CP v2

Tag: Kinija

  • Kinija pribloškė: maglev traukinį iki 800 km/val. įgreitino per 5,3 sekundės

    Kinijoje eksperimentinis magnetinės levitacijos (maglev) traukinys per bandymus nuo nulio pasiekė 800 km per valandą greitį vos per 5,3 sekundės. Bandymas atliktas specialioje trasoje Hubėjaus provincijoje, o rezultatas įvardijamas kaip naujas tokio tipo demonstracinės sistemos rekordas.

    Bandomosios platformos masė siekė apie 1,1 tonos. Pasiekęs maksimalų greitį įrenginys juo važiavo maždaug 600 metrų ir kontroluojamai sustojo bandymų atkarpos pabaigoje, o tai rodo, kad kuriant technologiją daug dėmesio skiriama ne tik įgreitėjimui, bet ir stabdymo valdymui.

    Pasak tyrėjų, laboratorija savo rezultatą gerino kelis kartus per pastaruosius metus: 2025 metais birželį buvo pasiekta 650 km per valandą, 2025 metais liepą – 700 km per valandą, o naujausias bandymas peržengė 800 km per valandą ribą. Tokia dinamika rodo sparčią bandymų bazės ir valdymo sistemų brandą, tačiau tai dar nereiškia artėjančių keleivinių maršrutų tokiu greičiu.

    Kaip veikia maglev technologija

    Maglev esmė – transporto priemonė nevažiuoja ratais bėgiais, o „pakimba“ virš kreipiančiosios dėl stipraus magnetinio lauko. Trauka taip pat sukuriama elektromagnetinėmis jėgomis, todėl praktiškai eliminuojamas riedėjimo pasipriešinimas, kuris įprastiems traukiniams tampa dideliu energijos nuostolių šaltiniu.

    Vis dėlto didėjant greičiui dominuoti pradeda oro pasipriešinimas. Dėl jo ypač svarbi tampa aerodinamika, triukšmo ir vibracijų kontrolė, o energijos sąnaudos gali augti neproporcingai, todėl vien tik levitacija dar negarantuoja efektyvaus itin didelių greičių eksploatavimo.

    Kodėl tai dar ne keleivinis greitis

    800 km per valandą prilygsta maždaug 222 metrams per sekundę. Jei toks greitis pasiekiamas per 5,3 sekundės, vidutinis pagreitis tampa labai didelis, todėl keleiviams toks režimas būtų sunkiai toleruojamas ir neatitiktų komforto bei saugos reikalavimų.

    Dėl to rekordas vertintinas pirmiausia kaip technologinė demonstracija, skirta patikrinti elektromagnetinės traukos, levitacijos, energijos tiekimo ir valdymo sistemų elgseną ekstremaliomis sąlygomis. Tokie bandymai svarbūs kuriant naujas itin didelių greičių platformas, bandymų įrangą ir su specialiosiomis pramonės sritimis susijusias transporto koncepcijas.

    Didžiausi iššūkiai – kaina ir infrastruktūra

    Net jei technologija leidžia pasiekti įspūdingus rodiklius, realiam diegimui reikia brangios ir sudėtingos infrastruktūros, tiksliai sukalibruotų trasų, patikimos energijos tiekimo sistemos bei griežtų saugos protokolų. Papildomai tenka spręsti šiluminio režimo, elektromagnetinio suderinamumo ir avarinių scenarijų klausimus.

    Todėl Kinijos pasiektas rezultatas šiuo metu labiau signalizuoja apie šalies mokslinių tyrimų pajėgumus ir ambicijas, o ne apie artimiausiu metu atsirasiančius 800 km per valandą keleivinius maršrutus. Praktikoje keleiviniams projektams paprastai renkamasi kompromisas tarp greičio, energijos sąnaudų, triukšmo, bilietų kainos ir infrastruktūros investicijų.

  • Baltieji rūmai skaičiuoja milijardinius nuostolius: tarifus apeina per trečiąsias šalis

    Baltieji rūmai skaičiuoja milijardinius nuostolius: tarifus apeina per trečiąsias šalis

    Baltieji rūmai teigia, kad Jungtinės Valstijos kasmet praranda dideles muitų pajamas dėl schemų, kai prekės į šalį patenka per tarpininkaujančias valstybes, nuslepiant tikrąją jų kilmę. Administracijos ataskaitoje skaičiuojama, kad biudžeto netektys siekia nuo maždaug 16,4 iki 22,4 mlrd. eurų per metus.

    Ataskaitoje teigiama, kad per trečiąsias šalis taip gali būti pervežama nuo 29,6 iki 262,2 mlrd. eurų vertės prekių per metus. Skaičiavimų pagrindu nurodomas vidurkis – apie 64,9 mlrd. eurų, nuo kurio ir išvedamas galimų prarastų pajamų intervalas.

    Baltojo namo prekybos patarėjas Peteris Navarro tvirtino, kad pagrindinis taikinys yra veikla, siejama su Kinija ir Indija, o naujose prekybos taisyklėse bus numatytos nuostatos prieš prekių perpardavimą per tarpines šalis. Pasak jo, šalys ar partneriai, kurie sudaro sąlygas tokioms schemoms, gali sulaukti papildomų pasekmių.

    „Muitinė jau taiko DI, kad identifikuotų prekes, kurių kilmė galėjo būti suklastota“, – sakė Peteris Navarro.

    Anot administracijos, importuotojams, įtariamiems suklastojus kilmės šalį, gali grėsti atgaline data pritaikyti muitai už maždaug vienerių metų laikotarpį. Praktikoje tai reikštų ne tik papildomą finansinę naštą, bet ir didesnę teisinę riziką įmonėms, kurios tiekimo grandinėse remiasi keliais tarpiniais logistikos taškais.

    Perkrovimas per trečiąsias šalis suintensyvėjo po to, kai 2018 metais JAV pradėjo plataus masto muitų politiką Kinijos prekėms, o vėliau tarifai dar kartą buvo reikšmingai pakelti 2025 metais. Ekonomistai pažymi, kad dalį prekybos srautų pokyčių lemia ne vien vengimas, bet ir realus gamybos perkėlimas į kitas šalis, siekiant sumažinti geopolitinę ir tarifų riziką.

    Administracija kaip pavyzdžius mini Malaiziją, Vietnamą ir Meksiką, į kurias, anot analitikų, dalis gamybos ir surinkimo procesų galėjo persikelti, o dalis srautų galėjo būti susiję su kilmės maskavimu. Tokie pokyčiai atspindi platesnę pastarųjų metų tendenciją, kai įmonės diversifikuoja tiekimo grandines ir mažina priklausomybę nuo vienos rinkos.

    Kinija atmetė kaltinimus ir teigė, kad ataskaita klaidingai interpretuoja jos prekybos praktiką. Pekinas nuosekliai argumentuoja, kad konkurencingumą lemia masto ekonomija, infrastruktūros plėtra ir darbo jėgos kvalifikacija, o prekybos disbalansą esą veikia ir struktūriniai veiksniai, įskaitant JAV dolerio vaidmenį pasaulio finansų sistemoje.

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai JAV ir Kinijos santykiuose svarbų vaidmenį atlieka ne tik tarifai, bet ir technologijų, investicijų bei nacionalinio saugumo klausimai. Ataskaitoje pabrėžiamas siekis griežtinti kilmės nustatymo kontrolę, tačiau rinkos dalyviai įspėja, kad pernelyg agresyvus vykdymas gali didinti kainų spaudimą ir apsunkinti tarptautinę prekybą.

    JAV statistika rodo, kad importas iš Kinijos 2025 metais smuko iki 16 metų žemumų ir siekė apie 267,1 mlrd. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu JAV prekybos deficitas buvo apie 321 mlrd. eurų, o administracija dalį pagerėjimo sieja su tarifų poveikiu, nors ekonomistai atkreipia dėmesį, kad importą galėjo slopinti ir neapibrėžtumas bei verslo atsargumo priemonės.

    Tarifų strategija JAV viduje ir toliau vertinama prieštaringai, nes dalis ekonomistų kritikuoja tokių priemonių efektyvumą ir galimas šalutines pasekmes vartotojams bei įmonėms. Vis dėlto Baltieji rūmai akcentuoja, kad kova su kilmės klastojimu ir perpardavimu per tarpines šalis yra būtina, siekiant apsaugoti muitų režimo vientisumą ir valstybės pajamas.

  • Kinija pasodino 78 mlrd. medžių: lietaus daugiau, bet mokslininkai fiksuoja mažesnį vandens prieinamumą

    Mokslininkų analizė rodo, kad plečiant miškų plotus keičiasi vandens apytaka tarp žemės paviršiaus ir atmosferos: suveši augalija išgarina daugiau drėgmės, todėl dalyje teritorijų ima dažniau lyti.

    Vis dėlto bendras vietoje pasiekiamo vandens kiekis ne visada auga. Tyrėjai vandens prieinamumą vertino kaip kritulių ir išgaravimo skirtumą, ir nustatė, kad šis rodiklis vidutiniškai mažėjo.

    Kas pasikeitė per du dešimtmečius

    Vertinant 2001–2020 metų laikotarpį, Kinijoje miškų plotas išaugo apie 226 000 kvadratinių kilometrų. Tuo pat metu ganyklų sumažėjo apie 158 000 kvadratinių kilometrų, o dykumų ir menkai derlingų plotų – dar maždaug 107 000 kvadratinių kilometrų.

    Skaičiuojama, kad nuo 1980 metų Kinijoje iš viso pasodinta apie 78 mlrd. medžių. Tai siejama su keliomis ilgalaikėmis ekosistemų atkūrimo programomis, kurios turėjo stabdyti dykumėjimą ir dirvožemio degradaciją.

    Tyrimo duomenimis, per nagrinėtą laikotarpį vidutinis metinis išgaravimas padidėjo 1,71 milimetro, o kritulių kiekis – 1,24 milimetro. Kadangi išgaravimas augo sparčiau, vandens prieinamumo rodiklis vidutiniškai mažėjo 0,46 milimetro per metus.

    Kodėl daugiau lietaus nereiškia daugiau vandens

    Ryškiausias efektas fiksuotas ten, kur ganyklos buvo paverstos miškais. Toks žemės dangos pokytis padidino metinį išgaravimą apie 8,44 mlrd. kubinių metrų, o kritulių kiekį – apie 5,08 mlrd. kubinių metrų.

    Rezultatas – vietoje prieinamo vandens sumažėjimas maždaug 3,36 mlrd. kubinių metrų per metus. Paprastai tariant, dalis papildomos drėgmės, kurią augalija išleidžia į atmosferą, negrįžta į tą pačią teritoriją kaip lietus.

    Mokslininkai pabrėžia, kad atmosferos srautai perneša drėgmę dideliais atstumais, todėl vienas regionas gali prarasti vandens balansą, o kitas – gauti papildomų kritulių. Dėl to miškinimo nauda pasiskirsto netolygiai.

    Kur laimi, o kur pralaimi regionai

    Didžiausias teigiamas pokytis fiksuotas Tibeto plynaukštėje, kur vandens prieinamumas didėjo apie 0,38 milimetro per metus. Tuo metu rytiniame musonų regione šis rodiklis mažėjo apie 0,59 milimetro, o sausringame šiaurės vakarų regione – apie 1,14 milimetro per metus.

    Tyrėjai taip pat nustatė, kad šiaurės vakarų sausringas regionas dėl žemės dangos pokyčių dalį drėgmės „perduodavo“ Tibeto plynaukštei. Tai reiškia, kad vietinis miškinimas gali prisidėti prie kritulių kitur, bet kartu didinti vandens trūkumą ten, kur medžiai pasodinti.

    Šie rezultatai siejami ir su platesne Kinijos vandens išteklių problema: šiaurinėje šalies dalyje sutelkta didelė gyventojų ir žemės ūkio dalis, tačiau vandens atsargų ten gerokai mažiau nei pietuose. Todėl vien medžių skaičius ar miškų plotas neatsako į klausimą, ar regionas taps atsparesnis sausroms.

    Mokslininkai akcentuoja, kad ekosistemų atkūrimą reikia vertinti kompleksiškai, derinant miškų plėtrą su baseinų valdymu, dirvožemio drėgmės apsauga ir vietovei tinkančiomis rūšimis. Priešingu atveju didesnis želdinių plotas gali pagerinti mikroklimatą, bet kartu sumažinti vandenį upėms, gruntiniams vandenims ar žemės ūkiui.

  • Kinija pasodino tiek medžių, kad pakeitė vandens apytaką: net mokslininkai to nesitikėjo

    Kinija pasodino tiek medžių, kad pakeitė vandens apytaką: net mokslininkai to nesitikėjo

    Miškų plėtra iki neregėto masto

    Kinijoje jau kelis dešimtmečius vykdomos milžiniškos apželdinimo programos, tarp jų ir 1978 metais pradėtas Didysis žaliasis mūras, skirtas stabdyti dykumėjimą, eroziją ir smėlio audras šiaurinėse teritorijose. Per laiką prie jo prisidėjo ir kitos iniciatyvos, orientuotos į degradavusių žemių atkūrimą bei dirvožemio stabilizavimą.

    Vertinant ilgalaikius pokyčius, miškų dalis šalyje nuo maždaug 10 proc. teritorijos 1949 metais išaugo iki maždaug ketvirtadalio pastaraisiais metais. Apželdintas plotas prilygsta apie 300 000 kvadratinių kilometrų, tad poveikis aplinkai tapo ne tik vietinis, bet ir sisteminis.

    Netikėtas efektas – pasikeitė vandens apytaka

    Mokslininkų analizė, apėmusi 2001–2020 metų laikotarpį, parodė, kad auganti augalijos danga pakeitė vandens apytaką: sustiprėjo garavimas ir transpiracija, kai augalai per lapus išleidžia vandenį į atmosferą. Ši drėgmė neišnyksta, ją perneša oro srautai, todėl krituliai gali iškristi visai kitose vietovėse.

    Tyrime akcentuojama, kad dalis drėgmės srautų persiskirstė Tibeto plynaukštės kryptimi, kur vandens prieinamumas išaugo. Tuo metu rytiniuose ir šiaurės vakarų regionuose kai kur fiksuotas vandens išteklių sumažėjimas, o sausringam šalies šiaurės vakarui tai ypač jautru.

    Kodėl tai svarbu žemės ūkiui ir saugumui?

    Masinis medžių sodinimas paprastai siejamas su nauda klimatui ir biologinei įvairovei, tačiau hidrologiniu požiūriu tai gali turėti kainą ten, kur vandens ir taip trūksta. Didesnė augalija reiškia didesnį vandens poreikį, o kartu ir spartesnį jo „iškėlimą“ į atmosferą, mažinant dalį vietoje prieinamos drėgmės.

    Kinijoje vanduo pasiskirstęs netolygiai: šiauriniuose regionuose gyvena apie 46 proc. gyventojų ir sutelkta daugiau nei pusė žemės ūkio naudmenų, tačiau ten tenka tik apie penktadalis šalies vandens išteklių. Todėl net ir palyginti nedideli natūralaus vandens ciklo pokyčiai gali atsiliepti derliams, pramonei ir vandens saugumui.

    Mokslininkai pabrėžia, kad lemiamas yra ne vien pasodintų medžių skaičius, bet ir tai, kokia augalija pakeičia ankstesnį žemės naudojimą. Pavyzdžiui, pievų ar dirbamos žemės virtimas mišku gali didinti ewapotranspiraciją ir keisti kritulių režimą, o vietomis – sumažinti upių nuotėkį ar gruntinių vandenų papildymą.

    Vis dėlto apželdinimo programos nelaikomos klaida: jos padėjo suvaldyti dirvožemio eroziją, pristabdyti dykumėjimą ir mažinti aplinkos degradaciją. Pagrindinė išvada – planuojant želdinimą būtina vertinti vandens balansą, rūšių parinkimą ir regioninius skirtumus, kad klimato ir aplinkosaugos tikslai neprieštarautų vandens prieinamumui.

  • Kinija sparčiai diegia DI kariuomenėje: „Tianji“ modelis ir naujas JAV ir Kinijos varžybų etapas

    Kinija intensyvina dirbtinio intelekto diegimą kariniams tikslams ir, Vakarų analitikų vertinimu, vis sparčiau mažina atotrūkį nuo Jungtinių Valstijų. JAV Gynybos departamento dokumentuose teigiama, kad Pekinas aktyviai ieško generatyvinio DI pritaikymų nuo žvalgybos analizės iki sprendimų priėmimo ir informacinių operacijų.

    Vienas dažniausiai minimas pavyzdys – Kinijos bendrovės „DataExa“ kuriama didelė kalbos modelių sistema „Tianji“, kuri, kaip skelbiama, naudojama Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos struktūrose. Ji siejama su užduotimis, kurios kariuomenei yra kritinės: planavimu, pajėgų paskirstymu, didelių duomenų rinkinių apdorojimu ir operaciniu optimizavimu.

    Kas žinoma apie „Tianji“?

    Apžvalgose nurodoma, kad „Tianji“ kuriamas kaip modulinė sistema, turinti skirtingo dydžio modelių versijas, pritaikomas pagal poreikį ir turimus skaičiavimo išteklius. Tokia architektūra leidžia tą patį sprendimą naudoti tiek centriniuose štabuose, tiek konkrečioms užduotims skirtuose padaliniuose, kur reikalingas greitas, bet siauresnis funkcionalumas.

    Viešai aptariama, kad „Tianji“ gali būti taikomas karinių pajėgumų vertinimui, scenarijų modeliavimui, logistikos automatizavimui ir žvalgybinės informacijos apibendrinimui. Tarp minimų pavyzdžių – užklausos apie konkrečių laivų, radarų ar ginkluotės parametrus, kai sistema turėtų greitai pateikti suvestines ir palyginimus.

    „Dirbtinis intelektas leidžia sprendimų ciklą sutrumpinti nuo minučių iki sekundžių, o tai keičia operacinį tempą“, – sakė vienas JAV gynybos politikos dokumentuose cituojamas pareigūnas.

    Modelių distiliacija ir duomenų klausimas

    Didelį dėmesį kelia ir vadinamoji modelių distiliacija, kai iš didelių modelių sugeneruoti atsakymai ar pavyzdžiai naudojami apmokyti mažesnius, lengviau lokaliai paleidžiamus modelius. Tai svarbu kariniam sektoriui, nes mažesni modeliai gali veikti uždarose infrastruktūrose, arčiau sensorių ir įrenginių, kuriuose ribota skaičiavimo galia.

    Tyrėjai ir žiniasklaida taip pat atkreipia dėmesį į riziką, kad komerciškai prieinami Vakarų DI įrankiai gali netiesiogiai prisidėti prie kitų valstybių karinių pajėgumų augimo, jei jų išvestys naudojamos treniravimui ar metodikų perėmimui. Tokios praktikos teisinės ir etinės ribos tampa vis aktualesnės, ypač kai kalbama apie su gynyba susijusius pritaikymus.

    Kodėl tai svarbu JAV ir Kinijos varžybose?

    JAV Gynybos departamento vertinimu, generatyvinis DI kariniame kontekste apima ne tik autonomines ar pusiau autonomines sistemas, bet ir sprendimų paramą, kibernetines operacijas bei informacines kampanijas. Ypač pabrėžiama, kad DI gali būti naudojamas greitesniam duomenų sujungimui iš skirtingų šaltinių ir tikslesniam situacijos suvokimui.

    Tuo pat metu ekspertai pažymi ir ribojančius veiksnius: pažangiausiems modeliams reikalingi dideli skaičiavimo pajėgumai, specializuoti lustai bei patikimi duomenų vamzdynai. Dėl to Kinija investuoja į alternatyvias architektūras, efektyvesnį modelių „lengvinimą“ ir sprendimus, kurie leistų DI veikti arčiau naudojimo vietos, pavyzdžiui, dronuose ar kitose platformose.

    Bendra kryptis aiški: DI tampa ne tik technologijų sektoriaus, bet ir nacionalinio saugumo konkurencijos ašimi. Analitikai įspėja, kad didžiausias pokytis gali būti ne atskiras įrankis, o sisteminis pranašumas, kai sprendimai priimami greičiau, remiantis didesniu duomenų kiekiu ir automatizuotomis rekomendacijomis.

  • Taifūnas Dolphin smogė Kinijos rytams: evakuota per 1 mln. žmonių, atšaukta daugiau kaip 1 000 skrydžių

    Taifūnas Dolphin smogė Kinijos rytams: evakuota per 1 mln. žmonių, atšaukta daugiau kaip 1 000 skrydžių

    Taifūnas pasiekė krantą

    Taifūnas Dolphin sekmadienį pasiekė tankiai apgyvendintą Kinijos rytinę pakrantę, o šalies tarnybos pranešė apie masines evakuacijas, transporto trikdžius ir aukščiausio lygio perspėjimą. Pastarosiomis dienomis pakrantės regionai stabdė dalį darbų ir viešojo transporto maršrutų, ruošdamiesi audrai.

    Kinijos Nacionalinis meteorologijos centras nurodė, kad taifūno centras per pakrantę ties Džedziango provincija slinko apie 17.30 valandą vietos laiku. Skelbiama, kad vėjo gūsiai audros centre siekė daugiau kaip 150 kilometrų per valandą, o kai kur prognozuotas itin gausus kritulių kiekis.

    Evakuacijos ir sutrikęs susisiekimas

    Valdžios institucijos iš Venzou miesto ir aplinkinių teritorijų perkėlė daugiau kaip 900 000 gyventojų, taip pat atvėrė per 1 000 laikinosios priedangos vietų. Tokios priemonės Kinijos pakrantėje įprastos, kai audroms suteikiamas aukščiausias pavojaus lygis ir tikimasi potvynių.

    Audra smarkiai kirto ir aviacijai: pranešta, kad Šanchajaus dviejuose pagrindiniuose oro uostuose sekmadienį atšaukta beveik 1 400 skrydžių. Hangdžou oro uoste atšaukta apie 270 atvykimų ir išvykimų, o dalyje regionų pristabdyti ir kai kurie traukinių maršrutai.

    Karštis Honkonge, padariniai regione

    Taifūno poveikis buvo juntamas ir toliau į pietus: Honkonge fiksuota rekordinė 36,9 laipsnio temperatūra, kurią, meteorologų teigimu, lėmė šiltas oras, stumiamas taifūno periferijos. Vietos observatorija įspėjo, kad tokio pobūdžio situacija gali išlaikyti ekstremalią kaitrą dar kelias dienas.

    Prieš pasiekdamas Kiniją taifūnas atnešė smarkų lietų ir vėją į Japonijos Okinavą, kur keli žmonės patyrė nesunkių sužalojimų, o tūkstančiai namų ūkių laikinai liko be elektros. Taivane dėl oro sąlygų stabdytos kai kurios keltų paslaugos ir atšaukta dalis skrydžių.

    Kodėl tokių audrų rizika auga

    Kinijos meteorologijos tarnyba paskelbė raudoną taifūno perspėjimą, prognozuodama ypač intensyvias liūtis Džedziango provincijos dalyse, taip pat kritulius Šanchajuje ir aplinkiniuose regionuose. Po smūgio krantui taifūnas turėjo silpnėti, judėdamas į žemyną šiaurės vakarų kryptimi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad žmogaus sukelta klimato kaita didina ekstremalių reiškinių tikimybę ir intensyvumą, o šiltėjantis vandenynas gali suteikti tropiniams ciklonams daugiau energijos. Kinijai tai reiškia ir didesnę staigių potvynių bei nuošliaužų riziką, ypač tankiai apgyvendintuose pakrantės regionuose.

  • Kinijoje žmonės nuomoja savo veidus DI: kiek moka ir kodėl tai kelia vis daugiau skandalų

    Kinijoje sparčiai augant dirbtinio intelekto kuriamam turiniui atsirado naujas uždarbio modelis: žmonės licencijuoja savo veidus, kad pagal jų atvaizdą būtų kuriami reklaminiai klipai, žaidimų scenos ar vertikalūs serialai. Specializuotos platformos renka veidų katalogus, o užsakovai gali pasirinkti tipažą pagal amžių, lytį ir įvaizdį.

    Tokiose sistemose žmogus paprastai nuskenuoja veidą ir pasirašo licencijos sutartį, kurioje nurodo, kokiems projektams sutinka skolinti savo atvaizdą. Už vieną epizodą ar trumpą vaizdo ištrauką mokama maždaug nuo 13 iki 64 eurų, o platformos dažnai taiko apie 10 proc. komisinį mokestį.

    Šį reiškinį ypač paskatino mikrodramų bumas Kinijos socialinėse platformose, kur trumpi vertikalūs serialai kuriami masiškai ir labai greitai. Tokiam turiniui reikia daug personažų ir dažnų „aktorių“ pakeitimų, todėl skaitmeniniai veidai tampa patogia išeitimi, kai svarbiausia greitis ir maža gamybos kaina.

    Tačiau kartu auga ir konfliktų skaičius: internete daugėja istorijų, kai žmonės savo veidus pamato vaizdo įrašuose, kuriems nebuvo davę jokio sutikimo. Problemą paaštrina tai, kad DI gali realistiškai atkurti ne tik išvaizdą, bet ir mimikas, o kartais ir balsą, todėl žiūrovui tampa sunku atskirti tikrą žmogų nuo skaitmeninės kopijos.

    Didelės platformos Kinijoje skelbia šalinančios turinį, kuriame neteisėtai atkartojami žmonių veidai ar balsai, tačiau pažeidimų mastas išlieka didelis. Dėl to atsiranda ir papildomos paslaugos, kurios siūlo ne tik sutvarkyti licencijavimą, bet ir stebėti internetą, fiksuoti galimus pažeidimus bei padėti ginant teises teisme.

    Teisininkai pabrėžia pagrindinę riziką: kartą į DI sistemas patekę biometriniai duomenys gali būti sunkiai suvaldomi ateityje. Didžiausią nerimą kelia miglotos licencijų sąlygos, kur ne visada aiškiai apibrėžiama, kas konkrečiai, kiek laiko ir kokiais tikslais galės naudoti skaitmeninę veido kopiją, taip pat kaip bus užtikrinamas jos ištrynimas pasibaigus sutarčiai.

  • Tajfunas Delfin pasiekė Japoniją ir artėja prie Kinijos: stabdomi skrydžiai, uždaromi uostai

    Tajfunas Delfin savaitgalį pasiekė pietinę Japonijos dalį ir sukėlė reikšmingų sutrikimų: be elektros liko daugiau kaip 50 000 namų ūkių, pranešta apie šešis sužeistuosius. Labiausiai nukentėjo Okinava ir Kagošimos prefektūra, kur stiprus vėjas vertė žmones nuo kojų ir trikdė kasdienę infrastruktūros veiklą.

    Vietos valdžia nurodė, kad penki vyresnio amžiaus žmonės Okinavoje patyrė lengvus sužalojimus, dar vienas asmuo sužeistas Kagošimoje. Elektros tiekimo sutrikimai Kagošimoje palietė apie 39 000 pastatų, Okinavoje – daugiau kaip 12 000, o tarnybos ragino gyventojus sekti oficialius perspėjimus.

    Japonijos oro bendrovės ANA ir Japan Airlines sustabdė skrydžius į Okinavą ir iš jos, nes oro sąlygos tapo pavojingos. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sumažinti riziką, kai prognozuojami staigūs vėjo gūsiai, prastas matomumas ir galimi oro uostų darbo sutrikimai.

    Vėjai iki 216 km per valandą

    Pasak pranešimų, tajfunas atnešė vėją, kurio greitis siekė apie 162 km per valandą, o gūsiai sustiprėdavo iki 216 km per valandą. Tokios sąlygos kelia grėsmę ne tik pastatams ir elektros linijoms, bet ir eismui, todėl regione dažnai ribojamas judėjimas, o gelbėjimo tarnybos pereina į padidintos parengties režimą.

    Tajfunams judant per Ramiojo vandenyno regioną, rizika išauga ir pakrančių zonose, kur audros sukelia bangavimą bei vietinius potvynius. Dėl to gyventojams įprastai rekomenduojama vengti pajūrio, nestovėti po medžiais ar reklaminėmis konstrukcijomis ir pasirūpinti būtiniausiomis atsargomis.

    Kinija ruošiasi smūgiui

    Prognozuojama, kad Kiniją tajfunas gali pasiekti sekmadienio vakarą ir pirmadienio rytą, o jo poveikis, tikėtina, tęsis iki trečiadienio. Labiausiai tikėtinas poveikis įvardijamas Šanchajui ir aplinkinėms provincijoms, kur didelė gyventojų koncentracija ir intensyvus transporto srautas gali sustiprinti ekonomines pasekmes.

    Rytinių ir pietinių Kinijos provincijų valdžia ėmėsi prevencinių veiksmų: sustabdė keltų reisus, dalį statybos darbų ir nurodė žvejybos laivams grįžti į uostus. Tokios priemonės dažniausiai taikomos siekiant sumažinti nelaimių jūroje tikimybę ir apsaugoti infrastruktūrą, kuri audros metu tampa ypač pažeidžiama.

    Vienas didžiųjų oro uostų Džedziango regione paskelbė sekmadienį stabdysiantis visus skrydžius. Taip pat pranešta, kad nuo tos pačios dienos laikinai bus ribojamos kai kurios geležinkelio jungtys Jangdzės upės deltoje, nes audros metu pavojų kelia tiek užliejamos atkarpos, tiek vėjo nuversti objektai.

    Audra paveikė ir Taivaną: valdžia pranešė apie 78 atšauktus skrydžius, daugiausia tarptautinius. Regiono transporto sektoriui tokie sutrikimai reiškia ne tik atidėtus reisus, bet ir grandininį efektą – vėluojančias įgulas, perkrautus oro uostus bei sudėtingesnį keleivių informavimą.

    Ko tikėtis artimiausiomis dienomis?

    Artimiausiomis dienomis daugiausia priklausys nuo tajfuno trajektorijos ir to, kaip greitai jis silps pasiekęs sausumą. Net ir sumažėjus vėjo greičiui, dažnai išlieka pavojus dėl intensyvių liūčių, nuošliaužų ir staigių potvynių, ypač vietovėse su kalvotu reljefu ar tankiai užstatytomis pakrantėmis.

    Gyventojams ir keliautojams rekomenduojama nuolat tikrinti oro bendrovių bei vietos institucijų pranešimus, o planuojantiems keliones per Japoniją, Kiniją ar Taivaną – įsivertinti galimus maršrutų pokyčius. Tokiose situacijose svarbiausia yra laiku gauti patikimą informaciją ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių sąlygų.

  • Takla-Makano dykumos žaliasis žiedas: pasodinti medžiai jau sugeria daugiau CO2 nei išskiria smėlynai

    Kinijoje užbaigtas vienas didžiausių pasaulyje kovos su dykumėjimu projektų: pietiniame Takla-Makano dykumos pakraštyje suformuota 3 046 kilometrų ilgio medžių ir krūmų juosta. Ji dešimtmečius buvo sodinama pirmiausia tam, kad sulaikytų slenkančias kopas ir apsaugotų kelius, ūkius bei gyvenvietes.

    Naujausi tyrimų rezultatai rodo, kad šis žaliasis barjeras pradėjo veikti ir kaip anglies sinkas. Kitaip tariant, apželdinta dykumos pakraščio teritorija, vertinant bendrą balansą, gali sugerti daugiau anglies dioksido, nei jo išskiria smėlingas kraštovaizdis.

    Studijoje, publikuotoje 2026 metais mokslo žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences, teigiama, kad anglies dioksido koncentracijos virš apželdintų teritorijų kito kartu su sezonais ir augalijos plotu. Autorių vertinimu, tai patvirtina, jog žmogaus sukurta ekosistema net itin sausringuose regionuose gali pastebimai sustiprinti anglies kaupimą.

    „Pirmą kartą aiškiai matome, kad tikslinga žmogaus intervencija gali padidinti anglies sugėrimą net ekstremaliai sausringuose kraštovaizdžiuose“, – sakė vienas iš tyrimo bendraautorių profesorius Yuk Yung.

    Takla-Makanas yra viena didžiausių smėlio dykumų pasaulyje, užimanti apie 337 000 kvadratinių kilometrų. Daugiau nei 95 proc. jos paviršiaus dengia judantys smėlynai, o aukšti kalnų masyvai aplink baseiną didžiąją metų dalį riboja drėgno oro patekimą.

    Žalioji juosta laikoma dalimi platesnės Kinijos apsauginių miškų juostų programos šiauriniuose regionuose, pradėtos 1978 metais. Per kelis dešimtmečius šalyje buvo masiškai plečiami miškų plotai, siekiant mažinti dirvožemio eroziją, dulkių audras ir lėtinti dykumėjimą.

    Vis dėlto projekto tvarumas priklauso ne vien nuo pasodintų medžių skaičiaus. Didžiausia rizika išlieka vanduo: kritulių daugelyje Takla-Makano baseino vietų nepakanka, kad želdiniai išsilaikytų be papildomo drėkinimo ar vandens nukreipimo sprendimų.

    Dėl to Kinija planuoja tęsti darbus perimetre ir stiprinti vandens valdymo priemones, įskaitant potvynių vandenų nukreipimą ir vietinių miškų atkūrimą šiaurinėje dykumos dalyje. Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikis efektas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti želdinimą su atsakingu vandens išteklių naudojimu.

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad vien anglies sugėrimo nepakanka vertinti tokio masto projektų sėkmei. Ne mažiau svarbu, kokios rūšys sodinamos, ar išlaikoma biologinė įvairovė ir kaip kinta dirvožemis, nes monokultūriniai želdiniai gali būti jautresni sausroms, ligoms ir kenkėjams.

    Takla-Makano atvejis vis dažniau minimas kaip pavyzdys, kaip infrastruktūros ir saugumo tikslams pradėtas projektas gali tapti ir klimato politikos dalimi. Tačiau jo rezultatai bus vertinami per ilgesnį laiką, nes dykumų ekosistemose net nedideli klimato ir vandens režimo pokyčiai gali greitai pakeisti bendrą anglies balansą.

  • Kinijoje rado 244 mln. metų jūrų roplį: išliko skrandis, kepenys ir net žarnynas

    Kinijoje rado 244 mln. metų jūrų roplį: išliko skrandis, kepenys ir net žarnynas

    Radiniui – beveik ketvirtis milijardo metų

    Pietų Kinijoje, Junano provincijoje, mokslininkai aptiko vidurinio triaso laikotarpio jūrų roplio Austronaga minuta fosiliją, kurios amžius siekia apie 244 milijonus metų. Ypatinga tai, kad kartu su griaučiais išliko ir minkštieji audiniai, leidę atpažinti virškinimo sistemos dalis.

    Tokie radiniai yra itin reti, nes vidaus organai paprastai suyra dar iki organizmui tampant fosilija. Tyrėjai šį atvejį vadina vienu seniausių žinomų pavyzdžių, kai roplio virškinamasis traktas išsilaikė taip aiškiai.

    Kaip pavyko atpažinti organus?

    Tyrime buvo pasitelkti šiuolaikiniai metodai, įskaitant fotografiją ultravioletinėje šviesoje ir chemines analizes. Tai leido išskirti organų kontūrus ir jų sudėtį uolienoje, kur paprastai matomi tik kaulai.

    Priekinėje kūno ertmės dalyje nustatytas vienas maišelio formos skrandis, už jo aptikta gerai išlikusi kepenų struktūra, o toliau identifikuotos paprastos žarnos. Tyrėjai nurodo, kad kai kuriose vietose aptikti geležies junginiai siejami su hemoglobino pėdsakais, nors tokie signalai tokio senumo fosilijose pasitaiko itin retai.

    Ką pasakojo paskutinis gyvūno valgis?

    Virškinamajame trakte rasta žuvų žvynų, laikomų paskutinio grobio liekanomis. Tai tiesiogiai patvirtina, kad Austronaga minuta medžiojo smulkias žuvis šiltose, sekliose tuometinių jūrų ekosistemose.

    Mokslininkai pabrėžia, kad paprastas žarnynas dera su mėsėdžio mityba, nes mėsa lengviau suvirškinama ir nereikalauja ilgo, sudėtingo virškinimo trakto, būdingo daugeliui žolėdžių.

    Reikšmė roplių evoliucijai

    Radinio analizė svarbi ir platesniam evoliucijos vaizdui: ji rodo, kad ankstyvieji ropliai galėjo turėti paprastesnį virškinamąjį traktą, nei kai kurie ankstesni spėjimai. Tai aktualu diskusijoms apie tai, kada evoliuciškai susiformavo sudėtingesnės virškinimo sistemos ypatybės, būdingos šiuolaikiniams paukščiams ir krokodilams.

    Junano provincija jau seniai laikoma vienu svarbiausių pasaulio regionų, padedančių suprasti, kaip po masinio išnykimo prieš maždaug 252 milijonus metų ekosistemos vėl kūrėsi, o gyvūnai ieškojo naujų gyvenimo būdų, įskaitant grįžimą į vandens aplinką.