CP v2

Tag: Kava

  • Kiek kavos puodelių per dieną saugo širdį: mokslininkai įvardijo ribą, kada jau rizikuojate

    Kiek kofeino laikoma saugu

    Daugumai sveikų suaugusiųjų saugia viršutine riba laikoma iki 400 miligramų kofeino per parą. Tai atitinka maždaug 3–5 įprastus kavos puodelius, tačiau tikslus skaičius priklauso nuo porcijos dydžio ir gėrimo stiprumo.

    Kardiologai pabrėžia, kad reikšmę turi ne vien kofeinas, bet ir tai, su kuo kava geriama. Kava su daug cukraus, saldžiais sirupais ar riebiomis grietinėlėmis gali panaikinti dalį galimos naudos, ypač jei taip viršijamas dienos kalorijų kiekis.

    Kada kava gali būti palanki širdžiai

    Didelės apimties stebimieji tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas dažnai siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Dažniausiai geriausi rezultatai fiksuojami geriantiems apie 2–4 puodelius per dieną, ypač jei bendras gyvenimo būdas yra palankus sveikatai.

    Mokslininkai aiškina, kad kavoje esantys biologiškai aktyvūs junginiai, pavyzdžiui, polifenoliai, gali prisidėti prie antioksidacinio poveikio. Tačiau tai nereiškia, kad kava yra vaistas ar gali pakeisti kraujospūdžio, cholesterolio ar cukraus kontrolę.

    Kodėl vieniems norma, kitiems per daug?

    Vienodos normos visiems nėra, nes jautrumas kofeinui skiriasi. Jį lemia genetika, amžius, kūno masė, miego režimas, streso lygis, vartojami vaistai ir širdies ritmo ypatumai.

    „Jei po kavos jaučiate širdies plakimą, nerimą ar prastai miegate, tai ženklas mažinti kiekį ir nevartoti kofeino vėlyvą popietę ar vakare“, – sako gydytojai, pabrėžiantys savijautos stebėjimo svarbą.

    Vertinant dienos ribą svarbu prisiminti, kad kofeinas gaunamas ne tik iš kavos. Jo yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade, kolos tipo gėrimuose, energiniuose gėrimuose ir kai kuriuose nereceptiniuose vaistuose, todėl bendra suma gali nepastebimai priartėti prie 400 miligramų ribos.

    Atsargiau kofeiną paprastai rekomenduojama vartoti nėščiosioms, žmonėms, turintiems ritmo sutrikimų, nekontroliuojamą hipertenziją ar ryškių nerimo simptomų. Tokiais atvejais saugiausią kiekį verta aptarti su gydytoju.

  • Airiška ar Kentukio kava: vienas ingredientas viską pakeičia – ekspertai paaiškina skirtumą

    Airiška kava ir vadinamoji Kentukio kava iš pirmo žvilgsnio atrodo beveik identiški gėrimai: stipri juoda kava, saldiklis ir švelnus grietinėlės sluoksnis. Vis dėlto esminis skirtumas slypi alkoholyje, kuris lemia ne tik skonį, bet ir gėrimo charakterį bei aromatų paletę.

    Airiškos kavos pagrindas yra airiškas viskis, tradiciškai siejamas su Airija ir dažnai pateikiamas kaip klasikinis šalto sezono arba šventinių vakarų kokteilis. Istoriškai airiška kava siejama su Airijos vakarais ir svetingumo kultūra, o vėliau receptas paplito tarptautiniu mastu, ypač JAV.

    Kentukio kavoje vietoje airiško viskio naudojamas burbonas. Burbonas yra viskio rūšis, tačiau ne kiekvienas viskis yra burbonas, todėl skonis natūraliai skirsis net ir laikantis panašaus recepto.

    Kodėl burbonas keičia skonį

    Burbonas paprastai pasižymi saldesnėmis natomis, kuriose dažniau juntama vanilė, karamelė, ąžuolas ir švelnūs prieskoniai. Dėl to Kentukio kava dažnai skamba apvaliau ir saldžiau, o airiškas viskis gali suteikti sausumo, grūdiškumo ar ryškesnio prieskoningumo.

    Svarbu ir tai, kad burbonas nebūtinai turi būti pagamintas Kentukyje, nors šis JAV regionas istoriškai ir kultūriškai labiausiai siejamas su burbono gamyba. Būtent dėl šios asociacijos gėrimas ir įgavo Kentukio kavos pavadinimą.

    Kas lemia gerą rezultatą namuose

    Abiem atvejais kokteilio sėkmę labiausiai nulemia kavos kokybė ir stiprumas: per silpna kava „paskęsta“ alkoholyje, o per karti gali užgožti grietinėlės švelnumą. Dažniausiai rekomenduojama rinktis sodresnį, ryškesnio kūno kavos plikymą, kad išliktų balansas.

    Praktikoje receptas nėra akmenyje iškaltas: žmonės eksperimentuoja su saldikliais, pavyzdžiui, cukrumi ar sirupais, ir su grietinėlės pateikimu. Vis dėlto alkoholis išlieka pagrindinė ašis, pagal kurią lengviausia atskirti, ar puodelyje yra airiška, ar Kentukio kava.

    Specialistai primena, kad tai yra alkoholiniai gėrimai, todėl svarbiausia – saikas ir atsakingas vartojimas. Tiek airiška, tiek Kentukio kava gali būti malonus pasirinkimas ypatingai progai, tačiau kasdieniu įpročiu geriau jos nepaversti.

  • Ar kava tikrai sausina organizmą: ekspertai paaiškino, kada kofeinas tampa problema

    Kava dažnai vadinama gėrimu, kuris esą „išvaro“ vandenį iš organizmo, tačiau moksliniai duomenys rodo niuansuotesnį vaizdą. Kofeinas gali turėti lengvą šlapimą varantį poveikį, bet įprastai geriama kava dažniausiai nesukelia reikšmingos dehidratacijos.

    Kofeinas veikia centrinę nervų sistemą ir padeda jaustis žvaliau, tačiau energijos organizmui „nesuteikia“ tiesiogiai. Jis laikinai blokuoja adenozino receptorius, kurie siejami su mieguistumu, todėl žmogus gali jausti didesnį budrumą ir susikaupimą.

    Kada kofeinas veikia stipriau?

    Šlapimą varantis poveikis labiau pastebimas išgėrus didesnius kofeino kiekius, ypač jei žmogus retai vartoja kavą ar kitus kofeino turinčius gėrimus. Reguliariai vartojant kofeiną, organizmas dažnai išsiugdo toleranciją, todėl šis poveikis sumažėja.

    Praktikoje tai reiškia, kad keli įprasti kavos puodeliai daugeliui žmonių nebus priežastis netekti daugiau skysčių, nei jų gaunama su pačiu gėrimu. Vis dėlto didelės dozės, ypač kai kartu mažai geriama vandens, gali prisidėti prie skysčių balanso sutrikimų.

    Kiek kavos jau per daug?

    Sveikiems suaugusiesiems dažnai rekomenduojama neviršyti maždaug 400 miligramų kofeino per parą, o tai apytikriai prilygsta maždaug keturiems puodeliams plikytos kavos. Svarbu įvertinti, kad kofeino kiekis skirtinguose gėrimuose gali smarkiai skirtis dėl pupelių, paruošimo būdo ir porcijos dydžio.

    Nėščiosioms, krūtimi maitinančioms moterims ir žmonėms, turintiems tam tikrų lėtinių ligų ar jautrumą kofeinui, saugios ribos gali būti mažesnės. Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju, ypač jei pasireiškia širdies permušimai, nerimas ar miego sutrikimai.

    Kaip atpažinti dehidrataciją?

    Skysčių poreikis priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, oro temperatūros ir fizinio aktyvumo, todėl vienos taisyklės visiems nėra. Patikimiausia orientuotis į organizmo signalus ir kasdienius įpročius, o ne vien į kavos puodelių skaičių.

    Dažniausi dehidratacijos požymiai gali būti troškulys, tamsesnė šlapimo spalva, galvos skausmas, padažnėjęs pulsas, sausa oda ar išsausėjusios lūpos. Jei šie simptomai kartojasi, verta didinti vandens ir kitų gėrimų be kofeino kiekį bei peržiūrėti kofeino vartojimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad prie bendro skysčių kiekio prisideda ir maistas, ypač vaisiai, daržovės, sriubos, sultiniai bei pieno produktai. Todėl kava gali būti kasdienės rutinos dalis, tačiau optimaliai savijautai svarbu išlaikyti bendrą skysčių balansą.

  • Staiga atsisakėte kavos? Šie simptomai gali užklupti jau po 12 valandų

    Staiga atsisakėte kavos? Šie simptomai gali užklupti jau po 12 valandų

    Staigus kavos atsisakymas daliai žmonių sukelia nemalonių pojūčių, kurie gali prasidėti jau per 12–24 valandas nuo paskutinės kofeino dozės. Taip nutinka todėl, kad kofeinas blokuoja adenozino receptorius, o organizmui pripratus prie šio poveikio nervų sistemai reikia laiko persitvarkyti.

    Dažna klaida yra manyti, kad kofeinas gaunamas tik iš kavos. Jo yra ir arbatoje, energiniuose gėrimuose, kolos tipo gėrimuose, kakavoje, juodajame šokolade, kai kuriuose nuskausminamuosiuose vaistuose bei prieštreniruotėse. Jei žmogus kavos atsisako, bet kofeiną toliau vartoja kitur, nutraukimo simptomai gali būti silpnesni arba visai nepastebimi.

    Ryškiausi pojūčiai dažniausiai pasiekia piką maždaug po 20–51 valandos. Tipiškiausias simptomas yra galvos skausmas, neretai lydimas mieguistumo, sumažėjusios energijos, prastesnės koncentracijos, mažesnio budrumo ir dirglumo. Kai kuriems pasireiškia prislėgta nuotaika, nerimas, pykinimas, raumenų sustingimas ar peršalimą primenantys pojūčiai.

    Daugeliu atvejų tokie simptomai trunka nuo 2 iki 9 dienų ir palaipsniui praeina savaime. Jų stiprumas priklauso nuo įprastai suvartojamo kofeino kiekio, vartojimo trukmės ir individualaus jautrumo. Migrena sergantiems žmonėms staigus kofeino nutraukimas gali išprovokuoti itin intensyvų galvos skausmą ar net migrenos priepuolį.

    Kiek kofeino laikoma saugu?

    Nėra vienos dozės, po kurios nutraukimo simptomai pasireikštų visiems be išimties. Jie gali atsirasti ir vartojant palyginti nedaug, net tiek, kiek atitinka vieną nedidelį kavos puodelį per dieną, ypač jei vartojama reguliariai. Ilgainiui organizmas gali suformuoti fiziologinį įprotį, todėl pokyčiai pajuntami greičiau.

    Umį vartǫjimą daugumai sveikų suaugusiųjų ekspertai paprastai vertina kaip saugų iki 400 mg kofeino per dieną. Vis dėlto tolerancija skiriasi, o jautresniems žmonėms nemalonūs pojūčiai gali pasireikšti ir vartojant mažesnius kiekius, ypač po pietų ar vakare.

    Ką žmogus gali pastebėti nustojęs?

    Viena dažniausių teigiamų permainų yra geresnis miegas, ypač jei kava buvo geriama antroje dienos pusėje. Tyrimų apžvalgos rodo, kad kofeinas gali trumpinti bendrą miego trukmę, ilginti užmigimą ir silpninti miego kokybę, todėl jo ribojimas vakare kai kuriems padeda lengviau užmigti ir geriau atsigauti.

    Kiti pastebi ramesnį širdies plakimą, mažesnę vidinę įtampą ir tolygesnį energijos lygį dienos eigoje. Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems kofeinas anksčiau sukeldavo per didelį sujaudinimą, nerimą ar dirglumą.

    Kaip mažinti kofeiną saugiau?

    Švelnesnis būdas yra ne staiga nutraukti, o palaipsniui mažinti kofeino kiekį. Praktikoje padeda mažinimas maždaug 25–50 proc. kas kelias dienas, įprastos kavos maišymas su bekofeine arba dalies puodelių pakeitimas gėrimais be kofeino. Svarbūs ir reguliarūs valgiai, pakankamas miegas bei skysčių vartojimas.

    Taip pat verta tikrinti gėrimų, papildų ir vaistų sudėtį, nes kofeino šaltiniai ne visada akivaizdūs. Jei galvos skausmas labai stiprus, ilgai nepraeina arba atsiranda regėjimo sutrikimų, galūnių silpnumas, aukšta temperatūra, nuolatinis vėmimas ar kiti neįprasti simptomai, nereikėtų jų automatiškai priskirti tik kavos atsisakymui ir verta pasitarti su gydytoju.

  • Prancūzės į kavą pila ne pieną: šis priedas stebina poveikiu apetitui ir pilvui

    Kas yra levandų kava?

    Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vėl išpopuliarėjo idėja kavą gardinti ne pienu, o levandomis. Dažniausiai kalbama apie levandų sirupą arba užplikytus valgomuosius levandų žiedus, kurie suteikia gėrimui švelnų aromatą ir salstelėjusį poskonį.

    Nors tokia kava dažnai pristatoma kaip prancūziškas įprotis, mitybos požiūriu tai pirmiausia yra skonio pasirinkimas. Svarbiausia suprasti, kuo skiriasi kava su sirupu ir kava, į kurią trumpam įdedama džiovintų žiedų.

    Ką žada levandos ir ką sako mokslas?

    Levandos tradiciškai siejamos su raminamuoju poveikiu, o jų eteriniai junginiai dažnai naudojami aromaterapijoje. Tyrimuose dažniau vertinamas levandų kvapas ar ekstraktai, o ne konkretus jų poveikis virškinimui, kai levandos vartojamos kaip priedas prie kavos.

    Kai kurie žmonės teigia, kad po tokio gėrimo jaučiasi lengviau, tačiau tai nebūtinai reiškia tiesioginį poveikį riebalų deginimui ar svorio mažėjimui. Svorio pokyčius dažniausiai lemia bendras kalorijų balansas, mitybos įpročiai, miego trukmė ir fizinis aktyvumas, o vienas priedas kavos puodelyje retai būna lemiamas.

    Didžiausia rizika slypi sirupe

    Levandų sirupas neretai turi daug pridėtinio cukraus, todėl toks pasirinkimas gali greitai padidinti dienos kalorijų kiekį. Jei tikslas yra lengvesnė savijauta ir mažiau saldumynų, verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir rinktis mažiau saldintą ar visai nesaldintą versiją.

    Jeigu levandų kavą norite išbandyti dėl aromato, paprastesnis būdas yra į ką tik paruoštą juodą kavą trumpam įdėti nedidelį kiekį valgomųjų džiovintų levandų ir gėrimą perkošti. Taip išgaunamas kvapas, bet nepridedama papildomo cukraus.

    Kam vertėtų būti atsargesniems?

    Kava pati savaime gali dirginti skrandį, ypač jei geriama nevalgius, todėl jautresniems žmonėms bet kokie papildomi priedai ne visada pagerina savijautą. Taip pat svarbu nepersistengti su levandų kiekiu, nes per intensyvus aromatas gali erzinti ar sukelti nemalonų poskonį.

    Jei turite lėtinių virškinamojo trakto problemų, vartojate raminamuosius ar kitus vaistus, o taip pat jei esate nėščia ar žindote, prieš dažniau vartojant levandų produktus verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tokiais atvejais saugumas svarbesnis už madingą tendenciją.

    „Levandos gali būti įdomus aromatinis priedas, tačiau svorio kontrolę daug patikimiau lemia įpročiai, o ne vienas gėrimo ingredientas“, – sako mitybos specialistai, vertindami panašias socialinių tinklų madas.

    Jeigu norite lengvesnės kavos be pieno, geras kompromisas gali būti mažiau saldūs prieskoniai, pavyzdžiui, cinamonas ar kardamonas, taip pat mažesnė porcijos apimtis ir įprotis kavą gerti po pusryčių. Tokie sprendimai dažniau padeda išvengti staigių cukraus šuolių ir diskomforto pilve.

  • Šis populiarus priedas kavai gali atimti dalį naudos sveikatai: ką daro skoninis pienas?

    Šis populiarus priedas kavai gali atimti dalį naudos sveikatai: ką daro skoninis pienas?

    Daugeliui kava su vanilės, karamelės, lazdyno riešutų ar šokolado skonio pienu atrodo kaip paprastas būdas suteikti gėrimui desertinį poskonį. Tačiau toks pasirinkimas dažnai reiškia ne tik daugiau skonio, bet ir daugiau cukraus bei papildomų priedų.

    Skoniniuose pienuose neretai būna pridėtinio cukraus arba gliukozės ir fruktozės sirupo, taip pat aromatų, emulsiklių, stabilizatorių ir tirštiklių. Būtent jie suteikia saldumą, tirštesnę tekstūrą ir ilgesnį galiojimo laiką.

    Maistinė vertė priklauso nuo gamintojo, tačiau 100 mililitrų skoninio pieno dažnai turi apie 60–90 kilokalorijų. Į vieną puodelį įprastai pilama maždaug 40–50 mililitrų, todėl vien kavai pridedama apie 30–45 kilokalorijos ir keli gramai cukraus.

    Palyginimui, toks pats kiekis įprasto 2 proc. riebumo pieno paprastai suteikia apie 25 kilokalorijas, o saldumas kyla iš natūralios laktozės, be pridėtinio cukraus. Dėl to kasdienis įprotis rinktis skonintą priedą gali nepastebimai padidinti bendrą paros energijos ir cukraus kiekį.

    Kodėl nukenčia kavos „sveikumas“?

    Pats pienas kavos antioksidantų „neišjungia“: kava ir toliau išlieka polifenolių bei kofeino šaltinis, siejamas su įvairiomis naudingomis organizmo reakcijomis. Problema dažniausiai prasideda ne nuo kavos, o nuo to, kas į ją įpilama.

    Reguliariai saldinant kavą skoniniu pienu gėrimas ima panašėti į saldų desertą, o ne į mažai kaloringą pasirinkimą. Išgėrus dvi ar tris tokias kavas per dieną, per parą gali susidaryti daugiau nei 100 papildomų kilokalorijų, o per mėnesį tai virsta tūkstančiais kilokalorijų.

    Perteklinis pridėtinio cukraus vartojimas siejamas su didesne antsvorio ir nutukimo rizika. Taip pat dažniau minimos sąsajos su prastesniu gliukozės reguliavimu, didesne 2 tipo diabeto rizika ir padidėjusiu trigliceridų kiekiu kraujyje, ypač jei saldūs gėrimai tampa kasdienybe.

    Kas padeda išlaikyti skonį be cukraus?

    Jeigu norisi aromatingesnės kavos, paprastesnė alternatyva dažnai būna įprastas 1,5–2 proc. riebumo pienas arba nesaldintas augalinis gėrimas, praturtintas kalciu. Taip sumažinama tikimybė kartu su kava nuolat gauti didesnę pridėtinio cukraus dozę.

    Skoniui sustiprinti galima rinktis prieskonius ir natūralius priedus, kurie reikšmingai nedidina kaloringumo: cinamoną, kardamoną, nesaldintą kakavą ar kelis lašus natūralaus vanilės ekstrakto. Toks sprendimas leidžia kavą išlaikyti aromatingą, bet mažiau saldžią.

    Skoninis pienas, vartojamas retkarčiais, paprastai nėra problema, tačiau rizika atsiranda tuomet, kai jis tampa kasdieniu kelių puodelių įpročiu. Norint, kad kava išliktų palankesnė mitybai, dažniausiai geriausiai veikia paprasčiausias pasirinkimas: juoda kava arba kava su įprastu pienu be saldintų priedų.

  • Italijoje šefas supyks, o padavėjas nustebs: 3 klaidos restorane, išduodančios turistą

    Italijoje valgymas daugeliui vietinių yra ne tik kasdienė būtinybė, bet ir tradicija, turinti aiškias nerašytas taisykles. Dėl jų turistai kartais sukelia šypsenas, o kai kada ir atvirą nuostabą, ypač jei prašo to, kas italams atrodo visiškai nelogiška.

    Didelė dalis šių įpročių siejami su tuo, kaip italai supranta virškinimą ir patiekalų tarpusavio derėjimą. Vietiniai dažnai laikosi nuostatos, kad kiekvienas produktas turi savo laiką ir vietą, todėl net nekaltas prašymas gali nuskambėti kaip keistas kulinarinis eksperimentas.

    Kodėl kapučino geriamas ryte

    Viena dažniausių klaidų yra kapučino užsakymas po pietų ar po vakarienės. Kapučino italams yra gėrimas su daug pieno, o pienas laikomas sočiu, sunkesniu produktu, todėl jis įprastai siejamas su pusryčiais.

    Dažniausiai kapučino geriamas ryte, neretai su saldžiu kepiniu, pavyzdžiui, kornetu. Po pietų kava paprastai būna visai kitokia: itališkuose baruose ir restoranuose vyrauja nedidelis, stiprus espresso, kurį vietiniai renkasi kaip tradicinę valgymo pabaigą.

    „Jei po sočių pietų užsisakote kapučino, daugeliui italų tai skamba taip, lyg desertui pasirinktumėte didelį šilto pieno puodelį“, – sako kelionių gidė, dirbanti su grupėmis Šiaurės Italijoje.

    Kas nepriimtina prie jūros gėrybių

    Kita klasikinė klaida siejama su sūriu ir žuvimi. Daugelyje regionų laikomasi principo, kad ryškaus skonio kietasis sūris, pavyzdžiui, parmezanas, užgožia subtilų jūros gėrybių ir žuvies aromatą.

    Todėl prašymas užbarstyti sūrio ant makaronų su midijomis, krevetėmis ar tunu neretai sutinkamas skeptiškai. Ne todėl, kad tai būtų draudžiama įstatymu, o dėl to, kad vietiniams toks derinys atrodo prasilenkiantis su patiekalo idėja ir šefo sumanytu skoniu.

    Ketchupas ir vištiena: kodėl kelia emocijas

    Dar vienas prašymas, kuris Italijoje dažnai laikomas prasto tono ženklu, yra kečupas prie pastos. Tradiciniai padažai čia dažnai gaminami iš kelių ingredientų, o jų skonis kuriamas ilgai, todėl kečupas neretai vertinamas kaip pernelyg dominuojantis ir su patiekalu nederantis pasirinkimas.

    Ne mažiau diskusijų kelia ir vištiena picoje ar pastoje, ypač turistiniuose užsakymuose. Nors kai kuriuose tarptautiniuose meniu tokie variantai siūlomi, autentiniuose itališkuose restoranuose vištiena dažniau patiekiama kaip atskiras antrasis patiekalas, o ne kaip picos ar pastos ingredientas.

    „Italams svarbu, kad maistas būtų valgomas ramiai, prie stalo, o ne skubant. Todėl jie jautriau reaguoja į prašymus, kurie, jų akimis, griauna patiekalo logiką“, – sako italų virtuvės šefas, dirbantis Romoje.

    Kelionėje šios taisyklės nėra privalomos, tačiau jų žinojimas padeda išvengti nejaukių situacijų ir lengviau susikalbėti su personalu. O svarbiausia, tai dažnai leidžia geriau patirti vietinę valgymo kultūrą tokią, kokią ją įsivaizduoja patys italai.

  • Graikės į kavą deda šį priedą kasdien: mažina apetitą, gerina virškinimą ir stebina skoniu

    Tahini kavoje: kas tai?

    Tahini yra Artimųjų Rytų virtuvėje paplitusi pasta iš skrudintų sezamų sėklų. Dažniausiai ji naudojama humusui, padažams ar kaip užtepėlė, tačiau pastaruoju metu socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo ir kava su tahini.

    Idėja paprasta: į atvėsintą kavą įmaišomas nedidelis šaukštelis sezamų pastos. Gėrimas įgauna švelniai riešutinį, kremišką poskonį, o daliai žmonių jis tampa alternatyva saldintiems kavos priedams.

    Kokios maistinės savybės?

    Sezamų pasta vertinama dėl nesočiųjų riebalų, baltymų ir skaidulų, taip pat dėl mineralų, ypač magnio, kalcio, geležies, vario, fosforo ir seleno. Joje taip pat yra vitamino E ir B grupės vitaminų, kurių kiekiai priklauso nuo gamybos būdo.

    Svarbu suprasti, kad tahini yra kaloringas produktas, todėl esminė taisyklė yra kiekis. Nedidelis šaukštelis gali praturtinti racioną, tačiau gausūs priedai prie kavos gali nepastebimai padidinti dienos energinę vertę.

    Ar tikrai slopina apetitą?

    Apetito slopinimas dažniausiai siejamas su tuo, kad riebalai ir skaidulos gali ilgiau suteikti sotumo jausmą. Jei kava geriama tuščiu skrandžiu, šaukštelis tahini kai kuriems žmonėms gali padėti išvengti staigių užkandžiavimų, tačiau tai nėra garantuotas lieknėjimo metodas.

    Virškinimo požiūriu skaidulos prisideda prie žarnyno veiklos, tačiau efektas priklauso nuo visos mitybos, skysčių kiekio ir individualaus toleravimo. Jei žmogus jautriai reaguoja į kavą ar riebesnius priedus, gali pasireikšti diskomfortas.

    Kaip pasigaminti namuose?

    Kavos su tahini paruošimas yra paprastas: išsivirkite mėgstamą kavą, leiskite jai šiek tiek atvėsti, tuomet įmaišykite maždaug vieną arbatinį šaukštelį tahini. Patogiausia gerai išmaišyti šaukšteliu arba suplakti, kad neliktų gumulėlių.

    Renkantis tahini parduotuvėje verta tikrinti sudėtį: geriausia, kai joje yra tik sezamų sėklos. Jei sudėtyje daug druskos, pridėtinio aliejaus ar kitų priedų, skonis ir maistinė vertė gali skirtis.

    Tahini likučius galima panaudoti ne tik kavoje: jis tinka desertams, košėms, padažams, sriuboms ar naminiam humusui. Tai universalus produktas, tačiau geriausiai veikia tada, kai įtraukiamas į subalansuotą mitybą, o ne naudojamas kaip greitas sprendimas svoriui mažinti.

  • Švedų triukas su kava ir kiaušiniu: žada lengvesnį svorį ir pagalbą kepenims – ką sako mokslas

    Skandinavijoje kartais sutinkamas neįprastas gėrimas – kava su kiaušiniu. Ji dažniausiai ruošiama taip, kad žalias kiaušinis (kai kada ir su švariai nuplauta lukšto dalimi) sumaišomas su malta kava, užpilamas karštu vandeniu ir vėliau perkošiamas. Šalininkai teigia, kad taip kava tampa švelnesnė ir mažiau karti.

    Toks paruošimo būdas turi techninį paaiškinimą: kiaušinio baltymai kaitinami sukimba ir gali surišti dalį smulkių dalelių, todėl gėrimas tampa skaidresnis. Panašus principas taikomas ir kai kuriuose sultiniuose ar vyno skaidrinime, todėl šis triukas nėra vien tik folkloras. Vis dėlto skonis ir tekstūra labiausiai priklauso nuo kavos rūšies, malimo, virimo trukmės ir košimo.

    Kalbant apie svorio mažinimą, verta atskirti tai, kas pagrįsta, nuo to, kas yra perdėta. Kofeinas gali trumpam sumažinti apetitą ir padidinti budrumą, o kai kuriems žmonėms padeda lengviau laikytis dienos režimo. Tačiau vien kavos gėrimas, net ir su kiaušiniu, savaime nėra tvarus būdas mažinti svorį be mitybos, miego ir fizinio aktyvumo pokyčių.

    Kepenų tema taip pat dažnai minima neatsitiktinai: mokslinėje literatūroje nuosekliai aptariama, kad reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne kai kurių kepenų ligų rizika ir geresniais kepenų fermentų rodikliais daliai žmonių. Svarbu tai, kad šis galimas poveikis paprastai siejamas su pačia kava, o ne su kiaušiniu joje. Kitaip tariant, kiaušinis čia nėra būtina sąlyga, jei žmogus kavą toleruoja.

    Maistinė vertė, palyginti su juoda kava, iš tiesų pasikeičia: į gėrimą patenka baltymų ir riebalų, o kartu ir daugiau kalorijų. Tai gali būti naudinga, jei kava geriama vietoj užkandžio, bet gali ir trukdyti, jei taip tiesiog pridedama papildomų kalorijų prie įprastos mitybos. Be to, jautresniems žmonėms riebesnis gėrimas gali sukelti skrandžio diskomfortą.

    „Kava gali turėti palankių sąsajų su kepenų sveikata, tačiau tai nereiškia, kad bet kuris madingas jos variantas automatiškai taps liekninančiu ar gydomuoju gėrimu“, – pabrėžia mitybos specialistai, vertindami socialiniuose tinkluose plintančias rekomendacijas.

    Jei vis dėlto norisi išbandyti, maisto sauga turi būti pirmoje vietoje. Naudokite tik šviežius kiaušinius, kruopščiai nuplaukite lukštą, venkite šio gėrimo nėštumo metu, esant nusilpusiam imunitetui ar jei gydytojas rekomenduoja vengti termiškai nepakankamai apdorotų kiaušinių. Taip pat pravartu atsiminti, kad per didelis kofeino kiekis gali didinti nerimą ir trikdyti miegą.

    Galiausiai, kava su kiaušiniu gali būti įdomus kulinarinis eksperimentas ir švelnesnio skonio alternatyva. Tačiau stebuklingų pažadų dėl svorio ar kepenų „valymo“ geriau neperimti nekritiškai: daug svarbiau bendri gyvenimo būdo sprendimai ir individuali sveikatos situacija.

  • Vietoj dar vienos kavos – kvėpavimo espresso: 1 minutė ir kūnas pabunda, sako specialistai

    Vietoj dar vienos kavos – kvėpavimo espresso: 1 minutė ir kūnas pabunda, sako specialistai

    Kas yra kvėpavimo espresso?

    Kava daugeliui yra kasdienis energijos mygtukas, ypač ryte ar per popietinį nuovargį. Tačiau specialistai primena, kad trumpas, kryptingas kvėpavimas gali greitai padidinti budrumą ir pagerinti dėmesio koncentraciją be kofeino.

    Vadinamasis kvėpavimo espresso siejamas su dinamiškesniu kvėpavimo ritmu, kuris trumpam suaktyvina organizmą. Kvėpavimas yra viena iš nedaugelio kūno funkcijų, kurią galime sąmoningai valdyti, todėl jis daro įtaką autonominei nervų sistemai.

    Kaip atlikti pratimą per minutę

    Pratimas paprastas ir nereikalauja jokios įrangos, todėl tinka namuose ar darbe. Svarbiausia – patogi padėtis ir atpalaiduoti pečiai, kad kvėpavimas būtų laisvas, o ne „užspaustas“.

    Rekomenduojama atlikti keturis energingus įkvėpimus ir iškvėpimus per nosį. Tuomet penktasis kvėpavimas daromas lėtesnis ir ilgesnis: apie 10 sekundžių trunkantis tolygus įkvėpimas ir ramus iškvėpimas.

    Visa seka laikoma viena serija, o jų siūloma atlikti 3–4. Po pratimų verta grįžti į natūralų kvėpavimo ritmą ir trumpai stebėti pojūčius, nes dalis žmonių pastebi energijos antplūdį ir aiškesnį dėmesį.

    „Kvėpavimo espresso gali padėti, kai norisi greitai „persijungti“ į darbinį režimą, bet nenorite dar vienos kavos“, – sakė kvėpavimo terapeutė Katarzyna Kachel.

    Kada verta būti atsargiems?

    Nors sąmoningo kvėpavimo praktikos daugeliui yra saugios, intensyvesni metodai ne visada tinka kiekvienam. Jei pratimų metu atsiranda galvos svaigimas, pykinimas ar aiškus diskomfortas, pratimą reikia nutraukti ir grįžti prie lėto, ramaus kvėpavimo.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad dinamiškų kvėpavimo technikų reikėtų vengti arba jas taikyti tik pasitarus su gydytoju, jei yra nekontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis, sunkios širdies ligos, epilepsija, ūmi infekcija. Atsargumas rekomenduojamas ir nėštumo metu.

    Šis metodas nepakeičia miego ir poilsio, todėl užsitęsusio nuovargio atveju svarbiausia ieškoti priežasčių ir atkurti regeneraciją. Vis dėlto trumpa kvėpavimo serija gali būti greitas, nemokamas būdas laikinai padidinti budrumą prieš darbą, mokslus, treniruotę ar svarbų susitikimą.