Tag: Kinija

  • Vokietija stoja prieš ES muitus kiniškiems elektromobiliams: rizikuoja „Volkswagen“?

    Vokietija stoja prieš ES muitus kiniškiems elektromobiliams: rizikuoja „Volkswagen“?

    Vokietija siekia sustabdyti arba sušvelninti Europos Sąjungos planuojamus papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Priemonės siejamos su ES tyrimu dėl galimų Kinijos subsidijų, kurios, Briuselio vertinimu, iškreipia konkurenciją ir mažina kainas Europoje.

    Europos Komisija yra paskelbusi, kad papildomi muitai atskiriems Kinijos gamintojams gali siekti iki 38,1 proc. Jie būtų taikomi greta jau galiojančių importo tarifų, todėl kai kurių modelių galutinė kaina ES rinkoje galėtų pastebimai išaugti.

    Vokietijos pozicija išsiskiria tuo, kad ji labiau akcentuoja galimą atsakomųjų priemonių riziką. Berlynui ypač svarbu, kaip į galimus ES tarifus reaguotų Kinija, kuri yra viena didžiausių Vokietijos automobilių pramonės rinkų.

    Smūgis gali grįžti per Kiniją

    Kinija jau yra užsiminusi apie galimybę įvesti tarifus ES pagamintiems automobiliams su didesnio darbinio tūrio varikliais. Toks žingsnis būtų jautrus Vokietijos gamintojams, nes aukštesnės klasės modeliai tradiciškai sudaro svarbią jų eksporto dalį.

    Dar vienas Berlyno argumentas susijęs su gamyba pačioje Kinijoje. Tokie koncernai kaip „BMW“, „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“ turi dideles gamyklas Kinijoje, o bet kokia eskalacija galėtų paliesti tiek tiekimo grandines, tiek pardavimus, tiek investicijų klimatą.

    „Izoliacija ir neteisėtos muitų kliūtys galiausiai tik viską pabrangina ir padaro visus skurdesnius“, – sakė Olafas Scholzas.

    Vartotojų kaina ir klimato tikslai

    ES viduje muitų klausimas kelia ir praktinę dilemą: kaip suderinti pramonės apsaugą su vartotojų interesais. Kinijos elektromobiliai daugelyje šalių konkuruoja kaina, o kai kurie gamintojai pirkėjus vilioja papildomomis komplektacijomis ar paslaugomis, todėl kainos kilimas labiausiai paliestų mažesnes pajamas turinčius vairuotojus.

    Kartu tai gali turėti įtakos ir elektromobilių plėtros tempui. Europoje pastaraisiais metais ryškėjo ženklai, kad paklausa auga netolygiai, o pirkėjus stabdo aukštesnės kainos, ne visur pakankamai išvystyta įkrovimo infrastruktūra ir klausimai dėl baterijų ilgaamžiškumo bei likutinės vertės.

    Vokietijos oponentai įspėja, kad pigesnių modelių branginimas per muitus gali sulėtinti perėjimą prie mažiau taršaus transporto. Kita vertus, tarifų šalininkai akcentuoja, kad be apsauginių priemonių Europos gamintojams bus sunkiau investuoti į konkurencingus elektromobilius ir išlaikyti darbo vietas.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Jei ES muitai įsigaliotų, tikėtina, kad dalis Kinijos gamintojų ieškotų būdų išlaikyti konkurencingumą mažindami maržas, peržiūrėdami komplektacijas arba spartindami gamybos lokalizavimą Europoje. Pastarasis scenarijus būtų palankesnis ES pramonei, tačiau trumpuoju laikotarpiu kainų spaudimas vartotojams vis tiek išliktų.

    Vokietijai tai tampa testu, kaip apginti savo pramonės interesus neįsukant ES į plataus masto prekybos konfliktą su Kinija. Artimiausi sprendimai lems ne tik elektromobilių kainas, bet ir tai, kokiu greičiu Europa pereis prie elektrinio transporto bei kaip persiskirstys gamyba pasaulinėje automobilių rinkoje.

  • Kinijoje rasti denisoviečių kaulai: mokslininkai pagaliau dėlioja jų skeletą

    Kinijoje rasti denisoviečių kaulai: mokslininkai pagaliau dėlioja jų skeletą

    Kinijos pietvakariuose esantis Bianfu urvas atskleidė vieną svarbiausių pastarųjų metų radinių apie denisoviečius – paslaptingą žmonių giminės grupę, artimą neandertaliečiams ir šiuolaikiniams žmonėms. Tyrėjai pirmą kartą patikimai identifikavo šiai populiacijai priklausantį dilbio kaulo fragmentą, leidžiantį tiksliau suprasti jų kūno sandarą.

    Denisoviečiai iki šiol buvo žinomi iš itin menkų ir dažniausiai fragmentiškų palaikų, todėl kiekviena nauja kaulo dalis turi neproporcingai didelę mokslinę vertę. Būtent dėl tokio šaltinių trūkumo mokslininkai ilgai negalėjo aiškiai įvertinti, kuo jų anatomija skyrėsi nuo kitų senųjų žmonių.

    Kas rasta Bianfu urve

    Kasindami Bianfu urve archeologai aptiko penkis žmogaus kaulų fragmentus, beveik 1 400 akmens įrankių ir daugiau kaip 64 000 gyvūnų kaulų liekanų. Ypatingą dėmesį patraukė stipinkaulio, vieno iš dilbio kaulų, dalis, kuri tapo pirmuoju tokio tipo patvirtintu denisoviečių radiniu.

    Tyrėjai nustatė, kad denisoviečiai urve lankėsi pakartotinai maždaug 120 000 metų laikotarpiu, apytiksliai nuo 190 000 iki 70 000 metų prieš dabartį. Tuo metu urvą supo miškinga aplinka, gerokai besiskirianti nuo atšiaurių kraštovaizdžių, su kuriais denisoviečiai neretai buvo siejami anksčiau.

    Kaip patvirtinta denisoviečių kilmė

    Didžiausias iššūkis buvo tai, kad didžioji dalis kaulų fragmentų buvo smarkiai susmulkėję, todėl vien pagal formą jų atpažinti beveik neįmanoma. Dėl to komanda pasitelkė ZooMS metodą, kuris leidžia identifikuoti rūšį pagal kolageno baltymų paliekamus pėdsakus, o vėliau atliko detalesnes proteomines analizes.

    Taip patvirtinta, kad trys fragmentai tikrai yra žmogaus kilmės: du iš kaukolės ir vienas iš dilbio. Tyrėjų teigimu, tai reikšmingai papildo itin mažą denisoviečių palaikų kolekciją ir suteikia naujų duomenų jų anatomijos rekonstrukcijai.

    Ką tai pasako apie gyvenimo būdą

    Ne mažiau svarbi yra urve rasta gausi gyvūnų kaulų sankaupa, įskaitant didesnių rūšių liekanas, bei akmens įrankiai ir kaulo apdirbimo pėdsakai. Šis derinys leidžia manyti, kad denisoviečiai medžiojo vidutinio ir stambaus dydžio gyvūnus, o laimikį naudojo ne tik maistui, bet ir kitoms reikmėms.

    Mokslininkai pabrėžia, kad per dešimtis tūkstančių metų čia naudotų įrankių technologija kito nedaug, tačiau tai nereiškia primityvumo. Įrankiai akivaizdžiai buvo pakankamai funkcionalūs, kad padėtų efektyviai išnaudoti vietos išteklius.

    Įdomu tai, kad kituose denisoviečių pėdsakų turinčiuose regionuose vaizdas skiriasi. Pavyzdžiui, Tibeto plynaukštėje jų gyvenimo sąlygos buvo gerokai sunkesnės, o išgyvenimo strategijos, sprendžiant iš radinių, galėjo būti kitokios, todėl denisoviečiai, tikėtina, buvo lanksti ir skirtingose vietovėse nevienodai prisitaikiusi populiacija.

    Nauji duomenys iš Bianfu urvo stiprina bendrą kryptį šiuolaikinėje paleoantropologijoje: derinant archeologiją, proteomiką ir genetinius tyrimus pavyksta atpažinti net labai smulkias kaulų nuotrupas. Tai reiškia, kad ateityje panašūs metodai gali atverti dar daugiau iki šiol nepastebėtų denisoviečių pėdsakų Azijoje.

  • Kinijos apleistos anglies kasyklos gali virsti ūkio laboratorijomis: mokslininkų planas stebina

    Kinijos apleistos anglies kasyklos gali virsti ūkio laboratorijomis: mokslininkų planas stebina

    Kinijoje suskaičiuojama daugiau nei 12 000 apleistų anglies kasyklų, o iki dešimtmečio pabaigos uždaromų objektų skaičius gali dar augti. Mokslininkai siūlo šią infrastruktūrą panaudoti netikėtai: paversti tunelius ir požemines ertmes žemės ūkio eksperimentų laboratorijomis.

    Idėją pristatė Šansi provincijoje veikianti anglimi paremtų išteklių žalios ir efektyvios plėtros inžinerijos centro tyrėjų komanda. Savo darbe jie akcentuoja, kad požeminės erdvės, jei atitinka saugos reikalavimus, gali tapti kontroliuojama platforma tyrimams, kurie tradiciniame ūkyje dažnai priklauso nuo permainingų gamtos sąlygų.

    Kas trukdo auginti po žeme?

    Pagrindinis iššūkis akivaizdus: po žeme nėra saulės šviesos ir natūralių kritulių, be kurių įprastinė žemdirbystė neįmanoma. Todėl siūlomas modelis remtųsi dirbtiniu apšvietimu, klimato valdymu ir tiksliai dozuojamu vandeniu bei maistinėmis medžiagomis.

    Tyrėjai pabrėžia, kad kalbama ne apie tradicinių laukų perkėlimą į šachtas, o apie mokslinę bandymų bazę. Tokia infrastruktūra leistų testuoti auginimo technologijas ekstremalioms ir uždaroms aplinkoms, kur svarbiausias tikslas yra stabilumas ir prognozuojamumas.

    „Stiprėjant klimato kaitai ir augant poreikiui žemės ūkiui ekstremaliose bei uždarose aplinkose, bandymai anglies kasyklų požeminėse erdvėse turi svarbią mokslinę ir inžinerinę vertę“, – rašoma tyrėjų publikuotame straipsnyje.

    Kaip būtų užtikrinamos sąlygos?

    Publikacijoje aprašyta, kad pirmiausia vertinama konstrukcijų ir aplinkinių uolienų stabilumo rizika, vėdinimo ir drenažo sprendimai, taip pat saugos stebėsena. Toliau skaičiuojama, ar realu įrengti sistemas, galinčias reguliuoti šviesą, temperatūrą, drėgmę, oro sudėtį ir anglies dioksido lygį.

    Tyrėjai teigia, kad tokia aplinka gali būti patraukli dėl atsparumo orų svyravimams ir stichijoms: po žeme lengviau palaikyti pastovius parametrus. Tai ypač aktualu, kai žemės ūkio produktyvumą vis dažniau veikia karščio bangos, sausros ir ekstremalūs krituliai.

    „Požeminė erdvė gali užtikrinti savarankišką pagrindinių gamybos veiksnių tiekimą ir tikslų reguliavimą, įskaitant šviesą, šilumą, vandenį, orą ir anglies šaltinius“, – teigiama tyrime.

    Potencialūs privalumai ir rizikos

    Vienas iš minimų privalumų yra galimybė panaudoti geoterminę šilumą kaip tvaresnį šildymo šaltinį, jei konkreti vieta tam tinkama. Taip pat aptariama idėja požemyje valyti į kasyklas patenkantį vandenį ir vėliau jį naudoti drėkinimui, tačiau tai reikalautų griežtos taršos kontrolės.

    Kartu mokslininkai pripažįsta, kad ne kiekviena kasykla tinkama tokiems projektams: dalis objektų gali būti per daug pavojingi, per brangūs pritaikyti ar turėti per didelę taršos riziką. Todėl siūlomas kelias yra etapinis: iš pradžių atranka ir techninė analizė, vėliau pilotiniai bandymai ir tik tada platesnis pritaikymas.

    Kaip pavyzdį, rodantį, kad kasyklų konversija gali būti sėkminga, autoriai mini Suomijoje vykdomą „Callio“ projektą, kur buvusios kasyklų erdvės pritaikomos mokslui ir technologijoms. Kinijos atveju ambicija panaši, tačiau žemės ūkio kryptis būtų orientuota į eksperimentus, kurie ateityje galėtų praversti ir itin atokiose vietovėse, ir kitose uždarose sistemose.

    Tyrimas publikuotas mokslo leidinyje China Mining Magazine.

  • SCO viršūnių susitikimas Biškeke: 28 dokumentai ir signalas apie naują geopolitinį etapą

    SCO viršūnių susitikimas Biškeke: 28 dokumentai ir signalas apie naują geopolitinį etapą

    Biškekas dviem dienoms tapo centru

    Kirgizija Biškeke surengė Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) 25 metų sukakties viršūnių susitikimą, kuriuo užbaigė savo pirmininkavimo metus. Į renginį atvyko valstybių narių lyderiai, tarp jų Kinijos, Rusijos, Indijos ir Pakistano atstovai, taip pat pakviesti svečiai.

    Susitikime dalyvavo ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas. Tai sustiprino renginio politinį svorį ir parodė, kad SCO vis dažniau siekia būti girdima globaliuose forumuose, ypač kalbant apie saugumą, ekonomiką ir regioninį stabilumą.

    28 dokumentai ir reikšmingi pokyčiai

    Lyderiai pasirašė 28 dokumentus, tarp jų Biškeko deklaraciją, kuri nubrėžė bendrą kryptį artimiausiam laikotarpiui. Pasak susitikimo dalyvių, tai tapo vienu didžiausių rezultatų paketu per pastaruosius metus, atspindinčiu bloko ambiciją veikti plačiau nei vien regiono saugumo darbotvarkėje.

    Susitikime taip pat patvirtintos pirmos reikšmingos SCO steigiamojo dokumento pataisos per daugiau nei du dešimtmečius. Tai signalas, kad organizacija bando prisitaikyti prie pasikeitusios geopolitinės aplinkos ir išsiplėtusio narių rato interesų.

    Naujas centras ir banko idėjos sugrįžimas

    Biškeke nuspręsta steigti naują centrą, skirtą kovai su organizuotu nusikalstamumu. Tokia institucija SCO struktūroje gali tapti papildomu koordinavimo įrankiu, kai regione aktualios tiek tarpvalstybinės nusikalstamos schemos, tiek finansiniai nusikaltimai ir kibernetinės grėsmės.

    Kartu atgaivinta diskusija dėl SCO plėtros banko, apie kurį kalbama jau ne vienerius metus. Jei iniciatyva pajudėtų į priekį, bankas galėtų sustiprinti finansavimo instrumentus infrastruktūrai ir prekybos ryšiams, tačiau jo reali apimtis priklausytų nuo narių susitarimo dėl įnašų ir valdymo modelio.

    DI, švari energija ir multipoliškumas

    Darbotvarkėje aptartos temos nuo DI ir švarios energijos iki prekybos, logistikos ir junglumo koridorių. Tokios kryptys rodo, kad SCO bando sieti saugumo klausimus su ekonomika ir technologijomis, siekdama didesnio patrauklumo valstybėms, ieškančioms alternatyvių partnerystės formatų.

    „Šis pasaulis turi būti kuriamas ne prieš ką nors, o kartu“, – sakė Kirgizijos prezidentas Sadyras Japarovas, akcentuodamas siekį stiprinti daugiašališkumą. Susitikimo retorikoje kartota mintis apie teisingesnę, labiau multipolinę tarptautinę tvarką.

    Kirgizija skelbė per pirmininkavimo metus surengusi beveik 200 su SCO susijusių renginių. Po Biškeko susitikimo pirmininkavimo estafetė perduodama Pakistanui, kuris turėtų rengti kitą Valstybių vadovų tarybos viršūnių susitikimą.

  • Tailandas svarsto didesnius mokesčius kinų elektromobiliams: taip bando apginti vietos gamybą

    Tailandas svarsto griežtinti apmokestinimą importuojamiems elektromobiliams ir taip pristabdyti vis didesnį pigių modelių srautą iš Kinijos. Šalies valdžia siekia sumažinti kainų karą, kuris spaudžia vietos surinkėjus ir ilgus metus Tailando rinkoje dominavusius Japonijos gamintojus.

    Pagal svarstomą planą būtų įvesta trijų lygių akcizo struktūra. Mažiausias tarifas būtų taikomas Tailande pagamintiems elektromobiliams, didžiausias – visiškai importuojamiems, o tarpinis – modeliams, kuriuose dalis komponentų importuojama, bet dalis sukuriama vietoje.

    Kas yra siūloma ir kodėl

    Tokiu diferencijavimu valdžia tikisi paskatinti gamintojus perkelti gamybą į Tailandą ir didinti vietinės tiekimo grandinės dalį. Kitaip tariant, lengvatos būtų siejamos ne vien su elektromobilio tipu, o su realiu ekonominiu indėliu šalyje.

    Šis posūkis reiškia politikos korekciją: ankstesniais metais Tailandas rėmėsi žemesnėmis importo kliūtimis, kad greičiau išaugintų elektromobilių pasiūlą ir pritrauktų naujas investicijas. Tačiau kiniškų elektromobilių kainos ir jų skaičiaus augimas sustiprino spaudimą vietos rinkai.

    Smūgis pramonei ir investicijų lenktynės regione

    Tailandas laikomas vienu svarbiausių automobilių gamybos centrų Pietryčių Azijoje. Automobilių pramonė sukuria apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto, joje dirba daugiau kaip pusė milijono žmonių, o eksportas yra viena svarbiausių ekonomikos atramų.

    Vis dėlto šalia vidaus rinkos iššūkių šalis turi ir regioninę konkurenciją dėl investicijų: elektromobilių gamyklas, baterijų projektus ir tiekėjų centrus aktyviai vilioja ir kitos Pietryčių Azijos valstybės. Todėl Tailando tikslas – ne tik riboti importą, bet ir nukreipti gamintojus į vietos surinkimą bei komponentų gamybą.

    Ką tai gali reikšti vairuotojams

    Jei didžiausi mokesčiai būtų pritaikyti visiškai importuojamiems elektromobiliams, dalis modelių galėtų brangti, o gamintojai būtų spaudžiami ieškoti vietinės gamybos sprendimų. Tuo pat metu tarpinis tarifas gali tapti kompromisu įmonėms, kurios nori greitai įžengti į rinką, bet dar nėra pasirengusios pilnam lokalizavimui.

    Galutiniai sprendimai dar priklausys nuo vyriausybės patvirtinimo ir konkrečių tarifų dydžių. Tačiau kryptis aiški: Tailandas nori, kad elektromobilių bumas reikštų ne tik daugiau importo, bet ir daugiau gamybos darbo vietų bei investicijų šalies viduje.

  • „Anthropic“ perspėja: Kinijos ir Rusijos grupės jau bando ginkluoti DI per „Claude“ spragas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ paskelbė grėsmių žvalgybos ataskaitą, kurioje teigiama, kad su Kinija ir Rusija siejami veikėjai jau bando panaudoti jos DI asistentą „Claude“ pavojingoms užduotims. Pasak įmonės, tarp fiksuotų atvejų minimi kibernetiniai išpuoliai, įtakos operacijos ir bandymai kurti karinės paskirties sprendimus.

    „Anthropic“ nurodo, kad per pastaruosius mėnesius žmonės iš šalių, kuriose „Claude“ turėtų būti ribojamas, apeidinėjo kontrolę naudodami tarpininkus, fiktyvias ar pavogtas paskyras ir VPN. Tokie metodai, pasak bendrovės, leidžia paslėpti tikrąją prisijungimo vietą ir išvengti dalies saugiklių.

    Kaip apeinami ribojimai

    Bendrovė teigia, kad neteisėtą prieigą dažnai organizuoja tarpininkai, kurie pasiūlo „Claude“ paslaugas regionuose, kur oficialiai jos neteikiamos. Tokia schema ypač patraukli tiek nusikalstamoms grupuotėms, tiek su valstybinėmis struktūromis siejamiems veikėjams, ieškantiems greitesnių būdų automatizuoti darbą.

    „Anthropic“ pabrėžia, kad dalis piktnaudžiavimo buvo susijusi su plačiai prieinamomis „Claude“ versijomis, o ne su labiausiai ribojamais įmonės modeliais. Vis dėlto ataskaita akcentuoja, kad net komerciškai prieinami DI įrankiai jau yra pakankamai galingi, kad netinkamose rankose mažintų „įėjimo kainą“ sudėtingoms operacijoms.

    Kur DI kelia didžiausią riziką

    Ataskaitoje minimi atvejai, kai DI buvo pasitelkiamas automatizuoti kibernetines atakas, kurti kenkėjiško kodo fragmentus ar tobulinti žvalgybines procedūras. Saugumo ekspertai seniai perspėja, kad DI gali pagreitinti vadinamąsias „visą ciklą“ atakas, kai nuo taikinio žvalgybos iki įsilaužimo veiksmų pereinama gerokai greičiau.

    „Anthropic“ taip pat aprašo bandymus naudoti „Claude“ masinei stebėsenai ir propagandos sklaidai, įskaitant didelių socialinių tinklų duomenų kiekių analizę. Praktikoje tai gali reikšti efektyvesnį turinio filtravimą, auditorijų segmentavimą ir pranešimų pritaikymą konkrečioms grupėms.

    Ypatingo dėmesio sulaukė teiginiai apie galimus bandymus DI pasitelkti biologinės rizikos srityje, kai tyrėjai domėjosi pavojingais patogenais ar eksperimentais, galinčiais turėti dvejopą paskirtį. „Anthropic“ pabrėžia, kad ne visais atvejais galima vienareikšmiškai nustatyti, ar užklausos buvo teisėto mokslo dalis, tačiau nerimą kelia mėginimai slėpti tikslus ir apeiti geografinius ribojimus.

    Ką daro „Anthropic“ ir ko tikisi valdžios

    Bendrovė teigia, kad visus ataskaitoje aprašytus atvejus stengėsi nutraukti, o informaciją perdavė atsakingoms institucijoms ir pramonės partneriams. Taip pat buvo griežtinami apsaugos mechanizmai, apimantys paskyrų patikrą, piktnaudžiavimo aptikimą ir papildomus filtrus jautrioms temoms.

    „Mes nesiekiame dramatizuoti. Norime parodyti, kaip ši technologija gali būti piktnaudžiaujama jau šiandien“, – sakė „Anthropic“ grėsmių tyrimų vadovas Jacobas Kleinas.

    Šis pranešimas įsilieja į platesnį JAV ir Europos diskusijų kontekstą, kai DI modelių kūrėjai raginami daugiau investuoti į saugą ir skaidrumą. Reguliuotojai bei įstatymų leidėjai vis dažniau akcentuoja, kad vien savanoriškų priemonių gali nepakakti, jei tarpininkų rinka ir pavogtų paskyrų prekyba leidžia lengvai apeiti apribojimus.

  • Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Kas siūloma keisti?

    Europos Komisija pateikė teisėkūros pasiūlymą, kuris leistų ES valstybių institucijoms viešuosiuose pirkimuose aiškiai teikti pirmenybę Europos bendrovėms. Pasiūlymas apima strategiškai svarbias sritis, tokias kaip energetika, vandentvarka, geležinkeliai, uostai, oro uostai ir pašto paslaugos.

    Idėja grindžiama siekiu mažinti priklausomybes ir stiprinti ekonominį saugumą, ypač ten, kur valstybės perka kritiškai svarbias paslaugas ar infrastruktūrą. Komisija pabrėžia, kad viešieji pinigai turėtų tarnauti bendriems ES interesams, o ne tik mažiausiai kainai.

    Kam tai smogia labiausiai?

    Pagal pasiūlymą perkančiosios organizacijos galėtų riboti dalyvavimą įmonėms iš šalių, kurios neužtikrina abipusės prieigos Europos tiekėjams savo viešųjų pirkimų rinkose. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausias dėmesys krypsta į Kiniją, su kuria ES prekybos santykiai pastaraisiais metais tapo ypač įtempti.

    Komisija taip pat siūlo, kad vertinant pasiūlymus ne mažiau kaip 30 proc. sprendimo sudarytų kokybės kriterijai, o ne vien kaina. Tai gali sumažinti žemos kainos modeliu paremtų pasiūlymų pranašumą, ypač tais atvejais, kai kyla klausimų dėl tiekimo grandinių patikimumo, darbo standartų ar aplinkosaugos reikalavimų.

    „Viešieji pinigai turi tarnauti mūsų kolektyviniams interesams“, – sakė Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Stéphane’as Séjourné.

    „Perkantysis subjektas galės suformuoti europinį prioritetą ir pašalinti tiekėjus iš šalių, su kuriomis nesutariame dėl viešųjų pirkimų taisyklių“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Kinijos reakcija ir tolesni žingsniai

    Į pasiūlymą greitai sureagavo Kinijos prekybos rūmai ES, perspėję, kad europinio prioriteto principas gali iškreipti konkurencines sąlygas. Kinijos pusė teigia, jog viešieji pirkimai neturėtų diskriminuoti tiekėjų pagal jų pilietybę ar prekių kilmės šalį.

    Komisijos siūlymas dar nėra galutinis, nes jį turės svarstyti ir priimti Europos Parlamentas bei ES Taryba. Tik po derybų dėl konkrečių formuluočių paaiškės, kiek plačiai būtų leidžiama taikyti ribojimus ir kokios išimtys galėtų būti numatytos atskiriems sektoriams ar projektams.

    Viešieji pirkimai ES mastu yra milžiniška rinka, vertinama apie 2 000 000 000 000 eurų per metus, arba maždaug 15 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Dėl to bet kokie kriterijų pokyčiai greitai atsispindi konkurencijoje, kainodaroje ir tiekimo grandinėse, ypač infrastruktūros ir kritinių paslaugų sektoriuose.

  • Vokietijos eksportas smuko pirmąkart per 5 mėnesius: ženklai, kad atsigavimas stringa

    Vokietijos eksportas smuko pirmąkart per 5 mėnesius: ženklai, kad atsigavimas stringa

    Vokietijos ekonomikos atsigavimo tvarumas vėl kelia klausimų: naujausi oficialūs duomenys rodo, kad prekių eksportas liepą sumažėjo pirmą kartą per penkis mėnesius. Tai sustiprino rinkų nerimą, jog didžiausios Europos ekonomikos augimas gali prarasti pagreitį.

    Federalinė statistikos tarnyba Destatis skelbia, kad eksportas, palyginti su birželiu, krito 0,8 proc. ir siekė 138,2 mlrd. eurų. Analitikai tikėjosi kiek mažesnio smukimo, todėl rodiklis buvo įvertintas kaip prastesnis, nei rinkos buvo įkainojusios.

    Smūgis iš Kinijos ir euro zonos

    Didžiausią neigiamą įtaką turėjo silpnesnė paklausa svarbiose Vokietijos rinkose. Siuntos į Kiniją susitraukė 9,5 proc., o eksportas į kitas euro zonos valstybes sumažėjo 2,8 proc.

    Toks vaizdas ypač jautrus Vokietijai, kurios pramonė ir aukštos pridėtinės vertės gamyba tradiciškai remiasi užsienio paklausa. Kai pagrindiniai partneriai stabdo užsakymus, spaudimas persimeta ir į gamybos apimtis, investicijas bei užimtumą.

    JAV rinka siunčia kitokį signalą

    Vis dėlto ne visos kryptys buvo vienodai silpnos. Eksportas į JAV, didžiausią Vokietijos prekių realizavimo rinką, per mėnesį šoktelėjo daugiau nei 19 proc., tęsiantis atsigavimui po anksčiau prekybą paveikusių tarifų sugriežtinimų.

    Skirtumas tarp JAV ir kitų regionų dinamikos rodo, kad Vokietijos eksportuotojams vis svarbiau diversifikuoti rinkas, tačiau trumpuoju laikotarpiu euro zonos ir Kinijos lėtėjimas gali užgožti atskirų krypčių pagerėjimą.

    Importas smuko, perteklius išaugo

    Destatis duomenimis, importas liepą sumažėjo 5,7 proc. ir sudarė 116,9 mlrd. eurų. Dėl to prekybos perteklius išaugo iki 21,3 mlrd. eurų.

    Didėjantis prekybos perteklius nebūtinai reiškia stiprėjančią ekonomiką, nes jis gali augti ir tada, kai vidaus paklausa silpsta, o įmonės bei gyventojai mažina importuojamų prekių pirkimą. Šią riziką sustiprina ir tai, kad pastarosiomis dienomis pramonės gamybos rodikliai taip pat nuvylė.

    Metų pradžioje dalis indikatorių atrodė geresni, o kai kurie analitikos centrai buvo pakėlę 2026 metų augimo prognozes iki 1,2–1,4 proc. Vis dėlto naujausi prekybos duomenys rodo, kad optimizmui gali tekti atlaikyti rimtesnį testą, ypač jei išorės paklausa ir geopolitinė įtampa toliau spaustų Europos pramonę.

  • Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamento pranešėjai rengia siūlymus, kurie reikšmingai sugriežtintų užsienio tiesioginių investicijų sąlygas Europos Sąjungoje, ypač sektoriuose, kur pasaulinėje rinkoje dominuoja Kinija. Dokumentą planuojama paskelbti rugsėjo 9 dieną, o jo turinys jau kelia įtampą platesnėse ES ir Kinijos prekybos derybose.

    Siūlymai susiję su vadinamuoju Pramonės spartinimo aktu, kuriuo siekiama sustiprinti europinę gamybą ir prioritetą viešosiose politikose teikti ES pagamintiems produktams. Ši kryptis atspindi pastaraisiais metais Briuselyje stiprėjantį požiūrį, kad strateginėse grandinėse būtina mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių.

    Kas keistųsi investuotojams?

    Pagal projekte numatytą logiką, investicijoms į sektorius, kuriuose investuotojo kilmės šalis turi bent 40 proc. pasaulinės rinkos dalį, būtų taikomas griežtesnis filtras. Tarp jautriausių sričių minimi elektromobiliai, saulės moduliai, baterijos ir kritinės žaliavos, kurios svarbios tiek pramonei, tiek gynybai.

    Siūloma nuleisti ribą, nuo kurios taikomi papildomi reikalavimai, iki 50 000 000 eurų, kai Europos Komisija anksčiau buvo numačiusi 100 000 000 eurų kartelę. Tai reikštų, kad daugiau sandorių patektų į sustiprintos kontrolės zoną, o investuotojams tektų ruoštis ilgesnėms deryboms ir sudėtingesnėms sąlygoms.

    Numatoma, kad investuotojas turėtų tenkinti šešias sąlygas: neįgyti daugiau nei 49 proc. įmonės kapitalo, investuoti per bendrą įmonę su ES partneriu, perduoti technologijas Europai, užtikrinti, kad mažiausiai 60 proc. darbuotojų būtų iš ES, bent 1 proc. metinių pajamų skirti ES vykdomiems moksliniams tyrimams ir plėtrai, o mažiausiai 30 proc. gamybos įvesčių pirkti ES viduje.

    Signalas Pekinui ir platesnė apimtis

    Europos Parlamento pranešėjai siūlo prie jautrių sričių pridėti ir kitas technologijas, kurios pastaruoju metu laikomos kertinėmis žaliajai pertvarkai. Tarp jų minimos vėjo energetikos grandinės, elektrolizatoriai ir šilumos siurbliai, o šiuose sektoriuose investuotojui pakaktų atitikti bent tris iš šešių sąlygų.

    Dokumente taip pat akcentuojama viešųjų pirkimų ir paramos schemų kryptis, siejant prieigą su gamyba ES valstybėse narėse. Europos Komisijai būtų palikta galimybė taikyti išimtis trečiųjų šalių produkcijai, tačiau tik su griežtomis sąlygomis, pavyzdžiui, užtikrinant abipusiškumą, kad Europos įmonės turėtų panašias galimybes už ES ribų.

    Ši linija sustiprina žinutę, kad ES vis aktyviau derina pramonės politiką su saugumo ir konkurencingumo tikslais. Kinija šiuos planus jau ne kartą yra kritikavusi ir perspėjusi apie galimus atsakomuosius žingsnius, o Briuseliui tai reiškia sudėtingą balansą tarp atviros rinkos principų ir strateginės autonomijos.

    Tolesnis procesas priklausys nuo to, ar Europos Parlamento komitetai ir vėliau plenarinė sesija patvirtins pranešėjų poziciją, o tada prasidės derybos su ES Taryba. Jei siūlymai išliks, nauja tvarka gali tapti vienu ryškiausių barjerų dideliems investiciniams sandoriams jautriuose sektoriuose ir pakeisti taisykles ne tik Kinijos, bet ir kitų didelių rinkos žaidėjų kapitalui.

  • Kinija meta 46 mlrd. eurų gelbėjimo ratą: kas nutiko valstybinėms bankų milžinėms?

    Kinija meta 46 mlrd. eurų gelbėjimo ratą: kas nutiko valstybinėms bankų milžinėms?

    Pekino injekcija į finansų sistemą

    Kinijos finansų ministerija inicijuoja apie 46,1 mlrd. eurų kapitalo injekciją į aštuonis valstybinius bankus ir draudimo bendroves. Tikslas – sustiprinti jų balansus, kai ekonomikos augimas lėtėja, o skolinimas ir maržos spaudžiami žemų palūkanų.

    Didžioji dalis lėšų, apie 37,2 mlrd. eurų, numatyta bankams, kad šie išlaikytų galimybes aktyviau skolinti verslui ir namų ūkiams. Likusi dalis, maždaug 9 mlrd. eurų, skiriama draudikams, kurių investicinės grąžos krito dėl ilgalaikio žemų palūkanų periodo.

    „Kapitalo papildymas sustiprins institucijų atsparumą rizikoms ir gebėjimą aptarnauti realiąją ekonomiką“, – skelbė valstybinė žiniasklaida, remdamasi oficialia informacija.

    Kas gaus daugiausia lėšų

    Didžiausią paketą planuoja pritraukti „Agricultural Bank of China“, siekiantis iki 20,5 mlrd. eurų vertės A klasės akcijų platinimo. „Industrial and Commercial Bank of China“ numato iki 12,8 mlrd. eurų kapitalo pritraukimą, tarp investuotojų – finansų ministerija.

    Tarp neįprastų dalyvių minimos ir valstybinį tabako monopolį valdanti „China National Tobacco Corporation“, taip pat „Export-Import Bank of China“, kuriam numatoma apie 3,85 mlrd. eurų. Tokia sudėtis rodo koordinuotą valdžios pastangą sutelkti valstybės kontroliuojamus finansinius svertus.

    Draudikų pusėje didžiausia dalis tenka „China Life Insurance Group“ – apie 4,5 mlrd. eurų. „People’s Insurance Company of China“ ketina pritraukti iki 1,9 mlrd. eurų, o „China Export and Credit Insurance Corporation“ – apie 1,28 mlrd. eurų, siekiant sustiprinti kapitalo bazę.

    Kodėl šis žingsnis svarbus dabar

    Analitikai tokias priemones dažniausiai sieja su keliais vienu metu veikiančiais spaudimo taškais: vangiu kreditavimu, mažėjančiomis bankų palūkanų pajamomis ir didesne rizika probleminiams aktyvams. Papildomas kapitalas padeda išlaikyti reguliacinius rodiklius ir amortizuoti nuostolius, jei didėtų nemokių paskolų našta.

    Draudimo sektoriuje problema dviguba: žemos palūkanos mažina obligacijų ir kitų konservatyvių investicijų grąžą, o valdžios raginimai didinti investicijas į vietos akcijas didina svyravimo riziką. Todėl kapitalo stiprinimas yra būdas sumažinti jautrumą rinkos šokams.

    Tuo pat metu Kinijos juanis pasiekė stipriausią lygį JAV dolerio atžvilgiu nuo 2023 metų sausio, o tai trumpuoju laikotarpiu gali mažinti importo kainų spaudimą. Vis dėlto stipresnė valiuta taip pat gali apsunkinti eksportuotojų konkurencingumą, jei pasaulinė paklausa silpnėtų.

    Daugiau signalų prieš derybas Vašingtone

    Finansinė injekcija sutapo su intensyvesnėmis Kinijos ir JAV kontaktų nuotaikomis prieš planuojamas aukšto lygio derybas. Pranešama, kad Kinijos vadovas Xi Jinpingas svarsto kelionėje į Vašingtoną rugsėjo 24 dieną dalyvauti su didesne verslo delegacija nei įprasta.

    JAV pusė viešai nurodė, kad tokios delegacijos detalių neseka, nepatikslindama, ką tai reiškia praktikoje. Rinkos dalyviai tokius signalus dažnai vertina kaip bandymą sukurti palankesnį foną prekybai ir investicijoms, ypač kai abi pusės tebėra nesutarusios dėl jautrių prekių ir technologijų apibrėžimų.

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar kapitalo injekcija virs aiškiai matomu kreditavimo atsigavimu ir ar bus pristatytos papildomos priemonės vidaus paklausai skatinti. Būtent vartojimo ir nekilnojamojo turto sektorių dinamika dažniausiai lemia, ar finansinis pastiprinimas duoda ilgalaikį efektą.