CP v2

Tag: Juodoji jūra

  • Mokslininkas apie karo žalą Juodajai jūrai: tarša, invazinės rūšys ir kada paaiškės tikras mastas

    Karas didina taršą ir triukšmą

    Karas Ukrainoje Juodojoje jūroje kuria nuolatinį žmogaus veiklos spaudimą: į vandenį patenka naftos produktai, sunkieji metalai, sprogmenų liekanos ir kitos medžiagos, susijusios su apšaudymais bei sugriauta pakrančių infrastruktūra. Kartu didėja triukšmas ir dugno nuosėdų judinimas, todėl vanduo drumsčiasi, o tarša lengviau pasklinda.

    Ukrainos mokslininkas Viktoras Komorinas pabrėžia, kad pokyčiai dažnai yra kompleksiniai: vienu metu veikia cheminė tarša, sprogimų sukeltos bangos, intensyvus laivų judėjimas ir sutrikusi pakrančių nuotekų bei lietaus vandens surinkimo sistema. Dėl to mažėja vandens ekosistemos produktyvumas, o kai kur didėja fitoplanktono ir dumblių suvešėjimo rizika.

    Kas yra antrinė tarša?

    Viena iš mažiau akivaizdžių, bet reikšmingų problemų yra antrinė tarša, kai karo sukelti sujudinimai pakelia dugne nusėdusias nuosėdas. Tokiose nuosėdose gali būti seniau susikaupusios teršalų sankaupos, kurios, pakilusios į vandenį, vėl ima veikti gyvuosius organizmus.

    Didesnis drumstumas reiškia mažiau šviesos dugno augalams ir dumbliams, o tai silpnina buveines, kuriose minta ar neršia daugelis rūšių. Tokie pokyčiai ypač pavojingi sekliose šelfo zonose, kurios Juodojoje jūroje yra svarbios visos ekosistemos biologinei įvairovei.

    Kachovkos užtvankos sprogdinimo pėdsakas

    Po Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimo Juodoji jūra gavo didžiulius gėlo vandens, dumblo ir organinių medžiagų kiekius, o kartu ir buitinių bei pramoninių teršalų mišinį. Mokslininko teigimu, trumpuoju laikotarpiu tai sumažino druskingumą šiaurės vakarų dalyje ir kai kur smarkiai pakeitė pakrančių bioįvairovę.

    Šie staigūs druskingumo svyravimai gali skatinti vandens sluoksniavimąsi, kai lengvesnis paviršinis vanduo prasčiau maišosi su gilesniais sluoksniais. Tada deguonies mažiau pasiekia dugną, o tai didina hipoksijos riziką ir apsunkina dugninės gyvūnijos bei augalijos išlikimą.

    „Juodoji jūra reaguoja kaip žmogus, turintis lėtinę ligą: pakanka menkiausio dirgiklio, ir problema vėl paaštrėja“, – sakė Viktoras Komorinas.

    Pasak jo, po užtvankos tragedijos kai kuriuose ruožuose mechanizmas, kuris anksčiau suaktyvėdavo vasaros pabaigoje, dabar gali „įsijungti“ kur kas greičiau, vos pasikeitus vėjui ar srovėms. Tai prisideda prie masinių dumblių sankaupų ir nemalonaus kvapo pakrantėse.

    Dumbliai, invazinės rūšys ir delfinų žūtys

    Šiltuoju sezonu pakrantėse dažniau matomas žaliųjų siūlinių ir raudonųjų dumblių suvešėjimas, kurį skatina maistinių medžiagų perteklius, šiluma ir silpnesnė vandens apykaita. Vien tik „išvalyti“ pakrantę nepakanka, nes problema grįžta, jei nemažinamas teršalų ir biogenų patekimas į jūrą.

    Kartu su stresu ekosistemai auga invazinių rūšių plitimo tikimybė: jos gali išstumti vietines rūšis ir pakeisti mitybos grandines. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad tai paliečia ne tik žuvis, bet ir moliuskus, krabus bei kitus trofinius lygmenis, nuo kurių priklauso visos sistemos stabilumas.

    Kalbėdamas apie delfinų žūtis, jis pabrėžia, kad vienareikšmiškai priskirti jas tik hidrolokatorių poveikiui moksliškai sudėtinga. Dažniau minimas kelių veiksnių derinys: triukšmas, sprogimai, tarša, mitybos bazės pokyčiai ir galimos infekcijos.

    Ar gali „sprogti“ sieros vandenilis?

    Juodoji jūra išskirtinė tuo, kad gyvybė daugiausia koncentruota viršutiniuose sluoksniuose, o giliau prasideda zona, kurioje deguonies beveik nėra ir vyrauja sieros vandenilis. Šis reiškinys stabilus dėl vandens sluoksniavimosi, todėl, mokslininko vertinimu, pasakojimai apie galimą masinį sieros vandenilio „sprogimą“ yra labiau mitas nei realus scenarijus.

    Tokiam įvykiui reikėtų milžiniško viso vandens stulpo permaišymo ir didelių deguonies kiekių, kas natūraliai praktiškai neįmanoma. Vis dėlto lokaliniai pokyčiai priekrantėje, ypač seklumose, gali turėti apčiuopiamą poveikį žmonių poilsiui ir žvejybai.

    Ar saugu maudytis?

    Saugumas priklauso nuo konkrečios vietos: didžiausią grėsmę kelia minos, nuolaužos ir užterštos zonos, todėl reali situacija vertinama lokaliai. Net ir ten, kur tiesioginės karinės grėsmės nėra, po audrų ar masinių dumblių sankaupų gali didėti patogenų ir toksinų rizika.

    Ekspertai pabrėžia, kad visos Juodosios jūros problemos nepaiso valstybių sienų: srovės perneša teršalus, maistines medžiagas ir organizmus, todėl poveikį gali jausti ir kitos pakrantės valstybės. Visapusiškai įvertinti žalą, mokslininko teigimu, bus įmanoma tik atkūrus reguliarų, saugų ir plataus masto monitorингą po karo.

  • Ukraina smogė 1 000 km į Rusijos gilumą: pranešama apie pataikymą į laivą su Kalibr

    Ukraina smogė 1 000 km į Rusijos gilumą: pranešama apie pataikymą į laivą su Kalibr

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė surengusios koordinuotą tolimojo nuotolio operaciją, kurios taikiniai buvo maždaug 1 000 kilometrų Rusijos gilumoje. Kyjivo teigimu, smūgiai buvo nukreipti į karinius objektus ir energetikos infrastruktūrą, svarbią Maskvos karo logistikai.

    Ukrainos pusė skelbia, kad per ataką apgadintas arba neutralizuotas Rusijos raketinis laivas, priskiriamas 22800 projekto „Karakurt“ klasei. Šie palyginti nedideli laivai laikomi vienomis iš platformų, iš kurių Rusija gali leisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“ į sausumos taikinius.

    „Karakurt“ klasės laivai į tarnybą pradėti priimti nuo 2018 metų, o jų koncepcija remiasi greita statyba ir palyginti mažesnėmis sąnaudomis. Skirtingai nei ankstesni panašios paskirties pakrančių laivai, jie geriau pritaikyti veikti atviroje jūroje, todėl gali būti lanksčiau permesti tarp operacinių krypčių.

    Ekspertų vertinimu, tokios platformos Rusijai svarbios ne dėl dydžio, o dėl ginkluotės: modernios vertikalaus paleidimo sistemos leidžia gabenti ir paleisti įvairių tipų raketas. Dėl to net nedidelis laivas tampa aukštos vertės taikiniu, nes jo netekimas tiesiogiai mažina raketinių atakų potencialą.

    Ukrainos pranešimuose taip pat minima, kad smūgiai kliudė ir kitus jūrinius taikinius, įskaitant patrulinį katerį bei tanklaivį, siejamą su vadinamąja šešėline laivyno schema, naudojama rusiškos naftos eksportui apeinant sankcijas. Pastaraisiais metais Vakarų institucijos ir stebėsenos organizacijos vis dažniau akcentuoja, kad tokie laivai kelia ne tik sankcijų vykdymo, bet ir saugumo bei aplinkosaugos rizikas.

    Operacijoje, kaip skelbiama, dalyvavo kelios Ukrainos struktūros, įskaitant SBU, Specialiųjų operacijų pajėgas ir karinės žvalgybos padalinius. Tokia tarpinstitucinė sąveika rodo, kad Kyjivas vis labiau remiasi kompleksinėmis operacijomis, kuriose derinami žvalgybos duomenys, nuotolinės ugnies priemonės ir dronų pajėgumai.

    „Kiekvienas toks rezultatas mažina Rusijos karinį potencialą. Rusija gali bet kada užbaigti šį karą, o jo tęsinys tik plės mūsų gynybinių veiksmų apimtį“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    „Kalibr“ šeimos sparnuotosios raketos yra vienas žinomiausių Rusijos laivyno tolimojo smūgio įrankių, naudotų tiek Ukrainoje, tiek ankstesniuose konfliktuose. Įvairių modifikacijų nuotolis ir kovinės dalies tipas skiriasi, tačiau bendra jų paskirtis ta pati: smogti taikiniams giliai už fronto linijos, išlaikant atakos netikėtumą dėl žemo skrydžio profilio.

    Pastaruoju metu Ukraina vis dažniau deklaruoja galinti pasiekti taikinius toli už savo teritorijos ribų, o tai, analitikų vertinimu, keičia rizikos skaičiavimą Rusijos užnugaryje. Kartu tai išlieka informacinio karo dalimi, todėl nepriklausomas atskirų taikinių sunaikinimo patvirtinimas dažnai priklauso nuo palydovinių nuotraukų ar vėlesnių oficialių pranešimų.

  • „Neptun Deep“ dujotiekio klojimas prasidėjo: 160 km vamzdynas turi sujungti jūrą ir krantą

    „Neptun Deep“ dujotiekio klojimas prasidėjo: 160 km vamzdynas turi sujungti jūrą ir krantą

    Startas Juodojoje jūroje

    „OMV Petrom“ ir „Romgaz“ pranešė pradėjusios jūrinio dujotiekio klojimo darbus „Neptun Deep“ gamtinių dujų projekte Juodojoje jūroje. Į Rumunijos vandenis atplaukė pirmasis specializuotas laivas „Castoro 10“, kuris pradeda montuoti pradinę pakrantinio vamzdyno atkarpą.

    Planuojamas apie 160 kilometrų ilgio vamzdynas turi tapti pagrindine jungtimi tarp jūroje esančios gavybos infrastruktūros ir kranto. Tai viena svarbiausių grandžių, kad dujos iš telkinių pasiektų Rumunijos nacionalinį perdavimo tinklą.

    Kaip dujos pasieks nacionalinį tinklą

    Vamzdynas sujungs jūrines gavybos platformas su sausumos infrastruktūra, o ties kranto linija numatytas sprendimas, turintis sumažinti poveikį aplinkai. Jungtis bus įrengiama per iš anksto suformuotą mikrotunelį Tuzloje, kad darbai pakrantėje būtų kuo mažiau invaziniai.

    Į krantą atvestos dujos bus nukreipiamos į matavimo stotį, o tada įleidžiamos į nacionalinį tinklą. Skelbiama, kad vamzdis yra 30 colių skersmens plieninis dujotiekis, pritaikytas dideliems srautams ir ilgalaikiam eksploatavimui jūrinėmis sąlygomis.

    Flotilė kaip judanti gamykla

    Darbai jūroje vyksta pasitelkiant laivų flotilę, veikiančią tarsi judanti surinkimo linija. Ant tokių laivų kaip 160 metrų ilgio „Castoro 10“ vamzdžių atkarpos sulygiuojamos, suvirinamos, patikrinamos ir padengiamos apsaugine danga, o tada nuleidžiamos ant jūros dugno.

    Vėlesniuose etapuose numatoma naudoti ir „Castorone“, vieną didžiausių pasaulyje vamzdynų klojimo laivų, taip pat giluminių darbų laivą „JSD 6000“. Pastarasis skirtas sujungti povandeninius gręžinius su pagrindine gavybos platforma, kai darbai vyksta didesniame gylyje ir sudėtingesnėmis sąlygomis.

    „Neptun Deep“ infrastruktūrą sudaro dešimt gamybinių gręžinių ir trys povandeninės sistemos. Skelbiama, kad Pelican South zonoje jau išgręžti keturi gręžiniai, o Domino telkinyje vyksta likusių šešių gręžinių darbai.

    „Neptun Deep pastato Rumuniją į strateginę poziciją kaip būsimą stabilumo atramą Vidurio ir Pietryčių Europoje“, – sakė „OMV Petrom“ vykdomosios valdybos narys Franck Neel.

    Investicijos ir terminai

    Projektas įvardijamas kaip svarbus Rumunijai ir platesniam regionui, ypač energijos saugumo kontekste, kai Europa siekia mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo krypčių. „OMV Petrom“ vadovė Christina Verchere nurodė, kad investicijos siekia apie 4 milijardus eurų, o planuojama metinė gavyba galėtų sudaryti apie 8 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų.

    Pasak jos, 2026 metais numatyta atlikti esminius darbus, įskaitant jūrinio vamzdyno klojimą, povandeninės įrangos montavimą ir gamybos platformos įrengimą. Tikslas išlieka pradėti gavybą 2027 metais, pabrėžiant saugos ir kokybės reikalavimus.

    „OMV Petrom“ taip pat pateikė platesnį veiklos kontekstą: bendrovė 2025 metais skelbė apie maždaug 38 milijonų barelių naftos ekvivalento metinę angliavandenilių gavybą. Įmonė valdo 860 megavatų dujinę elektrinę ir turi apie 780 degalinių tinklą regione, o „OMV Aktiengesellschaft“ priklauso 51,2 proc. „OMV Petrom“ akcijų, Rumunijos valstybei – 20,7 proc.

  • Ukraina smogė Rusijos FSB kateriams: Krymo tilto apsauga silpsta, auga dronų grėsmė

    Ukraina smogė Rusijos FSB kateriams: Krymo tilto apsauga silpsta, auga dronų grėsmė

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė Kerčės sąsiauryje smogusios dviem Rusijos Federalinės saugumo tarnybos kateriams, kurie buvo svarbi Krymo tilto apsaugos dalis. Pasak Ukrainos karinių jūrų pajėgų, taikiniais tapo patrulinis kateris „Sobol“ ir priešdiversinis kateris „Grachonok“.

    Šios platformos, kaip teigiama Ukrainos pranešimuose, buvo naudojamos patruliuoti prie tilto ir saugoti jį nuo diversijų, taip pat nuo jūrinių bepiločių atakų. „Sobol“ siejamas su grėsmių paviršiuje paieška ir reagavimu, o „Grachonok“ – su povandeninių grėsmių aptikimu, pasitelkiant sonaro ir narų įrangą.

    „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų jėgomis ir priemonėmis smogta priešo laivų ir katerių grupei Kerčės sąsiaurio rajone. Pataikyta į FSB patrulinį katerį „Sobol“ ir priešdiversinį katerį „Grachonok“, priešas patyrė nuostolių“, – sakė Ukrainos karinės jūrų pajėgos.

    Ukrainos pusė nurodo, kad atakai buvo panaudoti jūriniai bepiločiai, o operaciją esą patvirtina paviešinta vaizdo medžiaga. Nepriklausomo patikrinimo, koks yra faktinis abiejų laivų apgadinimo mastas ir įgulos nuostoliai, kol kas trūksta, o Rusijos institucijos viešai pateikė mažai informacijos.

    Kerčės sąsiauris ir Krymo tiltas yra vienas jautriausių Rusijos logistikos taškų, nes jungia okupuotą Krymą su Rusijos teritorija ir naudojamas kariniam bei civiliniam transportui. Dėl to tilto apsauga nuo pat plataus masto karo pradžios nuolat stiprinama: nuo oro gynybos priemonių iki užtvarų vandenyje ir intensyvesnių patrulių.

    Kas keičiasi po smūgio?

    Jei Ukrainos teiginiai apie pataikymus teisingi, kelių specializuotų katerių praradimas ar rimtas apgadinimas gali laikinai susilpninti patruliavimą ir priešdiversinę kontrolę ties tiltu. Tai ypač aktualu, nes jūriniai dronai pastaraisiais metais tapo viena efektyviausių priemonių atakuoti uostus, laivus ir infrastruktūrą, kai tradiciniai laivyno pajėgumai riboti.

    Karo analitikai dažnai pabrėžia, kad jūrinių bepiločių naudojimas leidžia pigiau ir riziką žmonėms sumažinant vykdyti operacijas prieš gerai saugomus taikinius. Tokie incidentai verčia Rusiją didinti resursus apsaugai, o tai reiškia papildomą spaudimą kitoms fronto atkarpoms ir logistikai.

    Kodėl Krymo tiltas išlieka prioritetu?

    Krymo tiltas nuo pat jo pastatymo yra ne tik transporto arterija, bet ir politinis simbolis, todėl Ukrainai jis išlieka prioritetiniu taikiniu. Pastaraisiais metais tiltas buvo ne kartą apgadintas įvairių tipų atakomis, o po kiekvieno incidento Rusija skelbėsi stiprinanti apsaugą ir atstatymo darbus.

    Kol kas nėra patikimo, nepriklausomai patvirtinto vertinimo, ar šis konkretus smūgis sukels tiesioginį poveikį tilto eksploatavimui. Vis dėlto pati žinia apie ataką Kerčės sąsiauryje rodo, kad kova dėl kontrolės Juodojoje jūroje ir prie Krymo tęsis, o jūriniai dronai ir toliau bus vienas svarbiausių šios konfrontacijos elementų.

  • Ukraina vėl smogė Tuapse naftos perdirbimo gamyklai: uoste skelbiama evakuacija ir gaisras

    Ukraina vėl smogė Tuapse naftos perdirbimo gamyklai: uoste skelbiama evakuacija ir gaisras

    Ukraina antradienį dar kartą atakavo Rusijos naftos infrastruktūrą Juodosios jūros uostamiestyje Tuapse. Vietos valdžia pranešė apie didelį gaisrą naftos perdirbimo gamykloje ir pradėtą netoliese gyvenančių žmonių evakuaciją.

    Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas nurodė, kad po bepiločių atakos mieste vėl paskelbta padidintos parengties situacija. Pasak jo, saugumo sumetimais iš gyvenamųjų namų šalia gamyklos išvežami gyventojai.

    Tuapse naftos perdirbimo gamykla laikoma viena reikšmingesnių pietų Rusijos infrastruktūros grandžių, jos pajėgumai siekia apie 12 mln. tonų per metus. Pastarosiomis savaitėmis ši vieta atakuojama ne pirmą kartą, o ankstesni gaisrai, anot vietos pareigūnų, buvo gesinami kelias dienas.

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas viešai patvirtino smūgį, teigdamas, kad objektas susijęs su Rusijos kariuomenės aprūpinimu okupuotose Ukrainos teritorijose. Ukrainos pusė pastaraisiais mėnesiais akcentuoja, kad naftos perdirbimo ir kuro logistikos objektai yra svarbūs Rusijos karo finansavimo ir tiekimo taškai.

    Vietos gyventojai po ankstesnių atakų socialiniuose tinkluose skelbė apie galimą taršą ir suodžių nusėdimą mieste, o savivaldybės tarnybos tvirtino tebevykdančios valymo darbus uoste ir pakrantėje. Dėl naujausio gaisro taršos mastas kol kas neįvardytas.

    Atakos energetikos ir logistikos objektams išlieka viena ryškiausių karo tendencijų: Ukraina siekia mažinti Rusijos pajamas iš naftos sektoriaus ir apsunkinti degalų tiekimą kariuomenei, o Rusija tęsia smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir uostams. Toks „smūgių mainų“ modelis didina rizikas civilinei infrastruktūrai ir aplinkai, ypač prie Juodosios jūros.

  • Ukraina kovą numušė per 33 000 Rusijos dronų: rekordiniai skaičiai ir tolimojo smūgio posūkis

    Ukraina kovą numušė per 33 000 Rusijos dronų: rekordiniai skaičiai ir tolimojo smūgio posūkis

    Ukrainos gynybos ministras pranešė, kad šalies oro gynybos sistema kovą numušė daugiau kaip 33 000 Rusijos dronų. Tai, Kyjivo teigimu, didžiausias mėnesio rodiklis nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.

    Pasak Ukrainos pareigūnų, augantis perimtų taikinių skaičius siejamas su sparčiai plečiama priešlėktuvinės gynybos architektūra ir didėjančia vadinamųjų perėmėjų dronų pasiūla. Šie sprendimai Ukrainai padeda atremti masines atakas ir sumažinti smūgių padarinius infrastruktūrai.

    Perėmėjų dronai ir naujas valdymas

    Ukraina skelbia didinanti perėmėjų dronų tiekimą ir stiprinanti jų integraciją į bendrą oro gynybos sistemą. Kartu kariuomenė, kaip teigiama, suformavo naują valdymo grandį oro pajėgose, kad greičiau priimtų sprendimus ir geriau koordinuotų atsaką į atakas.

    Kontekstas platesnis nei vien frontas: Ukrainos pareigūnai teigia, kad perėmėjų dronais domisi ir kai kurios Artimųjų Rytų bei Persijos įlankos valstybės. Praktikoje išbandyta technologija, jų vertinimu, tapo viena iš svarbiausių priemonių prieš masiškai naudojamas pigių dronų bangas.

    Ilgojo nuotolio smūgiai – iki 1 750 km

    Ukrainos gynybos ministerija taip pat nurodė, kad šalies pajėgos nuo 2022 metų daugiau kaip dvigubai išplėtė giliųjų smūgių nuotolį. Jei invazijos pradžioje buvo kalbama apie maždaug 630 kilometrų atstumą, dabar minima galimybė smogti iki maždaug 1 750 kilometrų už fronto linijos.

    Šis pokytis, Kyjivo teigimu, leidžia dažniau taikytis į objektus, susijusius su Rusijos karo ekonomika, įskaitant naftos infrastruktūrą ir gamybos pajėgumus. Ukraina pabrėžia, kad tokie smūgiai mažina Maskvos pajamas ir trikdo tiekimo grandines, kurios svarbios kariuomenei.

    Smūgiai Juodosios jūros pakrantėje ir atsakomieji pareiškimai

    Ukrainos teigimu, vietoje sukurti tolimojo nuotolio atakos dronai dar kartą smogė naftos perdirbimo ir terminalo infrastruktūrai Juodosios jūros pakrantėje, o tai esą jau trečias toks atvejis per mažiau nei dvi savaites. Dėl situacijos vietos gyventojai buvo evakuoti kaip atsargumo priemonė.

    Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos nurodė, kad viena iš koordinuotų operacijų buvo nukreipta į naftos perdirbimo įrenginius Tuapsėje. Teigiama, kad ankstesni smūgiai sunaikino 24 naftos talpyklas ir apgadino dar keturias, tačiau nepriklausomai patikrinti šių detalių nebuvo galimybės.

    Tuo metu Rusijos gynybos ministerija paskelbė per naktį perėmusi 186 Ukrainos dronus virš kelių regionų, okupuoto Krymo, taip pat virš Juodosios ir Azovo jūrų. Abi pusės toliau aktyviai naudoja bepiločius aparatus, o oro gynybos efektyvumas tampa vienu svarbiausių šio karo tempo veiksnių.

    Europos saugumo kontekste Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad dėl Rusijos keliamos grėsmės Europa gali būti suinteresuota Ukraina ne mažiau, nei Ukraina Europa. Jo teigimu, Ukraina turi didelę ir sparčiai modernėjančią kariuomenę, o diskusijos dėl narystės Europos Sąjungoje ir NATO išlieka aktualios.

    „Vietoje minties, kad Ukraina reikia Europos, turėtume svarstyti, ar kartais Europai nereikia Ukrainos labiau“, – sakė Alexanderis Stubbas.

  • Po smūgio Čornomorsko uostui į jūrą pateko saulėgrąžų aliejus: palydovai fiksuoja 40 kv. km dėmę

    Po balandžio 26 dieną įvykdyto smūgio Čornomorsko uostui Odesos srityje į Juodąją jūrą pateko didelis kiekis saulėgrąžų aliejaus. Vietos biologai ir aplinkosaugininkai perspėja, kad ant vandens susiformavusi plėvelė gali kelti rimtą grėsmę paukščiams ir daliai jūrų ekosistemų.

    Visuomeninės organizacijos „Žaliasis lapas“ vadovas, biologas Vladislavas Balinskis teigė, kad palydoviniai vaizdai balandžio 27 dieną rodė maždaug 40 kvadratinių kilometrų ploto aliejaus dėmę atviroje jūroje. Jo vertinimu, realus užterštumas gali būti didesnis, nes dalis teršalų galėjo pasklisti ir į netoliese esantį Suchojų limaną, su jūra sujungtą laivybos kanalu.

    Teršalų judėjimas priklauso nuo vėjo krypties ir srovių, todėl dėmė gali slinkti link pakrantės ir keisti formą. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad net jei aliejus nėra toks toksiškas kaip naftos produktai, pavojų lemia fizinis poveikis gyvūnams ir ilgalaikės pasekmės dugno buveinėms.

    Specialistai aiškina, kad augalinis aliejus ant vandens sudaro ploną plėvelę, kuri blogina deguonies apykaitą vandens paviršiuje ir mažina šviesos patekimą. Didžiausia artimiausių savaičių rizika siejama su paukščiais, nes balandžio pabaiga ir gegužė yra pavasarinės migracijos ir perėjimo pradžios laikotarpis.

    „Augalinis aliejus plunksnas pažeidžia kitaip nei mazutas: jos sulimpa, praranda šilumos izoliaciją, o paukštis greitai sušąla ir nuskęsta“, – sakė Vladislavas Balinskis.

    Pasak jo, ankstesni panašūs incidentai regione rodė, kad net ir surinkus šimtus nukentėjusių paukščių, išgyvena tik nedidelė dalis. Aplinkosaugininkai ragina gyventojus radus užterštų paukščių nebandyti jų „valyti“ savarankiškai, o kuo greičiau perduoti specialistams.

    Biologo vertinimu, per 2–4 mėnesius aliejus, veikiamas saulės, deguonies ir druskingumo, gali tirštėti ir polimerizuotis, daliai masės nusėdant ant dugno. Tokios nuosėdos gali kauptis įdubose ir tarp akmeninių keterų, kur žiemoja kai kurie organizmai ir formuojasi moliuskų sankaupos.

    Ekologai atkreipia dėmesį, kad dugno bendrijoms poveikis priklausys nuo to, kiek aliejaus realiai pateko į atvirą jūrą, kokios bus hidrodinaminės sąlygos ir ar teršalai bus išsklaidyti audrų. Taip pat keliama prielaida, kad vėlesniais sezonais audros gali pakelti užterštas nuosėdas ir sukelti pakartotinį poveikį jautrioms buveinėms.

    Valstybinė aplinkosaugos inspekcija pietvakarių apygardoje pranešė, kad per gaisrą uosto infrastruktūroje buvo pažeista talpykla, kurioje buvo apie 6 000 tonų saulėgrąžų aliejaus. Institucijos patvirtino, kad dalis produkto pateko į uosto akvatoriją, o vandens paviršiuje susidarė dėmė.

    Inspekcijos teigimu, teritorijoje įrengtos užtvaros teršalų plitimui riboti, uždaryta lietaus nuotekų sistema, kad likučiai nepatektų į vandenį, o laboratoriniams tyrimams paimti jūros vandens mėginiai. Taip pat nurodyta, kad dirvožemio tarša nebuvo fiksuota, nes uosto danga yra betoninė.

    Šis incidentas priminė ankstesnius didelio masto augalinio aliejaus išsiliejimus regione, kurie, pasak vietos specialistų, per trumpą laiką sukeldavo masinį paukščių žuvimą ir galimą poveikį retiems jūrų organizmams. Aplinkosaugininkai ragina tęsti stebėseną, o pakrantės tarnybas ruoštis gelbėjimo darbams, jei užterštumas pasieks krantą.