Tag: Jungtinė Karalystė

  • JK ir Vokietija kuria pramonės technologijų koridorių: DI ir kvantams skirs 20 mln. eurų

    JK ir Vokietija kuria pramonės technologijų koridorių: DI ir kvantams skirs 20 mln. eurų

    Jungtinė Karalystė ir Vokietija pradeda naują pramonės technologijų koridorių, kuriuo siekiama paspartinti DI ir kitų pažangių technologijų diegimą, didinti produktyvumą ir pritraukti investicijų. Iniciatyva pristatyta Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui lankantis Berlyne.

    Abi šalys tikisi, kad koridorius paskatins daugiau partnerystių tarp įmonių abipus Šiaurės jūros, o kartu padės kurti gerai apmokamas darbo vietas ir greičiau komercializuoti inovacijas. Akcentuojama, kad tai bus tiltas tarp sparčiai augančių technologijų bendrovių, stambios pramonės ir kapitalo.

    Tarp pirmųjų konkrečių planų minimas Miunchene įsikūrusios robotikos tyrimų įmonės „MicroAGI“ plėtimasis Londone. Skelbiama, kad tai turėtų sukurti 180 naujų, aukštos kvalifikacijos darbo vietų ir sustiprinti bendrovės tyrimų bei produktų vystymo pajėgumus.

    Dar vienas pavyzdys yra energetikos bendrovė „Proxima Fusion“, plečianti veiklą Culhamo mokslo ir inovacijų klasteryje. Nurodoma, kad iki 2028 metų darbuotojų skaičius šiame padalinyje galėtų išaugti net keturis kartus, jei bus įgyvendinti numatyti projektai.

    Iniciatyva siejama su vadinamąja Kensingtono sutartimi, apibrėžiančia dvišalį bendradarbiavimą ir platesnę ekonominę partnerystę. Pranešama, kad ją remia ir didelės Vokietijos pramonės grupės, tarp jų Allianz, Bosch, RWE ir Siemens.

    Šalių susitarimu numatoma ir bendra apie 20 mln. eurų vertės finansavimo priemonė kvantinių technologijų moksliniams tyrimams paspartinti. Kvantinės technologijos vis dažniau laikomos strategine sritimi, kuri gali turėti reikšmingą poveikį kibernetiniam saugumui, medžiagų mokslui ir skaičiavimų našumui.

    „Kartu su Jungtine Karalyste kuriame tvirtą starto aikštelę DI įmonėms, kad jos galėtų augti tarptautiniu mastu“, – sakė Vokietijos federalinis skaitmeninės transformacijos ir valdžios modernizavimo ministras Karstenas Wildbergeris.

    „Culhamas telkia vieną stipriausių sintezės inžinerijos kompetencijų pasaulyje, todėl komandos plėtra atspindi mūsų ilgalaikį įsipareigojimą Jungtinei Karalystei“, – sakė „Proxima Fusion“ bendraįkūrėjas ir vadovas Francesco Sciortino.

    Prie praktinių žingsnių prisideda ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi DI programinės įrangos bendrovė „Quantexa“, pranešusi apie ketinimą Vokietijoje kurti suverenų padalinį. Jis būtų skirtas technologijų diegimui ir sprendimų pritaikymui abiejose rinkose, ypač srityse, kur svarbus duomenų valdymas ir reguliacinė atitiktis.

    Fone išlieka ir platesni Jungtinės Karalystės planai kvantinių kompiuterių srityje: šalis anksčiau skelbė siekianti iki 2030-ųjų pradžios sukurti didelio masto kvantinius kompiuterius savo teritorijoje. Tuo pat metu Vokietija išlieka vienu svarbiausių Jungtinės Karalystės prekybos partnerių, o tai suteikia papildomą ekonominį pagrindą technologiniam suartėjimui.

  • EBPO įspėja: realūs atlyginimai smuks Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir JK – kodėl laimi Vokietija

    EBPO įspėja: realūs atlyginimai smuks Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir JK – kodėl laimi Vokietija

    Realiųjų atlyginimų, tai yra darbo užmokesčio, įvertinto atsižvelgiant į infliaciją, perspektyvos didžiosiose Europos ekonomikose išsiskiria. EBPO užimtumo perspektyvų apžvalga rodo, kad nuo 2026 metų pirmojo ketvirčio iki 2027 metų pirmojo ketvirčio realusis darbo užmokestis turėtų mažėti Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, o Vokietijoje – augti.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad prognozes veikia geopolitinis neapibrėžtumas ir laikinai išaugusios energijos sąnaudos, kurios gali didinti infliacinį spaudimą bei silpninti darbo rinkas. Toks derinys dažniausiai reiškia lėtesnį atlyginimų augimą nei kainų kilimas, todėl perkamoji galia traukiasi.

    Euro zonos vaizdas ir rizikos

    EBPO vertinimu, visoje euro zonoje realieji atlyginimai 2026 metų viduryje gali būti maždaug 0,4 proc. mažesni nei 2026 metų pradžioje, o į 2026 metų pradžios lygį grįžti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Iki 2027 metų pabaigos euro zonoje numatomas apie 0,7 proc. realiųjų atlyginimų augimas, tačiau atskiros šalys judės nevienodai.

    Skirtumus tarp valstybių, anot EBPO ekonomistų, lemia skirtingos infliacijos trajektorijos, nedarbo prognozės ir darbo rinkos įtampa. Kai darbo jėgos trūksta, darbdaviai lengviau kelia atlyginimus, o kai nedarbas didėja, atlyginimų derybinė galia silpnėja.

    Italija ir Ispanija: kritimas, kuris užsitęs

    Italijai prognozuojamas didžiausias realiųjų atlyginimų nuosmukis iš analizuojamų penkių ekonomikų. EBPO skaičiavimais, 2026 metų trečiąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis gali būti apie 1,9 proc. mažesnis nei 2026 metų pradžioje, o iki 2027 metų pabaigos vis dar išlikti apie 0,6 proc. žemiau pradinio lygio.

    Vienas iš veiksnių, minimų EBPO analizėje, yra energijos kainų jautrumas ir poveikis infliacijai, ypač šalims, labiau priklausomoms nuo importuojamų energijos išteklių. Kuo ilgiau aukštos energijos kainos persiduoda į vartojimo kainas, tuo sunkiau atlyginimams pasivyti infliaciją.

    Ispanijoje prognozuojamas mažesnis, bet labiau užsitęsiantis smukimas. EBPO vertinimu, realieji atlyginimai 2026 metų antroje pusėje gali kristi iki maždaug 0,7 proc. žemiau 2026 metų pradžios lygio ir išlikti tokie per visus 2027 metus, todėl metų pabaigoje Ispanija gali fiksuoti didžiausią bendrą minusą tarp penkių šalių.

    JK ir Prancūzija: skirtingi atsigavimo tempai

    Jungtinėje Karalystėje EBPO numato staigesnį kritimą 2026 metais, kai realieji atlyginimai gali pasiekti apie 1,6 proc. minusą ketvirtąjį ketvirtį. Vis dėlto prognozuojama, kad 2027 metais situacija gerės ir metų pabaigoje realusis darbo užmokestis gali būti apie 1 proc. didesnis nei 2026 metų pradžioje.

    Prancūzijoje prognozuojamas santykinai nedidelis nuosmukis, žemiausias taškas, EBPO skaičiavimais, gali būti 2026 metų antrąjį ketvirtį, kai realieji atlyginimai būtų apie 0,5 proc. mažesni. Vėliau jie turėtų palaipsniui grįžti į 2026 metų pradžios lygį, o 2027 metų pabaigoje rodyti tik nežymų, apie 0,1 proc., prieaugį.

    Kodėl Vokietija išsiskiria?

    Vokietija yra vienintelė iš penkių šalių, kur EBPO prognozuoja nuoseklų realiųjų atlyginimų augimą per visą laikotarpį. 2026 metais augimas, kaip numatoma, būtų nedidelis, tačiau 2027 metais turėtų paspartėti ir metų pabaigoje pasiekti apie 1,7 proc. virš 2026 metų pradžios lygio.

    Tokią kryptį, remiantis EBPO vertinimu, palaiko įtemptesnė darbo rinka ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, taip pat palankesnės nedarbo perspektyvos. Be to, ekonominį aktyvumą gali stiprinti fiskalinės priemonės ir produktyvumo atsigavimas, suteikiantis daugiau erdvės deryboms dėl atlyginimų.

    „Po silpnų realiųjų atlyginimų metų nominalūs atlyginimai ėmė vytis infliaciją, o tam padėjo kolektyvinės derybos“, – sakė darbo rinkos tyrėjas, komentuodamas Vokietijos tendencijas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad realiųjų atlyginimų dinamika artimiausiais metais išliks jautri energijos kainoms ir geopolitikai. Jei infliacija vėl pagreitėtų, o ekonomikos augimas sulėtėtų, darbuotojų perkamoji galia daugelyje šalių gali patirti naują spaudimo bangą.

  • HSBC planuoja drastiškai mažinti darbuotojų skaičių JK: dalį klientų aptarnaus DI įrankiai

    Didžiausias Europoje pagal turto dydį bankas HSBC ruošiasi reikšmingiems etatų mažinimams Jungtinėje Karalystėje. Pokyčiai pirmiausia paliestų turtingų klientų turto valdymo padalinį, kur didesnę aptarnavimo dalį planuojama perkelti į DI paremtas konsultavimo ir analizės sistemas.

    Apie planus pranešama tuo metu, kai bankai vis aktyviau diegia automatizuotus sprendimus, siekdami greičiau apdoroti klientų užklausas, sumažinti administracinį krūvį ir standartizuoti dalį investicinių rekomendacijų. HSBC atveju tai siejama su naujų analitinių įrankių diegimu, kurie turėtų padėti darbuotojams efektyviau parengti pasiūlymus ir aptarnauti daugiau klientų.

    „Diegiame DI įrankius santykių su klientais vadovams, kad jie galėtų greičiau aptarnauti klientus ir tiksliau pritaikyti siūlomas paslaugas“, – sakė HSBC vadovas Georges Elkhederi.

    Nors bankas viešai neįvardija tikslaus atleidimų masto, neoficialiai kalbama apie labai didelius pokyčius būtent vadovaujančiose ir specializuotose pozicijose. Skelbiama, kad gali būti atsisakyta maždaug pusės vadovų ir specialistų pareigybių, o finansų patarėjų gretos kai kuriuose segmentuose galėtų sumažėti dar ryškiau.

    Plačiau žiūrint, HSBC yra patvirtinęs taupymo ir efektyvinimo kryptį, kurioje DI laikomas vienu svarbiausių svertų. Banko planuose minimas bendras maždaug 10 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimas, o tai reikštų apie 20 000 darbo vietų sumažėjimą visoje organizacijoje.

    Ekspertai pažymi, kad DI diegimas finansų sektoriuje dažniausiai prasideda nuo rutininių užduočių automatizavimo, tačiau vėliau paliečia ir aukštesnės pridėtinės vertės funkcijas, pavyzdžiui, portfelių analizę ar klientų profiliavimą. Dėl to bankams tenka spręsti ne tik kaštų mažinimo, bet ir pasitikėjimo, rizikos valdymo bei atsakomybės klausimus, kai rekomendacijas formuoja algoritmai.

    HSBC planuojami pokyčiai rodo, kad konkurencija dėl efektyvumo turto valdymo segmente aštrėja, o DI vis dažniau tampa ne papildomu įrankiu, bet vienu iš pagrindinių veiklos modelio elementų. Kartu tai reiškia ir augantį spaudimą darbuotojams persikvalifikuoti, pereinant nuo įprastų konsultavimo procesų prie darbo su duomenimis, modeliais ir skaitmeninėmis platformomis.

  • JK startuolis „Noah“ pritraukė apie 35 mln. eurų: stiprina stablecoin mokėjimų infrastruktūrą

    JK startuolis „Noah“ pritraukė apie 35 mln. eurų: stiprina stablecoin mokėjimų infrastruktūrą

    Jungtinėje Karalystėje veikiantis stablecoin mokėjimų infrastruktūros startuolis „Noah“ užbaigė sėklinės stadijos investicijų etapą, per kurį pritraukė apie 35 mln. eurų. Bendrovė pranešė, kad paskutinė investicijų dalis papildė anksčiau jau surinktą finansavimą ir leido oficialiai uždaryti etapą.

    „Noah“ įkurta 2020 metais ir kuria mokėjimų infrastruktūrą, sujungiančią įprastus pinigus su stablecoin tipo skaitmeniniais aktyvais. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės per programavimo sąsają gali integruoti stablecoin atsiskaitymus į savo procesus, pavyzdžiui, tarptautinius pervedimus ar atsiskaitymus su partneriais.

    Investuotojų gretose minimi „LocalGlobe“, „Felix Capital“, „Endeit Capital“ ir „FJ Labs“, taip pat keli privataus kapitalo investuotojai. Toks investuotojų ratas rodo, kad rinka vis dar mato potencialą infrastruktūros sprendimuose, kurie leidžia greičiau ir paprasčiau vykdyti tarpvalstybinius atsiskaitymus, ypač kai verslui svarbūs kaštai, greitis ir atsekamumas.

    Bendrovė teigia veikianti daugiau nei 150 rinkų ir palaikanti daugiau nei 60 valiutų. Pastaraisiais metais stablecoin sprendimai vis dažniau siejami ne su spekuliacija, o su praktiniais panaudojimo atvejais, tokiais kaip perlaidos, tarptautiniai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp įmonių, ypač ten, kur tradiciniai pervedimai būna lėti arba brangūs.

    Plėtra į JAV ir Niujorko biuras

    Pasak „Noah“, pritrauktos lėšos bus nukreiptos į plėtrą Jungtinėse Valstijose, įskaitant naujo biuro Niujorke atidarymą, ir infrastruktūros mastelio didinimą. JAV rinka laikoma viena svarbiausių finansinių technologijų bendrovėms, tačiau ji taip pat išsiskiria griežtesniais atitikties reikalavimais ir reguliaciniu jautrumu skaitmeninių aktyvų temai.

    „Noah“ pabrėžia, kad jų kuriama infrastruktūra orientuota į atitiktį reikalavimams tiek lėšų kilmės, tiek gavėjo pusėje. Tokia kryptis atliepia rinkos tendenciją, kai mokėjimų inovacijos vis dažniau vertinamos per rizikų valdymo, pinigų plovimo prevencijos ir klientų pažinimo procedūrų prizmę.

    Kas stovi už „Noah“

    Bendrovę įkūrė buvę „Visa“ ir „Adyen“ vadovai, todėl „Noah“ save pozicionuoja kaip infrastruktūros kūrėją, o ne vartotojams skirtą programėlę. Tokį modelį renkasi dalis finansinių technologijų įmonių: vietoj tiesioginės konkurencijos bankams ar mokėjimų platformoms jos siūlo techninį sluoksnį, kurį gali panaudoti kiti rinkos dalyviai.

    „Noah“ bendraįkūrėjas ir vadovas Shah Ramezani sako, kad tikslas yra priartinti vieno paspaudimo tarptautinių atsiskaitymų idėją prie realybės, kartu išlaikant atitiktį skirtingų jurisdikcijų reikalavimams.

    „Mes kuriame infrastruktūrą, kuri leistų tarptautinius sandorius atlikti vienu paspaudimu visur, užtikrinant atitiktį reikalavimams tiek lėšų kilmės, tiek jų gavimo vietoje“, – sakė Shah Ramezani.

    Jei „Noah“ pavyks įrodyti produkto patikimumą ir mastelio galimybes, bendrovė gali tapti vienu iš žaidėjų, kurie padeda stablecoin sprendimams pereiti iš nišinių eksperimentų į įprastą mokėjimų infrastruktūros dalį, ypač tarptautinių atsiskaitymų segmente.

  • British Business Bank skyrė 11 mln. eurų „Fuel Ventures“: ką tai keičia JK startuolių finansavime

    Jungtinės Karalystės valstybinė plėtros institucija British Business Bank paskelbė investuojanti 11 mln. eurų į rizikos kapitalo valdytoją „Fuel Ventures“. Lėšos skiriamos per Regional Angels Programme, kuri nuo 2019 metais veikia kaip priemonė mažinti ankstyvosios stadijos kapitalo prieinamumo skirtumus skirtinguose JK regionuose.

    „Fuel Ventures“ per pastaruosius metus iš ankstyvosios stadijos investuotojo išaugo į kelių fondų ir kelių etapų rizikos kapitalo platformą. Fondų struktūra sukurta taip, kad įmonės galėtų gauti finansavimą ne tik pradiniame etape, bet ir vėlesniuose raunduose nuo ikisėklinės stadijos iki A serijos.

    „Regional Angels Programme sukurta tam, kad sumažintų ankstyvosios stadijos kapitalo spragas visoje JK, o šis įsipareigojimas yra geras pavyzdys, kaip tai veikia praktikoje. „Fuel Ventures“ patirtis ir fondų struktūra reiškia, kad mūsų suteikiamas kapitalas nesustoja ties pirmuoju raundu, jis toliau dirba steigėjų naudai įmonei augant“, – sakė British Business Bank vyresnysis investicijų direktorius Mark Barry.

    Nauja investicija papildo platesnę British Business Bank 2026 metais paskelbtų įsipareigojimų seriją, kai bankas aktyviai rėmė JK rizikos kapitalo ir augimo kapitalo fondų valdytojus. Per tą pačią Regional Angels Programme anksčiau buvo skelbta apie panašaus dydžio įsipareigojimus kitiems rinkos dalyviams, siekiant paskatinti kapitalo tekėjimą į ankstyvąsias įmones ne vien Londone.

    Pagal viešai skelbtą „Fuel Ventures“ informaciją, nuo veiklos pradžios fondai yra investavę daugiau kaip 330 mln. eurų į per 230 ankstyvosios stadijos JK bendrovių. Tarp portfelio pavyzdžių minimos finansinių technologijų ir programinės įrangos bendrovės, o dalis jų vėliau buvo įsigytos didesnių rinkos žaidėjų.

    „Fuel Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Mark Pearson sako, kad naujas finansavimas leis išplėsti galimybes visoje fondų struktūroje. Praktikoje tai reiškia didesnį pajėgumą tiek naujoms ankstyvosios stadijos investicijoms, tiek tęstiniam finansavimui toms portfelio įmonėms, kurios artėja prie A serijos raundo ir dažniau susiduria su vadinamąja finansavimo spraga.

    „Esame sukurti verslininkų verslininkams, nesvarbu, kur jie kuria. British Business Bank parama yra stiprus pasitikėjimo balsas mūsų sukurtam modeliui, ji reiškia, kad galime ilgiau būti šalia portfelio steigėjų ir suteikti daugiau paramos jiems augant“, – sakė „Fuel Ventures“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Mark Pearson.

    Rinkai ši investicija svarbi dar ir tuo, kad signalizuoja tęstinę valstybės institucijų kryptį stiprinti ankstyvosios stadijos ekosistemą per fondų valdytojus, o ne tik per tiesiogines injekcijas atskiroms įmonėms. Toks modelis paprastai leidžia greičiau paskirstyti kapitalą, pasitelkiant privataus sektoriaus atranką, tačiau kartu išlaikyti tikslą mažinti regioninius skirtumus ir gerinti prieigą prie rizikos kapitalo augančioms technologijų bendrovėms.

  • Mirė britų rašytojas ir buvęs politikas Jeffrey Archer: paskutinis romanas pasirodo šiandien

    Mirė britų rašytojas ir buvęs politikas Jeffrey Archer: paskutinis romanas pasirodo šiandien

    Mirė vienas skaitomiausių Jungtinės Karalystės autorių ir buvęs konservatorių politikas Jeffrey Archer. Leidėja „HarperCollins“ pranešė, kad 86 metų rašytojas namuose mirė staiga ir ramiai.

    Žinia paskelbta simbolišku metu: paskutinis Archerio romanas „Adam and Eve“ pasaulinę prekybą pasiekia šiandien. Leidėjų teigimu, autorius iki pat pabaigos dirbo su tekstu ir aktyviai bendravo su redakcija.

    Milijonai tiražų per penkis dešimtmečius

    Per maždaug penkis dešimtmečius trukusią karjerą Jeffrey Archerio knygos, leidėjų skaičiavimu, pasaulyje parduotos daugiau nei 300 000 000 egzempliorių tiražu. Plačiausiai žinomi jo kūriniai – „Kane and Abel“, „Not a Penny More, Not a Penny Less“, taip pat serijos apie Williamą Warwicką ir „Clifton Chronicles“.

    1979 metais pasirodęs romanas „Kane and Abel“ ilgus metus išliko tarp perkamiausių pasaulyje, o jo pardavimai siejami su dešimtimis milijonų egzempliorių. Naujausiame romane „Adam and Eve“ taip pat pasakojama apie du tą pačią dieną gimusius, bet skirtingoms socialinėms klasėms priklausančius personažus.

    Skandalai politikoje ir teistumas

    Archeris buvo konservatorių parlamento narys ir partijos vadovybės atstovas, tačiau jo politinę karjerą lydėjo rezonansiniai skandalai. 2001 metais jis buvo nuteistas dėl melagingų parodymų ir trukdymo teisingumui, susijusių su 1987 metais vykusia šmeižto byla.

    Byloje prisiekusieji nustatė, kad Archeris pateikė suklastotą alibi, o teismas jam skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Į laisvę jis buvo paleistas anksčiau laiko 2003 metais, vėliau grįžo į Lordų rūmus kaip politiškai nepriklausomas narys ir pasitraukė iš aktyvios veiklos 2024 metais.

    Leidėjų ir politikų reakcijos

    „HarperCollins UK“ vadovė ir Archerio redaktorė Kate Elton pabrėžė, kad autorius garsėjo darbo etika ir nuosekliu tekstų tobulinimu iki paskutinės redakcijos. Jos teigimu, rašytojas leidybos procesą traktavo kaip komandinį darbą ir siekė, kad kiekviena pastraipa būtų maksimaliai tiksli.

    „Man buvo didžiulė privilegija dirbti jo redaktore: jis buvo pasakotojas meistras ir nepaprastai kruopštus autorius“, – sakė Kate Elton.

    Konservatorių lyderė Kemi Badenoch Archerio mirtį pavadino dideliu sukrėtimu ir teigė tą pačią dieną dar gavusi iš jo šiltą žinutę. Britų žiniasklaidoje Archeris dažnai apibūdinamas kaip prieštaringa figūra, sugebėjusi derinti milžinišką literatūrinę sėkmę ir reputaciją temdžiusius politinius skandalus.

    Leidėjai pažymi, kad net ir po teistumo Archerio knygos išliko paklausios, o naujų leidimų bei serijų populiarumas rodė stabilų komercinį susidomėjimą. Jo kūrybinis palikimas, tikėtina, ir toliau bus leidžiamas bei ekranizuojamas, nes dalis romanų jau anksčiau buvo pritaikyti televizijai ir teatrui.

  • JAV susitikimas Lenkijoje be Prancūzijos, JK ir Baltijos šalių kelia nerimą dėl NATO vienybės

    JAV susitikimas Lenkijoje be Prancūzijos, JK ir Baltijos šalių kelia nerimą dėl NATO vienybės

    JAV inicijuotas formatas kelia klausimų

    JAV gynybos viceministras Elbridge’as Colby Lenkijoje surengė derybas su penkių Europos NATO valstybių atstovais, o susitikimo sudėtis sukėlė diskusijų dėl Aljanso vienybės. Kritikai įspėja, kad tokie siauri formatai, ypač paliekant nuošalyje dalį sąjungininkų, gali kurti ilgalaikę atskirtį tarp narių.

    Į vadinamąją Bergeno grupę, pavadintą pagal pernai Norvegijoje vykusį pirmąjį susitikimą, įtrauktos Švedija, Suomija, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai. Tuo metu Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Baltijos šalys į susitikimą nebuvo pakviestos.

    „Esmė tokia: tai labai toksiška Aljansui, kuris remiasi kolektyviniu veikimu“, – sakė „Rasmussen Global“ vadovas Fabrice’as Pothier.

    Pasak jo, pats faktas, kad Vašingtonas pasirinko vienas šalis, o kitas paliko už durų, siunčia pavojingą signalą apie galimus „mėgstamiausių“ sąjungininkų sąrašus. Jis pabrėžė, kad mažesni formatai NATO ar kitose organizacijose nėra neįprasti, tačiau šiuo atveju problema gali būti politinis kontekstas ir sprendimų pasekmės.

    NATO 3.0 ir didesnė našta Europai

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai Vašingtonas vis garsiau ragina Europą prisiimti didesnę atsakomybę už konvencinę žemyno gynybą. Pastaraisiais metais NATO viduje vis dažniau aptariama kryptis, kai europiečiai turėtų greičiau plėsti savo pajėgumus, o JAV daugiau dėmesio skirtų kitoms strateginėms kryptims.

    Ekspertų vertinimu, tai reikštų ne tik didesnes gynybos išlaidas, bet ir realių pajėgumų didinimą: oro gynybą, šaudmenų atsargas, logistiką, karių rengimą, žvalgybą ir karinį mobilumą. Būtent šių sričių trūkumai, išryškėję Rusijos karo Ukrainoje fone, tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Europai daromas spaudimas veikti greičiau.

    NATO pareigūnai viešai linkę mažinti atskiro JAV vadovaujamo pogrupio reikšmę ir pabrėžia, kad sąjungininkai dažnai tariasi įvairiais mažesniais formatais. Vis dėlto kritikai teigia, kad skirtingi „vidiniai ratai“ gali peraugti į politinę hierarchiją, kur vienoms šalims suteikiama daugiau dėmesio ir garantijų nei kitoms.

    Baltijos šalys liko nuošalyje

    Ypač daug klausimų kelia Baltijos valstybių nebuvimas, nes jos yra NATO rytinio flango priešakinėje linijoje ir tarp aktyviausiai į gynybą investuojančių šalių pagal bendrojo vidaus produkto dalį. Regionas taip pat nuolat susiduria su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant sabotažo incidentus ir oro erdvės pažeidimų riziką.

    Šiame kontekste bet koks signalas, kad Baltijos šalys stumiamos į antrą planą, gali turėti ne tik politinį, bet ir atgrasymo poveikį silpninantį efektą. Ekspertai pabrėžia, kad NATO atgrasymas remiasi aiškia žinute apie kolektyvinę gynybą, o ne skirtingais įsipareigojimų „lygiais“.

    Pranešama, kad Lietuva yra pakvietusi E. Colby atvykti į regioną ir situaciją pamatyti iš arti. Tikimasi, kad tokie vizitai padeda tiksliau įvertinti fronto valstybių grėsmių aplinką ir mažina riziką, jog sprendimai bus priimami remiantis skirtingomis grėsmės interpretacijomis.

    „Mes sakome tai, ką matome“, – sakė Baltijos šalių diplomatas.

    Diplomatas pridūrė, kad Maskva turi aiškiai suprasti hibridinių veiksmų kainą, o atsakas turi būti pakankamai skausmingas, kad veiktų kaip atgrasymo priemonė. Tuo pat metu dalis analitikų teigia, kad bet kokie nesutarimai dėl tono ar derybinių pastangų Ukrainos karo klausimu neturėtų virsti atskirų sąjungininkų izoliacija.

    Kol kas viešai nėra paskelbta, ar šis formatas taps reguliariu ir ar į jį ateityje bus įtrauktos nepakviestos NATO narės. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad susitikimo sudėtis tapo dar vienu testu Aljansui, bandančiam suderinti JAV strateginius prioritetus, Europos gynybos stiprinimą ir vieningą atgrasymą rytiniame flange.

  • The Killers kūrinys Mr Brightside vėl perrašė rekordus: JK topuose jau 520 savaičių

    The Killers kūrinys Mr Brightside vėl perrašė rekordus: JK topuose jau 520 savaičių

    Britų muzikos topuose užfiksuotas dar vienas išskirtinis ilgaamžiškumo rekordas: amerikiečių grupės The Killers hitas „Mr Brightside“ pasiekė 520 bendrų savaičių Jungtinės Karalystės „Top 100“ sąraše. Tai reiškia beveik 10 metų, praleistų tarp klausomiausių dainų skirtingais laikotarpiais.

    Daina pirmąkart pasirodė 2003 metais, o plačiau išpopuliarėjo po pakartotinio leidimo 2004 metais kaip debiutinio albumo „Hot Fuss“ singlas. Kūrinio tekstas gimė iš solisto Brandon Flowers asmeninės patirties, o dainos tema apie pavydą ir išdavystę, kaip pastebi muzikos kritikai, lengvai atpažįstama skirtingoms kartoms.

    JK klausytojų santykis su „Mr Brightside“ tapo savotišku kultūriniu reiškiniu: daina nuolat sugrįžta į topus dėl transliacijų radijuje, grojaraščių platformose, o ypač dėl renginių ir festivalių sezoniškumo. Tokie pakartotiniai sugrįžimai leidžia senesniems hitams kaupti savaites sąrašuose net ir praėjus daugeliui metų nuo premjeros.

    Kaip atrodo rekordas skaičiais

    520 savaičių riba išskiria „Mr Brightside“ kaip vieną ilgiausiai JK „Top 100“ besilaikančių kūrinių. Palyginimui, įspūdingus rodiklius yra sukaupę ir kiti populiarūs hitai, tačiau The Killers daina ryškiai pirmauja pagal bendrą savaičių skaičių.

    Šis rezultatas papildo ankstesnius pasiekimus: 2024 metais kūrinio sėkmė buvo įvertinta Guinness World Records įrašais už ilgiausią grupės dainos buvimą JK singlų tope ir didžiausią sukauptą savaičių skaičių. Tai vienas retų atvejų, kai alternatyvaus roko kūrinys tampa ilgalaikiu masinės auditorijos pasirinkimu.

    Kodėl daina vis dar laikosi?

    Muzikos industrijoje toks ilgaamžiškumas dažniausiai aiškinamas kelių veiksnių deriniu: stipriu atpažįstamu priedainiu, paprasta dainuojama melodija ir emociniu krūviu, kuris veikia tiek pirmąkart klausant, tiek su nostalgija sugrįžtant. „Mr Brightside“ taip pat nuolat atgimsta karaokėje ir studentų vakarėliuose, kur dainos žodžiai daugybei žmonių tapę kone bendru ritualu.

    Prie ilgo gyvenimo prisideda ir šiuolaikinė topų metodika, kurioje svarbus vaidmuo tenka srautiniam klausymui. Net ir senesni kūriniai, patekę į populiarius grojaraščius ar vėl iškilę per socialinius tinklus, gali stabiliai rinkti perklausas ir sugrįžti į sąrašus be naujo leidimo.

    Ar „Mr Brightside“ pasieks dar vieną apvalią ribą, priklausys nuo to, ar daina išlaikys tą patį perklausų tempą. Vis dėlto 520 savaičių jau dabar rodo, kad tai vienas tų kūrinių, kurie JK klausytojams tapo ne tik hitu, bet ir pastovia popkultūros dalimi.

  • Dyzelinas Jungtinėje Karalystėje peržengė 2 svarų ribą už litrą: vairuotojai įspėjami dėl naujo rekordo

    Dyzelino kainos Jungtinėje Karalystėje pasiekė naują rekordą: vidutinė litro kaina perkopė 2 svarus. Apie tai pranešė britų vairuotojų organizacija RAC, perspėjanti, kad kol kas nematyti aiškių ženklų, jog brangimas artimiausiu metu sustotų.

    RAC teigimu, tai riba, kurios rinkoje ilgai tikėtasi išvengti, tačiau situaciją toliau kaitina įtampa tarptautinėse energijos tiekimo grandinėse. Dyzelinas Jungtinėje Karalystėje ypač svarbus verslui ir logistikai, todėl kainų šuoliai greitai persiduoda ir į bendrą pragyvenimo kaštų krepšelį.

    Brangimas smogia ir šeimų biudžetams

    Organizacijos skaičiavimu, pripildyti vidutinio šeimyninio automobilio baką dabar kainuoja apie 130 eurų. Tai maždaug 38 eurais daugiau nei laikotarpiu, kai paaštrėjus geopolitinei įtampai po JAV smūgių Iranui prasidėjo staigesnis naftos produktų brangimo etapas.

    Didesnės degalų išlaidos aktualios ne tik individualiems vairuotojams. Dyzelino kainos tiesiogiai veikia vežėjus, pristatymo paslaugas ir viešąjį transportą, todėl įmonės dažniau perskaičiuoja tarifus, o dalis kaštų galiausiai atsiduria galutinėse prekių ir paslaugų kainose.

    Diskusijos dėl degalų rezervų

    Brangimo fone atsinaujino diskusijos dėl strateginių degalų rezervų panaudojimo, kurie paprastai skirti tiekimo sutrikimams sušvelninti. Žiniasklaidoje aptariama, kad Vašingtonas ragina Europos šalis aktyviau naudoti turimas atsargas, siekiant sumažinti spaudimą kainoms pasaulinėse rinkose.

    Vis dėlto Jungtinėje Karalystėje pabrėžiama, kad rezervai pirmiausia yra saugumo priemonė, o ne kainų reguliavimo instrumentas. Vyriausybės atstovai viešai nurodė palaikantys kontaktą su JAV ir Europos Sąjunga bei tikina, kad degalų atsargų pakanka, o tiekimas užtikrinamas iš kelių krypčių.

    Svarbi detalė rinkai yra importo struktūra: reikšminga Jungtinės Karalystės dyzelino importo dalis atkeliauja iš JAV. Tai reiškia, kad bet kokie pokyčiai transatlantinėje prekyboje, logistikos srautų nukrypimai ar staigesni kainų šuoliai didmeninėje rinkoje gali greitai atsispindėti ir degalinėse.

    Rekordai primena 2022 metų krizę

    Ankstesnis dyzelino kainos rekordas Jungtinėje Karalystėje buvo fiksuotas 2022 metų birželį, netrukus po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tuomet rinką supurtė tiekimo neapibrėžtumas, sankcijų efektas ir staigiai išaugusios naftos kainos.

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad dyzelino kainą lemia ne vien žaliavinės naftos kaina, bet ir perdirbimo pajėgumai, sezoninė paklausa, atsargų lygiai bei geopolitinės rizikos. Dėl šių priežasčių net ir stabilizuojantis vienam veiksniui, galutinė kaina degalinėse gali išlikti aukšta ilgiau, nei tikisi vartotojai.

    RAC ragina vairuotojus stebėti kainų skirtumus tarp skirtingų degalinių ir, jei įmanoma, planuoti pirkimus iš anksto. Tuo pat metu rinkoje laukiama aiškesnių signalų, ar didmeninės kainos pradės slūgti, nes nuo to labiausiai priklausys, ar rekordai taps trumpu epizodu, ar nauja norma.

  • ES planuoja prioritetą gaminiams iš Europos: Briuselyje verda įnirtingas lobizmas

    ES planuoja prioritetą gaminiams iš Europos: Briuselyje verda įnirtingas lobizmas

    Europos Komisijos planas viešuosiuose pirkimuose labiau remti Europoje pagamintus produktus sukėlė intensyvų spaudimą Briuselyje. Pagal svarstomą kryptį, vadinamą europiniu prioritetu, viešosios sutartys ir paramos schemos dažniau atitektų gamintojams, kurių grandinė reikšmingai susieta su Europa.

    Idėja grindžiama siekiu stiprinti Europos pramonės konkurencingumą JAV ir Kinijos atžvilgiu, mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo grandinių ir didinti ekonominį atsparumą. Tačiau kritikai perspėja, kad pernelyg griežtos taisyklės gali virsti protekcionizmu ir išprovokuoti atsakomąsias priemones.

    Komisijoje rengiamas Pramonės greitintuvo aktas, kuris turėtų apibrėžti, ką praktikoje reiškia pagaminta Europoje. Europos Sąjungos pareigūnų teigimu, dokumento pristatymas gali vėl nusikelti, nors jis buvo numatytas pateikti vasario 26 dieną.

    Kokiems sektoriams taikytų ribas?

    Į viešumą patekęs projekto variantas numato strateginius sektorius, kuriuose būtų taikomas europinis prioritetas. Tarp jų minimi chemijos pramonė, automobilių sektorius, dirbtinis intelektas ir kosmoso pramonė.

    Projekte taip pat įrašyti kilmės slenksčiai, kurie lemtų, ar produktas laikomas pakankamai europietišku. Pavyzdžiui, elektrinėms transporto priemonėms svarstomas 70 proc. kilmės kriterijus, aliuminiui – 25 proc., o plastikams, naudojamiems langams ir durims, – 30 proc.

    Tokios ribos reikštų, kad viešųjų pirkimų konkursuose svarbus taptų ne tik galutinis surinkimas, bet ir tiekimo grandinės dalis, sukurta Europoje. Dėl to ypač jautrus tampa klausimas, kaip būtų vertinamos komponentų kilmės šalys ir tarptautinių koncernų gamybinės grandinės.

    Šiaurės ir Baltijos šalių įspėjimai

    Šiaurės ir Baltijos valstybės kelia riziką, kad griežtas režimas gali atbaidyti investicijas ir susiaurinti prieigą prie pažangiausių technologijų, kurios dažnai kuriamos už Europos Sąjungos ribų. Jų argumentas paprastas: pramonė konkurencinga tik tada, kai turi galimybę greitai įsidiegti geriausias pasaulio inovacijas.

    Kita įtampa kyla Europos Komisijos viduje, nes už prekybą atsakingi padaliniai tradiciškai gina atviros rinkos principą. Būtent todėl dokumente vis dažniau svarstomas kompromisas, leidžiantis europinį prioritetą taikyti lanksčiau ir atverti jį bendraminčiams partneriams.

    Komisija taip pat vertina, ar sistema galėtų būti siejama su abipusiškumu, kai prie europinių konkursų priartinami tie, kurie suteikia panašias galimybes Europos įmonėms savo viešuosiuose pirkimuose. Tokia logika padėtų išvengti kaltinimų, kad Europa vienašališkai užveria duris.

    Jungtinės Karalystės nerimas

    Jungtinė Karalystė yra tarp partnerių, kurie skeptiškai vertina galimą Europos posūkį į protekcionizmą. Londono argumentas remiasi glaudžiais ekonominiais ryšiais, ypač automobilių pramonėje ir tiekimo grandinėse, kurios peržengia sienas.

    „Dabar ne tas metas ardyti tai, kas jau veikia“, – sakė vienas britų pareigūnas.

    Britų pusė pabrėžia, kad Europos Sąjunga išlieka didžiausia Jungtinės Karalystės automobilių eksporto rinka, o dalis Europos gamintojų automobilius gamina Jungtinėje Karalystėje. Taip pat akcentuojama, kad Londono kapitalo rinkos galėtų prisidėti prie investicijų pritraukimo, jei Europos Sąjunga nepasirinktų uždarumo.

    Tuo metu Prancūzija, ilgą laiką rėmusi pagaminta Europoje kryptį, teigia, kad idėja jau įgijo pakankamą politinį svorį ir diskusija persikėlė į įgyvendinimo detales. Už pramonę atsakingas Europos Sąjungos pareigūnas Stéphane’as Séjourné akcentuoja, kad tai reikštų reikšmingą Europos ekonominės doktrinos pokytį.

    Komisija siekia pateikti pasiūlymą iki Europos Vadovų Tarybos diskusijų dėl konkurencingumo, tačiau skirtingos valstybių narių ir partnerių pozicijos didina tikimybę, kad galutinis tekstas bus švelnesnis, nei norėtų griežčiausi šios idėjos šalininkai.