Tag: Kava

  • Gastroenterologai įvardijo šiltą gėrimą, kuris gali palengvinti tuštinimąsi – tai kava

    Užkietėjus viduriams svarbu ne tik skaidulos – reikšmės turi ir tai, ką geriate. Gastroenterologų teigimu, šilti gėrimai apskritai gali paskatinti virškinamojo trakto susitraukimus, tačiau vienas jų išsiskiria labiausiai – karšta kava.

    Kaip rašoma „EatingWell“, specialistai pažymi, kad daugelis žmonių kavą toleruoja gerai, o jos poveikis gali padėti „užvesti“ storosios žarnos darbą. Taip išmatos greičiau stumiamos žarnynu ir palengvėja tuštinimasis.

    Poveikį aiškina keli mechanizmai: kava gali aktyvinti vadinamąjį gastrocolinį refleksą, skatinti storosios žarnos raumenų susitraukimus ir didinti kai kurių virškinimo hormonų išsiskyrimą.

    Tyrimų apžvalgos taip pat leidžia manyti, kad saikingas kavos vartojimas gali būti siejamas su palankesniais žarnyno mikrobiotos pokyčiais. Vis dėlto tai nereiškia, kad kava tinka visiems ar yra vienintelis sprendimas.

    Kaip kava gali padėti žarnynui

    Gastrocolinis refleksas – natūrali organizmo reakcija, kai po valgio (ar ryte) sustiprėja noras tuštintis. Kava gali padėti šį refleksą suaktyvinti, todėl daliai žmonių būtent rytinis puodelis tampa „signalu“ žarnynui pradėti darbą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad poveikis gali būti ryškesnis kavą geriant kartu su maistu. Maistas ištempia skrandį, o tai taip pat prisideda prie virškinamojo trakto judesių suaktyvėjimo.

    Raumenų susitraukimai ir hormonai

    Išmatos storąja žarna juda dėl bangomis vykstančių raumenų susitraukimų. Straipsnyje cituojami gydytojai teigia, kad tyrimuose pastebėta: kava gali padidinti šiuos susitraukimus per kelias minutes, o poveikis esą stipresnis nei vandens.

    Kitas paaiškinimas – kavos įtaka virškinimo hormonams. Minimi hormonai gastrinas ir cholecistokininas dalyvauja virškinimo procesuose: jie susiję su skrandžio judrumu, rūgšties gamyba ir virškinimo fermentų išsiskyrimu, o tai gali prisidėti prie sklandesnio virškinimo.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad be kofeino kavos (be kofeino) poveikio rezultatai tyrimuose nėra tokie nuoseklūs – kai kuriems žmonėms ji gali veikti silpniau.

    Saikingumas ir kiti įpročiai

    2024 metų apžvalgoje nurodoma, kad saikingas kavos vartojimas – mažiau nei 4 puodeliai per dieną – siejamas su didesniu naudingų mikroorganizmų paplitimu ir mažesniu žalingų. Tai gali reikšti, kad kava ne tik suteikia trumpalaikį efektą, bet ir ilgainiui gali būti susijusi su geresne žarnyno būkle.

    Be kavos, specialistai primena ir kitus įpročius, svarbius reguliariam tuštinimuisi: skaidulas didinti palaipsniui, gerti pakankamai skysčių, judėti ir neignoruoti noro eiti į tualetą – sulaikymas gali pabloginti užkietėjimą, nes išmatos kietėja.

    Jei vidurių užkietėjimas kartojasi dažnai, tęsiasi ilgiau ar jį lydi nerimą keliantys simptomai, verta pasitarti su gydytoju – priežasčių gali būti įvairių, ir ne visais atvejais pakanka mitybos ar gėrimų pokyčių.

  • Žalioji arbata tikrai stimuliuoja: kuo jos poveikis skiriasi nuo kavos

    Žalioji arbata gali veikti stimuliuojančiai – tai susiję su jos poveikiu centrinei nervų sistemai. Skirtingai nei kava, šis gėrimas dažnai suteikia švelnesnį, tolygesnį budrumą.

    Pagrindinis žaliosios arbatos „energijos“ mechanizmas siejamas su kofeino ir L-teanino deriniu. Būtent ši dviejų medžiagų sąveika išskiria arbatą iš kitų kofeino šaltinių.

    Kofeinas (arbatos kontekste kartais vadinamas teinu) blokuoja adenozino receptorius, todėl mažėja mieguistumas ir didėja budrumas. Tačiau žaliojoje arbatoje kofeino paprastai būna mažiau nei kavos puodelyje, tad poveikis neretai būna švelnesnis ir lengviau prognozuojamas.

    L-teaninas, aminorūgštis, būdinga arbatai, siejamas su vadinamąja „ramia budria“ būsena – kai lengviau susikaupti, bet nejaučiamas stiprus dirglumas. Dėl to daliai žmonių žalioji arbata tinka tais atvejais, kai norisi koncentracijos be ryškaus „kofeininio“ nervingumo.

    Kaip veikia kofeinas ir L-teaninas

    L-teaninas siejamas su alfa bangų aktyvumu smegenyse, o tai dažnai aiškinama kaip atsipalaidavusios, bet dėmesingos būsenos palaikymas. Kartu su kofeinu jis gali švelninti kai kuriuos nepageidaujamus stimuliantų pojūčius, pavyzdžiui, rankų drebėjimą ar staigų energijos kritimą.

    Tekste minima, kad kofeinas paprastai įsisavinamas greičiau – maždaug per 30 minučių, o L-teanino koncentracija plazmoje didžiausią lygį gali pasiekti apie 50 minutę. Dėl šio „laiko skirtumo“ budrumo pojūtis gali būti lygesnis.

    Žalioji arbata ir kava: kuo skiriasi

    Lyginant žaliosios arbatos ir kavos poveikį, skirtumai pirmiausia susiję su kofeino kiekiu ir veikimo pobūdžiu. Pateikiama, kad žaliosios arbatos puodelyje vidutiniškai gali būti apie 20–50 mg kofeino, o kavos – apie 80–150 mg.

    Žaliosios arbatos poveikis dažniau apibūdinamas kaip laipsniškas ir stabilesnis, o kavos – greitesnis ir intensyvesnis, bet su didesne „nuovargio bangos“ rizika vėliau. Taip pat akcentuojama, kad kavos atveju dirglumas ar nerimas gali pasitaikyti dažniau.

    EGCG, saugumas ir paruošimo niuansai

    Be kofeino, žalioji arbata turi katechinų – vienas žinomiausių yra EGCG (epigalokatechino galatas). Tekste pabrėžiama, kad EGCG nėra tiesioginis stimuliantas, tačiau svarbus kaip antioksidantas ir gali prisidėti prie bendros organizmo būklės.

    Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) suaugusiesiems nurodo 400 mg kofeino per parą ribą, o vienkartinė dozė neturėtų viršyti 200 mg. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad EGCG koncentratų atveju didesnės nei 800 mg per parą dozės gali būti siejamos su kepenų pažeidimo rizika.

    Kofeino kiekis puodelyje priklauso ir nuo paruošimo: kuo ilgiau plikoma ir kuo karštesnis vanduo, tuo daugiau kofeino ir taninų pereina į gėrimą. Trumpesnis plikymas gali keisti santykį taip, kad L-teanino dalis, lyginant su kofeinu, būtų santykinai didesnė.

    Galiausiai pabrėžiama ir individuali reakcija į kofeiną – vieniems žalioji arbata bus idealus pasirinkimas darbui ir susikaupimui, kitiems stipresnio „greito impulso“ vis tiek gali prireikti iš kavos.

  • Nustojus gerti kavą miegas gali pagerėti, bet daliai žmonių pokyčio beveik nebus

    Kava gali trukdyti miegui, ypač jei jos geriama daug arba vėliau dieną. Visgi visiškai jos atsisakius rezultatas ne visada būna toks, kokio tikimasi: vieniems miegas akivaizdžiai gerėja, kiti beveik nepastebi jokio skirtumo.

    Kaip rašoma „EatingWell“, kofeinas padeda išsklaidyti mieguistumą, tačiau vakare gali lemti būseną, kai jaučiamės pavargę, bet užmigti vis tiek sunku. Specialistai pabrėžia, kad poveikis labai priklauso nuo žmogaus jautrumo kofeinui, išgertos kavos kiekio ir laiko.

    Kofeinas blokuoja adenoziną – medžiagą, kuri smegenyse prisideda prie nuovargio jausmo. Dėl to ryte kava „įjungia“ budrumą, tačiau per vėlai išgertas puodelis gali pailginti užmigimo laiką ir didinti prabudimų skaičių.

    Tyrimų apžvalgose nurodoma, kad kofeinas gali sutrumpinti bendrą miego trukmę maždaug 45 minutėmis. Tuo pačiu tai nereiškia, kad kava iš principo „blogina miegą“ visiems – svarbiausia dozė, laikas ir individualus kofeino skaidymo greitis.

    Kas pasikeičia atsisakius kavos

    Jei žmogus kasdien išgeria tik nedidelį kavos puodelį ryte, jos atsisakymas gali beveik nepakeisti miego kokybės. Tačiau jei per dieną išgeriami keli puodeliai, o paskutinis – arti vakaro, sumažinus kiekį ar visai atsisakius kavos miegas gali pastebimai pagerėti.

    Didesnį pokytį dažniau pajunta žmonės, kurie yra jautresni kofeinui arba jį „perdirba“ lėčiau. Tuo metu greitai kofeiną metabolizuojantys ir tik ryte kavą geriantys žmonės gali jausti nedidelį arba jokio pokyčio.

    Specialistai taip pat įspėja neatsisakyti kavos staiga. Nutraukus kofeino vartojimą „iš karto“, gali pasireikšti abstinencijos simptomai – galvos skausmas, nuovargis, prastesnė nuotaika; jie dažniausiai sustiprėja per 1–2 dienas ir gali tęstis iki maždaug 9 dienų.

    Ar būtina kavos atsisakyti visiškai?

    Daugeliui žmonių nereikia visiškai atsisakyti kavos vien dėl miego. Dažnai pakanka „vidurio kelio“ – perkelti kavą į pirmąją dienos pusę arba sumažinti porcijas.

    Viename 2023 metų tyrime padaryta išvada, kad norint išvengti miego trikdžių kavą vertėtų gerti ne vėliau kaip likus devynioms valandoms iki miego. Vis dėlto dalis žmonių gali toleruoti kofeiną ir likus 4–8 valandoms iki miego – tai vėlgi priklauso nuo individualaus jautrumo.

    Dar vienas sprendimas – rinktis pusiau kofeininę ar kavą be kofeino antroje dienos pusėje. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį į bendrą kofeino kiekį: JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) daugumai suaugusiųjų rekomenduoja neviršyti 400 miligramų kofeino per parą, tai atitinka maždaug 3–4 puodelius kavos.

    Jei kofeino suvartojama daugiau, specialistai pataria mažinti palaipsniui – taip lengviau išvengti nemalonių nutraukimo simptomų ir kartu suprasti, koks kiekis bei „paskutinio puodelio“ laikas jums tinka geriausiai.

    Kiti dalykai, kurie gali gadinti miegą

    Prastas miegas ne visada reiškia, kad kalta kava. Miego kokybei didelę įtaką daro ir režimas – pastovus ėjimo miegoti bei kėlimosi laikas padeda stabilizuoti cirkadinį ritmą.

    Svarbus ir šviesos poveikis: daugiau natūralios šviesos dieną, o vakare – mažiau ryškių šaltinių bei ekranų prieš miegą. Taip pat miegą gali trikdyti alkoholis, fizinis aktyvumas vėlai vakare ir kai kurie miego sutrikimai.

    Jei miego valandų tarsi pakanka, tačiau vis tiek nuolat jaučiamas nuovargis, priežastis gali būti prasta miego kokybė ar specifiniai sutrikimai, pavyzdžiui, miego apnėja ar neramių kojų sindromas. Tokiu atveju verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Paskutinis skambutis pusryčių gurmanams: „BreakfastWeek“ baigiasi, o vietų lieka vis mažiau

    Lenkijoje artėja prie pabaigos pusryčių festivalis „BreakfastWeek“, kviečiantis iki lapkričio 25 dienos išbandyti specialius restoranų meniu ir rezervuoti staliukus iš anksto. Organizatoriai akcentuoja, kad renginio pabaigos savaitėmis paklausa tradiciškai šokteli, todėl populiariausiuose adresuose vietos tirpsta greičiausiai.

    Festivalio idėja paprasta: dalyvaujantys restoranai siūlo iš anksto suderintus pusryčių rinkinius, dažniausiai su kava, o lankytojai gali patogiai planuoti vizitą rezervacijos principu. Tokie formatai Europoje pastaraisiais metais populiarėja, nes leidžia restoranams prognozuoti srautus, o svečiams suteikia aiškią kainą ir meniu patirtį.

    Kur vyksta festivalis?

    „BreakfastWeek“ meniu galima rasti keliuose Lenkijos regionuose ir didmiesčiuose, tarp jų Varšuvoje, Krokuvoje, Poznanėje, Vroclave, Ščecine, Trimiestyje ir Silezijos regione. Skirtingų miestų pasiūla nevienoda, tačiau bendra kryptis aiški: nuo klasikinių, sočių pusryčių iki šiuolaikinių, netikėtų derinių.

    Pastaruoju metu pusryčių kultūra Lenkijos miestuose ryškiai keičiasi: auga susidomėjimas kokybiška kava, lėtu savaitgalio brunchu ir meniu, kuriuose svarbus produktų kilmės bei paruošimo skaidrumas. Tai matyti ir festivalio koncepcijoje, kur akcentuojami autoriniai patiekalai, o ne vien įprasti dienos pusryčiai.

    Ką ragauti Varšuvoje?

    Varšuvoje festivalio dalyviai siūlo skirtingas kryptis: nuo naujų, jaukių vietų iki viešbučių lygio aptarnavimo. Vienur lankytojus vilioja grilyje kepta chala su trumų kiaušiniene ir sūriais, kitur siūlomas prabangesnis variantas su sūdyta lašiša ir ikrais.

    Ne mažiau dėmesio skiriama ir kepiniams bei duonai: populiarėja natūralaus raugo gaminiai, brioche tipo bandelės, o taip pat japoniškas „shokupan“, pritaikomas ir sūriems, ir žuvies ar paukštienos deriniams. Tokie pasirinkimai atspindi bendrą tendenciją, kai pusryčiai tampa vis labiau kulinarine patirtimi, o ne tik greitu užkandžiu.

    Festivalyje netrūksta ir klasikų gerbėjų pasiūlymų, kai pasirinkimas sukasi apie sotesnius pusryčius su kiaušiniais, dešrelėmis, grybais ar pupelėmis, taip pat lengvesnius, saldžius variantus su košėmis, vaisiais ir priedais. Tai leidžia iš anksto pasirinkti kryptį pagal nuotaiką, o ne vietoje improvizuoti iš didelio meniu.

    Norintys suspėti į „BreakfastWeek“ pabaigos savaitę turėtų planuoti laiką ir rezervaciją iš anksto, ypač savaitgaliais ir rytais. Tokiuose festivaliuose būtent paskutinės dienos dažnai tampa intensyviausios, nes lankytojai stengiasi dar kartą išbandyti labiausiai giriamas vietas.

  • Savaitę kasdien išgėrė po 8 stiklines vandens: kas pasikeitė, o kas – ne

    Gerti rekomenduojamą vandens kiekį skamba kaip paprastas įprotis, galintis pagerinti savijautą, tačiau realybėje poveikis ne visada būna toks, kokio tikimasi. Viena autorė savaitę kasdien stengėsi išgerti bent po 8 stiklines vandens ir stebėjo, kas nutiks.

    Kaip rašo „EatingWell“, vanduo siejamas su įvairiomis naudomis – nuo didesnės energijos ir geresnio miego iki retesnių galvos skausmų, geresnės fizinės formos ir smegenų veiklos. Tuo metu nepakankamas skysčių vartojimas gali pasireikšti nuovargiu, „migla“ galvoje, prastesne nuotaika ir silpnesniu sportiniu rezultatu.

    Autorė pripažino, kad vandens mėgsta, bet dažnai jo tiesiog neprisiverčia išgerti pakankamai. Nors darbe prie stalo laikydavo puodelį vandens, o į treniruotes pasiimdavo gertuvę, iki šio bandymo savo suvartojamo kiekio ji neskaičiavo.

    Prieš pradėdama ji susipažino su rekomendacijomis: Medicinos institutas nurodo, kad moterims per dieną reikėtų apie 11 puodelių, o vyrams – apie 16. Tačiau dalį skysčių gauname ir su maistu (apie 20–30 proc.), todėl autorė pasirinko praktiškesnį tikslą – savaitę kasdien išgerti bent 8 stiklines vandens.

    Kas pasikeitė per savaitę

    Pirmasis ir labiausiai pastebimas pokytis buvo visai nuspėjamas – dažnesni apsilankymai tualete. Visgi pirmosiomis dienomis jų nebuvo tiek daug, kiek autorė tikėjosi, ir tai jai pasirodė kaip signalas, kad savaitės pradžioje ji galėjo būti šiek tiek dehidratavusi.

    Dirbant iš namų toks pokytis nebuvo labai nepatogus – pertraukos net suteikė daugiau judėjimo ir trumpų pauzių nuo kompiuterio ekrano.

    Sunkiau buvo savaitgalį, kai diena tapo mažiau struktūruota, o laikas praleistas ne namuose. Vieną šeštadienį autorė pradėjo nuo didelės ledinės latės ir pastebėjo, kad skysčių derinys paskatino nuolat ieškoti artimiausio tualeto.

    Dar vienas netikėtas pokytis – bandymo metu ji natūraliai ėmė vengti kavos ir alkoholio. Autorė pastebėjo, kad tomis dienomis, kai jų vis dėlto išgėrė, poreikis dažniau šlapintis tik dar labiau išaugo.

    Ko autorė nepastebėjo

    Nors tikslas buvo aiškus, ne kiekvieną dieną pavyko išgerti po 8 stiklines. Lengviausia tai padaryti buvo darbo dienomis, kai vanduo visada stovėjo šalia, o savaitgaliais – sunkiausia dėl išvykų ir nenoro visą laiką galvoti apie artimiausią tualetą.

    Norėdama priartėti prie tikslo, autorė stengėsi išgerti kelias stiklines prieš išeidama iš namų, su savimi nuolat turėjo vandens buteliuką, o grįžusi bandydavo „pasivyti“ trūkstamą kiekį – kartais jau visai prieš miegą.

    Vandens gėrimo eksperimentas taip pat nepadėjo numesti svorio. Autorė pasisvėrė pirmą ir septintą dieną ryte, prieš valgį, ir svarstyklės rodė tą patį skaičių.

    Tekste primenama, kad nors vanduo kartais gali padėti kontroliuoti užkandžiavimą (pavyzdžiui, kai troškulys supainiojamas su alkiu), vien didesnis vandens kiekis nebūtinai reikšmingai sumažina suvartojamo maisto kiekį. Minimas 2019 metais žurnale „Physiology Behavior“ publikuotas tyrimas, kuriame nurodyta, kad vandens vartojimo didinimas reikšmingai nesumažino suvalgomo kiekio.

    Išvada: paprasta, bet ne stebuklinga

    Autorė pripažino, kad savaitė buvo per trumpa, jog pajustų didelius pokyčius, ir kad vandens gėrimas „nepakeitė gyvenimo“. Vis dėlto ji įvardijo vieną aiškų pliusą – pasiekti tikslą buvo paprasčiau, nei atrodė, ypač kai vanduo visada šalia.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį į praktišką dalyką: didesnė gertuvė padėjo lengviau sekti išgertą kiekį. Pati ji per dieną kelis kartus papildydavo 16 uncijų talpos buteliuką, o jos vyrui, dalyvavusiam iššūkyje, pakakdavo vieną kartą pripildyti 32 uncijų gertuvę.

    Nors didžiausias akivaizdus pokytis buvo dažnesni apsilankymai tualete, autorė teigė, kad šis įprotis ją paskatino ir kitiems mažiems pokyčiams – pavyzdžiui, kasdienei meditacijai ar mažesniam saldumynų kiekiui.

  • Mokslininkai nustebo: kasdien geriama kava siejama su riebalais, raumenimis ir hormonais

    Mokslininkai nustebo: kasdien geriama kava siejama su riebalais, raumenimis ir hormonais

    Kasdienė kava daugeliui yra rytinis ritualas, tačiau mokslininkai vis dažniau vertina ją kaip galimą metabolinės sveikatos rodiklį. Nauja analizė iš Suomijos rodo, kad dažniau kavą geriantiems žmonėms fiksuoti netikėti kūno sudėties ir hormonų skirtumai, nors vien tik iš to daryti priežastinių išvadų negalima.

    Tyrėjai iš Oulu universiteto nagrinėjo 2 264 46 metų žmonių duomenis iš ilgalaikės Northern Finland Birth Cohort 1966 kohortos. Vertintas ne tik metabolizmas, bet ir kūno sudėtis bei lytiniai hormonai, o rezultatai paskelbti 2026 metais žurnale European Journal of Nutrition.

    Kūno sudėties skirtumai

    Tyrime pastebėta, kad daugiau kavos geriantys žmonės vidutiniškai turėjo mažiau riebalinio audinio, įskaitant visceralinį riebalą, kuris kaupiasi aplink vidaus organus. Kartu jiems buvo būdinga didesnė skeleto raumenų masė.

    Įdomu tai, kad kūno masės indeksas skirtingose kavos vartojimo grupėse išliko panašus. Tai reiškia, kad panašaus svorio žmonės galėjo skirtis tuo, kokią kūno masės dalį sudaro riebalai ir raumenys.

    „Tai nėra įrodymas, kad kava pati savaime degina riebalus ar augina raumenis, bet ryšys vertas gilesnių tyrimų“, – teigė autoriai.

    Aminorūgštys, gliukozė ir insulinas

    Dar vienas signalas buvo susijęs su kraujo rodikliais: daugiau kavos geriantys dalyviai turėjo mažesnes šakotos grandinės aminorūgščių (BCAA) koncentracijas. Šios aminorūgštys organizmui būtinos, tačiau ilgainiui padidėję jų kiekiai literatūroje neretai siejami su atsparumu insulinui ir didesne antro tipo diabeto rizika.

    Vis dėlto pats tyrimas iš esmės parodė sąsajas, o ne tiesioginį mechanizmą. Mokslininkai pabrėžė, kad tokie rezultatai gali atspindėti ir bendrą gyvenimo būdą, pavyzdžiui, mitybos ypatumus, fizinį aktyvumą ar miego režimą.

    Hormonai: vyrams ryškiau, moterims silpniau

    Vyrams, kurie gėrė daugiau kavos, nustatytas didesnis bendro ir biologiškai prieinamo testosterono kiekis, taip pat aukštesnis SHBG baltymo, kuris suriša lytinius hormonus, lygis. Tuo pat metu laisvo testosterono rodikliai ir laisvųjų androgenų indeksas buvo kiek mažesni.

    Moterų grupėje hormoninės sąsajos buvo mažiau ryškios: didesnis kavos vartojimas daugiausia sietas su aukštesniu SHBG lygiu ir mažesniais laisvųjų androgenų rodikliais. Autorių teigimu, šie duomenys gali padėti geriau suprasti ryšius tarp lytinių hormonų ir metabolinės sveikatos, tačiau kava nelaikytina būdu reguliuoti testosterono.

    „Mūsų rezultatai rodo asociacijas, bet neleidžia teigti, kad būtent kava sukelia stebėtus pokyčius“, – pabrėžė tyrėjai.

    Analizėje buvo atsižvelgta į kelis svarbius veiksnius, įskaitant fizinį aktyvumą, rūkymą, alkoholio vartojimą ir kūno masės indeksą. Tačiau stebimajame tyrime visada išlieka tikimybė, kad dalį skirtumų lemia neįvertinti kintamieji.

    Praktiniu požiūriu specialistai ragina neinterpretuoti rezultatų kaip raginimo didinti puodelių skaičių. Mitybos rekomendacijose dažniausiai nurodoma, kad daugumai sveikų suaugusiųjų saikingas kiekis gali būti apie 3–4 puodelius per dieną, kai bendra kofeino dozė neviršija 400 miligramų.

    Tolimesni tyrimai turėtų atsakyti, ar kavos sudėtinės medžiagos gali tiesiogiai veikti kūno riebalų pasiskirstymą, insulino jautrumą ar lytinių hormonų apykaitą. Kol kas patikimiausia strategija išlieka klasikinė: subalansuota mityba, reguliarus judėjimas ir pakankamas miegas.

  • Gydytojai atkreipia dėmesį: ši arbata gali būti siejama su tvirtesniais kaulais

    Osteoporozė ilgus metus gali nesukelti aiškių simptomų, tačiau kaulai pamažu silpnėja, o net ir nedidelis griuvimas gali baigtis lūžiu. Didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms, ypač moterims po menopauzės, kai dėl hormoninių pokyčių kaulų masė mažėja sparčiau.

    Naujausi Australijos mokslininkų duomenys rodo, kad įprasti kasdieniai gėrimai gali būti susiję su kaulų būkle. Flinders universiteto tyrėjai analizavo, ar arbatos ir kavos vartojimas turi ryšį su vyresnio amžiaus moterų kaulų mineraliniu tankiu.

    Tyrimas: stebėta beveik dešimtmetį

    Mokslininkai įvertino 9 704 moterų, kurioms buvo ne mažiau kaip 65 metai, duomenis. Apie dešimt metų buvo stebimi jų kasdieniai įpročiai ir kaulų mineralinio tankio matavimai, daugiausia dėmesio skiriant klubui ir šlaunikaulio kakleliui.

    Šios vietos pasirinktos neatsitiktinai: būtent klubo lūžiai vyresniame amžiuje dažnai sukelia ilgalaikių komplikacijų, judėjimo sutrikimų ir didina priklausomybę nuo kitų pagalbos.

    Ką parodė rezultatai apie arbatą?

    Analizė parodė, kad arbatą geriančių moterų klubo srities kaulų mineralinis tankis buvo šiek tiek didesnis nei tų, kurios arbatos nevartojo. Skirtumas buvo nedidelis, tačiau statistiškai reikšmingas.

    Svarbu pabrėžti, kad tai nereiškia, jog arbata apsaugo nuo osteoporozės ar ją gydo. Tyrimas nustatė ryšį tarp įpročių ir kaulų rodiklių, bet neįrodė tiesioginio priežastinio poveikio.

    Galimas paaiškinimas siejamas su arbatžolių augaliniais junginiais, ypač polifenoliais ir katechinais. Šios medžiagos žinomos dėl antioksidacinių savybių, o teoriškai jos gali būti susijusios su kaulinio audinio formavimosi procesais ir irimo slopinimu, tačiau tam dar reikia papildomų tyrimų.

    Kava taip pat įvertinta

    Tyrėjai analizavo ir kavos vartojimą. Saikingas kavos kiekis nebuvo siejamas su blogesniais kaulų mineralinio tankio rodikliais, todėl įprastas įprotis išgerti kelis puodelius per dieną nebūtinai reiškia didesnę riziką vien dėl paties gėrimo.

    Vis dėlto labai didelis kavos kiekis, daugiau nei penki puodeliai per dieną, kai kuriais atvejais buvo siejamas su mažesniu kaulų mineraliniu tankiu. Ryšys ryškesnis buvo tarp moterų, kurios vartojo daugiau alkoholio, todėl bendras gyvenimo būdas išlieka itin svarbus.

    Ekspertai pabrėžia, kad vienas gėrimas nepakeičia profilaktikos pagrindų. Kaulų sveikatai didžiausią įtaką daro pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, reguliarus fizinis aktyvumas, kritimų prevencija, taip pat rūkymo vengimas ir saikingas alkoholio vartojimas.

    Arbata gali būti viena iš kasdienių, sveikesnių pasirinkimų, tačiau ji neturėtų būti vertinama kaip gydymo priemonė. Jei kyla įtarimų dėl osteoporozės ar jau yra buvę lūžių, svarbiausia pasitarti su gydytoju ir įvertinti riziką, įskaitant kaulų mineralinio tankio tyrimus.

  • Kodėl kavinėse prie kavos vis atneša vandens: taisyklė, kuri keičia skonį ir savijautą

    Daugelyje kavinių prie espreso ar americano padavėjas atneša ir stiklinę vandens, net jei jos neprašėte. Tai ne vien mandagumo gestas, o praktika, susijusi ir su skonio pojūčiais, ir su savijauta.

    Vanduo organizmui būtinas kasdien, nes net nedidelė dehidratacija gali sukelti nuovargį, galvos skausmą ar sumažinti dėmesio koncentraciją. Kava dažnai geriama skubant, todėl vandens stiklinė šalia tampa paprastu priminimu nepamiršti skysčių.

    Kodėl vanduo patiekiamas su kava?

    Pirmoji priežastis yra skonis. Keli gurkšniai vandens prieš kavą padeda neutralizuoti burnoje likusius ankstesnio maisto ar gėrimų poskonius, todėl lengviau pajusti kavos aromatą, rūgštumą ir kartumą.

    Antra priežastis susijusi su burnos higiena. Kava turi pigmentų, kurie gali prisidėti prie dantų patamsėjimo, o vanduo padeda bent iš dalies nuplauti likučius nuo dantų ir burnos gleivinės.

    Ar kava tikrai dehidratuoja?

    Kavoje esantis kofeinas kai kuriems žmonėms gali turėti lengvą diuretinį poveikį, tačiau reguliariai kavą geriantiems asmenims organizmas dažnai prie to prisitaiko. Vis dėlto, jei skysčių per dieną gaunate mažai, vanduo šalia kavos yra paprastas būdas palaikyti bendrą skysčių balansą.

    Svarbu ir tai, kad didelis vandens kiekis, išgertas vienu kartu vakare, ne visada kompensuoja tai, ko trūko dieną. Praktikoje patikimiau gerti po nedaug, bet reguliariai, ypač jei dienotvarkėje daug kavos ir mažai paprasto vandens.

    Kaip „teisingai“ gerti vandenį ir kavą?

    Italijoje ir kitose kavos kultūrą puoselėjančiose šalyse vanduo dažnai geriamas prieš espreso, kad kava atsiskleistų kuo aiškiau. Po kavos vanduo pasirenkamas pagal poreikį, pavyzdžiui, jei burnoje lieka ryškus kartumas arba norisi atsigaivinti.

    „Tradicinis būdas paprastas: keli gurkšniai vandens prieš kavą padeda geriau pajusti jos skonį, o po kavos vanduo praverčia, jei norisi atsigaivinti“, – sako kavos kultūrą aprašantys ekspertai.

    Griežtų taisyklių nėra, tačiau jei kavinėje gaunate stiklinę vandens, verta ja pasinaudoti. Tai nedidelis įprotis, kuris gali pagerinti kavos patirtį ir priminti apie kasdienį skysčių poreikį.

  • Malta ar tirpi kava: tyrimai rodo, kad daugelis klysta – skirtumai nustebins

    Malta ar tirpi kava: tyrimai rodo, kad daugelis klysta – skirtumai nustebins

    Kava išlieka vienu populiariausių gėrimų pasaulyje, o jos poveikis sveikatai vis dar aktyviai tiriamas. Vis daugiau duomenų rodo, kad saikingas vartojimas gali būti siejamas su mažesne kai kurių ligų rizika, tačiau svarbios ir pasirinktos rūšies bei paruošimo detalės.

    Neretai teigiama, kad tirpi kava esą yra prastesnė už maltą, nes gamyba ją „nuskurdina“. Vis dėlto tirpi kava gaminama iš tų pačių kavos pupelių, o skirtumai dažniau susiję su technologija, skoniu ir tam tikrų medžiagų kiekiu, o ne su tuo, ar produktas yra tikras.

    Kaip gaminamos skirtingos kavos?

    Malta kava – tai iš anksto paskrudintos pupelės, kurios sumalamos ir vėliau užplikomos. Tokį gėrimą ruošiame aparatu, kavinuku, filtru arba tiesiog užpildami karštu vandeniu, o galutinis skonis labai priklauso nuo malimo, vandens temperatūros ir plikymo laiko.

    Tirpi kava pirmiausia užplikoma pramoniniu būdu, o tada iš paruošto kavos koncentrato pašalinamas vanduo. Dažniausiai taikomas purškiamasis džiovinimas arba liofilizacija, kai produktas džiovinamas po užšaldymo, todėl neretai geriau išsaugomas aromatas.

    Kofeinas: mitai ir realybė

    Įsitikinimas, kad malta kava visada turi daugiau kofeino, ne visuomet teisingas. Kofeino kiekį lemia pupelių rūšis, skrudinimas, porcijos dydis ir paruošimo būdas, todėl tas pats kavos tipas skirtingose situacijose gali „veikti“ nevienodai.

    Skaičiai gali skirtis ir dėl paprastos priežasties: vieni į puodelį deda arbatinį šaukštelį, kiti pila kelis, o dar kiti renkasi koncentruotus gėrimus. Dėl to jautresniems kofeinui svarbiau stebėti bendrą kofeino kiekį per dieną, o ne vadovautis vien etikete „tirpi“ ar „malta“.

    Dažnai cituojama riba sveikiems suaugusiesiems – iki 400 miligramų kofeino per parą, tačiau individuali tolerancija gali būti mažesnė. Atsargiau kofeiną vertinti rekomenduojama nėščiosioms, žmonėms, turintiems širdies ritmo sutrikimų, nerimo simptomų ar miego problemų.

    Akrilamidas, antioksidantai ir filtravimas

    Vienas iš dažniau aptariamų skirtumų – akrilamidas, susidarantis aukštoje temperatūroje apdorojant maistą, įskaitant kavos pupelių skrudinimą. Europos maisto saugos institucijos vertinimu, akrilamido yra abiejų rūšių kavoje, tačiau sausame tirpios kavos produkte jo koncentracija neretai būna didesnė.

    Nors akrilamidas kelia mokslininkų susidomėjimą dėl galimo nepageidaujamo poveikio, tai nereiškia, kad vienas puodelis tirpios kavos sukelia vėžį. Ekspertai paprastai akcentuoja bendrą ilgalaikį poveikį ir pataria mažinti nereikalingą šios medžiagos suvartojimą iš įvairių šaltinių.

    Tiek malta, tiek tirpi kava suteikia polifenolių, įskaitant chlorogenines rūgštis, kurios vertinamos dėl antioksidacinių savybių. Jų kiekis priklauso nuo pupelių rūšies, skrudinimo lygio ir apdorojimo, todėl vieno universaliai „geresnio“ pasirinkimo visiems nėra.

    Sveikatai reikšmingas ir paruošimo būdas: nefiltruotoje kavoje daugiau junginių, siejamų su didesniu MTL cholesterolio lygiu. Popierinis filtras dalį jų sulaiko, todėl filtruota kava kai kuriems žmonėms gali būti palankesnis pasirinkimas.

    Praktinis patarimas paprastas: jei renkatės tirpią kavą, verta tikrinti sudėtį ir vengti perteklinių priedų, ypač cukraus ir aromatizuotų mišinių. O svarbiausia taisyklė abiem atvejais ta pati: lemia saikas, bendra kofeino dozė ir tai, ką į puodelį papildomai įdedame.

  • Miego ekspertai atskleidė triuką: kava prieš 20 min. snaudą gali greitai grąžinti energiją

    Išgerti kavos ir tuoj pat prigulti gali skambėti kaip prieštaravimas, tačiau miego specialistai aiškina, kad toks derinys neretai padeda greičiau atgauti žvalumą. Šis metodas vadinamas kavos snauda ir dažniausiai taikomas tada, kai popiet ima smarkiai kristi energija bei dėmesio koncentracija.

    Idėja paprasta: kava išgeriama prieš pat trumpą pogulį, o pabudus suveikia ir trumpai pailsėjusio kūno efektas, ir kofeino poveikis. Taip kai kuriems žmonėms lengviau ištverti darbo dienos antrąją pusę, ypač jei naktį buvo miegota per mažai.

    Kaip veikia kavos snauda?

    Mieguistumą dienos eigoje didina adenozinas – medžiaga, kurios kiekis smegenyse paprastai auga kuo ilgiau esame budrūs. Kofeinas adenozino receptorius trumpam blokuoja, todėl gali sumažėti mieguistumas ir pagerėti budrumas.

    Kofeino poveikis daugeliui žmonių ima ryškėti maždaug per 15–45 minutes, todėl ir rekomenduojamas trumpas pogulis. Per tokį laiką žmogus dažniausiai dar nespėja įeiti į gilesnes miego fazes, o pabudimas būna lengvesnis.

    Kada ir kaip tai daryti?

    Dažniausiai patariama išgerti įprastą kavos puodelį ir iškart nusistatyti žadintuvą 15–20 minučių. Jei miegama ilgiau, didėja tikimybė pabusti iš gilesnio miego ir jausti vadinamąjį miego inercijos efektą, kai galva kurį laiką išlieka apsunkusi.

    Laikas taip pat svarbus: kavos snauda dažniausiai rekomenduojama ankstyvą popietę, kai natūraliai krenta budrumas. Kadangi kofeinas organizme išlieka ilgai, vėlyva popietė gali suprastinti užmigimą vakare ir pabloginti nakties miego kokybę.

    Kam šis būdas netinka?

    Ne visiems tai yra geras pasirinkimas. Jautresniems kofeinui žmonėms net ir nedidelis kiekis gali sukelti nerimą, širdies plakimo pojūtį ar dar labiau pabloginti miegą naktį, todėl eksperimentuoti reikėtų atsargiai.

    Jei vargina nemiga, kiti miego sutrikimai arba dieną nuolat norisi miegoti taip, kad be snaudimo sunku normaliai funkcionuoti, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Kavos snauda gali padėti trumpam, tačiau ji nepakeičia reguliaraus ir pakankamo nakties miego, kuris svarbus atminčiai, imunitetui ir hormonų pusiausvyrai.