CP v2

Tag: Karščio banga

  • Morkos ir petražolės ima trūkinėti ir pūti? Per karščius darote vieną lemtingą laistymo klaidą

    Morkos ir petražolės ima trūkinėti ir pūti? Per karščius darote vieną lemtingą laistymo klaidą

    Per vasaros karščius daržininkai dažnai pastebi nemalonų vaizdą: morkos ir petražolės, atrodytų, augo gerai, bet ištraukus iš lysvės jų šaknys būna suskilusios, o dalis derliaus netrukus pradeda pūti. Dažniausia priežastis nėra liga ar kenkėjai, o staigūs drėgmės svyravimai dirvoje.

    Šakniavaisiai kaupia vandenį ir cukrus šaknyje, o jų odelė augant pamažu kietėja. Kai dirva ilgiau būna sausa, augimas sulėtėja, odelė praranda elastingumą. Po to užtenka vieno smarkesnio lietaus ar gausaus laistymo, kad šaknis staiga prisigertų vandens ir pradėtų trūkinėti.

    Rizika didėja, kai šaknys jau stambios, nes jos per trumpą laiką sugeria daugiau vandens. Trūkimą skatina ir per didelis azoto kiekis, ypač jei vasaros viduryje dar tręšiama azotinėmis trąšomis. Tokiu atveju šakniavaisiai linkę augti greitai, bet jų audiniai būna mažiau atsparūs.

    Kaip laistyti, kad šaknys nesuskiltų?

    Svarbiausia taisyklė – vengti ilgų „sausros ir potvynio“ ciklų. Geriau laistyti reguliariai ir tolygiai, kad drėgmė pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius, o ne tik sudrėkintų paviršių. Skubus, paviršinis laistymas dažnai apgauna: viršus drėgnas, bet šaknys lieka sausoje zonoje.

    Jei nėra galimybės dažnai tikrinti dirvos, praktiškas sprendimas – lašelinė laistymo sistema, kuri vandenį tiekia mažomis porcijomis. Dar vienas paprastas būdas sumažinti garavimą – mulčias iš nupjautos žolės, šiaudų ar kitos organikos. Tai padeda palaikyti stabilesnį drėgmės režimą net per karščio bangas.

    Ne mažiau svarbi ir dirvos struktūra. Akmenuota ar su kietais grumstais žemė ne tik iškraipo šaknis, bet ir apsunkina tolygų vandens įsigėrimą. Jei dirva sunki, linkusi susidaryti pluta, ją verta gerinti kompostu, kad geriau sulaikytų drėgmę ir lengviau sugertų vandenį.

    Ar sutrūkinėjusios daržovės tinka valgyti?

    Kreivos, išsišakojusios ar deformuotos morkos bei petražolės dažniausiai yra valgomos, jei jų odelė nepažeista. Problema prasideda tada, kai atsiveria gili įskila: ji tampa „vartais“ bakterijoms ir puviniui. Tokias šaknis geriausia kuo greičiau sunaudoti termiškai apdorojant.

    Jei įtrūkime ar ant paviršiaus matyti pelėsis, tokio šakniavaisio geriau nelaikyti ir nebandyti „išgelbėti“ nupjaunant dalį. Pelėsio pažeidimas gali būti gilesnis, nei matosi iš išorės. Ilgam sandėliavimui tinka tik sveikos, nepažeistos šaknys, nes viena pradėjusi gesti gali sugadinti ir šalia laikomą derlių.

  • Budapešte šventė persikėlė į išdžiūvusį Dunojaus dugną: vieni linksminasi, kiti bijo blogiausio

    Budapešte šventė persikėlė į išdžiūvusį Dunojaus dugną: vieni linksminasi, kiti bijo blogiausio

    Budapešte vis dažniau atsiveria Dunojaus upės dugnas, o vietos, kurios paprastai būna po vandeniu, virsta vaikščiojimo takais ir net spontaniškų vakarėlių erdvėmis. Prie Laisvės tilto vėl pasirodė vadinamoji Bado uola, kuri Vengrijoje laikoma aiškiu ženklu, kad upėje trūksta vandens.

    Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti naktinis vakarėlis išdžiūvusioje upės atkarpoje. Reakcijos išsiskyrė: daliai gyventojų tai pasirodė kaip netikėta pramoga, tačiau kiti įžvelgė niūrų signalą apie sparčiai besikeičiantį Europos vasarų klimatą.

    Dunojaus seklumas tampa nauja norma?

    Budapešto centre, ties Margit tiltu, po centrine atrama vis dažniau išnyra didelės dugno juostos. Vengrijos hidrologai ne kartą pabrėžė, kad žemi vandens lygiai Dunojuje paprastai siejasi su ilgais karščio laikotarpiais, mažesniu kritulių kiekiu baseine ir intensyvesniu garavimu.

    Pastarąjį dešimtmetį Europoje dažnėjančios karščio bangos ir užsitęsusios sausros vis labiau veikia didžiąsias upes. Dunojaus baseinas driekiasi per daugelį valstybių, todėl vandens lygį lemia ne tik vietiniai orai, bet ir situacija aukštupyje, įskaitant kritulius Alpėse ir sniego atsargas.

    Ką atidengia upės dugnas

    Miesto paveldosaugininkai anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad seklėjant upe dugne matyti įvairių laikotarpių palikimas. Išnyrantys seni metalo objektai ar konstrukcijų fragmentai gyventojams tampa tarsi istorijos ekspozicija po atviru dangumi, tačiau specialistai primena, kad tai kartu rodo ir neįprastai žemą vandens būklę.

    Didėjant sausų plotų apimčiai, vis daugiau žmonių pėsčiomis keliauja nuo Margit salos link miesto pusės, fotografuoja panoramą ir stebi neįprastą vaizdą. Vis dėlto dalis ekspertų perspėja, kad tokie laikotarpiai nėra vien estetinė naujiena: ilgalaikis seklumas apsunkina laivybą, kenkia vandens ekosistemoms ir gali didinti vandens temperatūrą.

    Vakarėlis kaip klimato nuotaikų veidrodis

    Viešojoje erdvėje šis epizodas apibūdinamas kaip dviejų nuotaikų susidūrimas: vieni renkasi gyventi šia diena, kiti tą patį vaizdą priima kaip perspėjimą. Klimato kaitos kontekste toks kontrastas vis dažnesnis, kai ekstremalūs reiškiniai vieniems tampa neįprasta pramoga, o kitiems priminimu apie augančias rizikas.

    Šiltėjantis klimatas regione didina tikimybę, kad sausros kartosis, o žemi upių lygiai kartais truks ilgiau. Dėl to miestams, pramonei ir transportui tampa svarbu planuoti prisitaikymo priemones, pradedant vandens išteklių valdymu, baigiant infrastruktūros sprendimais, kurie atlaikytų dažnesnes ekstremalias sąlygas.

  • Kompostinėje tvoskia per karščius? 5 triukai, kad neliktų kvapo ir vaisinių muselių

    Kompostinėje tvoskia per karščius? 5 triukai, kad neliktų kvapo ir vaisinių muselių

    Karščio bangos dažnai paverčia kompostinę nemalonaus kvapo židiniu, o aplink ją ima suktis vaisinės muselės. Pagrindinė priežastis paprasta: per daug drėgnų, azoto turinčių atliekų ir per mažai oro, todėl vietoje įprasto irimo prasideda pūvimas.

    Kai į kompostą suverčiama daug šviežiai nupjautos žolės ar virtuvės atliekų, masė greitai susispaudžia ir nebepraleidžia deguonies. Tuomet ima vyrauti anaerobiniai procesai, todėl atsiranda aitrus amoniako ar net supuvusių kiaušinių primenantis kvapas.

    Pirmas žingsnis, jei kompostinė jau dvokia, yra prapurenti ir atstatyti oro patekimą. Kompostą verta permaišyti šakėmis iki pat dugno, suskaldyti sulipusius gumulus ir įmaišyti sausų medžiagų, pavyzdžiui, sausų lapų, šiaudų ar smulkintų šakelių.

    Ne mažiau svarbu sureguliuoti vadinamąją žalių ir rudų atliekų pusiausvyrą. Žaliai masei priskiriama šviežia žolė, daržovių ir vaisių likučiai, kavos tirščiai, o rudosios medžiagos yra sausi lapai, šiaudai, popierius be spalvoto spaudo ar suplėšytas kartonas.

    Per karščius šviežiai nupjautą žolę geriau dėti ne storu sluoksniu, o plonai ir iškart užberti sausomis medžiagomis, kad ji nepradėtų rūgti. Jei žolės labai daug, ją pravartu 2–4 dienas pradžiovinti, nes sausesnė masė mažiau susispaudžia ir lengviau praleidžia orą.

    Dar viena klaida, kuri greitai sukelia dvoką ir pritraukia kenkėjus, yra netinkamos atliekos. Į kompostą nerekomenduojama mesti mėsos, pieno produktų ir riebalų, nes jie skyla lėčiau, skleidžia stiprų kvapą ir vilioja graužikus bei vabzdžius.

    Kad kompostinė neperkaistų ir nepradėtų perdžiūti, svarbi ir jos vieta. Pilna saulė gali išsausinti viršutinius sluoksnius, o giliau palikti per drėgną masę, todėl geriausia rinktis pusiau pavėsį ir prireikus per kaitrą kompostą lengvai sudrėkinti.

    Drėgmę paprasta įvertinti rankoje suspaudus saują komposto: jis turėtų priminti gerai išgręžtą kempinę, būti drėgnas, bet nevarvėti. Jei masė per šlapia, padeda sausi lapai ar šiaudai, o jei per sausa, galima įpilti nedaug vandens ir permaišyti.

    Vaisinėms muselėms kompostinė ypač patraukli, kai ant viršaus lieka neuždengtos vaisių žievės ar kiti saldūs likučiai. Kad jų būtų mažiau, virtuvės atliekas verta užkasti giliau ir uždengti žemės, subrendusio komposto arba sausų lapų sluoksniu, kad kvapas nesklistų.

    Jei muselių jau prisiveisė, gali padėti paprasta gaudyklė su obuolių actu ir keliais lašais indų ploviklio. Tačiau svarbiausia vis tiek pašalinti priežastį, tai yra neuždengtas atliekas, nes be to vabzdžiai greitai sugrįš.

    Ilgalaikei prevencijai verta reguliariai vėdinti kompostą, ypač kaitros laikotarpiais. Praktikoje tai reiškia permaišymą kas 1–2 savaites arba bent jau prabadymą ilgesne lazda, kad deguonis pasiektų gilesnius sluoksnius.

    Jei naudojamas uždaras plastikinis komposteris, reikėtų patikrinti, ar neužsikimšusios ventiliacijos angos. Net ir nedidelis oro judėjimo sutrikimas per karščius gali greitai pakeisti kompostavimo procesą ir sukelti nemalonius kvapus.

  • Pomidoraus brandinate saulė? Sodininkai paaiškino, kas iš tikrųjų greitina nokimą

    Pomidoraus brandinate saulė? Sodininkai paaiškino, kas iš tikrųjų greitina nokimą

    Vasarą daugelis daržininkų yra įsitikinę: kuo daugiau saulės, tuo greičiau parausta pomidorai. Tačiau pomidorų nokimą labiausiai lemia ne tiesioginė šviesa, o temperatūra ir natūralios augalo hormonų reakcijos, ypač etileno išsiskyrimas.

    Pomidorai auga ir kaupia maisto medžiagas dėl fotosintezės, todėl šviesa augalui būtina. Vis dėlto pats vaisiaus spalvos pasikeitimas ir minkštėjimas yra nokimo procesas, kurį įjungia etilenas ir tinkamas šilumos režimas, o ne saulės spinduliai ant vaisiaus.

    „Tiesioginė saulės šviesa pati savaime pomidorų nokimo nepagreitina. Nokimą skatina tinkama temperatūra ir etilenas“, – aiškina daržininkystės turinio autorė Monika, kuri praktiniais patarimais dalijasi kanale „Ogród i Kuchnia Moniki“.

    Kodėl karštis gali pakenkti?

    Per kaitras situacija dažnai apsiverčia: pernelyg įkaitę vaisiai noksta lėčiau, o kartais ir prastėja jų kokybė. Kai vaisiaus temperatūra per aukšta, lėtėja pigmentų, kurie suteikia pomidorams būdingą raudoną spalvą, susidarymas, todėl paraudimas gali strigti net ir esant ryškiai saulei.

    Dėl šios priežasties lapų šalinimas vien tam, kad vaisiai būtų labiau apšviesti, ne visada pasiteisina. Lapai pomidorus ne tik maitina, bet ir saugo nuo perkaitimo, o pernelyg atidengti vaisiai karštomis dienomis gali įkaisti labiau nei aplinkos oras.

    Kaip pagreitinti pomidorų nokimą?

    Jei norite pagreitinti nokimą, svarbiausia sudaryti sąlygas etilenui veikti. Praktikoje tai reiškia, kad verta skinti pomidorus tada, kai jie pradeda vos pastebimai keisti spalvą: tokie vaisiai jau būna pasiekę fiziologinę brandą ir sėkmingai prinoksta kambario temperatūroje.

    Namuose procesą galima paspartinti laikant pomidorus šalia vaisių, kurie išskiria daugiau etileno, pavyzdžiui, obuolių ar bananų. Svarbu, kad vaisiai nebūtų per šlapi, o laikymo vieta būtų sausa ir vėdinama, nes perteklinė drėgmė didina puvimo riziką.

    Dar vienas dažnai minimas būdas darže yra švelniai sumažinti laistymą sezono pabaigoje ar pašalinti viršūnes, kad augalas energiją nukreiptų į užmegztus vaisius. Vis dėlto per didelis stresas ir ryškus perdžiovinimas gali atnešti priešingą rezultatą, todėl svarbiausia išlaikyti saiką.

    Kodėl nuskinti pomidorai prinoksta?

    Pomidoras, pasiekęs fiziologinę brandą, pradeda keisti vidinius procesus: jam vis mažiau reikia ryšio su augalu, o nokimą toliau „vairuoja“ paties vaisiaus fermentai ir etilenas. Dėl to nuskinti, bet jau besirumenantys pomidorai dažnai prinoksta tolygiai ir nenuvilia skoniu.

    Palikus beveik prinokusius pomidorus ant krūmo per liūtis arba gausiai laistant, skonis kartais suprastėja. Vandens perteklius gali „praskiesti“ minkštimą, o tekstūra tapti miltingesnė, todėl dalis daržininkų tokiais periodais renkasi vaisius skinti anksčiau.

    Laikymui geriausiai tinka maždaug 20 laipsnių šiluma, o šviesa nėra būtina: pomidorai gali prinokti net dėžėje ar stalčiuje. Šaldytuvas dažniausiai nerekomenduojamas, nes žemesnė temperatūra slopina aromato ir skonio formavimąsi.

  • Karščio metu vietoj ledinio vandens rinkitės šį gėrimą: taip kūnas vėsinasi efektyviau

    Per karščius daugelis instinktyviai griebiasi ledinio vandens, tačiau kai kuriose karštose pasaulio vietose tradiciškai daroma priešingai. Pavyzdžiui, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose paplitęs įprotis gerti karštą arbatą, kuri, tinkamomis sąlygomis, gali padėti lengviau ištverti kaitrą.

    Šio reiškinio paaiškinimas susijęs su organizmo termoreguliacija. Išgėrus šilto gėrimo, kūnas gali intensyviau pradėti prakaituoti, o prakaitui garuojant nuo odos paviršiaus šiluma pašalinama efektyviau ir žmogus ima jausti vėsesnį komfortą.

    Svarbi detalė yra oro drėgnumas: kuo oras sausesnis, tuo greičiau prakaitas išgaruoja ir tuo geriau veikia natūralus vėsinimosi mechanizmas. Esant didelei drėgmei, prakaitas garuoja prasčiau, todėl karšto gėrimo efektas gali būti mažiau juntamas, o savijauta tvankioje aplinkoje išlikti sudėtinga.

    Karštomis dienomis dažniausiai rekomenduojama rinktis nesaldintus gėrimus, kurie prisideda prie skysčių balanso. Tam tinka juodoji arbata ar žolelių užpilai, pavyzdžiui, ramunėlių ar mėtų, o norint švelnesnio skonio gėrimą galima atvėsinti iki šilto, bet ne ledinio.

    Vis dėlto svarbiausia per karščius yra pakankamas skysčių kiekis ir dėmesys savijautai. Alkoholio ir saldžių gazuotų gėrimų geriau vengti, nes jie gali didinti dehidratacijos riziką, o sportuojant ar ilgai būnant saulėje verta nepamiršti ir elektrolitų.

  • „Tauron“ riboja elektrinės Stalowa Wola gamybą: Sano upė nuseko, prioritetas – karšto vandens tiekimas

    Kodėl mažinama gamyba?

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ pranešė apribojusi pagrindinio kombinuoto ciklo dujų ir garo bloko darbą kogeneracinėje elektrinėje Stalowa Wola. Sprendimas siejamas su aukštomis oro temperatūromis ir žemu Sano upės vandens lygiu, o tai riboja aušinimui ir technologiniams procesams reikalingų vandens išteklių panaudojimą.

    Bendrovė nurodo, kad tokioje situacijoje įprasta praktika yra mažinti apkrovas arba laikinai stabdyti gamybą, kad būtų laikomasi aplinkosauginių ir vandens naudojimo reikalavimų. Tai ypač aktualu vasaromis, kai sausros ir karščio bangos dažnėja, o vandens telkinių temperatūra kyla.

    „Esant tokioms aukštoms temperatūroms ir žemam upės lygiui, natūrali procedūra yra riboti arba išjungti gamybą iš pagrindinio dujų ir garo bloko“, – teigė „Tauron“.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Pasak „Tauron“, šiuo metu elektrinės darbas apribotas iki prioritetinės užduoties – užtikrinti karšto vandens tiekimą Stalowa Wola miesto ir Nisko savivaldybės gyventojams. Šiems poreikiams, kaip skelbiama, naudojamos sukauptos atsargos, kurių pakanka ir kurios neturėtų kelti grėsmės tiekimo patikimumui.

    Įmonė pabrėžia, kad sprendimai priimami atsižvelgiant į nuolat stebimas prognozes: vertinamas upės lygis, vandens ir oro temperatūra, taip pat kiti parametrai, galintys daryti įtaką elektrinės darbui. Dėl besikeičiančių orų prognozių konkreti pilno bloko paleidimo data kol kas neįvardijama.

    „Šiuo metu gamyba apribota iki prioritetinės užduoties – karšto vandens tiekimo; turimos atsargos yra pakankamos ir šiems tiekimams nekelia grėsmės“, – nurodė „Tauron“.

    Kas daroma dėl vandens ir aplinkosaugos?

    „Tauron“ aiškina, kad elektrinė veikia pagal turimą leidimą naudoti vandenį, o esamoje situacijoje palaikomas vadinamasis avarinis pratakumas. Jo paskirtis – maitinti išleistuvo kanalą tiek, kad būtų išsaugota jame esanti biologinė gyvybė.

    Akcentuojama, kad šis minimalus pratakumas negali būti ir nėra naudojamas elektros energijos gamybai. Kitaip tariant, vandens režimo palaikymas šiuo atveju skirtas ne gamybai, o aplinkosauginiams įsipareigojimams vykdyti.

    „Svarbu tai, kad šio pratakumo palaikymas negali būti ir nėra naudojamas elektros energijos gamybai“, – pažymėjo „Tauron“.

    Karščio bangos ir vandens trūkumas pastaraisiais metais vis dažniau tampa iššūkiu Europos energetikai, ypač elektrinėms, kurioms reikalingas vanduo aušinimui. Europos Komisija yra ne kartą pabrėžusi, kad tokie epizodai gali didinti sistemines įtampas, tačiau trumpuoju laikotarpiu rizikos paprastai valdomos apkrovų ribojimu, rezervų aktyvavimu ir importo bei tinklų valdymo priemonėmis.

  • Per 40 laipsnių karštį Vengrijoje kelininkas pagirdė ištroškusį gandrą: vaizdas greitai išplito

    Per Vengriją slenkant alinantiems karščiams, netoli Tisakečkes miesto kelininkas Arpadas Nadis sustojo neįprastai situacijai: šalia remonto darbų vietos jis pastebėjo akivaizdžiai nusilpusį, troškulio kamuojamą gandrą. Vyro nufilmuotas ir socialiniuose tinkluose pasidalytas epizodas greitai išplito, primindamas, kad ekstremali temperatūra pavojinga ne tik žmonėms.

    Pasak vyro, paukštis atkreipė dėmesį tuo, kad, regis, bandė skabyti krūmų lapus, tarsi ieškodamas drėgmės. Kelininkai tuo metu dirbo atviroje vietoje, kur karštis siekė apie 38–40 laipsnių, todėl vandens atsargos buvo svarbios ir jiems patiems.

    „Pabandžiau prisivilioti jį šaltu vandeniu, kurį ryte gavome kaip gaivinantį gėrimą. Netikėtai gandras priartėjo ir atsigėrė“, – sakė Arpadas Nadis.

    Jo teigimu, toks trumpas momentas aiškiai parodė, kaip stipriai kaitra išsekina laukinius gyvūnus, ypač kai aplink mažai pavėsio ir natūralių vandens telkinių. Gandras, priėjęs prie žmonių, atrodė ne įžūlus, o priverstas ieškoti pagalbos, nes troškulys tapo stipresnis už įgimtą atsargumą.

    Istorija sulaukė daug reakcijų, o pats vyras pabrėžė, kad ekstremaliomis oro sąlygomis verta pagalvoti ir apie aplinkinius gyvūnus. Jo žinutė paprasta: kartais pakanka dubenėlio vandens, minutės dėmesio ir atsargaus elgesio, kad būtų išvengta nelaimės.

    Karščio bangų metu specialistai taip pat primena, kad vandens palikimas laukiniams paukščiams gali būti naudingas, tačiau svarbu laikytis higienos ir saugumo: indą reikėtų reguliariai plauti, vandenį keisti dažnai, o dubenį statyti pavėsyje ir atokiau nuo intensyvaus eismo. Tai sumažina riziką, kad vanduo perkais ar taps infekcijų židiniu.

    Šis atvejis išryškina platesnę tendenciją: kylant temperatūrai ir dažnėjant karščio bangoms, laukiniams gyvūnams miestuose ir atvirose teritorijose vis dažniau prireikia žmonių pagalbos. Ypač pažeidžiami būna jaunikliai ir dideli paukščiai, kuriems atvirose vietose sudėtinga greitai rasti vandens.

  • Hortenzijos per karščius vysta net laistomos: sodininkai pataria 6 žingsnius, kas gelbsti

    Hortenzijos per karščius vysta net laistomos: sodininkai pataria 6 žingsnius, kas gelbsti

    Kodėl hortenzijos suglemba karštyje?

    Hortenzijos jautrios karščiui, todėl per kaitrą jų lapai ir žiedynai gali suglebti net tuomet, kai krūmas reguliariai laistomas. Dažna priežastis yra labai intensyvi transpiracija, kai dideli lapai per greitai išgarina vandenį ir augalas laikinai praranda stangrumą.

    Tai ypač pastebima vidurdienį, o ryte ar vakare krūmas dažnai atgauna formą. Tokiu atveju problema nebūtinai reiškia, kad dirvoje trūksta vandens, veikiau augalas jo netenka greičiau, nei spėja pasisavinti.

    Laistymas: ne dažnis, o gylis

    Per karščius paviršinis laistymas dažnai nepadeda, nes vanduo greitai išgaruoja nuo įkaitusio dirvos paviršiaus. Veiksmingiau laistyti rečiau, bet gausiai, kad drėgmė pasiektų gilesnį šaknų sluoksnį ir išliktų ilgiau.

    Praktinis būdas paprastas: palaistykite, palaukite apie 10–15 minučių ir pakartokite, kad vanduo susigertų, o ne nubėgtų. Geriausias metas laistymui yra ankstyvas rytas arba vakaras, kai saulė nebekepina, o dirva lėčiau praranda drėgmę.

    6 sodininkų patarimai, kas iš tiesų padeda

    Pirmiausia venkite laistyti per kaitrą tiesioginėje saulėje, nes taip lengva perlaistyti ir kartu sumažinti deguonies kiekį šaknims. Jei dirva nuolat šlapia, o augalas vis tiek atrodo prastai, verta patikrinti, ar vanduo neužsistovi ir ar žemė nėra pernelyg suslėgta.

    Antra, padeda mulčiavimas: aplink krūmą paskleistas komposto, žievės ar kitos organinės medžiagos sluoksnis stabilizuoja dirvos temperatūrą ir mažina išgaravimą. Svarbu, kad mulčias neliestų stiebo pagrindo, kad neskatintų puvinių.

    Trečia, karščio bangos metu pravartu sustabdyti tręšimą, nes papildomos maisto medžiagos gali skatinti naują augimą, o tai didina augalo stresą. Augalui per kaitrą dažniau reikia ne spartaus augimo, o ramesnio režimo ir drėgmės balanso.

    Ketvirta, suteikite pavėsį, ypač jei hortenzija auga atviroje vietoje arba prie įkaitusios sienos. Laikinas uždengimas lengvu audiniu ar skėčiu popietinėmis valandomis gali sumažinti lapų nudegimų riziką ir vandens netekimą.

    Penkta, per didelę kaitrą geriau atsisakyti genėjimo ir net neskubėti šalinti nužydėjusių žiedynų, nes tai augalui papildomas stresas. Šiuos darbus saugiau atlikti, kai temperatūra nukrenta ir krūmas atsigauna.

    Šešta, stebėkite augalą: jei suglebimas praeina ryte ir vakare, dažnai tai yra laikina reakcija į karštį, o ne kritinis drėgmės trūkumas. Jei lapai lieka suglebę ir vėsesniu metu, verta įvertinti dirvos drėgnumą giliau ir patikrinti, ar šaknų zona neperkaito.

  • Karščiai ir seklėjančios upės stabdo Europos elektrines, tarp jų ir Lenkijoje: EK ramina

    Dalis Europos elektrinių pastarosiomis dienomis buvo priverstos riboti gamybą dėl karščio bangos ir kritusio upių vandens lygio. Europos Komisija teigia, kad šiuo metu tiesioginės grėsmės elektros tiekimo saugumui Europos Sąjungoje nėra, nors situacija išlieka įtempta.

    Komisijos atstovė energetikos klausimais Anna-Kaisa Itkonnen Briuselyje nurodė, kad gamybą mažino arba laikinai stabdė elektrinės Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Pagrindinė priežastis yra mažesnis vandens kiekis upėse ir aukšta vandens temperatūra, ribojanti aušinimo galimybes.

    Lenkijoje apribojimai paliestų „Enea“ valdomas elektrines Kozienicuose ir Polanece, kurios sumažino darbą dėl žemo Vyslos vandens lygio. Upės vanduo šiose jėgainėse naudojamas aušinimui, o per karščius tiek vandens kiekis, tiek jo temperatūra tampa kritiniu veiksniu.

    „Mūsų dabartinis vertinimas toks, kad situacija stabili ir nėra jokių tiesioginių nuogąstavimų dėl tiekimo saugumo“, – sakė Anna-Kaisa Itkonnen.

    Europos Komisija pabrėžia, kad net ir sumažėjus gamybai atskirose elektrinėse, trūkumas gali būti kompensuojamas tarpvalstybiniais elektros jungtimis ir importu iš kaimyninių valstybių. Kaip pavyzdys minėta Prancūzija, kuri, nepaisant dalies pajėgumų apribojimų, vis dar gali eksportuoti elektrą į kaimynines šalis.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad ši situacija vis dažniau tampa klimato kaitos pasekmių dalimi: karščio bangos didina elektros poreikį dėl vėsinimo, o tuo pat metu mažina dalies šiluminių ir branduolinių elektrinių efektyvumą, nes aušinimui reikia daugiau vandens. Kai vandens lygis upėse nukrenta, o jo temperatūra pakyla, operatoriai susiduria su technologiniais ir aplinkosauginiais apribojimais.

    Europos Komisija nurodo, kad padėtį nuolat stebi Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas ENTSO-E, palaikantis ryšį su nacionaliniais operatoriais. Taip pat pažymima, kad už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jorgensenas yra pasirengęs sušaukti ES Elektros energijos koordinavimo grupę, jei situacija prastėtų, tačiau kol kas nė viena valstybė narė tokio susitikimo neprašė.

    Artimiausiomis savaitėmis daug kas priklausys nuo oro sąlygų ir hidrologinės situacijos: užsitęsus karščiams, elektrinėms gali tekti ilgiau dirbti su apribojimais, o elektros sistema labiau remsis importu, perdavimo tinklų pralaidumu ir lankstesniais gamybos šaltiniais. Komisija pabrėžia, kad šiuo metu ES turi pakankamai įrankių subalansuoti sistemą, tačiau vasaros ekstremalumai tampa vis svarbesniu išbandymu energetikos infrastruktūrai.

  • Šie buities prietaisai per karščius veikia kaip radiatoriai: ką verta išjungti namuose

    Šie buities prietaisai per karščius veikia kaip radiatoriai: ką verta išjungti namuose

    Per karščius namuose temperatūrą dažnai kelia ne tik saulė ar prastas vėdinimas, bet ir kasdien naudojami buities prietaisai. Dalis jų šilumą skleidžia net tada, kai darbas jau baigtas, todėl patalpos įkaista greičiau ir ilgiau neatvėsta.

    Didžiausias šilumos šaltinis namuose paprastai yra virtuvė. Tradicinė orkaitė ir kaitlentė, nesvarbu, dujinė ar indukcinė, šildo ne tik gaminimo metu, bet ir ilgai po išjungimo, kai įkaitę paviršiai dar atiduoda sukauptą šilumą.

    Karščio bangų metu verta peržiūrėti ir meniu: patiekalai, kuriems nereikia ilgo kepimo ar virimo, padeda sumažinti šilumos kiekį būste. Šalti užkandžiai, salotos ar greitai paruošiami patiekalai leidžia rečiau įjungti orkaitę ir keptuvę.

    Papildomos šilumos į namus įneša ir indaplovė, ypač džiovinimo fazėje. Atidarius duris dažnai juntama karšto oro banga, kuri greitai pasklinda po virtuvę ir prisideda prie bendro temperatūros kilimo.

    Ne visada akivaizdu, tačiau prie tvankumo prisideda ir įpročiai, pavyzdžiui, lyginimas. Lygintuvas generuoja intensyvią šilumą, todėl šią užduotį praktiškiau planuoti anksti ryte arba atidėti vėsesnėms dienoms.

    Dar vienas dažnas šilumos šaltinis yra elektrinė drabužių džiovyklė. Jei yra galimybė, skalbinius naudingiau džiovinti balkone, kieme ar gerai vėdinamoje patalpoje, taip sumažinant ne tik karštį, bet ir elektros sąnaudas.

    Karštį kelia ir elektronika. Stacionarūs kompiuteriai bei žaidimų konsolės gali išskirti tiek šilumos, kad tai pastebimai pakelia temperatūrą kambaryje, ypač mažesnėse erdvėse ar prastai vėdinamuose namų biuruose.

    Net ir smulkūs įrenginiai, palikti budėjimo režimu, prisideda prie nuolatinio šilumos fono. Į kištukus įjungti įkrovikliai, maitinimo blokai ir maršrutizatoriai nuolat vartoja elektrą ir skleidžia nedideles, bet pastovias šilumos dozes, kurios per dieną susisumuoja.

    Praktiškas sprendimas per karščius yra atjungti nenaudojamus prietaisus nuo tinklo ir stengtis šilumą generuojančius darbus atlikti tada, kai lauke vėsiau. Tai padeda lengviau palaikyti komfortą namuose ir mažina poreikį papildomai vėsinti patalpas.