CP v2

Tag: Kinija

  • Teismas pristabdė Donaldo Trumpo 10 proc. muitus: Baltieji rūmai skundžia sprendimą

    Teismas pristabdė Donaldo Trumpo 10 proc. muitus: Baltieji rūmai skundžia sprendimą

    Kas nuspręsta teisme

    JAV Tarptautinės prekybos teismas nusprendė, kad 1974 metų Prekybos įstatymo 122 skirsnis nebuvo skirtas spręsti ilgalaikius prekybos deficitus, kai šalis importuoja daugiau nei eksportuoja. Dėl to buvo pristabdytas dalies naujų muitų taikymas konkretiems ieškovams.

    Byla kilo po to, kai trys ieškovai, dvi nedidelės importuotojų įmonės ir Vašingtono valstija, ginčijo administracijos sprendimą įvesti 10 proc. muitą plačiam importo prekių ratui. Teismas sprendimą priėmė balsų santykiu 2 prieš 1.

    Administracija sprendimą skundžia

    Donaldo Trumpo administracija kitą dieną pateikė apeliaciją, siekdama panaikinti teismo išvadą ir atkurti platesnį muitų taikymą. JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris viešai pareiškė, kad Vašingtonas tikisi apeliaciją laimėti.

    „Esame įsitikinę, kad apeliacijoje šis sprendimas bus panaikintas ir mūsų pozicija bus patvirtinta“, – sakė JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris.

    Pats Donaldas Trumpas sprendimą kritikavo, kaltindamas teisėjus politiniu šališkumu. Jo teigimu, nepalankią baigtį nulėmė „du kairiųjų pažiūrų teisėjai“, nors sprendimą priėmė trijų teisėjų kolegija.

    Ką tai reiškia prekybai

    Teismo sprendimas nereiškia automatinio visų JAV muitų politikos sustabdymo, tačiau jis riboja galimybes remtis 122 skirsniu kaip universaliu pagrindu plačioms tarifų priemonėms. Praktinis poveikis trumpuoju laikotarpiu labiausiai susijęs su konkrečiais ieškovais, kurių atžvilgiu taikymas buvo sustabdytas.

    Reuters primena, kad 10 proc. muitai buvo numatyti kaip laikina priemonė ir pagal administracijos planą turėtų baigtis liepos pabaigoje. Vis dėlto teismo išvada gali tapti svarbiu precedentu, kaip ateityje bus vertinami bandymai muitais spręsti struktūrines prekybos problemas.

    Tuo pat metu JAV administracija signalizuoja, kad muitų darbotvarkė nesibaigia, ir ieško kitų teisinių kelių platesnėms priemonėms prieš pagrindinius prekybos partnerius, įskaitant Europos Sąjungą. Artimiausi mėnesiai gali tapti esminiai, nes teisiniai ginčai persipina su derybomis dėl prekybos įtampos su Kinija.

  • Trumpo spaudimas saulės pramonei: JAV fotovoltikos gamykloms stringa finansavimas ir draudimas

    JAV saulės energetikos sektoriuje daugėja įtampos: dalis didžiųjų fotovoltikos įmonių, bankų ir draudikų pristabdė bendradarbiavimą su naujai pastatytomis saulės modulių gamyklomis. Pagrindinė priežastis – neapibrėžtumas, ar ryšiai su Kinijos tiekimo grandinėmis gali užkirsti kelią gauti švarios energijos subsidijas.

    Šis atsargumas pirmiausia paliečia gamyklas, kurios buvo pastatytos ar išplėtotos bendrovėms, turinčioms Kinijos kapitalo, technologijų ar įrangos sąsajų. Rinkos dalyviai baiminasi, kad griežtesnė JAV politika Kinijos atžvilgiu gali pakeisti taisyklių taikymą, todėl finansuotojai ir draudikai neskuba prisiimti rizikos.

    Neapibrėžtumas stabdo projektus

    Neaiškumas dėl subsidijų ir mokesčių lengvatų taikymo daro tiesioginę įtaką projektų bankiniam finansavimui, nes saulės elektrinių plėtra JAV dažnai remiasi ilgalaikėmis paskolomis, draudimo apsauga ir mokesčių kreditų sandoriais. Kai šios grandys stringa, vėluoja ir naujų elektrinių bei energijos kaupimo projektų sprendimai.

    „Tai pristabdo finansavimą skubiai reikalingiems saulės energijos ir energijos kaupimo projektams“, – sakė teisės firmos Norton Rose Fulbright atstovas Keithas Martinas.

    Situacija sutampa su platesniais Donaldo Trumpo administracijos veiksmais, kuriais siekiama riboti Kinijos įmonių prieigą prie JAV rinkos ir mažinti valstybės paramą žaliajai energetikai. Tačiau rinkoje vis dažniau keliama rizika, kad tokia kryptis gali turėti priešingą efektą: pristabdyti gamybos plėtrą, investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą.

    Kinijos dominavimas tiekimo grandinėse

    Fotovoltikos sektorius yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip sudėtinga greitai atsieti JAV pramonę nuo pasaulinių tiekimo grandinių, kuriose Kinija užima dominuojančią padėtį. Dalis JAV veikiančių gamyklų priklauso nuo kinų kilmės įrangos, komponentų ar technologinių sprendimų, todėl bet kokie papildomi ribojimai kelia veiklos tęstinumo ir atitikties klausimus.

    Reguliuotojams tai tampa dilema: siekiant mažinti priklausomybę nuo Kinijos ir riboti rizikas nacionaliniam saugumui, tuo pačiu nenorima smogti vietos gamintojams, kurie dar tik stiprina pajėgumus. Praktikoje tai reiškia, kad net ir JAV teritorijoje veikiantys projektai gali susidurti su didesnėmis finansavimo sąnaudomis, griežtesnėmis draudimo sąlygomis ar investuotojų laukimo režimu.

    Kas toliau laukia saulės energijos JAV?

    Įtampa saulės energetikoje išryškėja tuo metu, kai elektros paklausą kelia augantys duomenų centrų poreikiai, o vartotojai jautriai reaguoja į komunalinių paslaugų kainas. Jei finansavimo ir draudimo stabdžiai užsitęs, JAV gali būti sunkiau greitai didinti saulės elektrinių ir energijos kaupimo apimtis, net jei technologijos pinga ir projektų potencialas išlieka didelis.

    Rinkos dalyviai tikisi aiškesnių taisyklių dėl to, kaip vertinami ryšiai su Kinija, ir kokie kriterijai lems teisę į paramą. Kol kas, esant politinei rizikai, dalis sprendimų atidedama, o tai gali sulėtinti planuotą gamybos ir įrengimų bumą.

  • JK iškvies Kinijos ambasadorių: nuteisti du vyrai dėl Honkongo disidentų sekimo Londone

    JK iškvies Kinijos ambasadorių: nuteisti du vyrai dėl Honkongo disidentų sekimo Londone

    Teismas: padėjo užsienio žvalgybai

    Jungtinė Karalystė pareiškė iškviesianti Kinijos ambasadorių po to, kai Londono teismas nuteisė du Jungtinės Karalystės ir Kinijos pilietybę turinčius vyrus dėl veiklos, siejamos su Honkongo disidentų sekimu.

    Bylą nagrinėjęs Old Bailey teismas pripažino kaltę 38 metų Peterį Wai ir 65 metų Billą Yueną dėl pagalbos užsienio žvalgybos tarnybai, remiantis Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo teisės aktais.

    Prisiekusieji daugiau kaip parą tarėsi, tačiau dėl papildomų kaltinimų, susijusių su užsienio kišimusi, bendro sprendimo nepriėmė. Prokuratūra nurodė nesieksianti pakartotinio teismo proceso dėl šių epizodų.

    Taikiniai – opozicija ir politikai

    Teisme skelbta, kad P. Wai veikė B. Yueno nurodymu, o pastarasis dirbo vadovaujančias pareigas Honkongo ekonomikos ir prekybos biure Londone, kuris atstovauja Honkongo valdžios interesams Jungtinėje Karalystėje.

    Prokurorų teigimu, rinkta informacija apie Honkongo disidentus ir prodemokratinius aktyvistus, kurie po politinių suvaržymų Honkonge persikėlė į Jungtinę Karalystę. Ypatingas dėmesys, kaip teigta, buvo skiriamas ir politikams, tarp jų konservatoriui Iainui Duncanui Smithui.

    Byloje minėtos įvairios informacijos rinkimo priemonės: stebėjimas, klaidinantys veiksmai ir bandymai identifikuoti tikslinius asmenis. Vienu iš epizodų įvardytas bandymas fiksuoti Londone gyvenantį Honkongo aktyvistą ir kampanijos organizatorių Nathaną Law.

    Grėsmės ir užkardyta operacija

    Teismas taip pat išgirdo, kad B. Yueno telefone rasti pranešimai rodė, jog N. Law stebėjimas galėjo būti pradėtas dar 2021 metais. Bylos medžiagoje minėta, kad Honkongo valdžia buvo paskelbusi maždaug 120 000 eurų dydžio atlygį už informaciją, kuri padėtų nustatyti kelis Jungtinėje Karalystėje esančius aktyvistus.

    Vienas liudytojas teisme teigė, kad P. Wai jam grasino areštu po konflikto su Honkongo diplomatu Londone. Šie parodymai buvo pateikti kaip bendro spaudimo ir bauginimo konteksto dalis.

    Anot tyrėjų, vyrų veikla išaiškėjo policijai užkardžius tariamą planą pagrobti buvusią Honkongo gyventoją iš jos buto Jorkšyre 2024 metų gegužę. Abu kaltinamieji savo kaltę neigė, tačiau teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

    P. Wai, anksčiau dirbęs Jungtinės Karalystės pasienio tarnyboje, taip pat pripažintas kaltu dėl tarnybinio nusižengimo. Teisme skelbta, kad jis tikrino Vidaus reikalų ministerijos sistemas ieškodamas asmenų, kuriais domėjosi Honkongo institucijos.

    Abu vyrai po nuosprendžio palikti suimti iki bausmės paskelbimo. Galutinė bausmės skyrimo data, kaip nurodyta, turėtų būti nustatyta gegužės 15 dieną.

  • Kinija stabdo bankų finansavimą naftos perdirbimo įmonėms: JAV sankcijos kelia sumaištį rinkoje

    Kinijos bankų priežiūros institucijos žodžiu perdavė nurodymus šalies bankams riboti naujų paskolų teikimą naftos perdirbimo ir petrochemijos bendrovėms, teigia su situacija susipažinę šaltiniai. Kartu pabrėžta, kad jau suteiktų kreditų bankai neprivalo nutraukti, tačiau turi iš naujo įvertinti riziką.

    Finansų sektoriui taip pat liepta atidžiau peržiūrėti verslo ryšius su įmonėmis, kurios gali būti susijusios su sankcijų rizika. Tarp minimų bendrovių yra Hengli Petrochemical, laikoma didžiausia privačia naftos perdirbimo įmone Kinijoje.

    Prieštaringi signalai iš Pekino

    Ši neoficiali priežiūros institucijų linija kertasi su anksčiau skelbta Kinijos valdžios pozicija. Kinijos prekybos ministerija gegužės pradžioje viešai signalizavo, kad šalies įmonės turėtų nepaisyti kai kurių užsienio valstybių taikomų ribojimų.

    Dėl to įmonėms susidaro praktinė dilema: vidaus politika ragina tęsti veiklą, o bankai realiai mažina finansavimo prieinamumą. Rinkai tai reiškia didesnę neapibrėžtumo premiją ir atsargesnį kapitalo vertinimą visam sektoriui.

    JAV spaudimas naftos tiekimo grandinei

    Situaciją paaštrino Jungtinių Valstijų sankcijos, skirtos mažinti Irano pajamas iš naftos eksporto ir apsunkinti prekybą per tarpininkus. JAV institucijos balandžio pabaigoje paskelbė sankcijas Hengli Petrochemical, argumentuodamos įtarimais dėl ryšių su Irano kilmės nafta.

    JAV taip pat didina spaudimą bankams: viešai kalbėta apie įspėjimus Kinijos skolintojams dėl galimų antrinių sankcijų, jei būtų nustatyta, kad jie aptarnauja sandorius, susijusius su Iranu. Tokia grėsmė bankams yra itin jautri, nes ji gali riboti prieigą prie tarptautinių atsiskaitymų ir užsienio finansavimo.

    Ką tai reiškia rafinerijoms

    Privatūs Kinijos perdirbėjai, ypač mažesnės vadinamosios teapot tipo rafinerijos, ilgą laiką ieškojo pigesnės žaliavos, įskaitant sankcijų riziką turinčius srautus. Tačiau sugriežtėjęs finansavimas reiškia ne tik brangesnes paskolas, bet ir sunkesnį apyvartinių lėšų planavimą, kai naftos pirkimai ir logistika reikalauja didelio likvidumo.

    Be finansavimo klausimų, sektorius susiduria ir su operacinėmis kliūtimis: krovinių priėmimas, draudimas, laivybos paslaugos bei atsiskaitymai tampa sudėtingesni, kai sandoriai vertinami kaip sankcijų rizikos. Tai didina kaštus, verčia ieškoti alternatyvių tiekimo kelių ir trumpina planavimo horizontą.

    Rinkos analitikai tokius signalus paprastai vertina kaip bandymą sumažinti sisteminę riziką: net ir be formalaus draudimo bankai linkę rinktis konservatyvesnį kelią, jei mato galimą JAV atsakomąsias priemones. Dėl to Kinijos naftos perdirbimo ir petrochemijos sektorius atsiduria tarp geopolitinių sprendimų ir realios kapitalo kainos, kurią diktuoja tarptautinė finansų sistema.

  • ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: „Made in Europe“ idėja ir baimė dėl atsakomųjų priemonių

    ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: „Made in Europe“ idėja ir baimė dėl atsakomųjų priemonių

    Įtampa dėl „Made in Europe“

    Europos Sąjungos ir Kinijos prekybinė įtampa pastarosiomis savaitėmis didėja, Pekinui raginant ES valstybes peržiūrėti Europos Komisijos siūlomą „Made in Europe“ kryptį. Kinijos pusė teigia, kad naujos taisyklės gali diskriminuoti jos bendroves.

    Europos Komisijos projekte numatoma griežtinti sąlygas užsienio įmonėms, norinčioms dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ar pasinaudoti investicijų galimybėmis. Tikslas – didinti Europos pramonės pajėgumus ir mažinti priklausomybes nuo išorės tiekėjų.

    Kinijos signalas: galimos atsakomosios priemonės

    Kinijos prekybos institucijos kritikuoja iniciatyvą ir perspėja, kad diskriminacinis požiūris į Kinijos įmones gali sulaukti atsakymo. Tai reiškia riziką, kad ginčas peraugs į platesnį ekonominį konfliktą su tarifais, ribojimais ar kitomis priemonėmis.

    ES sprendimus apsunkina ir bendra tarptautinės prekybos atmosfera, kurioje daugėja protekcionistinių priemonių, o tiekimo grandinių saugumas tampa politiniu prioritetu. Europai tenka ieškoti pusiausvyros tarp rinkos atvirumo ir strateginių sektorių apsaugos.

    Europos Parlamente – skirtingos strategijos

    Šią dilemą aptarė Europos Parlamento diskusijų laidoje The Ring susitikę europarlamentarai Sakis Arnaoutoglou iš Socialistų ir demokratų frakcijos bei Nicolás Pascual de la Parte iš Europos liaudies partijos. Abu pripažįsta, kad Kinija išlieka svarbi ekonominė partnerė, tačiau požiūriai į rizikų valdymą skiriasi.

    Arnaoutoglou ragino vengti eskalacijos ir siekti santykių, paremtų sąžiningumu bei abipusiškumu, pabrėždamas, kad tikslas neturėtų būti konfrontacija. Jo teigimu, Europa turi išlikti atvira bendradarbiavimui, bet negali būti naivi.

    De la Parte akcentavo, kad prekybos politika vis dažniau tampa geopolitiniu įrankiu, todėl ES reikia veikti apgalvotai. Jis išskyrė vadinamąjį rizikų mažinimą, kai ryšiai su Kinija nėra nutraukiami, tačiau priklausomybės jautriuose sektoriuose sąmoningai ribojamos.

    Diskusija parodė, kad ES kryptis greičiausiai suks link griežtesnių patikros ir atsparumo taisyklių, tačiau kartu bus ieškoma kelių išlaikyti prekybą ir investicijas ten, kur tai neprieštarauja saugumo ir konkurencingumo tikslams.

  • Kinija pasodino 78 mlrd. medžių, bet mokslininkai įspėja: žalinimas aštrina vandens trūkumą

    Kinija nuo 1980-ųjų įgyvendino vieną didžiausių žalinimo programų pasaulyje ir, įvairiais vertinimais, pasodino apie 78 mlrd. medžių. Tai siejama su vadinamąja Didžiąja žaliąja siena ir kitomis miškų atkūrimo iniciatyvomis, kurios turėjo stabdyti dykumėjimą ir vėjo eroziją.

    Tačiau naujesni moksliniai tyrimai rodo, kad dalyje regionų masinis apželdinimas turėjo ir neplanuotų pasekmių. Mokslininkai įspėja, kad ypač sausesnėse šiaurės ir šiaurės vakarų teritorijose padidėję miškų plotai gali apsunkinti vietos vandens balansą.

    Viena pagrindinių rizikų siejama su evapotranspiracija, kai vanduo išgaruoja iš dirvožemio ir išsiskiria per augalų lapus. Miškuose šis procesas paprastai intensyvesnis nei pievose ar stepėse, todėl tam tikromis sąlygomis daugiau vandens „išeina“ į atmosferą, o vietinis drėgmės balansas prastėja.

    Kaip pabrėžia tyrėjai, keičiant natūralias pievas į mišką galima gauti daugiau kritulių kai kuriose teritorijose, tačiau kartu didėja ir bendras vandens praradimas per garavimą. Dėl to dalis drėgmės gali persiskirstyti į kitus regionus, o tankiai apgyvendintose vietovėse vandens deficitas tik sustiprėja.

    Šiaurės Kinijoje vandens paklausa tradiciškai didelė dėl gyventojų koncentracijos, pramonės ir žemės ūkio. Tuo pat metu vandens ištekliai šiame šalies ruože pasiskirstę netolygiai, todėl bet koks papildomas spaudimas hidrologiniam ciklui gali turėti apčiuopiamų pasekmių.

    Be to, žalinimo projektų efektyvumas priklauso nuo to, kokios rūšys sodinamos ir ar jos atitinka vietos ekosistemas. Monokultūros ar vandeniui imlesnės rūšys sausringuose plotuose gali paspartinti dirvožemio išsausėjimą, ypač jei kartu trūksta priemonių dirvožemio drėgmei sulaikyti.

    Mokslininkai ragina miškų atkūrimo programas planuoti ne vien pagal pasodintų medžių skaičių, bet pagal poveikį vandens ištekliams ir regiono klimatui. Praktikoje tai reiškia, kad dalyje teritorijų gali būti tikslingiau atkurti stepes, krūmynus ar mišrias ekosistemas, o ne tankius miškus.

    Taip pat akcentuojama, kad sprendimai turėtų remtis vietos hidrologiniais duomenimis ir ilgalaikiu stebėjimu, nes greiti rezultatai žalinant gali maskuoti lėtai augančias problemas. Kai kuriais atvejais prioritetu tampa ne naujų plotų apsodinimas, o jau įveistų teritorijų tvarkymas, rūšių pakeitimas ir vandens taupymo priemonės žemės ūkyje.

    Kinijos žalinimo programos išlieka reikšmingos kovoje su dykumėjimu ir dulkių audromis, tačiau tyrimai primena, kad gamtos atkūrimas nėra vienalytis receptas. Ten, kur vanduo yra ribotas išteklius, miškų plėtra turi būti derinama su aiškiais vandens biudžeto skaičiavimais, kad aplinkosauginė nauda nevirstų nauju iššūkiu gyventojams ir ūkiui.

  • 55 km jūros tiltas pietų Kinijoje sujungė Honkongą, Džuhajų ir Makao: kelionė sutrumpėjo iki 40 min.

    55 kilometrų ilgio Honkongo–Džuhajaus–Makao jungtis tapo viena svarbiausių pietų Kinijos transporto arterijų, sujungusia tris didelius regiono centrus. Po atidarymo kelionės laikas tarp Honkongo, Džuhajaus ir Makao sutrumpėjo beveik pusantro karto ir, priklausomai nuo maršruto, gali siekti apie 40 minučių.

    Iki šio projekto reikšminga dalis kelionių tarp krantų rėmėsi keleiviniais keltais, o tai reiškė didesnę priklausomybę nuo oro sąlygų ir ilgesnį laiką kelyje. Naujoji jungtis pakeitė kasdienę logistiką: patogesnės tapo tiek keleivių kelionės, tiek prekių srautai tarp trijų miestų.

    Statybos truko apie devynerius metus, o bendra projekto vertė siekė maždaug 18 900 000 000 eurų. Toks mastas projektą iškėlė į brangiausių ir ambicingiausių infrastruktūros darbų gretas, o jo ekonominė logika siejama su greitesniu judėjimu ir glaudesne regiono integracija.

    Inžinieriams teko dirbti sudėtingomis jūrinėmis sąlygomis: regione dažni taifūnai, o srovės ir laivybos koridoriai diktavo papildomus sprendimus. Didelę jungties dalį sudaro keli atskiri tiltai virš kanalų, suprojektuoti taip, kad po jais galėtų saugiai praplaukti dideli laivai.

    Projektas nėra vien tik ištisinis tiltas: infrastruktūroje numatytos dirbtinės salos, požeminiai tuneliai, privažiavimo keliai ir pasienio kontrolės punktai. Skirtingos atkarpos išsiskiria ir architektūriniais sprendimais, o visa sistema integruota į regiono transporto tinklą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio masto jungtys paprastai turi dvejopą poveikį: jos spartina judėjimą, tačiau kartu kelia didesnį spaudimą miesto transportui, pasienio procedūroms ir aplinkosauginiams reikalavimams. Vis dėlto pietų Kinijoje šis objektas laikomas strateginiu žingsniu, siekiant užtikrinti sklandesnį ryšį tarp skirtingų ekonominių centrų.

    Honkongas yra tarptautinis finansų ir paslaugų centras, Makao išsiskiria turizmu, o Džuhajus pastaraisiais metais stiprina pramonės ir technologijų kryptis. Greitesnis susisiekimas tarp šių miestų didina darbo jėgos mobilumą ir leidžia verslams efektyviau planuoti tiekimą bei paslaugų teikimą.

    Kasdieniams keliautojams reikšmingiausias pokytis yra prognozuojamesnė kelionė, mažiau priklausoma nuo jūrinių sąlygų. Tuo pačiu, didėjant srautams, esminiu klausimu tampa valdymas: nuo eismo reguliavimo iki pasienio patikros našumo piko metu.

    Tokio tipo projektai dažniausiai derina skirtingas konstrukcijas, nes vien tiltu ne visur įmanoma užtikrinti reikiamą laivybos pralaidumą. Dėl to praktikoje pasirenkami kombinuoti sprendimai, kai dalis maršruto einama tiltais, o dalis nukreipiama tuneliais ar kitais infrastruktūros elementais.

    Kartu tai reikalauja sudėtingos priežiūros visą eksploatacijos laiką: metalinių konstrukcijų apsaugos nuo korozijos, dangos atnaujinimo, saugos sistemų ir eismo stebėsenos. Ilgalaikis patikimumas čia tampa ne mažiau svarbus nei pats statybų rekordas.

  • Kinija ignoruoja JAV sankcijas dėl Irano naftos: Pekino sprendimas, galintis sujudinti rinkas

    Kas pasikeitė Pekino politikoje

    Kinijos valdžia nurodė šalies įmonėms nesilaikyti Jungtinių Valstijų taikomų ribojimų, susijusių su Irano naftos prekyba. JAV sankcijos palietė ir privačias Kinijos perdirbimo įmones, tarp jų ir didelį naftos chemijos sektoriaus žaidėją „Hengli“.

    Iki šiol Pekinas viešai kritikuodavo vienašales sankcijas, tačiau praktikoje dalis didžiausių bendrovių jų laikydavosi, siekdamos išvengti rizikos tarptautiniuose atsiskaitymuose. Dabar signalas aiškesnis: Kinija pasirengusi atviriau ginti energetinius interesus, net jei tai kelia naują įtampą su Vašingtonu.

    Teisinis skydas ir diplomatinis signalas

    Sprendimas grindžiamas Kinijoje 2021 metais įsigaliojusiais nuostatais, kurie leidžia vietos įmonėms nepripažinti užsienio teisės aktų, jei jie laikomi nepagrįstais. Kinijos Prekybos ministerija pabrėžė, kad JAV priemonės, Pekino vertinimu, riboja įprastą prekybą su trečiosiomis šalimis ir prieštarauja tarptautinei praktikai.

    Šis žingsnis vertinamas ir kaip politinis gestas prieš aukšto lygio JAV ir Kinijos lyderių kontaktus. Analitikų teigimu, Pekinas siekia turėti daugiau spaudimo svertų derybose, o energetika čia tampa ypač jautria tema.

    „Tai reikia vertinti kaip kontrolės stiprinimą ir pasirengimą ilgesnei priešpriešai, o ne vienkartinį sprendimą“, – sakė Nacionalinio Singapūro universiteto ekspertas Ianas Chongas.

    Kodėl Kinija jaučiasi saugiau

    Ekspertai pažymi, kad Kinija į galimą tiekimo šoką žvelgia geriau pasirengusi nei dalis kitų Azijos ekonomikų. Pastaraisiais metais šalis intensyviai didino strategines naftos atsargas, kurios, įvairiais vertinimais, gali padengti daugiau nei šimto dienų poreikį įprastomis sąlygomis.

    Papildomas veiksnys yra ir Irano naftos srautai, kurie tam tikrais laikotarpiais būdavo laikomi tanklaiviuose prie Kinijos krantų, kai vidaus paklausa trumpam sumažėdavo. Toks „plaukiojantis sandėlis“ leidžia lanksčiau reaguoti į kainų šuolius ar tiekimo sutrikimus.

    Kinijai reikšminga ir vietinė gavyba, kuri padengia daugiau nei ketvirtadalį šalies naftos poreikio. Vis dėlto importo vaidmuo išlieka kritinis, todėl sankcijų ir logistikos trikdžiai tiesiogiai veikia pramonę, transportą ir infliaciją.

    Rizika rinkoms ir bankams

    Vis dėlto Pekino sprendimas turi kainą: didėja antrinių sankcijų rizika tiems, kurie padeda vykdyti atsiskaitymus ar draudimo operacijas. Kinijos bankai, dirbantys su „Hengli“ ir kitomis privačiomis perdirbimo bendrovėmis, gali atsidurti sudėtingoje padėtyje, nes tarptautinės operacijos dažnai susijusios su griežtomis atitikties taisyklėmis.

    Analitikai neatmeta, kad JAV gali plėsti ribojimus, jei matys sistemingą sankcijų apėjimą. Tokiu atveju Pekinas, tikėtina, atsakytų papildomomis priemonėmis, o tai didintų neapibrėžtumą tiek energijos, tiek finansų rinkose.

    Įtampą papildo ir išliekanti rizika svarbiausiuose jūrų keliuose, ypač tose vietose, per kurias juda reikšminga pasaulinės naftos dalis. Ilgiau trunkantys trikdžiai tokiose arterijose gali pagreitinti kainų kilimą ir slopinti pasaulio ekonomikos augimą.

  • Kinija apie JAV sankcijas „arbatinukams“: importas iš Irano neslūgsta, Vašingtonas ieško svertų

    Kinija apie JAV sankcijas „arbatinukams“: importas iš Irano neslūgsta, Vašingtonas ieško svertų

    Kinija pareiškė neketinanti laikytis Jungtinių Valstijų sankcijų, nukreiptų prieš dalį Kinijos nepriklausomų naftos perdirbimo įmonių. Šios mažesnės, dažniausiai privačios rafinerijos tarptautinėje rinkoje dažnai vadinamos arbatinukais.

    Pekinas teigia, kad prieštarauja vienašalėms priemonėms, kurios nėra patvirtintos Jungtinių Tautų, ir akcentuoja tarptautinės teisės argumentą. Tuo pat metu Vašingtonas siekia mažinti Irano pajamas iš naftos eksporto, kurios, JAV vertinimu, gali būti nukreipiamos ir į regioninius konfliktus bei karinių pajėgumų stiprinimą.

    Kaip veikia „arbatinukų“ modelis

    Didžioji dalis Kinijos valstybinio sektoriaus stengiasi vengti sandorių, kurie būtų aiškiai susieti su JAV sankcijomis, ypač kai atsiskaitymai vyksta JAV doleriais. Tačiau nepriklausomos rafinerijos dažniau perka žaliavą su didesne nuolaida, o atsiskaitymai neretai vyksta juaniais ar kitais kanalais, kuriuos sunkiau paveikti JAV finansinėmis priemonėmis.

    Dar viena grandis yra logistika: dalis krovinių gabenama tanklaiviais, kurių savininkystę ar draudimo grandinę sudėtinga greitai patikrinti. Tai mažina sankcijų atsekamumą ir didina pilkųjų schemų patrauklumą, ypač kai naftos kaina ir maržos tampa jautrios net nedideliam diskontui.

    Irano naftos srautai į Kiniją nemažėja

    Rinkos analitikai skaičiuoja, kad 2025 metais Irano nafta sudarė apie 12 proc. viso Kinijos naftos importo. Vertinama, kad tai siekė maždaug 1,4 milijono barelių per dieną, nors tokie skaičiavimai paprastai remiasi ir netiesioginiais laivybos duomenimis.

    Pastaraisiais metais, stebėtojams vertinant, išaugo ir tanklaivių, dalyvaujančių mažiau skaidriuose maršrutuose, skaičius. Tai rodo, kad prekyba prisitaiko prie ribojimų: kai vienas kanalas uždaromas, atsiranda kiti, o rizika pasiskirsto tarp daugiau tarpininkų.

    Sankcijos ir politika: spaudimas prieš derybas

    JAV sankcijų sugriežtinimas vyksta platesniame geopolitiniame kontekste, kuriame persipina Irano klausimas ir JAV bei Kinijos santykiai. Pranešama, kad paraleliai gali būti ruošiami aukšto lygio politiniai kontaktai, todėl papildomas spaudimas sankcijomis tampa ir derybine priemone.

    „Kinijos vyriausybė nuosekliai nepritaria vienašalėms sankcijoms, kurios nėra patvirtintos Jungtinių Tautų ir neturi pagrindo tarptautinėje teisėje“, – teigiama Pekino pozicijoje.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad JAV didžiausią efektą pasiekia ten, kur veikia dolerio atsiskaitymai, tarptautinis draudimas ir didieji finansiniai tarpininkai. Tačiau kuo daugiau sandorių persikelia į alternatyvias valiutas ir mažiau skaidrias logistikos grandines, tuo sunkiau išlaikyti sankcijų režimo efektyvumą be papildomų politinių ir ekonominių priemonių.

  • ES pažadėjo kovoti iki galo: Kinija grasina atsakomosiomis priemonėmis dėl „Pagaminta Europoje“

    ES pažadėjo kovoti iki galo: Kinija grasina atsakomosiomis priemonėmis dėl „Pagaminta Europoje“

    Europos Sąjunga žada nesitraukti iš planų stiprinti pramonės politiką ir mažinti strategines priklausomybes, nors Kinija įspėja apie galimas atsakomąsias priemones. ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pabrėžė, kad Bendrija gins europines įmones, jei jos bus traktuojamos nesąžiningai.

    Įtampa paaštrėjo Kinijai pareiškus, jog Briuselis turėtų švelninti „Pagaminta Europoje“ iniciatyvos kryptį, kuri siejama su griežtesnėmis prieigos prie rinkos taisyklėmis ir viešųjų pirkimų bei pramonės paramos orientavimu į Europos gamintojus. Kartu aštriai vertinami ir siūlomi kibernetinio saugumo reikalavimai, galintys riboti dalies Kinijos telekomunikacijų tiekėjų veiklą ES.

    Griežta žinutė Pekinui

    Pasak komisaro, ES nemėgina provokuoti prekybos konflikto, tačiau nesutinka su spaudimo taktika ir tikisi pagarbos derybose. Jo teigimu, prekybos karą pradėti lengva, bet jį užbaigti sunku, todėl svarbiausia išlaikyti strateginę kantrybę ir aiškiai apibrėžti, kur yra raudonos linijos.

    „Kovosime iki galo dėl kiekvienos europietiškos darbo vietos ir kiekvienos įmonės, kai matysime, kad su jomis elgiamasi nesąžiningai“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Prekybos deficitas pasiekė rekordą

    Viena svarbiausių Briuselio argumentų priežasčių – didėjantis prekybos disbalansas. Šefčovičius nurodė, kad ES prekybos deficitas su Kinija 2025 metais išaugo iki 359,3 milijardo eurų ir, jo vertinimu, toks lygis yra nebetvarus.

    ES institucijos taip pat nerimauja, kad Kinijos eksportas, susiduriantis su aukštesniais muitais ar kitais ribojimais JAV rinkoje, gali būti nukreiptas į Europą. Briuselis dažnai mini ir Kinijos perteklinių gamybos pajėgumų problemą, kai subsidijuojama produkcija daro spaudimą Europos gamintojams.

    Įrankiai prieš dempingą ir subsidijas

    Šefčovičius teigė, kad ES remsis prekybos apsaugos priemonėmis tais atvejais, kai įtariamas dempingas ar neteisėtos subsidijos, taip pat stebės bandymus apeiti ribojimus perkeliant gamybą už Kinijos ribų. ES pozicija grindžiama siekiu užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje.

    Komisaras pabrėžė, kad aktyvi pramonės politika nėra vien Kinijos bruožas, nes ją taiko ir JAV, Kanada, Japonija bei Pietų Korėja. Todėl, jo žodžiais, neturėtų stebinti ir Europos sprendimas ryžtingiau reaguoti, ypač kai kalbama apie viešuosius pinigus ir strategines investicijas.

    ES atstovai tvirtina sieksiantys konstruktyvaus dialogo ir ragina Pekiną sėsti prie rimtų derybų, kurios duotų apčiuopiamų rezultatų. Šefčovičius taip pat pranešė kvietęs Kinijos užsienio reikalų ministrą atvykti į Briuselį išsamiai įvertinti situaciją ir sumažinti eskalacijos riziką.