CP v2

Tag: Kinija

  • Kinija kelia palydovus prieš kosmines šiukšles: konstelacija Gande stebės grėsmes iki 2030

    Kinija kelia palydovus prieš kosmines šiukšles: konstelacija Gande stebės grėsmes iki 2030

    Kosminės šiukšlės tampa vis didesniu iššūkiu, nes žemojoje Žemės orbitoje sparčiai daugėja palydovų ir raketų nuolaužų. Kuo tankesnė orbita, tuo didesnė susidūrimų tikimybė, o net ir mažas fragmentas, skriejantis dideliu greičiu, gali apgadinti veikiančią įrangą.

    Kinija pradėjo kurti palydovų sistemą Gande, kurios tikslas yra nuolatinė kosminių šiukšlių stebėsena. Projektas pavadintas senovės Kinijos astronomo Gan De garbei, o pirmasis konstelacijos palydovas jau iškeltas į orbitą kaip platesnės misijos dalis.

    Paleidimas įvyko naudojant komercinę raketą Kinetica-1, skirtą mažiems ir vidutinio dydžio palydovams. Per vieną misiją į orbitą buvo iškelti penki palydovai, o visi aparatai pasiekė numatytas trajektorijas.

    Gande konstelacija kuriama etapais: pirmajame numatyta 14 palydovų, vėliau jų skaičius turi augti iki 50. Galutinis tikslas yra 120 palydovų sistema, kuri, pagal projekto planus, turėtų būti pilnai parengta iki 2030 metų.

    Tokio tipo sprendimai svarbūs dėl augančios rizikos orbitoje: nuolaužos ir neveikiantys objektai virš Žemės juda maždaug 7,9 kilometro per sekundę greičiu. Skaičiuojama, kad orbitoje gali būti daugiau nei 1 000 000 maždaug 1 centimetro ir didesnių fragmentų, kurių didelė dalis yra sudėtingai aptinkami, bet pavojingi.

    Projektą įgyvendina Pekine veikianti privati bendrovė „ATmoto Technology“. Skelbiama, kad pirmasis palydovas turi specializuotą borto kompiuterį, kurio darbas paremtas dirbtinis intelektas metodais, leidžiančiais automatizuoti stebėseną ir sumažinti nuolatinės žemės operatorių kontrolės poreikį.

    Kosminių šiukšlių stebėjimas tampa vis labiau konkurencinga ir strategiškai svarbia sritimi, nes nuo tikslių duomenų priklauso susidūrimų prevencija ir saugus palydovų valdymas. Kuo daugiau atsiranda privačių ir valstybių sistemų, tuo didesnė tikimybė, kad bus galima greičiau aptikti rizikas ir laiku koreguoti orbitas.

  • Kinijoje pristatytas pirmasis robo kentauras: keturi ratai, dvi rankos ir 210 kg jėga

    Kinijoje pristatytas pirmasis robo kentauras: keturi ratai, dvi rankos ir 210 kg jėga

    Šanchajuje vykusioje World Artificial Intelligence Conference 2026 pristatytas naujas „Run Robotics“ kūrinys, vadinamas robo kentauru. Gamintojas pabrėžia, kad daugiau kaip 95 proc. pagrindinių komponentų pagaminta Kinijoje, o tai siejama su šalies robotikos grandinių savarankiškumu.

    Nors pavadinimas primena mitinį kentaurą, konstrukcija labiau primena visureigio platformos ir humanoidinės viršutinės dalies hibridą. Apatinė dalis turi keturis ratus, todėl įrenginys greitai įveikia nelygią dangą, griuvėsius ar pramonines aikšteles, kur įprasti inspekciniai robotai dažnai stringa.

    Viršuje įrengtos dvi manipuliatoriaus tipo rankos, skirtos darbui su įranga, kliūčių šalinimui ir užduotims, kurioms reikia tikslaus suėmimo. „Run Robotics“ nurodo, kad robotas taikomas metalurgijos įmonėse, kasyklose, naftos perdirbimo gamyklose, elektrinėse, branduoliniuose objektuose, taip pat gaisrų gesinimo ir gelbėjimo operacijose.

    Standartiškai robo kentauras gali gabenti 100–120 kilogramų krovinį, o maksimalus statinis keliamasis pajėgumas siekia 210 kilogramų. Modulinė platforma leidžia komplektuoti skirtingus įrankius, griebtuvus, precizines robotines plaštakas ar daugiamates jėgos jutiklių sistemas pagal konkrečią užduotį.

    Orientacijai aplinkoje naudojama suvokimo sistema su lidaru, stereovaizdu ir gylio kameromis, teigia gamintojas. Tokia įranga leidžia atpažinti žmones ir kliūtis, identifikuoti vožtuvus, vamzdynus bei matavimo prietaisus, o tuomet savarankiškai suplanuoti maršrutą ir pasiekti darbo vietą nuo aplinkos analizės iki veiksmo atlikimo.

    „Run Robotics“ skelbia, kad automatizuotą gamybos liniją planuoja paleisti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, o robotas jau sulaukė pirmųjų klientų. WAIC organizatoriai šiemet akcentavo pramoninį DI ir robotikos proveržį, o tokie hibridiniai sprendimai rodo kryptį, kai mobilumas ir manipuliavimas jungiami į vieną platformą pavojingoms, žmogui rizikingoms aplinkoms.

    Ši premjera siejasi su platesne Kinijos robotikos plėtros politika: šalyje spartėja humanoidinių ir keturkojų robotų kūrimas bei jų pritaikymas pramonėje. Tokios sistemos vis dažniau projektuojamos ne vien demonstracijoms, o realioms ūkio užduotims, kur svarbiausi tampa patikimumas, autonomija ir darbas 24 valandas per parą.

  • Pasaulinė plieno gamyba 2026 metais: birželis pirmąkart „žalias“, ES šuolis, Turkija lenkia Vokietiją

    Pasaulinė plieno gamyba 2026 metų pirmąjį pusmetį išliko beveik nepakitusi, tačiau vis dar fiksuotas nedidelis metinis smukimas. Pasaulio plieno asociacijos duomenimis, per šešis mėnesius gamyba sumažėjo 0,7 proc., o bendras pagamintas kiekis siekė 931,5 mln. tonų.

    Ryškiausias signalas rinkai atėjo iš birželio statistikos: tai buvo pirmas mėnuo šiais metais, kai pasaulinė gamyba augo. Birželį pasaulyje pagaminta 155,7 mln. tonų plieno, arba 1,7 proc. daugiau nei prieš metus.

    Azija išlieka pagrindinis variklis

    Didžiausią įtaką pasauliniam rezultatui ir toliau daro Azija bei Okeanija, kur sutelkta didžioji dalis gamybos pajėgumų. Birželį šiame regione pagaminta 115,2 mln. tonų plieno, tai yra 1,5 proc. daugiau nei prieš metus.

    Vis dėlto vertinant visą pusmetį, regiono rezultatas buvo kiek silpnesnis: per šešis mėnesius pagaminta 690,1 mln. tonų, o metinis pokytis išliko neigiamas ir siekė mažiau nei 1 proc. Tai rodo, kad dalis šalių dar nekompensavo metų pradžios lėtėjimo.

    Kinija, Indija ir JAV: skirtingos trajektorijos

    Kinija, pagaminanti daugiau nei pusę pasaulio plieno, birželį padidino gamybą 0,4 proc. ir pasiekė 83,7 mln. tonų. Nors per pirmąjį pusmetį Kinijos rezultatas dar buvo 3 proc. mažesnis nei prieš metus, dinamika rodo stabilizaciją po itin silpnos metų pradžios.

    Indija ir Jungtinės Valstijos išlaikė augimo tempą. Indija birželį gamybą padidino 4,5 proc. iki 14,1 mln. tonų, o per pusmetį augo 7,1 proc. iki 87 mln. tonų; JAV atitinkamai augo 3,5 proc. iki 7,2 mln. tonų ir 6,3 proc. iki 42,8 mln. tonų.

    Europa atsigauna, bet įtampa išlieka

    Europos Sąjungoje birželio statistika taip pat buvo palanki: pagaminta 10,8 mln. tonų, arba 4,6 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau per visą 2026 metų pirmąjį pusmetį ES vis dar buvo nežymiai minuse: pagaminta 65,4 mln. tonų, tai yra 0,3 proc. mažiau.

    Europos kontekste išsiskiria Turkija, kuri yra viena iš didžiausių plieno eksportuotojų į ES ir lieka pasaulio dešimtuke. Birželį Turkija gamybą padidino 14,7 proc. iki 3,3 mln. tonų, o per pusmetį augo 8,1 proc. iki 19,8 mln. tonų.

    Tuo metu Vokietija birželį augo daugiau kaip 9 proc. ir pagamino 2,9 mln. tonų, o per pusmetį pasiekė 18,6 mln. tonų. Vis dėlto, nepaisant augimo, ji išliko už Turkijos, o abi šalys pastaraisiais metais nuolat keičiasi 7–8 vietomis pasauliniame reitinge.

    Apačioje dešimtuko vis labiau matomas Vietnamo šuolis: per pusmetį jis pagamino 15,2 mln. tonų, tai yra 26,9 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo pat metu Brazilija, išlaikiusi 9 vietą su 16,3 mln. tonų, per pusmetį fiksavo 1,5 proc. kritimą, tad atotrūkis tarp šių šalių sparčiai mažėja.

    Rinkos dalyviams birželio augimas svarbus kaip nuotaikų indikatorius, tačiau pusmečio duomenys rodo, kad atsigavimas dar nėra tolygus. Tolimesnę plieno rinkos kryptį artimiausiais mėnesiais lems didžiausių gamintojų paklausa, eksportas į ES ir investicijų ciklas pramonėje.

  • Robotaksių bumas Europoje stringa: kodėl „Volkswagen“, BMW ir „Tesla“ vis dar atsilieka?

    Robotaksių bumas Europoje stringa: kodėl „Volkswagen“, BMW ir „Tesla“ vis dar atsilieka?

    Robotaksių idėja jau kelerius metus skamba kaip artimiausio dešimtmečio transporto revoliucija, tačiau Europoje komercinis proveržis vyksta gerokai lėčiau nei Kinijoje ar kai kuriose JAV rinkose. Nors dalis gamintojų pristato pilotus, masinis, visiškai be vairuotojo veikiantis paslaugos modelis vis dar atsiremia į realybės barjerus.

    Didžiausi iššūkiai kartojasi beveik visur: griežtesnė reguliacinė aplinka, didelė jutiklių ir skaičiavimo įrangos kaina, sudėtingas programinės įrangos sertifikavimas bei atsakomybės už avarijas klausimas. Prie to prisideda ir Europos miestų specifika, kur intensyvus eismas, pėstieji bei dviratininkai kelia daugiau scenarijų, kuriuos sistemoms būtina patikimai „suprasti“.

    Europos kelių eismo taisyklės daugelyje valstybių reikalauja, kad viešuose bandymuose automobilyje būtų žmogus, galintis perimti kontrolę, todėl pilnai be vairuotojo veikiančių robotaksių sertifikavimas užsitęsia. Tokia priežiūra didina bandymų kaštus ir lėtina duomenų rinkimą, kuris būtinas DI valdomoms sistemoms mokytis iš realaus eismo situacijų.

    Reguliavimas ir sauga stabdo tempą

    Skirtingai nei rinkose, kuriose leidimai suteikiami greičiau konkrečioms teritorijoms, Europoje dažnai taikomas atsargesnis požiūris į nepakankamai įrodytą programinę įrangą. Net ir sėkmingi pilotai nebūtinai greitai virsta komerciniais maršrutais, nes kiekvienas mastelio didinimo žingsnis reikalauja papildomų patikrų, rizikų vertinimo ir suderinimo su vietos institucijomis.

    Prie saugos reikalavimų prisideda ir avarijų tyrimo bei atsakomybės mechanizmai: kai vairuotojo „nėra“, sudėtingiau apibrėžti kaltę ir draudimo modelį. Dėl to dalis bendrovių renkasi konservatyvesnį kelią ir pirmiausia investuoja į pažangias vairuotojo pagalbos funkcijas, o ne į visiškai autonomines taksi flotiles.

    Technologijų kaina ir verslo logika

    Robotaksiams būtini sprendimai dažnai remiasi brangiais jutikliais, didelės galios kompiuteriais ir redundancijos architektūra, kad gedimo atveju transporto priemonė išliktų saugi. Kuo daugiau saugumo sluoksnių, tuo didesnė savikaina, o tai apsunkina pelningą kainodarą, ypač miestuose, kur kelionės viešuoju transportu yra palyginti pigios ir patogios.

    Ne vienas Europos gamintojas pastaraisiais metais peržiūrėjo prioritetus, nes vartotojai vis mažiau linkę mokėti priemoką už riboto naudojimo autonomines funkcijas. Dėl to verslo planai, paremti dideliu robotaksių parko mastu ir greita investicijų grąža, tampa rizikingesni, o projektai juda lėčiau arba siaurinami iki bandymų zonų.

    Kodėl Kinija juda greičiau

    Kinijoje robotaksių paslaugos veikia keliuose didmiesčiuose, dažniausiai aiškiai apibrėžtose geografinėse zonose, kur maršrutai ir veikimo sąlygos kontroliuojamos. Tokia geografinė kontrolė leidžia greičiau plėsti parką, nes sistema mokoma konkrečioje aplinkoje, o paslaugos teikėjas gali aiškiai apibrėžti atsakomybės ir saugos procedūras.

    Svarbus veiksnys yra ir valstybės politika, kuri autonominio vairavimo plėtrą laiko strategine kryptimi, taip pat stipri vietinė elektromobilių ir komponentų tiekimo grandinė. Tai padeda greičiau mažinti techninę savikainą ir efektyviau industrializuoti sprendimus, kurie Europoje dažnai kuriami fragmentuotai, skirtingose reguliacinėse erdvėse.

    Tuo pat metu ir Kinijoje pasitaiko techninių sutrikimų, kurie laikinai pristabdo licencijų išdavimą ar projektų apimtį, tačiau bendra kryptis išlieka augimo link. Europoje panašūs incidentai paprastai sukelia ilgesnę pauzę, nes rizikų tolerancija ir sertifikavimo dinamika yra konservatyvesnė.

    Artimiausiais metais Europos robotaksių rinkos kryptį lems du dalykai: ar pavyks suderinti vienodesnes taisykles tarp valstybių ir ar technologijų kaina pakankamai kris, kad paslauga konkuruotų su viešuoju transportu bei įprastu pavežėjimu. Kol kas pilotai daugėja, tačiau masinis startas vis dar atrodo labiau kaip kito etapo, o ne rytojaus klausimas.

  • Hanų kapuose aptiko paslaptingą 2 000 metų stalo žaidimą: jo taisyklės iki šiol mįslė

    Hanų kapuose aptiko paslaptingą 2 000 metų stalo žaidimą: jo taisyklės iki šiol mįslė

    Kinijoje archeologai tyrinėdami Hanų dinastijos laikotarpio kapavietes aptiko dvi išraižytas stalo žaidimo lentas, kurios, jų teigimu, atitinka senovinį žaidimą liubo. Hanų dinastija valdė nuo 206 metų prieš mūsų erą iki 220 metų, o šis laikotarpis siejamas su stiprėjančia valstybe, prekybos plėtra ir ryškėjančiu elitinės kultūros vaidmeniu.

    Vienas radinys išraižytas ant lygios plytos, kitas – ant plytos su geometriniais ornamentais. Tyrėjai pabrėžia, kad tai ne atsitiktiniai brūkšniai: išlikęs laukelių ir linijų išdėstymas sutampa su kitur Kinijoje anksčiau rastais liubo lentų pavyzdžiais, todėl identifikacija laikoma pagrįsta.

    Kas liubo darė ypatingu?

    Faktas, kad lentos rastos kapuose, archeologams leidžia daryti išvadą, jog žaidimas galėjo turėti daugiau nei pramoginę reikšmę. Senovės Kinijoje į kapus neretai buvo dedami daiktai, kurie, tikėta, pravers mirusiajam pomirtiniame gyvenime, tad žaidimo lentos gali rodyti ir simbolinę, ritualinę ar statuso funkciją.

    Istoriniai šaltiniai ir ikonografija liubo mini kaip vieną populiariausių senovės Kinijos stalo žaidimų: jis vaizduotas piešiniuose, reljefuose, minimas tekstuose. Ankstesniuose archeologiniuose radiniuose aptikta ne tik lentų, bet ir žaidimo figūrėlių bei specialių lazdelių, kuriomis, manoma, buvo „metamas“ atsitiktinumo rezultatas vietoj kauliukų.

    Taisyklės išliko, bet žaisti nemokame

    Mokslininkams iki šiol nepavyko patikimai atkurti tikslių liubo taisyklių, nors bendras principas apytikriai žinomas. Remiantis fragmentiškais aprašymais, žaidė du žmonės, kiekvienas turėjo po šešias figūrėles, o ėjimai priklausė nuo lazdelių metimo rezultato.

    Spėjama, kad tikslas buvo rinkti taškus strategiškai judinant figūrėles lentoje, tačiau neaišku, kaip taškai buvo skaičiuojami, kokios buvo pergalės sąlygos ir kokie konkretūs apribojimai galiojo ėjimams. Tyrėjams trūksta vieno esminio dalyko: nėra išlikusio teksto, kuriame žaidimo eiga būtų aprašyta taip detaliai, kad taisykles būtų galima atkurti be prielaidų.

    Kodėl žaidimas dingo iš istorijos?

    Istorikai liubo kilmę sieja su pirmuoju tūkstantmečiu prieš mūsų erą, o vėliau žaidimas išpopuliarėjo imperatorių dvare ir aristokratijoje. Brangūs komplektai, gaminti iš vertingų medžiagų, rodo, kad tai buvo ir prestižo simbolis, ir intelektualios laisvalaikio kultūros dalis.

    Maždaug V amžiuje liubo pamažu ėmė nykti, o jo vietą užėmė weiqi, pasaulyje geriau žinomas kaip go. Keičiantis epochoms nunyko ir praktinė žaidimo tradicija, todėl vėlesnės kartos atpažino tik pavadinimą bei lentų vaizdus, o ne pačią žaidimo logiką.

    Nauji radiniai kapavietėse archeologams suteikia papildomų duomenų apie tai, kaip plačiai žaidimas buvo paplitęs ir kokią vietą užėmė visuomenėje. Tačiau paradoksas išlieka: lentų schema žinoma, žaidimo populiarumas dokumentuotas, o taisyklės vis dar laikomos viena įdomiausių senovės Kinijos kultūros mįslių.

  • Kinija iki 2030 metų didins vėjo ir saulės galią: planas su baterijomis, hidroakumuliacija ir vandeniliu

    Kinija paskelbė naują energetikos planą iki 2030 metų, kuriuo siekia sparčiai didinti atsinaujinančių išteklių dalį ir padaryti vėjo bei saulės elektrą patikimesnę, ypač piko metu. Plane pirmą kartą įtvirtinami privalomi tikslai žaliajai energijai, o tai signalizuoja griežtesnį politinį įsipareigojimą.

    Pagal planą bendra atsinaujinančios energijos gamyba turėtų augti nuo maždaug 1,18 mlrd. tonų anglies ekvivalento iki 1,8 mlrd. tonų anglies ekvivalento 2030 metais. Toks augimas reikštų, kad vėjas, saulė, hidroenergija ir kiti atsinaujinantys šaltiniai dar labiau stumtų į šalį iškastinio kuro generaciją.

    Patikimumo testas piko metu

    Didžiausias planų akcentas – ne vien naujų pajėgumų statyba, bet ir jų naudingumas tada, kai elektros labiausiai reikia. Numatyta, kad iki 2030 metų vėjo ir saulės elektrinės, paremtos energijos kaupimu, turėtų galėti piko laikotarpiais tiekti apie 8 proc. savo instaliuotos galios ir padengti apie 20 proc. pikinio vartojimo.

    Tai reiškia, kad Kinija atsinaujinančius išteklius vis labiau vertina kaip sisteminį sprendimą, o ne tik papildomą generaciją geru oru. Praktikoje tam reikės baterijų parkų, tinklo modernizavimo, paklausos valdymo ir lankstesnių balansavimo pajėgumų.

    Plane taip pat numatyta iki 2030 metų pridėti daugiau nei 300 gigavatų vadinamosios pikinės atsinaujinančios galios, kuri gali būti panaudota didesnio poreikio metu. Ši formuluotė rodo kryptį į projektus, kurių gamyba yra labiau valdoma arba kuriuos galima paremti kaupimu ir greitu dispečerizavimu.

    Vandenilis, šildymas ir pramonė

    Kinija planuoja didinti vėjo ir saulės energijos panaudojimą ne tik elektros sektoriuje. Iki 2030 metų numatoma apie 150 mln. tonų anglies ekvivalento atsinaujinančios energijos nukreipti į šildymo ir vėsinimo sprendimus bei pramonę.

    Atskirai įvardijama ir žaliojo vandenilio gamyba, kuri, pagal planą, turėtų pasiekti apie 2 mln. tonų per metus 2030 metais. Tokia apimtis vandenilį paverstų vienu iš įrankių mažinant emisijas sektoriuose, kuriuos elektrifikuoti sunkiausia, pavyzdžiui, dalyje chemijos ar metalurgijos procesų.

    Hidroenergija ir jūrinis vėjas

    Hidroenergetikai plane numatomi ambicingi tikslai: iki 2030 metų bendri pajėgumai turėtų pasiekti apie 570 gigavatų, palyginti su 450 gigavatų tikslu 2025 metams. Ypatingas dėmesys skiriamas hidroakumuliacinėms elektrinėms, kurių galia iki 2030 metų turėtų augti iki maždaug 160 gigavatų.

    Hidroakumuliacija yra vienas efektyviausių būdų kaupti energiją dideliu mastu, todėl ji tiesiogiai susijusi su siekiu sustiprinti tiekimo patikimumą piko metu. Kuo daugiau kintamos generacijos, tuo vertingesnės tampa greitai reaguojančios balansavimo priemonės.

    Plane minimos ir giliavandenės jūrinio vėjo bazės, leidžiančios vystymą perkelti į tolesnes jūrines zonas, kur vėjo sąlygos stabilesnės. Taip pat numatoma idėja integruoti jūrinį vėją su povandeniniais duomenų centrais, o tai atspindi augantį elektros poreikį skaitmeninei infrastruktūrai.

    Be to, Pekinas planuoja bandomuosius projektus, kai didelės atsinaujinančios energijos bazės perduotų šimtaprocentę žalią elektros energiją. Tokie sprendimai gali tapti svarbūs tiek pramonei, tiek regionams, norintiems mažinti emisijas ir tuo pačiu stabilizuoti tiekimą.

  • „Volkswagen“ Kinijoje kelia kartelę: skelbia, kada pasirodys 3 lygio autonominiai automobiliai

    „Volkswagen“ Kinijoje kelia kartelę: skelbia, kada pasirodys 3 lygio autonominiai automobiliai

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė, kad artimiausiais mėnesiais Kinijoje dar labiau koncentruosis į autonominio vairavimo technologijų kūrimą. Šis žingsnis siejamas su sparčiai augančia konkurencija Kinijos rinkoje, kur naujos pagalbinio ir autonominio vairavimo funkcijos diegiamos itin greitai.

    Bendrovė nurodė, kad Kinijoje veikiantis jos automatizuoto vairavimo padalinys CARIZON stiprina partnerystę su „Horizon Robotics“. Tikslas – paspartinti pažangių sistemų kūrimą, remiantis DI sprendimais, kurie būtini greitesniam suvokimo, sprendimų priėmimo ir vairavimo funkcijų tobulinimui realiomis eismo sąlygomis.

    Kas keisis vairuotojams?

    „Volkswagen“ planuose – 3 lygio autonominis vairavimas, kai tam tikromis sąlygomis vairuotojas gali nukreipti dėmesį nuo kelio, o atsakomybę laikinai perima sistema. Tokios funkcijos paprastai numatomos greitkeliuose ar aiškiai apibrėžtuose maršrutuose, tačiau jų veikimą griežtai riboja taisyklės ir techninės sąlygos.

    Bendrovė taip pat mini 4 lygio kryptį, kuri labiausiai siejama su be vairuotojo veikiančiais robotaksi. Kinijoje ši sritis laikoma viena pažangiausių pasaulyje, nes kai kuriuose miestuose robotaksi paslaugos jau testuojamos ar teikiamos komerciniu režimu, tačiau jų geografija ir naudojimo scenarijai išlieka riboti.

    „Volkswagen“ skelbia, kad pirmuosius 3 lygio autonominio vairavimo automobilius Kinijos rinkai planuoja pristatyti 2027 metais. Tuo pat metu bendrovė ketina pradėti diegti ir vadinamąsias 2++ lygio funkcijas, skirtas pagalbai mieste, kai automobilis gali padėti įveikti sankryžas, šviesoforus, žiedus ar atlikti automatizuotus posūkius, tačiau vairuotojas turi išlikti atsakingas.

    Kodėl Kinija tapo prioritetu?

    Kinijos rinka yra kritiškai svarbi daugeliui Europos gamintojų, tačiau spaudimas čia didėja dėl vietinių gamintojų technologinio tempo ir agresyvios kainodaros. Pastaraisiais metais Kinijos prekių ženklai ypač sustiprėjo elektromobilių segmente, o jų automobiliai dažnai siūlo daugiau programinių funkcijų už mažesnę kainą.

    Įtampą didina ir Europos Sąjungos bei Kinijos prekybiniai ginčai, įskaitant diskusijas dėl tarifų ir subsidijų. Tokia aplinka apsunkina ilgalaikį planavimą, todėl gamintojai vis dažniau kuria Kinijai skirtas technologijas vietoje, pasitelkdami regiono tiekėjus ir partnerius.

    „Volkswagen“ taip pat yra paskelbusi apie bendradarbiavimą su Kinijos elektromobilių gamintoja „Xpeng“, siekdama sukurti naują elektronikos ir programinės įrangos platformą Kinijos modeliams. Tokios platformos tampa esminės, nes modernios pagalbinio vairavimo sistemos remiasi ne vien jutikliais, bet ir nuolat atnaujinama programine įranga bei didelio našumo skaičiavimais automobilyje.

    Europos gamintojų spaudimas auga

    Europos automobilių pramonė pastaraisiais metais patyrė kelis vienu metu sutapusius sukrėtimus: pandemijos pasekmes, tiekimo grandinių sutrikimus, griežtėjančius emisijų reikalavimus ir perėjimą prie elektromobilumo. Tuo pat metu Kinijos gamintojai į rinką ateina su greitesniais ciklais, o programinės įrangos funkcijas paverčia vienu pagrindinių pardavimo argumentų.

    Autonominio vairavimo srityje ypač svarbūs saugos reikalavimai ir reguliavimas, todėl 3 lygio sprendimų plėtra paprastai vyksta lėčiau nei vartotojai tikisi. Vis dėlto gamintojams tai tampa reputacijos ir konkurencingumo klausimu, nes vartotojai vis dažniau lygina ne variklio galią, o automobilio skaitmenines galimybes ir pagalbos vairuotojui funkcijų brandą.

    „Volkswagen“ sprendimas stiprinti technologinę kryptį Kinijoje rodo siekį prisitaikyti prie rinkos, kur naujovės diegiamos greičiausiai. Artimiausi metai parodys, ar investicijos ir partnerystės leis koncernui pasivyti vietos lyderius ir pasiūlyti masinei rinkai patikimas 3 lygio funkcijas.

  • NASK įspėja: „TikTok“ algoritmas gali būti manipuliuojamas Kinijos propagandai ir dėmesiui nukreipti

    Ką rodo NASK tyrimas

    Lenkijos nacionalinis kibernetinio saugumo ir skaitmeninės erdvės kompetencijų centras NASK perspėja, kad „TikTok“ turinio atrankos algoritmas gali būti veikiamas taip, kad vartotojams dažniau būtų rodomi Kinijai palankūs naratyvai. Tyrimą atlikęs NASK Dezinformacijos analizės centras ragina kritiškai vertinti platformoje matomą turinį ir atsargiai dalintis informacija.

    NASK tyrėjai tris mėnesius stebėjo, ką „TikTok“ pateikia skirtingoms paskyroms, ir išanalizavo beveik 10 000 įrašų, susijusių su temomis, kurios Pekinui laikomos jautriomis. Vertinta, ar turinys yra palankus Kinijai, kritiškas, neutralus arba apskritai nesusijęs su paieškos tema.

    Kur palankus turinys dominuoja

    Didžiausia Kinijai palankių įrašų dalis fiksuota kalbant apie Sindziangą, kur gyvena uigurai: tokio pobūdžio turinys sudarė 58,7 proc. Tyrėjai pastebėjo, kad įrašuose dažnai piešiamas „laimingo gyvenimo“ vaizdas, akcentuojama gerovė ir tariama žodžio laisvė, o kritiškų pasakojimų matomumas mažesnis.

    Panaši tendencija matyta ir Tibeto temoje, kur Kinijai palankus turinys sudarė 44,5 proc. Žmogaus teisių klausimuose palankaus turinio dalis siekė 35 proc., tačiau čia, pasak tyrėjų, veikė kita taktika: probleminės diskusijos buvo stumiamos į šalį „pakaitinėmis“ temomis, kurios Pekinui kelia mažiau rizikų.

    „Kinija vaizduojama kaip gerovės valstybė ir naujas pasaulio centras, o tai kontrastuojama su smunkančiais Vakarais“, – sakė NASK analitikų komandos atstovas Michałas Marekas.

    Kai paieškai parodoma tai, kas nesusiję

    Vienas ryškiausių tyrimo signalų susijęs su paieškomis apie perauklėjimo stovyklas: net 89 proc. parodytų įrašų, kaip teigiama ataskaitoje, su tema buvo nesusiję. Vietoje informacijos apie Kiniją vartotojams siūlyti vaizdo įrašai apie lieknėjimą, sporto pratimus, sveikatą ar net perdirbimą.

    Toks modelis NASK vertinamas kaip dėmesio nukreipimo strategija, kai vartotojas, neradęs atsakymų, gali tiesiog nustoti ieškoti. Tyrėjai pabrėžia, kad algoritminė atranka tokiu atveju tampa ne tik rekomendacijų įrankiu, bet ir filtru, galinčiu keisti tai, kokį informacijos spektrą žmogus realiai pasiekia.

    „Algoritmas yra galingas įrankis, kuris netinkamose rankose gali formuoti mūsų įsitikinimus ir požiūrį į pasaulį“, – sakė NASK analitikė Patrycja Krzyśpiak.

    DSA taisyklės ir platformų skaidrumo klausimas

    NASK atkreipia dėmesį, kad „TikTok“ skaidrumas išlieka ribotas, ypač lyginant su platformomis, kurios žymi valstybės kontroliuojamus kanalus. Tyrėjų teigimu, kai tokio žymėjimo nėra, vartotojams sunkiau atpažinti, ar turinys gali būti siejamas su valstybiniu propagandos aparatu.

    Ataskaitoje taip pat keliama tema, ar Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA) praktiškai sustiprins spaudimą platformoms. NASK ekspertai pabrėžia, kad realus poveikis priklausys nuo to, ar už pažeidimus bus taikomos numatytos sankcijos, kurios gali siekti iki 6 proc. pasaulinių metinių pajamų.

    Ką pataria NASK

    NASK rekomenduoja „TikTok“ turinį vertinti su didesne skeptiška distancija, ypač kai kalbama apie geopolitiką, žmogaus teises ar karinius konfliktus. Taip pat raginama atsargiau skelbti asmeninę informaciją ir nepasikliauti vien trumpų vaizdo įrašų formatu, kuris dažnai skatina priimti išvadas be patikrinimo.

    Institucija ypatingą dėmesį siūlo skirti jaunų vartotojų medijų raštingumui ir kritiniam mąstymui. NASK pabrėžia, kad vien technologiniai sprendimai problemos neišspręs, jei auditorija neturės įgūdžių atpažinti manipuliacijas ir tikrinti informacijos kilmę.

    Platformos atstovų komentaro dėl tyrimo išvadų NASK pateiktoje informacijoje kol kas nebuvo.

  • Subsidijos ir muitai tampa norma: Europa ieško būdų apginti pramonę nuo Kinijos spaudimo

    Europos pramonės konkurencingumo diskusijoje vis dažniau skamba mintis, kad subsidijos ir muitai tampa nauja įprasta priemone, o ne laikinu atsaku į krizes. Ekspertai pabrėžia, jog didžiausias iššūkis šiandien nėra vien Europos Sąjungos klimato politika, o pasaulinėje rinkoje plintantys stipriai subsidijuoti produktai, ypač iš Kinijos.

    Energetikos analitikas Marcin Dusiło iš organizacijos Forum Energii teigia, kad Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS) pirmiausia turėtų būti laikoma investiciniu signalu. Pasak jo, sistema skatina įmones mažinti emisijas ir priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, tačiau poveikis silpnėja, kai lėšos iš taršos leidimų pardavimo neišnaudojamos modernizacijai.

    Jo vertinimu, problemos prasideda tuomet, kai Europos gamintojai turi konkuruoti su produktais, kurių kaina rinkoje iškreipta valstybės parama ir dempingu. Tokia konkurencija, anot pašnekovo, mažina paskatas investuoti Europoje, net jeigu technologijos emisijoms mažinti jau yra prieinamos daliai sektorių.

    Kinijos strategija ir priklausomybės rizika

    Pastarąjį dešimtmetį Kinija kryptingai stiprino savo pozicijas švarios energetikos technologijų tiekimo grandinėse, nuo saulės modulių iki baterijų komponentų ir dalies kritinių žaliavų perdirbimo. Tai reiškia, kad Europos energetikos transformacija vis labiau remiasi importu, o kartu didėja geopolitinė ir ekonominė rizika.

    „Kinija pasirengusi naudoti eksportą kaip spaudimo įrankį“, – sakė Marcin Dusiło.

    Tokią riziką ypač ryškiai parodė kritinių žaliavų ir retųjų žemių elementų tiekimo ribojimo precedentai, kai valstybės pradeda naudoti prekybą kaip strateginę svertą. Dėl to Europos atsakas vis dažniau siejamas su tiekimo diversifikacija, vietos gamybos skatinimu ir apsaugos priemonėmis nuo dempingo.

    Pašnekovas pabrėžia, kad globalizacija nesibaigė, tačiau persikėlė į realistinių sprendimų etapą. Pagrindinis tikslas, anot jo, yra ne visiška savipakankamybė, o tokia priklausomybių struktūra, kuri neleidžia vienam tiekėjui tapti nepakeičiamu.

    Parama pramonei: ne pinigų dalybos

    Diskusijoje akcentuojama, kad pramonės politika neturėtų virsti vien nuolatine finansine „lašeline“ atskiroms įmonėms. Parama, jei ji taikoma, turėtų būti nukreipta į konkrečių technologinių ar ekonominių barjerų įveikimą, pavyzdžiui, į elektrifikaciją, efektyvesnį energijos vartojimą ar procesų modernizavimą.

    Taip pat pabrėžiama, kad skirtingiems sektoriams reikia skirtingo tempo ir instrumentų. Vienur dekarbonizacijos sprendimai jau komerciškai pasiekiami, kitur technologijos dar brangios arba pramoniniu mastu nepakankamai išvystytos, todėl reguliavimas ir pereinamojo laikotarpio priemonės turėtų atspindėti šiuos skirtumus.

    Pasak M. Dusiło, svarbu, kad vieningoje ES rinkoje nenugalėtų tie, kurie gali sau leisti dosnesnes nacionalines subsidijas, nes tai iškreiptų konkurenciją pačioje Europoje. Todėl vis dažniau kalbama apie bendresnius, horizontalius instrumentus, kuriuose projektai atrenkami konkurencijos būdu, o ne „rankiniu“ politiniu sprendimu.

    Kur Europa dar gali laimėti?

    Europos pramonės ateitis siejama ne tik su muitais ar apsauga nuo dempingo, bet ir su aiškiai pasirenkamomis nišomis, kuriose dar nesusiformavo monopolis. Tarp tokių krypčių minimos stacionarios energijos kaupimo sistemos, viešojo transporto bateriniai sprendimai, naujesnės chemijos baterijų technologijos, taip pat kritinių žaliavų perdirbimas ir antrinis panaudojimas.

    Didelį vaidmenį čia gali atlikti žiedinė ekonomika, nes Europa patiria žaliavų, tokių kaip litis, kobaltas ar manganas, trūkumą. Gebėjimas efektyviau surinkti, perdirbti ir grąžinti šias medžiagas į gamybą leistų mažinti priklausomybę nuo importo ir tuo pačiu kurti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas.

    Galiausiai pabrėžiama, kad be stabilios teisinės aplinkos ir nuspėjamos paklausos pramonė nesiryš investuoti. Jei valstybės reguliavimas dažnai keičiasi, įmonės sunkiau planuoja gamybos plėtrą ir persiorientavimą į švarias technologijas, todėl prarandamas laikas ir konkurencinis pranašumas.

  • Kinija įrengė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: rekordas jūroje ir netikėtas poveikis ekosistemai

    Kinija įrengė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: rekordas jūroje ir netikėtas poveikis ekosistemai

    Kinija prie Guangdongo provincijos krantų pradėjo eksploatuoti, kaip skelbiama, didžiausios galios vieno įrenginio plūduriuojančią jūrinę vėjo turbiną. 16 megavatų galios įrenginys pastatytas maždaug 69 kilometrų atstumu nuo kranto, vandenyse, kur dugnas per gilus tradicinėms fiksuoto pagrindo konstrukcijoms.

    Tokio tipo projektai tampa svarbia pasaulinės energetikos kryptimi, nes plūduriuojančios turbinos leidžia išnaudoti gilesnių vandenų zonas, kur vėjai paprastai yra stipresni ir pastovesni. Tai ypač aktualu regionams, kuriuose kontinentinis šelfas greitai stačiai leidžiasi į gylį.

    Kaip laikosi toks milžinas?

    Šio projekto kūrėjai naudojo specialią švartavimo sistemą: platforma stabilizuojama kelių taškų tvirtinimu, įskaitant siurbiamuosius inkarus, grandines ir sintetinius lynus, o stabilumui palaikyti taikoma automatinė balastavimo sistema. Tokia inžinerija reikalinga, kad įrenginys atlaikytų dideles bangas ir audrų apkrovas atviroje jūroje.

    Ne mažiau svarbi dalis yra dinaminis povandeninis elektros kabelis, kuriuo energija perduodama į krantą ir kuris turi atlaikyti nuolatinį platformos judėjimą. Plūduriuojančiose vėjo elektrinėse būtent kabelių patikimumas ir jų priežiūros sprendimai laikomi vienu sudėtingiausių technologinių klausimų.

    Kiek elektros gali pagaminti?

    Skelbiama, kad įrenginys per metus gali pagaminti apie 44 650 000 kilovatvalandžių elektros energijos. Toks kiekis, priklausomai nuo namų ūkių vartojimo įpročių ir šalies statistikos, gali reikšti energiją keliems tūkstančiams namų ūkių per metus.

    Ekspertai pažymi, kad tiesioginiai palyginimai tarp skirtingų šalių namų ūkių dažnai klaidina, nes vieno būsto elektros suvartojimas smarkiai skiriasi. Todėl reikšmingiausias rodiklis yra pati metinė gamyba ir tai, kad didelės galios vieno įrenginio platforma gali sumažinti infrastruktūros vienetų skaičių, kurio reikia tam pačiam gamybos tikslui pasiekti.

    Netikėtas reiškinys po vandeniu

    Kartu su energetine nauda vis dažniau aptariamas ir aplinkosauginis aspektas: jūrinės konstrukcijos neretai sukelia vadinamąjį dirbtinio rifo efektą. Ant plieninių paviršių greitai įsikuria dumbliai, moliuskai ir kiti organizmai, o tai gali pritraukti žuvis ir suformuoti lokalią maitinimosi grandinę ten, kur anksčiau dominavo atvira smėlio ar dumblo teritorija.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šis efektas nėra vienareikšmis. Vienose vietose tai gali padidinti biologinę įvairovę ir sukurti daugiau slėptuvių, kitose gali lemti rūšių persiskirstymą ar sudaryti palankesnes sąlygas invazinėms rūšims.

    Be to, veikiančių jūrinių vėjo parkų teritorijose dažnai atsiranda žvejybos ribojimai, todėl aplink atramas gali formuotis savotiškos „ramybės zonos“, kur tralavimas nevyksta. Tai kai kuriais atvejais vertinama kaip papildomas veiksnys, galintis turėti įtakos vietinių išteklių atsikūrimui, tačiau galutiniams vertinimams reikalingi ilgesnės trukmės stebėjimai.

    Plūduriuojančios vėjo energetikos plėtra spartėja, o Kinijos 16 megavatų projektas rodo, kad rinka juda link didesnių vienetų ir sudėtingesnių sprendimų atviroje jūroje. Kartu didėja ir poreikis tiksliai įvertinti, kaip tokios konstrukcijos keičia jūrų ekosistemas, kad energetikos proveržis būtų suderintas su gamtos apsauga.