Tag: Klientų aptarnavimas

  • Turistai 2026 metais kelia kartelę: už ką jie pasirengę mokėti daugiau kelionėse?

    Pasibaigus vasaros atostogų pikui, turizmo įmonės skaičiuoja ne tik užsakymus, bet ir klientų aptarnavimo išbandymus. Vis dažniau pastebima, kad keliautojai tapo reiklesni ir mažiau kantrūs, o standartiniai atsakymai nebeveikia taip, kaip prieš kelerius metus.

    Ekspertai pabrėžia, kad šiandien turistai vertina ne vien kainą ar kambario komfortą. Lygiai taip pat svarbu, kaip greitai reaguojama į problemą, ar komunikacija nuosekli skirtinguose kanaluose ir ar kritiniu momentu galima pasiekti kompetentingą žmogų.

    Personalizacija tapo norma

    Vienas ryškiausių pokyčių yra lūkestis būti atpažintam ir aptarnautam individualiai, o ne tik matyti savo vardą rezervacijos laiške. Tyrimai rodo, kad didelė dalis keliautojų tikisi pasiūlymų, pritaikytų jų įpročiams, kelionės tikslui ir ankstesnei patirčiai.

    Tai reiškia, kad klientai nebenori kelis kartus pasakoti tos pačios istorijos skirtingiems konsultantams, ypač kai sprendžiami skrydžio vėlavimo, atšaukimo ar rezervacijos keitimo klausimai. Turizmo verslams vis svarbiau turėti vieningą kliento informaciją, kuri realiu laiku pasiekiama darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar žmogus rašo el. paštu, bendrauja pokalbių lange ar skambina.

    Kelionė vis dažniau reiškia poilsį

    Dar viena tendencija yra kelionės kaip emocinės ir psichologinės regeneracijos priemonės svarba. Daugeliui žmonių svarbu ne maratoniškai aplankyti kuo daugiau vietų, o sulėtinti tempą, atitrūkti nuo rutinos ir susigrąžinti energiją.

    Šis pokytis veikia ir aptarnavimą: klientai labiau vertina aiškumą, ramų toną, realius sprendimus ir pagalbą, kuri neapsiriboja taisyklių cituojimu. Kai kelionė planuojama poilsiui, bet koks trikdis suvokiamas jautriau, todėl reakcijos greitis ir empatija tampa kritiškai svarbūs.

    DI automatizuoja, bet žmogaus prireikia krizei

    Technologijos turizme spartėja, tačiau keliautojų lūkesčiai formuojasi aiškiai: paprastos užklausos gali būti automatizuotos, o sudėtingose situacijose būtinas žmogus. DI sprendimai vis dažniau naudojami standartiniams klausimams, rezervacijų būsenai ar dokumentų informacijai, tačiau konfliktų ir netikėtų incidentų jie pilnai nepakeičia.

    Kai atšaukiamas skrydis, dingsta rezervacija ar užstringa pinigų grąžinimas, klientas tikisi ne tik procedūros, bet ir aiškaus paaiškinimo bei užtikrintumo. Dėl to auga spaudimas aptarnavimui veikti greičiau, dažnai ir 24/7 režimu, o sprendimus pateikti be ilgo nukreipinėjimo tarp skyrių.

    Turizmo sektoriui tai reiškia paprastą išvadą: norint išlaikyti pasitikėjimą neužtenka vien pažadų ar gražių komunikacijos šablonų. Laimi tie, kurie suderina sklandžią automatizaciją su realiai pasiekiama, kompetentinga pagalba, kai keliautojui jos labiausiai reikia.

  • DI keičia energetiką: nuo gedimų prognozavimo iki klientų aptarnavimo, bet viską lemia saugumas

    DI energetikos sektoriuje sparčiai pereina nuo bandomųjų projektų prie kasdienio naudojimo: padeda analizuoti duomenis, prognozuoti gedimus, automatizuoti pasikartojančias užduotis ir greitinti klientų aptarnavimą. Tačiau įmonės pabrėžia, kad tikrą proveržį lems ne vien algoritmai, o duomenų kokybė, darbuotojų kompetencijos ir aiškios taisyklės.

    Energetika yra griežtai reguliuojama ir priskiriama kritinei infrastruktūrai, todėl DI čia vertinamas atsargiau nei daugelyje kitų sričių. Diskusijose su sektoriaus atstovais dažniausiai kartojama mintis paprasta: technologija gali padėti priimti sprendimus, bet atsakomybės už tinklo stabilumą ir duomenų apsaugą nepakeis.

    Reguliacijos ir saugumas

    Energetikos įmonės akcentuoja, kad DI diegimas turi vykti aiškiai apibrėžtose ribose, kurios saugo klientus, infrastruktūrą ir duomenis. Praktikoje tai reiškia vidines duomenų valdymo taisykles, prieigos kontrolę, nuolatinį rizikų vertinimą ir sprendimų audituojamumą.

    Europos Sąjungoje papildomą kryptį suteikia DI aktas, o kibernetinio saugumo srityje aktualūs reikalavimai, susiję su NIS2. Dėl to technologijų tiekėjai, norintys dirbti Europoje, turi pritaikyti produktus taip, kad organizacijos galėtų įrodyti atitiktį ir saugų naudojimą.

    „Energetikoje negalime atsisakyti formalių ir teisinių reikalavimų, nes tai būtų nesaugu sektoriui“, – sakė viena iš diskusijoje dalyvavusių energetikos bendrovių atstovių.

    Nuo pilotų prie realių sprendimų

    Pasak įmonių, pirmasis etapas dažnai būna skirtas išbandyti skirtingus modelius, įrankius ir naudojimo scenarijus, o vėliau pereinama prie sprendimų, kurie integruojami į kasdienes sistemas. Svarbiausia tampa ne „paleisti“ įrankį, o pasiekti, kad darbuotojai juo naudotųsi prasmingai ir suprastų jo ribas.

    Vienas iš praktinių pavyzdžių, minimų sektoriuje, yra skaitmeniniai asistentai, padedantys klientui įsivertinti, ar pasirinktas tarifas atitinka jo vartojimo profilį. Kitas dažnai minimas prioritetas yra gedimų prevencija, kai modeliai vertina įrenginių būklės, eksploatacinius ir orų duomenis, kad techninės priežiūros komandos gautų signalą dar iki sutrikimo.

    Diegiant tokias sistemas dažnai taikomas principas, kai saugumas įtraukiamas nuo pat projektavimo pradžios. Tai reiškia etapinius bandymus, konservatyvesnius sprendimus kritinėse vietose ir aiškų žmogaus vaidmenį priimant galutinį sprendimą.

    Duomenys ir kompetencijos lemia rezultatą

    Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad DI projektų sėkmė prasideda nuo duomenų: jų prieinamumo, kokybės ir patikimumo. Energijos vartojimo ir tinklo duomenų apimtis auga, ypač plečiantis nuotoliniams skaitikliams ir didėjant gaminančių vartotojų skaičiui, todėl organizacijoms tenka spręsti ne tik saugojimo, bet ir skirtingų duomenų versijų bei korekcijų valdymą.

    „Vien įrankio neužtenka: projektui reikia skirtingų sričių ekspertų, nes be domeno žinių energetikoje DI sprendimas nebus patikimas“, – pabrėžė diskusijoje dalyvavęs technologijų vadovas.

    Darbuotojų parengimas įvardijamas kaip atskira užduotis: reikia ne tik duomenų analitikų ar programuotojų, bet ir žmonių, galinčių aiškiai paaiškinti DI veikimą, jo rizikas ir tinkamą pritaikymą. Įmonės vis dažniau investuoja į vidinius mokymus, bendruomenes ir „ambasadorių“ tinklus, kad įrankiai taptų kasdiene praktika, o ne pavieniais eksperimentais.

    Klientai tikisi greičio ir paprastumo

    Energetikos įmonės mato, kad vartotojų lūkesčius formuoja skaitmeninės paslaugos, kuriose atsakymai pateikiami čia ir dabar. Dėl to DI dažniausiai nukreipiamas į problemas, kurios tiesiogiai matomos klientui: sąskaitų patikra, netikslumų aptikimas, greitesnis užklausų nagrinėjimas ir paprastesnė savitarna.

    Įmonės tikina, kad DI gali sumažinti pasikartojančio darbo dalį kontaktų centruose ir sutrumpinti sprendimo laiką nuo dienų iki minučių, tačiau pabrėžia priežiūros būtinybę. Kritinėse situacijose prioritetas teikiamas patikimumui ir nuspėjamumui, todėl kai kur labiau tinka klasikiniai mašininio mokymosi metodai, o ne generatyviniai modeliai.

    Energetikos sektoriuje ryškėja bendras požiūris: DI turi būti praktiškas, pamatuojamas ir valdomas. Jei duomenų pagrindas tvirtas, o saugumas ir reguliacijos įgyvendintos, technologija gali tapti realiu įrankiu tiek tinklo patikimumui, tiek klientų patirčiai gerinti.

  • „Ignitis“ atidarė naują kontaktų centrą Panevėžyje: 25 specialistai ir planai su DI

    Rugsėjo 29 dieną Panevėžyje veiklą pradėjo antrasis „Ignitis“ vidinis privačių klientų aptarnavimo kontaktų centras. Jame darbą pradėjo 25 specialistai, o kartu su birželį Šiauliuose atidarytu padaliniu dviejuose centruose dirba 52 darbuotojai.

    Bendrovė teigia, kad plėsdama vidinių kontaktų centrų tinklą siekia nuosekliau užtikrinti aptarnavimo kokybę ir svarbiausias kompetencijas kaupti organizacijos viduje. Toks modelis taip pat leidžia greičiau diegti naujus technologinius sprendimus.

    Naujajame Panevėžio centre dirba 23 klientų aptarnavimo vadybininkai ir 2 komandų vadovai. Jie telefonu konsultuoja gyventojus apie „Ignitis“ paslaugas, padeda sudaryti elektros tiekimo sutartis, pasirinkti planą ir sprendžia kitus su tiekimu bei atsiskaitymu susijusius klausimus.

    „Mūsų tikslas paprastas – kad klientas kuo greičiau gautų aiškų atsakymą, o jo klausimas, kai tik įmanoma, būtų išspręstas jau pirmojo kontakto metu“, – sakė „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius.

    Bendrovė primena, kad nors vis daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, dalis klientų konsultacijai vis dar renkasi skambutį telefonu. Dėl to didinamos ne tik technologinės galimybės, bet ir pačių specialistų komandos bei jų kompetencijos.

    Kompetencijos perkeliamos į vidų

    Iki šiol dalį aptarnavimo telefonu „Ignitis“ patikėdavo išoriniams partneriams, tačiau dabar daugiau funkcijų vykdoma bendrovės viduje. Įmonės vertinimu, tai padeda suvienodinti atsakymų kokybę, greičiau atnaujinti informaciją ir geriau valdyti sudėtingesnes situacijas.

    Prieš pradėdami dirbti su klientais, Panevėžio kontaktų centro darbuotojai baigė apie tris savaites trukusius mokymus. Jų metu gilintasi į vidines sistemas, aptarnavimo standartus, elektros tiekimo planus, sutarčių administravimą, rinkos liberalizavimą ir gaminančių vartotojų aptarnavimą.

    „Klientai kreipiasi ne tik dėl informacijos. Sudėtingesnėse situacijose jiems svarbu būti išgirstiems, sulaukti aiškaus paaiškinimo ir profesionalios pagalbos“, – sakė E. Jurevičius.

    DI sprendimai ir savitarna

    Pasak „Ignitis“, vidinių kontaktų centrų struktūra leidžia centralizuotai kaupti ir atnaujinti žinių bazes, kurios yra būtinos konsultuojant klientus. Tai sudaro prielaidas greičiau testuoti ir diegti dirbtinis intelektas paremtus sprendimus, pavyzdžiui, virtualius asistentus ar automatizuotus atsakymus.

    Bendrovė nurodo, kad ateityje daugiau pasikartojančių užklausų planuojama perkelti į savitarną ir automatizuotus kanalus, kad konsultantai galėtų daugiau dėmesio skirti sudėtingesniems atvejams. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai klientų aptarnavime derinamas technologijų greitis ir žmogaus kompetencija.

    Darbo galimybės Panevėžyje

    Panevėžys pasirinktas įvertinus regiono talentų potencialą ir galimybes pritraukti bei ugdyti klientų aptarnavimo specialistus. Bendrovė pažymi, kad mieste veikia profesinio ir aukštojo mokslo įstaigos, o verslo aplinka sudaro prielaidas ilgalaikiam kompetencijų auginimui.

    „Ignitis“ kontaktų centrą pristato ir kaip galimą karjeros pradžią grupėje, leidžiančią įgyti klientų aptarnavimo, energetikos paslaugų ir sistemų valdymo įgūdžių. Vėliau darbuotojai gali augti kitose klientų aptarnavimo ar organizacijos srityse.

    Gyventojai, kaip ir iki šiol, telefonu konsultuojami darbo dienomis nuo 8 iki 20 valandos, o šeštadieniais – nuo 9 iki 17 valandos.

  • „Allegro“ diegia DI balso agentą siuntoms: žada greitesnę pagalbą, bet ar jis atliks veiksmus už jus?

    Kas keičiasi „Allegro“ klientų aptarnavime?

    „Allegro“ ruošia pokytį po pirkimo etape: platforma diegia DI balso agentą, kuris telefonu turėtų atsakyti į dažniausius klausimus apie siuntas ir jų pristatymą. Idėja paprasta – dalį skambučių perimti automatizuotai, o klientams sutrumpinti laukimo laiką, ypač dėl elementarių užklausų.

    Virtualus asistentas pirmiausia orientuotas į situacijas, kai žmogui reikia greito atsakymo: kur yra siunta, koks jos statusas, kaip atsiimti siuntą paštomate ar ką daryti, jei kyla nesklandumų atsiėmimo metu. „Allegro“ teigia, kad sprendimas bus diegiamas etapais per artimiausius mėnesius.

    Kur baigiasi DI, o kur prasideda žmogus?

    „Allegro“ pabrėžia, kad balso agentas „žino savo ribas“: sudėtingesniais atvejais skambutis bus perduodamas konsultantui. Kad žmogui nereikėtų pradėti nuo nulio, agentas turėtų pateikti trumpą pokalbio santrauką ir, jei aktualu, siuntos numerį.

    Tokia schema jau tampa įprastu standartu kontaktų centruose: automatizuota pirmoji linija sprendžia pasikartojančius klausimus, o žmogus įsitraukia tada, kai reikia sprendimo, išimties ar atsakomybės. Verslui tai reiškia mažesnę konsultantų apkrovą, klientui – mažiau pasikartojančių paaiškinimų.

    „DI diegimo mastas „Allegro“ tik patvirtina mūsų, kaip naujausiomis technologijomis paremtos platformos, poziciją. Tikime, kad dirbtinis intelektas turi turėti aiškų, praktinį tikslą – palengvinti kasdienį mūsų naudotojų gyvenimą“, – sakė „Allegro“ vadovas Marcinas Kuśmierzas.

    Vien balso neužtenka: kur slypi tikras pranašumas?

    Rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad konkurencinį pranašumą suteiks ne pats balsas ar pasirinktas technologinis tiekėjas, o tai, ar asistentas galės atlikti realius veiksmus. Kitaip tariant, ar jis tik informuos apie siuntą, ar ir padės ją valdyti: pakeis pristatymo adresą, inicijuos nukreipimą į kitą atsiėmimo vietą ar užregistruos problemą be papildomų žingsnių.

    Praktikoje didžiausia rizika tokiose sistemose yra klaidinanti informacija, ypač apie pristatymo laiką. Jei asistentas pateiktų netikslią datą, pasitikėjimo kaina būtų didelė, todėl itin svarbios integracijos su kurjerių ir logistikos sistemomis bei taisyklės, užtikrinančios, kad klientui pateikiami tik patikrinti duomenys.

    „Balsas yra lengviausia dalis. Sunkiausia – nematoma: asistentas turi realiu laiku skaityti kelių kurjerių sistemų statusus ir niekada nepateikti termino, kurio nėra duomenyse. Viena išgalvota pristatymo data kainuoja daugiau pasitikėjimo nei šimtas teisingų atsakymų“, – sakė „Fast White Cat“ technologijų vadovas Łukaszas Bajsarowiczius.

    „Allegro“ sprendimas paremtas „ElevenLabs“ technologijomis ir platesne daugiaveiksmio, kelių agentų architektūra. Bendrovė taip pat viešai deklaruoja platesnę DI kryptį: platformoje vykdoma apie 100 su DI susijusių projektų, o tikslas – iki metų pabaigos reikšmingą dalį technologinio portfelio grįsti DI sprendimais.

    Šis judėjimas atspindi ir platesnę e. prekybos tendenciją: nuo katalogo, kuriame vartotojas pats „prasikapsto“ per kategorijas, link paslaugos, su kuria galima tiesiog kalbėtis. Jei po pirkimo grandinėje DI agentas taps patikimu kontaktiniu tašku, tai gali pakeisti ne tik klientų aptarnavimo greitį, bet ir visą pirkimo patirtį.

  • Plaukus rado maiste, o „ALDI“ atsakė DI juodraščiu: klientę pribloškė vienas sakinys

    Plaukus rado maiste, o „ALDI“ atsakė DI juodraščiu: klientę pribloškė vienas sakinys

    Jungtinėje Karalystėje pirkėja Jo Reeves teigia radusi plaukų įsigytame maisto produkte ir dėl to kreipėsi į „ALDI“ klientų aptarnavimą. Nemaloni patirtis sutapo su įtemptu laikotarpiu, kai moters partneris laukė operacijos ligoninėje.

    Problema, pasak pirkėjos, kilo atidarius atšaldytą užkandį su vištiena, įkvėptą Cezario salotų skonio. Reeves tvirtino, kad radinys ją taip supykdė ir atgrasė, jog produktą teko nedelsiant išmesti.

    „Galėčiau kažkaip atleisti vieną plauką, bet du…“, – sakė Jo Reeves.

    Klientė tikėjosi aiškaus paaiškinimo ir atsiprašymo, tačiau gautas atsakymas ją nuvylė dar labiau. Laiške buvo pateikta grąžinimo ir pinigų atgavimo tvarka, bet, kaip teigiama, nebuvo atsiprašymo už incidentą.

    Didžiausią pasipiktinimą sukėlė tai, kad į atsakymą esą buvo netyčia įkeltas DI skirtas nurodymas, primenantis vidinį tekstų generavimo juodraštį. Tokia klaida sudaro įspūdį, kad laiškas nebuvo kruopščiai peržiūrėtas prieš išsiunčiant, o komunikacija su klientu buvo pernelyg mechaninė.

    Šis atvejis išryškina platesnę tendenciją: įmonės vis dažniau automatizuoja klientų aptarnavimą, pasitelkdamos šablonus, pokalbių robotus ir DI generuojamus atsakymus. Nors tai gali paspartinti reakciją ir sumažinti kaštus, praktikoje dažnai nukenčia empatija, tikslumas ir pasitikėjimas prekės ženklu, ypač kai kalbama apie maisto saugą ir kokybės skundus.

    Po istorijos paviešinimo „ALDI“ pateikė komentarą ir pripažino, kad toks atsakymas neatitiko įprastų aptarnavimo standartų. Bendrovės atstovas nurodė, jog su pirkėja susisiekta tiesiogiai, atsiprašyta ir siekiama pilnai išspręsti situaciją dėl produkto.

  • Kas vyksta regionuose: „Raseinių kredito unija“ po rekonstrukcijos atvėrė atnaujintas erdves

    „Raseinių kredito unija“ užbaigė 220 kv. m biuro Raseiniuose rekonstrukciją ir atnaujintose patalpose jau priima klientus. Nors kasdienės finansinės paslaugos vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę, kredito unija pabrėžia, kad gyvas bendravimas ir individualus aptarnavimas regione išlieka itin svarbūs.

    Atnaujinimu siekta išlaikyti finansinių paslaugų prieinamumą Kauno regiono gyventojams ir sukurti patogesnę aplinką, kurioje klientų apsilankymai būtų sklandesni. Tokie sprendimai ypač aktualūs dėl mažėjančio tradicinių bankų skyrių skaičiaus regionuose ir didėjančio poreikio turėti alternatyvą arčiau namų.

    „Mūsų prioritetas – kokybiškos ir gyventojams lengvai prieinamos finansinės paslaugos. Matome, kad mažėjant bankų skyrių skaičiui regionuose, gyventojai kredito uniją vis dažniau renkasi kaip pagrindinį finansų partnerį“, – sakė „Raseinių kredito unijos“ valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Birutė Žiūraitienė.

    Pasak jos, klientų lūkesčiai finansų sektoriuje nuolat auga, todėl atnaujintos erdvės atspindi ilgalaikį įsipareigojimą bendruomenei. Kredito unija tikisi, kad šiuolaikiškesnė aplinka bus patogi ir kasdieniam aptarnavimui, ir komandos darbui.

    Interjero koncepcija kurta remiantis „Kreda“ grupės kryptimi ir siekiu stiprinti ilgalaikį ryšį su klientu. Projekto autorius, studijos „Panto studio“ įkūrėjas ir interjero dizaineris Tomas Paninas teigia, kad sąmoningai atsisakyta formalaus, šalto biuro įvaizdžio.

    „Manome, kad aplinka, kurioje susitinka žmonės, daro didelę įtaką pasitikėjimo kūrimui, todėl siekėme sukurti jaukesnę, namus primenančią erdvę“, – sakė T. Paninas.

    Jo teigimu, interjere pasirinktos natūralios medžiagos ir žemiškos spalvos, o akcentai integruoti subtiliai. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją finansų paslaugų sektoriuje, kai fizinės erdvės vis dažniau kuriamos ne kaip formalūs aptarnavimo langeliai, o kaip konsultacijų ir santykio su klientu vieta.

    Po rekonstrukcijos trijų aukštų pastate buvo perplanuotos funkcinės zonos: įrengtos erdvės individualiam klientų aptarnavimui ir 20 modernių darbo vietų. Buvusiose archyvo patalpose įkurtas konferencijų kambarys bei darbuotojų virtuvėlė su poilsio zona.

    Projekto valdytojo, mažosios bendrijos „Interela“ vadovo Kęstučio Gudaičio teigimu, svarbus tikslas buvo darbus suplanuoti taip, kad kredito unijos veikla kuo greičiau grįžtų į įprastą ritmą. Pasak jo, didelis dėmesys skirtas skirtingų sričių darbų koordinavimui ir sprendimų kokybei.

    Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo keli partneriai: MB „Interela“ („TavoDeco“) vykdė ir inžinerinių sistemų darbus, apdailą atliko „Intus projektai“, baldus gamino MB „Kemida“. Taip pat prisidėjo „Finger Print“, o šildymo bei vėdinimo sprendimus įgyvendino „Eko2Šiluma“.

    2026 metų pirmojo pusmečio duomenimis, „Raseinių kredito unija“ yra viena didžiausių „Kreda“ grupėje ir pagal turtą sudaro 15,6 proc., pagal paskolas – 16 proc., o pagal indėlius – 10,5 proc. viso grupės portfelio. Kredito unijos veiklos teritorija apima dešimt Kauno regiono savivaldybių – nuo Raseinių, Jonavos ir Kėdainių iki Kaišiadorių, Prienų rajonų ir Kauno miesto.

  • Skambučiai užtvindė Vilniaus savivaldybę: Socialinių išmokų skyrius perspėja dėl eilių

    Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius praneša, kad pastaruoju metu fiksuoja didesnį nei įprasta klientų skambučių srautą. Dėl to gyventojams gali tekti ilgiau laukti eilėje, kol pavyks prisiskambinti konsultantui.

    Skyrius teikia konsultacijas telefonu +370 800 35545, tačiau dėl apkrovos daliai skambinančiųjų ryšys su specialistu gali užtrukti. Savivaldybė ragina planuoti kreipimąsi iš anksto ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius kanalus.

    Gyventojai socialinių išmokų klausimais taip pat gali kreiptis per tiesioginio pokalbio funkciją savivaldybės Socialinių išmokų sistemoje. Kitas būdas gauti atsakymą ar pateikti užklausą yra elektroninis paštas sis@vilnius.lt.

    Norintiems atvykti gyvai į Socialinių išmokų skyriaus Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos prospekte 3 primenama, kad vizitui reikalinga išankstinė registracija. Registruotis galima elektroniniu būdu, prisijungus prie savivaldybės registracijos sistemos.

    Prašymus dėl socialinių išmokų gyventojai gali teikti ir nuotoliniu būdu per SPIS sistemą arba per Vilniaus savivaldybės elektroninių paslaugų portalą. Taip pat galima pateikti pasirašytus prašymus elektroniniu būdu su saugiu elektroniniu parašu, per E. pristatymo sistemą arba siųsti registruotu paštu, pridedant asmens dokumento kopiją.

    Savivaldybė pažymi, kad konkretūs prašymų pateikimo būdai ir reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo paslaugos ar išmokos, todėl gyventojams rekomenduojama pasitikslinti pasirinktos paslaugos aprašyme. Skyrius atsiprašo už laikinus nepatogumus ir prašo gyventojų kantrybės.

  • Neprisiskambinate dėl išmokų? Savivaldybė perspėja apie sutrikimus ir nurodo alternatyvas

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad laikinai gali sutrikti Socialinių išmokų skyriaus klientų aptarnavimas telefonu dėl išaugusio skambučių srauto. Gyventojai įspėjami, kad prisiskambinti gali nepavykti iš pirmo karto.

    Konsultacijos socialinių išmokų klausimais ir toliau teikiamos, tačiau savivaldybė ragina rinktis alternatyvius kanalus. Dažniausiai skambučių pikai susidaro mėnesio pradžioje, keičiantis išmokų mokėjimo grafikams, atnaujinant prašymus ar gyventojams tikslinant duomenis.

    Gyventojai dėl konsultacijų kviečiami kreiptis savivaldybės svetainėje veikiančiu tiesioginiu pokalbiu arba elektroniniu paštu. Tokiu būdu užklausos paprastai apdorojamos nuosekliau, o pateikta informacija išlieka užfiksuota, todėl lengviau tikslinti aplinkybes ar pateikti papildomus dokumentus.

    Jei reikalingas apsilankymas Socialinių išmokų skyriaus klientų aptarnavimo centre Konstitucijos prospekte 3, rekomenduojama iš anksto registruotis elektroniniu būdu. Savivaldybė pabrėžia, kad išankstinė registracija padeda sutrumpinti laukimo laiką ir tolygiau paskirstyti srautus.

    Prašymus dėl socialinių išmokų gyventojai gali pateikti elektroniniu būdu per SPIS ir savivaldybės e. paslaugų sistemą, taip pat siunčiant pasirašytus dokumentus saugiu elektroniniu parašu elektroniniu paštu arba per E. pristatymo sistemą. Dokumentus galima pateikti ir registruotu paštu, pridėjus asmens dokumento kopiją.

    Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir dėkoja gyventojams už supratingumą. Pažymima, kad konkrečių išmokų prašymų pateikimo tvarka ir reikalavimai skiriasi, todėl prieš teikiant prašymą verta pasitikrinti pasirinktos paslaugos aprašą.

  • Vilniečiai nebeprisiskambina dėl išmokų: savivaldybė skubiai siūlo kitus kelius

    Vilniaus savivaldybė informuoja, kad dėl techninių kliūčių laikinai sutrikęs Socialinių išmokų skyriaus klientų aptarnavimas telefonu. Dėl to gyventojams gali nepavykti prisiskambinti konsultacijai socialinių išmokų klausimais.

    Savivaldybė pabrėžia, kad sutrikimas yra laikinas, o jo šalinimo metu gyventojai raginami rinktis kitus konsultavimo kanalus. Tokiose situacijose dažniausiai išauga elektroninių užklausų srautas, todėl atsakymai gali užtrukti ilgiau nei įprastai.

    Konsultacijas Socialinių išmokų klausimais savivaldybė siūlo gauti per konsultacijų pokalbį interneto svetainėje arba kreipiantis el. paštu. Šie kanalai leidžia pateikti klausimą raštu ir, jei reikia, pridėti dokumentus.

    Gyventojai, norintys atvykti į Socialinių išmokų skyriaus klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos prospekte, kviečiami registruotis iš anksto elektroniniu būdu. Tai padeda valdyti klientų srautus ir trumpinti laukimo laiką vietoje.

    Prašymus dėl socialinių išmokų galima teikti elektroniniu būdu per SPIS arba savivaldybės e. paslaugų sistemą, taip pat pateikiant pasirašytą prašymą el. paštu ar per E. pristatymą. Savivaldybė primena, kad atskirų išmokų ir paslaugų aprašymuose nurodyti tikslūs pateikimo būdai ir reikalaujami dokumentai.

    Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir prašo gyventojų supratingumo, kol techniniai nesklandumai bus pašalinti. Rekomenduojama, jei klausimas skubus, rinktis rašytinį kreipimosi būdą, kad užklausa būtų užfiksuota ir galėtų būti nagrinėjama eilės tvarka.

  • Užsakymas restorane ne toks? Specialistai pataria, kaip grąžinti patiekalą mandagiai

    Situacija pažįstama daugeliui: užsisakote vidutiniškai keptą kepsnį, o lėkštėje atkeliauja gerokai perkeptas. Kai padavėjas paklausia, ar viskas gerai, dažnas sutrinka ir nutyli, nors akivaizdu, kad užsakymas neatitinka to, ką rinkotės.

    Svetingumo specialistai pabrėžia, kad mandagiai pasakyta pastaba dažniausiai padeda greičiau, nei atrodo. Restoranams svarbu, kad svečias išeitų patenkintas, todėl jie paprastai nori gauti progą klaidą ištaisyti dar jums esant vietoje.

    Ką daryti, kai užsakymas neteisingas?

    Jei patiekalas pagamintas ne taip, kaip prašėte, geriausia reaguoti iškart pastebėjus problemą, o ne tada, kai visi prie stalo jau baigia valgyti. Kuo anksčiau pranešite, tuo lengviau virtuvei pakoreguoti situaciją ir išlaikyti vakarienės tempą visai kompanijai.

    Kalbėdami su padavėju būkite konkretūs: pasakykite, ką užsakėte ir kuo gautas variantas skiriasi. Vietoj abstraktaus „neskanu“ daug naudingiau ramiai paaiškinti, kad mėsa turėjo būti mažiau iškepusi arba kad įdėtas ingredientas, kurio prašėte nedėti.

    Toną verta išlaikyti dalykišką ir mandagų, nes klaida dažniausiai nėra padavėjo kaltė. Paprastos frazės su prašau ir ačiū dažnai išsprendžia problemą greičiau nei emocingos pastabos, o personalui leidžia susitelkti į sprendimą.

    Kaip grąžinti patiekalą mandagiai?

    Efektyviausia taktika yra trumpai įvardyti faktą ir pasiūlyti, ko norėtumėte: pataisyti, perdaryti ar pakeisti į kitą patiekalą. Pavyzdžiui, galite pasakyti, kad užsakėte vienokį iškepimą, bet šis atrodo kitoks, ir paklausti, ar būtų galima perdaryti.

    Jei problema susijusi su sauga, pavyzdžiui, patiekalas atrodo nepakankamai termiškai apdorotas arba įtariate alergeną, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais svarbu aiškiai pasakyti, kad tai ne skonis, o sveikatos ir saugumo klausimas, ir paprašyti sprendimo.

    Praktika rodo, kad daug restoranų stengiasi kompensuoti klaidas, tačiau tai nėra automatinė taisyklė. Vis dėlto mandagiai pateikta pastaba dažnai paskatina personalą ieškoti geriausio varianto, kad svečias neliktų nusivylęs.

    Kai patiekalas teisingas, bet nepatinka

    Sunkiau tada, kai virtuvė patiekalą pagamino tiksliai pagal aprašymą, bet jums jis tiesiog nepatinka. Tokiu atveju rekomenduojama rinktis „čia greičiausiai mano skonis“ formuluotę: pasakyti, kad patiekalas jums ne visai tinka, ir paklausti, ar galėtumėte užsisakyti ką nors kita.

    Padeda ir konkretumas apie lūkesčius, nes tai leidžia padavėjui parinkti geresnę alternatyvą. Jei nustebino tekstūra, temperatūra ar pateikimas, verta tai įvardyti, nes tuomet restoranui paprasčiau suprasti, ką pasiūlyti vietoje.

    Specialistai taip pat primena, kad nereikėtų suvalgyti beveik viso patiekalo ir tik tada teigti, jog viskas buvo blogai. Jei problema reali, geriausia ją spręsti iškart, kol dar įmanoma ką nors pakeisti.

    Kad nemalonių situacijų būtų mažiau, verta užduoti kelis klausimus dar prieš užsakant. Aiškiai pasakykite, kaip mėgstate iškeptą mėsą, įspėkite apie alergijas ar mitybos ribojimus ir pasitikslinkite, jei meniu aprašymas neaiškus.