Tag: Kinija

  • JAV ragina sąjungininkus apsispręsti DI lenktynėse su Kinija: kas rizikuoja likti už borto

    Jungtinės Valstijos stiprina spaudimą partneriams, kad šie aiškiai pasirinktų, su kuria technologine ekosistema sieja savo DI ateitį. Vašingtonas įspėja, jog šalys, kurios tuo pačiu metu dalyvaus ir JAV telkiamose iniciatyvose, ir Pekino kuriamame alternatyviame formate, gali prarasti vietą JAV vadovaujamoje koalicijoje.

    Ši žinutė siejama su JAV Valstybės departamento parengtu laiško projektu, adresuotu dešimtims valstybių, anksčiau pritarusių bendram pareiškimui dėl DI bendradarbiavimo. Dokumente esą pabrėžiama, kad narystė JAV remiamoje tiekimo grandinių ir technologinės partnerystės schemoje laikoma įsipareigojimu, o ne simboliniu gestu.

    Dvi konkuruojančios ekosistemos

    Vašingtono tikslas – sutelkti sąjungininkus aplink bendrus standartus, investicijas ir eksporto kontrolę, ypač ten, kur DI plėtra remiasi puslaidininkiais ir kritiniais mineralais. JAV argumentas paprastas: nuo šių grandžių priklauso ne tik ekonominis konkurencingumas, bet ir nacionalinis saugumas.

    Kita kryptis formuojama Pekino – Kinija pastaruoju metu aktyvina tarptautines iniciatyvas, siūlydama alternatyvų bendradarbiavimo modelį DI srityje. Šis varžymasis vis labiau primena dviejų blokų logiką, kur pasirinkimas gali nulemti prieigą prie technologijų, kapitalo ir rinkų.

    „Būti visur reiškia nebūti niekur. Prisijungimas prie JAV iniciatyvos yra įsipareigojimas, kurio neįmanoma suderinti su dubliuojančiomis iniciatyvomis, kurių lūkesčiai prieštarauja“, – sakoma laiško projekte.

    Mineralai, lustai ir investicijos

    Spaudimo fonas – kritinių mineralų rinka, kurioje Kinija ilgą laiką išlaikė labai stiprias pozicijas: nuo žaliavų gavybos iki jų perdirbimo ir tiekimo. Šie ištekliai svarbūs baterijoms, elektronikai, duomenų centrams ir pažangiai gamybai, todėl tapo geopolitinių svertų dalimi.

    JAV siekia mažinti priklausomybę nuo priešininkų ir skatinti alternatyvius tiekimo kelius per partnerius, ypač tuos, kurie gali pasiūlyti reikšmingus kritinių mineralų rezervus. Už tai žadamos bendros investicinės galimybės, projektai infrastruktūrai ir pramonės pajėgumams, susijusiems su DI.

    Kodėl Vašingtonas griežtina toną?

    Technologinis varžymasis tarp JAV ir Kinijos pastaruoju metu spartėja, o DI galimybės plečiasi eksponentiškai. Kartu auga ir rizikos: nuo kibernetinių atakų automatizavimo iki DI pritaikymo žvalgybai bei karinėms technologijoms, todėl daug sprendimų vis dažniau vertinami per nacionalinio saugumo prizmę.

    Vašingtono pozicija – šalis negali būti patikimu partneriu vienoje ekosistemoje, jei tuo pat metu įsipareigoja kitai, kuri kuria konkurencinę viziją ir taisykles. Daliai valstybių tai reiškia sudėtingą balansavimą tarp prekybinių interesų, investicijų poreikio ir strateginių ryšių su pagrindiniais sąjungininkais.

    „Administracija nori aiškiai pasakyti, kad visko vienu metu turėti nepavyks, ir kad pasirinkimai DI srityje turės pasekmių“, – teigė JAV administracijos atstovas.

  • ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    Europos Sąjungos pareigūnų grupė artimiausiomis dienomis vyks į Kiniją tęsti techninių derybų dėl prekybos, kai Briuselis siekia sumažinti rekordiškai didelį prekybos disbalansą. Šaltinių teigimu, tikslas – iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir išvengti dar aštresnio konflikto.

    Derybų fonas įtemptas: Kinija neseniai apribojo savo įmonių bendradarbiavimą su Europos Komisija antimonopoliniuose tyrimuose ir bylose, susijusiose su užsienio subsidijų rizikomis. Briuselis tai vertina kaip bandymą apsunkinti informacijos rinkimą, reikalingą vykdant tyrimus pagal ES užsienio subsidijų reglamentą.

    „Jokia organizacija ar asmuo negali vykdyti ar padėti vykdyti netinkamų eksteritorialios jurisdikcijos priemonių“, – pareiškė Kinijos Teisingumo ministerija.

    Tuo pat metu Europos Komisija nesustabdo pradėtų tyrimų ir vasarą inicijavo daugiau prekybos gynybos bylų dėl įtariamo dempingo bei nesąžiningų subsidijų. ES institucijos ir dalis valstybių narių argumentuoja, kad Europos pramonę vis labiau spaudžia pigių importo srautų augimas, ypač sektoriuose, kur kainą stipriai veikia valstybės parama.

    Spalis – neatsitiktinis terminas

    Europos Komisija sieja derybų grafiką su politiniu terminu: spalį į Kiniją turėtų vykti ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius. Iki to laiko tikimasi suderinti konkrečius sprendimus dėl rinkos prieigos, skaidrumo ir ginčų suvaldymo mechanizmų.

    Abi pusės anksčiau susitarė kurti bendrą stebėsenos mechanizmą, kuris leistų keistis duomenimis ir sekti prekybos srautus. Briuselis tai pristato kaip įrankį didinti skaidrumą ir iš anksto identifikuoti trinties taškus, kol jie nevirsta tarifais ar plataus masto apribojimais.

    Kova dėl rinkos prieigos ir žaliavų

    Vienas jautriausių klausimų – abipusė rinkos prieiga. Kinija kritikuoja ES reguliavimą, kuris, Pekino vertinimu, riboja Kinijos įmonių galimybes dalyvauti Europos rinkoje, o ES šalys reikalauja daugiau realių galimybių europietiškam verslui Kinijoje.

    Spalio terminas svarbus ir dėl kritinių žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, tiekimo stabilumo. Šios žaliavos reikšmingos Europos žaliajai transformacijai, automobilių sektoriui ir gynybos pramonei, todėl bet koks eksporto ribojimas ar tiekimo sutrikimai gali greitai tapti sistemine rizika.

    ES pozicija šiose derybose dviguba: viena vertus, išlaikyti dialogą ir sumažinti prekybos įtampą, kita vertus, tęsti tyrimus ir taikyti prekybos gynybos priemones, jei nustatomi nesąžiningos konkurencijos požymiai. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks susitarti dėl praktinių sprendimų, ar konfliktas tik gilės.

  • „Xiaomi“ meta iššūkį „Nvidia“: naujas 3 nm lustas automobiliams gali pakeisti žaidimo taisykles

    „Xiaomi“ meta iššūkį „Nvidia“: naujas 3 nm lustas automobiliams gali pakeisti žaidimo taisykles

    Kas paskelbta ir kodėl tai svarbu

    „Xiaomi“ pristatė savo kurtą lustų šeimą, skirtą dirbtinio intelekto skaičiavimams ir pažangioms vairuotojo pagalbos funkcijoms automobiliuose. Vienas svarbiausių naujienos akcentų – „Xring D100“ lustas, kurį bendrovė sieja su „išmaniuoju vairavimu“ ir pagalbinėmis sistemomis.

    Iki šiol „Xiaomi“ elektromobiliuose naudota „Nvidia“ aparatinė įranga, todėl nuosavas lustas reiškia aiškią strategiją: daugiau kontrolės tiekimo grandinėje, sąnaudose ir programinės įrangos derinime su jutikliais bei automobilio architektūra.

    „Xring D100“: ką žinome apie specifikacijas

    Bendrovė skelbia, kad „Xring D100“ turi 20 branduolių centrinį procesorių ir 16 branduolių neuroninį procesorių. Taip pat minima iki 160 gigabaitų vieningos atminties, kas teoriškai leistų didesnės apimties modelius vykdyti pačiame įrenginyje, o ne debesijoje.

    „Xiaomi“ teigia, kad tai pirmasis žemyninėje Kinijoje sukurtas 3 nanometrų proceso lustas, tačiau realų jo pranašumą rinkoje lems ne vien technologinis mazgas. Praktikoje itin svarbu, kiek efektyviai lustas apdoroja duomenis realiu laiku ir kaip optimizuota programinė įranga.

    Rinkos kontekstas: kodėl automobilių gamintojai kuria savo lustus

    Automobilių pramonėje stiprėja tendencija kritines skaičiavimo platformas perkelti į vidų: taip mažinama priklausomybė nuo kelių didžiųjų tiekėjų ir lengviau išlaikyti nuoseklų vystymo tempą. Ypač tai aktualu pažangioms pagalbinėms funkcijoms, kur vienas programinės įrangos atnaujinimas gali reikalauti iš esmės kitokio skaičiavimo profilio.

    „Xiaomi“ prisijungia prie platesnio Kinijos gamintojų judėjimo, kai vis dažniau investuojama į nuosavą „silicon“ kuriant alternatyvas JAV kilmės lustams. Tokį posūkį skatina ir geopolitinė įtampa bei eksporto kontrolės rizikos, galinčios paveikti aukštos klasės skaičiavimo įrangos prieinamumą.

    „Svarbu nepainioti didesnio skaičiavimo potencialo su geresniu realiu rezultatu: našumą lemia ir optimizacija, ir energijos efektyvumas“, – pabrėžiama pristatymo kontekste.

    Kol kas „Xiaomi“ nepateikė vieno iš svarbiausių palyginimo rodiklių – TOPS, kuris dažnai naudojamas DI inferencijos spartai apibūdinti. Dėl to rinkai dar teks palaukti nepriklausomų bandymų ir realių palyginimų su „Nvidia“ sprendimais bei kitų gamintojų platformomis.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad į naujos aparatinės įrangos kūrimą investuota daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių, o tai sudaro apie 2,8 mlrd. eurų. Ši suma apima ne tik „Xring D100“, bet ir kitus lustus: DI spartinimo sprendimą bei mobiliems įrenginiams skirtą sistemą luste.

    Komercinis naujų lustų panaudojimas numatomas nuo kitų metų, o tai reiškia, kad artimiausiu metu svarbiausias klausimas bus praktinis: ar „Xiaomi“ pavyks pasiekti tokį pat stabilumą ir našumą, kokį šiandien siūlo rinkos lyderiai, ir ar tai taps konkurenciniu pranašumu elektromobilių segmente.

  • Kinijoje kyla ateities miestas: 60,4 km² megaprojektas stebina žalumu ir robotaksi

    Kinijoje kyla ateities miestas: 60,4 km² megaprojektas stebina žalumu ir robotaksi

    Kinijoje, netoli Čengdu Tianfu tarptautinio oro uosto, sparčiai vystomas Chengdu Future Science and Technology City – nauja mokslo ir technologijų krypties miesto teritorija. Projektas pristatomas kaip ekologiškas miestas mieste, kuriame vienoje erdvėje derinami tyrimai, verslas, būstas ir gamta.

    Skirtingai nuo dalies ankstesnių Kinijos megaprojektų, kuriuose dėl statybų būdavo masiškai lyginamos kalvos ar keičiami slėniai, čia pasirinktas kitas kelias. Planuojama kuo labiau prisitaikyti prie esamo, banguoto Sičuano kraštovaizdžio ir išsaugoti natūralias vandens bei želdynų sistemas.

    Atsisakoma agresyvaus reljefo keitimo

    Urbanistinis modelis remiasi linpan tradicija – istoriškai Čengdu lygumoje paplitusiu kaimišku gyvenviečių tipu, kai sodybos ir želdynai įsilieja į dirbamų laukų struktūrą. Dėl to nauji pastatai projektuojami taip, kad vizualiai ir funkcionaliai jungtųsi su slėniais, kalvomis, parkais ir žemės ūkio plotais.

    Projektavimo sprendimuose numatomi terasiniai tūriai ir žalieji stogai, o viešosios erdvės planuojamos kaip vientisas žaliųjų koridorių tinklas. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją Azijos miestuose mažinti šilumos salos efektą ir gerinti lietaus vandens surinkimą bei infiltraciją.

    60,4 km² planas ir šeši klasteriai

    Plėtra vykdoma nuo 2020 metais, o bandomoji zona apima apie 4,6 kvadratinio kilometro. Ilgalaikis tikslas – išaugti iki 60,4 kvadratinio kilometro, suformuojant šešis teminius klasterius: gyvenamąjį, universitetinį, laboratorinį, komercinį, viešųjų paslaugų ir transporto bei administracinį.

    Vienas akcentų – tarptautinis edukacijos parkas su universitetiniu miesteliu, bendrabučiais ir tyrimų infrastruktūra. Numatyta, kad centrinis pastatas užims apie 80 000 kvadratinių metrų ir talpins biblioteką, studentų centrą bei auditorijas, orientuojantis į didelės koncentracijos studijų ir mokslo ekosistemą.

    Žaliosios erdvės ir autonominis transportas

    Teigiama, kad startinėje teritorijoje daugiau nei 40 proc. skirta želdynams, o vidinėje zonoje siekiama mažinti įprastą automobilių srautą. Vietoje to projektuojama infrastruktūra, pritaikyta autonominiam transportui, įskaitant robotaksi ir bepilotinius maršrutinius autobusus, o automobilių parkavimas numatomas teritorijos pakraščiuose.

    Susisiekimo ašimi laikoma Futian stotis, jungiama su oro uostu metro linija, o greta suplanuota apžvalgos erdvė, vadinama Oko Priešybės. Kartu kuriamas principas, kad gyventojai galėtų dirbti, mokytis ir naudotis paslaugomis neišvykdami iš teritorijos, taip mažinant kasdienį judumą ir taršą.

    Planuojama, kad teritorija taps platforma aukštųjų technologijų sričių plėtrai: aviacijai ir kosmosui, kvantinėms technologijoms, humanoidinei robotikai ir energijos kaupimo sprendimams. Projektas siejamas su Kinijos 14-uoju penkmečio planu ir Čengdu–Čongčingo ekonominės erdvės stiprinimu vakarų Kinijoje.

    Naujausiuose oficialiuose pranešimuose nurodoma, kad jau sutvarkyta apie 10 kvadratinių kilometrų, o dalis teritorijos pradeda veikti: įrengiami tyrimų centrai, startuoja paslaugos, vyksta renginiai. Vis dėlto pilnam įgyvendinimui prireiks metų, o galutinis teritorijos išbaigimas siejamas su 2035 metais, platesnės regiono ambicijos nukeliamos iki 2050 metų.

  • Kinijoje aptiktas itin grynas natūralus vandenilis: tyrėjai aiškinasi, ar tai naujas energijos šaltinis

    Kinijos Sičuano baseine, į pietus nuo Čengdu, mokslininkai aptiko išskirtinai aukšto grynumo natūralaus vandenilio. Iš požemio paimtuose dujų mėginiuose vandenilio koncentracija siekė 97,33–98,24 proc., o azoto ir metano rasta tik pėdsakais.

    Toks grynumas pasaulyje fiksuojamas retai, todėl atradimas iškart sulaukė didesnio tyrėjų ir energetikos sektoriaus dėmesio. Pirmiausia specialistai siekia atsakyti į esminį klausimą: ar tai pavienis vietinis išsiveržimas, ar ženklas, kad regione gali būti didesni natūralaus vandenilio ištekliai.

    Iš kur atsiranda natūralus vandenilis?

    Pagal tyrėjų pateikiamą interpretaciją, aptiktos dujos greičiausiai nėra susijusios su organinių medžiagų irimu, kuris paprastai lemia gamtinių dujų susidarymą. Cheminiai ir izotopiniai duomenys labiau rodo neorganinės kilmės procesus, vykstančius giliai Žemės plutoje.

    Viena iš labiausiai tikėtinų hipotezių – vandenilis susidaro uolienų ir vandens sąveikos metu, o vėliau migruoja aukštyn tektoniniais lūžiais. Spartus judėjimas į paviršių galėjo sumažinti reakcijas, kurios paprastai „užteršia“ dujas kitais junginiais, todėl ir susiformavo neįprastai grynas mišinys.

    Kodėl tai vadinama galimu lūžiu energetikoje?

    Vandenilis dažnai įvardijamas svarbia energijos transformacijos kryptimi, tačiau įprastai jis nėra išgaunamas kaip gamtinis išteklius – dažniausiai gaminamas pramoniniu būdu, o tai reikalauja daug energijos. Dėl to didelę reikšmę turi vandenilio kilmė: nuo jos priklauso ir taršos pėdsakas, ir kaina.

    Natūralaus vandenilio idėja pastaraisiais metais iš „geologinės retenybės“ pamažu virsta rimtai nagrinėjama alternatyva. Kaip pavyzdys dažnai minimas Malis, kur Bourakébougou telkinyje ilgą laiką fiksuotas labai aukštas vandenilio grynumas, artimas 98 proc., ir jis naudojamas vietos poreikiams.

    Kokie bus kiti žingsniai Kinijoje?

    Toliau planuojami išsamesni darbai aplink Čengdu: giliųjų uolienų žemėlapiai, galimų migracijos kelių identifikavimas ir papildomos izotopinės analizės. Tik tokie tyrimai leistų patikimiau įvertinti, ar aptikimas rodo telkinį, ar tik siaurą „nuotėkio“ zoną.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad net ir radus daugiau natūralaus vandenilio, praktiniai klausimai išlieka sudėtingi: kaip jį stabiliai išgauti, kaip užtikrinti saugų transportavimą ir kaip išvengti metano priemaišų, jei dujos maišosi su angliavandeniliais kituose geologiniuose sluoksniuose.

    Vis dėlto tokie atradimai keičia pačią diskusijos kryptį. Jei natūralaus vandenilio sankaupos pasitvirtintų ir būtų ekonomiškai išgaunamos, jos galėtų tapti dar vienu energijos šaltiniu šalia atsinaujinančių išteklių ir mažinti spaudimą pramoniniu būdu gaminamam vandeniliui.

  • Kinijoje aptiktas itin grynas natūralus vandenilis: tyrėjai aiškinasi, ar tai naujas energijos šaltinis

    Rekordinis radinys prie Čengdu

    Kinijos Sičuano baseine, į pietus nuo Čengdu, mokslininkai identifikavo ypač gryną natūralų vandenilį. Iš gręžinių paimtuose mėginiuose vandenilio koncentracija siekė 97,33–98,24 proc., o azoto ir metano aptikta tik pėdsakais.

    Toks grynumas laikomas išskirtiniu, nes natūralūs vandenilio srautai dažnai būna „praskiesti“ kitomis dujomis. Tyrėjų teigimu, rezultatas yra vienas aukščiausių, apie kuriuos viešai skelbta pastaraisiais metais, ir išsiskiria Kinijos kontekste.

    Iš kur atsirado natūralus vandenilis?

    Pradiniame etape aptiktos dujos buvo neaiškios kilmės, tačiau laboratoriniai tyrimai parodė, kad tai beveik vien vandenilis. Cheminė ir izotopinė analizė leido atmesti įprastus organinės kilmės scenarijus, siejamus su organinių medžiagų irimu.

    Labiausiai tikėtina versija – vandenilis susidarė giliai Žemės plutoje vykstančiuose neorganiniuose procesuose. Tarp galimų šaltinių minimi serpentinizuotas peridotitas ir Permo periodo porfyrai, kuriuose tam tikromis sąlygomis gali vykti reakcijos, išskiriančios vandenilį.

    Taip pat svarstoma, kad dujos greitai migravo į paviršių regioniniais lūžiais. Greita migracija galėjo sumažinti reakcijų tikimybę, kurios paprastai keičia dujų sudėtį, todėl vandenilis išliko neįprastai grynas.

    Kodėl tai svarbu energetikai?

    Natūralus vandenilis vis dažniau aptariamas kaip potencialus energijos išteklius, galintis papildyti vandenilio ekonomiką, ypač ten, kur dujos susidaro ir kaupiasi natūraliai. Skirtingai nuo pramoninio vandenilio gamybos, toks šaltinis teoriškai galėtų mažinti energijos sąnaudas ir emisijas, jei gavyba būtų įmanoma saugiai ir ekonomiškai.

    Pasaulyje jau yra pavyzdžių, kai natūralus vandenilis naudojamas vietiniu mastu, o žinomiausias atvejis – Malio Bourakébougou telkinys, kuriame fiksuotas labai aukštas vandenilio grynumas. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad po žeme vandenilio gali būti daugiau, nei manyta anksčiau, tačiau realią reikšmę nulems tai, ar egzistuoja komerciškai išgaunami telkiniai.

    Modeliavimuose minimi dideli teoriniai kiekiai, bet praktikoje svarbiausi klausimai yra kiti: telkinio dydis, srautų stabilumas, priemaišų kaita, gręžinių produktyvumas ir aplinkosauginės rizikos. Be to, reikės įvertinti, ar gavyba nekonkuruotų su kitais požeminiais ištekliais ir ar nepadidintų geologinių rizikų.

    Ką tyrėjai darys toliau?

    Mokslininkai planuoja detaliau ištirti teritoriją aplink Čengdu: sudaryti giliųjų uolienų žemėlapius, atsekti vandenilio migracijos kelius ir atlikti papildomas izotopines analizes. Tik tokie tyrimai parodys, ar aptiktas vandenilis yra lokalus nuotėkis, ar signalas apie didesnį, perspektyvų išteklių.

    Jeigu pasitvirtintų didesnio telkinio hipotezė, tai galėtų paskatinti naują natūralaus vandenilio žvalgybos bangą ir griežtesnį reguliacinį vertinimą. Vis dėlto iki realios įtakos energetikos sistemai dar ilgas kelias, nes pirmiausia reikia įrodyti išgaunamumą, kainą ir tvarumą.

  • Kinija atšaukia milijonus elektromobilių: „Tesla“ bėda – avarinės rankenėlės beveik nematyti

    Kinija atšaukia milijonus elektromobilių: „Tesla“ bėda – avarinės rankenėlės beveik nematyti

    Kinijoje pradėtas plataus masto elektromobilių atšaukimas dėl saugumo detalės, kuri kritinėje situacijoje gali kainuoti brangiai: avarinio, mechaninio durų atidarymo svirtelės kai kuriuose modeliuose nėra pakankamai aiškiai matomos ir lengvai randamos. Apie tai paskelbė Kinijos Valstybinė rinkos reguliavimo administracija (SAMR), prižiūrinti produktų saugą ir atšaukimų procesus.

    Reguliuotojo vertinimu, dalyje automobilių salonų mechaninis avarinis atidarymo mechanizmas spalviškai per daug susilieja su apdaila. Dėl to vairuotojas ar keleivis po avarijos, kai sutrinka elektra, apimti streso gali jo paprasčiausiai nepastebėti arba nesuprasti, kur ir kaip atidaryti duris.

    Atšaukimas paliečia ir „Tesla“ automobilius: nurodoma, kad Kinijos rinkoje tai siekia apie 2,98 milijono „Tesla“ vienetų. Taip pat įtraukti ir keli Kinijos gamintojai, kurių modeliuose naudojami panašūs sprendimai, tarp jų BYD, Geely, Xiaomi, BAIC, Leapmotor, Chery, FAW ir Xpeng.

    Kas konkrečiai kelia riziką?

    SAMR akcentuoja ne pačias išorines, įleidžiamas ar paslepiamas durų rankenas, o salone esantį mechaninį avarinį atidarymą. Jo paskirtis paprasta: jei po smūgio neveikia elektroninės sistemos, durys turi atsiverti ir mechaniškai, be ekrano, mygtukų ar elektros.

    Praktikoje problema kyla tuomet, kai avarinė svirtelė neišsiskiria spalva, nėra aiškiai pažymėta arba yra neįprastoje vietoje. Dalies gamintojų naujesniuose modeliuose ši detalė ryškinama, pavyzdžiui, pasirenkant kontrastingą, dažnai raudoną spalvą, kad ją būtų galima greitai atpažinti.

    Kaip reaguoja „Tesla“?

    Viešai skelbta, kad „Tesla“ sprendimas Kinijoje numato aiškesnį žymėjimą ant avarinio atidarymo vietos. Taip pat dalis automobilių turėtų gauti nuotolinį programinės įrangos atnaujinimą, kuris avarijos atveju automatiškai šiek tiek nuleistų langus, kad palengvintų išlipimą ar gelbėtojų darbą.

    Toks žingsnis rodo bendrą rinkos tendenciją: gamintojai vis dažniau ieško programinių priemonių, kaip sumažinti rizikas, tačiau reguliuotojai primena, kad kritinėse situacijose vien programinės logikos nepakanka. Dėl to vis dažniau akcentuojama aiški ir intuityvi mechaninė atsarga.

    Griežtesni standartai artėja

    Kinija jau yra paskelbusi, kad nuo 2027 metų taikys griežtesnius reikalavimus durų atidarymo sprendimams. Tarp jų numatomi ribojimai visiškai paslėptoms arba elektroninėms rankenoms, jei jos neturi akivaizdaus ir lengvai suprantamo mechaninio atsarginio varianto.

    Tokie sprendimai svarbūs ne tik Kinijos rinkai. Tai didžiausia elektromobilių rinka pasaulyje, todėl čia suformuoti techniniai reikalavimai dažnai daro įtaką ir globaliems gamintojų sprendimams, ypač tiems, kurie tuo pačiu modeliu taikosi į kelis regionus.

    Durų rankenų ir avarinio išlipimo tema pastaraisiais metais tapo ypač jautri, nes didėjant elektroninių valdiklių kiekiui automobiliuose, avarijos atveju bet koks energijos tiekimo sutrikimas gali išryškinti konstrukcinius kompromisus. Reguliuotojai vis dažniau reikalauja, kad saugos funkcijos būtų ne tik įdiegtos, bet ir akivaizdžiai suprantamos žmogui.

  • Baltieji rūmai skelbia naują gynybos technologijų strategiją: Kinija įvardyta grėsme

    Baltieji rūmai skelbia naują gynybos technologijų strategiją: Kinija įvardyta grėsme

    Baltieji rūmai šią savaitę pristatė Nacionalinio saugumo mokslo ir technologijų strategiją, kurioje apibrėžiamas keturių krypčių planas, apimantis karines technologijas nuo DI iki kvantinių sprendimų. Dokumente pabrėžiama, kad technologinė persvara tampa vienu svarbiausių JAV nacionalinio saugumo ramsčių.

    Strategijoje išskiriamos trys prioritetinės sritys, susijusios su dominavimu mūšio lauke ir galios projekcija. Tarp jų įvardijami pažangūs pajėgumai, kurie lemtų JAV pranašumą, o DI ir autonomijos srityje akcentuojamas siekis išlaikyti konkurencinį pranašumą.

    Papildomai dokumente įvardijamos ir kitos kritinės sritys, kurios turėtų palaikyti pagrindinius prioritetus. Tarp jų minimos oro pajėgos, kur svarbus mažo pastebimumo technologijų, elektroninės kovos ir oro gynybos derinys.

    Taip pat akcentuojami ilgo nuotolio smūgiai, suprantami kaip gebėjimas greitai ir tiksliai prasiskverbti į priešo gynybą dideliame gylyje. Trečioji kryptis yra C5ISR, apimanti vadovavimą, kontrolę, ryšius, kompiuterius, kibernetinę erdvę, žvalgybą, stebėjimą ir atpažinimą.

    Strategijos technologinis pagrindas apima vadinamąsias esmines įgalinančias technologijas, tarp kurių minimi pažangios gamybos sprendimai, hipergarsinės technologijos, branduolinė energetika ir puslaidininkiai. Šios sritys siejamos su tiekimo grandinių patikimumu ir pramoninės bazės stiprinimu JAV viduje.

    Atskira strategijos dalis skirta technologiniam atsparumui ir proveržio kryptims, kurios artimiausiu metu galėtų sustiprinti arba išbalansuoti strateginę pusiausvyrą. Tarp jų minimos biotechnologijos, įskaitant žmogaus pajėgumų gerinimą ir gynybą nuo biologinių grėsmių, bei kvantinės technologijos, apimančios kvantinius kompiuterius, jutiklius ir ryšio sistemas.

    Dokumente taip pat aptariama ir bendrojo DI perspektyva, siejama su galimybe ateityje sukurti algoritmus, kurie reikšmingai pranoktų žmogaus gebėjimus. Ši tema pateikiama kaip potencialiai didelės rizikos veiksnys, reikalaujantis išankstinio planavimo ir kontrolės priemonių.

    Strategijoje numatyta prioritetą teikti vidaus pajėgumų ir pramonės plėtrai, kad būtų sukaupta kuo daugiau kritinio know how ir būtų ribojama prieiga konkurentams. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais įvardijamas kaip galimas, tačiau orientuotas į labiausiai pasitikimus ir pažangiausius sąjungininkus.

    Taip pat žadama spartinti inovacijų tempą, daugiau įtraukiant privačias įmones ir akademinę bendruomenę į gynybos technologijų kūrimą. Viena iš krypčių yra administracinės naštos mažinimas, kad sprendimai greičiau pasiektų bandymų ir diegimo etapą.

    Didelis dėmesys skiriamas kibernetiniam saugumui ir vis labiau tarpusavyje sujungtų nacionalinio saugumo sistemų apsaugai. Pabrėžiama, kad gynybiniai pajėgumai tiesiogiai priklauso ir nuo intelektinės nuosavybės apsaugos pramonėje bei moksle.

    Strategijoje atvirai kalbama ir apie technologijų vagystės riziką, todėl raginama stiprinti kontrolę bei apsaugą nuo neteisėto žinių perėmimo. Kinija dokumente įvardijama kaip konkreti grėsmė intelektinei nuosavybei, o tarp siūlomų priemonių minimos griežtesnės užsienio investicijų patikros ir didesnė kontrolė tyrimuose dalyvaujančiam personalui.

  • Kinija griežtina taisykles: „Tesla“ ir kiti gamintojai atšaukia milijonus elektromobilių

    Kinijoje įsigaliojus griežtesniems saugos reikalavimams, vienuolika automobilių gamintojų pradeda masines elektromobilių atšaukimo kampanijas. Pagrindinė priežastis – avarinio durų atidarymo sprendimai, kurie po avarijos gali būti sunkiai randami arba neveikti dėl elektros sistemos sutrikimų.

    Pagal Kinijos rinkos priežiūros praktiką tokie veiksmai dažnai įforminami kaip atšaukimas, net jei dalis sprendimų įgyvendinama nuotoliniu būdu. Šį kartą gamintojai derina programinės įrangos atnaujinimus ir papildomą ženklinimą, kad avariniai mechanizmai būtų aiškiau atpažįstami tiek vairuotojams, tiek gelbėtojams.

    Kas kelia riziką po avarijos?

    Reguliuotojų dėmesio centre atsidūrė vadinamosios paslėptos ar nestandartinės durų rankenėlės ir mechaniniai avariniai atidarymo elementai, kurie skirtinguose modeliuose būna įrengti nevienodai. Po smarkesnio susidūrimo, kai sutrinka maitinimas ir elektroninės sistemos, keleiviams gali būti sudėtinga greitai rasti mechaninį sprendimą, o tai prailgina evakuaciją.

    Dalis gamintojų pasirinko praktišką ir greitai įgyvendinamą priemonę – nemokamai įrengiamus įspėjamuosius lipdukus ar žymas, nurodančias avarinio atidarymo vietą. Kartu taikomi ir programinės įrangos atnaujinimai, diegiami nuotoliniu būdu, kad automobilis po avarijos atliktų papildomus veiksmus, padedančius greičiau patekti į saloną.

    „Tesla“ mastas – beveik 3 mln.

    „Tesla“ Kinijos priežiūros institucijai pateikė informaciją apie maždaug 2,98 mln. Kinijoje pagamintų ir importuotų automobilių atšaukimą, apimant Model 3, Model Y, Model S ir Model X. Gamintojo vertinimu, avarinės mechaninės durų atidarymo rankenėlės po rimtos avarijos ir sutrikus elektros sistemai gali būti sunkiai identifikuojamos, todėl gali apsunkinti keleivių evakuaciją ar gelbėtojų patekimą.

    Sprendimų pakete numatomas papildomas įspėjamasis ženklinimas ir nuotolinis programinės įrangos atnaujinimas, kuris tam tikrais atvejais po susidūrimo automatiškai nuleistų langus. Tokia priemonė gali tapti alternatyviu būdu greičiau pasiekti saloną, jei durų atidarymas tampa komplikuotas.

    Nuo 2027 metų – dar griežčiau

    Kinija taip pat planuoja nuo 2027 metų riboti ar drausti paslėptų durų rankenėlių sprendimus, tapdama viena pirmųjų valstybių, taip aiškiai nukreipiančių rinką į labiau standartizuotus, avarijose lengviau suprantamus sprendimus. Pastaraisiais metais tokį dizainą išpopuliarino „Tesla“, o jį perėmė ir dalis vietos gamintojų, siekusių modernesnės išvaizdos ir geresnės aerodinamikos.

    Šios priemonės įvedamos tuo metu, kai Kinija apskritai griežtina elektromobilių sektoriaus priežiūrą: reguliuotojai vis dažniau tikrina saugos sprendimus, o gamintojai sparčiai diegia naujas funkcijas itin konkurencingoje rinkoje. Vairuotojams tai reiškia daugiau privalomų atnaujinimų ir aiškesnį standartą, kaip automobilis turi elgtis kritinėje situacijoje.

  • Kinijos „LandSpace“ smūgis „SpaceX“: „Zhuque-3“ po antro starto nusileido ir buvo atgauta

    Kinijos „LandSpace“ smūgis „SpaceX“: „Zhuque-3“ po antro starto nusileido ir buvo atgauta

    Kinijos privati kosmoso bendrovė „LandSpace“ pranešė pasiekusi reikšmingą daugkartinio naudojimo raketų etapą: jos raketos „Zhuque-3“ pirmosios pakopos stiprintuvas po skrydžio sėkmingai sugrįžo į žemę, nusileido ant parengtos aikštelės ir buvo atgautas.

    Bandymas, apie kurį įmonė informavo po rugpjūčio 18 dieną įvykdyto skrydžio, buvo tik antrasis „Zhuque-3“ startas. Vis dėlto, „LandSpace“ teigimu, būtent šis skrydis tapo lūžiu, nes pavyko patvirtinti pakopos sugrąžinimo scenarijų ir bazinių sistemų patikimumą.

    „Ši misija papildomai patikrino „Zhuque-3“ projekto teisingumą, patvirtino pirmosios pakopos atgavimo galimybes ir inžinerinę brandą“, – sakė „LandSpace“.

    Tokio tipo nusileidimas ant sausumos Kinijoje laikomas itin svarbiu žingsniu, nes daugkartinis naudojimas yra viena efektyviausių priemonių mažinti paleidimų kainą ir didinti startų dažnį. Būtent šis modelis pastarąjį dešimtmetį pakeitė komercinių paleidimų rinką, ypač dėl to, kad pakopos grąžinimas leidžia dalį brangiausios technikos panaudoti pakartotinai.

    „LandSpace“ pabrėžia, kad tai yra pirmas atvejis Kinijoje, kai privati įmonė atgavo orbitinės klasės raketos pirmąją pakopą, nusileidžiant ant sausumos su nusileidimo kojomis. Anksčiau Kinijoje buvo skelbta apie valstybės valdomų programų bandymus atgauti pakopą, tačiau šis kartas išsiskiria tuo, kad sprendimas demonstruojamas privačiame sektoriuje ir su aiškiai komercine logika.

    „Zhuque-3“ yra dviejų pakopų daugkartinio naudojimo raketa, kurios bendras aukštis siekia 66 metrus. „LandSpace“ ją pozicionuoja kaip platformą, turinčią prisidėti prie dažnesnių ir pigesnių Kinijos komercinių skrydžių į orbitą.

    Pagal įmonės pateikiamus duomenis, „Zhuque-3“ į žemąją orbitą gali iškelti iki 21 tonos naudingosios apkrovos, o vykdant misiją su pakopos atgavimu – iki 18 tonų. Pirmojoje pakopoje naudojami devyni „TQ-12A“ varikliai, o nusileidimo metu stabilizavimui ir „paskutinės atkarpos“ nusileidimui pasitelkiamos atraminės kojos.

    Rinkos požiūriu, tokie bandymai yra svarbūs ir todėl, kad daugkartinis naudojimas jau tapo nebe išskirtiniu eksperimentu, o konkurenciniu standartu. Jei „LandSpace“ pavyks reguliariai kartoti sėkmingus nusileidimus ir užtikrinti greitą pakopų paruošimą naujiems startams, tai gali paskatinti Kinijos komercinių paleidimų sektoriaus augimą ir sustiprinti konkurenciją dėl tarptautinių užsakymų.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar šis nusileidimas taps vienkartine demonstracija, ar pradžia nuoseklių operacijų, kai pirmosios pakopos bus grąžinamos ir realiai naudojamos pakartotinai. Būtent pakartotinis panaudojimas, o ne vien atgavimas, laikomas kertiniu kriterijumi, nulemiančiu, ar technologinis proveržis virsta tvariu verslo pranašumu.