CP v2

Tag: Kinija

  • Kinija per potvynį parodė tikrą „transformerį“: ši barža per 10 minučių evakuoja šimtus

    Kinija per potvynį parodė tikrą „transformerį“: ši barža per 10 minučių evakuoja šimtus

    Kinijos pietuose, Guangxi autonominiame regione, po itin gausių kritulių ir taifūno sukeltų potvynių gelbėtojai pasitelkė nestandartinę techniką. Guigango mieste vanduo apsėmė Guangxi logistikos profesinio ir techninio koledžo teritoriją, o dalis pastatų atsidūrė beveik penkių metrų vandens sluoksnyje.

    Iš pradžių evakuacijai buvo naudojamos įprastos gelbėjimo valtys ir mažesni šturminiai kateriai, tačiau jų talpa tapo rimtu ribojimu. Dėl to žmonių išgabenimas vyko lėtai, ypač kai vienu metu reikia perkelti daug nukentėjusiųjų ir atsivežti būtiną įrangą.

    Situaciją pakeitė valstybinės gelbėjimo grupės China Anneng Construction Group į nelaimės zoną atsiųstos trys sunkios savaeigės pontoninės baržos. Jos leido vienu reisu perkelti šimtus žmonių, todėl koledže buvę asmenys buvo evakuoti gerokai greičiau, nei tai būtų įmanoma vien su mažomis plaukiojimo priemonėmis.

    Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning šią konstrukciją pavadino „tikru Kinijos transformeriu“, akcentuodama jos pritaikomumą krizių valdymui. Tokia retorika atspindi ir platesnę tendenciją, kai ekstremalių situacijų technologijos viešai pristatomos kaip strateginis valstybės pasirengimo elementas.

    Panaudota barža yra apie 60 metrų ilgio ir 8 metrų pločio. Gamintojo duomenimis, ji vienu metu gali gabenti daugiau nei 500 keleivių, o maksimalus keliamasis pajėgumas viršija 66 tonas.

    Skirtingai nei tradicinės baržos, kurias dažniausiai tenka vilkti, ši platforma turi nuosavą variklį. Net ir pilnai pakrauta ji gali judėti maždaug 10,8 kilometro per valandą greičiu, todėl gelbėtojai nepriklauso nuo papildomų vilkikų ar sudėtingos logistikos.

    Didžiausias privalumas gelbėjimo darbuose yra greitas parengimas: modulinė konstrukcija leidžia atgabenti dalis ir vietoje surinkti veikiančią platformą per kiek daugiau nei 10 minučių. Toks greitis svarbus, kai vanduo kyla, o evakuacijos langas trumpėja dėl srovių, šiukšlių ir riboto matomumo.

    Platformą gamina China Harzone Industry Corporation, priklausanti valstybiniam koncernui China State Shipbuilding Corporation. Gamintojas teigia, kad sprendimas sukurtas darbui sudėtingomis sąlygomis, įskaitant aukštikalnes ir itin žemų temperatūrų zonas, todėl jis gali būti naudojamas ne tik pietų Kinijos potvyniuose.

    Tokio tipo savaeigės pontoninės sistemos praverčia ne vien evakuacijai. Jos gali būti naudojamos laikinoms perėjoms įrengti, gabenti sunkią gelbėjimo įrangą, tiekti atsargas atkirstoms teritorijoms ar perkelti techniką ten, kur keliai nuplauti ir tiltai sugadinti.

    Kinija panašias platformas krizių valdyme naudoja mažiausiai nuo 2020 metų, o pastaraisiais metais didesnį dėmesį skiria greitai dislokuojamai infrastruktūrai. Prie to prisideda dažnėjantys ekstremalūs krituliai ir staigūs potvyniai, kurie, klimato kaitai stiprėjant, vis dažniau verčia ieškoti ne tik perspėjimo, bet ir spartaus reagavimo sprendimų.

  • Kinijoje aptiktas 385 mln. metų gintaras keičia teorijas: mokslininkai suabejojo, kam reikėjo dervos

    Kinijoje aptiktas 385 mln. metų gintaras keičia teorijas: mokslininkai suabejojo, kam reikėjo dervos

    Mokslininkai Kinijos šiaurės vakaruose aptiko, kaip teigiama, seniausią iki šiol žinomą gintarą. Jo amžius siekia apie 385 milijonus metų, tad jis yra maždaug 150 milijonų metų senesnis už pirmuosius dinozaurus ir gerokai senesnis už daugumą iki šiol tirtų gintaro radinių.

    Radavietė užfiksuota anglies kloduose, o pats radinys nėra didelis gabalas, kaip dažnai įsivaizduojama, bet šimtai mikroskopinių suakmenėjusios dervos fragmentų. Jie priskiriami vidurinio devono laikotarpiui, kai gyvybė sausumoje dar tik sparčiai kūrėsi ir ekosistemos tapo vis sudėtingesnės.

    Kas pasikeičia dėl šio radinio?

    Iki šiol seniausiu gintaru laikyti pavyzdžiai buvo maždaug 65 milijonais metų „jaunesni“. Nauji duomenys rodo, kad augalai dervą pradėjo gaminti daug anksčiau, nei manyta, o tai koreguoja supratimą apie sausumos augalų evoliuciją ir jų biocheminių procesų raidą.

    Gintaras laikomas išskirtine gamtos laiko kapsule, nes jaunesniuose jo sluoksniuose neretai išlieka puikiai išsilaikiusių vabzdžių, augalų dalių ar kitų organizmų pėdsakų. Šį kartą fragmentai tokių intarpų neturi, tačiau jų cheminė sudėtis suteikė reikšmingų įžvalgų apie ankstyvą dervos kilmę.

    Derva galėjo atsirasti ne dėl vabzdžių

    Šiuolaikiniams medžiams derva pirmiausia yra apsauginė priemonė: ji užsandarina pažeidimus, padeda stabdyti infekcijas ir atbaido kenkėjus. Ilgą laiką vyravo prielaida, kad dervos gamyba evoliuciškai sustiprėjo reaguojant į vabzdžius, mintančius augalais.

    Tačiau devono laikotarpiu vabzdžiai tik pradėjo užkariauti sausumą ir dar nebuvo tokie reikšmingi augalų „priešai“, kaip vėlesniais geologiniais etapais. Dėl to mokslininkai kelia versiją, kad ankstyvoji derva galėjo būti susijusi su apsauga nuo aplinkos stresų, grybelinių infekcijų ar mechaninių pažeidimų.

    Ką parodė cheminė analizė?

    Nors radiniai labai smulkūs, jų cheminiai tyrimai parodė, kad dar devono augalai galėjo turėti pažangius biocheminius kelius, leidusius gaminti sudėtingas dervas. Kitaip tariant, šios „cheminės gynybos“ užuomazgos galėjo formuotis dešimtimis milijonų metų anksčiau, nei rodė ankstesni paleobotanikos duomenys.

    Šis atradimas taip pat padeda tiksliau rekonstruoti ankstyvąsias sausumos ekosistemas. Viduriniame devone dominavo primityvūs miškai ir augalų bendrijos, sparčiai formavosi dirvožemiai, keitėsi sąveikos tarp augalų, grybų ir pirmųjų sausumos gyvūnų, o klimatas ir atmosfera buvo kitokie nei šiandien.

    Mokslininkai pabrėžia, kad suakmenėjusi derva išlieka vienu vertingiausių biologinės praeities archyvų. Net ir be išlikusių organizmų intarpų, tokie radiniai leidžia nustatyti, kada atsirado dervos gamybos mechanizmai ir kaip jie galėjo paveikti vėlesnę sausumos gyvybės raidą.

  • Kinija planuoja Liučžou miesto- miško rajoną: 40 000 medžių ant pastatų ir žalesnės gatvės

    Kinijoje svarstomas ambicingas urbanistinis projektas, dažnai vadinamas Liučžou miesto- miško idėja. Jo esmė paprasta: naujas miesto rajonas būtų statomas taip, kad pastatų fasadai, stogai ir balkonai taptų vieta tūkstančiams medžių bei gausiai augmenijai.

    Projektas siejamas su pietų Kinijos Guangsi regione esančiu Liučžou miestu, kuriame gyvena apie 1 500 000 žmonių. Numatyta, kad naujasis rajonas būtų kuriamas miesto šiaurinėje dalyje, o apželdinimas būtų integruotas į gyvenamuosius namus, biurus, mokyklas, viešbučius ir gydymo įstaigą.

    Pagal viešai pristatytą koncepciją, ant pastatų ir aplink juos būtų pasodinta apie 40 000 medžių ir beveik 1 000 000 įvairių augalų. Tai būtų daugiau nei šimto rūšių želdiniai, parinkti taip, kad geriau prisitaikytų prie vietos klimato ir galėtų augti ant pastatų konstrukcijų.

    Idėjos autoriai teigia, kad toks apželdinimas padėtų mažinti oro taršą ir švelninti vadinamąjį miesto šilumos salos efektą, kai tankiai užstatytos teritorijos įkaista labiau nei aplinkinės. Tanki žaluma taip pat gali slopinti triukšmą ir kurti palankesnę aplinką biologinei įvairovei, pavyzdžiui, paukščiams ir vabzdžiams.

    Liučžou miesto- miško vizija iš dalies remiasi ankstesniais vertikalaus apželdinimo pavyzdžiais Europoje, labiausiai išgarsėjusiais Milane. Šio tipo sprendimai pastaraisiais metais dažniau aptariami ir Azijos miestuose, ypač ten, kur oro kokybė ir vasaros karščiai tampa reikšminga urbanistinio planavimo problema.

    Projektiniuose siūlymuose minimi ir energetiniai sprendimai, kurie galėtų mažinti rajono poveikį klimatui, pavyzdžiui, saulės energijos panaudojimas ir geoterminės technologijos pastatų šildymui bei vėsinimui. Taip pat akcentuojamas elektrinis transportas, kad susisiekimas su miestu būtų kuo mažiau taršus.

    Vis dėlto tokie projektai paprastai kelia ir praktinių klausimų: nuo ilgalaikės želdinių priežiūros, drėkinimo bei saugumo iki papildomų apkrovų pastatų konstrukcijoms ir realių eksploatacijos kaštų. Dėl to galutinis rezultatų efektyvumas dažnai priklauso ne tik nuo architektūrinės idėjos, bet ir nuo to, kaip sprendimai įgyvendinami bei prižiūrimi dešimtmečiais.

    Kinija pastaraisiais metais vis dažniau eksperimentuoja su didelio masto miestų aplinkos sprendimais, kurie turi reaguoti į karščio bangas, taršą ir sparčią urbanizaciją. Liučžou miesto- miško sumanymas šiame kontekste išsiskiria tuo, kad žaluma siūloma ne kaip atskira miesto erdvė, o kaip pastatų dalis.

    „Liučžou sumanytas kaip atspirties taškas“, – sakė projekto rengėjai, pabrėždami, kad panašūs sprendimai gali būti svarstomi ir kituose miestuose, susiduriančiuose su oro tarša.

  • ES įspėja: Kinija tapo ilgalaikiu strateginiu iššūkiu, o jos ryšiai su Rusija kelia grėsmes

    ES įspėja: Kinija tapo ilgalaikiu strateginiu iššūkiu, o jos ryšiai su Rusija kelia grėsmes

    ES ministrų įspėjimas dėl Kinijos

    Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai bendrame vertinime Kiniją įvardijo kaip kritinį ilgalaikį strateginį iššūkį. Pasak jų, Pekinas turi asimetrinių pranašumų prieš ES dėl ekonominės ir technologinės galios, kuri gali būti naudojama spaudimui.

    Dokumente akcentuojama, kad rizikos apima ne tik prekybą, bet ir saugumą bei ekonominį atsparumą. Ministro lygmens vertinimas susijęs su pastaraisiais mėnesiais paaštrėjusia ES ir Kinijos įtampa dėl rinkos apsaugos priemonių ir atsakomųjų grasinimų.

    „Kinijos asimetriniai pranašumai, nuo prekybos disbalanso iki kritinių žaliavų ir technologinių pasiekimų, kartu su noru tai naudoti kaip svertą, daro ją ilgalaikiu strateginiu iššūkiu“, – teigiama ministrų vertinime.

    Prekyba, žaliavos ir spaudimo svertai

    ES siekia per dialogą perbalansuoti prekybos santykius ir yra nustačiusi rudenį terminą apčiuopiamiems rezultatams pasiekti. Briuselis pabrėžia, kad kai kuriuose sektoriuose Kinijos pertekliniai pajėgumai daro spaudimą Europos gamintojams ir gali išstumti vietos produkciją.

    Ministrai taip pat išskyrė Kinijos įtaką tiekimo grandinėms, ypač dėl retųjų žemių ir kitų kritinių žaliavų, reikalingų gynybos pramonei bei žaliajai transformacijai. Ši priklausomybė laikoma viena svarbiausių ES pažeidžiamumo vietų, didinančių ekonominio šantažo riziką.

    Kinijos ir Rusijos ryšiai bei karas Ukrainoje

    Vertinime Pekinas apibūdinamas kaip svarbus veiksnys, padedantis Rusijai tęsti plataus masto karą prieš Ukrainą, nors Kinija viešai neigia tiesioginį vaidmenį. ES institucijos pastaruoju metu taikė ribojamąsias priemones ir daliai Kinijos įmonių, įtariamų prisidedant prie Rusijos karo pajėgumų palaikymo.

    Ministrai pažymi, kad Kinija ir Rusija siekia stiprinti regioninę įtaką ir keisti tarptautinę tvarką pagal savo interesus, grįsdamos ją įtakos zonų logika. Toks kursas, ES vertinimu, ilgainiui gali sujungti saugumo įtampas Europoje ir Indijos bei Ramiojo vandenynų regione.

    „Gilėjanti Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė stiprina tarpusavio ryšius nuo Europos iki Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono ir didina grėsmes ES saugumui“, – nurodoma dokumente.

    Ministrų vertinimas rodo, kad ES toliau laikysis vadinamosios rizikų mažinimo krypties, siekdama mažinti priklausomybes kritinėse srityse, išlaikant prekybą ten, kur ji nekelia saugumo grėsmių. Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar dialogas su Pekinu leis pasiekti kompromisų, ar Europa pasirinks griežtesnes apsaugos priemones.

  • Viena seniausių civilizacijų pasaulyje? DNR atskleidė netikėtą Šimao miesto paslaptį

    Viena seniausių civilizacijų pasaulyje? DNR atskleidė netikėtą Šimao miesto paslaptį

    Kinijos šiaurėje, dabartinėje Šansi provincijoje, archeologų dėmesį jau seniai traukia Šimao – milžiniškas, akmeninėmis sienomis apjuostas neolito laikų miestas. Naujas senovinės DNR tyrimas atskleidė, kad įspūdingas centras išaugo daugiausia iš vietinių bendruomenių, o ne dėl didelės migracijos bangos, kaip ilgai manyta.

    Šimao klestėjo maždaug prieš 4 200–3 700 metų ir, vertinant pagal mastą, buvo vienas didžiausių priešistorinių urbanistinių centrų ankstyvojoje Kinijos istorijoje. Miestas užėmė apie 4 kvadratinių kilometrų plotą, išsiskyrė monumentalia architektūra, aiškiai atskirtomis erdvėmis ir socialinės hierarchijos požymiais.

    Ką parodė senovinės DNR analizė

    Tyrėjai daugiau nei dešimtmetį rinko ir analizavo genetinę medžiagą iš Šimao ir aplinkinių archeologinių vietovių. Iš viso buvo tiriami žmonių palaikai, o aukštos kokybės genomo duomenis pavyko gauti iš 144 tarpusavyje negiminingų asmenų, kas leido patikimiau atkurti populiacijos kilmę ir ryšius.

    Rezultatai rodo, kad didžioji dalis Šimao gyventojų buvo kilę iš vietinių Loesų plynaukštės bendruomenių, siejamų su ankstesne Jangšao kultūra. Tai reiškia, kad miesto atsiradimą greičiausiai lėmė ilgalaikė regioninė raida, o ne staigus atvykėlių antplūdis.

    Kartu aptikti ir tolesnių ryšių pėdsakai – genetiniai signalai rodo kontaktus su pietų Šansi regione gyvenusiomis grupėmis, su stepėmis siejamomis bendruomenėmis ir su pietuose ryžius auginusiais gyventojais. Tokia mozaika atskleidžia, kad vėlyvajame neolite jau veikė plačios mainų ir kontaktų grandinės, apėmusios skirtingus Kinijos regionus.

    Šeimos struktūra ir paveldėjimas

    Ne mažiau svarbi tyrimo dalis – socialinės organizacijos rekonstrukcija, paremta giminystės analize. Mokslininkams pavyko sudaryti genealoginius ryšius, aprėpiančius iki keturių kartų, ir įvertinti, kaip bendruomenė formavosi šeimų lygmeniu.

    Duomenys rodo patrilinijinę visuomenės sandarą: giminė ir paveldėjimas dažniau siejami su vyriškąja linija, o moterys po santuokos, tikėtina, persikeldavo į vyro bendruomenę. Tokie radiniai laikomi vienais tiesiogiausių genetinių įrodymų apie ankstyvų sudėtingų Rytų Azijos visuomenių šeimos struktūrą.

    Žmonių aukos: netikėtas lyties faktorius

    Dar vienas tyrimo akcentas susijęs su ritualais. Šalia rytinių miesto vartų anksčiau buvo aptikta apie 80 žmonių kaukolių, kurios siejamos su aukojimo praktikomis, tačiau iki šiol trūko tvirtesnių duomenų, kas buvo šių aukų žmonės.

    Genetinė analizė parodė, kad apie 90 proc. identifikuotų aukų buvo vyrai, o tai koreguoja ankstesnes interpretacijas, kuriose dažniau akcentuotos moterų aukos. Tuo pat metu moterų palaikai dažniau aptikti elitiniuose kapinynuose, kur jos galėjo būti susijusios su aukšto statuso asmenų laidotuvėmis ir specifiniais ceremonijų vaidmenimis.

    Šie rezultatai stiprina prielaidą, kad Šimao ritualai ir ceremonijos galėjo būti griežtai reglamentuoti ir priklausyti nuo lyties bei socialinio statuso. Mokslininkai pabrėžia, kad genetiniai duomenys tampa svarbiu įrankiu, leidžiančiu ne tik atkurti migracijos kelius, bet ir tikslinti socialinių praktikų interpretacijas, kai vien archeologinių radinių nepakanka.

  • JSW anglies gavyba sumenko, bet kainos šoktelėjo: kinų sprendimai ir CBAM įtaka rinkai

    Lenkijos kasybos grupė JSW paskelbė 2026 metų antrojo ketvirčio veiklos duomenis: anglies gavyba siekė 3,23 mln. tonų ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo apie 0,3 proc. Metiniu palyginimu kritimas buvo ryškesnis – apie 3,4 proc.

    Nors apimtys traukėsi, bendrovė fiksavo palankesnę kainų aplinką. Vidutinė koksinės anglies pardavimo kaina išoriniams klientams kilo, o tai rodo, kad rinkoje didesnę reikšmę turėjo pasiūlos ir paklausos veiksniai, o ne vien JSW gamybos dinamika.

    Gavyba ir pardavimai 2026 metais

    Per antrąjį ketvirtį koksinės anglies gavyba sudarė apie 2,76 mln. tonų ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo apie 0,8 proc. Palyginti su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, kritimas siekė apie 2 proc.

    Energetinės anglies gavyba sudarė apie 0,47 mln. tonų ir ketvirčiu išaugo maždaug 2,5 proc., tačiau metiniu palyginimu smuko apie 11 proc. Tai rodo, kad bendras portfelis kito nevienodai, priklausomai nuo produkto segmento.

    Bendra anglies pardavimo apimtis per ketvirtį siekė apie 2,97 mln. tonų ir buvo maždaug 1,1 proc. didesnė nei pirmąjį ketvirtį. Vis dėlto, palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu, pardavimai buvo apie 0,9 proc. mažesni.

    Koksinės anglies pardavimai sudarė apie 2,41 mln. tonų ir ketvirčiu mažėjo apie 3 proc., o per metus – apie 7,7 proc. Tuo metu energetinės anglies pardavimai pasiekė apie 0,56 mln. tonų ir ketvirčiu augo apie 23,3 proc., o per metus – apie 45,8 proc.

    Kokso apimtys smuko, kainos kilo

    JSW grupės kokso gamyba 2026 metų antrąjį ketvirtį sudarė apie 0,67 mln. tonų ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo maždaug 10,9 proc. Metiniu palyginimu fiksuotas apie 4,9 proc. kritimas.

    Kokso pardavimai siekė apie 0,69 mln. tonų ir ketvirčiu mažėjo apie 10,7 proc., o per metus – apie 6,9 proc. Tokia dinamika dažnai siejama su svyruojančiais plieno gamybos ciklais ir kintančia kokso paklausa pramonėje.

    Vidutinė koksinės anglies pardavimo kaina išoriniams klientams antrąjį ketvirtį siekė 767,40 zlotų už toną, tai yra apie 180 eurų už toną. Ketvirčiu ji pakilo apie 6,2 proc., o metiniu palyginimu – apie 12,4 proc.

    Vidutinė energetinės anglies pardavimo kaina pasiekė 349,62 zlotų už toną, tai yra apie 82 eurus už toną. Ketvirčiu ji augo apie 31,2 proc., o tai signalizuoja jautrumą trumpalaikiams rinkos pokyčiams.

    Kokso vidutinė pardavimo kaina sudarė 993,58 zlotų už toną, tai yra apie 233 eurus už toną. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, ji paaugo apie 7,6 proc., nors gamybos ir pardavimų apimtys mažėjo.

    Po 2026 metų pirmojo pusmečio JSW įvykdė 48,6 proc. metinio anglies gamybos plano: koksinės anglies plano įgyvendinimas siekė 47,5 proc., energetinės anglies – 56,1 proc. Kokso gamybos plano įgyvendinimas sudarė 41,6 proc.

    Kodėl svarbūs Kinijos sprendimai?

    JSW teigimu, antrąjį ketvirtį nebuvo staigių vidinių įvykių, kurie reikšmingai paveiktų gamybos lygį. Bendrovė akcentavo, kad gavyba išliko artima ankstesniam laikotarpiui ir šiek tiek viršijo planą.

    Kainų kilimą bendrovė daugiausia sieja su Kinijos rinkos veiksniais, kai po nelaimingo atsitikimo Šansi provincijos kasykloje buvo sugriežtintos saugos patikros ir ribota vietinė koksinės anglies pasiūla. Tai prisidėjo prie didesnio importo į Kiniją ir palaikė tarptautines kainas.

    JSW taip pat atkreipė dėmesį, kad skirtingų kokybės klasių koksinė anglis judėjo nevienodai: aukštesnės kokybės segmentas išlaikė stipresnę paklausą, o žemesnės kokybės žaliava susidūrė su silpnesniu pirkėjų aktyvumu. Tokia skirtis rinkoje dažnai lemia, kad vidutinės kainos kyla net ir esant nevienodoms apimtims.

    Be to, kartu su brangusia koksine anglimi kilo ir kokso kainos, nes žaliavos savikaina tiesiogiai persiduoda kokso gamintojams. JSW kontekste tai svarbu dėl grupės integracijos, kai kokso segmentas tampa tiek rizikos, tiek papildomos grąžos šaltiniu.

    Galiausiai bendrovė nurodė, kad Europos Sąjungoje vis dar nematyti aiškaus plieno gamybos atsigavimo, nepaisant pilno CBAM mokesčių mechanizmo įdiegimo. Tai reikšminga, nes plieno gamyba tiesiogiai veikia koksinės anglies ir kokso paklausą, o lėtesnis pramonės tempas gali riboti tolimesnį kainų augimą.

  • Kinijos augimas smunka iki 4,3 proc.: kas stabdo ekonomiką ir ar eksportas dar gelbės?

    Kinijos augimas smunka iki 4,3 proc.: kas stabdo ekonomiką ir ar eksportas dar gelbės?

    Kinijos ekonomika antrąjį 2026 metų ketvirtį augo 4,3 proc. per metus ir pasiekė lėčiausią tempą nuo 2022 metų pabaigos. Oficialūs duomenys nuvylė lūkesčius ir gerokai atsiliko nuo pirmojo ketvirčio, kai augimas siekė apie 5 proc.

    Augimą labiausiai slopino silpna vidaus paklausa ir užsitęsęs nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukis. Nors pramonė ir eksportas demonstravo atsparesnius rodiklius, to neužteko, kad kompensuotų vartojimo ir investicijų stagnaciją šalies viduje.

    Kodėl ekonomika lėtėja?

    Ekonomistai pabrėžia, kad Kinijos augimo modelis darosi vis labiau nesubalansuotas: valstybės parama ir investicijos koncentruojamos į pažangias sritis, tokias kaip DI, puslaidininkiai ir robotika. Tuo metu mažesnės pridėtinės vertės gamyba ir daug darbo vietų kuriantis paslaugų sektorius auga vangiau.

    Prie silpnesnių nuotaikų prisideda ir nekilnojamojo turto krizės šleifas: būstas ilgą laiką buvo svarbus namų ūkių turto bei savivaldybių finansų ramstis. Kai kainos ir pardavimai spaudžiami, gyventojai linkę taupyti, o verslas atsargiau planuoja plėtrą.

    Eksportas šauna, bet ar užteks?

    Eksportas pirmąjį 2026 metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, didėjo 17,6 proc., o birželį šuolis siekė 27 proc. Šį pagyvėjimą skatino pasaulinė paklausa Kinijos gaminiams, įskaitant elektrines transporto priemones, elektronikos komponentus ir su DI bumu siejamą įrangą.

    Vis dėlto augantis prekybos perteklius didina įtampą su partneriais, kurie kritikuoja Kiniją dėl subsidijų ir galimo perteklinės produkcijos eksporto. Tokia dinamika reiškia, kad vien eksportu paremta strategija gali susidurti su papildomomis kliūtimis, įskaitant importo ribojimus ar tarifus.

    Vartojimas rodo mišrius signalus

    Vidaus rinkoje matyti nevienareikšmės tendencijos: mažmeninė prekyba birželį augo 1,0 proc. per metus ir atsitiesė po gegužės smukimo. Didesnį aktyvumą rodė ryšio įrangos ir kosmetikos pardavimai, tačiau automobilių ir kitų brangių pirkinių paklausa išliko silpna.

    Pramonės gamyba birželį augo 5,3 proc. ir viršijo prognozes, o tai rodo, kad gamybos sektorius vis dar yra vienas pagrindinių ekonomikos atramos taškų. Vis dėlto didėjantis automatizavimas ir DI sprendimų diegimas kelia klausimų, ar ilgainiui bus sukurta pakankamai naujų darbo vietų.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų Kinijos augimo prognozę yra padidinęs iki 4,6 proc., o 2027 metais tikisi 4,1 proc. Kinijos vadovybė 2026 metams yra nustačiusi 4,5–5 proc. augimo tikslą, tad didėja spaudimas imtis papildomų priemonių vidaus paklausai stiprinti ir užimtumui stabilizuoti.

  • DI bumas įkaitino rinką: „ASML“ pakėlė prognozę, investuotojai sureagavo akimirksniu

    DI bumas įkaitino rinką: „ASML“ pakėlė prognozę, investuotojai sureagavo akimirksniu

    „ASML“ skaičiai pranoko lūkesčius

    Nyderlandų lustų gamybos įrangos milžinė „ASML“ pakėlė 2026 metų visų metų pardavimų prognozę, motyvuodama išaugusia paklausa, kurią kursto investicijos į dirbtinis intelektas infrastruktūrą. Rinkos reakcija buvo greita: įmonės akcijos po naujienų šoktelėjo daugiau nei 5 proc.

    Bendrovė dabar tikisi, kad 2026 metų grynųjų pardavimų pajamos sieks nuo 43 iki 45 mlrd. eurų, o bendrasis pelningumas sudarys 54–56 proc. Ankstesnėje prognozėje buvo numatyta 36–40 mlrd. eurų pajamų rėžis ir 51–53 proc. pelningumas.

    „Nuolatinės su dirbtinis intelektas susijusios investicijos ir pažanga DI technologijose didina pažangių logikos ir atminties lustų paklausą“, – sakė „ASML“ vadovas Christophe’as Fouquet.

    Ketvirčio rezultatai ir DI paklausos signalas

    Balandžio–birželio mėnesiais „ASML“ pardavimai pasiekė 9,3 mlrd. eurų ir buvo didesni, nei tikėjosi rinkos dalyviai. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu prieš metus pardavimai siekė 7,7 mlrd. eurų, o bendrasis pelningumas ketvirtį sudarė 54 proc.

    Grynasis pelnas taip pat augo ir siekė 2,9 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo 2,3 mlrd. eurų. Tokie rodikliai investuotojams tapo dar vienu patvirtinimu, kad DI bumo varoma puslaidininkių paklausa išlieka tvirta, nepaisant periodiškų kalbų apie galimą pervertinimą technologijų sektoriuje.

    Kodėl „ASML“ tokia svarbi?

    „ASML“ laikoma vienu svarbiausių pasaulinės technologijų grandinės taškų, nes jos įranga naudojama gaminant pažangiausius puslaidininkius. Nuo išmaniųjų telefonų iki duomenų centrų procesorių – didelė dalis modernios elektronikos priklauso nuo lustų, kurių gamyboje pritaikomi „ASML“ sprendimai.

    Įmonė yra vienintelė pasaulyje, gaminanti ekstremalios ultravioletinės litografijos (EUV) sistemas, kurios būtinos pažangiausiems lustams. Dėl to „ASML“ rezultatai dažnai vertinami kaip viso puslaidininkių ciklo ir DI investicijų tempo barometras.

    Gamybos didinimas ir geopolitikos rizika

    Didelė paklausa skatina „ASML“ planuoti maždaug 30 proc. didinti gamybos pajėgumus 2027 metais tiek EUV, tiek senesnėms gilios ultravioletinės litografijos (DUV) sistemoms. Bendrovė taip pat svarsto dar vieną apie 30 proc. plėtrą 2028 metais ir plečia įrangos atnaujinimų bei modernizavimo verslą.

    Kartu išlieka ir rizikos veiksniai: JAV ir Kinijos technologinė įtampa veikia eksporto taisykles bei užsakymų geografiją. „ASML“ finansų vadovas Rogeris Dassenas yra nurodęs, kad 2026 metais Kinija turėtų sudaryti apie 20 proc. bendrovės pardavimų, nors anksčiau „ASML“ įspėjo, kad pardavimai šioje rinkoje gali reikšmingai mažėti dėl apribojimų.

    „Galima sakyti, kad Kinijos rinka juda sinchroniškai su tuo elgesiu, kurį matome globaliai“, – sakė „ASML“ finansų vadovas Rogeris Dassenas.

    „ASML“ taip pat nurodė, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį tikisi 11–12 mlrd. eurų grynųjų pardavimų. Investuotojams tai svarbus signalas, nes DI duomenų centrų plėtra ir pažangių atminties bei logikos lustų paklausa išlieka vienu pagrindinių šio sektoriaus augimo variklių.

  • WSJ: Kinija beprecedenčiai šnipinėja Rusiją ir derasi dėl eros po Putino

    WSJ: Kinija beprecedenčiai šnipinėja Rusiją ir derasi dėl eros po Putino

    Žvalgybos aktyvumas auga

    Kinija Rusijoje vykdo itin intensyvią žvalgybinę veiklą ir lygiagrečiai stiprina ryšius su įtakingomis grupėmis, nepriklausančiomis Vladimiro Putino artimiausiam ratui, skelbia Wall Street Journal. Pasak leidinio, Pekinas taip ruošiasi scenarijams, kurie gali atsiverti Rusijai keičiantis valdžios pusiausvyrai.

    Publikacijoje teigiama, kad Kinijos tarnybų dėmesys krypsta ne tik į aukščiausią politinį lygmenį, bet ir į vidurinę valstybės aparato grandį bei saugumo struktūras. Tokie taikiniai žvalgybai patrauklūs todėl, kad būtent jie dažnai užtikrina kasdienį sprendimų įgyvendinimą ir informacijos srautus.

    WSJ nurodo, kad Kremlius viešai linkęs menkinti tokios veiklos mastą, siekdamas nerodyti įtampos santykiuose su Pekinu. Tuo pat metu, anot leidinio, Rusijos karo Ukrainoje eiga ir sankcijų poveikis didina Maskvos priklausomybę nuo Kinijos.

    Dujotiekis įstrigo, sąlygos griežtėja

    Vienu ryškiausių jėgų pusiausvyros pokyčių ženklų įvardijamos derybos dėl energetikos. Pasak WSJ, per V. Putino vizitą Pekine Kinijos pareigūnai nepritarė dujotiekio Power of Siberia 2 projektui tokiomis sąlygomis, kokių tikėjosi Maskva.

    Leidinio teigimu, Pekinas siekė, kad rusiškos dujos būtų tiekiamos už kainą, artimą vidaus kainoms Rusijoje, o tai reikštų mažesnes pajamas, nei tikėtasi eksporto sutartyse. Taip pat buvo akcentuojama, kad statybos finansavimo našta turėtų tekti Rusijai, kitaip tariant, projektas faktiškai būtų subsidijuojamas Maskvos lėšomis.

    Toks derybinis tonas rodo, kad Kinija vis mažiau linkusi suteikti Rusijai lengvatų vien dėl geopolitinės partnerystės. Energetika čia tampa ne solidarumo, o šalto išskaičiavimo sritimi, kurioje Pekinas maksimaliai didina savo naudą.

    Ką tai reiškia karui ir ekonomikai

    Jei dideli infrastruktūros projektai stringa, Rusijai dar sunkiau kompensuoti prarastas Europos energijos rinkas ir stabilizuoti biudžeto pajamas. Mažesnės energetikos įplaukos reikštų siauresnį finansinį manevrą ilgalaikiam karui ir vidaus ekonomikos amortizavimui.

    WSJ aprašoma situacija taip pat stiprina vertinimą, kad Kinijos ir Rusijos santykiai darosi vis labiau asimetriški. Kinija įtvirtina vyresniojo partnerio vaidmenį, o Maskvai lieka mažiau svertų diktuoti sąlygas, ypač kai alternatyvų dėl sankcijų ir izoliacijos vis mažiau.

    Ilgainiui toks santykių modelis gali reikšti ir didesnę Kinijos įtaką Rusijos sprendimų priėmimui, ypač energetikos, technologijų ir saugumo srityse. Kartu tai kuria prielaidas Pekinui aktyviau formuoti savo pozicijas dėl regiono saugumo architektūros, atsižvelgiant į galimus pokyčius Maskvoje.

  • Briuselis perspėja: dialogo su Kinija neužteks – ruošia vienašales priemones iki spalio

    Briuselis perspėja: dialogo su Kinija neužteks – ruošia vienašales priemones iki spalio

    ES žada griežtinti prekybos apsaugą

    Europos Komisijos prekybos direktorato vadovybės atstovas Denisas Redonnet Europos Parlamento nariams pareiškė, kad Europos Sąjunga iki spalio ketina suaktyvinti priemones prieš pigų importą iš Kinijos. Pasak jo, vien derybos su Pekinu nebus pakankamos, jei ES rinka ir pramonė patirs dar didesnį spaudimą.

    Įtampa tarp Briuselio ir Pekino išlieka aukšta, nes ES siekia apčiuopiamų rezultatų mažinant prekybos disbalansą ir stabdant perteklinių Kinijos gamybos pajėgumų poveikį. Kinija tuo metu perspėja dėl galimų atsakomųjų veiksmų, jei ES imsis ribojimų.

    „Vien dialogo neužteks“, – sakė Denisas Redonnet.

    Taikinys – sektoriai, kuriuos spaudžia importas

    Europos Komisija pabrėžia, kad problema apima ne vieną šaką: spaudimą jaučia plieno, chemijos, staklių, elektronikos ir kiti gamintojai. ES institucijų vertinimu, kai kuriose rinkose kainas lemia didelis subsidijuojamų ar itin pigiai siūlomų prekių srautas.

    Komisija signalizuoja, kad iki spalio gali būti priimami sprendimai, kurie veiktų lygiagrečiai deryboms su Kinija. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį prekybos gynybos instrumentų taikymą, kai kyla grėsmė Europos pramonės bazei ir darbo vietoms.

    Kvotos, muitai ir antidempingo tyrimai

    Plieno sektoriuje ES jau ėmėsi griežtesnio režimo: nuo liepos 1 dienos kai kuriems importuojamo plieno srautams padidinti muitai, taip pat koreguotos kvotos. Komisija leidžia suprasti, kad panašūs apsaugos mechanizmai gali būti pritaikyti ir kitose pramonės šakose, jei importo šuolis bus laikomas žalingu.

    Vis dėlto tokios priemonės ES viduje nėra automatinės: joms dažnai reikia valstybių narių daugumos pritarimo, o interesai skiriasi. Vienos šalys akcentuoja vietos gamintojų apsaugą, kitos labiau rūpinasi pramone, kuri priklauso nuo pigesnių įvežtinių žaliavų ar komponentų.

    Lygiagrečiai Komisija dirba su solidarumo mechanizmu, kuris galėtų amortizuoti poveikį toms valstybėms ar regionams, kuriuos labiausiai paliestų importo banga. Taip pat numatoma intensyvinti darbą „produktas po produkto“ principu, remiantis antidempingo ir antisubsidijų procedūromis.

    Pastaruoju metu ES jau pradėjo naują antidempingo tyrimą dėl kiniškų Pekino anties produktų, argumentuodama, kad rinkoje gali formuotis perteklinis ir kainas iškreipiantis pasiūlos spaudimas. Tokie tyrimai, jei pažeidimai nustatomi, gali baigtis papildomais muitais konkrečioms prekių grupėms.