CP v2

Tag: Kinija

  • Von der Leyen siekia griežtesnių priemonių prieš Kinijos importą: ES šalys dėl atsako skilsta

    Von der Leyen siekia griežtesnių priemonių prieš Kinijos importą: ES šalys dėl atsako skilsta

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen artimiausiomis savaitėmis sieks politinio palaikymo griežtesnei ES prekybos gynybai prieš subsidijuotą Kinijos importą. Briuselyje bręsta sprendimai, kurie gali pakeisti požiūrį į pigių prekių srautą į bendrąją rinką ir sustiprinti pramonės apsaugą.

    Šis posūkis atskleidžia ir augančią įtampą tarp valstybių narių: dalis sostinių, ypač suinteresuotų pramonės apsauga, ragina imtis ryžtingų priemonių, o kitos, kurių ekonomikai svarbi prieiga prie Kinijos rinkos, siūlo atsargiau vertinti galimą atsakomąją reakciją. Diskusijos Europos Komisijoje turėtų tapti atspirties tašku tolesniems sprendimams.

    Kas stumia Briuselį griežtinti kursą?

    Europos Komisijoje vis dažniau akcentuojama, kad Kinijos valstybės parama pramonei ir pertekliniai gamybos pajėgumai daro spaudimą Europos gamintojams. Dėl to, pasak pareigūnų ir analitikų, reikia ne tik reaguoti atskirais antidempingo ar antisubsidijų tyrimais, bet ir stiprinti prevencines priemones, kurios leistų greičiau stabdyti rinkos iškraipymus.

    Diskusijų fone minima ir platesnė rizika: kai kurios Kinijos prekės gali būti perorientuojamos į Europą dėl ribojimų kitose rinkose. Tai didina tikimybę, kad kainų spaudimas ES viduje augs, o politinis poreikis demonstruoti apsaugą strateginėms šakoms tik stiprės.

    Vokietija ir Prancūzija traukia į skirtingas puses

    Prancūzija pastaruoju metu aktyviau kalba apie būtinybę ginti Europos pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos ir siekia platesnių instrumentų, kurie turėtų didesnį atgrasomąjį poveikį nei vien pavieniai muitai. Tuo metu Vokietija tradiciškai laikėsi atsargesnės linijos, baimindamasi, kad griežtesni veiksmai pakenks eksportui ir tiekimo grandinėms.

    Vis dėlto net ir Berlyne didėja nerimas dėl importo poveikio gamybos sektoriui, todėl anksčiau buvęs atsargumas, analitikų vertinimu, silpsta. Klausimas tampa ne vien ekonominis, bet ir politinis: ar didžiosios ES ekonomikos sugebės susitarti dėl bendros krypties, kai rizika ir nauda skirtingoms šalims pasiskirsto nevienodai.

    Kokios priemonės svarstomos ir ko tikėtis toliau?

    ES jau turi klasikinius prekybos gynybos instrumentus, tokius kaip antidempingo ir antisubsidijų muitai, tačiau Briuselyje vis garsiau kalbama apie papildomas apsaugos priemones. Viena iš krypčių yra platesnio masto apsaugos tyrimai, kurie leistų reaguoti į staigų importo šuolį ir mažinti žalą vietos gamintojams.

    Praktikoje diskusijos taip pat apima klausimą, kaip greitai ES geba pritaikyti jau turimus įrankius ir ar institucijos turi pakankamai politinės valios juos naudoti. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus siekiama politinio sutarimo aukščiausiu lygiu, o konkretesni pasiūlymai gali pasirodyti vėliau, kai Komisija apibendrins valstybių narių pozicijas ir įvertins galimas pasekmes.

    Šiame etape svarbiausia įtampa išlieka tarp dviejų tikslų: apsaugoti ES pramonę nuo rinkos iškraipymų ir kartu išlaikyti galimybę prekiauti bei derėtis su Pekinu. Nuo to, ar pavyks suderinti šiuos interesus, priklausys ir tolesnis ES santykių su Kinija tonas.

  • Ispanija atsitraukia nuo raginimo griežtinti ES prekybos gynybą prieš Kiniją: kas pasikeitė

    Ispanija atsitraukia nuo raginimo griežtinti ES prekybos gynybą prieš Kiniją: kas pasikeitė

    Ispanija traukiasi nuo prancūzų iniciatyvos, kuria Europos Sąjunga buvo raginama griežtinti prekybos gynybos priemones Kinijos atžvilgiu. Apie tai Berlyne pareiškė šalies ekonomikos ir prekybos ministras Carlosas Cuerpo, pabrėžęs, kad politinio pritarimo dokumentui šiuo metu nėra.

    Ministro žodžiai reiškia akivaizdų kurso koregavimą po to, kai Ispanija buvo minima tarp didžiųjų ES ekonomikų, pritarusių Prancūzijos parengtam pozicijos dokumentui Europos Komisijai. Jame siūlyta aktyviau naudoti tyrimų pajėgumus, stiprinti prekybos apsaugos instrumentus ir svarstyti naują priemonę rinkos iškraipymams mažinti.

    „Šiame etape nebuvo jokio konkretaus politinio palaikymo jokiam neformaliam dokumentui“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Ispanijos atsargumas išryškėjo likus nedaug laiko iki Europos Komisijos diskusijų, kuriose tikimasi pradėti platesnį ES santykių su Kinija peržiūros etapą. Pastaraisiais metais Bendrija vis dažniau kalba apie poreikį saugoti pramonę nuo itin konkurencingų importo srautų ir mažinti strategines priklausomybes, ypač sektoriuose, susijusiuose su žaliąja ir skaitmenine transformacija.

    C. Cuerpo Berlyne akcentavo, kad ES turėtų ne tik stiprinti savo instrumentus, bet ir tęsti dialogą su Pekinu. Jo teigimu, tikslas turėtų būti mažinti dvišalius prekybos disbalansus ir aiškiau susitarti dėl sąžiningesnių konkurencijos sąlygų, o ne vien didinti konfrontaciją.

    „Turime kalbėtis lygiaverčiai, iš vienodų pozicijų su Kinija ir JAV. Turime įsitraukti į dialogą su Kinijos institucijomis“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Greitas Madrido pozicijos pasikeitimas parodo, kaip sudėtinga ES suformuoti vieningą liniją Kinijos atžvilgiu. Dalis valstybių narių siekia ryžtingesnių veiksmų prieš rinkos iškraipymus ir valstybės remiamą konkurenciją, tačiau kitos, palaikančios pragmatiškesnius ryšius su Pekinu, baiminasi atsakomųjų priemonių ir neapibrėžtumo verslui.

    Ispanija dažnai laikoma viena atviresnių Kinijos investicijoms ES šalių, ypač energetikos transformacijos grandinėse ir gamybos projektuose. Dėl to Madridas siekia derinti pramonės apsaugos ambicijas su tikslu pritraukti kapitalą ir technologijas, kartu išvengiant sprendimų, kurie galėtų apsunkinti eksportuotojų padėtį ar padidinti įtampą tiekimo grandinėse.

    ES institucijoms rengiantis sprendimams, tikėtina, kad diskusijos suksis apie tai, kiek griežtai ir kokiomis priemonėmis Bendrija turėtų reaguoti į konkurencinį spaudimą, kartu paliekant erdvės deryboms. Ispanijos signalas rodo, kad kompromiso paieškos tarp valstybių narių gali būti ne mažiau svarbios nei pati politika Kinijos atžvilgiu.

  • „Huawei“ teigia radusi puslaidininkių gamybos raktą: kuo remiasi naujas Tau mastelio dėsnis

    Pasak bendrovės, per artimiausius penkerius metus Kinija galėtų ženkliau priartėti prie pažangiausių mikroschemų kūrimo, nors šį tikslą apsunkina JAV eksporto kontrolė ir ribojamas priėjimas prie dalies technologijų bei įrangos.

    Tradicinėje lustų raidoje ilgą laiką dominavo tranzistorių tankio didinimas, siejamas su Mūro dėsniu. Tačiau „Huawei“ pristato kitą kryptį: vietoje nuoseklaus tranzistorių smulkinimo siūlo reikšmingai mažinti signalo sklidimo laiką lusto viduje.

    Šis požiūris, vadinamas Tau mastelio dėsniu, orientuotas į vidinės laidininkų struktūros optimizavimą. Idėja paprasta: jei signalas tarp skirtingų skaičiavimo blokų keliaus trumpiau ir efektyviau, dalį našumo galima išspausti net ir nepasiekus naujausios litografijos kartos.

    „Huawei“ nurodo, kad Tau mastelio principu paremta architektūra pavadinta „LogicFolding“. Bendrovė teigia, jog pirmieji šios architektūros sprendimai gali pasirodyti atnaujintuose „Kirin“ procesoriuose išmaniesiems telefonams, kurių pristatymo laukiama rudenį.

    Ilgesnio laikotarpio tikslas dar ambicingesnis: iki 2031 metų sukurti aukščiausios klasės „HiSilicon“ lustus, kurių tranzistorių tankis, pagal „Huawei“ skaičiavimus, būtų prilyginamas maždaug 1,4 nanometro gamybos technologijos lygiui. Tai būtų vienas drąsiausių bandymų kompensuoti litografijos ribojimus architektūriniais ir projektavimo sprendimais.

    Vis dėlto pati bendrovė pripažįsta, kad kelias iki praktinės sėkmės nėra paprastas. Projekte dirbantys inžinieriai nurodo, jog vienas jautriausių taškų yra projektavimo įrankių ir ekosistemos trūkumai, kurie gali lėtinti naujų architektūrų diegimą.

    Kita kritinė problema yra šilumos išskyrimas. Tankiau išdėstyti blokai, sudėtingesnė vidinė sujungimų struktūra ir didesnės darbo apkrovos gali kelti rimtų aušinimo iššūkių, ypač mobiliuosiuose įrenginiuose, kur energijos sąnaudos ir temperatūros režimas yra itin griežtai ribojami.

    Šios „Huawei“ deklaracijos pasirodo platesniame geopolitiniame ir ekonominiame kontekste: puslaidininkių tiekimo grandinės tebėra jautrios tiek eksporto kontrolei, tiek energetikos rizikoms ir regioniniams konfliktams. Dėl to pramonė vis dažniau ieško alternatyvų ne vien litografijos pažangoje, bet ir architektūroje, paketavime bei vidinių sujungimų sprendimuose.

  • Amerikietis kinų ūkininkei skyrė 4 600 eurų medžiams: po 27 metų sulaukė netikėto kvietimo

    Po beveik trijų dešimtmečių moteris paprašė padėti surasti rėmėją ir pakvietė jį atvykti į Kiniją pamatyti, kuo virto tuometinė parama. Kvietimo esmė paprasta: paaukoti pinigai, pasak jos, prisidėjo prie realiai užaugusio miško.

    Yin Yuzhen dar 1980-aisiais persikėlė gyventi į Maowusu dykumos apylinkes Vidinėje Mongolijoje, kur smėlis, sausros ir stiprūs vėjai ilgainiui stūmė gyvenvietes į vis sudėtingesnes sąlygas. Su vyru ji ėmėsi medžių sodinimo, nors tam trūko ir vandens, ir sodinukų, ir elementarios infrastruktūros.

    1999 metais Kinijos valstybinė žiniasklaida paskelbė reportažus apie moters pastangas stabdyti smėlio plitimą. Tuo metu Henano provincijoje dirbęs anglų kalbos mokytoju amerikietis Ronaldas Sakolskis, sužinojęs istoriją, nutarė prisidėti finansiškai ir pervedė 5 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 4 600 eurų.

    „Niekada anksčiau nebuvau mačiusi tokios didelės pinigų sumos. Tai mane labai nustebino“, – sakė Yin Yuzhen.

    Pasak ūkininkės, gauta parama leido įsigyti daugiau sodinukų ir tęsti darbus, kai kiekvienas sezonas galėjo tapti lemiamas. Ji taip pat prisiminė, kad rėmėjas buvo atvykęs pasižiūrėti sodinimo vietos ir, pamatęs gelsvu smėliu užpustytą žemę, suabejojo, ar apskritai įmanoma čia sukurti mišką.

    Vis dėlto, kaip teigiama istorijoje, per laiką pasodinti medžiai prigijo ir išaugo, o bendras jų skaičius galiausiai perkopė 50 000. Būtent šį rezultatą Yin Yuzhen ir nori parodyti žmogui, kurio parama, jos žodžiais, suteikė svarbų postūmį.

    Ši istorija išsiskiria tuo, kad atskleidžia, kaip vienkartinė tarptautinė parama gali turėti ilgalaikį poveikį, jei ją lydi nuoseklus vietos bendruomenės darbas. Dykumėjimas šiaurinėje Kinijos dalyje dešimtmečius laikomas viena didžiausių aplinkosauginių problemų, o medžių sodinimas dažnai naudojamas kaip viena iš priemonių mažinti vėjo eroziją ir smėlio audrų žalą.

    Kada tiksliai Ronaldas Sakolskis galėtų atvykti į Kiniją, nenurodoma, tačiau pranešama, kad kvietimą jis priėmė entuziastingai. Moteris pabrėžia, kad jai svarbu ne tik parodyti mišką, bet ir asmeniškai padėkoti už pasitikėjimą, kai rezultatas dar atrodė nepasiekiamas.

  • Ekranams skirti humanoidai? Buvęs NASA ekspertas įvardijo, kodėl JAV robotikoje atsilieka nuo Kinijos

    Jungtinės Valstijos rizikuoja pralaimėti Kinijai humanoidinių robotų lenktynes, jei ir toliau pirmenybę teiks įspūdingiems triukams, o ne universaliam pritaikomumui. Taip viešai argumentavo Robertas Ambrose’as, anksčiau vadovavęs NASA programinės įrangos, robotikos ir modeliavimo krypčiai.

    Jo vertinimu, dalis amerikiečių kuriamų humanoidų atrodo įspūdingai vaizdo įrašuose, bet gamyboje ir logistikoje jie dažnai nėra pasirengę dirbti patikimai, saugiai ir pakankamai pigiai. Tuo metu Kinijos įmonės, anot eksperto, akcentuoja masinį diegimą ir greitą iteraciją realiose aplinkose.

    Ambrose’as pabrėžia, kad pagrindinis robotų kriterijus turėtų būti gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų užduočių, darbo vietų ir netikėtų situacijų. Jei robotas puikiai atlieka vieną judesį ar vieną operaciją, tai dar nereiškia, kad jis tinkamas gamyklos pamainai, kurioje nuolat keičiasi objektai, jų padėtis ir darbo tempas.

    Šią problemą iliustruoja ir akademiniai tyrimai: sistemos, kurios simuliacijose demonstruoja labai aukštą našumą, realiame pasaulyje neretai susiduria su „paskutinio metro“ sunkumais. Skirtumą lemia triukšmas jutikliuose, apšvietimas, netiksliai sugriebti objektai, žmonių judėjimas ir kiti veiksniai, kurių virtuali aplinka iki galo neatkuria.

    „Jei kuriame robotus tam, kad jie gražiai atrodytų scenoje, o ne tam, kad išbūtų visą pamainą gamyboje, pralaimėsime tiems, kurie robotus diegia ten, kur jie uždirba vertę“, – sakė Robertas Ambrose’as.

    Ekspertas kaip pavyzdį mini „Boston Dynamics“ robotus, kurie gali atlikti sudėtingus judesius ir kelti didelius svorius. Vis dėlto, jo teigimu, tokie pasiekimai nebūtinai reiškia pasirengimą plačiam pramoniniam pritaikymui, nes svarbiausi tampa patikimumas, aptarnavimo kaštai, saugos standartai ir paprastas integravimas į procesus.

    Kita dažna kliūtis yra per siauras specializavimas. Aptariant „Figure AI“ bandymus pramonėje, Ambrose’as atkreipė dėmesį, kad net ir ilgą laiką realioje aplinkoje dirbantis humanoidas gali būti pritaikytas tik vienai aiškiai apibrėžtai užduočiai, pavyzdžiui, detalių pernešimui į konkrečią darbo vietą.

    Tokiu atveju kyla klausimas, ar humanoidas ekonomiškai pranoksta paprastesnius sprendimus: konvejerius, autonominius vežimėlius ar robotines rankas. Pramonė dažnai renkasi ne „įspūdingiausią“, o tą technologiją, kuri užtikrina aiškią grąžą, mažiau prastovų ir lengvesnę priežiūrą.

    Ambrose’o vertinimu, humanoidiniai robotai greičiausiai netaps universaliais žmogaus pakaitalais, tačiau gali užimti vadinamąją tarpinę nišą. Tai darbai, kurie yra per dinamiški tradicinei automatizacijai, bet kartu per monotoniški ar per pavojingi žmonėms.

    Praktikoje tai gali reikšti medžiagų pernešimą gamyklose, sandėlių papildymą, paprastus aptarnavimo veiksmus, įrangos stebėseną, darbą užterštose ar rizikingose zonose. Vis dėlto proveržis, anot eksperto, priklausys ne nuo to, kaip robotas juda, o nuo to, kaip gerai jis susitvarko su netvarka, neapibrėžtumu ir ilgalaikiu darbu be sutrikimų.

    Šiame kontekste svarbų vaidmenį atlieka ir DI pažanga: geresnis suvokimas, planavimas, klaidų atpažinimas bei mokymasis iš realių situacijų. Tačiau pramonė tikisi ne pažadų, o patikrintų rodiklių, todėl artimiausiu metu lemiamu faktoriumi išliks diegimų mastas ir patirtis realiose darbo vietose.

  • Europos verslas nepaiso ES de-risking: gamyba Kinijoje tik auga – atskleidė šviežia apklausa

    Europos verslas nepaiso ES de-risking: gamyba Kinijoje tik auga – atskleidė šviežia apklausa

    Europos bendrovės ir toliau laiko Kiniją vienu svarbiausių gamybos ir tiekimo grandinių centrų, nors Europos Sąjunga viešai ragina mažinti strateginę priklausomybę. Tai rodo Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje apklausa, apėmusi beveik 300 narių atsakymus, surinktus metų pradžioje.

    Apklausos duomenimis, apie 68 proc. respondentų teigė arba išlaikantys, arba plečiantys veiklą Kinijoje. Tuo metu tik apie 7 proc. nurodė perkeliantys gamybos užsakymus į kitas šalis arba kuriantys alternatyvias gamybos bazes už Kinijos ribų.

    „Nematyti, kad de-risking taptų dominuojančia tema. Greičiau matome, kad Europos įmonės tampa dar labiau priklausomos nuo Kinijos kaip tiekimo ir gamybos vietos“, – sakė Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje prezidentas Jensas Eskelundas.

    Kas stumia likti Kinijoje

    Vienas svarbiausių veiksnių, kodėl įmonės nesitraukia, yra kaštai ir greitis. Nors Kinijoje darbo jėga ilgą laiką buvo laikoma konkurenciniu pranašumu, vis daugiau įmonių pabrėžia ne atlyginimus, o automatizaciją ir gamybos mastą.

    Konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ atstovai apklausos kontekste akcentavo, kad per pastaruosius porą metų Kinijos gamyklose automatizacijos lygis kai kuriose šakose išaugo itin sparčiai. Dėl to darbo sąnaudų skirtumai praranda reikšmę, o lemiamu tampa pajėgumas gaminti greitai ir stabiliai.

    „Darbo kaina tampa vis mažiau svarbi, nes automatizacija ją nustumia į antrą planą“, – sakė „Roland Berger“ vadovaujantis partneris Denis Depoux.

    Robotai, ekosistema ir tiekėjų spaudimas

    Kinijos gamybos patrauklumą didina ne tik robotizacija, bet ir susiformavusi pramoninė ekosistema: tiekėjų koncentracija, žaliavų prieinamumas, logistika ir galimybė greitai keisti gamybos apimtis. Apklausos rezultatai rodo, kad maždaug trys ketvirtadaliai ES įmonių Kinijoje savo gamybos efektyvumą šalyje vertina kaip aukštesnį nei kitose rinkose.

    Kaip pavyzdys dažnai minimas elektromobilių sektorius, kuriame gamybos procesai vis labiau automatizuojami, o grandinės valdymas koncentruojamas vietoje. Kinijos elektromobilių gamintojas „Nio“ yra skelbęs, kad vienoje jo gamyklų dirba 941 robotas, galintis autonomiškai vykdyti dalį procesų ir palaikyti gamybą visą parą.

    Apklausoje taip pat išryškėjo tarpinis kelias: apie 24 proc. respondentų nurodė diversifikuojantys riziką taip, kad tuo pačiu plečia veiklą Kinijoje, bet lygiagrečiai kuria alternatyvius tiekėjus kitose šalyse. Tokį modelį įmonės dažnai renkasi siekdamos apsidrausti nuo geopolitinių įtampų, tarifų ar staigių reguliavimo pokyčių, bet neprarasti Kinijos masto ir kainos pranašumo.

    Ką tai reiškia Europai

    ES de-risking politika orientuota į jautrių sektorių atsparumą, kritinių žaliavų tiekimo saugumą ir perteklinės priklausomybės mažinimą. Tačiau verslo sprendimus dažnai lemia kasdieniai konkurencingumo kriterijai: savikaina, pristatymo terminai, tiekimo stabilumas ir gamybos lankstumas.

    Logistikos rinkos dalyviai taip pat pastebi, kad dalis sprendimų dėl tarptautinių srautų vis dažniau priimama pačioje Kinijoje, ypač tokiose srityse kaip elektromobiliai, baterijos ir plataus vartojimo elektronika. Tai reiškia, kad Europai siekiant mažinti riziką, reali priklausomybė nuo Kinijos pramonės pajėgumų daugelyje šakų kol kas nemažėja.

  • JK žvalgybos vadovė perspėja: laiko langas Vakarams tirpsta, Rusija ir Kinija spaudžia

    JK žvalgybos vadovė perspėja: laiko langas Vakarams tirpsta, Rusija ir Kinija spaudžia

    Jungtinės Karalystės signalų žvalgybos ir kibernetinio saugumo agentūros GCHQ vadovė Anne Keast-Butler viešoje kalboje perspėjo, kad Vakarų šalims sparčiai siaurėja galimybės išlaikyti pranašumą prieš Rusijos ir Kinijos keliamas grėsmes. Pasak jos, saugumo aplinka keičiasi greičiau nei institucijų gebėjimas prisitaikyti.

    Kalbos ištraukose pabrėžiama, kad Kinija tapo mokslo ir technologijų supergalybe, turinčia pažangius pajėgumus žvalgybos, kibernetinėse ir karinėse struktūrose. Anot GCHQ vadovės, dirbtinis intelektas ir kitos sparčiai bręstančios technologijos keičia taisykles, o Vakarams lieka vis mažiau laiko užsitikrinti atsparumą.

    Kinijos šnipinėjimas ir kibernetinės kampanijos

    Keast-Butler kalba skamba tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje vis dažniau viešai fiksuojami su Kinija siejami šnipinėjimo ir įtakos operacijų atvejai. GCHQ vadovė akcentuoja, kad grėsmės persikelia ne tik į valstybines sistemas, bet ir į verslą, mokslo institucijas bei kasdienius vartotojų įpročius.

    Ji ragina kibernetinį saugumą laikyti neatidėliotinu prioritetu ir stiprinti apsaugą visur, nuo įmonių valdybų iki namų ūkių. Tokia formuluotė atspindi platesnę tendenciją: kritinė infrastruktūra ir tiekimo grandinės vis dažniau tampa taikiniais, nes per jas galima padaryti didelį poveikį be tiesioginio karinio konflikto.

    Rusijos kasdienė hibridinė veikla

    Didelę kalbos dalį GCHQ vadovė skiria Rusijai, kuri, pasak jos, plečia kasdienę hibridinę veiklą prieš Jungtinę Karalystę ir Europą. Ji teigia, kad taikomasi į kritinę infrastruktūrą, demokratinius procesus, tiekimo grandines ir visuomenės pasitikėjimą.

    „Rizika suklysti vertinant situaciją dabar yra tokia didelė, kokią esu mačiusi per visą laiką“, – sakė Anne Keast-Butler.

    NATO hibridines grėsmes apibrėžia kaip nekarinių priemonių, tokių kaip propaganda, apgaulė ar sabotažas, naudojimą siekiant destabilizuoti oponentą. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau kalba apie sabotažo, dezinformacijos ir kibernetinių atakų derinius, kurie sukuria spaudimą visuomenei ir institucijoms, bet formaliai neperžengia karo ribos.

    Technologijų vaidmuo ir „Five Eyes“ kontekstas

    Keast-Butler teigia, kad GCHQ kartu su partneriais siekia mažinti Rusijos keliamą riziką, įskaitant kibernetinių atakų atrėmimą ir priešiškų operacijų trikdymą. Kartu akcentuojama, kad priešiškos valstybės stengiasi gauti Vakarų technologijas ir išnaudoti atviras rinkas bei tarptautines tiekimo grandines.

    Kalba sutampa su simboline proga, minint istorinį UKUSA žvalgybos susitarimą, iš kurio išaugo „Five Eyes“ partnerystė tarp Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos. Tokios partnerystės svarba pastaraisiais metais auga, nes grėsmės kibernetinėje erdvėje dažnai yra tarptautinės, o jų suvaldymui reikalingas greitas duomenų ir žvalgybos apsikeitimas.

  • Mingo laikų chirurgo įrankiai atskleidė stulbinamą paslaptį: nejautrai naudojo nuodą

    Mingo laikų chirurgo įrankiai atskleidė stulbinamą paslaptį: nejautrai naudojo nuodą

    Kinijoje atliktas tyrimas atskleidė retą ir iki šiol beveik nepasiekiamą įrodymą, kaip prieš maždaug šešis šimtmečius buvo malšinamas skausmas operacijų metu. Ant iš Mingo dinastijos laikų kapo iškeltų metalinių chirurginių žirklių ir pinceto aptikti cheminiai pėdsakai leidžia manyti, kad medikai naudojo medžiagą, veikusią kaip nejautra.

    Įrankiai rasti Jiangyin apskrityje esančiame gerbiamo chirurgo Xia Quan kape, kuris datuojamas XIV–XV amžiais. Tyrėjai nurodo, kad ant jų išlikusios rausvos dalelės gali būti ankstyviausias tiesioginis cheminis anestetikų naudojimo įrodymas, išlikęs ant pačių operacinių instrumentų.

    Kas aptikta ant žirklių ir pinceto

    Analizė parodė, kad dalelių sudėtis atitinka akonitiną – ypač toksišką junginį, randamą kurpelėse, tradiciškai siejamose su nuodais. Tokia išvada svarbi todėl, kad istoriniai šaltiniai mini stiprių augalinių medžiagų panaudojimą, tačiau fiziniai jų pėdsakai ant medicinos priemonių paprastai neišlieka.

    Tyrėjai pabrėžia, kad akonitinas net ir mažomis dozėmis gali būti pavojingas, todėl jo panaudojimas medicinoje reikalavo itin tikslaus dozavimo ir aiškių procedūrų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad to meto chirurgai turėjo sukaupę praktinių žinių, kaip subalansuoti veiksmingumą ir paciento saugumą.

    Kaip pėdsakai nustatyti po šimtmečių

    Didelę dalį proveržio lėmė šiuolaikiniai neardomieji metodai, leidžiantys tirti itin mažus mėginius nepažeidžiant muziejinių vertybių. Kadangi įrankiai saugomi Jiangyin muziejuje ir negali būti išvežami, naudota pernešama įranga, o dėmesys sutelktas į sunkiau išvalomas vietas, kur likučiai galėjo būti apsaugoti nuo vėlesnės taršos.

    Pasak mokslininkų, pažangūs optiniai ir spektroskopiniai tyrimai suteikia galimybę tiksliai identifikuoti medžiagų sudėtį ir jų pasiskirstymą paviršiuje. Tokie metodai archeologijoje vis dažniau taikomi siekiant atkurti ne tik radinių formą, bet ir realias jų naudojimo praktikas.

    Ką tai sako apie Mingo mediciną

    Senieji kinų medicinos tekstai aprašo įvairias farmakologines priemones, įskaitant nuodingų augalų apdorojimą siekiant sumažinti jų toksiškumą. Tyrime aptariama, kad istorinėse praktikose minėtas paruošimas galėjo apimti mirkymą, virinimą ar maišymą su kitomis medžiagomis, kad poveikis būtų labiau kontroliuojamas.

    Mokslininkai daro išvadą, kad aptikti pėdsakai dera su rašytiniais šaltiniais ir stiprina teiginį, jog Mingo dinastijos laikais vietinė nejautra galėjo būti taikoma sąmoningai, o ne atsitiktinai. Tai taip pat primena, kad sudėtingos chirurginės procedūros ir skausmo valdymas įvairiuose pasaulio regionuose vystėsi daug anksčiau, nei dažnai įsivaizduojama.

    Darbas publikuotas mokslo žurnale „Antiquity“, o autoriai tikisi, kad panašūs tyrimai ateityje leis patikrinti ir kitų istorinių medicinos praktikų realų pagrindą, pasitelkiant cheminių likučių analizę ant išlikusių instrumentų.

  • ES priklausomybė nuo Kinijos auga: 5 sritys, kuriose Europa tapo beveik bejėgė

    ES priklausomybė nuo Kinijos auga: 5 sritys, kuriose Europa tapo beveik bejėgė

    Europos Sąjungos priklausomybė nuo Kinijos importo kai kuriuose sektoriuose tapo tokia gili, kad patikimų alternatyvų praktiškai nebeliko. Tai didina riziką tiek kainoms, tiek tiekimo saugumui, ypač geopolitinių įtampų ir prekybos ribojimų laikotarpiu.

    Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais ES importas iš Kinijos siekė 559,4 mlrd. eurų ir per dešimtmetį išaugo 89 proc. Tuo pat metu ES prekybos deficitas su Kinija 2025 metais sudarė 359,8 mlrd. eurų, o eksportas į Kiniją per metus smuko 6,5 proc.

    Įtampa paaštrėjo po to, kai 2025 metais JAV įvedė platesnius muitus kiniškoms prekėms, o Europoje sustiprėjo baimės dėl perteklinės Kinijos gamybos nukreipimo į ES rinką. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen G7 viršūnių susitikime perspėjo apie naują Kinijos šoką, kai subsidijuota perprodukcija gali iškreipti pasaulines rinkas.

    ES pramonės komisaras Stéphane Séjourné pastaruoju metu ragino įmones diversifikuoti tiekėjus ir mažinti vienos šalies riziką. Briuselis tuo pat metu stiprina teisines priemones, skirtas apsaugoti rinką nuo nesąžiningos konkurencijos ir strateginės priklausomybės.

    Žalioji transformacija Kinijos rankose

    Viena jautriausių sričių – žalioji energetika. Eurostato duomenimis, 2024 metais Kinija sudarė 98 proc. ES įvežamų saulės modulių, o importo vertė krito nuo 19,7 mlrd. eurų 2023 metais iki 10,9 mlrd. eurų 2024 metais, daugiausia dėl smukusių kainų, o ne dėl mažesnių apimčių.

    Priklausomybė apima ir elektromobilių baterijų grandinę: analitinio centro Loom vertinimu, 2025 metais Kinija tiekė apie 88 proc. į ES importuojamų ličio jonų baterijų elektromobiliams. Europos Parlamento tyrimų padalinys taip pat nurodo, kad ES apie 98 proc. retųjų žemių magnetų įsigyja iš Kinijos, o jie kritiškai svarbūs elektromobilių varikliams, vėjo jėgainėms ir gynybos technologijoms.

    Europos Komisijos duomenimis, ES priklausomybė nuo Kinijos magnio siekia apie 97 proc., todėl ši žaliava įtraukta į kritinių žaliavų darbotvarkę. Tikslas – spartinti gavybą, perdirbimą ir perdirbto metalo panaudojimą Europoje, kad tiekimo grandinė būtų atsparesnė.

    Robotų bumas ir kainų spaudimas

    Pramoninių robotų segmente matomas ne tik priklausomumas, bet ir spartus išstūmimas kainomis. Europos Komisijos importo stebėsenos grupės duomenimis, nuo 2025 metų pradžios iki 2026 metų pradžios pramoninių robotų importas iš Kinijos į ES išaugo 315 proc., o vidutinės kainos krito 29 proc.

    Šią kryptį sustiprino Kinijos ilgalaikė pramonės politika Made in China 2025, paremta subsidijomis, pigiu kreditavimu ir mokestinėmis paskatomis. Tarptautinės robotikos federacijos vertinimu, Kinija dabar pagamina daugiau pramoninių robotų nei Vokietija, Pietų Korėja, Japonija ir JAV kartu sudėjus, o perteklinė gamyba skatina agresyvų eksportą.

    Chemija, tekstilė ir mediena

    Chemijos sektoriuje Europos Komisijos stebėsenos duomenys fiksavo atvejus, kai tam tikrų junginių importas iš Kinijos augo keliasdešimt kartų, o kainos kai kuriais atvejais buvo iki 95 proc. mažesnės nei anksčiau. Dėl Kinijos perteklinių pajėgumų 2025 metais Komisija pradėjo atskirai sekti kai kuriuos etileno ir amoniako pagrindu gaminamus produktus.

    Tekstilės ir avalynės importas iš Kinijos išlieka reikšmingas net ir daliai gamybos persikėlus į Pietryčių Aziją. Eurostatas nurodo, kad pagal vertę Kinija sudaro apie 30–35 proc. ES ne vietinės kilmės drabužių ir avalynės importo.

    Medienos gaminių rinkoje nauju įtampos tašku tapo surenkamo parketo importas: per vienus metus jis išaugo daugiau nei dešimt kartų, o kainos krito 77 proc. Europos Komisija 2025 metų liepos mėnesį pritaikė 21,3–36,1 proc. muitus, siekdama apsaugoti sektorių, kuriame dirba per 10 000 žmonių ir kurio vertė siekia apie 1,3 mlrd. eurų.

    Panaši logika pritaikyta ir dekoratyviniam popieriui, kai 2025 metų rugpjūčio mėnesį buvo įvesti 26,4–26,9 proc. muitai, argumentuojant būtinybe apsaugoti daugiau nei 2 000 darbo vietų. Kritikai pabrėžia, kad tokios priemonės dažnai būna pavėluotos, nes įsikišama tik po to, kai rinkoje jau įvyksta kainų griūtis.

    ES bandymai mažinti priklausomybę vis dažniau remiasi ne visišku atsiribojimu, o rizikų mažinimu: tiekėjų diversifikavimu, vietos gamybos skatinimu ir kritinių žaliavų perdirbimo plėtra. Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka atviras: ar Europa suspės sustiprinti savo pramoninę bazę, kol priklausomybė nuo Kinijos netaps negrįžtama.

  • Iranas po karo kryžkelėje: be Vakarų pinigų atstatymui Teheranas gali suartėti su Rusija ir Kinija

    Iranas po konflikto su JAV ir Izraeliu atsidūrė ekonominėje ir geopolitinėje kryžkelėje: Teheranui reikia lėšų atstatymui, o derybos dėl naujo susitarimo vyksta kartu su augančia įtampa Persijos įlankoje. Analitikai pabrėžia, kad finansinė pagalba ir sankcijų režimas gali tapti pagrindiniu svertu, nulemsiančiu Irano kryptį artimiausiais metais.

    Tarptautinės krizės grupės ekspertas Ali Vaez viešai įspėja, kad be apčiuopiamų ekonominių paskatų Iranas vargiai sutiks net su ribotu, laikinu susitarimu. Jo vertinimu, Vakarų pasirinkimas yra aiškus: siūlyti realias atstatymo galimybes arba susitaikyti su tuo, kad Teheranas dar labiau remsis Rusija ir Kinija.

    Derybų kaina: atstatymo pinigai

    Po karo šalies ekonomikai aktualūs ne tik tiesioginiai nuostoliai, bet ir ilgalaikės pasekmės: prekybos apribojimai, draudimo ir logistikos kaštai, investuotojų rizikos vertinimas. Dėl to net ir dalinis sankcijų sušvelninimas ar leidimai konkretiems sektoriams galėtų tapti lemiamu argumentu, jei mainais būtų sutarta dėl branduolinės programos ribojimų.

    JAV pozicija, remiantis viešais signalais iš Vašingtono, siejama su reikalavimu mažinti aukšto lygio prisodrinto urano atsargas ir užtikrinti griežtesnę kontrolę. Teheranas savo ruožtu siekia greitų ekonominių rezultatų ir signalizuoja, kad be jų nuolaidų apimtis bus minimali.

    „Jeigu Vakarai nesiūlys rimtų ekonominių galimybių atstatymui, jie atiduos Iraną Rusijai ir Kinijai“, – sakė Ali Vaez.

    Ormuzo sąsiauris kaip spaudimo svertas

    Persijos įlankos stabilumui kritiškai svarbus Ormuzo sąsiauris, per kurį eina didelė dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Bet koks laivybos trikdymas čia paprastai iškart pakelia energijos kainų rizikos priedą ir didina infliacinius spaudimus importuojančiose ekonomikose.

    Žiniasklaidoje aptariami scenarijai, pagal kuriuos laivybos režimas galėtų būti normalizuotas per 30 dienų, tačiau galutinį susitarimą stabdo keli esminiai nesutarimai. Derybos šioje vietoje tampa ne vien regioninio saugumo, bet ir globalios ekonomikos klausimu.

    Rusija ir Kinija laukia progos

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgesnėje perspektyvoje Iranas gali dar labiau atsiverti Kinijos kapitalui, jei Vakarų rinkos liks uždarytos. Kinijai tai reikštų papildomas galimybes stiprinti įtaką regione per infrastruktūros, energetikos ir technologijų projektus, o Iranui tai būtų alternatyvus finansavimo ir prekybos kanalas.

    Rusijai, kuri siekia plėsti partnerystes nepaisant Vakarų sankcijų, glaudesnis bendradarbiavimas su Iranu taip pat būtų naudingas. Toks posūkis mažintų Vakarų derybinę galią, o kartu ilgintų regioninės įtampos ciklą, nes saugumo architektūra taptų dar labiau fragmentuota.

    „Be finansinio palaikymo Iranas nepriims net labai riboto pradinio susitarimo – šaliai reikės daug pinigų, kad atsitiestų po karo“, – sakė Ali Vaez.

    JAV politinėje darbotvarkėje šios derybos kelia ir vidaus politikos riziką: pernelyg didelės nuolaidos gali būti interpretuojamos kaip strateginis pralaimėjimas, o eskalacija nebūtinai priverstų Teheraną nusileisti. Dėl to sprendimų langas siaurėja, o kompromiso kaina, panašu, bus tiesiogiai susieta su ekonominių paskatų mastu ir branduolinės programos patikros griežtumu.

    „Jeigu būtų surengtas dar vienas smūgis Iranui, tai nepadarytų iranų labiau linkusių į kompromisą – priešingai, kiekvieną kartą Teheranas tik griežtino poziciją“, – sakė Ali Vaez.

    Artimiausios savaitės gali tapti lemiamos: nuo derybų baigties priklausys ne tik Irano santykiai su Vakarais, bet ir tai, ar regiono ekonominis atsigavimas bus paremtas platesniu susitarimu, ar Teheranas galutinai sustiprins strateginį ryšį su Maskva ir Pekinu.