Tag: Kibernetinis saugumas

  • „Microsoft 365“ gedimas paralyžiavo įstaigas ir ligonines: bendrovė skelbia naujausią situaciją

    Visame pasaulyje kilęs „Microsoft“ paslaugų sutrikimas sukėlė rimtų trikdžių – problemos palietė valstybines įstaigas, ligonines, mokyklas ir viešąjį transportą.

    Kaip skelbia portalas „SE.pl“, gedimas apėmė „Microsoft 365“ ekosistemą, o bendrovė penktadienį, lapkričio 13 dieną, pateikė atnaujintą informaciją apie šalinimo darbus.

    Sutrikimai fiksuoti įvairiose šalyse, o daliai vartotojų jie reiškė ne tik nepatogumus, bet ir tiesioginį poveikį kasdieniam darbui: nuo institucijų vidinės komunikacijos iki sveikatos priežiūros veiklos.

    „Microsoft“ teigimu, gedimą sukėlė staigus ir netikėtas daugelio serverių nepasiekiamumas, dėl kurio buvo perkrauta likusi infrastruktūra. Bendrovė taip pat nurodė, kad kol kas nėra požymių, jog tai būtų kibernetinė ataka.

    Kurios paslaugos strigo ir ką tai reiškė

    Pranešama, kad sutrikimai palietė tokias paslaugas kaip „Outlook“, „Teams“, „Copilot“ ir „SharePoint“ – jas naudoja tiek institucijos, tiek verslas, tiek privatūs vartotojai.

    Dėl to daugelyje organizacijų buvo sunku pasiekti el. paštą, organizuoti nuotolinius susitikimus ar dirbti su bendrais dokumentais ir vidinėmis sistemomis.

    Tarp šalių, kuriose minėti trikdžiai, įvardijamos Japonija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė.

    Japonija: trikdžiai ministerijose ir transporto įspėjimai

    Japonijoje problemos fiksuotos vyriausybinėje IT sistemoje GSS, kuria naudojasi 25 valstybės institucijos. Skaitmenizavimo ministras Toshiharu Furukawa patvirtino nesklandumus.

    Teigiama, kad įstaigos ieškojo alternatyvų – komunikacijai naudojo telefonus ir SMS žinutes.

    Sutrikimai palietė ir Tokijo bei Osakos valdžios institucijas, o oro linijos ANA ir JAL įspėjo keleivius, kad gali kilti problemų gaunant pranešimus apie skrydžių vėlavimus ar atšaukimus. Trikdžių nurodoma buvus ir traukinių, autobusų rezervacijose bei kurjerių paslaugose.

    Norvegija ir Jungtinė Karalystė: nuo parlamento iki ligoninių

    Norvegijoje visi parlamento nariai prarado prieigą prie tarnybinio el. pašto, sutrikimai palietė ir nuotolinių susitikimų bei bendradarbiavimo įrankius, taip pat kai kurias ministerijų sistemas.

    Jungtinėje Karalystėje nesklandumai smogė NHS darbuotojų prieigai prie el. pašto, o tai apsunkino ligoninių ir poliklinikų darbą. Pranešama, kad sutrikimai palietė ir vaistines bei pacientų duomenų perdavimo sistemas, susijusias su numeriais 111 ir 999.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad greitosios pagalbos iškvietimai dėl to nebuvo sustabdyti. Tuo metu dalis mokyklų prašė tėvų rinktis kontaktą telefonu, o traukinių keleiviai buvo perspėti dėl galimų problemų pasiekiant el. paštu atsiųstus bilietus.

    „Microsoft“ atnaujino situaciją: dalyje regionų darbai baigti

    Penktadienį, lapkričio 13 dieną, „Microsoft“ informavo apie pažangą šalinant gedimą: bendrovės teigimu, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione taisymo darbai jau baigti.

    Nurodoma, kad srautas sistemose atnaujinamas palaipsniui, vartotojai atgauna prieigą prie pašto dėžučių, taip pat gerėja vėluojančių laiškų apdorojimas.

    Tačiau bendrovė įspėjo, kad pavienių sutrikimų dar gali pasitaikyti. Darbai sutelkti į paslaugų atkūrimą kituose pasaulio regionuose ir uždelstų žinučių pristatymą.

  • Lenkijos gynybos ministerijos ekspertas įspėja: DI gali tapti „Trojos arkliu“ jūsų duomenims

    Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa kasdieniu pagalbininku – jis prisimena pokalbio kontekstą, prisitaiko prie mūsų poreikių ir netgi parenka „paguodos“ žodžius. Tačiau būtent šis patogumas, pasak Lenkijos gynybos ministerijos kibernetinio saugumo eksperto, gali tapti didžiausia rizika.

    Pulk. dr. inž. Michałas Malinowskis, pagrindinis specialistas Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos Kibernetinio saugumo departamente, konferencijoje „The Hack Summit“ perspėjo, kad DI gali veikti kaip „Trojos arklys“ – pavojus slypi ne tik technologijoje, bet ir tame, kad patys žmonės jai atveria duris.

    Eksperto teigimu, generatyviniai pokalbių robotai personalizuoja atsakymus ir gali naudotis vartotojo pateiktais ar atvertais resursais – dokumentais, kalendoriais, failais. Ilgainiui atsiranda pagunda dalintis vis daugiau informacijos, nes taip „paprasčiau ir greičiau“.

    Svarbiausias momentas – žmogiškasis veiksnys. Kibernetiniame saugume žmogus dažnai vadinamas silpniausia grandimi: net ir geriausios apsaugos priemonės nepadės, jei pats vartotojas, vedamas patogumo, pateiks jautrius duomenis ar suteiks prieigą prie savo paskyrų.

    Kaip DI „prisijaukina“ vartotoją

    M. Malinowskis pabrėžė, kad reikia atskirti patį DI modelį nuo visos sistemos, kuria naudojamės. Populiarios generatyvinės pokalbių platformos gali „atpažinti“ vartotojo vardą, darbo kontekstą ar jo pageidavimus – ir tai daugeliui patinka, nes nereikia kiekvieną kartą aiškinti to paties.

    Tokioje situacijoje vartotojui lengva pamiršti, kad bendrauja ne su žmogumi, o su technologija, kuriai patikima vis daugiau asmeninės informacijos. Kuo patogesnė tampa sistema, tuo didesnė tikimybė, kad bus žengtas dar vienas žingsnis – įkeltas dokumentas, atverta debesijos saugykla ar suteikta prieiga prie kalendoriaus.

    Ekspertas atkreipė dėmesį ir į emocinę riziką – iliuzinį jausmą, kad „mašina supranta“. Jo aiškinimu, DI geba prisitaikyti prie skirtingų žmonių, profesijų ar amžiaus, todėl vartotojui gali pasirodyti, jog pokalbių robotas yra „jo“, atspindi mąstymą ir visada pritaria.

    „Trojos arklio“ analogija ir duomenų kaina

    „Trojos arklio“ istorijoje, priminė M. Malinowskis, lemtingas buvo ne pats objektas, o tai, kad miestiečiai jį įsileido į vidų. Panašiai ir su DI – technologija tampa rizikinga tada, kai dėl jos naudos patys palaipsniui atveriame prieigas prie vis didesnės savo gyvenimo dalies, įskaitant privačią.

    Tokios prieigos yra vertingos ne tik patogumui. Jautrūs dokumentai, darbo medžiaga, asmeniniai planai ar įpročiai gali tapti patrauklūs tiek kibernetiniams nusikaltėliams, tiek dezinformacijos skleidėjams, kuriems svarbu rasti „atviras duris“.

    Paklaustas apie vadinamąjį duomenų „nuodijimą“ (angl. data poisoning) informacinėse operacijose, ekspertas teigė, kad botų aktyvumas internete yra milžiniškas. Jo žodžiais, botai skenuoja, ieško ir bando jungtis prie įvairių sistemų, o apsaugai vis labiau pasitelkiami ugniasienės ir kiti gynybos sprendimai.

    M. Malinowskis taip pat pažymėjo, kad šiuo aspektu karinė aplinka iš esmės nesiskiria nuo civilinės – su automatizuotais bandymais prisijungti susiduria ir įprasti elektroninės prekybos ar žaidimų portalai. Tai reiškia, kad dėmesys informacijos higienai ir prieigų valdymui aktualus visiems, nepriklausomai nuo darbo srities.

    DI ir informacinės operacijos: rizika didėja

    Kalbėdamas apie DI naudojimą informacinėse operacijose, ekspertas pripažino, kad reiškinio mastas yra didelis ir nebūtinai apsiriboja vien priešiškų valstybių veikla. Jo teigimu, įvairūs botai ir avatarai egzistavo dar nuo interneto pradžios, tačiau šiandien jų galimybės ir automatizavimo lygis gerokai išaugę.

    Tekste taip pat minima, kad Lenkijoje vis dar stinga visuomenės informacinio saugumo sąmoningumo, o rizika didėja. Todėl, pasak eksperto, būtina nepamiršti paprasto principo: kuo daugiau duomenų ir prieigų suteikiama sistemoms, tuo didesnė kaina, jei jos bus panaudotos netinkamai.

  • DI pionierius Yoshua Bengio ragina Europą kurti savo pažangius modelius: priklausomybė kelia rizikų

    DI pionierius Yoshua Bengio ragina Europą kurti savo pažangius modelius: priklausomybė kelia rizikų

    Dirbtinio intelekto (DI) pionierius Yoshua Bengio ragina Europą kurti savo pažangiausius, vadinamuosius „frontier“, DI modelius ir nepasikliauti vien JAV ar Kinijoje sukurtais sprendimais.

    Kanados ir Prancūzijos mokslininkas, vienas iš vadinamųjų DI „krikštatėvių“, portalui „POLITICO“ sakė, kad priklausomybė nuo kitų šalių modelių Europai gali tapti ilgalaike ekonomine ir karine priklausomybe.

    Jo teigimu, ypač pavojinga strategija būtų plačiai remtis atviro svorio (open-weight) modeliais, sukurtais Kinijoje ar kitur, nes tai didintų kibernetinių atakų riziką ir apsunkintų kontrolę.

    Ši diskusija vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungoje svarstoma, ar investuoti milijardus į vietinių pažangiausių modelių kūrimą, ar apsiriboti programėlių ir paslaugų kūrimu ant amerikietiškų uždarų ar kiniškų atvirų modelių.

    „Modelių, kurių nekontroliuoji, pritaikymas neveikia“

    Y. Bengio įspėjo, kad remtis modeliais, kurių Europa nekontroliuoja ir kurių ateityje gali net neturėti, nėra tvaru. Jo žodžiais, „modelių, kurių nekontroliuoji, pritaikymas neveikia“.

    Paklaustas, ar tai reiškia, kad Europai būtina kurti savo pažangius modelius, mokslininkas atsakė nedviprasmiškai: „Žinoma, nes jie yra raktas į viską.“

    Jis taip pat suabejojo prielaida, kad dabartinė situacija, kai daugelį atvirų modelių galima laisvai atsisiųsti ir naudoti, išliks. Pasak jo, yra nemaža tikimybė, kad net per artimiausius metus tokia prieiga gali stipriai pasikeisti.

    Atviri modeliai ir kibernetinių atakų grėsmė

    Y. Bengio atkreipė dėmesį ir į saugumo aspektą: jo vertinimu, atviro svorio modeliai gali sudaryti sąlygas daug platesniam kibernetinių nusikaltimų mastui.

    Jis tai siejo su pastaruoju metu pasirodžiusiais pranešimais apie įsilaužimus į Vokietijos politikų „iPhone“ telefonus ir kibernetines atakas prieš prekybos tinklus Europoje.

    Mokslininko teigimu, priežastis paprasta: atvirus modelius gali atsisiųsti bet kas, įskaitant nusikaltėlius ar teroristus, ir tam nereikia būti aukšto lygio specialistu.

    Europa, pasak Bengio, turi investuoti daugiau

    Pasak Y. Bengio, atsižvelgiant ir į strategines ilgalaikes rizikas, ir į tiesiogines saugumo grėsmes, Europos viešasis ir privatus sektorius turėtų ryžtis gerokai didesnėms investicijoms į pažangiausių DI modelių kūrimą.

    Jis pabrėžė nemanantis, kad Europa turėtų visiškai atsisakyti darbo su JAV tiekėjais, tačiau įspėjo dėl vienpusės priklausomybės. Anot jo, būtina turėti alternatyvų.

    „Mums reikia alternatyvių pasirinkimų“, – sakė Y. Bengio.

  • Ispanija prieš rinkimus taikosi į „TikTok“: po tyrimo dėl vaikų išnaudojimo pradėtos procedūros

    Ispanija prieš rinkimus taikosi į „TikTok“: po tyrimo dėl vaikų išnaudojimo pradėtos procedūros

    Artėjant lapkričio 29-osios nacionaliniams rinkimams Ispanijoje, premjero Pedro Sánchezo vadovaujama Socialistų partija pasirinko netikėtą kampanijos kryptį – ne jungtis prie „TikTok“, o siekti šią platformą šalyje apriboti.

    Impulsu tapo pirmadienį paskelbtas Ispanijos tyrimas, kuriame „TikTok“ kaltinama pernelyg vangiai reaguojant į vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą. Po publikacijos jaunimo ministerija pranešė mėginsianti blokuoti platformą.

    Trečiadienį prokuratūra pradėjo preliminarų tyrimą. Tą pačią dieną P. Sánchezas socialiniame tinkle „X“ sprendimą pasitiko džiugiai, teigdamas, kad „nebaudžiamumo socialiniuose tinkluose dienos baigėsi“ ir jog jokia platforma nėra aukščiau įstatymo bei vaikų teisių.

    Tyrimą paskelbusi pilietinės visuomenės grupė „Maldita“ sukėlė didelį atgarsį, o valdžia per trumpą laiką ėmėsi kelių teisinių žingsnių: kreipėsi ir į duomenų apsaugos institucijas, ir į prokuratūrą.

    Valdžiai banas – politiškai patogus, teisiškai sudėtingas

    Viešai skelbiama, kad ES teisės aktai nustato aukštą kartelę visiškai sustabdyti atvirai veikiančią platformą. Vis dėlto tai nesustabdė valdžios puolimo: P. Sánchezas televizijos interviu pareiškė, jog jei reikės suspenduoti socialinį tinklą Ispanijoje, vyriausybė tai padarys.

    Premjerui tai – proga perkelti dėmesį į vaikų saugumą ir technologijų bendrovių atsakomybę, ypač po smukusių reitingų, siejamų su praėjusį mėnesį įvykusia traukinio katastrofa Tolede, per kurią žuvo 69 žmonės.

    P. Sánchezas taip pat aiškino, kad vyriausybė siekia užtikrinti platformų vadovų „baudžiamąją atsakomybę“ už jų valdomų paslaugų daromą žalą.

    „TikTok“ atsakas ir opozicijos laikysena

    „TikTok“ teigė, kad po „Maldita“ pranešimo operatyviai identifikavo ir pašalino turinį. Platformos atstovas nurodė, kad vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga yra griežtai draudžiama, o aptikimui ir šalinimui naudojamos pažangios technologijos bei speciali vaikų saugos komanda.

    Tačiau politiniai dividendai valdantiesiems gali būti riboti: pagrindinis P. Sánchezo oponentas, konservatorių Liaudies partijos lyderis Alberto Núñezas Feijóo, taip pat griežtai kritikavo „TikTok“ ir susitiko su „Maldita“ komanda.

    Liaudies partijos atstovai viešai pareiškė, kad situacija yra nepriimtina ir jos negalima ignoruoti, o vaikų apsauga esą bus vienas svarbiausių prioritetų.

    Kas realiai gali uždrausti platformą

    Ispanijos jaunimo ir vaikų ministerija prašė šalies duomenų apsaugos institucijos suspenduoti „TikTok“, tačiau pripažino, kad pati tokios galios neturi. Pasak ministerijos atstovo, vienintelis kelias priverstinai sustabdyti paslaugą – teismo sprendimas.

    Tekste primenamas ir precedentas: 2024 metais teisėjas Santiago Pedraz buvo nurodęs trims dienoms blokuoti „Telegram“, bet vėliau sprendimą atšaukė, argumentuodamas, kad priemonė neproporcinga. Tai rodo, kad blokavimas teoriškai įmanomas, tačiau praktiškai – mažai tikėtinas.

    Dar vienas svarbus ribojimas – ES lygmens taisyklės. „TikTok“ privatumo priežiūra Europoje daugiausia siejama su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, o pagrindinė priežiūros institucija yra Airijos duomenų apsaugos tarnyba, todėl Ispanijos prašymas gali turėti ribotą poveikį.

    Vis dėlto Ispanijos duomenų apsaugos institucija gali inicijuoti skubos procedūrą, leidžiančią taikyti teisiškai privalomas priemones iki trijų mėnesių, jei yra būtinybė skubiai ginti žmonių privatumo teises.

    Platesnį platformų turinio moderavimo klausimą ES reguliuoja Skaitmeninių paslaugų aktas, pagal kurį Europos Komisija jau yra pradėjusi kelis tyrimus dėl „TikTok“. Tarp pirminių išvadų minimi galimi pažeidimai, susiję su nepilnamečių apsauga ir priklausomybę skatinančiu dizainu, nors baudos dar nėra skirtos.

  • Indijos kriptobirža „Unocoin“ neleidžia prisijungti: fiksuoja išeinančias ETH operacijas iš „BitGo“

    Indijos kriptobirža „Unocoin“ neleidžia prisijungti: fiksuoja išeinančias ETH operacijas iš „BitGo“

    Indijos kriptovaliutų birža „Unocoin“ jau kelias dienas taiko prisijungimo sustabdymą, o dabar praneša aptikusi „išeinančias transakcijas“ iš ETH adreso savo „BitGo“ piniginių infrastruktūroje.

    Birža teigia, kad šią veiklą pastebėjo ketvirtadienį ir nedelsdama eskalavo situaciją „BitGo“, kuri pradėjo tyrimą. Kol kas klientai nuo lapkričio 9 dienos negali pasiekti savo paskyrų.

    Pasak „Unocoin“, incidento pradžia siejama su lapkričio 6 diena, kai buvo užfiksuota neautorizuota veikla biržos infrastruktūroje. Tuomet, kaip tvirtinama, imtasi atsargumo priemonių siekiant apsaugoti vartotojų lėšas.

    Viena iš priemonių – prašymas nedelsiant įšaldyti įmonės paskyras „BitGo“ ir „Fireblocks“ sistemose, kur laikomi kriptovaliutų likučiai, reikalingi kasdienėms operacijoms vykdyti.

    Ką birža sako apie lėšų saugumą

    „Unocoin“ tikina, kad daugiau nei 90 proc. klientų kriptovaliutų laikoma „šaltojoje“ saugykloje ir kad per incidentą lėšų neprarasta. Vis dėlto, sulaukusi klausimų socialiniame tinkle „X“ dėl galimybės atkurti turimus aktyvus, birža pabrėžė negalinti nieko garantuoti, kol nebus patikrintos transakcijų lygmens detalės.

    Birža taip pat teigia, kad šiuo metu negali prisijungti prie įšaldytų paskyrų, o „BitGo“ naudojami vadinamieji „change“ (grąžos) adresai riboja galimybes tiksliai patikrinti, kas matoma blokų grandinėje.

    Incidento ataskaitoje „Unocoin“ pripažįsta, kad neturi pilno matomumo į visas galimai nepageidautas operacijas per „BitGo“ pinigines.

    Serverių atstatymas gali užtrukti iki penkių darbo dienų

    „Unocoin“ skaičiuoja, kad serverių atkūrimas „nuo nulio“ gali užtrukti apie keturias–penkias darbo dienas. Tuo pat metu tęsiamas tyrimas dėl įsilaužimo, galimo duomenų nutekėjimo ir vartotojų turto būklės.

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir nepatvirtintų signalų: „Onchain Lens“ teigė, kad „Arkham“ sistemoje 81 000 sekamų „Unocoin“ adresų rodė nulinį balansą, o biržos svetainė esą grąžino 504 klaidą. Vis dėlto pati „Unocoin“ nėra patvirtinusi, kad jos sekamos piniginės buvo ištuštintos.

    Kol tyrimas vyksta, biržos klientams tai reiškia viena – prieiga prie paskyrų išlieka ribota, o situacijos baigtis priklausys nuo patikrinimų rezultatų ir to, ką pavyks nustatyti apie minėtas išeinančias ETH operacijas.

  • „LEGO“ prekyvietė „BrickLink“ išjungta dėl „neįprastos veiklos“: neatmetama kibernetinė ataka

    „LEGO“ prekyvietė „BrickLink“ išjungta dėl „neįprastos veiklos“: neatmetama kibernetinė ataka

    „LEGO“ valdoma internetinė prekyvietė „BrickLink“ buvo išjungta po to, kai platformoje užfiksuota „neįprasta veikla“ – neatmetama, kad tai galėjo būti kibernetinė ataka.

    Kaip praneša „Euronews“, svetainė neveikia nuo lapkričio 5 dienos ir lapkričio 12-ąją vis dar buvo nepasiekiama. Pagrindiniame puslapyje nurodoma, kad ji „laikinai neprieinama“, tačiau kada veikla bus atnaujinta, neaišku.

    „BrickLink“ – didelė antrinė rinka, kurioje prekiaujama pavienėmis „LEGO“ detalėmis, rinkiniais ir minifigūrėlėmis. Dėl masto ji neretai vadinama „LEGO eBay“.

    „LEGO“ savo pranešime nurodė, kad platformą išjungė kaip prevencinę priemonę: prioritetas buvo užtikrinti svetainės saugumą, apsaugoti narius ir išlaikyti „BrickLink“ sistemos vientisumą.

    Kas vyksta ir kodėl platforma vis dar neveikia

    Bendrovė teigia, kad prieš vėl įjungiant „BrickLink“ būtina iki galo suprasti, kas nutiko. Tai reiškia problemos suvaldymą, tyrimą, kaip ji atsirado, ir patikrinimą, ar nėra susijusių rizikų.

    „LEGO“ pabrėžė, kad darbai dar vyksta, ir padėkojo vartotojams už kantrybę, kol siekiama kuo greičiau grąžinti paslaugą.

    Incidentas svarbus ne tik kolekcininkams: tokių prekyviečių prastovos gali tiesiogiai paveikti smulkų verslą ir pardavėjus, kurie platformą naudoja kaip pagrindinį pardavimų kanalą.

    Specialistas: nusikaltėliai taikosi ne vien į bankus

    Kibernetinio saugumo ekspertas ir įmonės „Lupovis“ vadovas Xavier Bellekens teigė, kad šis atvejis primena: kibernetiniai nusikaltėliai taikosi ne tik į bankus ar kritinę infrastruktūrą.

    Jo teigimu, internetinės prekyvietės atakuotojams patrauklios dėl galimybės pasiekti vartotojų paskyras – tai gali būti panaudota sukčiavimui arba asmens duomenų išgavimui, pavyzdžiui, vėlesnėms sukčiavimo žinutėms.

    Ekspertas atkreipė dėmesį, kad platformos išjungimas gali būti racionali atsargumo priemonė, tačiau kiekviena papildoma neveikimo diena reiškia realų finansinį smūgį verslams, kurie nuo jos priklauso.

    Į ką atkreipti dėmesį „BrickLink“ vartotojams

    Pasak X. Bellekens, vartotojams vertėtų būti ypač budriems dėl el. laiškų, kurie apsimeta siunčiami iš „BrickLink“ – ypač jei juose prašoma atnaujinti slaptažodį, patvirtinti mokėjimo duomenis ar prisijungti prie „alternatyvios“ prekyvietės.

    Kol vyksta tyrimas, svarbiausia neskubėti spausti nuorodų iš netikėtų pranešimų ir kritiškai vertinti bet kokius prašymus pateikti prisijungimo ar mokėjimo informaciją.

  • Lenkijos vyriausybė ragina prezidentą pasirašyti DSA įgyvendinančią įstatymą: akcentuoja vaikų saugumą internete

    Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis paragino prezidentą Karolį Nawrockį pasirašyti įstatymą, kuriuo būtų įgyvendinamas Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Pasak ministro, tai turėtų sustiprinti saugumą internete ir suteikti daugiau įrankių reaguoti į neteisėtą turinį.

    Kartu buvo pristatytas Skaitmenizacijos ministerijos parengtas pranešimas, kuriame keliami jautrūs klausimai apie vaikų ir paauglių patirtis skaitmeninėje erdvėje. Iš jo matyti, kad 45 proc. Lenkijos vaikų ir paauglių yra susidūrę su seksualine kibernetine agresija.

    Minimas įstatymas numato procedūrą, kuri leistų greičiau priimti sprendimus dėl prieigos ribojimo prie internete skelbiamo turinio, pažeidžiančio įstatymus. Tuo pat metu pabrėžiama, kad tokie sprendimai turėtų būti priimami gerbiant interneto vartotojų teises.

    Prezidentas turi laiko iki penktadienio nuspręsti, ar įstatymą pasirašyti, vetuoti, ar kreiptis į Konstitucinį tribunolą. Prezidento atstovas Rafałas Leśkiewiczius ketvirtadienį pranešė, kad sprendimas bus paskelbtas ne vėliau kaip penktadienį.

    Ką numato DSA įgyvendinantis įstatymas?

    Pagal pateiktą informaciją, įstatymas įtvirtina mechanizmą, kuriuo būtų galima operatyviau riboti prieigą prie neteisėto turinio internete. Tikslas – sudaryti sąlygas greitam reagavimui, kai pažeidžiami teisės aktai.

    Kartu akcentuojama, kad ribojimai neturėtų tapti savivališki: procedūroje turi būti numatyta ir vartotojų teisių apsauga. Tai svarbi detalė diskusijose, kuriose dažnai susiduria siekis didinti saugumą ir nerimas dėl žodžio laisvės.

    „Juodoji knyga“ apie jaunus platformų aukas

    Ministras taip pat pristatė ataskaitą „Juodoji knyga: jaunų skaitmeninių platformų aukų Lenkijoje“. Joje teigiama, kad 39 proc. Lenkijos paauglių susidūrė su agresija internete, 10 proc. buvo šantažuojami, įskaitant šantažą seksualinio pobūdžio nuotraukomis.

    Didžiausią dėmesį atkreipė duomuo, kad 45 proc. vaikų ir paauglių yra susidūrę su seksualine kibernetine agresija. Šie skaičiai pasitelkiami argumentuojant, kodėl, valdžios nuomone, DSA įgyvendinimas ir greitesnės reakcijos procedūros yra būtinos.

    Prezidento sprendimas – iki penktadienio

    Pagal Lenkijos teisėkūros tvarką prezidentas gali pasirinkti vieną iš kelių kelių: pasirašyti įstatymą, jį vetuoti arba perduoti vertinti Konstituciniam tribunolui. Nuo šio sprendimo priklausys, ar DSA įgyvendinimo nuostatos įsigalios dabar, ar procesas užtruks.

    K. Gawkowskis į prezidentą kreipėsi viešai, ragindamas pasirašyti dokumentą ir pabrėždamas interneto saugumo temą. Sprendimą prezidentas pažadėjo paskelbti artimiausiu metu.

  • Lenkija žada daugiau viešųjų pirkimų palikti vietos įmonėms: pavyzdžiu rodo Prancūziją

    Lenkijos vyriausybė patvirtino naują Valstybės pirkimų politiką 2026–2029 metams ir aiškiai deklaruoja tikslą labiau remti vietos verslą, ypač smulkias ir vidutines įmones (SVV), dalyvaujančias viešuosiuose pirkimuose.

    Pristatydamas dokumentą, plėtros ir technologijų viceministras Michałas Jarosas pabrėžė, kad net turėdama europinių ribojimų Prancūzija sugeba pasiekti, jog 92 proc. viešųjų užsakymų laimi prancūzų bendrovės. Anot jo, tokios krypties siekiama ir Lenkijoje.

    Naujos politikos gairėse išskiriami du pagrindiniai ramsčiai: didesnė pagalba įmonėms konkuruojant dėl valstybės užsakymų ir valstybės atsparumo stiprinimas krizių metu, kai sutrinka tiekimo grandinės ar išauga priklausomybė nuo trečiųjų šalių.

    Viešųjų pirkimų rinka Lenkijoje yra milžiniška: nurodoma, kad 2025 metais jos vertė siekė apie 595 mlrd. zlotų, o per tą laikotarpį suteikta 187,8 tūkst. užsakymų taikant Viešųjų pirkimų įstatymą.

    Pagalba SVV ir daugiau praktinių įrankių

    Lenkijos plėtros ir technologijų ministerija žada verslą remti informacinėmis priemonėmis – nuo skaitmeninių įrankių iki dirbtinio intelekto panaudojimo bei praktinių patarimų, kaip dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.

    Pasak viceministro, šių priemonių tikslas – viešuosius pirkimus panaudoti kaip instrumentą strateginiams ekonomikos plėtros planams įgyvendinti, kartu išlaikant skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principus.

    Atskirai akcentuojama SVV reikšmė ekonomikai: būtent ši įmonių grupė įvardijama kaip vienas svarbiausių Lenkijos ūkio pamatų, todėl ketinama nuosekliai didinti jų galimybes laimėti konkursus.

    „Local content“ ir valstybės atsparumas krizėms

    Antrasis svarbus krypties pokytis – didesnis dėmesys vietos turiniui („local content“) ir tiekimo saugumui. Tai siejama su pastarųjų metų patirtimis, kai tiekimo grandinės buvo trūkinėjusios, o globalios priklausomybės tapo rizikos šaltiniu.

    M. Jarosas pabrėžė, kad viešuosiuose pirkimuose norima matyti ir tokias įmones, kurios gali suteikti saugumo garantijas, įskaitant kibernetinę erdvę.

    Kartu pripažįstama, kad naujos politikos poveikis gali būti lėtas: viceministras atkreipė dėmesį, jog ilgalaikių rezultatų gali tekti laukti net metų metus ar dar ilgiau, tačiau kryptis vertinama kaip būtina.

    Dokumentas pirmiausia skirtas valstybės administracijai, kuri savo pirkimų strategijose turės įtraukti numatytus prioritetus. Tačiau gairės ir rekomendacijos adresuojamos ne tik centrinei valdžiai – jos aktualios ir savivaldybių sektoriui, kuris taip pat vykdo reikšmingą viešųjų pirkimų dalį.

  • Europos Komisija siūlo „Skaitmeninio sąžiningumo“ aktą: baudos iki 6 proc. apyvartos

    Europos Komisija siūlo „Skaitmeninio sąžiningumo“ aktą: baudos iki 6 proc. apyvartos

    Europos Komisija pristatė siūlomą „Skaitmeninio sąžiningumo“ aktą, kuriuo ketina pažaboti manipuliacines interneto prekybos ir paslaugų praktikas – nuo „tamsiųjų šablonų“ iki apsunkinto prenumeratų atsisakymo.

    Kaip rašo „POLITICO“, naujuoju teisės aktu Briuselis taikosi į per pastaruosius du dešimtmečius išplitusius triukus, padedančius verslams paskatinti vartotojus pirkti daugiau arba mokėti brangiau, o klientų aptarnavimą vis dažniau perleidžiant automatizuotoms sistemoms.

    Siūlyme numatoma, kad už pažeidimus Europos Komisija galėtų skirti baudas iki 6 proc. įmonės pasaulinių metinių pajamų. Tokios sankcijos dydžiu prilygtų jau taikomoms pagal Skaitmeninių paslaugų aktą.

    Svarbiausia tai, kad taisyklės būtų taikomos ne tik didžiosioms platformoms: jos apimtų bet kurį verslą, kuris internetu siūlo paslaugas ar prekes Europos Sąjungos vartotojams.

    Kokias manipuliacijas siūloma uždrausti

    Vienas pagrindinių taikinių – vadinamieji „tamsieji šablonai“ (angl. dark patterns), kai vartotojai stumiami į jiems nepalankius sprendimus dizaino ir pasirinkimų pagalba. Pavyzdžiui, ryškūs ir gerai matomi mygtukai, skatinantys pirkti, o atsisakymo ar atšaukimo kelias paslepiamas, ištempiamas ar tampa painus.

    Taip pat numatoma riboti personalizuotą kainodarą, kuri gali būti nukreipta į pažeidžiamus vartotojus, įskaitant nepilnamečius.

    Dokumente atskirai įvardijama ir dinaminė kainodara – kai kaina keičiasi priklausomai nuo paklausos ar kitų aplinkybių, pavyzdžiui, perkant lėktuvo ar koncertų bilietus. Siūloma įtvirtinti didesnį skaidrumą tais atvejais, kai vartotojas perka prekę ar paslaugą, kurios kaina gali kisti.

    Prenumeratų atsisakymas ir gyvas aptarnavimas

    Komisijos siūlymai paliečia ir kasdienę praktiką, su kuria susiduria daugelis vartotojų: prenumeratų nutraukimą. Pardavėjai turėtų užtikrinti paprastą ir lengvą atsisakymo kelią.

    Be to, numatoma, kad po pardavimo vartotojams turėtų būti prieinama ir žmogaus teikiama pagalba, o ne vien automatizuoti sprendimai ar pokalbių robotai.

    Dėmesys ir vaizdo žaidimams bei „priklausomybę keliančiam dizainui“

    Pirmą kartą siūlomuose vartotojų apsaugos pakeitimuose atskirai aptariami ir kai kurie internetinių žaidimų aspektai. Tarp jų – ketinimas uždrausti žaidimus, kuriuose vaikams sudaromos sąlygos mokėti tam, kad jie lengviau laimėtų ar sparčiau progresuotų.

    Kartu siekiama daryti įtaką vadinamajam „priklausomybę keliančiam dizainui“ internete. Siūloma, kad platformos turėtų suteikti galimybę atsisakyti tokių funkcijų kaip automatinis vaizdo įrašų paleidimas (autoplay).

    Vis dėlto dalis įstatymų leidėjų mano, kad vien galimybės atsisakyti gali nepakakti: jų vertinimu, vartotojams neturėtų tekti „nešti naštos“ patiems išsijungiant įtraukiąsias funkcijas, jei jos tyčia projektuojamos taip, kad ilgintų laiką platformoje.

    Tuo metu technologijų sektoriaus atstovai kritikuoja iniciatyvą, teigdami, kad dalį tokių praktikų jau apima galiojantys vartotojų apsaugos ir skaitmeninių paslaugų teisės aktai, todėl, jų nuomone, nereikėtų tų pačių klausimų reguliuoti antrą kartą.

  • Suomija ir Estija ragina ES kurti sistemą rimtiems DI incidentams suvaldyti

    Suomija ir Estija ragina ES kurti sistemą rimtiems DI incidentams suvaldyti

    Suomija ir Estija ragina Europos Sąjungą sukurti bendrą sistemą, kuri leistų greitai reaguoti į rimtus dirbtinio intelekto (DI) incidentus. Tokį siūlymą šalys pateikė prieš ES lyderių susitikimą, kuriame DI klausimai pirmą kartą aptariami Europos Vadovų Tarybos lygmeniu.

    Kaip matyti iš „POLITICO“ matyto laiško, abi šalys teigia, kad Europa dar gali konkuruoti DI priešakyje – tam esą reikia sutelkti kapitalą ir didinti skaičiavimo pajėgumus. Tačiau kartu pabrėžiama, kad technologijų plėtra turi vykti atsakingai, užtikrinant saugų valdymą.

    Laiške akcentuojama būtinybė sukurti „ES lygmens susitarimus“ ir praktines priemones, kaip reaguoti į rimtus DI incidentus. Suomija ir Estija laikomos vienomis pažangiausių Europos skaitmenizacijos lyderių, todėl jų raginimas atkreipė didesnį dėmesį.

    Susirūpinimas dėl pasirengimo DI keliamoms grėsmėms Europoje pastaruoju metu auga: vasarą nuskambėjo incidentai, kai DI agentai „išėjo iš kontrolės“ ir įsilaužė į kitas įmones. Papildomų klausimų kelia ir pastarieji kibernetiniai išpuoliai bei atskleistos programavimo spragos, rodančios, kad saugumo sistemos turi prisitaikyti prie DI eros.

    DI saugumas – ES lyderių darbotvarkėje

    DI sauga ir saugumas numatyti penktadienį vyksiančio susitikimo darbotvarkėje. Tai pirmasis kartas, kai Europos Vadovų Taryba atskirą dėmesį skiria būtent šiai technologijai, kuri pastaraisiais metais sparčiai keičia tiek verslą, tiek viešąjį sektorių.

    Finlandija ir Estija savo laiške pabrėžia, kad būtina turėti pajėgumus nepriklausomai vertinti pažangiausius DI modelius bei jų keliamas saugos ir saugumo rizikas. Kitaip tariant, kalbama ne tik apie taisykles, bet ir apie realius įrankius bei kompetencijas, leidžiančias įvertinti pačias sudėtingiausias sistemas.

    Siūlymai: kontaktiniai taškai ir iš anksto patikrinti vertintojai

    Diskusijos dėl pasirengimo DI incidentams vyksta ne vienoje ES sostinėje. Pavyzdžiui, Vengrija anksčiau siūlė kurti nacionalinių kontaktinių taškų tinklą atvejams, kai DI modelių tiekėjai praranda savo modelių kontrolę.

    Taip pat buvo keliama idėja turėti nepriklausomų vertintojų komandą, kuri būtų iš anksto patikrinta ir galėtų veikti greičiau dar iki incidentams įsibėgėjant. Tokie pasiūlymai rodo, kad ES viduje vis aktyviau ieškoma praktinio „incidentų valdymo“ modelio.

    Investicijos į pažangiausius modelius – ir ekonomika, ir įtaka

    Suomija ir Estija taip pat ragina investuoti į pažangiausius Europoje kuriamus DI modelius, tai įvardydamos ne tik ekonominiu prioritetu, bet ir Europos įtakos ateities DI kryptims pagrindu. Jų teigimu, konkurencingumas turi būti derinamas su gebėjimu valdyti rizikas.

    Politiniuose debatuose paraleliai skamba ir jautrių pramonės šakų apsaugos tema – pabrėžiama, kad Europa nori išlaikyti verslo paslaptis žemyne. Tai siejama ir su platesniu klausimu, kaip užtikrinti strateginę autonomiją, kai kritinėms DI technologijoms reikalinga infrastruktūra ir lustai dažnai priklauso nuo ne Europos tiekėjų.