CP v2

Tag: Kinija

  • Kinija pateikė netikėtą staigmeną: eksportas šoktelėjo 27 proc. ir viskas sukasi apie DI

    Kinija pateikė netikėtą staigmeną: eksportas šoktelėjo 27 proc. ir viskas sukasi apie DI

    Eksportas šoktelėjo labiau nei laukta

    Kinijos eksporto apimtys birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 27 proc., pranešė šalies muitinės institucijos. Šuolis buvo gerokai didesnis, nei prognozavo ekonomistai, ir paspartėjo nuo gegužę fiksuoto 19,4 proc. augimo.

    Analitikai dalį šio pagreičio sieja su dirbtinio intelekto bumu, kuris didina pasaulinę paklausą puslaidininkiams ir kitai elektronikai. Kartu tai rodo, kad užsienio rinkose Kinijos produkcija išlieka konkurencinga, nepaisant geopolitinės įtampos ir prekybos ribojimų.

    Importas augo, bet perteklius didėjo

    Birželį Kinijos importas taip pat stipriai augo ir, lyginant metai iš metų, pašoko 36 proc., kai gegužę didėjo 27,4 proc. Dalis augimo aiškinama brangesnėmis įvežamomis žaliavomis bei energijos ištekliais, kurių kainas paveikė karas Irane ir platesnis nestabilumas regione.

    Nepaisant sparčiai augusio importo, prekybos perteklius didėjo. Birželį jis siekė apie 116 milijardų eurų, kai mėnesiu anksčiau buvo apie 97 milijardus eurų.

    „Prekybos vertės birželį vėl stipriai šoktelėjo. Tai daugiausia atspindi pastaruoju metu brangusius puslaidininkius dėl DI bumo, tačiau net ir be to užsienio paklausa Kinijos prekėms išlieka tvirta“, – teigė Capital Economics ekonomistas Julianas Evansas-Pritchardas.

    DI ir elektromobiliai tampa varikliu

    Eksporto struktūroje vis ryškesnė technologijų kryptis: augimą kelia transporto priemonės, ypač elektromobiliai, taip pat telekomunikacijų ir kompiuterinė įranga. DI plėtra pasaulyje didina poreikį serveriams, spartintuvams, atminties lustams ir kitoms grandinės dalims, o tai kelia tiek apimtis, tiek kainas.

    Šis eksporto pagyvėjimas taip pat padeda kompensuoti užsitęsusias vidaus ekonomikos problemas, ypač silpnesnį vartojimą ir investicijas, kurios siejamos su nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukiu. Dėl to Kinija vis labiau remiasi išorės paklausa kaip vienu iš augimo ramščių.

    Europa ir JAV spaudžia, bet srautai auga

    Pirmąjį pusmetį Kinijos eksportas, palyginti su praėjusiais metais, didėjo 17,6 proc., o importas – 26,6 proc. Tuo pat metu JAV ir Europa vis dažniau kalba apie didėjančius prekybos disbalansus bei rizikas, susijusias su subsidijuojama pramone ir gamybos pertekliumi.

    Birželį eksportas į Pietryčių Aziją ūgtelėjo beveik 35 proc., į Europos Sąjungą – daugiau nei 18 proc., o į Lotynų Ameriką – per 28 proc. Tiekimas į JAV didėjo beveik 14 proc.; pastaraisiais mėnesiais srautai atsigavo ir dėl palankesnės bazės, nes prieš metus eksportas buvo prislopęs po sugriežtintos tarifų politikos.

    Rinkos taip pat laukia naujausių Kinijos bendrojo vidaus produkto duomenų už antrąjį metų ketvirtį. Šalies vadovybė šiems metams yra nustačiusi 4,5–5 proc. augimo tikslą, o Tarptautinis valiutos fondas neseniai pakėlė prognozę iki 4,6 proc., kartu perspėdamas, kad vidutiniu laikotarpiu augimo tempas gali lėtėti.

    Vidaus paklausai skatinti Kinijoje toliau taikomos įvairios priemonės, įskaitant automobilių ir buitinės technikos keitimo subsidijas. Vis dėlto dalis gyventojų, susidurdami su lėtesne ekonomika, atsargiau vertina didesnius pirkinius, todėl eksporto dinamika išlieka itin svarbi bendrai perspektyvai.

  • Fotovoltika vėl sumušė rekordą, bet 2026 metais laukia retas lūžis: kas jį lems ir kas toliau

    2025 metais pasaulyje įrengta rekordinė 664 GW saulės elektrinių (PV) galia, tačiau augimo tempas sulėtėjo. Kaip nurodoma SolarPower Europe apžvalgoje, metinis rinkos augimas siekė 12 proc., kai metais anksčiau buvo 32 proc.

    Prognozuojama, kad 2026 metais, pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, naujai įrengiamų PV pajėgumų apimtis sumažės iki maždaug 612 GW. Tai būtų apie 8 proc. mažiau nei 2025 metais ir pirmas toks pasaulinis metinių įrengimų kritimas per daugiau nei 20 metų.

    Rinka itin priklauso nuo kelių šalių

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pasaulinė saulės energetikos plėtra išlieka stipriai koncentruota. Skaičiuojama, jog 10 šalių 2025 metais sudarė apie 82 proc. visų naujai įrengtų PV pajėgumų.

    Didžiausia rinka išliko Kinija, kur įrengta 382 GW, tai sudarė apie 57 proc. pasaulio įrengimų. Antroje vietoje buvo Indija su 45,7 GW, o trečioje – Jungtinės Valstijos su 43,2 GW, nors jų rezultatas buvo mažesnis nei metais anksčiau.

    Kodėl prognozuojamas kritimas 2026 metais?

    Pagrindinė numatomo lėtėjimo priežastis siejama su pokyčiais Kinijoje, kur politikos ir rinkos reguliavimo korekcijos gali reikšmingai sumažinti naujų projektų apimtis. Kadangi Kinija sudaro daugiau nei pusę pasaulinės paklausos, jos svyravimai greitai persiduoda visai rinkai.

    Kita tendencija, kurią akcentuoja analitikai, yra vis dažniau pasitaikančios neigiamos elektros kainos brandesnėse rinkose. Tokie epizodai signalizuoja, kad vien tik naujų saulės elektrinių statyba ne visada reiškia didesnes pajamas, todėl investuotojai labiau vertina tinklų pralaidumą, kaupimo sprendimus ir vartojimo lankstumą.

    „Saulės energetikos mastelio didinimas nebėra vien tik įrengiamos galios didinimas. Esminis klausimas yra tai, kaip gerai šią galią integruojame į energetikos sistemą“, – sakė SolarPower Europe vadovė Walburga Hemetsberger.

    Ką prognozuoja po 2026 metų?

    Nors 2026 metais gali būti fiksuojamas atsitraukimas, prognozėse numatomas sugrįžimas į augimo kelią 2027 metais. Vidutinis scenarijus rodo, kad rinka galėtų atsigauti iki 689 GW 2027 metais ir toliau augti iki 864 GW 2030 metais.

    Šis perėjimas rodo platesnį saulės energetikos brandos etapą, kai lemiamais veiksniais tampa ne vien modulių kaina ar projektų skaičius, bet ir prisijungimo prie tinklo sąlygos, balansavimo kaštai bei investicijos į kaupimą. Kitaip tariant, 2026 metų „pauzė“ gali tapti signalu, kad sektorius pereina nuo kiekybės prie kokybiškesnės integracijos.

  • Kinijos humanoidiniai robotai bėga pusmaratonius ir šoka: lenktynės dėl rinkos jau įsibėgėjo

    Kinijoje sparčiai daugėja humanoidinių robotų, kurie demonstruoja vis sudėtingesnius judesius: nuo šokių ir kovos menų iki parkūro. Tokie pasirodymai rodomi ne vien pramogai – jie tampa aiškiu signalu, kad šalis intensyviai investuoja į robotiką ir automatizaciją.

    Vasario 2026 metais per Mėnulio Naujųjų metų televizijos renginius humanoidai atliko techninius kovos menų pratimus, o kartu kilo diskusijų, kiek jų veiksmų buvo autonomiški. Net ir esant nuotolinio valdymo įtarimams, pažanga akivaizdi: gerėja judesių stabilumas, koordinacija ir reakcijos greitis.

    Prie dėmesį traukiančių pavyzdžių prisideda ir komerciniai žingsniai. Balandžio 15 dieną „Unitree“ pradėjo prekiauti robotais tarptautinėje platformoje, o pigiausias modelis kainuoja apie 6 100 eurų, taip mėginant užbėgti konkurentams už akių ir greitai užsiauginti rinkos dalį.

    Lenktynėse svarbūs ir sportiniai rezultatai, nes jie leidžia paprastai palyginti technologinį progresą. Balandžio 19 dieną humanoidas, kurį sieja su išmaniųjų telefonų gamintoju „Honor“, Pekino pusmaratonį įveikė per 50 minučių 26 sekundes – daugiau kaip 21 kilometrą greičiau nei įprastai bėga dauguma žmonių.

    Skirtumas su praėjusiais metais ypač ryškus: 2025 metais greičiausiam robotui toje pačioje trasoje reikėjo 2 valandų 40 minučių 42 sekundžių. Be to, lenktynėse dalyvavusių robotų dalis buvo valdoma nuotoliniu būdu, todėl autonomijos klausimas išlieka vienu svarbiausių vertinant realų pažangumą.

    Humanoidai iš pramogos virsta produktu

    Humanoidiniai robotai vis dažniau pristatomi kaip įrenginiai, galintys dirbti žmogui pritaikytoje aplinkoje. Dėl to jie patrauklūs gamykloms, sandėliams, logistikai, prekybai ar aptarnavimo sektoriui, kur infrastruktūra nuo durų iki darbo stalų sukurta pagal žmogaus proporcijas.

    „UBTech Robotics“ pristatė U1 seriją, kurioje siūlomi skirtingo sudėtingumo modeliai. Pigesnė versija labiau primena biustą, o pažangesni modeliai – viso žmogaus ūgio robotus, kurie atlieka dešimtis judesių, vaikšto stabilesne eisena ir gali šokti.

    Kainų amplitudė didelė: paprastesni sprendimai vertinami dešimtimis tūkstančių eurų, o pažangiausios komplektacijos siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Gamintojai pabrėžia, kad robotai gali bendrauti pasitelkdami DI kalbos modelius debesijoje, judinti lūpas kalbėdami, sekti pašnekovą žvilgsniu ir imituoti emocijas.

    Verslo logika paprasta: robotai nedaro pertraukų, nepavargsta ir gali dirbti ten, kur trūksta darbuotojų. Kinijoje tai siejama ir su demografinėmis tendencijomis – visuomenės senėjimu ir mažėjančiu noru dirbti fiziškai sunkius ar monotoniškus darbus.

    Kam to reikia Pekinui?

    Robotika Pekinui yra strateginė kryptis, kurią valdžia sieja su produktyvumo augimu ir tarptautiniu konkurencingumu. Humanoidai pristatomi kaip vienas iš įrankių pereiti nuo „pasaulio fabriko“ modelio prie aukštos pridėtinės vertės gamybos, kur svarbiausi tampa jutikliai, programinė įranga, baterijos ir lustai.

    Valstybinė parama čia svarbi: kai kurios įmonės viešai mini gaunamas dotacijas ir mokestines lengvatas. Toks finansavimo modelis leidžia greičiau didinti gamybos apimtis ir mažinti vieneto kainą, o tai ypač svarbu rinkoje, kur laimi mastas.

    Tačiau kartu kyla ir nerimo. Ekonomistai primena, kad robotai nevartoja prekių ir nemoka mokesčių, todėl masinė automatizacija gali mažinti gyventojų pajamas ir biudžeto įplaukas, jei darbo rinka nespės persitvarkyti.

    Darbas, teisė ir rizikos

    Humanoidai kelia klausimą, kaip elgtis, kai automatizacija tiesiogiai pakeičia darbuotojus. Kinijoje viešojoje erdvėje aptariami teismų sprendimai, kurie signalizuoja griežtesnį požiūrį į staigius atleidimus, kai įmonės bando automatizaciją pateikti kaip neišvengiamą aplinkybę.

    Teisinės dilemos apima ir atsakomybę už klaidas. Jei humanoidas su DI priima neteisingą sprendimą ar sukelia žalą, lieka klausimas, kur baigiasi gamintojo, operatoriaus ir darbdavio atsakomybė, ypač kai robotai dirba su senjorais ar vaikais.

    Ne mažiau jautri tema – galimos karinės paskirtys. Kinijoje analitikai svarsto, kad humanoidai teoriškai galėtų papildyti personalą ar atlikti pavojingas užduotis, tačiau tam reikėtų ne tik mechaninio patvarumo, bet ir patikimo autonominio valdymo sudėtingomis sąlygomis.

    Europos ir Lietuvos pramonės požiūriu Kinijos tempas reiškia didėjančią konkurenciją ne tik pačių robotų rinkoje. Kartu didėja spaudimas visai tiekimo grandinei – nuo komponentų gamintojų iki programinės įrangos kūrėjų – nes įsitvirtinus masto ekonomikai kainomis konkuruoti darosi vis sunkiau.

  • Nutekinti Kinijos ir Rusijos planai: taikinyje „Starlink“, minimi kibernetiniai smūgiai

    Nutekinti Kinijos ir Rusijos planai: taikinyje „Starlink“, minimi kibernetiniai smūgiai

    Žurnalistinis tyrimas atskleidė kelis dokumentus, parengtus Kinijos ir Rusijos karinio-techninio bendradarbiavimo renginiams bei deryboms 2023 metais. Juose aprašoma, kaip abi šalys svarstė priemones, galinčias sumažinti palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ efektyvumą.

    Nutekintuose pristatymuose minima kelių etapų strategija, apimanti diplomatinį spaudimą ir kovą dėl radijo dažnių bei orbitinių pozicijų. Dokumentuose taip pat įvardijamos technologinės priemonės, tokios kaip ryšio trikdymas, kibernetinės atakos ir, ilgesnėje perspektyvoje, galimybė fiziškai taikytis į palydovus.

    Tyrime pažymima, kad „Starlink“ konstelacijos mastas laikomas iššūkiu konkurentams ir didina susidūrimų riziką žemojoje Žemės orbitoje. Autorių teigimu, siūlomos suderintos priemonės būtų nukreiptos į tolesnės konstelacijos plėtros apsunkinimą ir jos operacinių galimybių ribojimą.

    Kas dokumentuose minima apie trikdymą

    Vienas iš aprašytų sumanymų siejamas su bendru Rusijos ir Kinijos elektroninės kovos sprendimų vystymu. Tokia sistema, kaip teigiama, galėtų leisti selektyviai slopinti ryšį konkrečiose teritorijose, pritaikant trikdymo intensyvumą pagal situaciją.

    Dokumentuose taip pat keliama idėja apie pigesnių priešpalydovinių priemonių kūrimą, kurios teoriškai leistų greičiau naikinti palydovus, nei būtų papildoma jų grupuotė orbitoje. Ekspertai Vakarų šalyse ne kartą pabrėžė, kad kosmoso infrastruktūros militarizacija didina eskalacijos ir klaidų riziką.

    Platesnis bendradarbiavimo mastas

    Nutekinta medžiaga, kaip teigiama tyrime, apima ne vien ryšio temą. Joje minimi planai vystyti integruotą oro ir priešraketinės gynybos sistemą, skirtą kovai su moderniomis grėsmėmis, įskaitant hipergarsines raketas.

    Taip pat aptariami autonominių dronų spiečių sprendimai, kuriuose galėtų būti naudojamas dirbtinis intelektas, ir kitos modernizavimo kryptys. Dokumentuose šis bendradarbiavimas siejamas su Rusijos karo Ukrainoje patirtimi ir Kinijos technologinėmis bei gamybinėmis galimybėmis.

    Vakarų politikai ir saugumo bendruomenė panašius signalus vertina kaip riziką Europos ir transatlantiniam saugumui. „Tai kelia didžiulį nerimą ir verčia rimtai vertinti Kinijos vaidmenį, nes tai kertasi su esminiais Europos saugumo interesais“, – sakė Johann Wadephul.

    Pasak tyrime cituojamų buvusių JAV žvalgybos pareigūnų, tokie dokumentai turėtų būti vertinami kaip įspėjimas dėl didėjančios technologinės ir karinės sinergijos. „Tai pavojaus signalas, į kurį būtina reaguoti, o ne ignoruoti“, – sakė Edas Boganas.

    Pastaraisiais metais palydovinis internetas tapo kritine infrastruktūra, ypač krizėse ir karo zonose, todėl jo pažeidžiamumas tampa strateginiu klausimu. Dėl to auga dėmesys ryšio atsparumui, atsarginėms sistemoms ir kosmoso saugumo taisyklėms, kurias tarptautinė bendruomenė vis dažniau svarsto kaip prioritetą.

  • ES smogia Kinijai per Pekino antį: pradėtas tyrimas, Briuselis svarsto naujus muitus

    ES smogia Kinijai per Pekino antį: pradėtas tyrimas, Briuselis svarsto naujus muitus

    Skundas iš ES gamintojų

    Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl iš Kinijos importuojamos Pekino anties, po to, kai keli ES paukštininkystės sektoriaus atstovai pateikė skundą dėl, jų teigimu, neįprastai žemų kainų. Komisija nurodo, kad importo apimtys ir kainodara gali daryti neigiamą poveikį ES gamintojų pardavimams, kainoms ir rinkos daliai.

    Komisija viešai neįvardijo skundą pateikusių bendrovių, tačiau akcentavo, kad skundas siejamas su įtarimais dėl Kinijos valstybės paramos vidaus gamintojams. Kaip vienas galimų argumentų minimi Kinijos planiniai instrumentai, įskaitant penkmečio žemės ūkio modernizavimo kryptis.

    Kas gali pasikeisti rinkoje?

    Tyrimo rezultatai gali atverti kelią prekybos apsaugos priemonėms, pirmiausia antidempingo muitams, jei būtų nustatyta, kad produkcija ES rinkoje parduodama dempingo kainomis ir tai daro žalą vietos pramonei. Tokie muitai paprastai taikomi siekiant atkurti, institucijų vertinimu, sąžiningesnes konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje.

    Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau naudojasi prekybos gynybos priemonėmis, ypač ten, kur matomas didelis kainų spaudimas ir sparčiai augantis importas. Šis tyrimas išsiskiria tuo, kad dėmesys nukreiptas į žemės ūkio ir maisto sektorių, kuris iki šiol rečiau atsidurdavo ES ir Kinijos prekybinių ginčų epicentre.

    Derybos su Pekinu gali komplikuotis

    Tyrimas pradėtas tuo metu, kai Briuselis ir Pekinas bando mažinti įtampą po virtinės ginčų dėl rinkos prieigos, viešųjų pirkimų ir investicijų sąlygų. Europos Sąjunga siekia mažinti prekybos disbalansą su Kinija, o kartu didinti spaudimą dėl, ES vertinimu, nepakankamai lygių konkurencijos sąlygų.

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Briuselyje jau buvo pradėjęs derybinį procesą su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao, siekiant apčiuopiamų rezultatų per artimiausius mėnesius. Tačiau naujas tyrimas dėl antienos importo gali tapti papildomu dirgikliu ir apsunkinti kompromiso paieškas.

    „Importo apimtys ir kainos neigiamai veikia ES pramonės pardavimus, kainų lygį ir rinkos dalį“, – teigiama Europos Komisijos pozicijoje.

    Pastarųjų metų kontekste šis žingsnis dera į platesnę ES strategiją griežčiau vertinti subsidijuojamą ar agresyviai įkainotą importą. Anksčiau Europos Sąjunga jau taikė papildomus tarifus Kinijos elektromobiliams, o tai paskatino Kiniją imtis atsakomųjų tyrimų atskirose Europos eksporto kategorijose.

  • Kinų proveržis šviesolaidyje: tuščiaviduris branduolys 205 km perdavė 51,3 Tb/s be stiprintuvų

    Kinų proveržis šviesolaidyje: tuščiaviduris branduolys 205 km perdavė 51,3 Tb/s be stiprintuvų

    Kinijos mokslininkai pademonstravo reikšmingą šviesolaidžio technologijos pažangą, išbandydami vadinamąjį tuščiavidurio branduolio optinį kabelį. Bandymas atliktas ilgiausiame pasaulyje tarpvalstybiniame tokio tipo šviesolaidžio ruože.

    Eksperimento metu per daugiau nei 205 kilometrus pasiekta 51,3 Tb/s duomenų perdavimo sparta, nenaudojant jokių signalą stiprinančių kartotuvų. Telekomunikacijų rinkai tai svarbu, nes dideli atstumai paprastai reikalauja tarpinių stiprinimo taškų, didinančių sąnaudas ir energijos poreikį.

    Kas yra tuščiavidurio branduolio šviesolaidis

    Skirtingai nuo įprastų šviesolaidžių, kuriuose šviesa sklinda kietu stiklo branduoliu, tuščiavidurio branduolio konstrukcijoje signalas daugiausia keliauja oro kanalu. Toks principas gali mažinti vėlinimą ir silpninti kai kuriuos iškraipymus, kurie ilgose linijose riboja spartą.

    Praktinis efektas ypač aktualus duomenų centrams ir magistraliniams ryšiams, kur svarbios ir pralaidumo lubos, ir delsos milisekundės. Augant debesijos paslaugų, vaizdo transliacijų, DI skaičiavimų ir 5G bei 6G tinklų apkrovoms, operatoriai ieško būdų didinti talpą neplečiant infrastruktūros kelis kartus.

    Kaip pasiekta rekordinė sparta

    Rezultatą lėmė ne tik pats kabelis, bet ir optimizuota perdavimo sistema. Tyrėjų komanda pritaikė adaptyvų greičio valdymą atskiroms šviesos bangoms ir derino jį su lanksčiu galios paskirstymu visame kanale.

    Vietoje vienodų, iš anksto fiksuotų parametrų, sistema dinamiškai parinkdavo, kaip konkreti bangos ilgio „juosta“ perduoda duomenis esamomis sąlygomis. Tai leido naudoti hibridinį perdavimą su skirtingais greičiais, skirtingais kanalų tarpais ir individualiai sureguliuotais galios lygiais.

    Ką tai gali pakeisti rinkoje

    Svarbiausia žinutė operatoriams ir įrangos gamintojams yra galimybė ilgais atstumais pasiekti itin didelę spartą be kartotuvų, taip paprastinant linijos architektūrą. Jei tokie sprendimai bus patvirtinti platesniuose bandymuose, tai galėtų sumažinti energijos sąnaudas ir pagerinti tinklų patikimumą.

    Vis dėlto technologijai dar reikia įrodyti pramoninį brandumą: masinę gamybą, ilgaamžiškumą realiomis eksploatacijos sąlygomis ir suderinamumą su esama optinių tinklų ekosistema. Šiuo metu tai vienas ryškiausių signalų, kad naujos kartos optiniai tinklai gali remtis ne tik geresniais moduliatoriais, bet ir pačia šviesolaidžio fizika.

  • Dar vienas gaisras Kinijos gamykloje: žuvo 28, Xi Jinpingas pripažįsta rimtas saugos spragas

    Kinijos Fudziano provincijoje esančiame Dzindziango mieste kilęs gaisras avalynės gamykloje nusinešė mažiausiai 28 žmonių gyvybes. Apie nelaimę pranešė valstybinė žiniasklaida, o įvykis tapo dar vienu signalu dėl gamybos saugos problemų šalyje.

    Gaisras, pirminiais duomenimis, įsiplieskė dieną gamyklos pirmame aukšte. Ugnis sparčiai plito dėl lengvai užsiliepsnojančių klijų ir kitų avalynės gamyboje naudojamų medžiagų, todėl situacija greitai tapo nekontroliuojama.

    Skelbiama, kad incidento metu teritorijoje buvo 239 žmonės, o gelbėtojams pavyko evakuoti 213. Dalis aukų mirė jau po to, kai buvo pristatytos į ligoninę, o daugiau kūnų rasta gaisravietėje.

    Kinijos lyderis Xi Jinpingas, cituojamas valstybinių šaltinių, pripažino, kad šiemet šalyje fiksuota daug rimtų nelaimių, susijusių su gamybos sauga. Jis paragino institucijas daryti išvadas ir stiprinti prevenciją, kad tokie atvejai nesikartotų.

    Valstybinėje žiniasklaidoje paviešintuose vaizduose matyti, kaip liepsnos apėmė kelių aukštų pastatą, o į dangų kilo tiršti juodi dūmai. Pranešama, kad dalis darbuotojų bandė gelbėtis traukdami ant stogo, o ugniagesiai žmones pasiekė kopėčių technika.

    Į įvykio vietą buvo sutelktos didelės pajėgos: nurodoma, kad dirbo apie 200 ugniagesių ir 35 gaisrinės mašinos, pasitelktas ir sraigtasparnis. Tuo pat metu aiškinamasi, dėl ko kilo gaisras ir ar buvo laikomasi privalomų saugos reikalavimų.

    Dzindziangas neretai vadinamas Kinijos avalynės pramonės centru, o miestas siejamas su reikšminga pasaulinės sportinės avalynės gamybos dalimi. Tokiose pramonės zonose didelę riziką didina tankus užstatymas, intensyvus pamaininis darbas ir dideli degių medžiagų kiekiai.

    Pastaraisiais metais Kinijoje ne kartą fiksuoti dideli pramoniniai gaisrai ir kitos avarijos, po kurių valdžia žada griežtesnę kontrolę. Ekspertai dažniausiai akcentuoja tas pačias silpnąsias vietas: evakuacinių kelių užstatymą, nepakankamas priešgaisrines priemones, netinkamą chemikalų sandėliavimą ir formaliai vykdomus patikrinimus.

    Šis atvejis dar kartą parodo, kad gamybos apimtys ir greitas tiekimo terminų spaudimas negali tapti pasiteisinimu saugos standartams. Nuo tyrimo rezultatų priklausys, ar bus imtasi realių sisteminių pokyčių, ar tai liks dar vienu tragišku epizodu statistikoje.

  • Europos Komisija griežtina prieigą prie ES rinkos: užsienio tiekėjams – nauji saugumo filtrai

    Europos Komisija griežtina prieigą prie ES rinkos: užsienio tiekėjams – nauji saugumo filtrai

    Europos Komisija rengia naują reglamentą, kuriuo būtų sugriežtinta užsienio bendrovių prieiga prie Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkos. Projekte numatyta suteikti perkančiosioms organizacijoms aiškesnę teisę atmesti tiekėjus, jei kyla rizika dėl kišimosi, duomenų saugumo ar spaudimo iš trečiųjų šalių.

    Dokumentą planuojama pristatyti 2026 metų rugsėjį. Jis rengiamas didėjant geopolitinei įtampai ir ES institucijoms vis dažniau įvardijant, kad kritinių paslaugų duomenys ir tiekimo grandinės gali tapti išorės įtakos įrankiu.

    Kas keistųsi viešuosiuose pirkimuose

    Reglamento projekte pabrėžiama, kad pirkėjai turėtų imtis priemonių visame procese: nuo planavimo ir rinkos konsultacijų iki sutarties skyrimo ir vykdymo. Tikslas būtų užtikrinti ES saugumo ir viešosios tvarkos interesų apsaugą, ypač ten, kur pirkimai susiję su jautriais duomenimis ar infrastruktūra.

    Projekte numatyta, kad rizika gali kilti dėl tiekėjo nuosavybės, kontrolės ar finansavimo struktūros, jei ji sudaro prielaidas neteisėtai įtakai. Taip pat būtų vertinama, ar trečiosios šalies teisės aktai gali įpareigoti bendrovę atskleisti jautrią informaciją arba paveikti sutarties vykdymą.

    „Viešieji pirkėjai turi taikyti tinkamas priemones, kad būtų apsaugoti Sąjungos saugumo ir viešojo saugumo interesai“, – rašoma reglamento projekto formuluotėje.

    Europos preferencija – galima, bet ne privaloma

    Dokumente taip pat numatoma galimybė taikyti europinę preferenciją, kai konkurse būtų suteikiamas prioritetas Europos tiekėjams. Vis dėlto tai netaptų privaloma taisykle, o būtų papildoma priemonė, kurią šalys galėtų taikyti pagal konkretaus pirkimo rizikas.

    Numatomi sektoriai apimtų energetiką, vandens ūkį, transportą, pašto paslaugas, taip pat naftos ir dujų gavybą. Būtent šiose srityse sutartys dažnai siejamos su infrastruktūra, dideliais duomenų kiekiais ir strateginiu atsparumu.

    Kodėl akcentuojami duomenys ir priklausomybės

    Pastaraisiais metais ES vis dažniau kelia klausimą, kaip apsaugoti jautrius duomenis, kai paslaugas teikia tarptautinės technologijų bendrovės, o dalis jų veikia teisinėje aplinkoje, kur valstybės institucijos gali reikalauti prieigos prie informacijos. Toks scenarijus vertinamas kaip rizika sveikatos, gynybos, vidaus saugumo ir kitoms kritinėms sritims.

    Kai kurios ES valstybės jau ėmėsi praktinių sprendimų, mažindamos priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų jautriuose projektuose. Tarp minimų pavyzdžių yra Prancūzijos sprendimai riboti „Microsoft“ vaidmenį sveikatos duomenų infrastruktūroje ir pakeisti „Palantir“ vietiniu tiekėju „ChapsVision“ tvarkant vidaus saugumo tarnybų jautrią informaciją.

    Lygiagrečiai ES šalys pastaraisiais metais kai kuriais atvejais atsisakė arba ribojo Kinijos telekomunikacijų įrangos tiekėjų dalyvavimą projektuose, kai kyla abejonių dėl nacionalinio saugumo. Tokie sprendimai dažniausiai argumentuojami rizika kritiniams tinklams ir galimybe trečiosioms šalims daryti įtaką infrastruktūrai.

    Reglamento projekte taip pat įvardijama būtinybė saugoti kritinę infrastruktūrą, tiekimo grandines, technologijas ir esmines paslaugas, stiprinti atsparumą fizinėms, kibernetinėms ir mišrioms grėsmėms. Akcentuojama ir priklausomybių nuo trečiųjų šalių tiekėjų mažinimo kryptis, ypač kai kalbama apie technologijas ir strategines žaliavas.

    ES požiūrį papildomai formuoja ir spaudimas dėl retųjų žemių elementų bei kitų žaliavų, kurios būtinos žaliajai transformacijai, elektronikai ir gynybos pramonei. Dėl ribotos pasiūlos ir didelės koncentracijos pasaulinėje rinkoje šios grandys laikomos potencialiai pažeidžiamomis, todėl viešieji pirkimai vis dažniau matomi kaip viena iš atsparumo politikos priemonių.

    Jei pasiūlymas būtų priimtas, perkančiosioms organizacijoms tektų daugiau atsakomybės pagrįstai įvertinti saugumo rizikas ir dokumentuoti sprendimus. Verslui tai reikštų griežtesnius reikalavimus skaidrumui, duomenų valdymui ir tiekimo grandinės kontrolei, ypač strateginiuose sektoriuose.

  • Kinijos vėjo jėgainių parkas pakeitė mikroklimatą: vėjas sulėtėjo, o naktimis atšilo apie 1 laipsnį

    Kinijos vėjo jėgainių parkas pakeitė mikroklimatą: vėjas sulėtėjo, o naktimis atšilo apie 1 laipsnį

    Šiaurės Kinijoje, netoli Pekino esančiame Džangdziakou regione, didelis Šangji vėjo jėgainių parkas ne tik gamina elektrą, bet ir pastebimai pakeitė vietos mikroklimatą. Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad aplink parką kito vėjo greitis ir nakties temperatūra, nors kritulių bei oro drėgmės rodikliai iš esmės liko stabilūs.

    Mokslininkai analizavo kelių dešimtmečių meteorologinius duomenis ir papildomai rėmėsi palydoviniais stebėjimais. Tyrimų išvada paprasta, bet reikšminga: vėjo jėgainių fizinis poveikis atmosferai gali keisti sąlygas konkrečioje vietovėje, net jei platesnio regiono klimato tendencijų tai neperrašo.

    Ką parodė ilgalaikiai duomenys?

    Vertinant 1981–2018 metų laikotarpį, užfiksuota, kad vidutinis metinis vėjo greitis aplink parką sumažėjo apie 6 proc. Ryškiausias pokytis matytas pavasarį, kai vėjo greitis mažėjo apie 14 proc., o žiemą fiksuotas maždaug 8 proc. kritimas.

    Temperatūros pokyčiai buvo subtilesni, bet nuoseklūs: vidutinė metinė oro temperatūra paaugo maždaug 0,4 laipsnio, o metinė minimali temperatūra – apie 0,8 laipsnio. Didžiausias efektas pastebėtas vasaros ir rudens naktimis, kai oras tapdavo šiltesnis maždaug 1 laipsniu, tačiau dieną analogiško šuolio nefiksuota.

    Kodėl šyla būtent naktimis?

    Tyrėjai aiškina, kad lemiamas veiksnys yra ne papildoma šiluma iš žemės paviršiaus, o atmosferos sluoksnių maišymas. Naktimis oras dažniau „susisluoksniuoja“: arčiau žemės gali laikytis vėsesnis sluoksnis, o aukščiau – šiltesnis.

    Didelių turbinų mentės veikia kaip mechaninis maišytuvas, kuris suardo šiuos sluoksnius ir leidžia šiltesniam orui iš aukščiau lengviau nusileisti arčiau žemės. Kartu turbinos iš oro srauto paima dalį kinetinės energijos, todėl vidutinis vėjo greitis vietoje gali mažėti.

    „Vėjo jėgainių mentės naktį intensyviau maišo atmosferą, todėl šiltesnis oras lengviau pasiekia žemės paviršių“, – teigiama tyrėjų apibendrinime.

    Ką tai reiškia energetikai?

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie mikroklimato pokyčiai nereiškia, jog vėjo energetika blogina regiono klimatą ar panaikina jos naudą mažinant iškastinio kuro naudojimą. Vis dėlto tai primena, kad didelės energetikos infrastruktūros projektai daro matuojamą poveikį aplinkai, todėl planuojant parkus svarbu įvertinti ne tik triukšmą, paukščių migraciją ar kraštovaizdį, bet ir vietines meteorologines sąlygas.

    Praktikoje tai gali būti aktualu prognozuojant vėjo išteklius, vertinant apledėjimo riziką, rūkų susidarymą ar net vietinius temperatūros minimumus, kurie svarbūs žemės ūkiui. Mokslininkai tikisi, kad tolesni tyrimai padės geriau suprasti, kokio masto parkai ir kokiomis sąlygomis sukelia didžiausius mikroklimato pokyčius.

  • Kinijos Didžioji žalioji siena: pasodinti miškai dykumoje auga 66 proc. greičiau nei natūralūs

    Kinija daugiau kaip keturis dešimtmečius vykdo vieną didžiausių pasaulyje miškų atkūrimo programų, skirtą stabdyti Gobi ir Takla Makano dykumų plėtrą. Ši iniciatyva dažnai vadinama Didžiąja žaliąja siena ir apima milijardus pasodintų medžių šiaurinėse ir šiaurės vakarinėse šalies teritorijose.

    Naujas mokslininkų vertinimas rodo, kad dirbtinai įveisti miškai tokiose vietovėse gali augti gerokai sparčiau nei natūralūs. Tyrime nustatyta, kad programų metu pasodintų medžių augimo tempai vidutiniškai yra maždaug 66 proc. didesni nei natūraliuose miškuose augančių medžių.

    Pasak tyrėjų, vienas svarbiausių paaiškinimų susijęs su tuo, kaip tokie miškai reaguoja į didėjančią anglies dioksido koncentraciją atmosferoje. Didesnis anglies dioksido kiekis gali stiprinti fotosintezę, o tai tam tikromis sąlygomis leidžia medžiams greičiau kaupti biomasę, ypač jei netrūksta vandens ir maisto medžiagų.

    „Dirbtinai įveisti miškai dažnai geriau išnaudoja palankias augimo sąlygas, nes juose parenkamos produktyvios rūšys ir taikomas aktyvus valdymas“, – teigiama tyrimo išvadose.

    Tyrime pabrėžiama, kad spartesnį augimą lemia ne vien klimato veiksniai, bet ir žmonių sprendimai. Miškų atkūrimo projektuose dažnai sodinamos greitai augančios rūšys, pavyzdžiui, tuopos ar kitos plantacijoms tinkamos medžių grupės, taip pat užtikrinama priežiūra: mažinama konkurencija dėl išteklių, atliekamas retinimas, kai kur taikomas tręšimas ar laistymas.

    Vis dėlto mokslininkai įspėja, kad greitesnis augimas nereiškia, jog pasodinti miškai gali pakeisti natūralias ekosistemas. Natūralūs miškai paprastai pasižymi didesne biologine įvairove, stabilesniais ryšiais tarp rūšių ir didesniu atsparumu ligoms, kenkėjams bei ekstremaliems orams.

    Dar vienas svarbus aspektas – anglies kaupimo trukmė. Nors sparčiai augantys medžiai gali greičiau sugerti anglies dioksidą trumpuoju laikotarpiu, ilgalaikis anglies saugojimas priklauso nuo to, ar miškai išliks, kaip bus tvarkomi, ar nebus prarasti dėl sausros, gaisrų ar degradacijos.

    Todėl Didžiosios žaliosios sienos atveju, kaip pabrėžia tyrėjai, svarbu ne tik pasodintų medžių skaičius, bet ir miškų sudėtis, vandens naudojimo strategijos bei prisitaikymas prie šylančio ir dažniau ekstremalias sąlygas patiriančio klimato. Kitaip tariant, greitas augimas yra reikšmingas rodiklis, tačiau sėkmę ilgainiui lems tvarus planavimas ir ekosistemų atsparumas.