CP v2

Tag: Kibernetinis saugumas

  • „Meta“ ir „Google“ stoja į DI agentų karą: asmeniniai asistentai žada pelną, bet kelia rizikų

    „Meta“ ir „Google“ stoja į DI agentų karą: asmeniniai asistentai žada pelną, bet kelia rizikų

    Didžiosios technologijų bendrovės vis aktyviau varžosi dėl naujos kartos įrankių, vadinamų DI agentais, kurie ne tik atsako į klausimus, bet ir atlieka veiksmus: rezervuoja paslaugas, tvarko laiškus, pildo formas ar inicijuoja pirkimus. Pastarosiomis savaitėmis daugiausia dėmesio sulaukė pranešimai, kad „Meta“ ir „Google“ kuria asmeninius agentus, galinčius dirbti ištisą parą.

    Rinkos įtampą dar labiau pakurstė staiga išpopuliarėjęs agentinis įrankis „OpenClaw“, parodęs, kad vartotojai nori ne dar vieno pokalbių roboto, o skaitmeninio padėjėjo, kuris realiai sutaupo laiko. Ekspertai pabrėžia, kad agentai gali tapti lūžio tašku, kai DI platformos iš sąnaudų centro virsta pajamų infrastruktūra per prekybą, reklamą ir produktyvumo prenumeratas.

    Analitikų vertinimu, „Meta“ ir „Google“ atveju didžiausia vertė slypi jų ekosistemose: milžiniškose auditorijose, reklamos pajamose ir mokėjimų bei prekybos integracijose. Jei agentai išmoks patikimai vykdyti sandorius, jie galėtų didinti vartotojų įsitraukimą, skatinti mokamas paslaugas ir stiprinti platformų kontrolę, nes vis daugiau kasdienių užduočių persikeltų į vieną asmeninį padėjėją.

    „Atvirasis agentas parodė tikrą apetitą DI, kuris veikia, o ne tik pateikia atsakymus“, – sakė DI rinkos analitikas Nickas Patience’as.

    Tačiau kartu auga ir rizikos, ypač susijusios su saugumu, valdymu ir pasitikėjimu. Agentai turi daugiau prieigų: el. pašto, kalendorių, dokumentų, mokėjimų, todėl klaidos kaina tampa didesnė. Viešojoje erdvėje jau skambėjo įspėjimai apie atvejus, kai agentiniai sprendimai be aiškios priežasties atliko nepageidaujamus veiksmus, pavyzdžiui, ištrynė laiškus, o tai išryškino prieigos kontrolės ir audito spragas.

    Ekspertai pabrėžia, kad pereinama nuo situacijų, kai DI gali pasakyti netikslumą, prie situacijų, kai jis gali atlikti neteisingą veiksmą. Įmonėms tai reiškia būtinybę diegti griežtesnes taisykles: leidimų ribojimą, veiksmų patvirtinimą, žurnalų kaupimą, testavimą ir atsakomybės paskirstymą, ypač ten, kur agentai gali inicijuoti finansines ar su asmens duomenimis susijusias operacijas.

    Agentinių sprendimų bumas vyksta platesniame kontekste: Europos Sąjungoje stiprėja dėmesys jautrių duomenų tvarkymui debesijoje, o didžiosios bendrovės didina investicijas į DI infrastruktūrą ir tyrimus. Rinkos dalyviai tikisi, kad 2026 metais agentai taps vienu pagrindinių technologijų produktų krypčių, o konkurencija tarp platformų, modelių kūrėjų ir programinės įrangos gamintojų tik aštrės.

  • „Akamai“ akcijos šovė 20 proc.: įvardijo 1,7 mlrd. eurų DI sandorį ir augimo planą

    „Akamai“ akcijos šovė 20 proc.: įvardijo 1,7 mlrd. eurų DI sandorį ir augimo planą

    JAV kibernetinio saugumo ir debesijos paslaugų bendrovės „Akamai“ akcijos per vieną prekybos sesiją pabrango apie 20 proc., investuotojams įvertinus pirmojo ketvirčio rezultatus ir naują daugiametį susitarimą dėl DI infrastruktūros. Rinkos dalyviai tai vertino kaip signalą, kad bendrovės posūkis į debesijos skaičiavimus gali atsipirkti greičiau nei tikėtasi.

    „Akamai“ pranešė pasirašiusi septynerių metų sandorį, pagal kurį neįvardytas pažangių DI modelių tiekėjas įsipareigojo bendrovei skirti apie 1,7 mlrd. eurų debesijos infrastruktūros paslaugoms. Toks įsipareigojimas rinkoje laikomas svarbia nuoroda, kad DI skaičiavimams ieškoma alternatyvų tradiciniams didiesiems debesijos tiekėjams.

    Bendrovė taip pat paskelbė, kad pirmojo ketvirčio pajamos augo maždaug 6 proc. ir viršijo 1 mlrd. eurų ribą. Sparčiausiai augo debesijos infrastruktūros paslaugos, kurių pajamos šoktelėjo apie 40 proc. ir siekė apie 88 mln. eurų, o saugumo segmentas didėjo apie 11 proc. iki maždaug 547 mln. eurų.

    Tuo metu turinio pristatymo ir kitų debesijos aplikacijų pajamos, kurios ilgą laiką buvo pagrindinė „Akamai“ veikla, traukėsi apie 7 proc. iki maždaug 361 mln. eurų. Rinkoje tai vertinama kaip natūrali transformacijos dalis, kai tradicinį turinio pristatymo verslą keičia didesnės maržos saugumo ir skaičiavimo paslaugos.

    DI skaičiavimai arčiau vartotojo

    „Akamai“ vadovai pabrėžia, kad bendrovės pranašumas yra itin plačiai išskaidyta infrastruktūra, leidžianti DI aplikacijas vykdyti arčiau galutinio vartotojo. Toks modelis dažnai siejamas su vadinamuoju kraštiniu skaičiavimu, kai mažinama delsa ir didinamas paslaugų stabilumas.

    „Mes naudojame savo itin išskaidytą platformą tam, kad DI aplikacijos veiktų kuo arčiau vartotojų ir būtų greitesnės“, – sakė „Akamai“ vadovas Tomas Leightonas.

    Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija DI našumą užtikrinti ne tik didžiuliuose duomenų centruose, bet ir tinklo pakraščiuose, ypač kai svarbi realaus laiko reakcija. Tokia kryptis aktuali klientų aptarnavimo agentams, personalizuotoms rekomendacijoms, saugumo analitikai ir pramonės sprendimams, kur duomenys turi būti apdorojami kuo greičiau.

    Ką rodo skaičiai investuotojams

    „Akamai“ prognozuoja, kad antrojo ketvirčio pajamos gali siekti apie 993 mln. iki 1,01 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat pateikė pakoreguoto pelno vienai akcijai rėžį, tačiau investuotojams didžiausią įspūdį paliko būtent ilgalaikis DI infrastruktūros užsakymas ir augantis užsakymų portfelis.

    Rinkos analitikai tokio tipo sandorius dažnai vertina kaip validaciją, kad įmonės investicijos į naują kryptį pradeda generuoti stambius klientus ir ilgalaikes pajamas. Vis dėlto investuotojai paprastai stebi, ar debesijos infrastruktūros augimas gali kompensuoti lėtesnį tradicinio turinio pristatymo segmento tempą ir kaip tai atsilieps bendroms maržoms.

    DI ekonomikai plečiantis, įmonės vis aktyviau ieško tiekėjų, galinčių pasiūlyti ne tik skaičiavimo galią, bet ir saugumo sluoksnį, patikimą ryšį bei duomenų apdorojimą arčiau vartotojo. „Akamai“ šį derinį pateikia kaip savo strateginį argumentą, o rinka kol kas rodo, kad tokia kryptis gali tapti vienu svarbiausių bendrovės augimo variklių.

  • „Anthropic“ „Mythos“ sukėlė kibernetinę paniką: ekspertai sako, kad grėsmė jau seniai reali

    „Anthropic“ „Mythos“ sukėlė kibernetinę paniką: ekspertai sako, kad grėsmė jau seniai reali

    „Anthropic“ pristatytas DI modelis „Mythos“ pastarosiomis savaitėmis sukėlė nerimą bankams, technologijų bendrovėms ir valdžios institucijoms. Modeliui priskiriama galimybė masiškai aptikti iki šiol nežinomas programinės įrangos spragas, kurios gali tapti atakų vartais.

    Tačiau kibernetinio saugumo tyrėjai pabrėžia, kad pati esmė nėra nauja: panašias spragas jau dabar galima rasti pasitelkiant viešai prieinamus modelius ir automatizuotas darbo sekas. Kitaip tariant, panika kilo dėl pavadinimo ir masto, o ne dėl visiškai naujai atsiradusios technikos.

    Kas iš tikrųjų gąsdina?

    Didžiausias susirūpinimas siejamas su vadinamosiomis nulinės dienos spragomis, kai pažeidžiamumas dar nėra pataisytas, o užpuolikai turi laiko jį išnaudoti. Ekspertų teigimu, DI vis labiau mažina barjerą ne tik spragas rasti, bet ir jas įvertinti bei pritaikyti atakai.

    „Šiandien turimi modeliai jau yra pakankamai galingi nulinės dienos spragoms aptikti dideliu mastu, ir to visiškai pakanka, kad būtų baisu“, – sakė kibernetinio saugumo bendrovės Vidoc vadovė Klaudia Kloc.

    Pasak tyrėjų, lemiamas veiksnys dažnai yra ne vienas ypač pažangus modelis, o orkestravimas, kai užduotys skaidomos į dalis, o keli įrankiai ar modeliai lygiagrečiai tikrina kodą ir rezultatus. Toks metodas leidžia pasiekti panašų efektą net ir naudojant senesnius ar pigesnius sprendimus.

    Gynyba nespėja paskui puolimą

    Įmonės jau seniai susiduria su problema, kad spragos išnaudojamos per valandas, o pataisymai diegiami dienomis ar savaitėmis, ypač kai reikia stabdyti kritines sistemas. DI tik pagreitina šį disbalansą, nes padidina atrandamų pažeidžiamumų skaičių ir sutrumpina laiką iki realios atakos.

    „Industrija panikuoja dėl spragų kiekio, bet net ir be „Mythos“ daug kas nespėja jų tvarkyti pakankamai greitai“, – sakė kibernetinio saugumo bendrovės watchTowr vadovas Benas Harrisas.

    Ši dinamika, pasak ekspertų, suteikia pradinį pranašumą puolimui: užpuolikai gali greičiau rasti, patikrinti ir pritaikyti pažeidžiamumus, o gynybos komandos dažnai įstringa tarp prioritetų, atnaujinimų rizikos ir ribotų resursų.

    Rizika ir reguliavimo spaudimas

    „Anthropic“ „Mythos“ platinimą ribojo, suteikdama prieigą tik atrinktoms JAV bendrovėms, tarp jų „Apple“, „Amazon“ ir „JPMorgan Chase“, taip pat „Palo Alto Networks“. Tokia strategija aiškinama siekiu sumažinti tikimybę, kad pažangūs pajėgumai greitai pateks piktavaliams.

    Kartu tai sustiprino diskusijas dėl valdžios priežiūros DI modeliams, ypač tiems, kurie gali būti pritaikyti išnaudojimų kūrimui ar automatizuotam pažeidžiamumų ieškojimui. Kritikai atkreipia dėmesį, kad pernelyg uždaras platinimas gali riboti nepriklausomą vertinimą ir lėtinti gynybinių priemonių kūrimą platesnėje bendruomenėje.

    Ekspertai sutaria dėl vieno: kibernetinė rizika sparčiai auga ne todėl, kad atsirado vienas konkretus modelis, o todėl, kad DI ir automatizavimas tapo prieinami, lengvai derinami tarpusavyje ir greitai pritaikomi. Organizacijoms tai reiškia būtinybę investuoti į pažeidžiamumų valdymą, greitesnį atnaujinimų diegimą ir nuolatinį sistemų stebėjimą, nes grėsmė jau veikia dabar.

  • Impact’26 atskleidė programą: 94 valandos debatų apie verslą, DI ir Europą permainų fone

    Impact’26 atskleidė programą: 94 valandos debatų apie verslą, DI ir Europą permainų fone

    Gegužės 13 ir 14 dieną Poznanė vėl taps vienu ryškiausių regiono taškų, kuriame susitinka verslo, technologijų ir politikos lyderiai. Konferencijos Impact’26 organizatoriai skelbia rekordinę programą: 94 valandas debatų, apie 650 pranešėjų, 9 scenas ir 25 temines kryptis.

    Renginio darbotvarkė sukonstruota aplink temas, kurios šiuo metu labiausiai veikia Europos ekonomiką ir visuomenę: nuo geopolitikos ir saugumo iki DI, sveikatos ir kultūros. Organizatoriai akcentuoja, kad tikslas yra ne tik fiksuoti pokyčių mastą, bet ir kalbėti apie jų poveikį žmogui, darbo rinkai bei kasdieniams sprendimams.

    Žinomi vardai ir geopolitikos ašis

    Tarp Impact’26 svečių įvardijami ekonomistas Daronas Acemoğlu, žmogaus teisių advokatė Amal Clooney, Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva, autorius Timothy Snyderis ir buvęs Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau. Programoje taip pat numatytos diskusijos su JAV diplomatijos ir transatlantinių ryšių temomis siejamais vardais, kurių įžvalgos dažnai nukreipiamos į Europos saugumo architektūrą.

    Geopolitikos tema šiemet numatoma kaip viena kertinių: nuo transatlantinių santykių ir dezinformacijos iki kritinės infrastruktūros apsaugos bei valstybių atsparumo užsitęsusios įtampos sąlygomis. Tokia kryptis atspindi bendrą tendenciją, kai ekonomikos augimas ir investicijos vis dažniau vertinami per saugumo prizmę.

    Ekonomika, bankininkystė ir investicijos

    Programoje didelis dėmesys skiriamas makroekonomikai, konkurencingumui ir infliacijos poveikiui, taip pat technologijų vaidmeniui transformuojant rinkas. Diskusijose numatoma kalbėti ir apie viešųjų investicijų strategijas bei tai, kaip vietos įmonės gali didinti dalyvavimą strategiškai svarbiuose projektuose.

    Ketvirtą kartą strateginiu partneriu įvardijama „Erste Bank Polska“, anksčiau veikusi kaip „Santander Bank Polska“. Organizatoriai skelbia, kad renginyje dalyvaus ir banko vadovai, o pokalbių ašyse bus Europos ekonomikos persitvarkymas, investicijų pritraukimas ir finansų sektoriaus vaidmuo tvaraus augimo darbotvarkėje.

    DI, kibernetinis saugumas ir kultūra

    DI tema darbotvarkėje žymima kaip viena labiausiai „kertančių“ skirtingas sritis: nuo produktyvumo ir naujų verslo modelių iki reguliavimo ir darbo rinkos pokyčių. Diskusijose numatoma aptarti ir kibernetinį atsparumą, nes skaitmeniniai incidentai vis dažniau laikomi ne vien IT, bet ir nacionalinio bei verslo saugumo rizika.

    Impact’26 išlaiko ir kultūros bei visuomenės segmentą: programoje minimi rašytojai, menininkai ir kūrėjai, o greta debatų planuojami susitikimai su autoriais. Taip pat numatytos sveikatos, ilgaamžiškumo ir psichikos sveikatos temos, kurios pastaraisiais metais konferencijose iš verslo „priedo“ virto viena iš pagrindinių produktyvumo ir gerovės diskusijų krypčių.

    „Šių metų programa rodo pasaulį lūžio taške: politiniame, technologiniame, ekonominiame ir socialiniame. Norėjome užfiksuoti pokyčių mastą, bet neprarasti žmogaus“, – sakė renginio kūrėjas Krystian Wolak.

    Impact’26 organizatoriai pabrėžia, kad renginys kuriamas kaip skirtingų bendruomenių susitikimo vieta, kurioje vienoje scenoje susikalba politika, verslas, mokslas, technologijos ir kultūra. Dviejų dienų programa Poznanėje turėtų tapti savotišku „barometru“, parodančiu, kur juda Europa sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje ir technologinėje aplinkoje.

  • TVF įspėjimas: nauji DI modeliai gali spartinti kibernetines atakas ir kelti riziką bankams

    TVF įspėjimas: nauji DI modeliai gali spartinti kibernetines atakas ir kelti riziką bankams

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėja, kad sparčiai tobulėjantys dirbtinio intelekto (DI) modeliai keičia kibernetinio saugumo balansą finansų sektoriuje. Pasak fondo, tos pačios technologijos, kurios padeda greičiau aptikti spragas ir reaguoti į incidentus, gali dar efektyviau sustiprinti ir puolamuosius pajėgumus.

    TVF vertinimu, problema tampa ne vien atskirų incidentų skaičius, o galimas sisteminis poveikis. Jei įsilaužėliai su DI pagalba spragas aptiks ir išnaudos greičiau, nei institucijos spės jas užlopyti, tai gali kelti grėsmę finansiniam stabilumui, ypač kai pažeidžiamos kritinės grandys.

    Maksimalus greitis ir mažesnė kaina

    TVF akcentuoja, kad pažangūs DI modeliai gali radikaliai sutrumpinti laiką nuo pažeidžiamumo aptikimo iki jo išnaudojimo ir sumažinti tokios veiklos kaštus. Kartu didėja rizika, kad tos pačios spragos bus aptiktos ir atakuojamos vienu metu daugelyje organizacijų, o tai apsunkina koordinuotą gynybą.

    Fondo analitikai pabrėžia, kad ši dinamika ypač pavojinga bankams ir kitoms finansų institucijoms, kuriose IT sistemų patikimumas tiesiogiai siejasi su mokėjimų, atsiskaitymų ir klientų duomenų saugumu. DI įrankiai gali padaryti sudėtingas atakas lengviau įgyvendinamas net mažiau patyrusiems nusikaltėliams, jei jiems suteikiama prieiga prie galingų modelių.

    Rizika neapsiriboja vien bankais

    TVF atkreipia dėmesį, kad finansų sektorius dalijasi skaitmenine infrastruktūra su energetika, telekomunikacijomis ir viešosiomis paslaugomis. Dėl to DI skatinamos atakos gali persimesti tarp skirtingų sričių, jei jos naudoja panašius technologinius sprendimus, tiekėjus ar bendras platformas.

    Fondas taip pat kelia klausimą dėl nelygaus pasirengimo: pažangiausi DI sprendimai gali būti diegiami tik dalyje organizacijų, o kitoms prieiga gali būti ribota. Tai gali lemti nevienodą kibernetinės apsaugos lygį ir situacijas, kai silpnesnės grandys tampa patogiausiais taikiniais.

    Ką turėtų daryti priežiūros institucijos?

    TVF ragina bankų priežiūros institucijas ir pačias finansų įstaigas į DI lemiamus pokyčius žiūrėti ne kaip į vien techninį IT klausimą, o kaip į atsparumo ir rizikos valdymo temą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį pasirengimui, testavimui, incidentų valdymui ir veiklos tęstinumo planams.

    Nors TVF pripažįsta, kad šiandien dar egzistuoja tam tikri riziką švelninantys veiksniai, pavyzdžiui, ribota pažangiausių galimybių sklaida ar uždarų specializuotų sistemų sudėtingesnis „nulaužimas“, fondas prognozuoja, kad šie „buferiai“ gali greitai nykti. DI galimybių plėtra, platesnė prieiga ir nutekėjimai gali pagreitinti momentą, kai puolimas taps greitesnis už gynybą.

    „DI gali padėti gynėjams, tačiau tuo pačiu sustiprina kibernetines grėsmes, kurios gali pakirsti finansinį stabilumą, kai puolėjų galimybės aplenkia gynybą“, – sakė TVF.

  • Kriptovaliutų plėšimai jėga: Europoje daugėja išpuolių, o nusikaltėliai taikosi ir į artimuosius

    Kriptovaliutų plėšimai jėga: Europoje daugėja išpuolių, o nusikaltėliai taikosi ir į artimuosius

    Kriptovaliutų rinkai bręstant, daugėja ir fizinių nusikaltimų, kai aukos verčiamos atiduoti prieigą prie savo skaitmeninio turto. Kibernetinio saugumo bendrovė „CertiK“ skaičiuoja, kad per pirmus keturis 2026 metų mėnesius nuo vadinamųjų wrench atakų aukos prarado apie 90 000 000 eurų.

    Šis terminas kibernetinio saugumo srityje vartojamas apibūdinti fizinį smurtą, pagrobimus ar šantažą, kai užpuolikai apeina net ir stipriausias skaitmenines apsaugas. Kitaip tariant, atakos nukreipiamos ne į programinį kodą, o į žmogų, kuris valdo piniginės raktus ar paskyrų prisijungimus.

    Europa – pagrindinis židinys

    „CertiK“ teigia 2026 metais iki šiol patvirtinusi 34 tokius incidentus visame pasaulyje, tai yra apie 41 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Jei dinamika nesikeistų, per metus jų galėtų būti apie 130, o nuostoliai siektų kelis šimtus milijonų eurų.

    Iš 34 patvirtintų atvejų net 28, arba 82 proc., užfiksuoti Europoje. Tuo metu JAV pirmąjį metų ketvirtį pranešimų skaičius, pasak „CertiK“, sumažėjo iki trijų, kai 2025 metais jų buvo devyni, o Azijoje – iki dviejų, kai pernai tuo pačiu metu buvo 25.

    Prancūzija ir vėl minima kaip viena ryškiausių rizikos zonų. „CertiK“ duomenimis, 2025 metais šalyje fiksuoti 24 išpuoliai, kai 2024 metais jų buvo 20, o tai ženkliai išsiskiria pagal šalių statistiką.

    Kaip pasirenkamos aukos?

    Ataskaitoje išskiriama, kad nusikaltėliai vis dažniau pereina prie duomenimis paremto taikymosi modelio. Tai leidžia mažiau pasikliauti fiziniu sekimu, o daugiau pirkti informaciją apie žmogaus tapatybę, adresą ir finansinį profilį iš duomenų tarpininkų ar nutekėjimų rinkų.

    „Jie perka duomenų sąrašus, samdo koordinatorius ir gauna lėšas dar prieš jas išplaudami“, – teigiama „CertiK“ apžvalgoje.

    „CertiK“ taip pat aprašo tipinį vykdytojų modelį: vietoje veikia mažos 3–5 žmonių grupės, neretai jauno amžiaus, kurios gali būti verbuojamos per „Telegram“ ar „Snapchat“. Tuo pačiu nurodoma, kad organizatoriai gali būti užsienyje, o operacijos koordinuojamos nuotoliniu būdu.

    Smūgis per artimuosius ir pažįstamas schemas

    Ypač neraminanti tendencija – vis dažnesnis taikymasis į vadinamuosius tarpininkus, kai spaudimui pasirenkami aukos artimieji. „CertiK“ teigimu, daugiau nei pusėje šių metų atvejų buvo įtrauktas pagrindinio taikinio šeimos narys, pavyzdžiui, sutuoktinis, vaikas ar vyresnio amžiaus tėvai.

    Nors taikymasis tampa labiau paremtas duomenimis, dalis taktikų išlieka panašios kaip ir anksčiau. Minimos situacijos, kai užpuolikai apsimeta kurjeriais, paslaugų teikėjais ar net pareigūnais, taip pat scenarijai su tariamais verslo susitikimais ar suklastotais sandoriais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie nusikaltimai dažnai lieka nepranešti dėl reputacinių priežasčių ir baimės, jog viešumas pritrauks dar daugiau grėsmių. Dėl to realus atvejų mastas gali būti didesnis, nei rodo oficialiai patvirtinti skaičiai.

  • Keturi ženklai, kad jūsų „Wi‑Fi“ maršrutizatorius sensta: kada verta keisti į naują

    Maršrutizatoriaus tarnavimo laikas trumpėja

    „Wi‑Fi“ maršrutizatorius dažnai veikia nepastebimai, kol namuose neprasideda ryšio trikdžiai. Specialistai pažymi, kad dauguma įrenginių stabiliai tarnauja apie 3–5 metus, o vėliau ima lėtėti, praranda ryšio stabilumą ar nebeatlaiko šiuolaikinių apkrovų.

    Nors dalį problemų gali sukelti tiekėjo gedimai ar netinkama namų tinklo konfigūracija, pasikartojantys simptomai neretai rodo paties įrenginio nusidėvėjimą. Ypač tai aktualu, kai namuose daugėja išmaniųjų įrenginių, o reikalavimai ryšiui auga dėl transliacijų, vaizdo skambučių ir nuotolinio darbo.

    Silpnesnis signalas ir mažėjanti aprėptis

    Vienas dažniausių ženklų, kad maršrutizatorius sensta, yra suprastėjusi „Wi‑Fi“ aprėptis. Jei kambariuose, kuriuose anksčiau ryšys buvo stabilus, dabar dažniau dingsta internetas arba krenta signalo stiprumas, problema gali būti ne sienose ar plano pakeitimuose, o pačiame įrenginyje.

    Laikui bėgant gali silpti vidinės antenos ir radijo moduliai, todėl signalas prasčiau prasiskverbia pro pertvaras. Paprastas testas yra palyginti situaciją: jei ryšys nutrūksta vos atsitraukus nedideliu atstumu, o anksčiau toje pačioje vietoje viskas veikė sklandžiai, tai jau rimtas perspėjimas.

    Lėtesnis internetas ir nestabilus ryšys

    Kitas simptomas yra palaipsniui prastėjanti sparta: tinklalapiai kraunasi ilgiau, vaizdo įrašai dažniau „kraunasi“, o vaizdo skambučiuose atsiranda vėlavimų. Kartais ryšys gali trumpam nutrūkti, net jei interneto planas nepasikeitė ir tiekėjas gedimų nefiksuoja.

    Tokį elgesį gali lemti didėjantys duomenų paketų praradimai, kai dalį informacijos tenka siųsti iš naujo. Laikinas perkrovimas kartais padeda, tačiau jei problema grįžta nuolat, tai dažnai reiškia ne programinę klaidą, o senstančią aparatinę dalį.

    Neatlaiko daug prijungtų įrenginių

    Šiuolaikiniuose namuose vienu metu prie tinklo gali būti prijungti telefonai, kompiuteriai, televizoriai, žaidimų konsolės, apsaugos kameros ir kiti išmanieji įrenginiai. Senesni maršrutizatoriai tokio krūvio gali nebeatlaikyti ir pradeda „dusinti“ visą tinklą, ypač kai keli vartotojai vienu metu žiūri transliacijas ar siunčia didelius failus.

    Tipinis požymis yra staigus kokybės kritimas visiems, kai tik prijungiamas dar vienas įrenginys. Jei įjungus televizorių ar nešiojamąjį kompiuterį iškart atsiranda delsos, nors bendras interneto planas pakankamas, tikėtina, kad maršrutizatoriui trūksta resursų arba jis yra morališkai pasenęs.

    Nebegauna atnaujinimų arba jų nebeįdiegia

    Dar vienas svarbus signalas yra programinės įrangos atnaujinimų problema. Jei maršrutizatorius nebesulaukia gamintojo palaikymo, jis lieka su senomis saugumo spragomis ir klaidomis, kurios ilgainiui gali paveikti ne tik stabilumą, bet ir tinklo saugumą.

    Pasitaiko ir situacijų, kai atnaujinimai įdiegti nepavyksta, įrenginys „pakimba“ arba po atnaujinimo pradeda veikti dar nestabiliau. Tokie požymiai gali rodyti atminties ar kitų komponentų nusidėvėjimą, todėl praktiškiausias sprendimas dažnai yra planuoti keitimą į naujesnį modelį.

    Jei bent keli iš šių ženklų kartojasi, verta pradėti nuo bazinių patikrų, tokių kaip maršrutizatoriaus vietos pakeitimas, kanalo parinkimas ar nustatymų peržiūra. Tačiau kai trikdžiai tampa nuolatiniai, naujas maršrutizatorius dažnai kainuoja mažiau nei laikas, sugaištas bandant „prikelti“ seną įrenginį.

  • Nutekinti dokumentai atskleidė Maskvos paslaptį: „Baumano“ universitete ruošiami GRU įsilaužėliai

    Nutekinti dokumentai atskleidė Maskvos paslaptį: „Baumano“ universitete ruošiami GRU įsilaužėliai

    Daugiau nei 2 000 žurnalistų paviešintų dokumentų atskleidė, kaip Maskvoje, „Baumano“ valstybiniame technikos universitete, veikia slaptas padalinys, siejamas su sisteminiu Rusijos karinės žvalgybos kadrų rengimu. Tarptautinio tyrimo autoriai skelbia, kad čia esą ruošiami būsimi GRU pareigūnai, tarp jų kibernetinių atakų vykdytojai ir informacinių operacijų specialistai.

    Pasak tyrime minimų redakcijų, mokymo schema esą sudėliota taip, kad studentai dar studijų metu būtų priskiriami konkrečioms žvalgybos struktūroms. Baigę mokslus jie neva nukreipiami tiesiai į padalinius, siejamus su įsilaužimais, sabotažu ir politinio poveikio operacijomis užsienyje.

    Vienas dažniausiai minimas pavyzdys yra GRU padalinys 26165, Vakarų žvalgybos ir kibernetinio saugumo bendruomenėje siejamas su grupe „Fancy Bear“ ir pavadinimu APT28. Šiai grupei įvairios valstybės ir institucijos yra priskyrusios atakas prieš valdžios įstaigas, kritinę infrastruktūrą ir politines organizacijas.

    Ko esą mokomi būsimi specialistai

    Nutekinti dokumentai rodo, kad programa, apie kurią kalbama tyrime, apimtų ne vien įprastus informatikos kursus. Joje minimi įgūdžiai, susiję su įsilaužimais į sistemas, kenkėjiškų programų kūrimu, paskirstytosiomis paslaugos trikdymo atakomis ir tinklų saugumo spragų analize.

    Žurnalistai teigia, kad studentai dirbtų su praktiniais scenarijais ir simuliuotomis atakomis, o mokomojoje medžiagoje minimi tokie įrankiai kaip „Metasploit“. Dokumentuose taip pat esą aptariama, kaip analizuoti užsienio karinių tinklų architektūrą ir saugumo modelius, įvardijant ir JAV.

    Kartu pabrėžiama, kad kibernetinė dalis neatsiejama nuo informacinio poveikio. Programoje, kaip skelbiama, yra temos apie manipuliacinio turinio kūrimą socialiniuose tinkluose, kampanijų planavimą ir informacinio karo strategijų analizę.

    Propaganda ir atranka

    Tyrimo autoriai nurodo, kad dalis mokomosios medžiagos pateikiama per Kremliaus naratyvų prizmę, todėl, ekspertų vertinimu, siekiama ne tik techninio pasirengimo, bet ir ideologinio lojalumo. Tai atitinka platesnę Rusijos valstybės praktiką, kai kibernetinės operacijos derinamos su propaganda ir dezinformacija.

    Dokumentuose minimas ir su akademine veikla siejamas asmuo, kuris, kaip teigiama, derina darbą universitete su tarnyba žvalgybos sistemoje. Taip pat rašoma apie aukšto rango karininkų įsitraukimą į programą, tarp jų ir asmenis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos.

    Dar vienas jautrus aspektas yra minima praktika keisti kai kurių studentų tapatybes dar iki studijų pabaigos. Tyrime keliama versija, kad tokia priemonė galėtų būti susijusi su pasirengimu veikti po priedanga už Rusijos ribų.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Nutekintų dokumentų istorija įsilieja į platesnį Europos saugumo foną, kuriame fiksuojamas kibernetinių incidentų ir hibridinių operacijų augimas. Europos Sąjungos institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad valstybės remiamos grupuotės vis dažniau taikosi į viešąjį sektorių, energetiką, transportą ir ryšių infrastruktūrą.

    Ekspertai pažymi, kad didžiausias pavojus kyla tada, kai kibernetiniai pajėgumai auginami sistemiškai, o švietimo institucijos tampa valstybės saugumo aparato dalimi. Tokiu atveju formuojamas ilgalaikis specialistų rezervas, galintis vykdyti tiek technines atakas, tiek koordinuotą informacinį spaudimą.

    Šalys, siekiančios sumažinti riziką, pastaraisiais metais didina investicijas į incidentų prevenciją, stebėseną ir kritinių sistemų atsparumą. Tuo pat metu daugėja raginimų griežtinti tiekėjų patikrą, stiprinti bendradarbiavimą tarp žvalgybos institucijų ir sparčiau diegti modernias kibernetinės gynybos priemones, įskaitant DI taikymą grėsmių aptikimui.

  • Sukčiai taikosi į „mObywatel“ naudotojus: SMS apie tariamą baudą gali kainuoti pinigus ir duomenis

    Sukčiai taikosi į „mObywatel“ naudotojus: SMS apie tariamą baudą gali kainuoti pinigus ir duomenis

    Lenkijoje fiksuojama nauja sukčių kampanija, nukreipta į valstybės programėlės „mObywatel“ naudotojus. Gyventojai gauna SMS žinutes, kuriose teigiama, esą užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir reikia skubiai sumokėti baudą.

    Žinutės dažnai atrodo įtikinamai, nes siuntėjo pavadinime pateikiamas „mObywatel“, o SMS gali atsirasti net tame pačiame pokalbių gijoje, kur anksčiau buvo realūs pranešimai. Sukčiai naudojasi telefono siuntėjo vardo suklastojimu, todėl vien pagal rodomą pavadinimą spręsti apie autentiškumą nepakanka.

    Didžiausias pavojus slepiasi nuorodoje. Ji gali turėti klaidinančių fragmentų, panašių į oficialius valdžios domenus, tačiau adreso struktūra paprastai neatitinka tikrų valstybinių svetainių, o galutinis puslapis būna sukčių valdomas.

    Kaip veikia schema

    Paspaudus nuorodą, žmogus nukreipiamas į puslapį, vizualiai primenantį oficialią paslaugą. Ten raginama „apmokėti baudą“, o atsiskaitymo lange prašoma įvesti mokėjimo kortelės duomenis ir kitą asmeninę informaciją.

    Tokie duomenys vėliau gali būti panaudoti pinigų vagystėms, neteisėtiems atsiskaitymams ar bandymams perimti prieigą prie banko paskyrų. Kartais atakuotojai siekia ir papildomos informacijos, kuri padeda vykdyti kitas apgaules ar tapatybės vagystes.

    Į ką atkreipti dėmesį

    Pagrindinis požymis, kad žinutė apgaulinga, yra skubinimas ir grasinantis tonas, pavyzdžiui, raginimas „sumokėti nedelsiant“. Oficialios institucijos paprastai nesiunčia netikėtų mokėjimo nuorodų SMS žinutėmis ir neprašo suvesti kortelės duomenų neaiškiuose puslapiuose.

    Taip pat verta įtarti žinutę, jei joje pateikiama neįprasta nuoroda, keistas domenas ar netikslus tekstas. Net jei nuorodoje matote fragmentus, panašius į oficialius, tai dar nereiškia, kad puslapis tikras.

    Gavus tokią SMS, saugiausia jos nuorodos neatidaryti ir jokiu būdu nevesti mokėjimo duomenų. Jei vis dėlto paspaudėte ir suvedėte informaciją, reikėtų nedelsiant susisiekti su banku, blokuoti kortelę ir stebėti sąskaitos operacijas.

    Kur pranešti apie incidentą

    Apie įtartinas žinutes Lenkijoje rekomenduojama pranešti numeriu 8080, o apie kitas kibernetines grėsmes informuoti per CERT Polska kanalus. Kuo daugiau pranešimų gauna incidentų valdymo komandos, tuo greičiau galima blokuoti kenksmingus puslapius ir perspėti visuomenę.

    Ekspertai primena, kad tokios atakos kartojasi bangomis, ypač prieš populiarias valstybines ar finansines paslaugas. Dėl to svarbiausia išlieka paprastas įprotis: bet kokią žinutę apie baudas ar mokėjimus pirmiausia patikrinti oficialiais kanalais, o ne per SMS pateiktą nuorodą.

  • „OpenAI“ pristatė naują DI modelį kibernetiniam saugumui: kas gaus prieigą ir kodėl tai kelia įtampą?

    „OpenAI“ pristatė naują DI modelį kibernetiniam saugumui: kas gaus prieigą ir kodėl tai kelia įtampą?

    „OpenAI“ paskelbė pradedanti ribotą naujos savo DI versijos „GPT-5.5-Cyber“ peržiūrą, skirtą patikrintoms kibernetinio saugumo komandoms. Bendrovė teigia, kad šis modelis kuriamas tam, kad saugumo specialistams būtų lengviau spręsti praktines užduotis, kurios su įprastais apribojimais dažnai tampa per sunkiai įgyvendinamos.

    Pasak „OpenAI“, „GPT-5.5-Cyber“ nėra pristatomas kaip didelis šuolis kibernetinių gebėjimų prasme. Pagrindinis pokytis yra didesnis leidžiamumas su saugumu susijusiose užduotyse, kad patikimi naudotojai galėtų efektyviau dirbti su realiais incidentais, o ne tik su teoriniais pavyzdžiais.

    Kam tai skirta praktiškai?

    „OpenAI“ nurodo, kad patikrintos komandos modelį galės patogiau taikyti pažeidžiamumų identifikavimui ir prioritetų nustatymui, pataisymų patvirtinimui bei kenkėjiškų programų analizei. Tokie darbai dažnai reikalauja detalių techninių duomenų ir iteracijų, o griežtesnės apsaugos priemonės bendroje versijoje gali trukdyti darbo eigai.

    „GPT-5.5-Cyber leidžia mažesniam partnerių ratui tirti pažangias darbo eigas, kuriose specializuota prieigos elgsena gali turėti reikšmės“, – sakė „OpenAI“.

    Konkurencinis fonas ir ribota prieiga

    Naujiena pasirodė praėjus maždaug mėnesiui po to, kai konkurentė „Anthropic“ pristatė „Claude Mythos Preview“ ir taip pat pasirinko ribotos prieigos modelį. Abi bendrovės akcentuoja atranką ir patikrą, siekdamos sumažinti riziką, kad pažangūs įrankiai bus panaudoti piktavališkai.

    „Anthropic“ viešai komunikavo apie iniciatyvą „Project Glasswing“, pagal kurią prieiga prie „Mythos“ suteikiama tik pasirinktoms organizacijoms. Toks „uždaros peržiūros“ formatas tampa vis dažnesnis, kai kalbama apie DI taikymą saugumo srityje, kur riba tarp gynybinių ir puolamųjų gebėjimų gali būti labai plona.

    Kodėl tai svarbu kibernetiniam saugumui?

    Rinkoje jau matoma tendencija kurti DI modelių versijas konkrečioms profesinėms sritims, ypač ten, kur reikalinga didelė techninė kompetencija ir greitas reagavimas. Kibernetinio saugumo komandoms tai gali reikšti spartesnį pažeidžiamumų triage, aiškesnį konteksto apibendrinimą bei efektyvesnę analizę, tačiau kartu didėja poreikis griežtam prieigos valdymui.

    „OpenAI“ pabrėžia, kad peržiūra yra ribota ir skirta patikrintiems partneriams, o saugikliai lieka svarbia produkto dalimi. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip kompromisas: suteikti saugumo profesionalams daugiau galimybių, bet išlaikyti kontrolę, kad įrankiai netaptų patogiu keliu kibernetiniams nusikaltėliams.