Tag: Kraujospūdis

  • Kardiologai įvardijo daržovę, kuri gali padėti mažinti kraujospūdį – svarbu, kaip ją renkatės

    Aukštas kraujospūdis priklauso ne tik nuo genetikos – didelę įtaką daro ir kasdieniai pasirinkimai, ypač mityba. Kardiologai tarp paprastų vakarienės daržovių išskiria virtus špinatus kaip dažną ir naudingą pasirinkimą, galintį prisidėti prie palankesnių kraujospūdžio rodiklių.

    Kaip rašo „EatingWell“, vienas produktas stebuklų nepadaro – kraujospūdžio nepavyks „numušti“ vien suvalgius konkrečią daržovę. Vis dėlto virtų špinatų maistinė sudėtis gali padėti palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą, ypač derinant su kitais įpročiais.

    Špinatai vertinami dėl kelių priežasčių: juose natūraliai mažai natrio, o tuo pačiu gausu kalio, magnio ir maistinių nitratų. Būtent šios medžiagos dažniausiai minimos kalbant apie kraujospūdį ir kraujagyslių tonusą.

    Svarbi detalė – renkantis špinatus verta atkreipti dėmesį į jų formą: rekomenduojama pirmenybę teikti šviežiems arba šaldytiems, nes konservuotuose dažniau būna daugiau natrio.

    Kuo naudingi virti špinatai

    Viena iš priežasčių, kodėl špinatai siejami su palankesniais kraujospūdžio rodikliais, yra itin mažas natrio kiekis. Natris organizme linkęs sulaikyti skysčius, o tai gali didinti spaudimą kraujagyslėse.

    Kita svarbi medžiaga – kalis. Nurodoma, kad viename puodelyje virtų špinatų yra apie 839 mg kalio (apie 25 proc. dienos normos). Šis mineralas siejamas su kraujagyslių atsipalaidavimu ir natrio pertekliaus šalinimu su šlapimu.

    Įdomu tai, kad termiškai apdoroti špinatai laikomi „kalio turtingesni“ vien dėl to, kad virdami jie smarkiai sukrenta – į vieną puodelį telpa daugiau žalumynų nei neapdorotų. Be to, kaitinimas mažina oksalo rūgšties poveikį, kuris gali trukdyti mineralų įsisavinimui.

    Virtuose špinatuose taip pat gausu magnio – viename puodelyje apie 157 mg (apie 37 proc. dienos normos). Kai kurie tyrimai rodo, kad didesnės magnio dozės gali būti siejamos su nežymiai mažesniu kraujospūdžiu žmonėms, turintiems hipertenziją, tačiau poveikis vertinamas kaip kuklus.

    Maistiniai nitratai ir svarbi išimtis

    Dar vienas argumentas špinatų naudai – maistiniai nitratai, kurių žalumynuose yra nemažai. Aiškinama, kad žarnyno bakterijos nitratus gali paversti azoto oksidu, siejamu su kraujagyslių išsiplėtimu ir geresne kraujotaka.

    Vis dėlto ne visiems didesnis kalio kiekis tinka. Pabrėžiama, kad esant tam tikroms būklėms, pavyzdžiui, sergant lėtine inkstų liga, didelis kalio kiekis maiste gali būti pavojingas – tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Ką dar siūlo kardiologai

    Vien įtraukti špinatus į meniu neužtenka – geriausi rezultatai siejami su bendru gyvenimo būdu. Tarp dažniausiai minimų krypčių – mažiau druskos turinti mityba ir DASH principai, fizinis aktyvumas bei kokybiškas miegas.

    Taip pat rekomenduojama sekti savo kraujospūdžio rodiklius ir matuoti juos taisyklingai: prieš matuojant kelias minutes ramiai pasėdėti, o maždaug pusvalandį vengti kavos ar tabako.

    Virtus špinatus į kasdienę mitybą galima įtraukti paprastai – dėti į makaronų patiekalus, kiaušinių patiekalus ar trumpai patroškinti kaip garnyrą. Svarbiausia – nepaversti jų sūriu, riebaluotu priedu, kuris panaikintų dalį naudos.

  • Po 50-ies pakanka šio pokyčio: kardiologas sako, kad širdis gali „atsigauti“ net vėliau

    Net ir po 50 metų galima realiai pagerinti širdies sveikatą, o tam nebūtinos radikalios dietos ar staigūs gyvenimo pokyčiai. Naujesni duomenys rodo, kad svarbiausia yra nuoseklus, išlaikomas svorio mažėjimas ir įpročiai, kuriuos įmanoma tęsti ilgą laiką.

    University College London mokslininkai, išanalizavę daugiau nei 6 000 žmonių duomenis, nustatė aiškią tendenciją: tie, kurie iki 50 metų sumažino kūno svorį bent 5 proc. ir rezultatą išlaikė iki 55 metų, sulaukę 62 metų turėjo palankesnius širdies rizikos rodiklius.

    Tarp tokių rodiklių minimas kraujospūdis, cholesterolis ir uždegimo žymenys, kurie buvo panašūs į žmonių, visą suaugusį gyvenimą išlaikiusių sveiką svorį. Prevencinės kardiologijos specialistas dr. Francesco Lo Monaco pabrėžia, kad vidutinis amžius nėra per vėlyvas metas pradėti pokyčius.

    Gydytojas ragina antsvorį turinčius žmones su šeimos gydytoju ar dietologu aptarti laipsniško svorio mažinimo planą. Esminis akcentas yra stabilumas, nes kraštutinės dietos dažnai duoda trumpalaikį efektą ir didina riziką vėliau susigrąžinti svorį.

    Jo teigimu, mitybą verta dėlioti aplink baltymus, daržoves ir skaidulų turinčius angliavandenius. Praktiniai pavyzdžiai yra kiaušiniai, žuvis, ankštiniai augalai, natūralus jogurtas, avižos ir viso grūdo produktai.

    Taip pat rekomenduojama dalį rafinuotų angliavandenių keisti ankštiniais, prie pietų ir vakarienės nuolat pridėti daržovių, o vietoj sulčių rinktis vaisius. Ne mažiau svarbu įvertinti saldžius gėrimus, alkoholį, užkandžiavimą, taip pat aliejaus, padažų ir užpilų kiekius.

    Specialistas pataria nebandyti pakeisti visko iš karto, o pradėti nuo vieno ar dviejų įpročių, kurie daro didžiausią įtaką kasdieniam racionui. Toks metodas paprastai padeda išlaikyti rezultatą ilgiau, nes pokyčiai tampa rutina, o ne trumpu iššūkiu.

    Dr. Francesco Lo Monaco primena, kad svoris neturėtų kristi raumenų sąskaita.

    „Svarbu ne tik mažėti skaičiui svarstyklėse, bet ir išsaugoti raumenis, todėl mitybos pokyčius verta derinti su reguliariu judėjimu ir jėgos pratimais pagal žmogaus galimybes“, – sakė F. Lo Monaco.

    Jis taip pat siūlo progresą vertinti per savaites, o ne reaguoti į kasdienius svyravimus, kurie gali priklausyti nuo skysčių, miego ar druskos kiekio maiste. Jei kyla abejonių dėl saugaus tikslo, tikslinga su gydytoju susitarti dėl realistiško plano, ypač jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį, diabetą ar vartoja vaistus.

    Kardiologai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką lemia ne vien kūno svoris: svarbūs ir rūkymas, miego kokybė, stresas, fizinis aktyvumas, cukraus bei sočiųjų riebalų perteklius, taip pat paveldimumas. Vis dėlto net ir nedidelis, bet tvarus svorio sumažėjimas daugeliui žmonių tampa apčiuopiamu žingsniu geresnių rodiklių link.

  • Kardiologė įvardijo netikėtą daržovę, kuri gali padėti mažinti kraujospūdį: verta žinoti

    Burokėliai gali būti naudingi žmonėms, siekiantiems geriau kontroliuoti arterinį kraujospūdį. Ši daržovė natūraliai turi nemažai nitratų, kuriuos organizmas paverčia azoto oksidu ir taip gali prisidėti prie geresnės kraujotakos.

    Azoto oksidas padeda atpalaiduoti kraujagyslių sieneles ir skatinti jų išsiplėtimą, todėl kraujas lengviau teka audiniais. Dėl šio poveikio daliai žmonių po burokėlių ar jų sulčių kraujospūdis gali sumažėti, ypač jei mityboje trūksta daržovių.

    „Jei norite žinoti, kas gali padėti mažinti kraujospūdį, vienas netikėtas pasirinkimas yra burokėliai“, – sakė kardiologė Annapurna Kini.

    Su amžiumi kraujagyslės dažnai praranda elastingumą, o arterijose gali kauptis aterosklerozinės plokštelės. Šie pokyčiai didina hipertenzijos riziką, todėl gyvenimo būdo korekcijos, įskaitant mitybą, tampa ypač svarbios.

    Padidėjęs kraujospūdis ilgainiui siejamas su didesne miokardo infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo rizika. Taip pat gali didėti aortos aneurizmos, pažintinių funkcijų prastėjimo, regos sutrikimų ir kitų komplikacijų tikimybė.

    Registruota dietologė Natalie Rizzo aiškina, kad azoto oksidas palaiko tolygesnį kraujo tekėjimą visame organizme. Dėl to burokėliai dažnai minimi kaip viena iš daržovių, galinčių prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos.

    Kardiologė atkreipia dėmesį, kad vertingi ne tik patys šakniavaisiai, bet ir burokėlių lapai. Juos galima trumpai patroškinti su alyvuogių aliejumi, trupučiu česnako ir žiupsneliu druskos, o vėliau dėti į sriubas, salotas ar apkepus.

    Vis dėlto mitybos pokyčiai nėra medikamentinio gydymo pakaitalas, ypač jei hipertenzija jau diagnozuota. Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, svarbu reguliariai jį matuoti, aptarti rezultatus su šeimos gydytoju ir laikytis individualiai parinkto gydymo plano.

  • Nauja mankšta be sporto salės: taiči ėjimas žada geresnę pusiausvyrą ir mažiau kritimų

    Nauja mankšta be sporto salės: taiči ėjimas žada geresnę pusiausvyrą ir mažiau kritimų

    Taiči dažnai siejamas su lėtais, tiksliais judesiais, kurie iš šalies atrodo beveik be pastangų. Tačiau tai yra šimtmečius skaičiuojanti praktika, kurioje derinami judesiai, kvėpavimas ir dėmesingumas, o pastaraisiais metais jos nauda vis dažniau vertinama ir mokslo tyrimuose.

    Viena paprasčiau pritaikomų šios praktikos formų yra taiči ėjimas. Jo esmė – sąmoningai sulėtinti žingsnį, stabiliai išlaikyti laikyseną ir kryptingai perkelti kūno svorį nuo vienos pėdos ant kitos, nuolat stebint kvėpavimą ir kūno pojūčius.

    Kaip veikia taiči ėjimas?

    Įprastai eidami judame beveik automatiškai, o tempas padeda kūnui lengviau riedėti į priekį. Sulėtinus ėjimą, svoris ilgiau išlieka ant vienos kojos, todėl labiau įsijungia pusiausvyrą palaikantys smulkieji pėdų ir blauzdų raumenys.

    Dėl šios mechanikos pradžioje tai gali būti iššūkis, ypač jei pusiausvyra nėra treniruota. Kita vertus, lėtesnis judesys dažnai skatina tiesesnę laikyseną, ramesnį kvėpavimą ir geresnį žingsnio kontrolės jausmą.

    Taiči ėjimas taip pat lavina pėdų jautrumą atramai: pėda statoma ne skubotai, o sąmoningai, stebint, kaip pasiskirsto kūno svoris. Praktikuojant reguliariai, dalis žmonių pastebi, kad ir kasdienybėje pradeda eiti stabiliau, mažiau klupinėja, geriau jaučia kūno padėtį erdvėje.

    Ką rodo tyrimai apie naudą?

    Pastaraisiais metais publikuotos sisteminės apžvalgos ir metaanalizės rodo, kad taiči gali reikšmingai prisidėti prie vyresnio amžiaus žmonių pusiausvyros gerinimo ir kritimų rizikos mažinimo. Vienoje metaanalizėje, apėmusioje kelias dešimtis atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, kritimų rizika mažėjo maždaug ketvirtadaliu, kartu gerėjo dalis pusiausvyros rodiklių.

    Kiti tyrimai, vertinę taiči taikymą žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, rodo, kad reguliari praktika gali padėti mažinti tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujospūdį, o taip pat gerinti savijautą ir kai kuriuos gyvenimo kokybės aspektus. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vaistų pakaitalas, o veikiau papildoma, saugi fizinio aktyvumo forma.

    Svarbu atskirti ir lūkesčius: taiči ėjimas nėra intensyvus kardio krūvis ir paprastai nesuteikia tokio energijos sunaudojimo, kuris lemtų greitą svorio mažėjimą. Taip pat tai nėra kelias į ryškų raumenų masės auginimą, tačiau gali būti vertingas judėjimo kokybei, koordinacijai ir streso mažinimui.

    Kaip pradėti ir ko vengti?

    Pagrindinė taisyklė – lėtumas ir pastovus tempas: žingsnis atliekamas ramiai, be skubėjimo, išlaikant vertikalią laikyseną ir stabilų kvėpavimą. Dažnai naudojama vadinamojo tuščio žingsnio idėja, kai prieš pilnai perkeliant svorį koja tarsi lengvai patikrina atramą.

    Ši praktika patogi tuo, kad ją galima atlikti beveik bet kur ir be specialios įrangos, tačiau verta rinktis patogią avalynę, leidžiančią gerai jausti pagrindą. Jei yra ryškūs pusiausvyros sutrikimai, neurologinės ar ortopedinės problemos, arba reabilitacijos laikotarpis, prieš pradedant saugiausia pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Norint greičiau perprasti techniką, naudinga pradėti su instruktoriumi, bet dalis žmonių sėkmingai mokosi ir savarankiškai, pasirinkdami trumpas, reguliarias praktikas. Esminis tikslas – ne nueiti kuo daugiau, o išmokti judėti stabiliau, sąmoningiau ir saugiau.

  • Staiga raudona dėmė akyje: kada tai tik sprogusi gyslelė, o kada reikia skubiai pas gydytoją?

    Kas iš tiesų nutinka akyje?

    Staiga atsiradusi ryškiai raudona dėmė akies baltumoje dažniausiai yra kraujavimas po jungine, dar vadinamas poskonjunktyviniu kraujavimu. Jis įvyksta, kai po plona permatoma akies danga plyšta smulki kraujagyslė, o kraujas susitelkia į aiškiai matomą plotą.

    Nors vaizdas gali atrodyti grėsmingas, tipiškas poskonjunktyvinis kraujavimas paprastai nesukelia skausmo, nemažina regėjimo aštrumo ir nepažeidžia akies struktūrų. Kartais jis atsiranda net be aiškios priežasties, pavyzdžiui, pastebimas ryte po miego.

    Svarbu nepainioti su kitomis būklėmis, nes paraudusi akis ne visada reiškia sprogusią gyslelę. Paraudimą gali sukelti uždegimas, alergija, trauma, ragenos pažeidimas ar kitos akių ligos, kurios gali reikalauti kitokio gydymo.

    Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai

    Kraujagyslė gali trūkti dėl staigaus trumpalaikio spaudimo padidėjimo smulkiose kraujagyslėse. Tai kartais nutinka kosint, čiaudint, vemiant, keliant sunkų svorį, įsitempus tuštinantis ar po intensyvaus fizinio krūvio.

    Didesnę pasikartojimo tikimybę gali turėti žmonės, kurių kraujospūdis padidėjęs, taip pat sergantys cukriniu diabetu ar turintys kraujo krešėjimo sutrikimų. Riziką didina ir kraują skystinantys vaistai, todėl pasikartojant epizodams verta su gydytoju aptarti visus vartojamus preparatus.

    Poskonjunktyvinis kraujavimas gali pasitaikyti ir visiškai sveikiems žmonėms. Tačiau jei raudonos dėmės atsiranda reguliariai arba be aiškios priežasties, naudinga pasitikrinti kraujospūdį ir bendrą sveikatos būklę.

    Per kiek laiko praeina ir ką galima daryti?

    Dažniausiai specialaus gydymo nereikia, nes organizmas kraują pamažu rezorbuoja panašiai kaip mėlynę. Raudona dėmė paprastai išnyksta per 1–3 savaites, nors didesnis kraujavimas gali išlikti ilgiau ir keisti spalvą, kol visiškai praeina.

    Jei akyje jaučiamas sausumas ar dirginimas, gali padėti drėkinamieji akių lašai. Svarbu netrinti akies ir nesiimti savarankiškai vartoti vaistų, ypač antibiotikų ar steroidinių lašų, jei jų nepaskyrė gydytojas.

    Jei dėmė atsirado po nedidelės traumos, verta stebėti, ar neatsiranda papildomų simptomų. Vien išvaizda ne visada tiksliai parodo, ar akyje nėra gilesnio pažeidimo.

    Kada tai gali būti pavojinga?

    Didžiausią reikšmę turi ne pati raudona dėmė, o tai, ar kartu atsiranda kiti simptomai. Stiprus akių skausmas, šviesos baimė ar staigus regėjimo pablogėjimas nėra būdingi paprastam poskonjunktyviniam kraujavimui.

    „Jei raudoną dėmę lydi stiprus skausmas ar pakitęs regėjimas, delsti nereikėtų ir akis turėtų įvertinti gydytojas“, – sako gydytojai oftalmologai, akcentuodami, kad tokie požymiai gali rodyti kitą problemą.

    Skubios pagalbos reikėtų ieškoti ir tada, jei akis patyrė rimtą traumą, į ją pateko cheminė medžiaga arba staiga pradėjo nykti rega. Cheminių medžiagų atveju pirmoji pagalba yra nedelsiant gausiai plauti akį vandeniu ir kuo greičiau kreiptis į medikus.

    Konsultacija taip pat svarbi, jei kraujavimai kartojasi, neišnyksta per įprastą laiką arba kartu atsiranda kraujavimų kitose vietose, pavyzdžiui, iš nosies ar dantenų. Tokiais atvejais gydytojas gali įvertinti akį, pamatuoti kraujospūdį ir, jei reikia, paskirti papildomus tyrimus.

  • 9 produktai, kurie kenkia širdžiai: gydytojai įspėja – vienas jų yra kone kiekviename šaldytuve

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių ankstyvų mirčių priežasčių, o mityba yra vienas svarbiausių kasdien kontroliuojamų rizikos veiksnių. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią žalą dažniausiai daro ne vienas produktas, o nuolatiniai įpročiai, lemiantys padidėjusį kraujospūdį, prastesnius cholesterolio rodiklius ir augantį kūno svorį.

    Didžiosios Britanijos mitybos ekspertė, Britų mitybos fondo vyresnioji mokslininkė daktarė Sammie Gill išskiria devynias produktų grupes, kurias verta riboti, jei norima sumažinti širdies ligų riziką. Jos teigimu, mityba tiesiogiai siejasi su 2 tipo diabetu, nutukimu ir ateroskleroze, o šios būklės dažnai vystosi nepastebimai.

    Riebalai ir druska: dažniausi kaltininkai

    Viena dažniausių problemų yra pernelyg didelis sočiųjų riebalų kiekis, ypač kai dažnai valgoma riebi kiauliena, jautienos riebesni kepsniai ar aviena. Tokie riebalai gali didinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį, o tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika.

    Riboti rekomenduojama ir sviestą, taukus, ghee bei kokosų aliejų, nes juose taip pat gausu sočiųjų riebalų. Kasdieniams patiekalams dažniau patariama rinktis alyvuogių, rapsų ar saulėgrąžų aliejų, o riebalų kiekį vertinti ne atskirai, bet visos dienos kontekste.

    Kita svarbi kryptis yra druska, nes jos perteklius didina arterinį kraujospūdį ir ilgainiui apkrauna širdį. Daug druskos neretai slepiasi traškučiuose, sūdytuose riešutuose, padažuose, sultiniuose, paruoštuose sriubų mišiniuose ir įvairiuose pusgaminiuose.

    Perdirbtas maistas ir „greitos“ kalorijos

    Perdirbta mėsa, tokia kaip šoninė, kumpis ar saliamis, dažnai turi daug druskos ir sočiųjų riebalų. Reguliarus tokio maisto vartojimas siejamas ir su prastesniais kraujospūdžio rodikliais, ir su didesne bendra širdies ligų rizika.

    Greitasis maistas ir maistas išsinešti, pavyzdžiui, mėsainiai, kebabai, bulvytės fri ar kepti vištienos gaminiai, paprastai reiškia daug druskos, riebalų ir kalorijų. Net jei porcijos atrodo įprastos, didžiausias pavojus kyla tuomet, kai tokie patiekalai tampa dažna savaitės rutina.

    Prie rizikos prisideda ir kepiniai bei desertai, tokie kaip pyragai, tortai ar keksiukai, nes juose įprastai gausu cukraus ir riebalų. Nuolatinis jų vartojimas skatina svorio augimą, o didesnis kūno svoris glaudžiai susijęs su hipertenzija ir 2 tipo diabeto rizika.

    Cukrus, alkoholis ir rafinuoti grūdai

    Saldinti gėrimai, įskaitant gazuotus gėrimus ir energetinius gėrimus, didina suvartojamų kalorijų kiekį, o tai gali bloginti tiek kūno masės, tiek kraujospūdžio ir riebalų apykaitos rodiklius. Specialistai atkreipia dėmesį, kad net vaisių sultys dėl cukraus kiekio turėtų būti vartojamos saikingai, o įprotį numalšinti troškulį saldžiais gėrimais verta keisti vandeniu.

    Rafinuoti grūdiniai produktai, tokie kaip balta duona, balti ryžiai ar įprasti makaronai, turi mažiau skaidulų nei pilno grūdo alternatyvos. Skaidulos svarbios ne tik sotumui, bet ir cholesterolio kontrolei, todėl dažniau rekomenduojama rinktis avižas, miežius ir kitus pilno grūdo produktus.

    Alkoholis taip pat gali būti reikšmingas rizikos veiksnys, ypač kai vartojamas reguliariai ir didesniais kiekiais. Perteklinis alkoholis siejamas su širdies ritmo sutrikimais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir didesne insulto bei infarkto rizika, be to, jis neretai prisideda prie svorio augimo.

    Daktarė Sammie Gill pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda ne staigūs draudimai, o nuoseklūs pokyčiai, kurie išsilaiko mėnesius ir metus. Praktikoje tai dažniausiai reiškia mažiau perdirbto maisto, daugiau pilno grūdo produktų, daržovių ir ankštinių, o druską ir sočiuosius riebalus mažinti palaipsniui.

  • Širdis dažnai įspėja tyliai: šie ženklai gali rodyti bėdą, gydytojai ragina nedelsti

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių sveikatos problemų Europoje, o jų rizika didėja dėl aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio, rūkymo, antsvorio ir nejudraus gyvenimo būdo. Medikai pabrėžia, kad dalis sutrikimų ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl žmonės juos nurašo nuovargiui ar stresui. Vis dėlto pasikartojantys požymiai dažnai būna pirmas signalas, kad verta išsitirti.

    Prie dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų priskiriama arterinė hipertenzija, aterosklerozė, išeminė širdies liga, širdies ritmo sutrikimai, įskaitant prieširdžių virpėjimą, taip pat širdies vožtuvų ydos. Šios būklės gali vystytis palaipsniui, o pasekmės kartais pasireiškia staiga, pavyzdžiui, infarktu ar insultu.

    Įspėjamieji simptomai, kurių neignoruokite

    Įtarimą turėtų kelti skausmas, spaudimas ar deginimas krūtinėje, ypač jei pojūtis plinta į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dusulį, kuris iš pradžių pasireiškia tik fizinio krūvio metu, o vėliau gali varginti ir ramybėje. Nerimą gali kelti ir širdies plakimo permušimai, dažnas ar staiga padažnėjęs pulsas.

    Dar vienas dažnas, bet nuvertinamas ženklas yra sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, kai įprasti kasdieniai veiksmai ima varginti labiau nei anksčiau. Įspėjimu laikomi ir galvos svaigimas, apalpimas, kojų tinimas, taip pat užsitęsęs kosulys, ypač jei jis kartojasi be aiškios priežasties. Nors šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis ligomis, naujai atsiradę, stiprėjantys ar pasikartojantys požymiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją.

    Kas didina riziką ir ką galima pakeisti

    Specialistai pabrėžia, kad reikšminga rizikos dalis priklauso nuo gyvenimo būdo. Rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, gausus perdirbto maisto vartojimas, per didelis druskos kiekis, antsvoris ir nutukimas didina tikimybę susidurti su hipertenzija, ateroskleroze bei kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.

    Širdžiai palankesnį kasdienį režimą dažniausiai sudaro reguliarus judėjimas, subalansuota mityba ir svorio kontrolė. Daugelyje rekomendacijų akcentuojama augalinio maisto įvairovė, pilno grūdo produktai, ankštiniai, riešutai, žuvis, augaliniai aliejai, pakankamas daržovių ir vaisių kiekis, taip pat sočiųjų riebalų ir pridėtinio cukraus ribojimas. Ne mažiau svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir stebėti cholesterolio bei gliukozės rodiklius.

    Kada verta pasitikrinti profilaktiškai

    Medikai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja su amžiumi, o svarbus veiksnys yra ir paveldimumas, todėl ne viską galima kontroliuoti vien gyvenimo būdu. Dėl to profilaktiniai tyrimai ir periodinės šeimos gydytojo konsultacijos padeda laiku pastebėti padidėjusį kraujospūdį ar lipidų apykaitos sutrikimus, kurie ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais ryškiais simptomais.

    „Veikime iš anksto ir neleiskime ligai užklupti netikėtai. Reguliarūs tyrimai leidžia pastebėti rizikas tada, kai pakanka koreguoti įpročius, o tai gali sumažinti sunkių komplikacijų tikimybę“, – sakė gydytoja Agata Strukow iš „ALAB laboratorijos“.

    „Nelaukime, kol širdis pati pareikalaus dėmesio. Pagrindiniai tyrimai ir nuosekli kontrolė gali tapti pirmu signalu, kad kraujotakoje vyksta nepageidaujami pokyčiai, o kuo anksčiau sureaguojame, tuo daugiau galimybių išvengti rimtų pasekmių“, – sakė Agnieszka Wołczenko iš pacientų asociacijos „EcoSerce“.

    Jei krūtinės skausmas yra stiprus, naujai atsiradęs ar lydimas dusulio, šalto prakaito, pykinimo, silpnumo, būtina nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos. Kuo greičiau suteikiama pagalba ūmių būklių atveju, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių širdies pažeidimų.

  • Kaip sumažinti kraujospūdį be vaistų: gydytojai įvardijo įpročius, kurie tikrai veikia

    Padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, tačiau didina infarkto, insulto ir inkstų pažeidimų riziką. Specialistai pabrėžia, kad gyvenimo būdo korekcijos yra būtinos net ir tada, kai vėliau prireikia vaistų.

    Europos kardiologų gairėse nurodoma, kad padidėjusiu kraujospūdžiu laikomos maždaug 120–139 ir (arba) 70–89 milimetrų gyvsidabrio stulpelio reikšmės. Hipertenzija dažniausiai diagnozuojama, kai kabinete nustatoma ne mažiau kaip 140/90 milimetrų gyvsidabrio stulpelio.

    Mažiau druskos kasdien

    Vienas svarbiausių žingsnių yra druskos kiekio mažinimas, nes per didelis natrio kiekis skatina skysčių susilaikymą ir gali kelti kraujospūdį. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti mažiau nei 5 gramus druskos per dieną, tai yra maždaug arbatinį šaukštelį.

    Svarbu suprasti, kad daug druskos gaunama ne tik iš sūdomo maisto. Jos nemažai būna duonoje, mėsos gaminiuose, sūriuose, pusgaminiuose, greitajame maiste ir užkandžiuose, todėl verta skaityti etiketes ir dažniau rinktis mažiau perdirbtus produktus.

    Ruošiant maistą druską galima iš dalies pakeisti prieskoninėmis žolelėmis, česnaku, pipirais ar citrinų sultimis. Tokie pokyčiai padeda išlaikyti skonį, bet sumažinti natrio kiekį racione.

    Kalio nauda ir atsargumas

    Kitas svarbus mitybos elementas yra kalis, kuris padeda reguliuoti natrio balansą ir gali prisidėti prie geresnės kraujospūdžio kontrolės. Jo gausu daržovėse, vaisiuose, bulvėse, ankštiniuose augaluose, avokaduose ir bananuose.

    Vis dėlto kalio papildai tinka ne visiems. Sergant inkstų ligomis ar vartojant tam tikrus vaistus, kalio kiekį būtina aptarti su gydytoju, nes per didelis jo kiekis gali būti pavojingas.

    Judėjimas, svoris ir įpročiai

    Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių nefarmakologinių būdų mažinti kraujospūdį. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę, o pradžiai dažnai pakanka spartesnio ėjimo, važiavimo dviračiu ar plaukimo.

    Prie plano gali būti pridedami ir jėgos pratimai, tačiau esant labai aukštam kraujospūdžiui ar širdies ir kraujagyslių ligoms krūvį saugiausia suderinti su gydytoju. Nuoseklus judėjimas padeda ne tik spaudimui, bet ir miegui bei streso valdymui.

    Antsvoris, ypač pilvo srityje, siejamas su didesne hipertenzijos rizika, todėl net ir laipsniškas svorio mažėjimas gali pagerinti rodiklius. Vietoje trumpalaikių dietų dažniau rekomenduojami ilgalaikiai mitybos pokyčiai, pavyzdžiui, DASH principai, kai daugiau valgoma daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir ankštinių, o mažiau druskos bei itin perdirbto maisto.

    Kraujospūdžiui kenkia gausus alkoholio vartojimas ir rūkymas, nes didėja bendra širdies ir kraujagyslių rizika. Taip pat verta mažinti saldintų gėrimų kiekį, nes jie siejami su didesne kalorijų pertekliaus ir svorio augimo tikimybe.

    Kofeinas kai kuriems žmonėms gali trumpam pakelti kraujospūdį, todėl svarbiausia stebėti individualią reakciją. Jei po kavos spaudimas pastebimai pakyla, verta mažinti kiekį ar rinktis silpnesnius gėrimus.

    Miegas ir ilgalaikis stresas taip pat daro įtaką kraujospūdžiui, nes nuolatinė įtampa palaiko organizmą suaktyvėjimo būsenoje. Ypatingo dėmesio reikalauja garsus knarkimas ir kvėpavimo pauzės, nes miego apnėja gali būti viena iš sunkiau kontroliuojamo kraujospūdžio priežasčių.

    Galiausiai specialistai primena, kad gyvenimo būdo pokyčiai ne visada gali pakeisti gydymą vaistais. Jei matavimai nuolat netaisyklingi, reikalinga gydytojo konsultacija, o sprendimas dėl vaistų priklauso nuo rodiklių ir bendros širdies bei kraujagyslių rizikos.

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą būdą mažinti kraujospūdį: užtenka 30 minučių vonioje

    Šiltos vonios procedūra gali pastebimai sumažinti arterinį kraujospūdį, o kai kuriais atvejais poveikis gali būti stipresnis nei po vidutinio intensyvumo fizinio krūvio. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, lyginę šilto vandens poveikį su važiavimu stacionariu dviračiu.

    Tyrime dalyvavo 25 fiziškai neaktyvūs 45–70 metų suaugusieji, turintys antsvorio arba nutukimą. Mokslininkai vertino kraujospūdžio pokyčius, širdies susitraukimų dažnį ir kūno temperatūrą po dviejų skirtingų užsiėmimų.

    Vieno seanso metu dalyviai 30 minučių buvo panirę į maždaug 40 laipsnių šilumos vandenį. Kito seanso metu tiek pat laiko mynė stacionaraus dviračio pedalus, o tarp procedūrų buvo daroma bent 72 valandų pertrauka.

    Rezultatai parodė, kad po šiltos vonios kraujospūdis sumažėdavo labiau nei po vidutinio intensyvumo mynimo. Vis dėlto tyrėjai pabrėžė, kad tai nėra argumentas visiškai atsisakyti judėjimo, nes fizinis aktyvumas veikia plačiau nei vien kraujospūdį.

    Kaip šiluma veikia kraujotaką?

    Šilto vandens poveikis siejamas su tuo, kad kylant kūno temperatūrai plečiasi kraujagyslės. Dėl to sumažėja periferinis pasipriešinimas, kraujui lengviau tekėti, o spaudimas kraujagyslių sienelėms gali sumažėti.

    Ekspertai šį reiškinį aiškina paprastai: šiluma skatina kraujagyslių išsiplėtimą, todėl daliai žmonių kraujospūdis natūraliai krenta. Tai viena priežasčių, kodėl kai kuriems po karštos vonios ar pirties gali pasireikšti silpnumas.

    Kam reikia ypatingo atsargumo?

    Pernelyg karštas vanduo gali sukelti pernelyg staigų kraujospūdžio kritimą, galvos svaigimą ar net apalpimą, ypač staigiai stojantis. Didesnė rizika gali būti vyresniems nei 70 metų žmonėms ir tiems, kurių kraujospūdis ir taip žemas.

    Medikai pataria į šiltą vandenį lipti palaipsniui, kad organizmas spėtų prisitaikyti, o procedūros metu stebėti savijautą. Jei vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus, sergate širdies ligomis ar esate patyrę alpimų, dėl tokių procedūrų saugumo verta pasitarti su gydytoju.

  • Plikimas, gelsvos dėmės prie akių ir raukšlė ausyje: 3 ženklai, kuriuos sieja su širdimi

    Ne tik skausmas krūtinėje

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Europoje, o riziką didina rūkymas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio sutrikimai. Dalis žmonių šiuos veiksnius kaupia metų metus, o ligos požymiai ilgai gali būti neryškūs.

    Gydytojai pabrėžia, kad pavojų širdžiai dažniausiai išduoda ne vien krūtinės skausmas ar dusulys. Kai kuriais atvejais užuominų gali suteikti ir iš pirmo žvilgsnio su širdimi nesiejami išoriniai požymiai, nors jie patys savaime diagnozės nepakeičia.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ryšiams tarp odos, plaukų pokyčių ir kardiovaskulinės rizikos. Tyrimai rodo sąsajas populiacijos lygmeniu, tačiau tai nėra pranašystė, kad konkrečiam žmogui būtinai ištiks infarktas ar insultas.

    Trys išoriniai požymiai, apie kuriuos kalba tyrimai

    Vyrams dažniau analizuojamas plaukų retėjimas viršugalvyje, vadinamasis vertex tipo plikimas. Metaanalizė, apėmusi 36 990 vyrų duomenis, parodė, kad ryšys su išemine širdies liga stiprėjo didėjant plikimo išreikštumui.

    Sunkesnio viršugalvio plikimo atvejais išeminės širdies ligos rizika tyrimuose buvo apie 48 proc. didesnė, vidutinio plikimo – apie 36 proc., o lengvo – apie 18 proc., palyginti su vyrais be tokio plikimo. Tuo pačiu pažymima, kad vien kaktos plikimas su rizika siejamas ne taip aiškiai.

    Kitas signalas – gelsvos, minkštos plokštelės ar mazgeliai prie akių vokų, vadinamos ksantelazmos. Jose kaupiasi lipidų sankaupos, todėl jos gali būti užuomina, kad verta pasitikrinti cholesterolį ir bendrą širdies bei kraujagyslių riziką.

    Didelės elektroninės medicininių įrašų bazės analizėje, kurioje palygintos 17 925 ksantelazmą turinčių žmonių ir tiek pat kontrolinės grupės dalyvių, ksantelazma buvo susieta su beveik tris kartus didesne infarkto rizika per metus. Taip pat fiksuota daugiau nei tris kartus didesnė insulto rizika, o padidėjusi rizika išliko ir per ilgesnį stebėjimo laiką.

    Trečiasis dažnai minimas požymis – įstrižinė raukšlė ausies spenelyje, dar vadinama Franko požymiu. Metaanalizė, apėmusi tyrimus su 2 415 pacientų, sergančių vainikinių arterijų liga, ir 2 545 kontrolinės grupės asmenimis, parodė maždaug keturis kartus didesnę ligos tikimybę tarp turinčiųjų tokią raukšlę.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad raukšlė ausies spenelyje nėra diagnostinis testas ir negali patikimai nustatyti aterosklerozės. Tai tik vienas iš statistiškai dažniau kartu pasitaikančių požymių, kurį būtina vertinti šalia amžiaus, paveldimumo ir įprastų rizikos veiksnių.

    Ką daryti pastebėjus šiuos pokyčius

    Plikimas, ksantelazmos ar Franko požymis savaime nereiškia, kad žmogus serga širdies liga. Tačiau tai gali būti proga neatidėliojant pasitikrinti pagrindinius rodiklius: kraujospūdį, lipidogramą ir gliukozės kiekį kraujyje.

    Ekspertai taip pat rekomenduoja bent kartą suaugusiojo gyvenime ištirti lipoproteiną(a), nes jo kiekį daugiausia lemia genetika, o padidėjusi koncentracija siejama su didesne aterosklerozinių įvykių rizika. Sprendimą dėl tyrimo ir tolimesnių veiksmų turėtų priimti šeimos gydytojas arba kardiologas, įvertinęs visą klinikinį vaizdą.

    Riziką dažniausiai mažina ne vienas stebuklingas sprendimas, o nuosekli prevencija: daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, ankštinių, riešutų ir žuvies, mažiau druskos, pridėtinio cukraus, stipriai perdirbto maisto bei sočiųjų ir transriebalų. Ne mažiau svarbūs reguliarus judėjimas, kūno masės kontrolė ir visiškas rūkymo atsisakymas.

    Jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, spaudimo pojūtis, staigus silpnumas ar neurologiniai simptomai, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais svarbiausia kuo greičiau kreiptis skubios medicinos pagalbos, nes laikas dažnai lemia gydymo sėkmę.