CP v2

Tag: Kinija

  • Kinijos „DeepSeek“ kuria DI lustą inferencijai: ką tai reikštų „Huawei“ ir „Nvidia“?

    Kinijos dirbtinio intelekto startuolis DeepSeek projektuoja nuosavą lustą, skirtą vadinamajai inferencijai, kai jau apmokytas modelis generuoja atsakymus vartotojams. Tokia kryptis gali sumažinti bendrovės priklausomybę nuo iki šiol naudotų „Nvidia“ ir „Huawei“ sprendimų.

    Skirtingai nei lustai, dažnai siejami su didžiausiais DI mokymo klasteriais, inferencijai optimizuotas procesorius paprastai orientuojamas į efektyvumą, mažesnes energijos sąnaudas ir didesnį našumą konkrečioms užklausoms. Rinka šioje vietoje sparčiai auga, nes daugumai įmonių didžiausios išlaidos atsiranda ne vien mokant modelius, o juos kasdien paleidžiant produktuose.

    Jeigu projektas pavyktų, tai būtų strategiškai reikšmingas posūkis: bendrovė, iki šiol labiausiai sieta su modelių kūrimu, žengtų į puslaidininkių sritį. Praktikoje tai reikštų didesnę kontrolę tiekimo grandinėje ir galimybę tiksliau priderinti aparatinę įrangą prie savo modelių architektūrų.

    Didžiausias tiesioginis spaudimas, tikėtina, tektų „Huawei“, kuri Kinijoje tapo viena svarbiausių alternatyvų „Nvidia“ sprendimams po JAV eksporto ribojimų. Pastaraisiais metais „Huawei“ užėmė reikšmingą vietos DI lustų rinkos dalį, tačiau jos pozicijas silpnina ir kiti Kinijos technologijų žaidėjai, kuriantys nuosavus procesorius.

    „Nvidia“ poveikis gali būti labiau ribotas, nes įmonės galimybės parduoti pažangiausius lustus Kinijoje jau yra suvaržytos reguliavimu. Rinkos dalyviai pažymi, kad DeepSeek šansai plačiai eksportuoti savo lustus už Kinijos ribų būtų menki be prieigos prie moderniausių gamybos technologijų.

    „DeepSeek praktiškai neturi šansų parduoti lustų už Kinijos ribų, jei negaus prieigos prie pažangiausių gamybos technologijų“, – sakė analitikas Richardas Windsor.

    DeepSeek tarptautinį dėmesį pelnė po to, kai pristatė itin efektyvius DI modelius, kurie greitai išplito visame pasaulyje. Iki šiol įmonė buvo vertinama kaip labiau orientuota į techninius proveržius ir modelių kokybę nei į agresyvią komercializaciją, tačiau nuosavo lusto kūrimas rodo ambiciją stiprinti ir infrastruktūrinę savo technologijų pusę.

  • Kinija svarsto riboti pažangiausių DI modelių prieigą iš užsienio: kokį poveikį tai turėtų rinkai

    Kinijos valdžia per pastarąjį mėnesį susitiko su didžiosiomis technologijų bendrovėmis ir aptarė galimus apribojimus, kurie ribotų pažangiausių Kinijoje kuriamų dirbtinio intelekto (DI) modelių prieigą iš užsienio. Diskusijos apimtų ir dar nepaskelbtus modelius, todėl signalas rinkai yra aiškus: Pekinas DI vis dažniau vertina kaip strateginį, valstybei svarbų išteklių.

    Agentūros „Reuters“ šaltinių teigimu, pokalbiuose dalyvavo tokie rinkos lyderiai kaip „Alibaba“ ir „ByteDance“, taip pat startuolis Z.ai. Susitikimams vadovavo Kinijos Prekybos ministerija, o pagrindinis klausimas buvo, kaip užtikrinti, kad naujausios DI technologijos neišeitų už šalies ribų be kontrolės.

    DI kaip nacionalinis išteklius

    Pastaraisiais metais JAV ir Kinija DI vystymą ima sieti ne tik su ekonomika, bet ir su nacionaliniu saugumu, todėl atsiranda vis daugiau priemonių, ribojančių jautrių technologijų sklaidą. Kinijos atveju tai reikštų bandymą suvaldyti, kas ir kokiomis sąlygomis gali naudotis pažangiausiais modeliais, įskaitant tiek uždarus, tiek atviresnius sprendimus.

    Per susitikimus taip pat aptarta idėja griežčiau vertinti konfidencialios DI technologijos nutekinimą ar vagystę, pritaikant nacionalinio saugumo teisės aktus. Tokia kryptis reikštų, kad technologijų apsauga taptų ne vien įmonių vidaus taisyklių, bet ir baudžiamosios rizikos klausimu.

    Kas pasikeistų tarptautiniams naudotojams?

    Kinijos DI sprendimai pastaruoju metu išpopuliarėjo pasaulyje dėl santykinai mažesnių kaštų ir sparčiai augančių galimybių, ypač verslo diegimuose. Jei prieiga iš užsienio būtų apribota, daliai įmonių tai galėtų reikšti didesnes išlaidas, nes tektų rinktis brangesnes alternatyvas arba daugiau investuoti į savus modelius bei infrastruktūrą.

    Tokie pokyčiai galėtų paveikti ir DI paslaugų teikėjų strategijas: nuo regioninio produktų atskyrimo iki griežtesnio vartotojų tikrinimo, licencijavimo ar ribojimų dėl modelių svorių ir pažangiausių funkcijų. Praktikoje tai galėtų reikšti mažiau galimybių už Kinijos ribų tiesiogiai pasiekti naujausias versijas ar naudotis pažangiausiais pajėgumais.

    Sprendimų dar nėra

    „Reuters“ nurodo, kad galimų priemonių apimtis dar svarstoma, o apribojimai gali būti taikomi tik būsimiems modeliams. Kol kas neaišku, kada tokie sprendimai galėtų įsigalioti ir ar jie apskritai bus priimti, tačiau pats faktas, kad vyksta tokio lygio konsultacijos, rodo augantį valstybinį dėmesį DI eksporto ir naudojimo kontrolei.

    Rinkai tai būtų dar vienas ženklas, kad DI plėtra vis labiau priklauso ne tik nuo technologinės pažangos, bet ir nuo geopolitinių taisyklių. Kuo daugiau šalių DI priskirs strateginėms technologijoms, tuo dažniau prieiga, kainos ir galimybės bus formuojamos politiniais sprendimais, o ne vien konkurencija.

  • Mingo dinastijos auksakalių paslaptis atskleista po 500 metų: mokslininkai atkūrė triuką

    Mingo dinastijos auksakalių paslaptis atskleista po 500 metų: mokslininkai atkūrė triuką

    Užuomina iš kunigaikščio kapo

    Šiuolaikiniai tyrėjai išnarpliojo beveik penkis šimtmečius menotyrininkus gluminusią Mingo dinastijos juvelyrikos paslaptį. Pradžia tapo auksinių auskarų pora, rasta kunigaikščio Zhu Zairongo kape, jis mirė 1545 metais.

    Radavietė buvo Hubėjaus provincijoje, regione, garsėjančiame turtingais aristokratų ir kunigaikščių palaidojimais. Auskarai išsiskyrė paviršiumi, kuris atrodė lyg itin švelni tekstilė ar satinas, tačiau ilgą laiką nebuvo aišku, kaip tai pasiekta.

    Kaip gimė audinį primenanti tekstūra

    Komanda pritaikė mikroskopiją ir kitus medžiagotyros metodus, leidžiančius pažvelgti į plonų metalo elementų sandarą jų nepažeidžiant. Analizė parodė, kad papuošalai padaryti iš ypač plonų aukso lakštų, kurie daug kartų lankstyti ir formuoti.

    Tokiu būdu sukurta banguota, sluoksniuota mikrostruktūra ir davė išskirtinį šviesos žaismą bei neįprastą faktūrą. Tyrėjų teigimu, efektas nėra vien dekoratyvus, jis remiasi tiksliai valdoma medžiagos deformacija.

    Eksperimentas patvirtino: tinka ne bet koks metalas

    Vien aprašyti struktūrą mokslininkams nepakako, todėl jie ėmėsi eksperimentinės archeologijos ir bandė atkurti procesą praktiškai. Buvo išbandyti panašaus storio aukso, sidabro ir aliuminio lakštai, siekiant suprasti, kokių savybių reikia.

    Paaiškėjo, kad tik didelio grynumo auksas yra pakankamai plastiškas, kad itin plonus lakštus būtų galima daug kartų lankstyti ir raukšlėti jų nesuskaldant. Sidabras ir aliuminis trūkinėjo gerokai anksčiau, todėl tapo aišku, kodėl ši technika buvo siejama būtent su auksu.

    Eksperimentas baigėsi sėkmingai: mokslininkai atgavo beveik identišką XVI amžiaus papuošaluose matomą paviršiaus struktūrą. Taip pirmą kartą šiuolaikinėje mokslinėje praktikoje rekonstruotas metodas, žinomas kaip Jin zhe si.

    Tyrimas taip pat sustiprina požiūrį, kad Mingo laikų amatininkai rėmėsi ne vien paprastais kalimo ar liejimo būdais. Jie sąmoningai išnaudojo medžiagų savybes ir kūrė sudėtingas struktūras, reikalaujančias didelio tikslumo bei patirties.

    Mingo dinastija Kinijoje valdė 1368–1644 metais ir laikoma vienu ryškiausių amatų bei meno pakilimo laikotarpių. Išlikusių auksinių dirbinių nėra daug, todėl kiekvienas technologijų atkūrimas padeda tiksliau suprasti to meto meistrystę ir jos ribas.

  • Beveik vertikali siena Kinijoje: ši 18 posūkių serpentina kelia siaubą net patyrusiems

    Beveik vertikali siena Kinijoje: ši 18 posūkių serpentina kelia siaubą net patyrusiems

    Pietvakarių Kinijos Čongčingo regione, Vuši apskrityje, įrengta itin stačiame šlaite iškirsta kalnų atkarpa, socialiniuose tinkluose vadinama viena pavojingiausių serpantinų šalyje. Vietiniai ją sieja su Token Stone pavadinimu, o internete dažnai minimi ir Lingpaishi bei Ligpaishi Zigzag Road vardai.

    Kelias išsiskiria tuo, kad trumpame, maždaug 453 metrų zigzaginės atkarpos ruože suformuota net 18 labai staigių posūkių. Visa kelio trasa siekia apie 3,7 kilometro, tačiau būtent šis segmentas atrodo tarsi įkaltas į beveik vertikalią uolos sieną.

    Kelias buvo nutiestas tam, kad sujungtų Tian Ping kaimą su provinciniu keliu Nr. 201 ir pagerintų susisiekimą vietovei, kuri ilgą laiką buvo sunkiai pasiekiama. Skelbiama, kad kaime gyvena apie 137 žmonės iš 37 šeimų, todėl nauja jungtis tapo kritiškai svarbi kasdienėms paslaugoms ir prekių judėjimui.

    Važiavimą čia apsunkina dideli nuolydžiai: kai kur šlaito statumas viršija 40 proc., o siaura važiuojamoji dalis ir uolų sienos iš abiejų pusių stipriai riboja manevravimą. Dėl atkarpos specifikos kai kur nėra saugių vietų apsisukti, todėl vairuotojams dažnai tenka nuosekliai judėti į priekį, itin atsargiai valdant greitį.

    Pasak vietos informacijos, 2012 metais kelias buvo įrengtas kaip gruntinis, o 2019 metais atnaujintas, išbetonuotas ir papildytas apsauginiais atitvarais. Vis dėlto jis išlieka nepritaikytas daliai transporto: sunkvežimiams, autobusams ir automobiliams su priekabomis eismas draudžiamas.

    Šiandien serpantinas tapo traukos objektu keliautojams ir ekstremalių maršrutų mėgėjams, o vaizdo įrašai reguliariai išplinta internete. Vietiniams tai visų pirma yra praktiška, kasdienė jungtis su išoriniu pasauliu, parodanti, kaip sudėtingame kalnų reljefe infrastruktūra neretai kuriama ant galimybių ribos.

  • EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange suabejojo Europos Komisijos iškeltu tikslu iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų derybose su Kinija. Pasak jo, jei siekiama teisiškai įpareigojančio susitarimo, toks grafikas yra pernelyg optimistinis.

    Komisija derybas su Pekinu pradėjo siekdama sumažinti įtampą ir perbalansuoti prekybos santykius, ES vis labiau nerimaujant dėl didelio prekybos deficito. Europos pramonė teigia patirianti spaudimą dėl pigesnių importuojamų prekių, o tai didina riziką darbo vietoms ir investicijoms.

    „Diskusijos yra gerai, susitarimai yra geriau. Iki spalio realu sutarti dėl bendrų gairių, bet ne dėl pilno teisinio teksto“, – sakė Berndas Lange.

    Subsidijos ir nesąžininga konkurencija

    Lange teigimu, pagrindinis ES prioritetas turėtų būti nesąžiningos konkurencijos ribojimas, kai eksportui į Europą skiriamos subsidijos iškreipia rinką. Tokia praktika, anot jo, leidžia Kinijos gamintojams įgyti pranašumą kainomis ir stumia Europos įmones į gynybinę poziciją.

    „Didelė Kinijos ekonomikos dalis naudojama subsidijoms, kurios suteikia neteisingą pranašumą konkurencijoje“, – sakė Berndas Lange.

    Europos Komisija pastaraisiais metais aktyviau taiko prekybos gynybos priemones, įskaitant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, kai gauna pramonės skundų dėl importo kainodaros ar valstybės paramos. Dalis sektorių, ypač metalų ir kitų bazinių žaliavų, jau seniai ragina griežtinti atsaką, nes kainų spaudimas tiesiogiai veikia gamybos apimtis.

    ES silpnoji vieta – kritinės žaliavos

    Kartu ES derybinę poziciją silpnina priklausomybė nuo kritinių žaliavų, kurios reikalingos žaliajai energetikai, automobilių pramonei ir gynybai. Europoje vis dažniau akcentuojama, kad problema yra ne vien išteklių radimas, bet ir jų perdirbimo bei rafinavimo pajėgumai, kurie ilgą laiką buvo koncentruojami Azijoje.

    Lange pabrėžė, kad vienas svarbiausių uždavinių būtų sparčiau diversifikuoti tiekimą ir sukurti alternatyvias grandines. Jo vertinimu, tai reikštų ir investicijas į perdirbimą Europoje, ir antrų tiekėjų paiešką tarptautinėse rinkose, kad bet kokie eksporto ribojimai neparalyžiuotų pramonės.

    Kinija pastarosiomis savaitėmis taip pat ne kartą signalizavo, jog gali imtis atsakomųjų priemonių, jei Briuselis pasirinks griežtesnę protekcionistinę kryptį. Dėl to derybos tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu testu, kuriame ES mėgina suderinti rinkos apsaugą, atvirą prekybą ir strateginį atsparumą.

  • Kinija pasodino 66 mlrd. medžių: mokslininkai atskleidė, kuo tokie miškai skiriasi

    Kinija pasodino 66 mlrd. medžių: mokslininkai atskleidė, kuo tokie miškai skiriasi

    Kodėl Kinija sodina tiek medžių

    Kinija per kelis dešimtmečius pasodino apie 66 milijardus medžių, siekdama sustabdyti dykumėjimą šiaurinėse šalies dalyse ir sumažinti dulkių audrų žalą miestams bei žemės ūkiui. Vienas svarbiausių šios krypties projektų – vadinamoji Didžioji žalioji siena, pradėta 1978 metais ir planuojama tęsti iki maždaug 2050 metų.

    Šių želdinimų tikslas nėra vien estetinis: didinant medžių dangą siekiama gerinti dirvožemio būklę, mažinti vėjo eroziją, stabilizuoti smėlynus ir sušvelninti klimato kaitos padarinius. Per tą laiką miškingumas daugelyje regionų išaugo, o programa laikoma viena didžiausių tokio tipo iniciatyvų pasaulyje.

    Ką parodė naujausi tyrimai

    Tarptautinė mokslininkų komanda, remdamasi palydoviniais stebėjimais ir kelių dešimtmečių medžių augimo duomenimis, įvertino, kaip dirbtinai įveisti miškai reaguoja į klimato pokyčius. Tyrėjai nustatė, kad žmogaus pasodinti medynai kai kuriais atvejais auga greičiau nei natūralūs miškai.

    Viena iš tikėtinų priežasčių – stipresnė reakcija į didėjančią anglies dioksido koncentraciją atmosferoje. Didesnis CO2 kiekis gali skatinti fotosintezę ir leisti augalams sparčiau auginti biomasę, tačiau tai nėra vienareikšmis privalumas visai ekosistemai.

    Kodėl plantacijos nėra tas pats, kas natūralus miškas

    Mokslininkai pabrėžia, kad spartesnis augimas dar nereiškia, jog naujai suformuoti medynai tampa lygiaverčiais natūraliems miškams. Dalis tokių želdinių yra plantacinio tipo, kai sodinami vienos ar kelių rūšių medžiai, dažnai išdėstyti taisyklingomis eilėmis.

    Tokie miškai gali efektyviai kaupti anglį ir mažinti dirvos eroziją, tačiau biologinės įvairovės požiūriu paprastai nusileidžia natūralioms buveinėms. Natūraliuose miškuose daugiau augalų, grybų ir gyvūnų rūšių, o jų tarpusavio ryšiai formuoja stabilesnę, geriau atsistatančią ekosistemą.

    Skiriasi ir atsparumas ekstremaliems reiškiniams: natūralūs miškai paprastai sudaryti iš įvairaus amžiaus ir skirtingų rūšių medžių, todėl geriau atlaiko sausras, ligas ar kenkėjų protrūkius. Tuo metu vienos rūšies dominavimas plantacijose gali didinti riziką, kad liga ar kenkėjai greitai išplis ir sukels masinį džiūvimą.

    Ekspertai akcentuoja, kad didelio masto želdinimas vis tiek duoda apčiuopiamą naudą, tačiau vien medžių skaičius automatiškai neatkuria pilnaverčio miško. Norint priartėti prie natūralių ekosistemų, svarbu rinktis vietines rūšis, didinti rūšinę įvairovę ir sudaryti sąlygas natūraliai miško regeneracijai.

    „Didelio masto želdinimas gali stiprinti anglies kaupimą ir mažinti eroziją, bet tai dar nėra natūralaus miško atitikmuo“, – teigiama tyrėjų išvadose.

  • „Apple“ siekia leidimo pirkti lustus iš Kinijos įmonių Pentagono juodajame sąraše: kas keistųsi

    „Apple“ JAV institucijoms signalizuoja norą įsigyti mikroschemų iš Kinijos gamintojų, kuriuos Pentagonas yra įtraukęs į vadinamąjį juodąjį sąrašą. Pasak viešai skelbiamos informacijos, tokie komponentai būtų naudojami įrenginiuose, skirtiems parduoti tik Kinijos rinkoje.

    Klausimas jautrus, nes Pentagono sąrašai paprastai siejami su įtarimais dėl įmonių ryšių su Kinijos kariuomene ir galimu technologijų panaudojimu gynybos reikmėms. Nors „Apple“ daugumos sandorių už JAV ribų formaliai neprivalo derinti, bendrovė siekia sumažinti politinę ir reguliacinę riziką Vašingtone.

    Apie kokius tiekėjus kalbama

    Žiniasklaidoje minima, kad „Apple“ domisi atminties lustų tiekimu iš ChangXin Memory Technologies ir Yangtze Memory Technologies. Abi įmonės tarptautinėje rinkoje vertinamos kaip svarbūs Kinijos puslaidininkių sektoriaus žaidėjai, o atminties lustai yra kritiška daugelio įrenginių, įskaitant telefonus ir kompiuterius, dalis.

    Šis žingsnis rodo, kad „Apple“ bando laviruoti tarp dviejų tikslų: išlaikyti konkurencingą tiekimo grandinę Kinijoje ir kartu neperžengti JAV nacionalinio saugumo politikos ribų. Būtent dėl to, pasak pranešimų, buvo ieškoma kontakto su JAV administracijos atstovais, kad pozicija dėl tokių pirkimų būtų aiškesnė.

    Kodėl tai svarbu „Apple“ ir rinkai

    Kinija „Apple“ išlieka viena didžiausių rinkų, tačiau jai būdingas stiprėjantis vietinių gamintojų spaudimas ir griežtesnis reguliavimas. Galimybė naudoti vietoje pagamintus komponentus galėtų padėti mažinti kaštus, gerinti tiekimo stabilumą ir prisitaikyti prie Kinijos politikos, kuri skatina vietinių technologijų naudojimą.

    Kita vertus, bendradarbiavimas su Pentagono sąrašuose esančiomis įmonėmis gali išprovokuoti aštrią JAV politikų reakciją, ypač tarp griežtesnės linijos Kinijos atžvilgiu šalininkų. Tokie ginčai gali virsti papildomais klausimais Kongrese, viešais tyrimais ar spaudimu reguliuotojams, net jei teisiškai sandoris būtų įmanomas.

    Kokios tendencijos matomos puslaidininkių sektoriuje

    Puslaidininkių rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tiekimo grandinių skaidymas pagal geopolitines linijas: JAV ir sąjungininkės stiprina eksporto kontrolę, o Kinija investuoja į vietinę lustų pramonę. Tokiame fone tarptautinės technologijų bendrovės vis dažniau kuria atskiras tiekimo strategijas skirtingoms rinkoms.

    Jei „Apple“ pasirinktų Kinijos tiekėjus įrenginiams, skirtiems tik Kinijai, tai galėtų tapti precedentu platesnei „dviejų sistemų“ praktikai, kai skirtinguose regionuose naudojami skirtingi komponentai. Tačiau galutinis sprendimas priklausys ne tik nuo kainos ar technologinių parametrų, bet ir nuo to, kiek politinės rizikos bendrovė pasirengusi prisiimti.

    Kol kas aišku viena: „Apple“ sprendimai dėl lustų tiekėjų seniai nebėra vien techninis ar komercinis klausimas. Jie vis dažniau tampa geopolitinės įtampos ir nacionalinio saugumo politikos dalimi, o tai reiškia, kad panašūs atvejai ateityje gali kartotis.

  • ES automobilių pramonėje – skilimas: „Pagaminta Europoje“ taisyklė gali kainuoti 350 000 darbo vietų

    ES automobilių pramonėje – skilimas: „Pagaminta Europoje“ taisyklė gali kainuoti 350 000 darbo vietų

    Kas vyksta Briuselyje?

    Europos Sąjungoje bręsta aštri automobilių sektoriaus priešprieša dėl vadinamosios „Pagaminta Europoje“ krypties, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo kiniškos gamybos ir sustiprinti vietinę elektrinių automobilių grandinę.

    Diskusijų centre – Europos Komisijos svarstomas pramonės skatinimo paketas, kuris viešųjų pirkimų ir valstybės paramos schemose prioritetą teiktų automobiliams, pagamintiems daugiausia iš Europoje pagamintų komponentų.

    70 proc. riba supriešino sektorių

    Pagal svarstomą modelį elektriniams automobiliams būtų taikoma 70 proc. vietinės kilmės turinio riba. Tai reikštų, kad didžioji dalis pagrindinių dalių ir komponentų turėtų būti pagaminti Europoje, jei gamintojai norėtų lengviau pretenduoti į viešųjų pirkimų užsakymus ar paramą.

    Europos automobilių tiekėjų asociacija CLEPA teigia, kad toks slenkstis realistiškas, nes Europoje pagamintuose įkraunamuose hibriduose ir baterijiniuose elektromobiliuose vietinių komponentų dalis jau dabar dažnai siekia apie 80–90 proc.

    Ką siūlo gamintojai ir kodėl kyla ginčas?

    Gamintojus vienijanti asociacija ACEA ragina keisti skaičiavimo logiką ir vertinti ne atskirų komponentų kilmę, o galutinio automobilio vertę, įtraukiant tyrimus, vystymą, inžineriją ir dizainą. Šalininkų teigimu, automobilis nėra vien dalių suma, o didelę vertę sukuria ir aukštos kvalifikacijos darbas.

    „Automobilis yra gerokai daugiau nei jo dalių suma. Jo vertė slypi ir tyrimuose, pažangioje inžinerijoje bei aukštos kvalifikacijos darbo jėgoje“, – teigiama ACEA pozicijoje.

    CLEPA atkerta, kad toks metodas realiai „atskiestų“ reikalavimą dėl Europoje pagamintų dalių, nes dalį vietinio turinio sudarytų ne fizinė gamyba, o sukurta pridėtinė vertė. Asociacijos skaičiavimais, taip galutiniame rezultate pakaktų maždaug 50 proc. ES pagamintų dalių, o likusi dalis būtų „užpildoma“ kitomis veiklomis.

    „Riba, kuri ignoruoja, kur iš tiesų pagaminamos dalys, yra etiketė, kuri ignoruoja Europos darbuotoją“, – sakė CLEPA generalinis sekretorius Benjaminas Kriegeris.

    Tiekėjų pusė perspėja, kad pernelyg lanksti metodika gali paskatinti didesnį komponentų importą iš mažesnių kaštų šalių, o didžiausias konkurencinis spaudimas šiuo metu ateina iš Kinijos. CLEPA teigimu, blogiausiu scenarijumi tai galėtų reikšti iki 350 000 darbo vietų praradimą tiekimo grandinėje.

    Kodėl tai svarbu visai Europai?

    Automobilių pramonė yra viena didžiausių Europos ekonomikos šakų, o perėjimas prie elektromobilių jau dabar keičia darbo rinką: mažėja vidaus degimo varikliams skirtų komponentų paklausa, o sparčiai auga baterijų, galios elektronikos ir programinės įrangos svarba.

    Briuselis siekia, kad žalioji transformacija nevirstų deindustrializacija, kai gamyba ir tiekimas persikelia už ES ribų. Tačiau ginčas parodo esminę įtampą: kaip apginti darbo vietas ir gamybą Europoje, kartu išlaikant konkurencingumą bei neapsunkinant gamintojų naujais reikalavimais.

    Šiuo metu pasiūlymas derinamas tarp ES valstybių ir Europos Parlamento, todėl galutinė vietinio turinio taisyklių forma dar gali keistis. Sprendimas nulems, ar parama ir viešieji pirkimai labiau skatins komponentų gamybą Europoje, ar didesnį dėmesį skirs bendrai sukurtai vertei, įskaitant tyrimus ir vystymą.

  • Kinija per 40 metų pasodino 66 mlrd. medžių: tyrimas rodo, kuo dirbtiniai miškai pranoksta natūralius

    Kas nustatyta apie Kinijos želdinimą

    Nuo 1978 metais Kinija, vykdydama vadinamosios Didžiosios žaliosios sienos programą, pasodino apie 66 milijardus medžių. Projektas skirtas pristabdyti dykumėjimą ir dulkių audras, ypač teritorijose prie Gobio ir Takla Makano dykumų.

    Naujas palydoviniais duomenimis paremtas tyrimas rodo, kad žmogaus suformuoti miškai daugelyje vietovių auga greičiau nei natūralūs. Mokslininkai vertino lapų ploto indeksą, kuris atspindi lajos tankį ir yra susijęs su anglies dioksido sugėrimu.

    Kodėl dirbtiniai miškai auga sparčiau

    Tyrėjai nustatė, kad pasodinti miškai lapijos plotą didino maždaug 66 proc. greičiau nei natūralūs miškai. Pagrindinis paaiškinimas paprastas: daug pasodintų medynų yra jaunesni, o jauni medžiai paprastai auga greičiau.

    Vis dėlto, net lyginant panašaus amžiaus miškus ir panašias augimo sąlygas, pasodinti miškai vis tiek augo apie 4,6 proc. sparčiau. Ryškesnis skirtumas fiksuotas mišriuose ir visžaliuose medynuose.

    Rezultatus, anot mokslininkų, lemia ir tai, kaip tokie miškai kuriami bei prižiūrimi. Dažnai sodinamos greitai augančios rūšys, o priežiūra apima konkurencinės augalijos šalinimą ir kartais tręšimą, todėl medžiams lengviau konkuruoti dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų.

    Ką tai reiškia klimato politikai

    Tyrime pabrėžiama, kad spartesnis augimas nereiškia automatiškai geresnio ilgalaikio rezultato. Skirtumas dažniausiai pasiekia piką, kai medynams apie 30–40 metų, o vėliau, ypač po 40 metų, mažėja.

    Natūralūs miškai, nors dažnai auga lėčiau, ilgainiui gali stabiliau kaupti anglį ir išlaikyti ekosistemų atsparumą. Todėl miškininkystės ir klimato sprendimuose svarbus balansas: pasodinti miškai gali padėti greitesniam trumpalaikiam anglies sugėrimui, tačiau biologinės įvairovės ir ilgalaikio anglies kaupimo požiūriu natūralūs miškai išlieka kritiškai svarbūs.

    „Pasodinti miškai gali būti galingas trumpalaikis anglies sugėrimo įrankis, tačiau šis pranašumas yra laikinas. Ilgalaikiam anglies saugojimui ir atsparumui natūralūs miškai lieka nepakeičiami“, – sakė vienas tyrimo autorių Juhanas Luo.

  • Kinija sunerimo: JAV B-2 Spirit pirmąkart parodytas su „Lockheed Martin“ LRASM raketa

    Kinija sunerimo: JAV B-2 Spirit pirmąkart parodytas su „Lockheed Martin“ LRASM raketa

    JAV karinės oro pajėgos netikėtai atskleidė, kad mažai pastebimas bombonešis B-2 Spirit gali paleisti prieš laivus skirtą tolimojo nuotolio sparnuotąją raketą AGM-158C LRASM. Tokia užuomina pasirodė pranešime apie pratybas Valiant Shield 2026, kurį papildė nuotraukos iš Ramiojo vandenyno regiono.

    LRASM sukurta kaip moderni priemonė naikinti jūrinius taikinius, ypač dideliu atstumu ir sudėtingoje elektroninių trikdžių aplinkoje. Viešai dažniausiai minima, kad jos nuotolis siekia apie 300–500 kilometrų, o vystymo darbai orientuoti į potencialiai intensyvų jūrų konfliktą Ramiajame vandenyne.

    „Ramiojo vandenyno oro pajėgos sėkmingai surengė kovinį taikinio nuskandinimą, o B-2 Spirit paleido LRASM, demonstruodamas išaugusią galimybę smogti strateginiams taikiniams“, – teigiama pratybų aprašyme.

    Specializuotai žiniasklaidai kariškiai patvirtino, kad per pratybas viena LRASM buvo paleista į iš tarnybos išvestą karo laivą, pritaikytą kaip mokomąjį taikinį. Vis dėlto nebuvo atskleista, ar tai buvo pirmasis toks B-2 paleidimas, ar tik vienas iš anksčiau vykusių bandymų.

    Iki šiol buvo žinoma, kad LRASM jau integruota su F/A-18 platforma ir B-1 bombonešiais, o integracijos darbai siejami ir su kitais orlaiviais, įskaitant B-52 bei P-8. B-2 įtraukimas į šį sąrašą reikštų dar vieną kokybinį šuolį, nes būtent mažas matomumas radarams leidžia priartėti prie taikinio saugiau ir nepastebimiau.

    B-2 ir LRASM: kodėl tai svarbu

    B-2 laikomas viena sunkiausiai aptinkamų JAV oro platformų, skirtų prasiskverbti pro tankią priešlėktuvinę gynybą. Jei tokia platforma gali panaudoti LRASM, atsiranda galimybė smogti jūriniams taikiniams iš didelio nuotolio, dar labiau sumažinant aptikimo tikimybę.

    Tai ypač aktualu scenarijuose, kuriuose svarbūs aukštos vertės jūriniai vienetai, pavyzdžiui, lėktuvnešių grupės ar oro gynyba dengiantys laivai. Tokiais atvejais vien tik raketos nuotolis nėra vienintelis pranašumas, reikšminga ir tai, kaip arti paleidimo platforma gali priartėti neatskleisdama savo buvimo.

    Ar tai jau operacinė galimybė?

    Kol kas neaišku, ar B-2 gali naudoti LRASM pilnai operaciniu režimu, ar pratybose parodytas paleidimas buvo bandymų programos dalis. Vis dėlto integracija gali būti paprastesnė, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio, nes LRASM yra gimininga JASSM šeimai, kuri su B-2 buvo siejama ir anksčiau.

    Dėl panašių gabaritų ir koncepcijos tikėtina, kad raketą galima pritaikyti B-2 vidinėse ginkluotės nišose, išsaugant mažą matomumą. Tačiau tikrasis klausimas yra sistemų suderinimas, taikinio duomenų perdavimas ir raketos valdymas iki smūgio, nes būtent čia slypi didžiausi modernių ginklų integravimo iššūkiai.

    Nuotolio lenktynės ir modernizacija

    LRASM gebėjimai toliau tobulinami, o viešojoje erdvėje minimos modernizacijos siejamos su pažangesniu ryšio kanalu ir duomenų perdavimu. Tai svarbu, nes jūriniuose konfliktuose taikiniai juda, o galimybė atnaujinti informaciją skrydžio metu didina smūgio tikslumą ir lankstumą.

    Dalies analitikų vertinimu, ateities atnaujinimai gali reikšmingai didinti efektyvų panaudojimo nuotolį, o tai keistų atgrasymo balansą Ramiajame vandenyne. Ne mažiau intriguoja ir tai, kodėl tokia B-2 galimybė viešai išryškinta būtent dabar, kai biudžetiniuose dokumentuose ne visuomet matyti aiškios užuominos apie integracijos programą.

    Akivaizdu viena: jei B-2 ir LRASM derinys bus patvirtintas kaip nuolatinė, plačiau diegiama praktika, JAV gaus dar vieną sunkiai prognozuojamą įrankį jūrų atgrasymui. O tai signalas, kurį atidžiai stebi ne tik Kinija, bet ir visas regionas.