Šiaurės Kinijoje, netoli Pekino esančiame Džangdziakou regione, didelis Šangji vėjo jėgainių parkas ne tik gamina elektrą, bet ir pastebimai pakeitė vietos mikroklimatą. Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad aplink parką kito vėjo greitis ir nakties temperatūra, nors kritulių bei oro drėgmės rodikliai iš esmės liko stabilūs.
Mokslininkai analizavo kelių dešimtmečių meteorologinius duomenis ir papildomai rėmėsi palydoviniais stebėjimais. Tyrimų išvada paprasta, bet reikšminga: vėjo jėgainių fizinis poveikis atmosferai gali keisti sąlygas konkrečioje vietovėje, net jei platesnio regiono klimato tendencijų tai neperrašo.
Ką parodė ilgalaikiai duomenys?
Vertinant 1981–2018 metų laikotarpį, užfiksuota, kad vidutinis metinis vėjo greitis aplink parką sumažėjo apie 6 proc. Ryškiausias pokytis matytas pavasarį, kai vėjo greitis mažėjo apie 14 proc., o žiemą fiksuotas maždaug 8 proc. kritimas.
Temperatūros pokyčiai buvo subtilesni, bet nuoseklūs: vidutinė metinė oro temperatūra paaugo maždaug 0,4 laipsnio, o metinė minimali temperatūra – apie 0,8 laipsnio. Didžiausias efektas pastebėtas vasaros ir rudens naktimis, kai oras tapdavo šiltesnis maždaug 1 laipsniu, tačiau dieną analogiško šuolio nefiksuota.
Kodėl šyla būtent naktimis?
Tyrėjai aiškina, kad lemiamas veiksnys yra ne papildoma šiluma iš žemės paviršiaus, o atmosferos sluoksnių maišymas. Naktimis oras dažniau „susisluoksniuoja“: arčiau žemės gali laikytis vėsesnis sluoksnis, o aukščiau – šiltesnis.
Didelių turbinų mentės veikia kaip mechaninis maišytuvas, kuris suardo šiuos sluoksnius ir leidžia šiltesniam orui iš aukščiau lengviau nusileisti arčiau žemės. Kartu turbinos iš oro srauto paima dalį kinetinės energijos, todėl vidutinis vėjo greitis vietoje gali mažėti.
„Vėjo jėgainių mentės naktį intensyviau maišo atmosferą, todėl šiltesnis oras lengviau pasiekia žemės paviršių“, – teigiama tyrėjų apibendrinime.
Ką tai reiškia energetikai?
Ekspertai pabrėžia, kad tokie mikroklimato pokyčiai nereiškia, jog vėjo energetika blogina regiono klimatą ar panaikina jos naudą mažinant iškastinio kuro naudojimą. Vis dėlto tai primena, kad didelės energetikos infrastruktūros projektai daro matuojamą poveikį aplinkai, todėl planuojant parkus svarbu įvertinti ne tik triukšmą, paukščių migraciją ar kraštovaizdį, bet ir vietines meteorologines sąlygas.
Praktikoje tai gali būti aktualu prognozuojant vėjo išteklius, vertinant apledėjimo riziką, rūkų susidarymą ar net vietinius temperatūros minimumus, kurie svarbūs žemės ūkiui. Mokslininkai tikisi, kad tolesni tyrimai padės geriau suprasti, kokio masto parkai ir kokiomis sąlygomis sukelia didžiausius mikroklimato pokyčius.
Leave a Reply