CP v2

Tag: Kava

  • Lengvesnis skrandžiui, bet yra niuansas: šį pieną vis dažniau pila į kavą kasryt

    Ožkų pienas, dar neseniai daugeliui sietas su ūkiu ir ryškiu aromatu, vis dažniau atsiranda prekybos centrų lentynose ir namų virtuvėse. Jį renkasi žmonės, ieškantys įvairesnio skonio, o dalis – tikėdamiesi lengvesnio virškinimo, ypač geriant kavą.

    Vis dėlto teiginys, kad ožkų pienas visada turi mažiau riebalų nei karvės, nėra tikslus. Pilno riebumo ožkų ir karvės pieno riebalų kiekis gali būti labai panašus, o kai kuriais atvejais ožkų pienas net būna riebesnis.

    Ar tikrai mažiau riebalų?

    Riebalų kiekis priklauso nuo gyvūno veislės, sezono, pašaro ir to, ar produktas yra standartizuotas gamintojo. Todėl renkantis verta ne pasikliauti bendra nuostata, o palyginti maistingumo lenteles ant pakuočių.

    Skiriasi ne tik riebalų procentas, bet ir jų struktūra. Ožkų piene riebalų lašeliai dažnai būna smulkesni, o tai gali lemti kitokį pojūtį virškinant, nors individuali organizmo reakcija vis tiek išlieka labai skirtinga.

    Laktozė: jos mažiau, bet ji yra

    Ožkų piene paprastai būna šiek tiek mažiau laktozės nei karvės piene, tačiau tai nėra pienas be laktozės. Dėl to žmonėms, turintiems laktozės netoleravimą, jis nebūtinai bus tinkamas pasirinkimas.

    Jei išgėrus pieno pasireiškia pilvo skausmas, pūtimas ar viduriavimas, praktiškesnis sprendimas dažnai būna produktai be laktozės arba simptomų aptarimas su sveikatos priežiūros specialistu. Savidiagnostika čia dažnai suklaidina, nes panašius požymius sukelia ir kitos virškinimo problemos.

    Skonis kavoje ir maistinė vertė

    Kavoje ožkų pienas dažniausiai geriausiai atsiskleidžia su intensyvesniu espresso, nes gali suteikti švelniai salstelėjusį, kartais primenantį riešutus poskonį. Pilant į gėrimą jis gali kiek suapvalinti kartumą, tačiau aromato visiškai neužgožia, jei dozė nedidelė.

    Maistiniu požiūriu tai nėra vien skoniui skirtas priedas: ožkų pienas yra baltymų ir kalcio šaltinis, svarbus raumenų funkcijai bei kaulų ir dantų mineralizacijai. Tačiau didžiausią reikšmę turi bendra mityba, o ne vienas produktas, net jei jis atrodo „sveikesnis“.

    Svarbu atskirti netoleravimą nuo alergijos: ožkų pienas nėra saugus pakaitalas alergiškiems karvės pieno baltymams. Baltymai yra panašūs, todėl gali sukelti kryžminę alerginę reakciją.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo ar dietologo konsultacijos. Jei simptomai kartojasi ar stiprėja, vertėtų įvertinti ne tik pieno pasirinkimą, bet ir bendrą mitybą bei sveikatos būklę.

  • Į kavą įpilkite ne tik pieno: paprastas triukas gali padėti lengviau surinkti daugiau baltymų

    Į kavą įpilkite ne tik pieno: paprastas triukas gali padėti lengviau surinkti daugiau baltymų

    Baltyminis priedas kavai

    Kava su pienu daugeliui yra kasdienis ritualas, tačiau vis dažniau į ją pilamas ne įprastas pienas, o baltymais praturtintas gėrimas. Toks pasirinkimas ypač populiarėja tarp aktyviai sportuojančių žmonių ir tų, kurie nori paprasčiau padidinti baltymų kiekį racione.

    Svarbiausia suprasti, kad pati idėja nėra stebuklinga: pienas ir taip turi baltymų, o baltyminiai gėrimai dažniausiai tėra labiau koncentruota versija. Skirtumą lemia ne užrašas ant pakuotės, o maistingumo lentelė ir tai, kiek produkto realiai įpilate į puodelį.

    Kiek baltymų iš tiesų gausite?

    Jei į kavą įpilsite apie 50 mililitrų gėrimo, kuriame yra 8 gramai baltymų 100 mililitrų, papildomai gausite maždaug 4 gramus baltymų. Jei gėrimo bus apie 200 mililitrų, baltymų prieaugis gali siekti apie 16 gramų, todėl sprendimas labiau tinka didesnėms pieniškoms kavoms.

    Europos maisto saugos tarnyba nurodo, kad suaugusiam žmogui rekomenduojamas baltymų kiekis yra apie 0,83 gramo kilogramui kūno masės per dieną. Pavyzdžiui, 60 kilogramų sveriančiam žmogui tai būtų maždaug 50 gramų baltymų per parą, tačiau poreikis gali didėti intensyviai sportuojant.

    Kas svarbu renkantis produktą?

    Renkantis baltymais praturtintą gėrimą verta vertinti ne tik baltymų kiekį, bet ir bendrą kaloringumą bei cukrų kiekį, ypač jei tai tik priedas prie kavos. Kai kurie „high protein“ tipo produktai gali turėti nemažai pridėtinio cukraus, todėl kasdieniam vartojimui tai tampa svarbiu niuansu.

    Alternatyva paruoštam gėrimui yra baltymų milteliai, dažniausiai išrūgų baltymų koncentratas arba izoliatas. Juos patariama pirmiausia gerai ištirpinti vėsesniame piene ar augaliniame gėrime ir tik tada supilti į kavą, nes labai karštame gėrime milteliai gali sušokti į gumulėlius ir sugadinti tekstūrą.

    Skonio prasme kavos mėgėjams dažnai lengviausiai pritaikomi vanilės skonio baltymų produktai, nes jie natūraliau dera su espresso kartumu. Šokolado ar karamelės variantai taip pat populiarūs, tačiau dažniau stipriau pakeičia gėrimo skonį ir kartais būna saldesni.

    Baltymai organizmui reikalingi ne vien raumenims: aminorūgštys dalyvauja audinių atsinaujinime, fermentų ir hormonų gamyboje. Tyrimai rodo, kad baltymingesnis maistas trumpuoju laikotarpiu gali didinti sotumo jausmą, tačiau kava su baltyminiu priedu pati savaime nėra lieknėjimo metodas, nes viską lemia bendras dienos energijos balansas.

    Tokį sprendimą galima vertinti kaip patogų būdą papildyti racioną, kai dienotvarkėje sunku tolygiai paskirstyti baltymingus produktus. Vis dėlto tai neturėtų pakeisti pilnaverčių patiekalų, o geriausias orientyras išlieka aiškūs skaičiai etiketėje ir reali porcija jūsų puodelyje.

  • Kodėl karo laivyno jūreiviai neplauna kavos puodelių: tradicija, prietarai ir skonis

    JAV karo laivyne kai kuriems jūreiviams asmeninis kavos puodelis tampa ne tik indas gėrimui, bet ir tylus tarnybos simbolis. Nerašyta taisyklė skelbia, kad savo puodelio neplauni, o svetimo, ypač vyresnio pagal laipsnį, nelieti išvis.

    Puodelio viduje susikaupęs patamsėjimas čia interpretuojamas kaip patirties ir laive praleisto laiko ženklas. Toks daiktas saugo prisiminimus, keliones ir rutiną, kuri tarnyboje dažnai tampa svarbia kasdienybės atrama.

    Ši tradicija turi ir prietarų atspalvį. Griežtai reglamentuotoje aplinkoje bet koks įprastos tvarkos laužymas kai kam siejamas su bloga lemtimi, todėl puodelio plovimas kai kuriose įgulose buvo laikomas nereikalingu trikdžiu.

    Priežastys neapsiriboja vien simbolika: dalis jūreivių tvirtina, kad iš neplauto puodelio kava skanesnė. Logika paprasta: sienelės esą pasidengia kavos aliejais ir nuosėdomis, todėl puodelis tarsi tampa pagardintas, panašiai kaip prikeptuvio paviršius po ilgo naudojimo.

    Kiek kavos išgeriama tarnyboje

    Karinėje aplinkoje kava tradiciškai geriama juoda, stipri ir dideliais kiekiais, nes pienas ar grietinėlė ne visada patogūs laikyti, o cukrus ne visiems įprastas pasirinkimas. Kai į puodelį nuolat pilama panašaus tipo kava, skonis mažiau kinta, o pats ritualas tampa nuspėjamas.

    Viešai skelbta, kad per šešių savaičių operaciją Epic Fury JAV kariuomenė suvartojo daugiau nei 950 000 galonų kavos. Perskaičiavus, tai sudaro apie 3 600 000 litrų, arba maždaug 7 600 000 puodelių.

    Ar neplautas puodelis pavojingas?

    Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nehigieniška, medicinos ekspertai yra pabrėžę, kad rizika susirgti vien dėl seno kavos puodelio paprastai nėra didelė. Daug kas priklauso nuo to, ar puodelis dalijamas su kitais, kaip jis laikomas ir ar jame nepaliekami gėrimai ilgam laikui.

    „Iš visų dalykų, dėl kurių žmonės turėtų nerimauti, susirgimas nuo seno kavos puodelio yra sąrašo apačioje“, – sakė infekcijų kontrolės specialistas Jeffrey Starke.

    Vis dėlto sveikatos specialistai paprastai akcentuoja kitą principą: didžiausia rizika kyla ne iš kavos likučių, o iš bendro naudojimo, prasto išplovimo tarp skirtingų gėrimų ir netinkamo džiovinimo. Todėl net ir laikantis tradicijų, saugiausia yra vengti dalintis puodeliais ir užtikrinti, kad indas būtų laikomas švarioje, sausoje vietoje.

  • Kava be aparato per 5 minutes: paprasta taisyklė puodelyje pakeis skonį iš esmės

    Kava be aparato per 5 minutes: paprasta taisyklė puodelyje pakeis skonį iš esmės

    Daugelis mano, kad skaniai kavai iš maltų pupelių būtinas kavos aparatas ar bent turkiška kavinukė. Tačiau kokybišką gėrimą galima pasigaminti tiesiog puodelyje, jei laikomasi kelių esminių taisyklių: proporcijos, vandens temperatūros ir plikymo laiko.

    Skoniui didžiausią įtaką daro santykis tarp kavos ir vandens. Praktinė, dažnai baristų rekomenduojama gairė puodeliui yra apie 15 gramų vidutinio malimo kavos 250 mililitrų vandens, nes per mažas kiekis gėrimą daro vandeningą, o per didelis greitai suteikia kartumo.

    Vanduo neturi būti verdantis

    Vandens temperatūra yra kritinis momentas: verdantis vanduo dažniau išryškina kartumą ir aštrias natas, ypač jei kava smulkiau sumalta. Užvirus vandenį verta palaukti kelias minutes, kad jis šiek tiek atvėstų, tada kava atsiskleidžia švariau ir būna malonesnė.

    Į puodelį suberkite maltą kavą, užpilkite karštu vandeniu ir iš karto pamaišykite tik vieną kartą. Tuomet palikite gėrimą maždaug keturioms minutėms, kad ekstrakcija vyktų tolygiai ir nesusidarytų per daug nuosėdų gėrimo viršuje.

    Po kelių minučių paviršiuje susidarys kavos dalelių sluoksnis, kurį galima lengvai prasklaidyti šaukštu. Dar minutę palaukite, kol tirščiai nusės ant dugno, ir kava bus paruošta gerti, o norint švelnesnio skonio galima įpilti pieno ar įdėti cukraus.

    Kaip gerti, kad netrauktų tirščių?

    Puodelyje plikyta kava natūraliai turės tirščių, todėl geriausia ją gerti lėtai, nejudinant ir nemaišant puodelio. Jei norite, kad kava ilgiau išliktų karšta, puodelį galima trumpam pridengti, tačiau lengvas atvėsimas dažnai padeda geriau pajusti aromatus.

    Jei tirščiai erzina, vienas paprasčiausių sprendimų yra perpilti kavą į kitą indą per smulkų sietelį. Verta žinoti ir tai, kad šiame metode skonis gali būti kiek ryškesnis, todėl prireikus galima šiek tiek pakoreguoti malimą, kavos kiekį ar plikymo laiką.

  • Mėgstate arbatą ir kavą itin karštas? Mokslininkai perspėja dėl stemplės vėžio rizikos

    Įprotis gerti itin karštą arbatą ar kavą gali būti siejamas su didesne stemplės vėžio rizika. Tokią išvadą pateikė Oksfordo universiteto tyrėjai, išanalizavę apie 980 000 Jungtinės Karalystės gyventojų duomenis.

    Tyrime žmonės patys įvertino, ar gėrimai jiems būna šilti, karšti ar labai karšti. Tie, kurie nurodė geriantys karštus gėrimus, turėjo maždaug 1,7 karto didesnę stemplės vėžio riziką, o pasirinkę „labai karštus“ – beveik tris kartus didesnę, palyginti su šiltus gėrimus mėgusiais dalyviais.

    Kokia vėžio forma siejama labiausiai?

    Tyrėjai pabrėžė, kad ryšys aiškiausiai matytas su plokščialąsteliniu stemplės vėžiu. Tuo metu aiškios sąsajos tarp gėrimų temperatūros ir stemplės adenokarcinomos rizikos šiame darbe nebuvo nustatyta.

    Svarbus buvo ne vien karštis. Didesnė rizika išryškėjo ir tiems, kurie per dieną išgerdavo šešis ar daugiau karštų gėrimų, palyginti su geriančiais rečiau.

    Kodėl temperatūra gali būti svarbi?

    Tyrime tiksliai nematuota, kokios temperatūros buvo dalyvių gėrimai, tačiau ankstesnės išvados leidžia orientuotis į aiškią ribą. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra yra nurodžiusi, kad gėrimai, karštesni nei 65 laipsniai Celsijaus, laikomi tikriausiai didinančiais stemplės vėžio riziką.

    Galimas paaiškinimas siejamas su terminiu pažeidimu. Itin karšti skysčiai gali nuolat dirginti ir žaloti stemplės gleivinę, o pasikartojantis audinių pažeidimas ir uždegimas ilgainiui gali didinti piktybinių pakitimų tikimybę.

    Ką pataria specialistai?

    Ekspertai neakcentuoja būtinybės atsisakyti arbatos ar kavos. Paprastas sprendimas – neskubėti ir leisti gėrimui atvėsti kelias minutes po užplikymo, ypač jei įprastai geriate „degina“ temperatūros gėrimus.

    Taip pat primenama, kad didžiausią stemplės vėžio riziką didinantys veiksniai išlieka rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas. Tyrėjų teigimu, reikia papildomų darbų, kad būtų tiksliau nustatyta temperatūra ir vartojimo įpročiai, nuo kurių rizika pradeda ryškiau augti.

    „Tai didžiausias Jungtinėje Karalystėje atliktas gyventojų tyrimas šiuo klausimu ir jis papildo įrodymus, kad itin karšti gėrimai gali didinti plokščialąstelinio stemplės vėžio riziką“, – sakė Oksfordo universiteto Oxford Population Health tyrėja dr. Keren Papier.

  • Mokslininkai įspėja: per karšta arbata ir kava gali didinti vėžio riziką – štai įprotis, kurį keiskite

    Įprotis gerti labai karštą arbatą ar kavą gali būti susijęs su didesne stemplės vėžio rizika, rodo Oksfordo universiteto mokslininkų atlikta didelės apimties analizė. Tyrėjai vertino maždaug 980 000 Jungtinės Karalystės gyventojų duomenis ir ieškojo sąsajų tarp gėrimų temperatūros, vartojimo dažnio bei onkologinių susirgimų.

    Nustatyta, kad žmonėms, kurie savo gėrimus apibūdino kaip geriamus karštus, stemplės vėžio rizika buvo apie 1,7 karto didesnė nei tiems, kurie rinkosi šiltus gėrimus. Tie, kurie gėrė labai karštus gėrimus, riziką turėjo beveik tris kartus didesnę, palyginti su šiltus gėrimus geriančiais dalyviais.

    Tyrimas daugiausia siejamas su plokščialąsteliniu stemplės vėžiu, kuris kai kuriose pasaulio šalyse sudaro didelę dalį šio organo piktybinių navikų atvejų. Aiškios sąsajos tarp gėrimų temperatūros ir stemplės adenokarcinomos mokslininkai nenustatė, todėl pabrėžiama, kad skirtingos stemplės vėžio formos gali turėti nevienodus rizikos veiksnius.

    Rizika didėjo ne tik dėl temperatūros, bet ir dėl vartojimo intensyvumo. Didesni rodikliai buvo fiksuojami ir tarp tų, kurie per dieną išgerdavo šešis ar daugiau karštų gėrimų, palyginti su žmonėmis, kurie jų vartojo mažiau.

    Svarbi detalė ta, kad tyrimo metu tiksli gėrimų temperatūra nebuvo matuojama, todėl vertinimas rėmėsi pačių dalyvių įpročių aprašymu. Vis dėlto ankstesnė tarptautinių ekspertų vertinimo praktika rodo kryptį: gėrimai, kurių temperatūra viršija 65 laipsnius Celsijaus, yra priskiriami prie tokių, kurie tikėtina didina vėžio riziką.

    „Tai didžiausias tokio pobūdžio tyrimas Jungtinėje Karalystėje, kur daugelis žmonių kasdien geria arbatą ir kavą. Jis papildo turimus įrodymus, kad labai karšti gėrimai gali didinti plokščialąstelinio stemplės vėžio riziką“, – sakė tyrimo autorė daktarė Keren Papjė iš Oxford Population Health.

    Mokslininkai galimą mechanizmą sieja su terminiam poveikiui jautria stemplės gleivine. Labai karšti gėrimai gali sukelti pasikartojančius mikropažeidimus, o nuolatinis dirginimas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie piktybinių pakitimų atsiradimo.

    Specialistai nesiūlo atsisakyti arbatos ar kavos, tačiau rekomenduoja koreguoti įprotį, kuris dažnai atrodo nekaltas. Paprasčiausias žingsnis – negerti iš karto po užplikymo ir leisti gėrimui atvėsti iki maloniai šiltos temperatūros.

    Vėžio prevencijos kontekste ekspertai taip pat pabrėžia, kad stemplės vėžio riziką reikšmingai didina rūkymas ir dažnas alkoholio vartojimas. Todėl, net jei gėrimų temperatūra yra vienas iš galimų rizikos veiksnių, didžiausią poveikį bendrai rizikai dažnai daro būtent žalingų įpročių visuma.

    Tyrėjai akcentuoja, kad ateityje reikėtų daugiau darbų, kuriuose būtų tiksliai matuojama gėrimų temperatūra ir vertinamas realus vartojimo elgesys. Tai padėtų aiškiau nustatyti ribą, nuo kurios rizika pradeda pastebimai augti, ir suformuluoti dar tikslesnes rekomendacijas visuomenei.

  • Japonės atrodo pailsėjusios be pastangų: 4 ritualai, nekainuojantys nieko, bet keičiantys savijautą

    Japonės atrodo pailsėjusios be pastangų: 4 ritualai, nekainuojantys nieko, bet keičiantys savijautą

    Pastaraisiais metais savijautos gerinimo įpročiai daugeliui virto dar viena užduočių eilute, kurią reikia atlikti. Tačiau Japonijoje požiūris dažnai priešingas: poilsis ir rūpinimasis savimi išlieka lėtas, kasdieniškas procesas, padedantis sumažinti įtampą ir geriau miegoti.

    Nors stebuklingų formulių nėra, dalis paprastų japoniškų praktikų remiasi nuoseklumu ir dėmesiu kūno signalams. Jas įtraukti lengva, o poveikis dažniausiai pasireiškia ne per vieną dieną, bet per kelias savaites, kai įprotis tampa rutina.

    Arbata vietoj dar vienos kavos

    Japonijoje įvairios arbatos geriamos kasdien, o pasirinkimų netrūksta: žalioji, skrudinta žalioji, miežinė ar oolong. Tokį įprotį lengva pritaikyti ir čia: po pietų vietoj dar vienos kavos užsiplikyti arbatą, o vakare rinktis natūraliai be kofeino.

    Moksliniai duomenys rodo, kad per didelis kofeino kiekis antroje dienos pusėje gali bloginti užmigimą ir miego kokybę. Todėl švelnesnis gėrimas tampa paprastu būdu sumažinti stimuliaciją, ypač jei diena įtempta, o vakare norisi greičiau „išjungti galvą“.

    Valgyti iki sotumo, bet ne persivalgyti

    Viena dažnai minima japoniška nuostata siejama su saikingumu: baigti valgyti tada, kai jaučiatės sotūs, bet dar ne apsunkę. Esmė nėra kalorijų skaičiavimas, o lėtesnis tempas ir sąmoningumas, leidžiantis laiku atpažinti sotumo signalus.

    Praktiškai tai reiškia mažiau valgymo „ant autopiloto“: ne prie kompiuterio, ne su telefonu rankoje, o skiriant maistui daugiau laiko. Dažnai padeda ir trumpa pauzė prieš imant papildomą porciją, kad kūnas spėtų „pasivyti“ pojūčius.

    Šilta vakaro vonia kaip perėjimas į poilsį

    Japonijoje šilta vonia neretai laikoma ne tik higiena, bet ir dienos pabaigos ritualu, padedančiu nuraminti kūną. Šiluma atpalaiduoja, o ramesnis vakaro režimas tampa aiškiu signalu, kad metas lėtinti tempą.

    Norint išbandyti, nebūtina to daryti kasdien: pakanka kelis kartus per savaitę 15–20 minučių šiltos vonios be telefono ir darbo minčių. Toks įprotis ypač naudingas tiems, kuriems sunku atsiriboti nuo dienos rūpesčių ir užmigti laiku.

    Penki pojūčiai ir dėmesys akimirkai

    Dar viena paprasta praktika susijusi su sąmoningu buvimu čia ir dabar, pasitelkiant regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Tai gali būti trumpas pasivaikščiojimas, arbatos puodelis ar net keli įkvėpimai, kai sąmoningai stebite aplinką.

    Tokie pratimai dažnai padeda sumažinti nuolatinį skubėjimo jausmą ir sugrąžina dėmesį į tai, kas vyksta šią minutę. Ilgainiui tai gali tapti paprastu būdu suvaldyti stresą, o kartu ir išlaikyti ramesnę, labiau pailsėjusią išvaizdą.

  • Geri kavą kasdien? Tyrimas atskleidė netikėtą ryšį su raumenimis ir pilvo riebalais

    Geri kavą kasdien? Tyrimas atskleidė netikėtą ryšį su raumenimis ir pilvo riebalais

    Kava jau seniai nebėra vien tik rytinis įprotis: vis daugiau tyrimų rodo jos sąsajas su kai kuriais sveikatos rodikliais. Nauja publikacija European Journal of Nutrition papildė šį paveikslą netikėta įžvalga: kavą dažniau geriantiems žmonėms nustatytos kūno sudėties tendencijos, kurios siejosi su didesne raumenų mase ir mažesniu riebalų kiekiu.

    Tyrėjai analizavo 2 264 žmonių, kuriems buvo 46 metai, duomenis iš Northern Finland Birth Cohort 1966 programos. Tai stebėjimo tipo analizė, paremta dalyvių įpročiais ir vienu metu įvertintais sveikatos rodikliais, todėl ji parodo sąsajas, bet neįrodo priežasties ir pasekmės.

    Rezultatai rodė, kad daugiau kavos vartoję dalyviai turėjo mažiau bendro riebalų kiekio ir mažiau vadinamųjų visceralinių, arba pilvo ertmėje organus supančių, riebalų. Kartu fiksuota ir didesnė raumenų masė, nors kūno masės indeksas skirtingose grupėse reikšmingai nesiskyrė.

    Autoriai pabrėžė galimus paaiškinimus, tačiau jų nepatvirtino eksperimentiškai. Viena dažniausiai minima hipotezė yra ta, kad kofeinas gali trumpam padidinti energijos sąnaudas ir skatinti riebalų oksidaciją, o kava turi daug biologiškai aktyvių junginių, kurių poveikį atskirti sudėtinga.

    Vis dėlto specialistai ragina šiuos rezultatus vertinti atsargiai, nes tokio tipo tyrimai negali patikimai pasakyti, ar būtent kava lemia palankesnę kūno sudėtį. Įtakos gali turėti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, mitybos kokybė, fizinis aktyvumas, miegas, rūkymas ar bendras kalorijų kiekis.

    Praktiniu požiūriu svarbu ir tai, kaip geriama kava. Jei į ją dedama daug cukraus ar riebių priedų, gėrimo energinė vertė išauga, o tai gali panaikinti galimą naudą kūno riebalų kontrolei.

    Kalbant apie saugumą, JAV Maisto ir vaistų administracija nurodo, kad daugumai suaugusiųjų iki 400 miligramų kofeino per dieną paprastai laikoma saugia riba. Tai dažnai prilyginama maždaug 2–3 puodeliams kavos, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo gėrimo stiprumo ir individualaus jautrumo kofeinui.

    Tyrimo autoriai pažymi, kad tolesniems atsakymams reikėtų kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kurie leistų aiškiau įvertinti, ar kavos vartojimas gali tiesiogiai paveikti riebalų pasiskirstymą ir raumenų masę. Kol kas tai dar vienas signalas, kad kava gali būti susijusi ne tik su savijauta, bet ir su kai kuriais metaboliniais rodikliais.

  • Kodėl senamadiškose užkandinėse visi ima būtent šį desertą: atsakymas nustebina

    Senamadiškose JAV užkandinėse, vadinamuose dineri’uose, meniu paprastai būna trumpas ir nuspėjamas: mėsainiai, bulvytės, kepti kiaušiniai, kava. Tačiau vienas dalykas beveik visada išlieka toks pat, nepriklausomai nuo vietos ar epochos: pyragas.

    Maisto istorikai šią tradiciją sieja su devyniolikto amžiaus pabaiga, kai JAV pradėjo plisti vadinamieji pietų vagonėliai. Jie dirbdavo vėlai vakare ir naktį, todėl patiekalai turėjo būti sotūs, lengvai paruošiami ir greitai patiekiami.

    Pyragas tam tiko idealiai: jį galima iškepti iš anksto, laikyti porcijomis ir patiekti per kelias sekundes. Be to, jis dera su kava, kuri dineri’uose dažnai pilama beveik be pertraukų, o vitrinoje matomas kepinys tampa paprasta, bet veiksminga pagunda.

    Pyragas dineri’uose tapo ir nostalgijos simboliu: jis siejamas su paprastu, naminiu skoniu bei senąja aptarnavimo kultūra. Šiandien, kai dalis restoranų konkuruoja sudėtingais desertais, klasikinis pyragas išlieka suprantamas ir saugus pasirinkimas, ypač keliaujant.

    Kokių pyragų ten dažniausiai būna?

    Dažniausiai užkandinėse siūlomi skoniai, kurie laikomi amerikietiška klasika: obuolių, vyšnių, mėlynių, pekano riešutų ar moliūgų pyragai. Pastarieji du neretai tampa sezonišku pasirinkimu, ypač rudenį ir žiemos pradžioje.

    Ne mažiau populiarūs ir kreminiai pyragai, pavyzdžiui, bananų ar šokolado, taip pat citrininis morenginis, išsiskiriantis aukštu, puriu viršumi. Tokie desertai patogūs dineri’ams ir dėl to, kad juos paprasta dalyti porcijomis ir laikyti šaldytuve.

    Vietos skonis diktuoja meniu

    Diner’iai dažnai būna vietos bendruomenės susitikimo taškas, todėl asortimentą neretai formuoja regioniniai įpročiai ir vietinė žaliava. Dėl to skirtingose valstijose galima rasti išskirtinių variantų, kurie tapę vietos tapatybės dalimi.

    Pavyzdžiui, vienur labiau tikėtina pamatyti pyragą su vietinėmis uogomis, kitur dominuoja citrusiniai ar grietininiai skoniai. Toks prisitaikymas prie vietos paklausos padeda išlaikyti tradiciją gyvą ir kartu leidžia meniu išlikti savitam.

    Nors desertų mada nuolat keičiasi, dineri’ų pyragas išsilaiko dėl paprastos priežasties: tai greitai patiekiamas, aiškiai atpažįstamas ir emocijas žadinantis skonis. O tiems, kurie nori klasikos su priedu, dažnas pasirinkimas lieka tas pats: porcija su ledais.

  • Pumpkin spice latte užkariavo rudenį: kodėl visi pamišę dėl moliūgo ir jo naudos

    Pumpkin spice latte užkariavo rudenį: kodėl visi pamišę dėl moliūgo ir jo naudos

    Rudenį moliūgas vėl tampa vienu ryškiausių sezono simbolių, o virtuvėse ir kavinėse į pirmą planą grįžta pumpkin spice latte. Šis kavos gėrimas išpopuliarėjo dėl prieskonių mišinio, pieno putos ir espresso derinio, o socialiniuose tinkluose jau seniai tapo savotišku rudens ritualu.

    Dažniausiai pumpkin spice latte ruošiamas iš espresso, pašildyto pieno, moliūgų tyrės arba sirupo ir prieskonių, kuriuose vyrauja cinamonas, imbieras, gvazdikėliai bei muskato riešutas. Gėrimas neretai užbaigiamas plakta grietinėle, tačiau mitybos specialistai primena, kad saldūs priedai gali smarkiai padidinti bendrą kalorijų ir cukraus kiekį.

    Nors moliūgas dažnai siejamas tik su desertais ir kava, jis yra vertingas maisto produktas kasdieniam racionui. Moliūgo minkštimas turi daug vandens, todėl yra palyginti mažai kaloringas, o kartu suteikia sotumo dėl skaidulų, kurios svarbios virškinimui ir stabiliau palaiko energiją.

    Didžiausias moliūgo privalumas yra karotenoidai, tarp jų beta karotenas, iš kurio organizmas gali pasigaminti vitaminą A. Ši medžiaga svarbi regėjimui, odai ir imuninei sistemai, todėl rudens sezonu moliūginės sriubos, troškiniai ar orkaitėje keptas moliūgas gali tapti ne tik jaukiu, bet ir praktišku pasirinkimu.

    Vertingos yra ir moliūgų sėklos, kurios papildo mitybą augaliniais riebalais ir mineralais. Jose dažnai minimi magnis, kalis ir cinkas, o riebalų sudėtyje gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, siejamų su odos būklės ir bendros mitybos kokybės palaikymu.

    Norint pumpkin spice latte paversti lengvesniu pasirinkimu, galima mažinti pridėtinio cukraus kiekį, rinktis mažiau saldintą tyrę, dalį pieno pakeisti mažiau kaloringu ir atsisakyti plaktos grietinėlės. Tuomet šis gėrimas išlieka sezoniškai jaukus, bet mažiau primena desertą puodelyje.