CP v2

Tag: Kinija

  • Jūros lygis kyla, žemė sėda: nauja grėsmė Kinijos pakrančių miestams, įskaitant Šanchajų

    Jūros lygio kilimas, spartėjantis dėl klimato kaitos, vis dažniau vertinamas kartu su kitu, mažiau matomu reiškiniu – sausumos sėdimu. Mokslininkai įspėja, kad ši dviguba rizika ypač pavojinga dideliems Kinijos pakrančių miestams, pirmiausia deltose įsikūrusiems urbanistiniams centrams.

    Pastarųjų dešimtmečių duomenys rodo, kad pasaulinis vidutinis jūros lygis kyla greičiau nei ankstesniais šimtmečiais, o pakrančių infrastruktūra tampa jautresnė net ir nedideliam vandens lygio pokyčiui. Kai tuo pačiu metu sėda ir pati žemė, santykinis jūros lygis mieste didėja dar sparčiau, o potvyniai iš retų įvykių gali virsti pasikartojančia problema.

    Jūros lygio kilimą lemia keli susiję procesai: šylantis vandenynas plečiasi, be to, prie jo prisideda tirpstantys sausumos ledynai ir ledyniniai skydai. Dėl šių priežasčių pakrančių zonose ilgainiui didėja audrų bangų prasiskverbimas į sausumą, druskingo vandens įsiskverbimas į požeminius vandenis ir apkrovos apsauginiams pylimams.

    Tačiau vien tik jūros lygio kilimas nėra visa istorija. Daugelio miestų pažeidžiamumą didina žemės paviršiaus sėdimas, kuris gali vykti natūraliai dėl nuogulų suslūgimo, bet dažnai pagreitėja dėl žmogaus veiklos, ypač intensyvaus požeminio vandens išgavimo ir didėjančios tankios statybos apkrovos.

    Didelė dalis Kinijos pakrančių megapolių yra įsikūrę upių deltose, kur gruntas sudarytas iš vandeniu prisotintų nuogulų. Tokiose vietovėse net ir be papildomų veiksnių būdingas lėtas suslūgimas, o spartus urbanizacijos tempas ir pramoninė veikla riziką padidina.

    Šanchajus dažnai minimas kaip vienas aiškiausių pavyzdžių, nes istoriškai dalyje miesto fiksuotas reikšmingas žemės paviršiaus nusėdimas, siejamas su požeminio vandens naudojimu. Įvedus griežtesnes gavybos taisykles ir taikant vandens valdymo priemones, sėdimo tempas kai kuriose teritorijose sumažėjo, tačiau kartu augantis jūros lygis reiškia, kad bendras potvynių pavojus išlieka aktualus.

    Ekspertai pabrėžia, kad dalį rizikos galima mažinti vietiniais sprendimais, net jei jūros lygio kilimas yra globalus reiškinys. Tarp svarbiausių priemonių – požeminio vandens išgavimo ribojimas, vandens grąžinimas į požeminius sluoksnius ten, kur tai įmanoma, ir statybų bei infrastruktūros planavimas atsižvelgiant į geologines sąlygas.

    Vis dažniau remiamasi ir palydoviniais matavimais, leidžiančiais sudaryti detalius žemės sėdimo žemėlapius, identifikuoti sparčiausiai besikeičiančias zonas ir nukreipti investicijas ten, kur poveikis būtų didžiausias. Tokie duomenys gali padėti miestams laiku stiprinti krantines, pertvarkyti lietaus nuotekų sistemas ir peržiūrėti naujų projektų reikalavimus.

    Kelių veiksnių susidėjimas reiškia, kad pakrančių miestams svarbu vertinti ne tik klimatines prognozes, bet ir tai, kas vyksta po kojomis. Ten, kur kylantis jūros lygis sutampa su sėdančia žeme, laiko pasiruošti gali būti mažiau, nei rodo vien tik globalios klimato kreivės.

  • Kinija smogė „Meta“: blokuoja 2 mlrd. eurų sandorį dėl DI ir siunčia žinutę visiems startuoliams

    Kinija smogė „Meta“: blokuoja 2 mlrd. eurų sandorį dėl DI ir siunčia žinutę visiems startuoliams

    Kinijos institucijos pareikalavo nutraukti JAV technologijų milžinės „Meta“ planuotą maždaug 2 mlrd. eurų vertės DI startuolio „Manus“ įsigijimą. Analitikų teigimu, tai tampa aiškiu signalu verslui, kad Kinija griežtina kontrolę, kai sandoriai susiję su talentu, duomenimis ir strategiškai jautriomis technologijomis.

    „Meta“ ir „Manus“ sandoris išsiskyrė tuo, kad įmonė prieš įsigijimo susitarimą persitvarkė ir persikėlė į Singapūrą. Pastaraisiais metais tokius žingsnius renkasi ne viena su Kinija susijusi technologijų bendrovė, tikėdamasi sumažinti reguliacinę riziką, tačiau šis atvejis rodo, kad vien registracijos šalies pakeitimo gali nepakakti.

    Kas nutiko ir kodėl?

    Kinijos pusė sprendimą grindžia nacionalinio saugumo interesais ir siekiu užkirsti kelią kritinių kompetencijų bei duomenų iškėlimui į užsienį. Viešai akcentuojama, kad svarbu ne tik dabartinė įmonės buveinė, bet ir tai, kur vyko ankstyvieji tyrimai, kur susiformavo komanda ir kokios kilmės yra pagrindiniai duomenys.

    „Po šio skandalo įkūrėjai supras: jei pradedi Kinijoje, tu turi likti Kinijoje“, – sakė konsultacijų bendrovės BDA China vadovas Duncanas Clarkas.

    Ekspertai pabrėžia, kad technologinių sandorių „atšaukimas“ skaitmeninėje ekonomikoje gerokai sudėtingesnis nei fizinių prekių grąžinimas. Jei produktas remiasi duomenimis, modeliais ir nuolat besikeičiančia infrastruktūra, atskirti, kas kur buvo sukurta ir panaudota, tampa itin komplikuota.

    Ką tai reiškia „Meta“?

    „Meta“ viešai teigė, kad sandoris atitiko taikomus įstatymus ir bendrovė tikisi tinkamo situacijos išsprendimo. Vis dėlto reali rizika kyla ne tik dėl formalios sandorio baigties, bet ir dėl to, ar „Manus“ galėtų toliau veikti bei išlaikyti komandą ir prieigą prie technologinių resursų.

    Kadangi „Meta“ socialinių tinklų platformos Kinijoje yra blokuojamos, Pekino įtaka pačiai „Meta“ veiklai šalies viduje yra ribota. Tačiau Kinija gali turėti svertų paveikti „Manus“ operacijas, o tai įsigyjamą įmonę paverstų mažiau vertinga arba net nepatrauklia planuojamai integracijai.

    Naujas frontas: talentas ir duomenys

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją JAV ir Kinijos technologinėje konkurencijoje: svarbiausiu resursu tampa ne vien lustai ar modelių architektūros, bet ir žmonės, gebantys kurti DI sprendimus, bei duomenys, reikalingi produktams tobulinti. Dėl to didėja rizika, kad tarpvalstybiniai sandoriai bus vertinami per talentų migracijos ir intelektinės nuosavybės prizmę.

    „Pagrindinė pamoka ta, kad vien įsikūrimas Singapūre automatiškai neapsaugo sandorio nuo Kinijos reguliuotojų pasiekiamumo“, – sakė konsultacijų bendrovės iMpact vadovas Chrisas Pereira.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į galimą šalutinį efektą: griežtesnės taisyklės gali dar labiau suskaidyti DI ekosistemą į atskiras stovyklas, o tai paveiktų investicijų kryptis, tarptautines komandas ir technologijų perdavimo modelius. Verslui tai reiškia, kad sandorių planavime vis dažniau teks vertinti ne tik finansinius rodiklius, bet ir geopolitinę, reguliacinę bei reputacinę riziką.

  • Kinijos mokslininkų bomba: elektra iš anglies be CO2? Skelbia apie naujos kartos technologiją

    Kinijos mokslininkų bomba: elektra iš anglies be CO2? Skelbia apie naujos kartos technologiją

    Kinijoje pristatyta technologija, kuri, mokslininkų teigimu, leistų gaminti elektrą iš anglies jos nedeginant ir taip išvengti įprastų anglimi kūrenamų elektrinių CO2 emisijų. Apie sprendimą pranešė Šendženo universiteto tyrėjų komanda, kuri kuria vadinamąjį anglies kuro elementą.

    Skirtingai nei tradicinėse elektrinėse, kur anglis deginama kaitinant vandenį ir sukant turbinas, čia siūloma energiją išgauti elektrochemiškai. Principas panašus į kuro elementus, kai cheminė energija paverčiama elektra tiesiogiai, be garo ciklo ir su juo susijusių energijos nuostolių.

    Pagal pateikiamą schemą anglis pirmiausia susmulkinama ir paruošiama, tuomet paduodama į anodo pusę, o į katodą tiekiamas deguonis. Reakcijoms vykti naudojama oksidinė membrana, o susidaranti elektros energija gaunama be katilų ir turbinų, kurios įprastai lemia didelę dalį sistemos sudėtingumo ir priežiūros kaštų.

    Didžiausia intriga – CO2 tvarkymas. Kūrėjai teigia, kad anglies virtimo metu susidarantis CO2 būtų „surenkamas“ pačiame įrenginyje koncentruota forma, todėl jį būtų paprasčiau panaudoti pramonėje arba paversti kitais junginiais, pavyzdžiui, mineralizuoti į stabilius karbonatus.

    Jei tokia schema pasiteisintų pramoniniu mastu, tai galėtų reikšti ne tik mažesnį poveikį klimatui, bet ir didesnį efektyvumą nei klasikinėse anglimis kūrenamose jėgainėse. Tradicinės elektrinės susiduria su termodinaminiais apribojimais, o tiesioginis elektrocheminis virsmas teoriškai leidžia iš tos pačios žaliavos išspausti daugiau naudingos energijos.

    Kontekstas Kinijai ypač svarbus: šalis yra viena didžiausių anglies vartotojų pasaulyje, o anglis vis dar sudaro reikšmingą elektros gamybos dalį. Dėl to kiekviena technologija, kuri leistų mažinti išmetimus neperstatant visos energetikos sistemos iš naujo, sulaukia didelio dėmesio tiek pramonėje, tiek politiniu lygmeniu.

    Tyrėjai taip pat kelia idėją, kad panašūs sprendimai ateityje galėtų būti taikomi arčiau telkinių, net po žeme, taip mažinant dalį gavybos ir transporto grandinės. Vis dėlto nepriklausomi ekspertai paprastai pabrėžia, kad nuo laboratorinių rezultatų iki patikimos, pigios ir saugios masinės gamybos praeina daug laiko, o tikrasis proveržis priklauso nuo ilgo bandymų, mastelio didinimo ir ekonominio pagrįstumo etapo.

    Kol kas tai išlieka ankstyvos stadijos technologija, todėl pagrindiniai klausimai bus susiję su įrenginio ilgaamžiškumu, realiu efektyvumu, CO2 surinkimo patikimumu ir kaina, lyginant su atsinaujinančiais ištekliais bei įprastomis CO2 surinkimo sistemomis. Būtent šie parametrai nulems, ar anglies kuro elementai taps nišiniu sprendimu, ar galėtų turėti apčiuopiamą poveikį energetikos transformacijai.

  • „DeepSeek“ rėžia kainas net 75 proc.: JAV kaltina Kiniją technologijų vagyste ir kursto naują DI karą

    „DeepSeek“ rėžia kainas net 75 proc.: JAV kaltina Kiniją technologijų vagyste ir kursto naują DI karą

    Kinijos DI bendrovė „DeepSeek“ pristatė naujausią modelį „DeepSeek-V4“ ir kartu paskelbė itin agresyvų API kainodaros atnaujinimą. Įmonė siūlo iki 75 proc. nuolaidą „DeepSeek-V4-Pro“ ir ženkliai mažina kai kurių pasikartojančių užklausų kaštus, taip taikydamasi į programuotojus ir startuolius.

    Tokie žingsniai vyksta tuo metu, kai DI rinkoje lyderystę išlaiko JAV laboratorijos ir technologijų gigantai, tarp jų „OpenAI“, „Google“, „Microsoft“ ir „Meta“. Vis dėlto Kinijos kūrėjai pastaraisiais metais sparčiai mažina atotrūkį, ypač siūlydami pigesnius sprendimus ir greitesnį diegimą.

    Kodėl kainos mažinamos dabar?

    DI paslaugų kainą dažniausiai lemia skaičiavimo resursai, ypač modernių lustų prieinamumas ir efektyvumas. Pastaruoju metu rinka vis labiau spaudžiama konkuruoti ne vien kokybe, bet ir savikaina, todėl kainų karai API segmente tampa vis dažnesni.

    „DeepSeek“ viešai akcentuoja, kad mažesnės kainos turi padėti kurti našesnes programėles, kai biudžetai riboti, o eksperimentavimas brangus. Praktikoje tai reiškia patrauklesnes sąlygas komandų prototipams, automatizavimui ir DI agentų diegimui.

    DI agentai tampa pagrindine kryptimi

    Įmonė taip pat pabrėžia, kad V4 serija orientuota į DI agentus, kurie gali atlikti sudėtingesnes užduotis nei įprasti pokalbių robotai. Tokie agentai projektuojami ne vien atsakinėti, bet ir vykdyti veiksmų sekas, dirbti su įrankiais, programomis, duomenų bazėmis ir procesais.

    Ši kryptis sutampa su platesne rinkos tendencija, kai didieji žaidėjai investuoja į modelius, galinčius planuoti veiksmus ir atlikti užduotis pusiau autonomiškai. Kartu didėja poreikis aiškioms saugos taisyklėms, prieigos kontrolei ir audituojamumui, nes agentai gali turėti didesnį poveikį realioms sistemoms.

    JAV kaltinimai dėl technologijų pasisavinimo

    Kainų mažinimą ir naujo modelio pristatymą lydi auganti geopolitinė įtampa. JAV pareigūnai viešai kelia klausimus dėl galimo JAV DI sistemų idėjų, metodų ar išvestinių rezultatų pasisavinimo, kalbėdami apie modelių distiliavimo ir panašių praktikų rizikas.

    „JAV perspėja, kad priešiškos šalys gali naudoti JAV sukurtų modelių rezultatus, kad greičiau pasiektų panašų lygį ir sumažintų kūrimo sąnaudas“, – teigiama viešai aptariamuose diplomatiniuose perspėjimuose, kuriuos cituoja tarptautinė žiniasklaida.

    Kinijos pusė tokius kaltinimus neigia ir vadina juos politizuotais. Įtampą didina ir tai, kad DI technologijos vis dažniau laikomos strategine infrastruktūra, kuri svarbi ne tik verslui, bet ir nacionaliniam saugumui bei informacijos patikimumui.

    Ekspertai pastebi, kad ginčai dėl intelektinės nuosavybės DI srityje ateityje tik stiprės, nes modelių mokymas remiasi milžiniškais duomenų kiekiais, o ribos tarp teisėto naudojimo, licencijavimo ir kopijavimo skirtingose jurisdikcijose vertinamos nevienodai. Todėl rinkai vis svarbesni tampa skaidrūs mokymo duomenų principai, atsakomybė už rezultatus ir tarptautinių taisyklių suvienodinimas.

  • Europos persiginklavimas pakeitė žaidimą: karinės išlaidos pasiekė rekordą, JAV traukiasi

    Europos persiginklavimas pakeitė žaidimą: karinės išlaidos pasiekė rekordą, JAV traukiasi

    Pasaulis pasiekė naują rekordą

    Pasaulinės karinės išlaidos 2025 metais pasiekė apie 2,89 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 2,67 trilijono eurų. Tokius skaičius skelbia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas, pabrėždamas, kad augimas tęsėsi vienuoliktus metus iš eilės.

    Instituto vertinimu, išlaidas augino užsitęsę karai, didėjantis neapibrėžtumas ir geopolitiniai sukrėtimai. Kartu karinės išlaidos pasaulyje sudarė apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, tai aukščiausias lygis nuo 2009 metų.

    Europa tapo pagrindiniu varikliu

    Europa 2025 metais karines išlaidas padidino 14 proc. iki maždaug 864 mlrd. JAV dolerių, arba apie 799 mlrd. eurų. Tai buvo ryškiausias indėlis į bendrą pasaulinį šuolį, atspindintis spartėjantį persiginklavimą.

    Be Rusijos, didžiausia išlaidautoja regione tapo Vokietija: jos biudžetas gynybai, SIPRI skaičiavimu, išaugo 24 proc. iki 114 mlrd. JAV dolerių, arba apie 105 mlrd. eurų. Vokietija taip pat pirmą kartą nuo 1990 metų peržengė NATO rekomenduojamą 2 proc. BVP ribą ir pasiekė apie 2,3 proc.

    Ispanijos karinės išlaidos šoktelėjo 50 proc. iki 40,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 37 mlrd. eurų, ir pirmą kartą nuo 1994 metais sutarto tikslo perkopė 2 proc. BVP. NATO sąjungininkės vis dažniau kalba ir apie ambicingesnius ateities tikslus, tačiau šie planai vis dar kelia politinių diskusijų.

    JAV sumažėjimas, Azijos augimas

    Nors bendras pasaulio rodiklis kilo, augimo tempas 2025 metais sulėtėjo iki 2,9 proc., kai 2024 metais buvo 9,7 proc. SIPRI tai sieja su 7,5 proc. JAV karinių išlaidų kritimu po to, kai per metus nebuvo patvirtinta nauja finansinė parama Ukrainai.

    JAV vis tiek išliko didžiausia pasaulio išlaidautoja su 954 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 882 mlrd. eurų. Kinija, būdama antra, padidino išlaidas 7,4 proc. iki 336 mlrd. JAV dolerių, arba apie 311 mlrd. eurų, o dalis ekspertų atkreipia dėmesį į ribotą Pekino skaidrumą skelbiant realius mastus.

    Azijoje ir Okeanijoje išlaidos augo 8,1 proc. iki 681 mlrd. JAV dolerių, arba apie 629 mlrd. eurų, ir tai buvo didžiausias metinis šuolis regione nuo 2009 metų. SIPRI pabrėžia, kad dalis JAV sąjungininkių regione didina biudžetus ne tik dėl senų įtampų, bet ir dėl augančių abejonių dėl ilgalaikio Vašingtono įsipareigojimų stabilumo.

    Taivano karinės išlaidos, SIPRI duomenimis, paaugo 14 proc. iki 18,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 16,8 mlrd. eurų, ir pasiekė apie 2,1 proc. BVP. Japonija savo ruožtu išlaidas didino iki 62,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 57,5 mlrd. eurų, o tai sudarė maždaug 1,4 proc. BVP ir buvo aukščiausias santykis nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigos.

    Investuotojai sureagavo gynybos akcijomis

    Išlaidų bumas persimetė ir į finansų rinkas: 2025 metais stipriai brango gynybos sektoriaus bendrovių akcijos Europoje ir Azijoje. Pietų Korėjoje vienos didžiausių sektoriaus bendrovių vertė kilo kelis kartus, o analitikai tai sieja su augančiais užsakymais ir eksporto plėtra.

    Japonijoje investuotojų lūkesčius papildomai pakurstė politiniai signalai dėl didesnių įsipareigojimų gynybai ir švelninamos eksporto politikos. Europoje gynybos pramonės akcijų augimą stiprino tiek didėjantys nacionaliniai biudžetai, tiek Europos Sąjungos kryptis sparčiau mobilizuoti lėšas saugumui iki dešimtmečio pabaigos.

    „Karinės išlaidos tapo ne tik saugumo, bet ir pramonės politikos klausimu: valstybės siekia greičiau atkurti atsargas ir užsitikrinti tiekimo grandines“, – sakė SIPRI programos vadovas Nanas Tianas.

    SIPRI vertinimu, JAV karinių išlaidų sumažėjimas greičiausiai bus laikinas, o didieji biudžetai grįš su modernizacijos programomis ir naujais prioritetais. Tuo pat metu Europa ir Azija, panašu, ruošiasi ilgesniam laikotarpiui, kuriame gynybos finansavimas bus vienas svarbiausių valstybės išlaidų augimo veiksnių.

  • Kinija įniršo dėl „Pagaminta Europoje“: užsiminė apie atsaką ir kaltina ES diskriminacija

    Kinija įniršo dėl „Pagaminta Europoje“: užsiminė apie atsaką ir kaltina ES diskriminacija

    Kinijos kritika Briuseliui

    Kinijos Prekybos ministerija balandžio 27 dieną viešai sukritikavo Europos Komisijos siūlomą Pramonės spartinimo aktą, kuriuo siekiama didinti Europoje pagamintų mažo anglies pėdsako technologijų paklausą. Pekinas teigia, kad toks kursas gali riboti užsienio investuotojus ir sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas.

    Ministerijos atstovas nurodė, kad Kinija Europos Komisijai savo oficialias pastabas pateikė balandžio 25 dieną. Viešame pareiškime akcentuota, jog dalis siūlomų nuostatų, Pekino vertinimu, gali prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos principams.

    Kas numatyta ES plane?

    Europos Komisija Pramonės spartinimo aktą pristatė 2026 metais kovą kaip priemonių paketą, skirtą stiprinti vietos gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo strateginiuose sektoriuose. Pagrindinis akcentas yra viešieji pirkimai ir valstybės parama, kuriuose daugiau svorio būtų suteikiama europinės kilmės produktams.

    Pagal siūlymo logiką, tam tikrose srityse būtų taikomi europinio turinio slenksčiai. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių yra reikalavimas, kad elektromobiliuose didelė dalis vertės būtų sukurta ES, o energijai imliose šakose, tokiose kaip aliuminis ar cementas, būtų taikomi atskiri kilmės ar turinio kriterijai.

    Grasinimai atsakomosiomis priemonėmis

    Kinijos pusė teigia, kad „ES kilmės“ prioritetas viešuosiuose pirkimuose ir paramos schemose prilygsta investiciniams barjerams ir institucinei diskriminacijai. Pekinas pabrėžė esantis pasirengęs dialogui, tačiau jei susitarimo nepavyktų rasti, gali būti svarstomos atsakomosios priemonės, siekiant apginti Kinijos verslo interesus.

    Europos Komisijos atstovas Olof Gill pabrėžė, kad pasiūlymai esą sukalibruoti platesniems ekonominiams tikslams, susijusiems su darbo vietomis ir ekonominiu saugumu. Komisija teigia esanti pasirengusi išklausyti partnerių argumentus ir aptarti galimą poveikį.

    Ši trintis vyksta platesniame ES ir Kinijos prekybinių ginčų fone, kai Europa vis dažniau akcentuoja tiekimo grandinių rizikų mažinimą ir strateginę autonomiją. Kinija tuo metu jautriai reaguoja į priemones, kurios gali sumažinti jos gamintojų prieigą prie vienos didžiausių pasaulio rinkų.

    Pramonės spartinimo aktas dar turės pereiti ES teisėkūros procesą, nes jam privalo pritarti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Derybose gali keistis konkrečios ribos, išimtys ir taikymo sritys, todėl tiek Europos, tiek Azijos gamintojai atidžiai seka, kokia forma šis planas galiausiai bus priimtas.

  • Kinijos reguliuotojai sustabdė „Meta“ sandorį dėl DI startuolio „Manus“: kokio precedento bijo Pekinas

    Kinijos valdžios institucijos sustabdė planuotą amerikiečių technologijų bendrovės „Meta“ sandorį dėl DI startuolio „Manus“ įsigijimo. Sprendimas priimtas augant technologinei įtampai tarp Kinijos ir JAV, o sandoris tapo jautriu precedentu, susijusiu su pažangių technologijų kontrole.

    Apie draudimą paskelbė Kinijos Valstybinė plėtros ir reformų komisija, nurodžiusi, kad užsienio investuotojų investicija negali būti vykdoma, o suinteresuotos šalys turi atšaukti transakciją. Tokia formuluotė paprastai reiškia, kad sandoris vertinamas ne vien komerciniais, bet ir nacionalinio saugumo bei technologinės politikos kriterijais.

    „Manus“ išgarsėjo 2025 metų kovą, kai pristatė vadinamąjį universalų agentą, galintį atlikti užduotis vartotojo vardu. Tokie DI agentai rinkoje laikomi nauju etapu po pokalbių robotų, nes jie ne tik atsako į klausimus, bet ir vykdo daugiapakopes užduotis, dirbdami su įvairiomis skaitmeninėmis paslaugomis.

    Startuolio komanda veiklą pradėjo Kinijoje, tačiau vėliau persikėlė į Singapūrą. Būtent relokacija, kartu su ketinimu įmonę parduoti JAV technologijų milžinei, tapo vienu esminių signalų Kinijos reguliuotojams, kad pažangios DI kompetencijos ir žmonės gali būti iškelti už šalies ribų.

    Kas neramina Kiniją?

    Kinijos pusė, kaip skelbta tarptautinėje žiniasklaidoje, nerimauja dėl precedento, kuris galėtų paskatinti kitas pažangių technologijų bendroves perkelti veiklą į užsienį ir ten komercializuoti Kinijoje užaugintas kompetencijas. Tai ypač jautru DI srityje, kur konkurencinis pranašumas priklauso nuo talentų, duomenų, infrastruktūros ir prieigos prie pasaulinių rinkų.

    Šioje situacijoje svarbi ir eksporto kontrolės logika: pažangūs DI sprendimai vis dažniau vertinami kaip dvejopo naudojimo technologijos, galinčios turėti civilinę ir karinę paskirtį. Dėl to sandoriai, kuriuose atsiranda užsienio kapitalas ir galimas technologijų perdavimas, dažnai susiduria su papildomais ribojimais bei politiniu vertinimu.

    Kaip vyko tyrimas?

    Pranešta, kad tyrimas dėl planuojamo įsigijimo Kinijoje buvo pradėtas 2026 metų sausį. Buvo vertinama, ar personalo perkėlimas ir įmonės pardavimas nepažeidžia griežtų taisyklių, taikomų technologijų eksportui ir išorės investicijų kontrolei.

    Sandoris, kurio vertė siekė apie 1,8 mlrd. eurų, atsidūrė padidinto dėmesio zonoje ir dėl to, kad įsigijėja būtų viena įtakingiausių JAV technologijų grupių. Tokie pirkimai dažnai traktuojami kaip strateginiai, nes gali lemti, kurioje ekosistemoje toliau bus vystomas produktas, kur bus sutelkiami tyrimai ir kur kils aukštos pridėtinės vertės darbo vietos.

    Taip pat skelbta, kad 2026 metų kovą startuolio bendraįkūrėjai buvo kviesti į susitikimus su Kinijos pareigūnais ir jiems buvo apribota galimybė išvykti iš šalies. Tokie veiksmai rodo, kad valdžia siekė užtikrinti tyrimo kontrolę ir užkirsti kelią sprendimams, kurie, jos vertinimu, galėtų apsunkinti priežiūrą ar sudaryti sąlygas technologijoms iškeliauti.

    Nei „Meta“, nei „Manus“ viešai sprendimo kol kas nekomentavo. Tikėtina, kad situacija dar turės tęsinį, nes DI rinka sparčiai konsoliduojasi, o valstybių taikomos investicijų ir technologijų kontrolės priemonės tampa vis svarbesniu veiksniu planuojant tarptautinius sandorius.

  • Kinija sustabdė „Meta“ planą įsigyti DI startuolį „Manus“: Pekinas įspėja apie pavojingą precedentą

    Kinijos valdžia pranešė sustabdžiusi planuotą sandorį, kuriuo JAV technologijų bendrovė „Meta“ ketino perimti dirbtinio intelekto startuolį „Manus“. Sprendimas priimtas augant Pekino ir Vašingtono technologinei konkurencijai ir griežtėjant Kinijos kontrolei dėl strateginių technologijų.

    Valstybinė plėtros ir reformų komisija (NDRC) nurodė, kad užsienio investuotojų investicija negali būti vykdoma, o sandorį įpareigojo atšaukti. Tokia formuluotė reiškia ne tik sustabdytą procesą, bet ir aiškų signalą rinkai dėl Kinijos pozicijos DI sektoriaus atžvilgiu.

    Kas yra „Manus“ ir kodėl jis svarbus?

    „Manus“ išgarsėjo 2025 metų kovą, kai pristatė vadinamąjį universalų DI agentą, galintį atlikti užduotis vartotojo vardu. Tokie agentai paprastai siejami su produktyvumo automatizavimu, gebėjimu vykdyti kelių žingsnių veiksmus ir integracijomis su įvairiomis skaitmeninėmis paslaugomis.

    Startuolio komanda iš pradžių veikė Kinijoje, tačiau vėliau persikėlė į Singapūrą. Tokie persikėlimai vis dažniau vertinami ne tik kaip verslo sprendimas, bet ir kaip jautrus klausimas dėl talentų, tyrimų ir inovacijų „nutekėjimo“ iš Kinijos.

    Precedento baimė ir kontrolė dėl technologijų

    Remiantis viešai skelbta informacija, Kinija šį sandorį vertino kaip galintį sukurti precedentą, kuris paskatintų ir kitas pažangių technologijų įmones perkelti veiklą bei intelektinę nuosavybę į užsienį. Tokia rizika Pekinui ypač aktuali DI srityje, kuri laikoma strategine nacionalinio saugumo ir ekonominės galios kryptimi.

    Dar 2026 metų sausį Kinijos prekybos ministerija pradėjo tyrimą, ar darbuotojų relokacija ir planuojamas pardavimas nepažeidžia technologijų eksporto ir užsienio investicijų kontrolės reikalavimų. Vertinant sandorius, dažniausiai tikrinama, ar iš šalies neiškeliauja kritinės žinios, kodas, modelių mokymo metodikos ar duomenų apdorojimo kompetencijos.

    Ką tai reiškia „Meta“ ir rinkai?

    Pranešta, kad sandoris buvo vertinamas maždaug 2 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,9 mlrd. eurų. Tokios apimties įsigijimas būtų tapęs reikšmingu „Meta“ žingsniu stiprinant DI produktų ekosistemą ir talentų bazę, tačiau Kinijos sprendimas parodė, jog geopolitiniai veiksniai gali būti lemiami net ir tarptautinėse rinkose veikiančioms komandoms.

    Taip pat skelbta, kad 2026 metų kovą startuolio bendraįkūrėjai buvo iškviesti į susitikimus su Kinijos pareigūnais ir jiems pritaikyti išvykimo iš šalies apribojimai. Toks veiksmas rodo, kad Kinija šią situaciją traktuoja kaip jautrią ir sieja ją ne vien su verslo, bet ir su valstybės interesais.

    Nei „Meta“, nei „Manus“ kol kas viešai nepakomentavo sprendimo. Rinkai tai dar vienas priminimas, kad DI sandoriai, ypač susiję su Kinijos kilmės komandomis ar technologijomis, vis dažniau bus vertinami per nacionalinio saugumo, eksporto kontrolės ir investicijų priežiūros prizmę.

  • Kinijos smūgis „Meta“: liepia atsitraukti nuo 1,8 mlrd. eurų sandorio dėl DI startuolio

    Kinijos smūgis „Meta“: liepia atsitraukti nuo 1,8 mlrd. eurų sandorio dėl DI startuolio

    Kinijos valstybinė planavimo institucija pareikalavo, kad „Meta“ nutrauktų Manus įsigijimo sandorį ir atsisakytų užsienio investicijų į šį DI startuolį. Nacionalinė plėtros ir reformų komisija nurodė, kad sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir reglamentais.

    Institucija pranešė paprašiusi sandorio šalis atšaukti susitarimą. „Meta“ viešai detalių nekomentavo, o rinkos reakcija buvo santūri, tačiau sprendimas iš karto atgaivino diskusiją apie griežtėjančią technologijų kontrolę.

    Manus yra Singapūre registruotas startuolis, turintis šaknis Kinijoje. Bendrovė kuria bendros paskirties DI agentus, galinčius atlikti sudėtingas užduotis, tokias kaip rinkos analizė, programavimas ar duomenų apdorojimas.

    Startuolis skelbė, kad 2025 metų pabaigoje pasiekė 90 000 000 eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą. Taip pat buvo pranešta apie maždaug 67 000 000 eurų investicijų etapą, kuriam vadovavo JAV rizikos kapitalo fondas Benchmark.

    Sandoris, kurio vertė siekė apie 1 800 000 000 eurų, sulaukė dėmesio ne tik Pekine, bet ir Vašingtone. Pastaraisiais metais JAV įstatymų leidėjai ir reguliuotojai vis griežčiau vertina kapitalo ir technologijų srautus, susijusius su Kinijos DI ekosistema.

    Tuo pat metu Kinija didina spaudimą šalies kilmės technologijų įkūrėjams neperkelti strateginių projektų į užsienį, siekiant išvengti priežiūros. Rizikos kapitalo bendruomenėje tai siejama su bandymais riboti vadinamąjį persiregistravimo modelį, kai įmonė formaliai persikelia į kitą jurisdikciją, bet išlaiko ryšius su Kinijos talentais ir technologijomis.

    „Meta“ anksčiau teigė, kad Manus integracija turėtų paspartinti automatizavimo sprendimų diegimą tiek vartotojams, tiek verslui, įskaitant bendrovės asistentą ir produktyvumo įrankius. Tačiau Kinijos institucijos dar metų pradžioje buvo pradėjusios vertinimą, ar sandoris atitinka eksporto kontrolės, technologijų importo ir eksporto bei užsienio investicijų taisykles.

    „Mums svarbu, kad visos šalys elgtųsi abipusės naudos dvasia“, – sakė APEC aukšto lygio pareigūnų susitikimo pirmininkas Chen Xu.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI agentai tampa viena karščiausių pasaulinės technologijų rinkos krypčių, todėl tokie sandoriai vis dažniau atsiduria nacionalinio saugumo, duomenų suverenumo ir technologinio pranašumo diskusijų centre. Dėl to didžiosioms platformoms plečiantis DI srityje, reguliacinė rizika kai kuriose rinkose gali tapti lemiamu veiksniu net ir komerciškai patraukliems įsigijimams.