026 metų laikotarpį sumažėjo iki 707 000, o kai kuriuose sektoriuose kritimas buvo ryškesnis, ypač sveikatos ir socialinių paslaugų bei švietimo srityse.

    Tuo pat metu mažėjo ir darbo užmokesčio gavėjų skaičius: per tris mėnesius iki birželio, lyginant su praėjusiais metais, jis sumenko 86 000, o ketvirčio pokytis buvo neigiamas 37 000. Tai dažnai vertinama kaip ženklas, kad įmonės tampa atsargesnės samdydamos, ypač kai didėja finansavimo ir veiklos sąnaudos.

    „Mažos įmonės, Jungtinės Karalystės ekonomikos gyvybinė jėga, braška nuo išaugusių kaštų, o darbo teisės pokyčiai didina riziką samdant“, – sakė „AJ Bell“ finansinės analizės vadovė Danni Hewson.

    Didėjant kainų spaudimui, Anglijos bankas svarsto galimybę griežtinti pinigų politiką ir kelti bazines palūkanas jau nuo rugsėjo. Aukštesnės palūkanos paprastai brangina būsto paskolas ir vartojimo kreditą, todėl daliai namų ūkių finansinė įtampa gali didėti net ir stabilizuojantis atlyginimų augimui.

    Kartu tai tampa vienu didžiausių iššūkių naujajai Andy Burnhamo vyriausybei: mažinti pragyvenimo kaštų spaudimą, stabilizuoti darbo rinką ir kartu suvaldyti infliaciją. Artėjant rudens biudžeto diskusijoms, sprendimai dėl mokesčių, paramos priemonių ir viešojo sektoriaus išlaidų taps dar jautresni.

  • Jungtinė Karalystė pasiuntė žinią Maskvai: Ukrainą remsime 100 proc., kad ir kokios grėsmės

    Jungtinė Karalystė pasiuntė žinią Maskvai: Ukrainą remsime 100 proc., kad ir kokios grėsmės

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham pareiškė, kad Londonas toliau teiks „šimtaprocentę“ paramą Ukrainai, nepaisant Rusijos perspėjimų apie galimas „pasekmes“. Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant įtampai dėl Ukrainos smūgių taikiniams Rusijos teritorijoje.

    Rusijos ambasada Londone anksčiau įspėjo, kad Jungtinė Karalystė „sumokės“, jei paaiškės, jog Ukrainos atakose Rusijos gilumoje buvo panaudoti Jungtinėje Karalystėje pagaminti dronai. Diplomatai taip pat apkaltino Londoną sąmoningai pasirinkus eskalaciją ir faktiškai tampant Ukrainos veiksmų bendrininku.

    „Mes teikiame paramą tam, kad Ukraina galėtų gintis“, – sakė Andy Burnham.

    Ministro pirmininko teigimu, Jungtinė Karalystė laikosi ilgalaikės pozicijos padėti Ukrainai atremti Rusijos pradėtą karą, o parama nėra priklausoma nuo trumpalaikių politinių aplinkybių. Jis pabrėžė, kad Londonas neketina atsitraukti Ukrainai patiriant didžiausią spaudimą.

    Ukrainos smūgiai gilyn į Rusiją

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina intensyvina tolimojo nuotolio atakas prieš, jos teigimu, karą palaikančią infrastruktūrą Rusijoje. Taikiniais dažnai tampa energetikos objektai, logistikos mazgai ir karinei pramonei reikšmingi pajėgumai, siekiant silpninti Rusijos ekonomiką ir karo tiekimo grandines.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį teigė, kad buvo smogta naftos objektui Ust Lugoje netoli Estijos sienos, taip pat „Progress“ raketų ir kosmoso centrui. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas yra nurodęs, kad šiame centre pagamintos raketos gali būti naudojamos kariniams, žvalgybiniams ir ryšių palydovams iškelti į orbitą.

    Smūgiai Charkivo regione

    Tuo pat metu pranešta apie Rusijos raketų ataką Charkivo srities kaime Pečenihy, per kurią, vietos valdžios duomenimis, žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar 18 buvo sužeista. Charkivo srities karinės administracijos vadovas Oleh Syniehubov nurodė, kad apgadinta apie 10 namų, taip pat automobiliai, parduotuvės.

    Pasak jo, smūgiams buvo panaudotos dvi sparnuotosios raketos „Banderol“. Nepriklausomas šių teiginių patvirtinimas karo sąlygomis dažnai yra apsunkintas, tačiau Charkivo sritis išlieka viena labiausiai apšaudomų Ukrainos teritorijų dėl geografinio artumo Rusijos sienai.

    Jungtinės Karalystės pareiškimas apie nenutrūkstančią paramą Ukrainai rodo, kad Vakarų sostinės, nepaisant Rusijos diplomatinio spaudimo, tęsia politinę ir karinę paramą Kyjivui. Analitikų vertinimu, artimiausiu metu ši įtampa gali augti, nes Ukraina didina smūgių nuotolį, o Rusija ieško būdų atgrasyti ją remiančias valstybes.

  • JK ministrų telefonai rasti internete po premjero susirašinėjimo apgaulės: auga saugumo rizika

    JK ministrų telefonai rasti internete po premjero susirašinėjimo apgaulės: auga saugumo rizika

    Jungtinėje Karalystėje kilęs skandalas dėl viešai internete aptiktų kelių ministrų asmeninių mobiliųjų telefonų numerių dar labiau išryškino, kiek pažeidžiami gali būti aukščiausio lygio politikų ryšiai. Žiniasklaidai patikrinus dalį Vyriausybės narių kontaktų, paaiškėjo, kad bent trijų ministrų numeriai buvo randami viešuose šaltiniuose šalia jų vardų ir pavardžių.

    Ši istorija iškilo netrukus po to, kai paaiškėjo, jog ministras pirmininkas Andy Burnhamas įsivėlė į susirašinėjimą su apgaviku. Pastarasis esą apsimetė aukšto rango JAV pareigūne Susie Wiles ir kurį laiką palaikė pokalbį, kol premjeras suabejojo kontakto autentiškumu ir bendravimą nutraukė.

    Kaip sureaguota į nutekėjimą

    Ministrai, kurių numeriai buvo aptikti, viešai situacijos iš esmės nekomentavo. Tačiau po publikacijų dalis informacijos jau buvo pašalinta, o pareigūnai ėmėsi veiksmų, kad būtų ištrinti ir likę kontaktai, kuriuos dar buvo galima rasti internete.

    Vyriausybės atstovas pabrėžė, kad valstybė turi procedūras, skirtas jautrios informacijos apsaugai. Vis dėlto praktikoje riziką didina tai, kad politikai, ypač atsakingi už nacionalinį saugumą, neretai naudoja ir asmeninius įrenginius, o jų numeriai per daugelį metų gali atsidurti viešuose registruose, senose publikacijose ar nutekintuose duomenų rinkiniuose.

    Kodėl tai pavojinga dabar

    Kibernetinio saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien numerio paviešinimas nebūtinai reiškia tiesioginį įsilaužimą, tačiau atveria kelią socialinei inžinerijai. Turėdami tikslų numerį, nusikaltėliai gali bandyti imituoti skambučius, siųsti apgaulingas žinutes, perimti paskyras per SIM keitimo schemas ar išgauti konfidencialią informaciją, apsimesdami kolegomis ir partneriais.

    Royal United Services Institute tyrėja Prerana Joshi įspėjo, kad aukščiausio lygio politikų numeriai viešoje erdvėje suteikia papildomų galimybių priešiškiems veikėjams, ypač kai tarptautinėje aplinkoje fiksuojamas padidėjęs grėsmių lygis. Jos teigimu, tokie numeriai gali būti klastojami, o tai palengvina tikslines atakas prieš kitus pareigūnus ir institucijas.

    Kas keičiasi, kai įsijungia DI

    Pastaraisiais metais sukčiavimo schemos tapo įtikinamesnės dėl sparčiai plintančių DI įrankių. Jais galima generuoti įtikinamus tekstus, imituoti rašymo stilių ar net klonuoti balsą, todėl net patyrusiems adresatams tampa sunkiau greitai atskirti, ar skambutis ar žinutė yra tikra.

    Buvęs gynybos sekretorius Benas Wallaceas, pats anksčiau tapęs apsimetėlių taikiniu, pabrėžė, kad tokie atvejai rodo nuolatinį oponentų bandymą ieškoti silpnų vietų oficialioje komunikacijoje. Jo vertinimu, technologijoms tobulėjant, panašios situacijos kartosis vis dažniau.

    Diskusiją kursto ir politinis aspektas: kiek premjeras turėtų išlikti lengvai pasiekiamas, o kiek ryšius privalo filtruoti saugumo komanda. Dalies buvusių pareigūnų teigimu, paprasčiausia taisyklė tokiose situacijose yra įprotis visus netikėtus kontaktus patikrinti per oficialius kanalus, kol pokalbis neperaugo į informaciją, kuri gali tapti jautri ar net kompromituojanti.

    Kol kas neaišku, ar ministras pirmininkas keis savo telefono numerį, tačiau atvejis jau tapo signalu, kad net ir formaliai nedidelės detalės, tokios kaip internete likęs kontaktas, gali virsti realia nacionalinio saugumo rizika.

    „Jeigu kyla bent menkiausia abejonė, žinutės siuntėją reikia patikrinti oficialiais kanalais, o ne tęsti pokalbį iš įpročio“, – sakė vienas su situacija susipažinęs buvęs nacionalinio saugumo patarėjas.

  • Sąmoningi festivaliai Europoje: kodėl „Medicine“ pritraukia 10 000 žmonių ir keičia muzikos formatą

    Sąmoningi festivaliai Europoje: kodėl „Medicine“ pritraukia 10 000 žmonių ir keičia muzikos formatą

    Naujo tipo festivalio banga

    Jungtinėje Karalystėje, Berkšyre, vykstantis „Medicine“ festivalis suburia daugiau nei 10 000 žmonių keturioms dienoms, kuriose muzika jungiama su dvasinėmis praktikomis, bendruomeniškumu ir gamtos patyrimu. Organizatoriai šį formatą pristato ne kaip vien pramogą, o kaip sąmoningą erdvę, kurioje svarbios ir vertybės, ir santykis su aplinka.

    Tokie renginiai Europoje dažnėja, nes dalis auditorijos pavargo nuo vien tik komercinio, į „headlinerius“ orientuoto festivalio modelio. Pastaraisiais metais augant dėmesiui psichikos sveikatai, tvarumui ir prasmingoms patirtims, „sąmoningų festivalių“ idėja įsitvirtino kaip alternatyva tradiciniams muzikos renginiams.

    Ką siūlo „Medicine“

    Šeštą kartą rengiamas festivalis programą dėlioja plačiau nei koncertai: čia vyksta jogos užsiėmimai, judesio praktikos, sąmoningumo veiklos ir tradicinės ceremonijos. Tokia struktūra pritraukia žmones, ieškančius ne tik pasirodymų, bet ir galimybės sulėtinti tempą bei atsijungti nuo kasdienės rutinos.

    Į Berkšyrą atvyksta lankytojai iš įvairių Europos šalių, daliai jų tai tampa kelione su aiškiu tikslu, o ne spontanišku savaitgalio planu. Pavyzdžiui, pirmą kartą festivalyje apsilankiusi Ayla iš Nyderlandų pabrėžė, kad ją labiausiai traukia patirties mainai ir įkvėpimo paieška.

    „Man patinka, kad „Medicine“ dalijamasi skirtingomis išmintimis. Tikiuosi iš čia išvykti įkvėpta, pailsėjusi ir labiau motyvuota“, – sakė Ayla.

    Bendruomenė, gamta ir aktyvizmas

    „Medicine“ organizatoriai akcentuoja, kad renginio esmė yra bendruomenė ir ryšys su gamta, o ne atskirtis tarp scenos ir žiūrovo. Vienas iš festivalio bendraįkūrėjų Joshua Dugdale aiškina, jog tokie susibūrimai skatina dalyvius į save žiūrėti kaip į gamtos dalį, o ne jos stebėtojus.

    Šis požiūris dera su platesnėmis Europos renginių industrijos tendencijomis, kai auditorija vis dažniau vertina ne tik muzikos kokybę, bet ir organizatorių atsakomybę, socialinę laikyseną bei realius tvarumo sprendimus. „Medicine“ atveju akcentuojama ir parama aplinkosaugos iniciatyvoms bei vietinėms bendruomenėms.

    „Mes skatiname šokio, muzikos ir bendruomenės gydančią galią, bet taip pat norime, kad žmonės susitiktų su kitokiomis pasaulėžiūromis, mokytųsi naujų įgūdžių ir plėstų akiratį. Tai, mūsų supratimu, yra šventas festivalis“, – sakė Joshua Dugdale.

    Organizatorių teigimu, iki šiol festivalis aplinkosaugai ir vietinėms bei čiabuvių bendruomenėms skyrė daugiau nei 100 000 eurų. Tokie skaičiai patys savaime nėra didžiuliai visos industrijos mastu, tačiau jie tampa signalų rinkiniu auditorijai, kuri nori matyti apčiuopiamą renginių poveikį, o ne vien deklaracijas.

  • Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    By&nbspQuirino Mealha
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    US President Donald Trump has imposed tariffs of up to 100% on imported drones and their components, with EU manufacturers facing a preferential rate of 15% and British firms 10%, in a measure meant to rebuild American production of a technology central to modern warfare.

    Imported drones will be taxed at rates reaching 100% under an order the US president approved on Thursday.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    European producers escaped the harshest tariff bracket. Equipment from the bloc will be charged 15% and British-made models will face a 10% rate. Washington’s argument is that the US can no longer afford to depend on foreign factories for a weapon that has reshaped the battlefield and is central to modern warfare.

    US President Donald Trump used Section 232 to impose the tariff rate, the national security provision already applied to steel, aluminium, copper, cars and pharmaceuticals.

    The 100% rate covers drones weighing more than 25 kilograms at take-off or carrying thermal imaging, plus their docking stations and certain critical components. Smaller, less capable models and other parts face a 25% tariff.

    Alongside the EU, the 15% band covers Japan, South Korea, Switzerland, Liechtenstein and Taiwan, with the UK being the only one with the lowest 10% tariff. However, the caveat matters more than the rate.

    To qualify for the lower band, all of a drone’s hardware, software and technology must substantially originate in those countries or the US. That is a demanding test for European manufacturers, whose motors, batteries, cameras and flight controllers are still often bought from Chinese suppliers that dominate global production.

    Related

    A drone failing it does not merely lose the discount, it falls back into the 25% or 100% category, depending on size and capability.

    The tariffs will take effect 21 days after the signing of the order, or 180 days for less sensitive components, and the US Secretary of Commerce has been told to design a programme rewarding companies that move production onshore.

    Who in Europe is exposed

    The continent’s drone industry is among the fastest-growing corners of European technology, and the US its most coveted export market.

    France’s Parrot is the most directly exposed listed manufacturer as its ANAFI range is certified under American defence procurement rules and is the default non-Chinese option for Western police and security forces.

    Germany’s Quantum Systems, valued above €1 billion, sells its reconnaissance aircraft to American customers, while Portugal’s Tekever, worth over €1.1 billion, has been expanding into the US.

    For some, geography limits the damage.

    Quantum Systems already operates production facilities in the US, and several peers have been building American capacity to satisfy procurement rules favouring domestic suppliers. For them, the tariff is an argument for accelerating plans already under way.

    FILE. A drone of G-TEKG's Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025

    FILE. A drone of G-TEKG’s Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025
    AP Photo/Kin Cheung

    Part of Trump’s wider military overhaul

    The tariff proclamation is one of several defence measures moving at once.

    On the same day, US President Donald Trump signed a memorandum ordering a fifth naval shipyard be built, the first in more than 80 years, to expand submarine and aircraft carrier repair capacity, alongside a new component repair centre and a reorganisation of the Naval Sea Systems Command.

    The same order instructs the navy to abandon electromagnetic catapults on its newest carriers and return to steam.

    Behind it also lies a supply problem.

    US media reported that US President Donald Trump confronted US Secretary of War Pete Hegseth at Camp David in late July over depleted munitions stocks, after separate reporting suggested the Iran conflict had consumed much of the American inventory.

    Those accounts have not been independently verified and the White House denies the exchange took place, with the US president insisting publicly that there is no shortage and calling the coverage false.

    The proposed US defence budget for next year is around $1.5 trillion (€1.3bn).

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • „Duolingo“ įsigijo Londono animacijos studiją „Animade“: ką tai keičia programėlės dizainui

    „Duolingo“ įsigijo Londono animacijos studiją „Animade“: ką tai keičia programėlės dizainui

    Kalbų mokymosi platforma „Duolingo“ įsigijo Londone įsikūrusią animacijos ir judesio dizaino studiją „Animade“. Sandoris sustiprina „Duolingo“ kūrybinę komandą ir rodo, kad įmonė toliau investuoja į vizualinį pasakojimą bei produktų patirtį.

    „Animade“ tarptautiniu mastu žinoma dėl judesio sistemų kūrimo, interaktyvių patirčių ir produktų istorijų pasakojimo technologijų bei kitų prekių ženklų projektams. Tokios kompetencijos dažniausiai naudojamos kuriant aiškesnes sąsajas, labiau įtraukiančias mikroanimacijas ir nuoseklią vizualinę kalbą skirtinguose įrenginiuose.

    Įsigijus studiją, „Animade“ komanda prisijungs prie „Duolingo“ Dizaino studijos. Įmonė teigia, kad tai padidins pajėgumus vykdyti produkto inovacijas, augimo eksperimentus ir naujas kūrybines iniciatyvas, kurios apima tiek programėlės funkcijas, tiek komunikaciją.

    Kas keisis naudotojams?

    Pastaraisiais metais judesio dizainas tapo svarbia skaitmeninių produktų dalimi: jis padeda paaiškinti veiksmus, suteikia grįžtamąjį ryšį ir kuria emocinį ryšį su vartotoju. Tokie sprendimai ypač svarbūs mokymosi programėlėms, kuriose reikia išlaikyti kasdienį įprotį ir mažinti mokymosi nuovargį.

    „Duolingo“ dizaino komanda akcentuoja, kad gerus produktus apibrėžia ne vien funkcijos, bet ir tai, kaip jie leidžia jaustis naudotojui. Dėl to tikėtina, kad daugiau dėmesio bus skiriama animacijų nuoseklumui, aiškesniam mokymosi žingsnių pateikimui ir labiau personalizuotai vizualinei patirčiai.

    Stiprėja pozicijos Jungtinėje Karalystėje

    Šis įsigijimas taip pat plečia „Duolingo“ kūrybinę bazę Jungtinėje Karalystėje ir sustiprina įmonės buvimą Londone. Technologijų bendrovėms tai dažnai reiškia ne tik talentų pritraukimą, bet ir patogesnį darbą su tarptautinėmis komandomis, kūrybos partneriais bei regioninėmis rinkomis.

    „Nuo pirmos dienos „Animade“ siekė dalintis džiaugsmu per apgalvotą dizainą ir animaciją“, – sakė „Animade“ bendraįkūrėja Jen Judd.

    „Mes visada tikėjome, kad būtent apgalvotos detalės palieka ilgalaikį įspūdį, o puikus dizainas ir asmenybė kiekviename pikselyje gali padėti technologijoms tapti žmogiškesnėms“, – sakė Jen Judd.

    „Judesio dizainas tapo esmine dalimi to, kaip padedame besimokantiems suprasti, mėgautis ir kasdien sugrįžti į „Duolingo““, – sakė „Duolingo“ dizaino vadovas Mig Reyes.

    „„Animade“ yra sukūrusi išskirtinio kūrybinio meistriškumo reputaciją, o jų komandos prisijungimas yra investicija į žmones ir galimybes, kurios leis sukurti dar geresnes mokymosi patirtis“, – sakė Mig Reyes.

  • „Monzo“ vadovė palaiko verslo banką: 1 mln. klientų ir ambicijos plėstis į Europą

    „Monzo“ vadovė palaiko verslo banką: 1 mln. klientų ir ambicijos plėstis į Europą

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Monzo“ skelbia pasiekęs simbolinę ribą: „Monzo Business“ paslauga perkopė 1 000 000 verslo klientų. Įmonės atstovai tvirtina, kad tai pirmas JK skaitmeninis bankas, pasiekęs tokį mastą, o vienas iš šešių šalies verslų turi sąskaitą „Monzo“.

    „Monzo Business“ generalinis vadovas Jordanas Shwide pabrėžia, kad naujoji „Monzo“ vadovė Diana Layfield aktyviai palaiko verslo bankininkystės kryptį. Pasak jo, komanda šį pasiekimą pažymėjo peržiūrėdama vaizdo įrašą su verslo klientų atsiliepimais, kurie, jo teigimu, geriausiai parodo produkto vertę kasdienėms įmonėms.

    „Tai labai sutampa su mūsų misija padėti pinigams veikti visiems. Diana yra didelė šios krypties rėmėja“, – sakė Jordanas Shwide.

    Konkurencinėje JK „fintech“ rinkoje „Monzo“ augimą ypač išryškina palyginimas su kitais žaidėjais: „Revolut“ ir „Starling“ viešai minimi kaip turintys maždaug 800 000 ir 500 000 verslo klientų. „Monzo“ teigia turinti daugiau nei 16 000 000 klientų bendrai, apimančių tiek mažmeninę, tiek verslo bankininkystę.

    „Monzo Business“ startavo 2020 metais, kai JK Konkurencijos ir rinkų institucija buvo atkreipusi dėmesį, kad didieji bankai nepakankamai aktyviai konkuruoja dėl smulkiojo ir vidutinio verslo. Šis segmentas JK sudaro daugiau nei 99 proc. visų maždaug 5 700 000 verslų, todėl net ir nedidelis rinkos dalies pokytis gali virsti dideliais klientų skaičiais.

    Paslauga siūlo kelis planus: nemokamą bazinį ir du mokamus. „Monzo Pro“ kaina siekia apie 10 eurų per mėnesį, o „Monzo Team“ – apie 29 eurus per mėnesį; bankas detaliai neatskleidžia, kiek klientų naudojasi kiekvienu planu.

    Finansiniu požiūriu „Monzo“ nurodo, kad verslo bankininkystė tampa vis reikšmingesnė: 2026 metų metinėje ataskaitoje „Monzo Business“ priskiriama 14 proc. bendrų pajamų. Bendra 2026 metų pajamų suma siekė apie 1 980 000 000 eurų, kai prieš metus verslo krypties dalis buvo 12 proc.

    „Monzo“ teigimu, vien 2026 metais prie verslo pasiūlymo prisijungė 280 000 naujų klientų, o 47 proc. mėnesio aktyvių verslo klientų sudarė mokantys prenumeratoriai. Tokia struktūra bankui svarbi, nes verslo pajamos paprastai remiasi ne tik kortelių mokesčiais ar palūkanomis, bet ir prenumeratos modeliu, kuris padeda stabilizuoti pinigų srautus.

    Augimą įmonė sieja su rekomendacijomis ir startuolių ekosistema: dalis naujų registracijų, pasak „Monzo“, ateina iš verslo savininkų rekomendacijų kitiems verslo savininkams. Tačiau bankas pabrėžia, kad kaip ir mažmeninėje bankininkystėje, įmonės dažnai turi kelias sąskaitas skirtinguose bankuose, todėl „pagrindinio banko“ statusą išmatuoti sudėtinga.

    Tarptautinės plėtros kontekste „Monzo Business“ po starto Airijoje ruošiasi startui Ispanijoje. Įmonės atstovai teigia, kad kiekviena rinka turi savitas taisykles ir klientų įpročius, tačiau kartojasi bendri verslo poreikiai: greitas sąskaitos atidarymas, patogūs mokėjimai, aiškus pinigų srautų valdymas ir paprastesnė atitiktis reikalavimams.

    Nors kai kurie tradiciniai bankai kuria atskirus skaitmeninius prekių ženklus, „Monzo“ kol kas išlaiko vieną identitetą, tik šiek tiek atskirdama verslo paslaugos vizualinį stilių. Artimiausi įmonės prioritetai – pasiūlymo „nušlifavimas“ Ispanijoje ir produkto plėtra, stiprinant funkcijas, kurios aktualiausios augančioms įmonėms.

  • „Eurovizija“ keičia taisykles: karo zonoje esanti šalis nebegalės rengti konkurso

    „Eurovizija“ keičia taisykles: karo zonoje esanti šalis nebegalės rengti konkurso

    Nauja EBU nuostata

    Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pranešė atnaujinanti „Eurovizijos“ dainų konkurso taisykles: valstybė, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas ar susidariusi jautri geopolitinė padėtis, automatiškai neteks teisės rengti konkursą.

    Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai situacija realiai veikia šalies ar artimiausio regiono saugumą, stabilumą ir gebėjimą užtikrinti renginio organizavimą. EBU pabrėžia, kad sprendimai bus paremti saugumo kriterijais, o ne politiniais pareiškimais.

    „Laimėjęs transliuotojas automatiškai netenka teisės rengti konkursą, jei konfliktas ar kita situacija iš esmės paveikia saugumą, stabilumą ar viešąją tvarką“, – teigiama EBU pranešime.

    Kas bus, jei laimėtojas negalės priimti?

    Pagal įprastą tvarką konkursą kasmet rengia ankstesnių metų nugalėtojos šalies transliuotojas, o renginys yra EBU narių viešųjų transliuotojų bendra gamyba. Vis dėlto atnaujintos taisyklės numato aiškesnį scenarijų, jei laimėtojas neatitinka saugumo reikalavimų.

    EBU nurodo, kad prieš galutinai apsispręsdama gali užsakyti nepriklausomą saugumo vertinimą. Jei išvada būtų nepalanki, šeimininkė būtų paskirta kita šalis, turinti pajėgumų ir infrastruktūros konkursui surengti.

    Geopolitika „Eurovizijoje“ vis labiau juntama

    Nors EBU viešame pareiškime neįvardijo konkrečių valstybių, sprendimas priimtas geopolitinei įtampai vis dažniau persikeliant į didžiuosius kultūrinius renginius. Pastaraisiais metais „Eurovizijoje“ kilo diskusijų dėl dalyvių iš šalių, įsitraukusių į karinius veiksmus, o dalis transliuotojų ir visuomenių spaudė organizatorius aiškiau apibrėžti ribas.

    2026 metais konkursas Vienoje sulaukė precedento: kelios šalys joje nedalyvavo, motyvuodamos sprendimą tuo, kad nenori varžytis kartu su Izraeliu dėl karo Gazos Ruože, prasidėjusio po 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį.

    Istoriniai precedentai: Ukraina ir Jungtinė Karalystė

    EBU primena, kad taisyklės ir anksčiau buvo taikomos praktikoje, nors ne taip aiškiai apibrėžtos. Ukraina surengė „Euroviziją“ 2017 metais, nepaisant tęstinės įtampos šalies rytuose, tačiau po pergalės 2022 metais konkurso priimti nebegalėjo dėl Rusijos plataus masto invazijos.

    Tuomet 2023 metų „Eurovizija“ vyko Liverpulyje Jungtinėje Karalystėje, o renginys buvo pristatomas kaip organizuojamas Ukrainos vardu. Naujosios EBU taisyklės šį mechanizmą sukonkretina ir iš anksto įtvirtina, kada šeimininkės teisė gali būti prarasta.

  • Moterys būstui turi taupyti 12 algų, vyrai – 8: kas Europoje labiausiai didina atotrūkį?

    Moterys būstui turi taupyti 12 algų, vyrai – 8: kas Europoje labiausiai didina atotrūkį?

    Nuosavo būsto įsigijimas Europoje pastaraisiais metais daugeliui tapo gerokai sunkiau pasiekiamas dėl aukštesnių palūkanų, išaugusių kainų ir užsitęsusio pragyvenimo brangimo. Vis dažniau kalbama ir apie lyčių būsto atotrūkį, kai vieni pirkėjai startuoja su prastesnėmis finansinėmis galimybėmis.

    Jauni suaugusieji ypač jautriai patiria būsto brangimą, nes nuoma ir būsto išlaikymas „suvalgo“ didelę pajamų dalį. Europoje vis dar sutinkama situacijų, kai daugiau nei dešimtadalis 20–29 metų žmonių būsto išlaidoms skiria virš 40 proc. disponuojamų pajamų, gerokai viršydami įprastą 30 proc. ribą.

    Kodėl moterims sunkiau?

    Vienas svarbiausių veiksnių – išliekantis moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis. Europos Sąjungoje 2024 metais jis siekė 11,1 proc., o Jungtinėje Karalystėje, remiantis profesinių sąjungų vertinimais, artėjo prie 12,8 proc., todėl moterų galimybės sukaupti pradiniam įnašui dažnai būna mažesnės.

    Prie pajamų skirtumo prisideda ir skirtingi karjeros modeliai: moterys dažniau dirba ne visą darbo laiką, daro karjeros pertraukas dėl vaikų priežiūros ar artimųjų slaugos, o tai mažina viso gyvenimo pajamas. Tai tiesiogiai veikia ir bankų vertinimą, nes paskolos dydis bei palankumas priklauso nuo stabilumo ir pajamų lygio.

    Europos Centrinio Banko apžvalgose pabrėžiama, kad finansinio raštingumo atotrūkis taip pat reikšmingas: aukštą finansinį raštingumą turi apie 15 proc. moterų ir 27 proc. vyrų. Praktikoje tai reiškia, kad daliai pirkėjų sudėtingiau palyginti pasiūlymus, suprasti palūkanų riziką ar optimizuoti taupymą pradiniam įnašui.

    Skaičius, kuris iškalbingas

    Jungtinėje Karalystėje veikiančios organizacijos Women’s Budget Group analizė rodo ryškų skirtumą: norėdamos įsigyti būstą Anglijoje moterys vidutiniškai turi sukaupti sumą, prilygstančią daugiau nei 12 metinių atlyginimų, kai vyrams pakanka kiek daugiau nei 8. Didmiesčiuose, ypač Londone, šis skirtumas gali dar labiau išaugti dėl itin aukštų kainų.

    Specializuoto banko atliktoje apklausoje trečdalis moterų didžiausia kliūtimi įvardijo pradinio įnašo sukaupimą, o tarp vyrų taip manė penktadalis. Nuomos našta taip pat dažniau spaudžia moteris: apklausose jos dažniau pripažįsta, kad nuomos kainos trukdo taupyti ir atitolina sprendimą pirkti.

    Vienos pajamos ir gyvenimo lūžiai

    Kita svarbi detalė – vienišų namų ūkių struktūra. Vyresnio amžiaus moterys reikšmingai dažniau nei vyrai gyvena vienos, todėl neturi dviejų pajamų pranašumo, kuris dažnai leidžia greičiau sukaupti įnašą ir lengviau atitikti paskolos kriterijus.

    Finansinę padėtį gali susilpninti ir skyrybos: statistiškai moterų namų ūkių pajamos po skyrybų dažniau krenta labiau nei vyrų. Tai mažina kapitalą, reikalingą grįžti į būsto rinką kaip vienam pirkėjui, ir neretai priverčia ilgiau likti brangstančioje nuomos rinkoje.

    Ekspertai pažymi, kad sprendimai nėra vien finansiniai. Kai kuriose rinkose dar jaučiamas informacijos ir pasitikėjimo trūkumas derybose su tarpininkais, bankais ar pardavėjais, o naujos statybos pasiūloje ne visuomet pakanka prieinamų, saugių ir kelių kambarių būstų vieno iš tėvų šeimoms, kurias dažniau augina moterys.

    Ilgainiui lyčių būsto atotrūkį mažinti gali kryptingos priemonės: skaidresnis darbo užmokestis, finansinio raštingumo stiprinimas, lankstesnės taupymo ir kreditavimo schemos bei didesnė prieinamo būsto pasiūla. Kol palūkanos ir kainos išlieka aukštos, pradinio įnašo klausimas daugeliui išliks pagrindiniu barjeru, ypač vienam asmeniui perkančiam būstą.